ee505217-0e66-4bae-979a-94adbdfdba2f · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr.2A-2482-275/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32939-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.2.; 2.3.5.; 3.3.1.18. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Andrutės Kalinauskienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės I.

G., atsakovės L. D., atsakovo V. D. apeliacinius skundus ir atsakovės I. G. pareiÅ¡kimÄ dėl prisidėjimo prie apeliacinių skundų dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieÅ¡kinį bei trečiojo asmens AB DNB bankas savarankiÅ¡kus reikalavimus atsakovams V. D., L. D. ir I. G. dėl įpareigojimo nugriauti pastatus bei teisinės registracijos panaikinimo, tretieji asmenys - AB DNB bankas, antstolė V.

M., J. D., S. D., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.   Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė   IeÅ¡kovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2015-09-24 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį vėliau patikslinęs, teismo prašė:

1) įpareigoti atsakovus V. D. ir L. D. per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti pastatus - gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini), ir gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini), sutvarkyti teritorijÄ , iÅ¡registruoti Å¡iuos pastatus bei atsakovų nuosavybes teises į juos iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro, 2) įpareigoti atsakovę I. G. per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti pastatÄ - gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini), sutvarkyti teritorijÄ , iÅ¡registruoti šį pastatÄ bei atsakovės nuosavybes teisę į jį iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro, 3) atsakovams V.

D., L. D. ir I. G. neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytÄ terminÄ , leisti ieÅ¡kovui nugriauti Å¡iuos pastatus, iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ atsakovų statinių nugriovimo iÅ¡laidas, leisti ieÅ¡kovui iÅ¡registruoti ginčo statinius bei atsakovų nuosavybes teises į juos iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro. Nurodė, kad statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), yra labai prastos bÅ«klės, turi avarinės bÅ«klės požymių, gali sugriÅ«ti, todėl kelia realų pavojų žmonių sveikatai bei gyvybei.

Pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), nugriautas, tačiau likę jo pamatai, statybinių medžiagų likučiai, duobės prie pamatų, kurie kelia grėsmę žmonių saugumui. Atsakovai privalo rÅ«pintis pastatų bÅ«kle, bet to visiÅ¡kai nedaro. Trečiasis asmuo AB DNB bankas 2016-02-17 pareiÅ¡kė savarankiÅ¡kus reikalavimus byloje, teismo praÅ¡ydamas ieÅ¡kinį patenkinti, taip pat panaikinti pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), teisinę registracijÄ , t. y. iÅ¡registruoti Å¡iuos pastatus bei daiktines teise į juos iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro.

Nurodė, kad bankas yra žemės sklypo, kuriame yra griautini ir išregistruotini pastatai, hipotekos kreditorius yra suinteresuotas, kad žemės sklypas nebūtų užstatytas nesaugiais ir arti jo gyvenančių ar būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ir aplinkai pavojingais statiniais. Bankas yra suinteresuotas, kad nugriovus ieškovo nurodytus pastatus, jie neliktų formaliai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį ir trečiojo asmens AB DNB banko savarankiškus reikalavimus patenkino ir įpareigojo atsakovus V.

D. ir L. D. per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti pastatus - gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybos likučius, sutvarkyti teritorijÄ , iÅ¡registruoti Å¡iuos pastatus bei atsakovų nuosavybes teisę į juos iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro; įpareigojo atsakovę I. G. per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti pastato - gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos likučius, sutvarkyti teritorijÄ , iÅ¡registruoti šį pastatÄ bei atsakovės nuosavybes teisę į jį iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro; atsakovams V.

D., L. D. ir I. G. neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytÄ terminÄ , leido ieÅ¡kovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nugriauti pastatus - gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos likučius, ir iÅ¡registruoti Å¡iuos pastatus bei atsakovų nuosavybes teises į juos iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro, įpareigojant V. D., L. D. ir I. G. padengti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patirtas iÅ¡laidas.Teismas konstatavo, kad atsakovai V.

D. ir L. D. nesiėmė priemonių paÅ¡alinti statinių keliamÄ grėsmę žmonių gyvybei ar sveikatai bei aplinkai, ilgÄ laikÄ nesiėmė priemonių statinių bÅ«klei pagerinti arba juos nugriauti per ieÅ¡kovo nurodytus terminus, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas dėl įpareigojimo nugriauti ginčo statinius yra pagrįstas (Statybos įstatymo 35 str. 1 d. str. 4 p.). Tai, kad atsakovai apjuosė statinius įspėjamosiomis juostomis bylos nagrinėjimo metu, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovai pareigÄ rÅ«pintis pastatų priežiÅ«ra vykdė tinkamai, be to tokio pobÅ«džio priemonė nepaÅ¡alina grėsmės žmonių saugumui.

Paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį ar įvykus statinio avarijai, statinio naudotojas ir (ar) statinio techninis prižiūrėtojas privalo imtis priemonių žmonėms apsaugoti ir kitų šio Statybos įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių (Statybos įstatymo 41 str. 6 d.). Atsakovė I. G., nesutikdama su ieškovo bei trečiojo asmens savarankišku reikalavimu, nurodė, kad nėra Statybos įstatymo 31 str. (Statinio nugriovimas) numatytų pagrindų.

Teismas nustatė, kad atsakovės I. G. iniciatyva yra įrengti iÅ¡ esmės nauji pamatai, kas turėtų bÅ«ti laikoma pastato rekonstrukcija arba nauja statyba. Teismas pažymėjo, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra įregistruota I. G. nuosavybės teisė tik į 43,03 kv. m ploto fiziÅ¡kai neegzistuojantį butÄ (duomenys neskelbtini). Nors civilinėje byloje Nr. 2-7472-391/2015 Vilniaus miesto savivaldybės administracija nedalyvavo, tačiau jos ir trečiojo asmens AB DNB banko interesai sutampa.

Kadangi minėtoje byloje dalyvavo atsakovai V. D., L. D., I. G. bei AB DNB bankas, teismas darė iÅ¡vadÄ , jog toje byloje nustatytos aplinkybės yra reikÅ¡mingos Å¡iam ginčui, nors ten buvo sprendžiamas klausimas dėl draudimo nustatyti servitutÄ . Toje byloje buvo konstatuota, jog gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai yra nugriautas, todėl I. G. argumentÄ , kad ji siekia kapitaliÅ¡kai suremontuoti nesantį daiktÄ , teismas laikė nepagrįstu. Statiniai, kuriuos praÅ¡oma nugriauti, yra AB DNB bankui įkeistame žemės sklype ir, teismo vertinimu, hipotekos kreditorius pagrįstai siekia jų nugriovimo bei iÅ¡registravimo.

Reikalavimas nugriauti statinius pagrįstas ir STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rÅ«Å¡ys“ 15 p., pagal kurį statinio nugriovimas apima visų statinio (jo dalių) konstrukcijų bei elementų suardymÄ , paverčiant juos atliekomis arba panaudojant statybos produktus kitiems statiniams statyti, rekonstruoti ar remontuoti. Teismas pažymėjo, kad pagal atsakovės nurodytÄ J. Å . parengtÄ Buto/gyvenamojo namo dalies (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto techninį projektÄ negali bÅ«ti keičiamos jokios statinio laikančiosios konstrukcijos, nes jų iÅ¡ viso nėra ir projekte iÅ¡dėstytas „ArchitektÅ«rinės bÅ«klės vertinimas“, kur nurodytos esančios iÅ¡orinės pastato sienos iÅ¡ medinių rÄ stų, nepakeista Å¡iferio stogo danga, gera medinių langų ir balkono durų bÅ«klė, visiÅ¡kai neatitinka tikrovės. Tai, kad be pačios atsakovės I.

G. iniciatyva įrengtų naujų pamatų nėra jokių kitų statinio (duomenys neskelbtini), konstrukcijų, patvirtina pačios atsakovės pateiktos prie Pamatų konstrukcijų tyrimo ir bÅ«klės iÅ¡vadų fotonuotraukos. Todėl teismas sprendė, kad atsakovės I. G. nurodyti ketinimai kapitaliÅ¡kai suremontuoti statinį, kurio realiai nėra, atitinka naujos statybos sÄ vokÄ , kam iÅ¡ esmės reikalingas statybos leidimas. Trečiasis asmuo AB DNB bankas, kuriam yra įkeistas žemės sklypas, nesutinka, kad I.

G. vykdytų statybÄ , o be leidimo nauja statyba iÅ¡ esmės yra neteisėta. IeÅ¡kinio ir trečiojo asmens savarankiÅ¡kų reikalavimų patenkinimo tikslas yra nugriauti likusius statinius (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), bei paÅ¡alinti pamatų ar statybos likučių liekanas (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, jog atsakovai ilgÄ laikÄ nevykdo savo prievolės, todėl, jiems neįvykdžius sprendimo per teismo nustatytÄ terminÄ , teisę nugriauti ginčo statinius pripažino ieÅ¡kovui (CPK 273 str. 1 d.).

Teismas pripažino, kad trečiojo asmens savarankiÅ¡kus reikalavimus apima ieÅ¡kinio reikalavimai, todėl, tenkinant ieÅ¡kinio reikalavimus, teismas pripažino, jog tenkinami ir trečiojo asmens savarankiÅ¡ki reikalavimai.                                               III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė I. G. praÅ¡o sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį bei pareiÅ¡kimÄ dėl savarankiÅ¡kų reikalavimų atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, taip pat praÅ¡o prijungti prie bylos 2013-04-29 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ bei 2016-06-08 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ .

Apeliacinį skundÄ grindžia tokiais argumentais: Teismas paneigė atsakovės nuosavybės teisę į namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir iÅ¡ tokios nuosavybės turėjimo atsakovei suteikiamas teises ir pareigas. Atsakovė butÄ gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), įgijo Turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui 2009-10-29 akto pagrindu, sumokėjusi už jį 56 000 Lt (16 218, 72 Eur). Taigi nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ atsiradimo atsakovei pagrindas nustatytas ir nekvestionuojamas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teisėtai įgyta nuosavybės teisė į nekilnojamÄ jį turtÄ , kol nenuginčytas jos atsiradimo pagrindas, negali bÅ«ti paneigta nuosavybę pripažįstant iÅ¡nykusia, nes tokio nuosavybės pasibaigimo pagrindo nenustato Civilinio kodekso Å¡eÅ¡tosios knygos nuostatos dėl nuosavybės teisės įgijimo ir praradimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2014). Nenuginčijus atsakovės nuosavybės atsiradimo pagrindo, nuosavybė negali bÅ«ti paneigta laikant jÄ â€žiÅ¡nykusia“, todėl atsakovės nuosavybės teisė į nekilnojamÄ jį turtÄ (duomenys neskelbtini) (butas Nr. 2), nepaisant to, kad jo dalis yra sunaikinta, nėra pasibaigusi.

Tuo labiau, kad ir pats teismas konstatuoja, jog tokia nuosavybės dalis yra net ir Å¡iuo metu, todėl visiÅ¡kai nesuprantama, kaip atsakovė gali bÅ«ti įpareigojama pati tokiÄ nuosavybę nugriauti ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su tokios nuosavybės iÅ¡registravimu iÅ¡ vieÅ¡ojo registro be jos pačios valios. Tuo atveju, kada nėra savininko valios pastatÄ nugriauti, tačiau pastatas sunyksta, nebelieka jo laikančiųjų konstrukcijų, savininkas, laikydamasis teisės aktų nustatytos tvarkos, turi teisę statinį atkurti ir pan.;

ši jo teisė negali būti varžoma, jeigu įgyvendinama teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2014). Nagrinėjamu atveju gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) dalis buvo nugriauta be atsakovės žinios. Visgi, nors atsakovės įsigyto statinio dalies laikančiųjų konstrukcijų nebėra, tačiau yra likę pagrindinės konstrukcijos, t. y. pamatai – kitas statinio konstrukcinis elementas, todėl teismas, nepagrįstai apribodamas ir suvaržydamas atsakovės teises, neturėjo pagrindo spręsti, kad jokių veiksmų su likusia statinio dalimi atsakovė neturi teisės daryti, maža to, ji turi dar juos pati nusigriauti ir išregistruoti savo nuosavybės teises į juos iš viešojo registro, nors atsakovės valia yra priešinga – ji siekia atkurti savavališkai kitų asmenų išardytas pagrindines namo konstrukcijas ant jau esamų konstrukcijų - pamatų, kurie yra atsakovės nuosavybė.

Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje (Nr. 2-7472-391/2015) nebuvo nagrinėjamas atsakovės nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ (duomenys neskelbtini) praradimo ir su tuo susijusių pasekmių klausimas, todėl teismas skundžiamame sprendime neturėjo iÅ¡imtinai remtis toje civilinėje byloje nustatytomis aplinkybėmis, bet turėjo pats ginÄÄ vertinti nuosavybės teisės įgijimÄ ir jos praradimÄ reglamentuojančių teisės normų kontekste.

Vien tai, kad Å¡iuo metu yra likę tik gyvenamojo namo pamatai ir cituojamoje teismo byloje teismai sprendė, kad pamatų, kaip nekilnojamojo daikto dalies, dėl per mažo viso statinio statybos baigtumo procento neužtenka servituto nustatymui, jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, kad tokių pamatų nėra ar kad atsakovė prarado nuosavybės teisę į pamatus, kaip vienÄ pagrindinių gyvenamojo namo konstrukcijų, taip pat kad ji prarado ir visas kitas su nuosavybės teisės turiniu susijusias teises. Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) konstrukcijos – pamatai, jokio pavojaus aplinkiniams nekelia.

Jie yra sutvarkyti, kÄ patvirtina į bylÄ pateikti įrodymai – Pamatų konstrukcijų tyrimo ir bÅ«klės vertinimo iÅ¡vada, kurios teismas dėl nesuprantamų priežasčių apskritai nevertino. Pagal galiojančiÄ pačios ieÅ¡kovės patvirtintÄ tvarkÄ statinių priežiÅ«rÄ vykdančio subjekto teisė kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsiranda tik po to, kai Å¡is subjektas du kartus pateikia reikalavimÄ suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinį ir nustato terminÄ tokiam reikalavimui įvykdyti vienu iÅ¡ įstatyme nustatytu bÅ«dų – suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti.

SprendimÄ , kokiu bÅ«du paÅ¡alinti statinio avarinę bÅ«klę, gali priimti tik savininkas, tačiau tam visų pirma turi bÅ«ti savininkui pateiktas statinių naudojimo priežiÅ«rÄ vykdančio subjekto reikalavimas paÅ¡alinti statinio avarinę bÅ«klę. Ginčo atveju ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų (o tokių įrodymų ir nėra), kad savo pačios patvirtintų taisyklių tvarka toks reikalavimas nors kartÄ bÅ«tų buvęs pateiktas atsakovei, dėl ko akivaizdu, kad ji ir jokios reikalavimo teisės nugriauti statinį neįgijo.

Prasidėjus Å¡iam teisminiam procesui atsakovė net nežinojo apie ieÅ¡kovės ketinimus nugriauti statinius ir juos iÅ¡registruoti iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro. Byloje yra pateikti tik kitiems atsakovams adresuoti ieÅ¡kovės raÅ¡tai, kuriuose praÅ¡oma imtis priemonių statinio techninei bÅ«klei pagerinti.IeÅ¡kovė, vadovaujantis Statybos įstatymo 35 str. 1 d. 4 p., galėjo teisme pareikÅ¡ti reikalavimÄ tik dėl termino atsakovei sutvarkyti statinį nustatymo, bet ne iÅ¡ karto dėl statinio nugriovimo, ir tik per teismo sprendimu nustatytÄ terminÄ pavojaus nepaÅ¡alinus yra leidžiama statinį nugriauti.

Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas atsakovę per 15 dienų nugriauti jai priklausančio statinio dalį – pamatus – pažeidė Statybos įstatymo 35 str. 1 d. 4 p. Trečiasis asmuo AB DNB bankas nėra vieÅ¡ojo administravimo subjektas, vykdantis statinių naudojimo priežiÅ«rÄ (CPK 182 str. 1 d. 1 p.), todėl, nepaisant to, kad Å¡io trečiojo asmens pareikÅ¡tas savarankiÅ¡kas reikalavimas sutampa su ieÅ¡kovės reikalavimu, jis negalėjo bÅ«ti teismo tenkinamas bei turėjo bÅ«ti atmestas CPK 5 straipsnio pagrindu, nes jis nėra įstatyme nurodytas subjektas, galintis pareikÅ¡ti reikalavimus teisme dėl statinio pavojingos bÅ«klės paÅ¡alinimo.

IeÅ¡kovės raÅ¡tuose, adresuotuose atsakovams V. ir L. D., buvo praÅ¡oma paÅ¡alinti pavojų, jie nebuvo įpareigoti bÅ«tent nugriauti statinius, jiems buvo nustatomas terminas imtis priemonių. Atsakovė neneigia, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pamatai yra sutvarkyti, t. y. kad yra atliktas jų paprastasis remontas, ir kad jie tinkami tolimesniam naudojimui, ant esamų pamatų galima statyti (atremti) įvairių tipų sienų konstrukcijas, kÄ patvirtina byloje esanti Pamatų konstrukcijų tyrimo ir bÅ«klės vertinimo iÅ¡vada, dėl to teismo sprendimo priėmimo momentu nebuvo aplinkybių, neva statinys kelia pavojų aplinkiniams, kuriomis ieÅ¡kovas grindė savo reikalavimus.

Nei ieškovė, nei trečiasis asmuo net neįrodinėjo aplinkybės, kad pamatai yra savavališka statyba (o tokios aplinkybės ir nėra) ir ieškinio pagrindas nebuvo Statybos įstatymo 28 straipsnis, dėl ko, jei toks teismo motyvas turėtų būti suprantamas taip, jog atsakovė teismo sprendimu įpareigojama nusigriauti pamatus tik todėl, kad jie yra „neteisėtai naujai pastatyti“, teismas peržengė ir pareikšto ieškinio ribas, kadangi klausimas, ar I. G. nuosavybės teise valdomi pamatai yra neteisėtai pastatyti, nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Galiausiai, ir patį reikalavimÄ dėl statinio nugriovimo tuo pagrindu, kad jeigu jis pastatytas neteisėtai gali pareikÅ¡ti jau ne statinių naudojimo priežiÅ«rÄ vykdanti institucija (t. y. ieÅ¡kovė), bet tik statybos valstybinę priežiÅ«rÄ vykdanti institucija, t. y. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Nėra nei vieno statybos valstybinę priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos dokumento apie tai, jog atsakovės nuosavybės teise valdomi buto Nr. 2 pamatai yra neteisėti.

Kadangi gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) be atsakovės žinios ir sutikimo buvo sugriautas, todėl atsižvelgiant į likusių konstrukcijų – pamatų būklę, atsakovė pati (be jokio raginimo) ir ėmėsi priemonių galimam pavojui pašalinti, juos suremontavo ir pavojų pašalino. Šiai dienai jokių įrodymų, kad pamatų būklė avarinė, nėra. Byloje yra pateiktas antstolės D. P. 2016-03-14 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0068/16/10F, kuris patvirtina, kad jokio pavojaus aplinkiniams gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pamatai nekelia, kadangi jie yra aptverti metaline tvora su juosta STOP.

Be to, byloje yra pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad yra tęsiami parengiamieji atsakovės buto remonto (atkÅ«rimo) darbai, dėl ko nesuprantama, kaip galima įpareigoti atsakovę remontuojamÄ pastatÄ nusigriauti ir dar iÅ¡registruoti iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro. Aplinkybei, kad buvo remontuojami seni pamatai pagrįsti, apeliantė pateikia papildomus įrodymus – antstolės D. P. 2013-04-29 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ ir antstolio R. K. 2016-06-08 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ , kurie patvirtina, kad po statinio nugriovimo buvo likę seni pamatai ir jų naujai niekas nestatė, nes to daryti nereikėjo.

Apeliaciniu skundu atsakovė L. D. praÅ¡o sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį bei trečiojo asmens savarankiÅ¡kus reikalavimus atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia tokiais argumentais:IeÅ¡kovas neturėjo teisės kreiptis į teismÄ dėl atsakovų įpareigojimo nugriauti jiems priklausantį turtÄ . Teismas privalėjo patikrinti, ar ieÅ¡kovas atliko tinkamai visus veiksmus, kuriuos įpareigoja atlikti teisės normos, ir tokius veiksmus, kurių pasėkoje bÅ«tina priimti tik tokį sprendimÄ , kaip savininkų įpareigojimÄ nugriauti jiems priklausantį turtÄ pačių savininkų lėšomis ir turtÄ iÅ¡registruoti iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro.

Byloje nėra įrodymų, kad ginčo pastatai yra tinkamai pripažinti kaip turintys avarinės bÅ«klės požymių. Vien patikrinimo aktas ir antstolio padėjėjo apibÅ«dinta ginčo pastatų bÅ«klė negalėjo sudaryti pagrindo priimti sprendimÄ griauti atsakovų pastatus. Byloje atsakovų pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovai D. faktiÅ¡kai dėl jų turto apribojimų negalėjo atlikti remonto, kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos darbų, be to, ir kreditorius nedavė tam sutikimo.

Å ie įrodymai paneigia, jog atsakovai D. netinkamai vykdė savo, kaip pastatų savininkų, pareigas. Tačiau teismas neanalizavo klausimo, ar atsakovai faktiÅ¡kai galėjo atlikti kokius nors veiksmus su ginčo pastatais, iÅ¡skyrus teritorijos aptvėrimÄ .Trečiasis asmuo DnB bankas apskritai negali reikÅ¡ti tokio reikalavimo, nes nėra tinkamas subjektas tokiam reikalavimui pareikÅ¡ti.Apeliaciniu skundu atsakovas V. D. praÅ¡o sprendimÄ panaikinti ir ieÅ¡kinį bei trečiojo asmens reikalavimus atmesti. Taip pat praÅ¡o priimti naujus įrodymus – antstolio R.

K. 2016-06-08 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ ir J. Å . 2016-06-15   2016 m. kovo 7 d. Pamatų konstrukcijų tyrimų ir bÅ«klės vertinimo antrÄ papildymÄ . Apeliacinį skundÄ grindžia tokiais argumentais: IÅ¡vadÄ dėl ginčo pastatų pavojaus žmonėms teismas padarė, neturėdamas jokio faktinio pagrindo ir neatsižvelgdamas į tai, kad esamų tvorų konstrukcijos užtikrina, kad jokie tretieji asmenys, neiÅ¡ardę tvorų, objektyviai negali patekti į užstatytus ginčo statiniais žemės sklypo teritorijos plotus.

VirÅ¡ 60 procentų autentiÅ¡kų namo (duomenys neskelbtini) pamatų yra iÅ¡likę, todėl Å¡is namas neatitinka sunaikinto (visiÅ¡kai sugriauto) statinio požymio, nurodyto STR 1.01.08:2005, ir nelaikytinas iÅ¡nykusiu. Teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad po namo (duomenys neskelbtini) butu Nr. 1 yra įrengti iÅ¡ esmės nauji pamatai, nes iÅ¡ J. M. iÅ¡vados apie rostverko įrengimÄ negalima padaryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados, kad rostverkas nėra sujungtas su senais pamatais bei kad senų pamatų iÅ¡vis nėra.

IÅ¡ antstolio R. K. 2016-06-08 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad teritorijoje, kurioje pagal planÄ yra buto Nr. 2 vieta, prieÅ¡ingai, nei nurodė teismas, yra iÅ¡likę autentiÅ¡ki akmenų pamatai. Pirmos instancijos teismo prielaida, kad buto Nr. 2 savininkas sustiprino pamatų fragmentÄ neteisėtai (ji yra neįrodyta), nėra pakankama iÅ¡vadai, kad iki pamatų sustiprinimo iÅ¡ilgai buto Nr. 2 sienų buvę autentiÅ¡ki pamatai atitiko sunaikinto (visiÅ¡kai sugriauto) statinio požymį, nurodytÄ STR 1.01.08:2005.

Namo pamatai yra bendroji dalinė namo patalpų savininkų nuosavybė (tokia nuosavybė nėra registruotina Nekilnojamojo turto registre, tačiau registravimo negalimumas neįtakoja Å¡ios nuosavybės egzistavimo ir turinio), tad tol, kol yra likę namo pamatai (kaip parodo faktai, jie yra likę), butų Nr. 1 ir Nr. 2 sugriovimas nėra tapatus faktui, kad pasibaigė buto Nr. 2 savininkės ir mano bendrosios dalinės nuosavybės teisė į pamatus, Å¡i aplinkybė sudaro teisinę kliÅ«tį iÅ¡registruoti buto Nr. 2 savininkės ir apelianto nuosavybės teises į atitinkamai į butÄ Nr. 2 ir butÄ Nr. l remiantis aplinkybe, kad nėra iÅ¡likęs namo rentinys.  IeÅ¡kovo ir trečiojo asmens DnB banko reikalavimai dėl nuosavybės teisės į ginčo statinius iÅ¡registravimo atmestinas, nes nėra Nekilnojamojo turto registro nuostatų 71 p. nurodytų dokumentų:

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pažymos apie statinio nugriovimÄ ar statinių naudojimo priežiÅ«rÄ atliekančio vieÅ¡ojo administravimo subjekto nustatytos formos pažymos, kuri patvirtina nekilnojamojo daikto buvimo (sugriuvimo, sunykimo, sudegimo) faktÄ . Atsakovė I. G. pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinių skundų praÅ¡o atsakovų L. ir V. D. apeliacinius skundus patenkinti. Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovė L. D. praÅ¡o apeliacinius skundus tenkinti.  Atsiliepimu į atsakovės I.

G. apeliacinį skundÄ atsakovas V. D. praÅ¡o jos apeliacinį skundÄ patenkinti. Nurodo, kad teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ apie teismo sprendimo metu egzistavusi (ir Å¡iuo metu egzistuojantį) faktÄ , esÄ atsakovai nepaÅ¡alino ginčo statinių grėsmės žmonėms; teismas taip pat klaidingai laikė, kad tokia grėsmė gali bÅ«ti paÅ¡alinta tik suremontavus pastatÄ . Sprendime konstatuoti atsakovės I. G. paruoÅ¡tos techninės dokumentacijos trÅ«kumai yra lengvai paÅ¡alinami ir nepanaikina iÅ¡vados apie I.

G. ketinimus suremontuoti namÄ (duomenys neskelbtini). Å iÄ IÅ¡vadÄ sustiprina faktas, kad atsakovė I. G. sustiprino namo (duomenys neskelbtini) pamatų dalį. Atkreiptinas dėmesys, kad prieÅ¡ingai, nei teigia pirmos instancijos teismas, nėra akivaizdu, kad atsakovės I. G. iniciatyva yra įrengti iÅ¡ esmės nauji pamatai - Å¡is klausimas yra techninio pobÅ«džio, reikalauja specialių žinių ir tyrimų, juolab, kad Å¡iuo klausimu du specialistai iÅ¡sakė skirtingas nuomones.Atsiliepimu į apeliacinius skundus trečiasis asmuo AB DNB bankas praÅ¡o apeliacinius skundus atmesti, sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad ieÅ¡kovė kartu su ieÅ¡kiniu pateikė pakankamai įrodymų (2013-07-02, 2014-09-14 patikrinimo aktai), patvirtinančių, kad patikrintų atsakovams priklausančių statinių bÅ«klė yra bloga ir galimai avarinė, ji kelia pavojų arti jų gyvenančių ir kitais tikslais bÅ«nančių žmonių sveikatai. Pažymėtina, kad Å¡ie IeÅ¡kovės darbuotojų pagal kompetencijÄ suraÅ¡yti dokumentai turi oficialaus raÅ¡ytinio įrodymo galiÄ (CPK 197 str. 2 d.). Duomenys apie jau bylos nagrinėjimo metu atsakovų atliktÄ statinių aptvėrimÄ ar įspėjamųjų juostų iÅ¡kabinimÄ negali bÅ«tų laikomi pakankamais įrodymais, paneigiančiais ginčo statinių grėsmę žmonėms bei aplinkai.

Nei įspėjimo, nei aptvėrimo priemonės nepaÅ¡alina susidėvėjusio ir galimai avarinio statinio sugriuvimo grėsmės. Ä®rodymų, kad atsakovai bÅ«tų atlikę grėsmę keliančių statinių sutvirtinimo ar remonto darbus į bylÄ nepateikta. Nuosavybės teisė pasibaigia, iÅ¡nykus pačiam nuosavybės teisės objektui. Atsakovės I. G. apeliaciniame skunde nurodytos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklės, suformuluotos 2014-04-25 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-3-242/2014, nagrinėjamoje byloje negali bÅ«ti taikomos ir neturi teisinės reikÅ¡mės dėl iÅ¡ esmės skirtingų bylų faktinių aplinkybių.

Atsakovės nurodytoje kasacinio teismo nutartyje buvo nagrinėjami sunykusio pastato (pamatų) savininko reikalavimai, kylantys ir tokių pamatų suteikiamų teisių (teismo sprendime konstatuota, kad likę pamatai panaudoti laikinų statinių statybai). Tačiau minėtoje byloje nebuvo sprendžiamas statinių nepriežiÅ«ros ir nesutvarkymo klausimas, kuris aktualus Å¡ioje byloje. Daiktinių teisių į (duomenys neskelbtini) esantį pastatÄ pasibaigimas buvo konstatuotas ne Å¡ioje byloje, o 2016-01-26 Vilniaus apygardos teismo nutartimi Nr. 2A-899-656/2016 iÅ¡nagrinėtoje byloje dėl teisės į servitutÄ pripažinimo.

Å ioje nutartyje konstatuotos prejudicinę reikÅ¡mę turinčios faktinės aplinkybės, konstatuota, kad atsakovai nesiėmė jokių realių veiksmų sunaikinto pastato atstatymo (naujos statybos ar rekonstrukcijos darbams) atlikti. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo I. G. atžvilgiu priimtas sprendimas vertintinas ne kaip įpareigojimas nugriauti nuosavybės teisės objektu esantį pastatÄ , o tik kaip įpareigojimas dėl likusių po pastato nugriovimo konstrukcijų ir elementų paÅ¡alinimo ir žemės sklypo sutvarkymo (STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rÅ«Å¡ys“ 15 p.).

Atsakovo V. D. apeliacinio skundo argumentai apie iÅ¡likusių (duomenys neskelbtini) pastato konstrukcinių elementų (pamatų) apimtį, bÅ«klę ir pan. Å¡ioje byloje neturi esminės teisinės reikÅ¡mės. Bankas pirmosios instancijos teismui nuosekliai pagrindė pozicijÄ , kodėl tokių fiziÅ¡kai sunykusių statinių teisinė registracija pažeidžia Banko kaip hipotekos kreditoriaus teises ir teisėtus interesus. Å iuo atveju pabrėžtina, kad Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų 2014-04-23 LRV nutarimu Nr. 379, 69 p. numato pagrindÄ iÅ¡registruoti daiktines teises į daiktÄ tada, kai toks žūva ar iÅ¡nyksta.

Å iuo atveju atsakovo V. D. argumentas, kad statinių teisinė registracija negali bÅ«ti naikinama, nes nėra gauta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM pažyma apie statinio nugriovimÄ , yra nepagrįstas, nes tokia pažyma bus gauta ir pateikta registratoriui teismo sprendimo, priimto Å¡ioje byloje, vykdymo metu. Atsakovų naujai pateikiami įrodymai arba buvo suraÅ¡yti ir žinomi bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, arba buvo užsakyti ir parengti pačių atsakovų jau po bylos iÅ¡nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme.

Pirmosios instancijos teismo sprendime nebuvo nustatyta ar konstatuota jokių netikėtų aplinkybių, kurios nebuvo nagrinėjamos ir vertinamos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Dėl nurodytų priežasčių atsakovų teikiami įrodymai negali bÅ«ti priimti ir nagrinėjami apeliacinės instancijos teisme. IeÅ¡kovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija į atsakovės L. D. apeliacinį skundÄ praÅ¡o sprendimÄ palikti nepakeistÄ , skundÄ atmesti. Nurodo, kad teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias statinių nugriovimÄ , tinkamai įvertino pateiktus įrodymus, kurių ieÅ¡kovas pateikė pakankamai, ir priėmė pagrįstÄ bei teisėtÄ sprendimÄ , todėl atsakovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės atkartoja ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes ir argumentus.              IeÅ¡kovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija į atsakovės I. G. apeliacinį skundÄ praÅ¡o sprendimÄ palikti nepakeistÄ , skundÄ atmesti. Nurodo, kad teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias statinių nugriovimÄ , tinkamai įvertino pateiktus įrodymus, kurių ieÅ¡kovas pateikė pakankamai, ir priėmė pagrįstÄ bei teisėtÄ sprendimÄ , todėl atsakovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės atkartoja ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes ir argumentus. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atsakovės I. G. ir atsakovų L. ir V. D. skundai dalinai tenkintini.             Dėl ieÅ¡kovo reikalavimo teisės                         IeÅ¡kovas – Vilniaus miesto savivaldybės administracija reikalavimÄ atsakovams grindė LR Statybos įstatymo ( redakcija, galiojusi ieÅ¡kinio pateikimo metu) 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuriuo remiantis ji atlieka statinių naudojimo  priežiÅ«rÄ .

Ä®statymo 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog VieÅ¡ojo administravimo subjektas, atliekantis statinio naudojimo priežiÅ«rÄ , turi teisę:            1) paaiÅ¡kėjus, kad statinio bÅ«klė kelia pavojų statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais bÅ«nančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobÅ«dį, pareikalauti, kad statinio naudotojas imtųsi priemonių žmonėms apsaugoti, jei bÅ«tina, pareikalauti, kad bÅ«tų organizuota jų evakuacija, sustabdytas statinio naudojimas, uždrausta bet kokia veikla statinyje (jei reikia – ir statinio sklype ar teritorijoje);                       2) nustatyti terminus visiems 1 punkte iÅ¡vardytiems veiksmams įvykdyti ir nedelsiant praneÅ¡ti statinio savininkui (kai naudotojas nėra statinio savininkas).

                      AiÅ¡kinant Å¡ias teisės normas, darytina iÅ¡vada, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektas, kuris turi teisę pareikalauti, kad statinio naudotojas imtųsi priemonių žmonėms apsaugoti, turi teisę parinkti, kokia priemonė apsaugos žmones, ir įpareigoti  statinio savininkÄ Â taikyti Å¡ias priemones. Šiuo atveju ieÅ¡kovas padarė iÅ¡vadÄ , kad tokia priemone turi bÅ«ti pastatų nugriovimas, todėl teikė reikalavimÄ Â savininkams nugriauti pastatus.

Pripažinti, kad įgalioto statinių priežiÅ«rÄ vykdyti subjekto parinkta priemonė virÅ¡ija ieÅ¡kovui suteiktas teises, vykdant priežiÅ«rÄ , nėra pagrindo, todėl darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas turi reikalavimo teisę į atsakovus – pastatų ar dalies pastatų savininkus.                    Dėl pareigos nugriauti pastatus ir statybos likučius                     Atsakovai skunde nurodė, kad teismas privalėjo patikrinti, ar ieÅ¡kovas tinkamai atliko visus veiksmus, kuriuos įpareigoja atlikti teisės normos, ir tokius veiksmus, kurių pasėkoje bÅ«tina priimti tik tokį sprendimÄ , kaip savininkų įpareigojimÄ nugriauti jiems priklausantį turtÄ pačių savininkų lėšomis ir turtÄ iÅ¡registruoti iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro.

Teismas konstatavo, kad atsakovai V. D. ir L. D. nesiėmė priemonių paÅ¡alinti statinių keliamÄ grėsmę žmonių gyvybei ar sveikatai bei aplinkai, ilgÄ laikÄ nesiėmė priemonių statinių bÅ«klei pagerinti arba juos nugriauti per ieÅ¡kovo nurodytus terminus, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas dėl įpareigojimo nugriauti ginčo statinius yra pagrįstas (Statybos įstatymo 35 str. 1 d. str. 4 p.). Nurodė, kad tai, jog atsakovai apjuosė statinius įspėjamosiomis juostomis bylos nagrinėjimo metu, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovai pareigÄ rÅ«pintis pastatų priežiÅ«ra vykdė tinkamai, tokio pobÅ«džio priemonė nepaÅ¡alina grėsmės žmonių saugumui.

Ieškovo pateikti įrodymai – 2013 m. gegužės 27 d. raštas Nr. A51-59720/14“ Dėl neprižiūrimų statinių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)“ ( b. l. 17-18, t. I) atsakovams V. D. ir L. D. dėl įpareigojimo  pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti, įrodo, kad atsakovai buvo įspėti, jog privalo iki 2013-069-27 d. imtis priemonių, statinių techninei būklei pagerinti, pavojingoms statinio deformacijoms likviduoti, atsakovams nurodyta, kad jie įpareigojami pastatus suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti. Atsakovai nurodė, jog jie negalėjo atlikti remonto, kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos darbų dėl jų turtui taikomų apribojimų.

IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro banko iÅ¡raÅ¡o ( b.l.8- 16, t. I) matyti, kad ginčo turtui, priklausančiam atsakovams L. ir V. D. taikytas turto areÅ¡tas, apribota disponavimo teisė, įregistruota hipoteka laikotarpiu nuo 2006-01-09 iki 2013-04-19. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad apribojimai turtui bÅ«tų taikyti nepagrįstai, kad jie ėmėsi priemonių teisei rekonstruoti ar suremontuoti pastatus įgyvendinti, todėl ši aplinkybė nėra priežastimi vertinti, jog atsakovai nėra atsakingi už nevykdymÄ ieÅ¡kovo nurodytų įpareigojimų.

       Atsakovai nurodė, kad nėra įrodymų, jog ginčo pastatai yra tinkamai pripažinti kaip turintys avarinės bÅ«klės požymių, vien patikrinimo aktas ir antstolio padėjėjo apibÅ«dinta ginčo pastatų bÅ«klė negalėjo sudaryti pagrindo priimti sprendimÄ griauti atsakovų pastatus. Byloje reikÅ¡minga aplinkybe yra faktas, ar pastatai, kuriuos praÅ¡o įpareigoti nugriauti ieÅ¡kovas, yra avarinės bÅ«klės. IeÅ¡kovas pateikė įrodymus, kad pastatas- gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) ir Å«kiniai pastatai aplink namÄ yra nugriauti ( 2014-09-14 faktinių duomenų patikrinimo aktas - b.l.29, t.

I) , o pastatai (duomenys neskelbtini) turi galimai avarinės bÅ«klės požymių, gali nugriÅ«ti. Tai yra įrodymai, kad šie pastatai kelia pavojų žmonių gyvybei bei aplinkai (  dėl pastatuose besilankančių asocialių asmenų kyla didelis gaisro pavojus). 2015-08-28 ieÅ¡kovo specialisto parengtame raÅ¡te ( b.l.30, t. I ) nurodyta, kad visi trys pastatai yra blogos bÅ«klės, apgriuvę, tai, kad ankstesniame ieÅ¡kovo raÅ¡te - 2014-09-14 nurodyta, kad namas ir Å«kiniai pastatai (duomenys neskelbtini) nugriauti, ieÅ¡kovas tai ir pats teigia  ieÅ¡kininiame pareiÅ¡kime, tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad įpareigoti  atsakovus nugriauti pastatus, kurie jau yra nugriauti, nėra pagrindo.

Atsakovai nepateikė įrodymų, jog pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), nėra avarinės bÅ«klės, jog jie nekelia pavojaus visuomenei, todėl teismas turėjo pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas įrodė pastatų bÅ«klės pavojingumÄ , todėl neturėjo siÅ«lyti teikti papildomus įrodymus, jog pastatai yra avarinės bÅ«klės, byloje esančius įrodymus dėl Å¡ios aplinkybės įvertino tinkamai.     Patikslintame pareiÅ¡kime teismui ieÅ¡kovas  nurodė, kad pastato (duomenys neskelbtini) yra likę pamatai, statybinių medžiagų likučiai ir duobės prie pamatų, kurie kelia grėsmę žmonių saugumui.

Atsakovai privalo rÅ«pintis pastatų bÅ«kle, bet to visiÅ¡kai nedaro. Tai, kad savininkai privalo sutvarkyti namo teritorijÄ , to neneigia nei vienas iÅ¡ atsakovų, tačiau ieÅ¡kinio dalyku nurodyta tai, kad Å¡io pastato savininkai privalo nugriauti pastatÄ ir sutvarkyti teritorijÄ , t.y. sutvarkymo pareiga susijusi su pareiga nugriauti namÄ . IeÅ¡kovas neteikė įrodymų, kad bÅ«tų įspėjęs namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkus-atsakovus, iÅ¡ardyti pamatus, paÅ¡alinti statybinių medžiagų likučius ar paÅ¡alinti duobes, kaip keliančias grėsmę žmonių saugumui.

Nesant pagrindo daryti iÅ¡vadai, kad asmenys buvo įspėti dėl jų neveikimu keliamo pavojaus, įspėti dėl tam tikrų veiksmų neatlikimo, daryti iÅ¡vadÄ , kad jie privalo nugriauti statybos likučius, esančius name (duomenys neskelbtini), nėra pagrindo. IeÅ¡kovo pareiga buvo įrodyti, kaip statybos likučiai, nesutvarkyta teritorija kelia grėsmę žmonių saugumui, tik tuomet bÅ«tų pagrindas nustatyti jų nugriovimo pareigÄ atsakovams. Duobių nepaÅ¡alinimas nėra susijęs su buto iÅ¡registravimu iÅ¡ registro,  pareigos  nevykdymas negali sukelti buto iÅ¡registravimo pasekmių.

Padarius iÅ¡vadÄ , kad atsakovai D. bei atsakovė I. G. nebuvo įspėti dėl netinkamos nuosavybės, esančios (duomenys neskelbtini), priežiÅ«ros, t.y. statybos likučių, keliančių grėsmę, paÅ¡alinimo, duobių, esančių Å¡alia namo, sutvarkymo ar teritorijos sutvarkymo,  nėra pagrindo daryti iÅ¡vadai, kad teismo sprendimas dalyje dėl nugriovimo statybos likučių, sutvarkymo teritorijos, yra pagrįstas.             Atsakovė I. G. butÄ gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įgijo Turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui 2009-10-29 akto pagrindu.

Nurodė, kad ji siekia atkurti savavaliÅ¡kai kitų asmenų iÅ¡ardytas pagrindines namo konstrukcijas ant jau esamų konstrukcijų - pamatų, kurie yra atsakovės nuosavybė. Vilniaus apygardos teismui 2016-01-26 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-899-656/2016, konstatavus, jog ieÅ¡kovei  priklausantis  butas yra faktiÅ¡kai nugriautas,  tai nėra pagrindu  įpareigoti  jÄ iÅ¡registruoti jos turimÄ nuosavybės teisę, jei yra iÅ¡likę namo pamatai ir savininkė siekia atkurti turėtÄ nuosavybę.

Tik pripažinus esant pagrindui įpareigoti namo butų savininkus iÅ¡ardyti namo pamatus ir  sutvarkyti teritorijÄ , bÅ«tų pagrindas iÅ¡registruoti butus nekilnojamojo turto registre. Pripažinus, kad Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų 2014-04-23 LRV nutarimu Nr. 379, 69 p. numato pagrindÄ iÅ¡registruoti  daiktines teises į daiktÄ tada, kai toks žūva ar iÅ¡nyksta, tačiau tai, kad faktiÅ¡kai iÅ¡nyko butas, nereiÅ¡kia, kad iÅ¡nyko tokia namo bendro naudojimo dalis kaip pamatai.

Tai, kad namas susideda iš dviejų butų, abu butai yra pirmame namo aukšte, buto išnykimo faktas nereiškia, kad butas negali būti atstatytas ant išlikusių pamatų. Pamatų išliko faktas buvo byloje įrodytas. Tai, kad ant esamų pamatų galima statyti (atremti) įvairių tipų sienų konstrukcijas, patvirtina byloje esanti Pamatų konstrukcijų tyrimo ir būklės vertinimo išvada, dėl to nenustatyta o aplinkybių, dėl kurių statinys kelia pavojų aplinkiniams. Nei ieškovė, nei trečiasis asmuo net neįrodinėjo aplinkybės, kad pamatai yra savavališka statyba, ieškinio pagrindu nebuvo Statybos įstatymo 28 straipsnis.

Atsakovė teismo sprendimu nėra įpareigojama nusigriauti pamatus todėl, kad jie yra neteisėtai naujai pastatyti, klausimas, ar I. G. nuosavybės teise valdomi pamatai yra neteisėtai pastatyti, nebuvo Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas. Statybos valstybinę priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos iÅ¡vados apie tai, jog atsakovės nuosavybės teise valdomi buto Nr. 2 pamatai yra neteisėti, nebuvo teikiamos. Atsakovei paaiÅ¡kinus, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) be atsakovės žinios ir sutikimo buvo sugriautas, atsakovė pati ėmėsi priemonių galimam pavojui paÅ¡alinti, pamatus remontavo, nesant įrodymų, kad pamatų bÅ«klė avarinė, nenustatytas jų nugriovimo bÅ«tinumas.

Byloje yra pateiktas antstolės D. P. 2016-03-14 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0068/16/10F patvirtino, kad jokio pavojaus aplinkiniams gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pamatai nekelia, jie yra aptverti metaline tvora su juosta STOP. Byloje yra pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad yra tęsiami parengiamieji atsakovės buto remonto (atkÅ«rimo) darbai, todėl šioje byloje nenustatytas pagrindas įpareigoti atsakovę remontuojamÄ pastatÄ nusigriauti. Atsakovai D., kaip buto Nr. 1 name savininkai, nustačius faktÄ , kad namo pamatai nėra iÅ¡nykę, taip pat negali bÅ«ti įpareigojami nugriauti statybos likučius, nes nenustatyta, kad jų buto dalyje esantys namo pamatai jelia pavojų žmonėms.  IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, jog  atsakovė I.

G. bÅ«tų įspėta dėl netinkamos jai priklausančio pastato dalies priežiÅ«ros, statybos likučių nenugriovimo ar dėl teritorijos tvarkymo. Dėl teritorijos netinkamo tvarkymo, statybos likučių nebuvo įspėti ir atsakovai D. Tai, kad pastatas (duomenys neskelbtini) yra nugriautas, nebuvo pagrindo  tenkinti ieÅ¡kinį ir įpareigoti atsakovus nugriauti statybos likučius, sutvarkyti teritorijÄ , bei iÅ¡registruoti  pastatÄ Â iÅ¡ nekilnojamojo turto registro. Å ioje dalyje teismo sprendimas naikintinas, atmetant ieÅ¡kinį,  remiantis CPK 329 straipsnio 1 dalimi, teismui netinkamai įvertinus įrodymus byloje.

Trečiojo asmens DNB banko savarankiÅ¡ki reikalavimai   atsakovams buvo grindžiami tuo, kad bankas, kaip hipotekos kreditorius, suinteresuotas pastatų  nugriovimu ir iÅ¡registravimu.  Tai, kad kiekvienas asmuo, kurio įstatymo saugomas interesas pažeidžiamas, turi teisę kreiptis į teismÄ Â ( CPK 5 straipsnio 1 dalis ) , darytina iÅ¡vada, kad bankas turi teisę reikalauti, kad atsakovai nugriautų pastatus, esančius jiems įkeistame žemės sklype, tačiau darytina iÅ¡vada, kad tretysis asmuo nereiÅ¡kia  byloje savarankiÅ¡ko reikalavimo, o tik praÅ¡o tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimus  dalyje dėl atsakovų įpareigojimo  nugriauti  pastatus.

Pripažinus, kad atsakovų atžvilgiu netenkintinas  ieÅ¡kinys dalyje dėl namo (duomenys neskelbtini), nes negali bÅ«ti taikomas įpareigojimas nugriauti nugriaustÄ pastatÄ , netenkintinas ir trečiojo asmens reikalavimas, kadangi tiek ieÅ¡kovo, tiek trečiojo asmens ieÅ¡kinio   dalykas buvo tapatus. Tai, kad yra nugriautas atsakovei I. G. priklausantis butas, nereiÅ¡kia, kad buvo nustatyta aplinkybė dėl namo pamatų nebuvimo ir dėl to atsirado pagrindas nuosavybės iÅ¡registravimui.

Byloje buvo teikiami nauji įrodymai po teismo sprendimo priėmimo, tačiau nenustačius aplinkybių, nurodytų CPK 314 straipsnyje naujiems įrodymams priimti, prašymai atmestini. Dėl bylinėjimosi išlaidų Teismo sprendimu priteistos bylinėjimosi  išlaidos trečiojo asmens naudai po 13,66 Eur iš visų trijų atsakovų. Atmetus ieškinį atsakovės I. G. atžvilgiu, naikintina teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų iš I. G. priteisimo AB DNB bankui ir prašymas šioje dalyje atmestinas, nes atsakovų L. ir V.

D. atžvilgiu trečiojo asmens reikalavimų dalyje skundas yra dalinai tenkinamas. Pašto išlaidos byloje turi būti priteistos iš atsakovų, kurių atžvilgiu ieškinys atmestas, todėl priteistinos viso 16,47 Eur pašto išlaidos lygiomis dalimis priteisiamos iš atsakovų D. po 8,24 Eur, naikinant teismo  sprendimo dalį, kuria jos priteistos iš I. G.. Atmetus ieškinį, atsakovės I. G. atžvilgiu, naikintina teismo sprendimo   dalis, kuria iš jos priteista 41 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Atsakovė I. G. sumokėjo 31 Eur ,  atsakovai L. ir V. D. sumokėjo po 41 Eur žyminio mokesčio, pateikdami apeliacinius   skundus. Kadangi byloje buvo reiÅ¡kiami keli savarankiÅ¡ki reikalavimai, žyminis mokestis, kurį sumokėjo I. G., priteistinas iÅ¡ ieÅ¡kovo, atmetus ieÅ¡kinį jos atžvilgiu, o atsakovams D. žyminis mokestis nepriteisiamas, nes didesnėje dalyje  jų skundai atmesti. Atsakovė I. G. pateikė įrodymus apie 242 Eur sumokėjimÄ atstovavimo iÅ¡laidų, jos dalinai priteistinos  iÅ¡ ieÅ¡kovo, patenkinus dalinai atsakovės apeliacinį skundÄ .

Tai, kad atsakovė prašė panaikinti visÄ teismo sprendimÄ , tačiau jis buvo panaikintas tik dalyje, yra pagrindu mažinti praÅ¡omas priteisti atstovavimo iÅ¡laidas iki 150 Eur. Atsakovė prašė priteisti iÅ¡laidas, turėtas naujiems įrodymams gauti, tačiau pripažinus  naujus įrodymus nepriimtinais byloje, Å¡ios iÅ¡laidos  nepriteisiamos. Bendra iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteistina suma -181 Eur. Tretysis asmuo pateikė praÅ¡ymÄ Â priteisti atstovavimo iÅ¡laidas už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimÄ - 847 Eur.

Patenkinus iÅ¡ esmės atsakovė I. G. apeliacinį skundÄ , ir dalinai atsakovų V. ir L. D. apeliacinį skundÄ , priteistina tik dalis atstovavimo iÅ¡laidų – 150 Eur iÅ¡ atsakovų D., iÅ¡ kiekvieno iÅ¡ jų po 75 Eur, kadangi tik Å¡ių atsakovų atžvilgiu teismo sprendimo dalis nebuvo keičiama. Tai, kad trečiojo asmens reiÅ¡kiamas reikalavimas didesnėje dalyje buvo įvertinas atmestinu, tai lemia atstovavimo iÅ¡laidų dydžio priteisimÄ .            Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu, n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimÄ pakeisti.            Teismo sprendimo dalį, kuria patenkinti ieÅ¡kovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos  ir trečiojo asmens AB DNB banko reikalavimai dalyje dėl įpareigojimo atsakovus V. D., L. D. ir I. G. nugriauti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos likučius, sutvarkyti teritorijÄ , iÅ¡registruoti šį pastatÄ bei atsakovų nuosavybes teisę į juos iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro, bei leista ieÅ¡kovui nugriauti statybos likučius, iÅ¡registruoti šį pastatÄ ir atsakovų nuosavybės teises, atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytÄ laikÄ , panaikinti ir reikalavimus Å¡ioje dalyje atmesti.               Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistos iÅ¡ atsakovės I.

G. trečiajam asmeniui AB DNB bankui ir praÅ¡ymÄ dalyje dėl 13,66 Eur priteisimo atmesti.           Panaikinti teismo sprendimo dalį kuria iÅ¡Â atsakovės I. G. priteista 41 Eur žyminio mokesčio valstybei bei 5,49 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų, ir padidinti iki 8,24 Eur paÅ¡to iÅ¡laidas, priteistas iÅ¡Â kiekvieno iÅ¡ atsakovų L. D. ir V. D. valstybei.           Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos  181 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovei I.

G. .           Priteisti trečiajam asmeniui AB DNB bankui iÅ¡ atsakovų V. D. ir  L. D. po 75 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .           KitÄ teismo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                         Andrutė Kalinauskienė                                                                                                            Danutė Kutrienė                                                                                                            Vytautas Zelianka