ee501e08-8281-47d0-8f99-d3ef759a2aba · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Skundas Nr. II-541-806/2018 Proceso Nr. 4-68-3-02306-2018-3 Procesinio sprendimo kategorija 16.9.3 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2018 m. spalio 31 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, sekretoriaujant Simonai KlimaÅ¡auskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai J. K., jos atstovui advokatui Aleksander ViÅ¡nevski, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo J. K. (toliau – ir pareiÅ¡kėja), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl 2018 m. rugsėjo 14 d.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Vyresniosios specialistės A. Å . nutarimo Nr. 10-ANR_N-24351-2018 (toliau – ir Nutarimas) administracinio nusižengimo byloje ROIK 18088247814. Teismas n u s t a t ė : 2018 m. liepos 3 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjas S. S. J. K. surašė administracinio nusižengimo protokolÄ su administraciniu nurodymu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalį už tai, kad ji, nesilaikydama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 150.10 p. nuo 2018 m. birželio 28 d. 12.13 val. iki 2018 m. birželio 28 d. 12.42 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį (VW Caddy valst.

Nr. (duomenys neskelbtini)) pastatė jį taip, kad jis trukdė iÅ¡važiuoti S. G. iÅ¡ bendro naudojimo kiemo, teritorijos. J. K. administraciniu nurodymu pasiÅ«lyta sumokėti 15 eurų dydžio baudÄ . Administracinis nurodymas per nustatytÄ laikotarpį įvykdytas nebuvo ir 2018 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Vyresniosios specialistės A. Å . nutarimu Nr. 10-ANR_N-24351-2018 administracinio nusižengimo byloje ROIK 18088247814 J.

K. pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį dėl minėto KET pažeidimo nubausta 40 Eur dydžio bauda. Nesutikdama su priimtu Nutarimu pareiÅ¡kėja J. K. pateikė skundÄ Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ NutarimÄ ir administracinio nusižengimo bylos teisenÄ jos atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodoma, jog įvykis įvyko prie pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nurodytas pastatas bei žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems bendrasavininkiams.

Prie pastato yra pailgos formos, gale šiek tiek išplatėjantis kiemas, kuriuo visi pastato savininkai naudojasi įvairioms reikmėms, įskaitant jiems priklausantiems automobiliams statyti. Kadangi šiame vienbučiame name gyvena kelios šeimos, turinčios automobilius, pastatyti automobilių taip, kad jie vienas kitam netrukdytų nėra įmanoma. Tarp žemės sklypo savininkų nėra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. 2018 m. birželio 28 d. apie 12 val. ji atvyko adresu (duomenys neskelbtini), o automobilį pastatė kieme prie namo.

Palikusi po priekiniu stiklu savo mobilaus telefono numerį, išėjo namo. BÅ«dama namie girdėjo kitos transporto priemonės gazavimÄ bei garso signalÄ , tačiau nekreipė į tai dėmesio, kadangi niekas jos neieÅ¡kojo bei neskambino. Užbaigusi reikalus, maždaug po 20-30 min. (t. y. 12:10-12:15) - iÅ¡važiavo. Kieme ji matė stovinčius kitus to namo gyventojus, įskaitant S. G., kurie matė ir jÄ , tačiau nieko nesakė – nei kad jos vairuojamas automobilis trukdo iÅ¡važiuoti, nei kad yra iÅ¡kviesta policija.

Apie tai, jog tÄ dienÄ dėl jos paliktos transporto priemonės buvo kviesta policija, kuriÄ iÅ¡kvietė iÅ¡ kiemo negalintis iÅ¡važiuoti kitas (duomenys neskelbtini) namo gyventojas S. G., ji sužinojo tik po kurio laiko. Policijos ekipažas į įvykio vietÄ atvyko praėjus maždaug pusvalandžiui po to, kai ji buvo iÅ¡važiavusi. PareiÅ¡kėjos manymu, jos veika nėra tokia pavojinga, kad už jÄ kiltų administracinė atsakomybė. Pažymėjo, kad visi Å¡iame name gyvenantys asmenys yra jos giminaičiai, S. G.

žino, kokiÄ transporto priemonę ji vairuoja bei kurioje namo dalyje gyvena. S. G., norėdamas iÅ¡važiuoti, visuomet gazuodavo ir pypendavo, todėl, nenorėdama konfliktuoti ji visada tiesiog jį iÅ¡leisdavo ir įleisdavo. Tačiau šį kartÄ ji buvo užsiėmusi svarbiais darbais ir negalėjo kaip visada reaguoti į tokį piktybinį elgesį (gazavimÄ , pypenimÄ , necenzÅ«rinę kalbÄ ) ir bėgti pasižiÅ«rėti kas nutiko, juolab, kad vairuotojas gali tiesiog užeiti arba paskambinti, nes po automobilio stiklu yra užkiÅ¡tas lapelis su telefono numeriu.

Ji nesitikėjo, kad panaÅ¡ioje situacijoje bus keliama tokia problema, kurios sprendimui bus kviečiama policija. Visų namo gyventojų tarpusavio santykiai turėtų bÅ«ti pagrįsti pagarba, supratingumu bei geranoriÅ¡kumu, tačiau, pareiÅ¡kėjos manymu, Å¡iuo atveju pats S. G., žinodamas apie tarp namo gyventojų susiklosčiusius santykius dėl stovėjimo pastato kieme, neskambino jai ir neužėjo pas jÄ namo praneÅ¡ti, kad pastaroji patrauktų savo transporto priemonę, o tiesiog iÅ¡kvietė policijÄ .

S. G., susitikus, nepasakė, kad kvietė policijÄ , neiÅ¡važiavo ir nepranešė policijai, kad pravažiavimas laisvas, o tai tik patvirtina apie S. G. piktybiÅ¡kumÄ . PareiÅ¡kėjos teigimu, atsižvelgiant į tai, kad jos veikoje nėra pavojingumo, taip pat, tai, jog ji pasirÅ«pino tuo, kad esant bÅ«tinybei ji galėtų nedelsiant patraukti transporto priemonę, jei su ja susisiektų iÅ¡ kiemo pageidaujantys iÅ¡važiuoti ar į jį įvažiuoti asmenys, nėra pagrindo traukti jÄ administracinėn atsakomybėn. Atsiliepimu į J.

K. skundÄ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Vyresnioji specialistė A. Å . prašė skundo netenkinti ir nutarimÄ palikti nepakeistÄ . Institucijos atstovės teigimu, J. K. teisei prieÅ¡inga veika (KET 150.10 p. pažeidimas) yra įrodyta. Akcentavo, jog J. K. savo paaiÅ¡kinime nurodė, palikusi automobilį VW CADDY valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėti kieme ir išėjusi namo. Netrukus iÅ¡girdo gazuojant automobilį, pypenimÄ .

Po kiek laiko pasipylė necenzÅ«riniai keiksmažodžiai. Kadangi kieme kiti bendrasavininkai dažnai keikiasi, gazuoja, ir pan., nutarė neiti, nors žinojo, kad kieme stovintis automobilis trukdo iÅ¡važiuoti. Už lango buvo paliktas telefono numeris, tačiau niekas neatėjo ir niekas neskambino su praÅ¡ymais patraukti automobilį. Vairuotojas, kuriam trukdė iÅ¡važiuoti nesiėmė jokių priemonių jÄ informuoti apie tai. J. K. nurodė, kad ten yra kiemas sklype, kuriuo naudojasi visi namo savininkai.

Taigi, nustatytas faktas, kad J. K. paliktas automobilis trukdė kitiems, o konkrečiai – S. G., iÅ¡važiuoti iÅ¡ kiemo. J. K. tai žinodama, nesiėmė jokių veiksmų pastarÄ jį patraukti, kad netrukdytų kitam asmeniui iÅ¡važiuoti iÅ¡ kiemo, savo veiksmus teisindama tuo, kad tai jos reikėjo ieÅ¡koti (paliko telefono numerį už lango, niekas neatėjo pas jÄ Ä¯ namus) ir kiti asmenys turėjo jos praÅ¡yti patraukti automobilį. Dėl savo nerÅ«pestingumo ir neveikimo leido atsirasti neteisėtiems padariniams, nors galėjo ir turėjo tai numatyti.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėja J. K. skundÄ palaikė ir nurodė iÅ¡ esmės tapačias aplinkybes, paaiÅ¡kino, kad atvažiavo adresu (duomenys neskelbtini), prie jai nuosavybės teise priklausančio namo ir įvažiavo į kiemÄ . Kieme, prie jai nuosavybės teise priklausančio namo dalies, prie faktiÅ¡kai naudojamos jų daržo dalies, paliko automobilį ir užėjo į namÄ . Kiemas yra nedėkingos formos, pastatyti automobilį taip, kad jis netrukdytų kitiems automobiliams – neįmanoma, todėl prie automobilio lango paliko savo telefono numerį, kad jei kažkam reikėtų įvažiuoti ar iÅ¡važiuoti, galėtų jai paskambinti.

Å iame name gyvena vien giminaičiai, jie vieni kitus puikiai pažįsta ir problemų Å¡ia prasme neturėjo kilti. Kai anksčiau bandydavo statyti giliau kieme, siÅ«lydavo iÅ¡ viso pasiÅ¡alinti iÅ¡ kiemo, todėl taip automobilį pastatė vengdama konflikto. Name praleido 20 minučių, buvo atvažiavusi pas mamÄ , darė mamai veido depiliacijÄ ir tuo metu girdėjo, kaip kieme pypena, gazuoja, po kurio laiko pradėjo keiktis. Tai nebe pirmas kartas ir ji norėjo pabaigti tai, kÄ darė. Jai nieks neskambino, neieÅ¡kojo.

Pabaigusi darbÄ išėjo į kiemÄ , ten pamatė stovinčius giminaičius – S., kurio asmeniÅ¡kai nepažįsta, pusseserę V. T., jos mamÄ . Nieks nieko nesakė, todėl sėdo į automobilį ir iÅ¡važiavo namo. Po kiek dienų sužinojo, kad užstatė pravažiavimÄ , buvo kviesti policijos pareigÅ«nai. Policija atvyko, kai jos jau nebuvo. Komisariate jai pasiÅ«lyta sumokėti minimaliÄ baudÄ â€“ 15 eurų. Pasiteiravo už kÄ bauda, jei nepažeidė Kelių eismo taisyklių, nes pastatė automobilį privačiame kieme.

Prašė susipažinti su skundu, tačiau jai nebuvo leista. Komisariate surašė raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodė, kad kieme buvo triukÅ¡maujama, signalizuojama, pypenama Å¡alia nuosavo namo, kur bÅ«na žaidžia ir vaikai. Jei asmuo neturėjo telefono, galėjo užeiti, durys už metro, juolab, kad giminaičiai. Ji padarė viskÄ , kad su ja bÅ«tų galima susisiekti. Mano, jog asmuo telefonÄ turėjo, kadangi pats kvietė policijÄ . Nežinojo, kad asmuo nori iÅ¡važiuoti, tik numanė, kad gali bÅ«ti tokia situacija, tačiau tuo metu buvo užimta, todėl nepažiÅ«rėjo.

Šiame kieme nuolat yra tokios situacijos, šiuo metu yra paduotas ieškinys dėl bendros naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo. Kai būna atvirkštinė situacija, ji kitus išleidžia. Sklype nėra numatyta naudojimosi juo tvarka, nenustatyti jokie keliai ar pravažiavimai. Kiti savininkai, kaip ir ji darė šiuo atveju, palieka automobilius prie jiems priklausančios nuosavybės. Nėra galimybės palikti automobilį už kiemo, kur nors šalia įvažiavimo, nes ten yra žalia veja, kelias pakankamai siauras, KET taip parkuotis draudžia.

Teismo posėdyje J. K. atstovas advokatas A. ViÅ¡nevski pažymėjo, kad J. K. automobilį pastatė privačioje teritorijoje, iÅ¡ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o dėl aktualaus sklypo matyti, kad nėra nei vieno įraÅ¡o apie tai, kad sklype bÅ«tų nustatytas kelio servitutas, įregistruotas kelias arba kažkoks pravažiavimas. Atstovo nuomone, analizuojant Kelių eismo taisyklėse pateikiamÄ kelio sÄ vokÄ , susijusias nuostatas, spręstina, jog Kelių eismo taisyklės yra skirtos tik eismo keliais tvarkai nustatyti, o ne eismui privačioje valdoje, privačiame kieme, nustatyti, atitinkamai ir 150 KET punktas, nurodantis, kur sustoti ir stovėti draudžiama, reglamentuoja sustojimÄ ne privačiame kieme, o bÅ«tent kelyje.

J. K. atvažiavo prie savo nuosavybės, į savo sklypÄ ir paliko ten transporto priemonę, t.y. jau už Taisyklių reguliavimo sferos. Statymo tvarkÄ kieme reguliuoja LR Civilinis kodeksas, Å¡iuo metu vyksta ginčas tarp bendraturčių dėl to, kad bÅ«tų nustatyta naudojimosi tvarka toje sklypo dalyje. Jei sklype bÅ«tų nustatytas kelio servitutas, jam galiotų KET, nes tai yra registruojamas kelias. Byloje pateikti raÅ¡ytiniai dokumentai dėl nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), t.y. dovanojimo sutartis, kadastrinių matavimų byla, nuotraukos. 2018 m. birželio 28 d.

S. G. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime iÅ¡dėstyta, kad 2018-06-28 adresu (duomenys neskelbtini), norėdamas iÅ¡važiuoti iÅ¡ bendro naudojimo kiemo, laikas 12:13, bet iÅ¡važiavimÄ buvo užstatęs VW Caddy valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Palaukė kelias minutes, pasignalizavo, bet niekas neišėjo patraukti automobilio ir teko iÅ¡kviesti policijÄ . MaÅ¡inÄ paliko stovėti. Turi foto ir video medžiagas. MaÅ¡inÄ vairavo J. K., automobilis stovėjo nuo 12:13 iki 12:42. 2018 m. liepos 3 d. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime J.

K., be kita ko, nurodė, kad 2018-06-28 apie 12 val. atvažiavo į jai nuosavybės teise priklausantį kiemÄ , adresu (duomenys neskelbtini). Automobilį paliko kieme ir užėjo į namÄ . Netrukus iÅ¡girdo gazuojant automobilį ir pypenimÄ . Pokurio laiko pasigirdo necenzÅ«riniai keiksmažodžiai su pasiÅ«lymu neÅ¡dintis lauk. Kadangi kieme kiti bendrasavininkai dažnai keikiasi, gazuoja ir pan., nutarė neiti, nes žinojo, kad kieme stovintis automobilis trukdo iÅ¡važiuoti. Tuo metu buvo užsiėmusi, bet vadovaudamasi bendruoju žmogiÅ¡kumu, kad galima užeiti ir pasakyti, kad ji trukdo ir norima iÅ¡važiuoti, užbaigė savo darbÄ ir iÅ¡važiavo po gal 10 min.

Prie jos automobilio lango (vairuotojo pusėje) visada yra užkiÅ¡tas tel. Nr., bet niekas neskambino. Išėjusi į kiemÄ matė stovinčius kitų bendraturčių nuomininkus. Jie jÄ taip pat matė, bet nesakė, kad ji trukdė iÅ¡važiuoti. IÅ¡važiavusi sužinojo, kad buvo iÅ¡kviesta policija, nežinojo, kas jÄ kvietė, bet tas asmuo iÅ¡tisai gazavo ir pypeno, nors Å¡alia žaidė vaikai. Byloje pateikti duomenys apie J. K. baustumÄ administracine tvarka, taip pat duomenys, kam priklauso aktualus automobilis.

Teismo posėdžio metu J. K. atstovas į bylÄ pateikė nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä dėl (duomenys neskelbtini) esančio nekilnojamojo turto, taip pat (duomenys neskelbtini) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri, pasak A. ViÅ¡nevski, patvirtina, kad nagrinėjama civilinė byla pagal pareiÅ¡kėjo/ieÅ¡kovo ieÅ¡kinius dėl naudojimosi sklypu ((duomenys neskelbtini)) tarp bendraturčių nustatymo tvarkos.

PareiÅ¡kėjos skundas netenkintinas. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Vadovaujantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje iÅ¡tirtų įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Teismas iÅ¡analizavęs bylos medžiagÄ , skundo argumentus bei pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimus teisme, jos atstovo pastabas, neturi pagrindo nesutikti su J.

K. priimtu Nutarimu. J. K. skundžiamu Nutarimu nubausta pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį už tai, kad ji, nesilaikydama KET 150.10 p. nuo 2018 m. birželio 28 d. 12.13 val. iki 2018 m. birželio 28 d. 12.42 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį pastatė jį taip, kad jis trukdė išvažiuoti kitam asmeniui iš bendro naudojimo kiemo, teritorijos. Pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas.

Pagal KET 150.10 punktÄ sustoti ir stovėti imperatyviai draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams Å¡viesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (iÅ¡važiuoti) į (iÅ¡) stovėjimo aikÅ¡telę (-ės), stovėjimo vietÄ (-os), garaÅ¾Ä (-o), kiemÄ (-o), teritorijÄ (-os), trukdytų įlipti į kitÄ transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui. Nagrinėjamoje situacijoje pažymėtina, jog teisės aktai, kurie nustato eismo tvarkÄ , eismo dalyvių teises ir pareigas, naudojimÄ si automobilių keliais ir eismo saugumo automobilių keliais reikalavimus (taigi - ir KET) galioja visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose keliuose, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos.

Pozicijos, jog KET galioja tiek keliuose, tiek vieÅ¡ose ir privačiose teritorijose, todėl vairuotojai eismo metu bÅ«dami privačiose ar uždarose teritorijose privalo Å¡ių taisyklių reikalavimų laikytis, laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2012). Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnyje apibrėžta vieÅ¡ojo eismo sÄ voka – tai žmonių ir transporto priemonių su kroviniu ar be jo judėjimas kelio ribose.

Kelių eismo taisyklių 3 punkte įtvirtinta, kad kelias – tai eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio pavirÅ¡iaus juosta per visÄ jos plotį, įskaitant važiuojamÄ jÄ dalį, sankryžas, Å¡aligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamÄ sias juostas. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnyje keliai pagal reikÅ¡mę suskirstyti į valstybinės reikÅ¡mės ir vietinės reikÅ¡mės kelius. Vietinės reikÅ¡mės keliai toliau savo ruožtu skirstomi į vieÅ¡uosius kelius, t.y. kelius, jungiančius rajoninius kelius, gyvenamÄ sias vietoves, sÄ vartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultÅ«ros paminklus, taip pat gatves gyvenamosiose vietovėse, jungiamuosius ir kitus kelius, kurie nepriskirti valstybinės reikÅ¡mės keliams ir vidaus kelius, kuriems priskiriami fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių reikmėms naudojami keliai (miÅ¡kų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti vieÅ¡iesiems keliams).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje aktualus nuosavybės teise keliems bendrasavininkiams, tarp jų ir pareiÅ¡kėjai J. K., priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) esantis faktinis vidinis įvažiavimas, Å¡iuo atveju laikytinas vietinės reikÅ¡mės vidaus keliu. Spręstina, jog vien ta aplinkybė, kad, kaip nurodė pareiÅ¡kėjos atstovas, minėtas objektas neturi oficialaus savarankiÅ¡ko teisinio statuso, t.y. kaip kelias arba pravažiavimas jis nėra atskirai įregistruotas, neatsispindi jokiuose žemės sklypo dokumentuose, nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡uose, nesudaro pagrindo kategoriÅ¡kai iÅ¡vadai, jog jis apskritai neatitinka kelio sÄ vokos.

Remiantis tiek bylos medžiaga, tiek skunde iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, o ir pačios pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimais teismo posėdyje, konstatuotina, jog privačiame sklype esančiu faktiniu įvažiavimu eismas objektyviai vyko – sklypo teritorijoje esančia žemės juosta naudojosi sklype esančių gyvenamųjų statinių (patalpų) savininkai ar gyventojai, tiek įvažiuodami, tiek iÅ¡važiuodami iÅ¡ sklypo teritorijos, čia pat automobilius statėsi, logiÅ¡ka, jog ta pačia teritorija jie naudojosi ir kaip pėstieji, norėdami patekti į gyvenamÄ sias patalpas.

Esant pirmiau iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, kartu vadovaujantis ir protingumo kriterijumi, manytina, jog KET galiojimas Å¡ioje konkrečioje, kad ir privačioje teritorijoje, nekvestionuotinas. Teismo vertinimu, tokios iÅ¡vados niekaip neįtakoja ta aplinkybė, kad nebuvo nustatytas ir registruotas joks kelio servitutas. Dėl pareiÅ¡kėjos ir jos atstovo argumentų, susijusių su privačia nuosavybe, teismas pažymi ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ konstatavęs, jog nuosavybės teisė nėra absoliuti, kad nuosavybė atlieka ir socialinę funkcijÄ , o Konstitucijoje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir subjektinių nuosavybės teisių apsauga negali bÅ«ti interpretuojami kaip pagrindas savininko teises ir interesus prieÅ¡prieÅ¡inti vieÅ¡ajam interesui, kitų asmenų teisėms, laisvėms ir teisėtiems interesams.

Å iuo atveju nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. K. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį pastatė jį taip, kad jis trukdė iÅ¡važiuoti kitam asmeniui iÅ¡ bendro naudojimo kiemo, teritorijos. Å io fakto pareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės neginčijo. Spęstina, jog tokiais veiksmais ji pažeidė KET 150.10 p. reikalavimus, atitinkamai jos veiksmuose nustatytina ir ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis. PareiÅ¡kėjos nurodyta aplinkybė, kad ji tinkamai pasirÅ«pino tuo, kad esant bÅ«tinybei galėtų nedelsiant patraukti transporto priemonę, jei su ja susisiektų iÅ¡ kiemo pageidaujantys iÅ¡važiuoti ar į jį įvažiuoti asmenys t.y. už automobilio stiklo paliko savo telefono numerį, tačiau niekas į jÄ nesikreipė ir neieÅ¡kojo, niekaip nepaÅ¡alina jos atsakomybės, juolab, kad tiek byloje esančiame jos raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodytos aplinkybės, tiek skunde bei teismo posėdyje iÅ¡dėstyti argumentai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės suvokė susidariusiÄ situacijÄ , t.y. kad jos automobilis riboja pravažiavimÄ (eismÄ ), tačiau dėl to jokių veiksmų nesiėmė, savo neveikimÄ teisino priežastimis, kurių teismas nepripažįsta svarbiomis.

Teismo nuomone, J. K., žinodama, jog naudojimosi bendru kiemu (įvažiavimu) tvarka nėra nustatyta, panašios, tame tarpe ir gan konfliktiško pobūdžio situacijos, nėra retos, šiuo atveju elgėsi išties nerūpestingai. Apibendrinant, tai, kas išdėstyta, spręstina, jog skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, administracinė nuobauda pažeidėjai paskirta sankcijos ribose. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : pareiškėjos J.

K. skundo netenkinti ir 2018 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Vyresniosios specialistės A. Å . nutarimÄ Nr. 10-ANR_N-24351-2018 administracinio nusižengimo byloje ROIK 18088247814 palikti nepakeistÄ . Nutartis per 20 (dvideÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė