2025-03-26 Nr. AB-5355-3-61-3-05034-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-177-968/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05034-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 51.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. kovo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kelruva“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kelruva“ skundą atsakovams Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kelruva“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2024 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. 1AE-350, priimtą dėl UAB „Kelruva“ skundo, prašant panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Vilniaus TM) 2024 m. birželio 9 d. patikrinimo akto Nr. R24LTVK2000EK441280 pagrindu įvykdytą prekių neišleidimą (krovinio apgręžimą); 2) pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu Vilniaus TM 2024 m. birželio 9 d. patikrinimo aktą Nr. R24LTVK2000EK441280, kurio pagrindu neišleistos tranzitu per Lietuvą vežamos prekės (apgręžtas krovinys), 3) pripažinti, kad Vilniaus TM 2024 m. birželio 9 d. patikrinimo akto Nr. R24LTVK2000EK441280 pagrindu įvykdytas prekių apgręžimas nepagrįstas ir leisti pabaigti pervežimo tranzitu per Lietuvos Respubliką skunde minimo krovinio/prekių procedūrą.

Muitinės departamentas pateikė atsiliepimą į skundą. Taip pat Muitinės departamentas prašė atsiliepimo 7 priedą „(duomenys neskelbtini)“, kuris per EPP sistemą buvo pateiktas kaip atskiras dokumentas, pripažinti nevieša bei neteikti jų susipažinti ir kopijuoti.

Muitinės departamentas prašymą pripažinti bylos medžiagos dalį nevieša ir neleisti susipažinti grindė tuo, kad Europos Komisijos išaiškinimas dėl draudimo taikyti „įšaldytą“ tam tikros valiutos kursą (atsiliepimo 7 priedas), buvo gautas naudojantis Muitinės rizikos valdymo sistema (CRMS2), kuri turi tam tikrą informacijos saugumo lygį, nėra viešai prieinama, ja, be kita ko, naudojasi 27 Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybės narės keisdamosi su rizika susijusia informacija. Muitinės departamentas taip pat nurodė, kad minėtas Europos Komisijos išaiškinimas nebuvo viešai paskelbtas Europos Komisijos dažnai užduodamų klausimų (DUK) skiltyje, todėl Muitinės departamento sprendime nebuvo pateikta nuoroda į minėtą išaiškinimą.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 20 d. nutartimi nutarė pripažinti bylos medžiagos dalį – atsakovo 2024 m. spalio 30 d. pateiktus į bylą dokumentus (DOK-4932) „(duomenys neskelbtini)“, nevieša bylos medžiaga ir neteikti jų susipažinti ir kopijuoti. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo susipažinti su dokumentais.

Teismas įvertino Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 49 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad proceso šalis arba institucija, teikianti teismui dokumentus ar medžiagą, kurių duomenys sudaro valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį, gali prašyti teismo neteikti jų susipažinti ir kopijuoti.

Teismas nurodė, kad, vadovaujantis 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir Sąjungos muitinės kodeksas, ir SMK) 12 straipsnio 1 dalimi, visa informacija, kurią gauna muitinė vykdydama savo funkcijas ir kuri pagal savo turinį arba pateikimo būdą yra konfidenciali, laikoma profesine paslaptimi. Kompetentingos valdžios institucijos be aiškaus tą informaciją pateikusio asmens arba valdžios institucijos leidimo jos neatskleidžia, išskyrus 47 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus. Lietuvos Respublikos muitinės informacijos tvarkymo taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2005 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 1B-550 (toliau – ir Taisyklės), 6.2 punkte nustatyta, kad, be kita ko, muitinės informacija skirstoma į viešai neskelbtiną ir neteiktiną informaciją. Taisyklių 12 punktas nustato, kad muitinėje viešai neskelbtina ir neteiktina informacija – tai neviešo pobūdžio muitinės informacija, kuri pagal savo turinį arba pateikimo būdą yra konfidenciali (sudaranti komercinę paslaptį, privati informacija ir kt.), nesudaranti valstybės ir (arba) tarnybos paslapties, kurios skelbimas ar viešas teikimas ribojamas teisės aktų nustatyta tvarka. Taisyklių 13 punktas nustato, kad muitinės viešai neskelbtiną ir neteiktiną informaciją, išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus, sudaro: <...> 13.19 p. muitinėje naudojamose informacinėse sistemose apdorojami ir kaupiami duomenys bei papildomi dokumentai; 13.27 p. rizikos valdymo procese naudojama informacija ir sukuriami dokumentai <...>.

Teismas, įvertinęs aptartą teisinį reguliavimą, padarė išvadą, kad yra teisinis pagrindas laikyti Muitinės rizikos valdymo sistemoje CRMS2 kaupiamą informaciją nevieša bylos medžiaga ir neteikti jos susipažinti ir kopijuoti. Teismas papildomai pažymėjo, kad šiuo atveju svarbu, ar proceso šalys turi lygias galimybes įrodinėti aplinkybes, kuriomis remiasi. Pirma, prašomi pripažinti neviešais duomenys susiję su atsakovo Muitinės departamento atsiliepime išdėstytais argumentais apie iš Europos Komisijos gautus išaiškinimus. Atsiliepime detaliai nurodytos aplinkybės, kuriomis remiasi atsakovas. Antra, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2020 m. gegužės 28 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eA-3902-1062/2020) įslaptintos informacijos vertinimo aspektu apibendrinęs Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką bei vadovaudamasis Konstitucinio Teismo doktrina priėjo prie išvados, kad joks teismo sprendimas negali būti grindžiamas šalims (vienai iš jų) vien valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija; privalu informuoti skundą nagrinėjantį nepriklausomą teismą apie ginčijamą sprendimą pagrindžiančius motyvus, net jeigu jie nėra viešai skelbiami. Taigi pareiškėjo negalėjimas susipažinti su aptartais dokumentais yra atsveriamas kitomis garantijomis.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutartį ir spręsti klausimą iš esmės – netenkinti atsakovo prašymo dėl pateiktų į bylą dokumentų (DOK-4932) „(duomenys neskelbtini)“ laikyti nevieša bylos medžiaga ir neteikti jų susipažinti ar kopijuoti, tenkinti pareiškėjo prašymą dėl susipažinimo su atsakovo atsiliepimo priedais.

Pareiškėjas nurodo, kad pagrindinis skunde keliamas klausimas dėl muitinės patikros procedūros priemonių teisėtumo, o būtent dėl valiutos kurso skaičiavimo būdo – ar gali Muitinės departamentas savarankiškai nustatyti ir skelbti valiutų kursų santykį, taikytiną visoms ES bendrijos narėms; kokiu būdu Muitinės departamento skelbiamas euro ir Rusijos rublio valiutų kurso santykis taikytinas eksporto deklaracijoms, tvirtinamoms Italijoje. Tiek skundžiamame akte, tiek atsiliepime atsakovas nenurodė pagrindo, kuriuo vienintelė Europos Sąjungos muitinė skaičiuoja kursą Muitinės departamento direktoriaus įsakymo pagrindu ir bendroje sistemoje kitų ES šalių muitinėms šio kurso neskelbia. Atsiliepime į skundą tik lakoniškai nurodyta, kad tai daroma Europos Komisijos išaiškinimo/atsakymo pagrindu, paties išaiškinimo /atsakymo turinys neskelbtinas, o jau jo sukuriamos pasekmės skelbiamos (kursas skelbiamas Muitinės departamento internetiniame puslapyje).

Pareiškėjas akcentuoja, kad vienintelis argumentas prašyti bylos medžiagą pripažinti profesine paslaptimi yra ne jos turinys, o jos gavimo būtas. Pareiškėjas mano, kad profesine paslaptimi laikoma informacija, gaunama apie kitų asmenų veiklą, duomenis ar kt., gaunama vykdant profesinę veiklą. Nurodymai, išaiškinimai laikytini norminiais aktais ir negali būti laikomi profesine paslaptimi.

Pareiškėjas kreipėsi tiek į eksportines deklaracijas patvirtinusią Italijos muitinę, tiek į Vokietijos muitinę, su užklausa apie atsakovo minimo Europos Komisijos išaiškinimo pateikimą, nes atsakovas atsiliepime nurodė, kad išaiškinimas pateiktas 27 valstybių narių muitinės institucijoms. Gavus atsakymą nedelsiant pateiks teismui. Siekis neleisti susipažinti su Europos Komisijos išaiškinimu, kuris nulėmė atsakovo veiksmus, yra proceso šalių lygiateisiškumo pažeidimas. Nuo pareiškėjo nuslepiamas skundžiamų veiksmų pagrindimas.

Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad Taisyklių 12 punkte yra nustatyta, jog viešai neskelbtina ir neteiktina informacija gali būti tiek pagal savo turinį, tiek pagal pateikimo būdą. Konkrečiu atveju Europos Komisijos dokumentai buvo pateikti naudojantis Muitinės rizikos valdymo sistema (CRMS2), kuri sudaro sąlygas perduoti ir saugoti informaciją apie riziką ir vykdyti jos mainus tarp valstybių narių ir tarp valstybių narių bei Europos Komisijos siekiant padėti įgyvendinti bendrą rizikos valdymo schemą. CRMS naudojimo tikslas – informacijos apie riziką mainams tarp valstybių narių tarpusavyje ir tarp valstybių narių ir Komisijos vykdyti ir tokiai informacijai saugoti ir apdoroti. Taigi Europos Komisijos pateiktų dokumentų tiek pagal jų pateikimo būdą, tiek pagal naudojimą rizikos valdymo procese skelbimas ar viešas teikimas yra ribojamas teisės aktų nustatyta tvarka. Priešingu atveju, Europos Komisija šią informaciją, kurią teikė valstybėms narėms naudojantis CRMS2, būtų viešai paskelbusi Europos Komisijos dažnai užduodamų klausimų (DUK) skiltyje.

Vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 12 straipsnio 1 dalimi, visa informacija, kurią gauna muitinė, vykdydama savo funkcijas, ir kuri pagal savo turinį arba pateikimo būdą yra konfidenciali, laikoma profesine paslaptimi. Pirmiau nurodžius, kad Europos Komisijos pateikti dokumentai yra priskiriami prie viešai neskelbtinos ir neteiktinos informacijos, t. y. neviešo pobūdžio muitinės informacijos, kuri pagal savo turinį arba pateikimo būdą yra konfidenciali, pagrįstai laikytina profesine paslaptimi. Be to, pareiškėjas subjektyvia nuomone nepagrįstai Europos Komisijos pateiktus dokumentus (išaiškinimą) priskiria prie norminių teisės aktų. Nepaisant to, SMK 12 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai nurodoma, kad visa informacija, kurią gauna muitinė, vykdydama savo funkcijas, jeigu ji atitinka nustatytus kriterijus, yra laikoma profesine paslaptimi, taigi argumentai, kad norminiai aktai negali būti laikomi profesine paslaptimi, šiame kontekste taip pat nepagrįsti.

Atsakovas pažymi, kad Muitinės departamentas atsiliepime (5 lape) išdėstė argumentus, susijusius su Europos Komisijos išaiškinimu dėl euro (rublio) keitimo kurso. Teismas nutartyje pagrįstai nurodė, kad atsiliepime detaliai nurodytos aplinkybės (apie Europos Komisijos išaiškinimą), kuriomis remiasi atsakovas. Teismas, disponuodamas Muitinės departamento pateiktais Europos Komisijos išaiškinimais ir įvertinęs atsiliepime atskleistą minėto išaiškinimo turinį, nutartyje pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo negalėjimas susipažinti su aptartais dokumentais yra atsveriamas kitomis garantijomis. Nagrinėjamu atveju teigti, kad Europos Komisijos išaiškinimo nepateikimas pareiškėjui nulemia proceso šalių lygiateisiškumo pažeidimą, nėra pagrindo.

Muitinės departamentas prašymu pagrindė bylos medžiagos dalį pripažinti nevieša ir neteikti jos susipažinti ir kopijuoti ir teismas nutartimi tinkamai įvertino visas nagrinėjamai situacijai teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias teisės aktų nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar keisti pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Atsakovas Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad skundžiama teismo nutartis priimta teisingai įvertinus teisės aktus, kurie reglamentuoja šį klausimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo objektas – Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria nutarta bylos medžiagos dalį – atsakovo 2024 m. spalio 30 d. pateiktus į bylą dokumentus (DOK-4932) „(duomenys neskelbtini)“ – pripažinti nevieša, neteikiant jų susipažinti ir kopijuoti, taip pat netenkintas pareiškėjo prašymas susipažinti su dokumentais, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad vienintelis argumentas prašyti bylos medžiagą pripažinti profesine paslaptimi yra ne jos turinys, o jos gavimo būdas. Pareiškėjo teigimu, nurodymai, išaiškinimai laikytini norminiais aktais ir negali būti laikomi profesine paslaptimi. Siekis neleisti susipažinti su Europos Komisijos išaiškinimu, kuris nulėmė atsakovo veiksmus, yra proceso šalių lygiateisiškumo pažeidimas.

Teisėjų kolegija, tikrindama pareiškėjo ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad atvejus, kai bylos nagrinėjimo metu teismui pateikiamų dokumentų viešumas ir teisė su jais susipažinti yra ribojami, nustato ABTĮ 49 straipsnis, kurio 2 dalyje nurodyta, kad proceso šalis arba institucija, teikianti teismui dokumentus ar medžiagą, kurių duomenys sudaro valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį, gali prašyti teismo neteikti jų susipažinti ir kopijuoti. Dėl to teismas priima nutartį.

Byloje nustatyta, kad ši administracinė byla dar nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, taigi ABTĮ 14 straipsnio 2 dalimi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovo Muitinės departamento prašymą pripažinti bylos medžiagos dalį nevieša, neturėjo pagrindo vadovautis. Šis atsakovo prašymas pripažinti bylos medžiagos dalį nevieša ir neleisti susipažinti turėjo būti sprendžiamas taip, kaip nustatyta ABTĮ 49 straipsnyje, kurio 2 dalis taikoma tik tada, kai teismui pateikti duomenys sudaro valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį ir kurioje nėra įtvirtinta galimybė atskiraisiais skundais skųsti bylos nagrinėjimo metu teismo dėl proceso šalių prašymų neteikti susipažinti ir kopijuoti dalies bylos medžiagos priimtų nutarčių (skirtingai nei ABTĮ 14 str. 2 d. nurodytų nutarčių atveju, kai tokia apskundimo tvarka yra nustatyta atskirai).

Pirmosios instancijos teismas bylos medžiagos dalį pripažinti nevieša ir neteikti jos susipažinti ir kopijuoti nusprendė, be kita ko, vadovaudamasis ABTĮ 49 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

Pažymėtina, kad administracinėje byloje priimtų nutarčių apskundimas atskiraisiais skundais reglamentuotas ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad teismo nutarties neleisti susipažinti administracinės bylos proceso dalyviams su atitinkamais dokumentais apskundimas nėra expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) numatytas ABTĮ ir negalima teigti, jog tokios teismo nutarties priėmimas užkerta kelią tolesnei bylos eigai (nagrinėjant bylą apeliacine tvarka galės būti vertinama, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas nusprendė neteikti susipažinti tam tikros bylos medžiagos proceso dalyviams) (žr., pvz., 2014 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-217/2014, 2008 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-126/2008, 2016 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-169-552/2016, 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-815-629/2020, 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-50-1062/2021, 2022 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-19-442/2022, 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-388-629/2024, 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-78-520/2025).

Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog nutartis dėl bylos medžiagos dalies pripažinimo nevieša yra skundžiama atskiruoju skundu. ABTĮ 153 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas atsisako priimti atskirąjį skundą ir grąžina jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti skundžiama atskiruoju skundu. Nustačius, kad įstatymas nenustato atskirojo skundo dėl teismo nutarties bylos medžiagą pripažinti nevieša, vadovaujantis ABTĮ 49 straipsniu, padavimo galimybės, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė pareiškėjo atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria bylos medžiaga pripažinta nevieša, panaikinimo, apeliacinis procesas pagal šį atskirąjį skundą nutrauktinas (ABTĮ 138 str. 8 d. ir 151 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad šia priimta teismo nutartimi nėra pažeidžiamos ar apribojamos pareiškėjo ar kitų proceso šalių teisės, inter alia (be kita ko) teisė į tinkamą teismo procesą, nes priėmus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį byla nagrinėjama toliau, o savo nesutikimą su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, argumentus dėl galbūt nepagrįsto viešumo principo ribojimo, dėl pareiškėjo galimybės ginčyti byloje esančius duomenis, pareiškėjas galės pareikšti paduodamas apeliacinį skundą dėl teismo procesinio sprendimo, kuriuo bus užbaigiama byla, jeigu apeliacinis skundas bus paduodamas. Tada, esant pateiktiems argumentams šiuo aspektu, ir bus vertinamas ginčijamos pirmosios instancijos nutarties pagrįstumas, ar priimta teismo nutartimi nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės, be kita ko, teisė į tinkamą teismo procesą (ABTĮ 5 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str.) (šiuo aspektu žr., pvz., LVAT 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-815-629/2020, 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-78-520/2025).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 8 dalimi, 151 straipsniu ir 153 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Apeliacinį procesą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Kelruva“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutarties nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė