2022-04-27 Nr. AB-10062-3-62-3-00025-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-1149-662/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00025-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Vainienės ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo G. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo biudžetinės įstaigos Palangos miesto rinkliavų centro skundą atsakovui G. V. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas biudžetinė įstaiga Palangos miesto rinkliavų centras (toliau – ir Centras) su prašymu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 25,46 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Centras yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Palangos miesto savivaldybės taryba 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-70 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Palangos savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, komunalinių atliekų turėtojams, valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamuoju turtu savivaldybės teritorijoje. Pareiškėjo teigimu, atsakovas privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kadangi nuo 2015 m. liepos 10 d. iki 2015 m. rugpjūčio 23 d. ir nuo 2016 m. rugpjūčio 5 d. iki 2016 m. spalio 19 d. Palangos miesto savivaldybės teritorijoje su verslo liudijimu teikė patalpų nuomos paslaugas adresu (duomenys neskelbtini), Palanga. Pareiškėjas nurodė, kad Centras siuntė atsakovui mokėjimo pranešimą dviem adresais, tačiau Nuostatų nustatytais terminais įmoka nebuvo sumokėta. Pareiškėjas pažymėjo, kad tokia rinkliava nėra sutartinio pobūdžio, vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė, kurią draudžiama vienašališkai atsisakyti mokėti.

3. Atsakovas G. V. atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas reikalauja iš jo antrą kartą sumokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bute, kurio adresas (duomenys neskelbtini), Palanga. Atsakovas pažymėjo, jog jis su žmona, kaip buto bendrasavininkiai, kiekvienais metais sumoka 38 Eur metinę vietinę rinkliavą už minėtą butą. Atsakovas nurodė, kad 2015 m. ir 2016 m. vasaros laikotarpiais nuomojo šį butą pagal verslo liudijimą, t. y. vykdė veiklą, įeinančią Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (toliau – ir EVRK) klasę 68.20, tai patvirtina išduoti verslo liudijimai 2015 ir 2016 mokestiniams metams.

Pagal šiuos verslo liudijimus gali būti vykdoma tik veiklos rūšyje nurodyta veikla, kiek ji įeina į šias EVRK klases: nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas; poilsiautojų ir kita trumpalaikio apgyvendinimo veikla. Pareiškėjo teigimu, Nuostatų 41.1 punktas ir 1 priedo 16 eilutė prieštarauja įstatymams ir poįstatyminiams teisės aktams. Atsakovas nurodė, kad jam esant įtrauktam į Vietinės rinkliavos mokėtojų registrą, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, kaip nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), Palanga, bendrasavininkui, pareiškėjas neteisėtai, vadovaudamasis tik Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktais duomenimis, antrą kartą įtraukė jį į šį registrą kaip asmenį, 2015 m. teikusį poilsio paslaugas su verslo liudijimu ir, vadovaudamasis Nuostatų 1 priedo 16 punktu, taikė Vietinės rinkliavos administravimo parametrą „verslo liudijimas dienai“ bei pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties apibūdinimą „gyvenamosios paskirties patalpų nuoma“.

Atsakovo teigimu, du kartus įtraukęs atsakovą į Vietinės rinkliavos mokėtojų registrą, pareiškėjas vietinę rinkliavą skaičiavo ne tik pagal pagrindinę tikslinę pastato paskirtį, bet ir pagal verslo liudijimo galiojimo laiką, tokiu būdu šiam vienam nekilnojamam daiktui taikydamas du skirtingus vietinės rinkliavos tarifus. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas jo veiklą priskyrė visiškai kitai veiklos rūšiai, nei nurodyta verslo liudijime. Atsakovas prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar Nuostatų 41.1 punktas ir 1 priedo 16 eilutė neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintam proporcingumo principui, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 2 daliai ir 302 straipsnio 1–4 dalių nuostatoms, reglamentuojančioms nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašą ir komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodarą.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 27 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino ir priteisė Centrui iš atsakovo 25,46 Eur už vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Vertindamas pareiškėjo prašymą dėl norminės bylos iškėlimo, teismas pažymėjo, jog jam Nuostatuose įtvirtintas teisinis reguliavimas abejonių nekelia, todėl šio atsakovo prašymo netenkino.

6. Išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 14 d. nutartimi jį tenkino, panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 27 d. sprendimą ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės visiškai nemotyvavo savo procesinio sprendimo netenkinti atsakovo prašymo ištirti byloje taikytino norminio administracinio akto – Nuostatų 41.4 punkto ir 1 priedo 16 eilutės – teisėtumą, nes vienas iš esminių argumentų, kuriuo grindžiamas atsakovo nesutikimas su pareiškėjo reikalavimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo, buvo norminio administracinio akto nuostatų, nustatančių atsakovui pareigą mokėti vietinę rinkliavą ir kaip asmeniui, teikiančiam poilsio paslaugas su verslo liudijimu, prieštaravimas įstatymams ir kitiems teisės aktams. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo prašymo dalis (tirti norminių administracinių aktų (jų nuostatų) atitiktį žemesnės teisinės galios nei Vyriausybės nutarimai teisės aktams) buvo netenkinta, kita jo dalis – bent jau tiek, kiek susijusi su Nuostatų 41.4 punkto ir 1 priedo 16 eilutės nuostatų atitikimu Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintam proporcingumo principui, Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 2 dalies ir 302 straipsnio 1–4 dalių nuostatoms, reglamentuojančiomis nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašą ir komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodarą, nors ir stokojo nuoseklumo, negalėjo būti įvardyta kaip aiškiai nemotyvuota. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl šio proceso teisės normų pažeidimo byla galėjo būti neteisingai išspręsta.

III. 7. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 10 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino ir priteisė iš atsakovo Centrui 25,46 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

8. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1, 2 punktais, Nuostatų 41.4 punktu, 1 priedo 16 eilute, nustatė, kad atsakovas ir jo žmona bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo, naudoja ir disponuoja nekilnojamojo turto objektą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (butų). Atsakovui buvo išduotas verslo liudijimas 2015 metams teikti gyvenamosios paskirties patalpų nuomos paslaugas, neteikiant apgyvendinimo paslaugų, nuo 2015 m. liepos 10 d. iki 2015 m. rugpjūčio 23 d., adresu (duomenys neskelbtini), taip pat šiuo adresu buvo išduotas verslo liudijimas ir 2016 metams teikti gyvenamosios paskirties patalpų nuomos paslaugas, neteikiant apgyvendinimo paslaugų, nuo 2016 m. rugpjūčio 5 d. iki 2016 m. rugpjūčio 26 d.

9. Teismas nustatė, kad atsakovui įsigijus verslo liudijimus 2015 ir 2016 metams, pareiškėjas, vadovaudamasis Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktais duomenimis ir Nuostatų 1 priedo 16 punktu, taikė vietinės rinkliavos administravimo parametrą – verslo liudijimo dienai, pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties apibūdinimas – gyvenamosios paskirties patalpų nuoma. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas teisėtai ir pagrįstai atsakovui skaičiavo vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir šių atliekų tvarkymą ne tik pagal pagrindinę tikslinę pastato paskirtį, bet ir pagal verslo liudijimų galiojimo laiką, taikydamas skirtingus vietinės rinkliavos tarifus. Iš priminimo sumokėti vietinę rinkliavą ir pažymos apie skolą dėl vietinės rinkliavos mokėjimų teismas nustatė, kad atsakovui mokėtinas vietinės rinkliavos dydis buvo apskaičiuotas vadovaujantis Nuostatų 1 priedo 16 punktu (pastatams, teikiantiems poilsio paslaugas su verslo liudijimu nustatyta 0,43 Eur vietinė rinkliava už dieną), kuri apskaičiuota už verslo liudijimuose nurodytus veiklos vykdymo laikotarpius, t. y. dienų skaičių padauginus iš nustatyto vietinės rinkliavos dydžio už dieną. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl vietinės rinkliavos apskaičiavimo, todėl sprendė, jog vietinė rinkliava yra teisėta ir pagrįsta. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas vykdė prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Teismas vadovavosi Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38, 6.59 straipsniais ir darė išvadą, kad, nustačius, jog atsakovas už laikotarpius nuo 2015 m. liepos 10 d. iki 2015 m. rugpjūčio 23 d. ir nuo 2016 m. rugpjūčio 5 d. iki 2016 m. rugpjūčio 26 d. yra nesumokėjęs 25,46 Eur, ši suma priteisiama pareiškėjui. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, 2011 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2011 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-3542/2011, kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas.

10. Pasisakydamas dėl atsakovo prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar Nuostatų 41.1 punktas ir 1 priedo 16 eilutė neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintam proporcingumo principui, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 2 dalies ir 302 straipsnio 1–4 dalių nuostatoms, reglamentuojančioms nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašą ir komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodarą, teismas nurodė, kad pagal pareiškėjo pateiktus verslo liudijimus matyti, jog jis ir vykdė gyvenamosios paskirties patalpų nuomą, poilsiautojų ir kitą trumpalaikio apgyvendinimo veiklą ir kitą apgyvendinimo veiklą, todėl darė išvadą, kad Nuostatuose numatytas objekto apmokestinimas ir nurodyta jo paskirtis neprieštarauja Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 2 daliai.

Teismas pažymėjo, kad nėra duomenų apie tai, jog atsakovas ar jo sutuoktinė laikotarpiu, kai buvo teikiamos patalpų nuomos paslaugos, negyveno jiems nuosavybės teise priklausančiame bute, ir sprendė, kad Atliekų tvarkymo įstatyme nurodyti kainodaros principai, nustatant Nuostatų 41.4 punkte mokėjimo būdą, nėra pažeidžiami. Teismas pažymėjo, kad atskiros regiono savivaldybės (kurortai, nacionaliniai parkai ir pan.), gali nustatyti griežtesnius komunalinių atliekų surinkimo reikalavimus, atsižvelgiant ir į atliekų susidarymo sezoniškumą.

Palangos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą lemia kurorto gyvenimo specifika (t. y. dideli aptarnaujamų gyventojų skaičiaus svyravimai per metus, didelė sezoniškumo įtaka). Atliekų turėtojas privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu. Aptariamos rinkliavos objektas apima ne tik komunalinių atliekų surinkimą, bet ir šių atliekų apdorojimą Atliekų tvarkymo įstatyme ir jį įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytais būdais bei tvarka, atliekų tvarkymo veiklos priežiūrą bei atliekų šalinimo vietos priežiūrą po jų uždarymo.

Nuostatai taip pat įtvirtina, kad vietinės rinkliavos dydžiai nustatomi tokie, kad gautos pajamos padengtų visas atliekų tvarkymo sistemos sąnaudas bei su atliekų tvarkymu susijusias išlaidas. Teismas atmetė pareiškėjo prašymą pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, kadangi teismui nekilo abejonių dėl norminio administracinio akto teisėtumo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 113 str. 2 d. 5 p.).

IV. 11. Atsakovas G. V. apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti; 2) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar Nuostatų 41.4 punktas ir 1 priedo 16 eilutė neprieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintam proporcingumo principui, Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 2 dalies ir 302 straipsnio 1–4 dalių nuostatoms, reglamentuojančioms nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašą ir komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodarą; 3) pripažinus prašomų ištirti Nuostatų punktų neteisėtumą, nustatyti, kad šios nuostatos negali būti taikomos nuo jų priėmimo dienos; 4) jei nebūtų priimtas naujas sprendimas, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą šios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

12. Atsakovas apeliaciniame skunde pakartoja argumentus dėl reikalaujamos sumokėti vietinės rinkliavos nepagrįstumo, kuriuos buvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui, ir akcentuoja, jog pareiškėjas be nuorodos į Nuostatų 1 priedo 16 eilutę nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų antrą kartą už tą patį nekilnojamojo turto objektą skaičiuojamo mokesčio pagrįstumą. Tuo tarpu atsakovas, siekdamas paneigti apskaičiuotą mokestį, pateikė įrodymus apie kitokio dydžio mokesčio sumokėjimą. Atsakovas neginčija savo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už butą už 2015 ir 2016 metus (šią vietinę rinkliavą yra sumokėjęs), bet ginčija pareiškėjo reikalavimą, kad atsakovas antrą kartą sumokėtų vietinę rinkliavą už tą patį butą 2015 ir 2016 metais paimtų verslo liudijimų laikotarpiais.

13. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino byloje esančių įrodymų visumos, o bylą nagrinėjo taip, lyg atsakovas nebuvo sumokėjęs jokios vietinės rinkliavos. Teismas, neištyręs svarbių bylos aplinkybių, netinkamai nustatė ginčo dalyką ir klaidingai konstatavo, jog ginčo dėl vietinės rinkliavos apskaičiavimo nėra, todėl neteisingai išnagrinėjo bylą.

14. Dėl norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo inicijavimo atsakovas pakartoja pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus ir akcentuoja, jog vien pats reikalavimo antrą kartą sumokėti vietinę rinkliavą faktas turėjo sukelti pirmosios instancijos teismui abejonę, ar yra teisėti Nuostatų 41.4 punkto ir 1 priedo 16 eilutės reikalavimai. Tačiau pirmosios instancijos teismas, neištyręs ir neįvertinęs byloje esančių įrodymų bei netinkamai nustatęs ginčo dalyką, nesustabdė bylos nagrinėjimo ir neinicijavo tyrimo.

15. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismo išvados, kad prašomi ištirti Nuostatų punktai neprieštarauja aukštesnės teisinės galios aktams, o kartu ir atsisakymas inicijuoti norminę bylą, nepagrįsti objektyviais duomenimis ir teisiniais argumentais. Išvada, kad trumpalaikė nuoma padidina atliekų kiekį, taip pat nepagrįsta jokiais duomenimis. Nuostatų 20.1 ir 20.2 punktuose ir 1 priedo 1–15 eilutėse nevertinamas patalpų naudotojų (gyventojų, darbuotojų) skaičius, prekybos, paslaugų apimtys ar kiti parametrai, galintys turėti įtakos atliekų kiekio susidarymui. Tai įrodo, kad Nuostatuose nenumatyti jokie objektyvūs parametrai, kuriuos taikant būtų galima nustatyti, ar trumpalaikė nuoma galėtų žymiai padidinti atliekų kiekį.

16. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepateikė jokios teisiniais argumentais pagrįstos nuomonės dėl Nuostatų 41.4 punkto ir 1 priedo 16 eilutės nuostatų atitikties Atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytai Vyriausybės patvirtintai metodikai bei Viešojo administravimo įstatyme nustatytam proporcingumo principui. Teismas antrą kartą atmetė pareiškėjo prašymą dėl norminės bylos inicijavimo, taigi teismo išspręstoje byloje liko neatsakytų klausimų ir neaiškumų, ar yra teisėta Nuostatų dalis (41.1 punktas ir 1 priedo 16 eilutė), tiesiogiai pritaikyta kilusiam ginčui nagrinėjamoje byloje sureguliuoti, kas daro išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta.

17. Pareiškėjas Centras atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

18. Pareiškėjas vertina, kad Nuostatų 41.4 papunktis ir 1 priedo 16 eilutė yra teisėti ir neprieštarauja galiojantiems teisės aktams. Pareiškėjo teigimu, atsakovas apeliaciniame skunde nepateikė naujų argumentų, leidžiančių abejoti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisingumu. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nuosekliai išnagrinėjo skundą ir priėmė pagrįstą sprendimą, nurodydamas, kad jam nekyla abejonių dėl norminio administracinio akto teisėtumo.

19. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas apeliaciniame skunde neneigia, jog verslo liudijimus įsigydavo ir nuomojo nekilnojamo turto objektą. Patikrinus Valstybinėje mokesčių inspekcijoje atsakovo įsigytus verslo liudijimus, matoma, kad juose verslo liudijimo rūšis – gyvenamosios paskirties patalpų nuoma, neteikiant apgyvendinimo paslaugų (kaimo turizmo paslaugos arba nakvynės ir pusryčių paslaugos), kodas 051 (verslo liudijimu kopijos pateiktos prie Rinkliavų centro prašymo priteisti įsiskolinimą). Nuo 2013 m. sausio 1 d. Nuostatų 1 priedo 16 eilutėje yra nustatyta 0,43 Eur dydžio vietinė rinkliava už vieną verslo liudijimo galiojimo dieną (t. y. 7,2 kg x 0,06 Eur). Vietinės rinkliavos mokėtojai moka nustatytą vietinę rinkliavą už kalendorinius metus pagal nuosavybės teise valdomą turtinį vienetą (vietinės rinkliavos administravimo parametras), o įsigijus verslo liudijimą patalpų nuomos paslaugai teikti (vietinės rinkliavos administravimo parametras), šiems asmenims atsiranda prievolė mokėti vietinę rinkliavą ir pagal šį parametrą, atsižvelgiant į paslaugos teikimo laikotarpį. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. sausio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-516/2013 nurodė, jog toks apmokestinimas nėra laikomas dvigubu.

20. Pareiškėjas pažymi, jog vietinės rinkliavos parametras – nuo turtinio vieneto – nustatomas atsižvelgiant į pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį esant įprastinėmis sąlygomis, o paslaugų teikimo laikotarpiu padėtis tame turtiniame vienete komunalinių atliekų atsiradimo ir poreikio jas pašalinti pasikeičia, kadangi būtina surinkti ir pašalinti patalpų nuomos paslaugos gavėjų komunalines atliekas, t. y. atliekas, kurių atsiradimas susijęs su nekilnojamojo turto savininko teisės verstis veikla realizavimu.

21. Atsakovas G. V. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodo savo nesutikimo su Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimu motyvus.

V.

22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3952-662/2020 kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su prašymu, kad jis, kaip pirmosios instancijos teismas, atliktų norminio teisės akto tyrimą, siekiant išsiaiškinti:

1) ar Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. T2-70 „Dėl Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ 1 punktu patvirtintų, 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. T2-332 „Dėl Tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. T2-70 pakeitimo“ 1 punktu pakeistų Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 41.4 punktas ir 1 priedo 16 eilutė ta apimtimi, kad vietinės rinkliavos mokėtojais laikomi verslo liudijimo pagrindu gyvenamąsias patalpas išnuomoję asmenys, nors jie vietinės rinkliavos mokėtojai yra ir dėl to, kad Palangos savivaldybės teritorijoje valdo, disponuoja, naudojasi nekilnojamu turtu, neprieštarauja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (2012 m. balandžio 19 d.

įstatymo Nr. XI-1981 redakcija) 301 straipsnio 2 dalies nuostatai, kurioje nurodyta, kad nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą, ir 302 straipsnio 3 daliai;

2) ar Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. T2-70 „Dėl Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ 1 punktu patvirtintų, 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. T2-332 „Dėl Tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. T2-70 pakeitimo“ 1 punktu pakeistų Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 41.4 punktas ir 1 priedo 16 eilutė ta apimtini, kuria nustatyta 0,43 Eur vietinė rinkliava už verslo liudijimą dienai subjektams, kurie vykdo gyvenamosios paskirties patalpų nuomos veiklą pagal verslo liudijimą ir kurie privalo mokėti vietinę rinkliavą taip pat kaip gyvenamųjų patalpų savininkai, neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintam proporcingumo principui.

23. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 19 d. sprendimu pripažino, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. T2-70 „Dėl Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ 1 punktu patvirtintų, 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. T2-332 „Dėl Tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. T2-70 pakeitimo“ 1 punktu pakeistų Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 41.4 punktas ir 1 priedo 16 eilutė ta apimtimi, kad vietinės rinkliavos mokėtojais laikomi verslo liudijimo pagrindu gyvenamąsias patalpas išnuomoję asmenys, nors jie vietinės rinkliavos mokėtojai yra ir dėl to, kad Palangos savivaldybės teritorijoje valdo, disponuoja, naudojasi nekilnojamu turtu, neprieštarauja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (2012 m. balandžio 19 d. įstatymo Nr. XI-1981 redakcija) 301 straipsnio 2 dalies nuostatai, kurioje nurodyta, kad nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą, ir 302 straipsnio 3 daliai. Teismas taip pat pripažino, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. T2-70 „Dėl Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ 1 punktu patvirtintų, 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. T2-332 „Dėl Tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. T2-70 pakeitimo“ 1 punktu pakeistų Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 41.4 punktas ir 1 priedo 16 eilutė ta apimtini, kuria nustatyta 0,43 Eur vietinė rinkliava už verslo liudijimą dienai subjektams, kurie vykdo gyvenamosios paskirties patalpų nuomos veiklą pagal verslo liudijimą ir kurie privalo mokėti vietinę rinkliavą taip pat kaip gyvenamųjų patalpų savininkai, neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintam proporcingumo principui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI. 24. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjo Palangos miesto rinkliavų centro reikalavimo priteisti iš atsakovo G. V. 25,46 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą pagrįstumo.

25. Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, kad atsakovui G. V. ir jo sutuoktinei R. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje. Palangos miesto rinkliavų centras, administruojantis vietinę rinkliavą Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, pateikė G. V. ir R. V. Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimus sumokėti vietinę rinkliavą už 2015 ir 2016 metus, paskaičiuotą kaip turtinio vieneto – buto – bendraturčiams, taip pat G. V., kuriam buvo išduoti verslo liudijimai Nr. CK090661-1 ir Nr. QB384859-1 teikti gyvenamosios patalpos nuomos paslaugas laikotarpiais nuo 2015 m. liepos 10 d. iki 2015 m. rugpjūčio 23 d. (38 dienas) ir nuo 2016 m. rugpjūčio 5 d. iki 2016 m. rugpjūčio 26 d. (22 dienas), mokėjimo pranešimus sumokėti 25,46 Eur vietinę rinkliavą už 2015–2016 metus, paskaičiuotą kaip asmeniui, teikiančiam poilsio paslaugas su verslo liudijimu.

26. Byloje nėra ginčo dėl atsakovo, kaip nekilnojamojo turto savininko, pareigos mokėti vietinę rinkliavą už kalendorinius metus, apskaičiuotą pagal parametrą – turtinį vienetą, t. y. butą; bylos medžiaga patvirtina, kad šią vietinę rinkliavą už 2015–2016 metus atsakovas yra sumokėjęs. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo reikalavimu sumokėti vietinę rinkliavą, apskaičiuotą Nuostatų 1 priedo 16 punkto pagrindu, t. y. kaip asmuo, teikiantis poilsio paslaugas su verslo liudijimu, po 0,43 Eur už vieną verslo liudijimo galiojimo dieną, ir prašė inicijuoti norminės patikros bylą Nuostatų 41.4 punkto, Nuostatų 1 priedo 16 punkto teisėtumui ištirti. Pirmosios instancijos teismas, palyginęs minėtą Nuostatuose įtvirtintą teisinį reguliavimą su Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 2 dalies nuostatomis, paminėdamas, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnyje nustatyti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodaros principai, nurodė, jog Nuostatų 1 priedo 16 punkte nurodyto objekto – pastato, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – teikiantys poilsio paslaugas su verslo liudijimu (gyvenamosios paskirties patalpų nuoma) – apmokestinimas, neprieštarauja Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 2 daliai. Teismo vertinimu, Nuostatų 41.4 punktu įtvirtintas mokėjimo būdas taip pat nepažeidžia Atliekų tvarkymo įstatyme įtvirtintų atliekų tvarkymo paslaugų kainodaros principų, teismui nekilo abejonių dėl norminio administracinio akto teisėtumo.

27. Atsakovas apeliaciniame skunde tvirtina, kad jo reikštas prašymas ištirti Nuostatų atitinkamų dalių teisėtumą pirmosios instancijos teismo buvo atmestas nenurodant pagrįstų argumentų, byloje liko neatsakytų klausimų.

28. Kaip minėta, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3952-662/2020 kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su prašymu, kad jis, kaip pirmosios instancijos teismas, atliktų norminio teisės akto tyrimą. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 19 d. sprendimu pripažino, kad prašomos ištirti norminio teisės akto nuostatos neprieštarauja atitinkamų teisės aktų nuostatoms. G. V. pateikė apeliacinį skundą dėl šio Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimo, tačiau Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartimi G. V. apeliacinį skundą buvo atsisakyta priimti. G. V. dėl šios pirmosios instancijos teismo nutarties pateikė atskirąjį skundą, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-499-968/2021 G. V. atskirąjį skundą atmetė ir Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartį paliko nepakeistą. Šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisakė dėl G. V. teisės teikti apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimo, todėl atmestini G. V. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teiktame paaiškinime išdėstyti priešingi argumentai šiuo klausimu, atitinkamai nevertinti ir G. V. paaiškinime nurodyti nesutikimo su Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimu argumentai, kadangi tai nėra šios administracinės bylos dalykas. Pažymėtina ir tai, kad Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimas, kuriuo buvo atliktas norminio teisės akto tyrimas, yra įsiteisėjęs.

29. Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų, patvirtintų Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-70 (sprendimo redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d.) 5 punktas nustatė, kad vietinės rinkliavos mokėtojas – tai fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Vietinės rinkliavos dydžiai nurodyti šių Nuostatų 1 ir 2 prieduose. Vietinės rinkliavos dydis skaičiuojamas pagal prieduose nurodytus parametrus ir Registro duomenis (Nuostatų 18 p.). Nuostatų 1 priede nustatyti mokėtinos vietinės rinkliavos dydžiai, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto pobūdį (pastatas, žemės sklypas ir pan.), pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį (gyvenamoji, viešbučių ir poilsio, prekybos ir pan.) ir vietinės rinkliavos administravimo parametrą (turtinį vienetą, bendrąjį plotą (m2), verslo liudijimą dienai, komunalinių atliekų toną). Šio priedo 16 punkto skiltyje „Pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir plotas (m2)“ nurodyta – teikiantys poilsio paslaugas su verslo liudijimu, skiltyje „Pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties apibūdinimas“ nurodyta – gyvenamosios paskirties patalpų nuoma, skiltyje „Vietinės rinkliavos administravimo parametras“ – verslo liudijimas dienai, vietinės rinkliavos dydis – 0,43 Eur.

30. Nuostatų 41.4 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojas, nurodytas šių Nuostatų 1 priedo 16 eilutėje, vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą moka ir kaip turtinio vieneto savininkas (naudotojas), ir kaip asmuo, teikiantis poilsio paslaugas su verslo liudijimu. Vietinės rinkliavos mokėtojas, nurodytas šių Nuostatų 1 priedo 16 eilutėje ir 2 priedo 40 eilutėje, vietinę rinkliavą sumoka per 30 kalendorinių dienų nuo Mokėjimo pranešimo gavimo. Taigi, vietinės rinkliavos mokėtojai moka nustatytą vietinę rinkliavą už kalendorinius metus pagal nuosavybės teise valdomą turtinį vienetą, tačiau įsigijus verslo liudijimą patalpų nuomos paslaugai teikti šiems asmenims atsiranda prievolė mokėti vietinę rinkliavą pagal Nuostatų 1 priedo 16 eilutėje nustatytą vietinės rinkliavos dydį, atsižvelgiant į paslaugos teikimo laikotarpį.

31. Byloje nustatyta, kad atsakovas už atitinkamus laikotarpius nuo 2015 m. liepos 10 d. iki 2015 m. rugpjūčio 23 d. ir nuo 2016 m. rugpjūčio 5 d. iki 2016 m. rugpjūčio 26 d., kada teikė gyvenamosios patalpos nuomos paslaugas pagal verslo liudijimus, yra nesumokėjęs 25,46 Eur. Byloje taip pat nustatyta, kad už tą patį gyvenamosios paskirties pastatą atsakovas yra sumokėjęs metinę vietinę rinkliavą tiek už 2015 m., tiek už 2016 m. pagal Nuostatų 1 priedo 2 eilutę (po 38 Eur už kiekvienus metus). Be to, atsakovas tvirtina, kad laikotarpiais, kai užsiėmė gyvenamosios paskirties patalpų nuoma (duomenys neskelbtini), Palangoje, šiame bute pats negyveno.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas formaliai taikė Nuostatų normas, neatsižvelgė ir neįvertino visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, neįvertino atsakovo argumentų dėl dvigubo apmokestinimo ir proporcingumo principų taikymo. Pažymėtina, kad teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi (žr., 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimus). Tai atitinka ir šiuolaikinę teisės sampratą, kuri remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. Jeigu teisė tapatinama su įstatymu, tai teisės praktikos požiūriu pirmenybė būtų teikiama ne teisingumui, o teisėtumui. Formalus įstatymų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas. Taigi turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tuo atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu būtų formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai, nes ne viskas gali būti reglamentuota įstatymų ir tilpti į tam tikras teisės normas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-773/2007, 2011 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-46/2011, 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1733-502/2021).

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad susiklosčiusioje situacijoje atsakovas buvo neproporcingai, pažeidžiant teisingumo principą, dvigubai apmokestintas vietine rinkliava už tą patį pastatą ir kaip gyvenamosios paskirties pastato bendrasavininkas (Nuostatų 1 priedo 2 eil.), ir kaip gyvenamosios paskirties patalpų nuomotojas, teikiantis poilsio paslaugas su verslo liudijimu (Nuostatų 1 priedo 16 eil.). Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiai situacijai, tikslinga ir teisinga taikyti vietinės rinkliavos parametrą, nustatytą Nuostatų 1 priedo 16 eilutėje (gyvenamosios paskirties pastatų nuoma).

34. Byloje nustatyta, kad 2015 metais atsakovas turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą pagal Nuostatų 1 priedo 16 eilutę už 38 dienas (nuo 2015 m. liepos 10 d. iki 2015 m. rugpjūčio 2 d. ir nuo 2015 m. rugpjūčio 10 d. iki 2015 m. rugpjūčio 23 d.), t. y. 16,34 Eur (38 x 0,43) (Centro 2016 m. balandžio 18 d. mokėjimo pranešime Nr. PA-16-151333 (b. l. 37) nurodyta suapvalinta suma – 16 Eur), o 2016 m. – už 22 dienas (nuo 2016 m. rugpjūčio 5 d. iki 2016 m. rugpjūčio 26 d.), t. y. 9,46 Eur (22 x 0,43). Atsižvelgiant į atsakovo pareigą už atitinkamus laikotarpius mokėti vietinę rinkliavą ne pagal Nuostatų 1 priedo 2 eilutę, bet pagal 16 eilutę, matyti, kad atsakovas, sumokėdamas už visus kalendorinius 2015 ir 2016 metus pagal Nuostatų 1 priedo 2 eilutę, sumokėjo per daug, t. y. 4 Eur per daug už 2015 m. (už 327 d. mokėtina 34 Eur suma) ir 2,28 Eur per daug už 2016 m. (už 344 d. mokėtina 35,7 Eur suma). Todėl iš pareiškėjo prašomos priteisti 25,46 Eur sumos atimtina 6,28 Eur (4 + 2,28) suma ir vertintina, kad atsakovas pareiškėjui nesumokėjo 19,18 Eur. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad būtent ši 19,18 Eur suma priteistina pareiškėjui iš atsakovo.

35. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo pareiškėjui iš atsakovo priteistiną vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydį, kadangi neatsižvelgė į atsakovo jau sumokėtas sumas už 2015 ir 2016 metus pagal Nuostatų 1 priedo 2 eilutę. Todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas pareiškėjo prašymą tenkinant iš dalies ir priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 19,18 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo G. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 10 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: „Prašymą tenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovo G. V. pareiškėjui biudžetinei įstaigai Palangos miesto rinkliavų centrui 19,18 Eur (devyniolika eurų 18 ct) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Milda Vainienė

Dalia Višinskienė