ee4e7a33-ba6f-45d6-8ea8-60e3bd67b363 · Vilniaus apygardos teismas

                               Civilinė byla Nr. e2-2870-450/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00019-2016-4 Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.2.11.; 3.1.7.3.; 3.1.7.7.; 3.2.6.1. (S)        VILNIAUS APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU       2016 m. spalio 14 d.   Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Asta Radzevičienė, sekretoriaujant Dovilei Toleikienei, dalyvaujant ieškovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovams N. B., M.

P., atsakovei D. P.,vieÅ¡ame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ieÅ¡kinį atsakovėms D. P., V. S., dėl visuomenės poreikiams paimtos savininkės žemės pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriaus priimtÄ sprendimÄ (įsakymÄ ) atlyginimo dydžio nustatymo, tretieji asmenys: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, Å akių rajono 1- ojo notarų biuro notarė R.

V., VÄ® Registrų centras.          Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,           n u s t a t ė: Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje leista Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 1P-556-(1.3.) „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikÅ¡mės magistralinio kelio A14 Vilnius - Utena ruožui nuo 16,00 iki 21,50 km rekonstruoti) Vilniaus rajono savivaldybėje“ visuomenės poreikiams paimtÄ 0,1738 ha dydžio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) mirusiai M.

B. nuosavybės teise priklausančiÄ Â½ dalį (0,0869 ha) įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Valstybės vardu ir pradėti jÄ naudoti Å¡iame sprendime nurodytiems tikslams, t. y. valstybinės reikÅ¡mės magistralinio kelio A14 Vilnius - Utena ruožui nuo 16,00 iki 21,50 km rekonstruoti. Ä®siteisėjus nutarčiai, M. B. turto paveldėtojas paveldi 1 019,46 Eur dydžio pinigines lėšas, kaip kompensacijÄ už Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 1 d.

įsakymu Nr. 1P-556-(1.3) „Dėl žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikÅ¡mės magistralinio kelio A14 Vilnius - Utena ruožui nuo 16.00 iki 21.50 km rekonstruoti) Vilniaus rajono savivaldybėje“ visuomenės poreikiams paimamÄ 0,1738 ha dydžio žemės sklypo ½ dalį (0,0869 ha), ir kitus nuostolius. Ä®siteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 15 d. nutarčiai, 1019,46 Eur atlyginimo dydis už visuomenės poreikiams paimamÄ M. B. žemę ir kitus nuostolius iÅ¡ Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro depozitinės sÄ skaitos sumokamas asmeniui, pateikusiam Å¡io M.

B. turto (1019,46 Eur dydžio piniginių lėšų) paveldėjimo teisės liudijimÄ . IeÅ¡kovas nurodė, kad pagal Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalį, kai privačios žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi bÅ«ti teisingai atlyginama už žemę, joje esančius želdinius ir kitus nuostolius pinigais pagal rinkos vertę, o paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ , nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtÄ Å¾emės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rÄ padarymo, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytÄ individualų turto vertinimÄ .

Turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Vyriausybė privalomus kriterijus, kuriais vadovaujantis turi būti vertinamas visuomenės poreikiams paimamas turtas, nustatė Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimo Nr. 1094 redakcija), III skyriumi „Visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertinimas“, pagrindu.

Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, paimtas visuomenės poreikiams žemės sklypas buvo žemės Å«kio paskirties (naudojimo bÅ«das - kiti žemės Å«kio paskirties žemės sklypai), pagal vieÅ¡ai VÄ® Registrų centro portale www.regia.lt skelbiamÄ informacijÄ , Å¡is žemės sklypas Å¡iuo metu nenaudojamas net žemės Å«kio paskirčiai ir yra priskirtas apleistai žemei. Vadovaujantis Žemės įstatymo 47 str. ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklėmis, VÄ® Valstybės žemės fondo parengtoje visuomenės poreikiams paimamos žemės sklypo (dalies) įvertinimo ataskaitoje ir joje esančioje turto vertės nustatymo pažymoje (10 priedas) nustatyta, kad visuomenės poreikiams paimamos 0,1738 ha dydžio žemės sklypo dalies ir kitų nuostolių rinkos vertė 2013 m. spalio 25 d. buvo 2 038,92 Eur.

Kadangi Å¡is žemės sklypas jo paėmimo momentu (2015-12-01) priklausė (po 1/2 dalį) dviem savininkėms M. B. ir V. S., atlyginimo dydis joms priklauso taip pat lygiomis dalimis (po 1 019,46 Eur). M. B. dalis paveldėta atsakovės D. P.. Teisingumo negalima pasiekti tenkinant tik vieno asmens ar vienos grupės ir paneigiant kitų interesus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimas), o nei teisės aktuose, nei teismų praktikoje nėra nustatyta taisyklė, kad teisingas atlyginimo dydis už visuomenės poreikiams paimamÄ turtÄ yra tas, kurį tokiu laiko pats turto savininkas.

Be to, tarptautinėje praktikoje pripažįstama, jog nustatant teisingo atlyginimo dydį kiekvienu atveju bÅ«tina iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ tarp visuomenės ir privačių interesų, t. y. atlyginimo dydis nustatomas laikantis proporcingumo reikalavimų. Teisingo atlyginimo dydis už visuomenės poreikiams paimamÄ Å¾emę aktualus ne tik žemės savininkui, Kelių direkcijai, bet ir Valstybei, nes už visuomenės poreikiams paimamÄ Å¾emę atlyginama iÅ¡ valstybės biudžeto lėšų. Todėl paimant žemę visuomenės poreikiams tokios žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkas ir kiti daiktinių teisių turėtojai negali nepagrįstai praturtėti valstybės sÄ skaita.

Dėl nurodytų priežasčių bendras atlyginimo dydis už visuomenės poreikiams paimamÄ Å¾emės sklypo 1/2 dalį, kitus su tuo susijusius nuostolius turėtų bÅ«ti nustatytas pagal Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymÄ Nr. 1P- 556-(1.3.) - l 019,46 Eur. Atsakovės D. P. pinigų dalis buvo pervesta į notaro depozitinę sÄ skaitÄ (1 019,46 Eur). Atsakovė D. P. pripažino priėmusi palikimÄ (jai priklausančiÄ dalį) po motinos M. B. mirties, įregistravo nuosavybės teisę į turtÄ VÄ® Registrų centre, jai buvo pervesti Å akių rajono 1 notarų biuro notarės depozitinėje sÄ skaitoje ieÅ¡kovo pervesti 1019,46 Eur, kaip kompensacija už visuomenės poreikiams paimtÄ Å¾emę bei kitus nuostolius.

Atsakovė nesutiko su paskaičiuotu kompensacijos dydžiu ir nurodė, kad 1) ieÅ¡kovas be pagrindo 2012 m. kovo 6 d. pranešė atsakovei V. S. (seseriai) apie tai, kad ji yra dalies turto po mamos mirties paveldėtoja ir pareikalavo jį priimti bei įregistruoti savo vardu. Po Å¡io praneÅ¡imo atsakovė V. S. kreipėsi į teismÄ ir 2013 m. rugpjūčio 22 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1316-601/2013 buvo paliktas nepakeistas Å akių rajono apylinkės teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad V.

S. faktiÅ¡kai priėmė ir tvarkė savo interesais palikimÄ , kuris atsirado po M. B. mirties 1999 m. lapkričio 4 d. Faktas nustatytas dėl turto paveldėjimo. Atsakovės teigimu, tokiu ieÅ¡kovės praneÅ¡imu iÅ¡ jos buvo nusavinta 1 /2 palikimo dalis, kuri D. P. teigimu, priklausė jai vienai, ir dėl to ji patyrė nuostolius.2) 2013 m. balandžio 18 d. Kelių direkcija kreipėsi į Turto vertinimo priežiÅ«ros tarnybÄ ir prašė leisti atlikti paimamų objektų apžiÅ«rÄ ir vertinimÄ be savininko dalyvavimo ir sutikimo. 3) 2013 m. spalio 25 d.

Valstybės žemės fondas (toliau VŽT), vadovaudamasis Turto vertinimo priežiÅ«ros tarnybos 2013 m. spalio 14 d raÅ¡tu, atliko 1,69 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) apžiÅ«rÄ be savininkės ar jos atstovo žinios. 4) 2013 m. spalio 25 d. – 2013 m. gruodžio 12 d. laikotarpiu VŽT surašė Turto vertinimo ataskaitÄ be savininkės žinios, apie tai nepranešė atsakovei. Nustatydama paimamos visuomenės poreikiams žemės vertę, rėmėsi tik vieninteliu lyginamuoju pvz. – (duomenys neskelbtini), tokiu bÅ«du nustatant žemiausiÄ rinkos kainÄ (23 077 Lt už 1 ha).

Apie lyginamų žemės sklypų kriterijus nenurodė, neatsižvelgė į paimto žemės sklypo individualius požymius. Neatsižvelgė į kitus turto vertinimo metodus. Nesivadovavo masiniu, statistiniu ar kitu vertinimo metodais. Nustatyta vertė neturi jokio ryšio su rinkos verte. Neatsižvelgė į atsakovės patirtas išlaidas, kurias atsakovė patyrė dėl žemės sklypo vertės sumažėjimo krizės metu, kadangi Nacionalinė žemės tarnyba virš 10 metų delsė atkurti nuosavybės teisę į žemę.

Neatsižvelgė, kad nuosavybės teisė atkurta į kelis mažus žemės sklypelius, keliose vietose (kaimuose), kurių kiti žmonės neėmė, o atsakovė jokio pasirinkimo neturėjo. Nustatant žemės kainÄ , nesivadovauta Europos standartais, neatsižvelgta į EŽTT praktikÄ . Neatsižvelgta į aplinkybę, kad žemės kainos laikotarpiu nuo 2011 iki 2013 metų ženkliai iÅ¡augo.5) Rinkos vertė nustatoma suinteresuotos institucijos ir paimamo turto savininko susitarimu, tačiau tokio susitarimo nebuvo.

NŽT jokių įgaliojimų nustatyti žemės kainÄ neturėjo ir nenustatinėjo. 6) Atsakovė prašė atlyginti jos patirtus nuostolius: 150 Eur užmokestį UAB „Geogidui“ už 1,69 ha žemės kadastrinių matavimų atlikimÄ ir sklypo ribų paženklinimÄ ; 3850 Eur nuostolių už uždelstÄ virÅ¡ 10 metų nuosavybės teisės į žemės atkÅ«rimÄ ; dėl nepagrįsto ieÅ¡kovo praneÅ¡imo atsakovei V. S., atsakovė D. P. neteko 1,365 ha žemės (duomenys neskelbtini), kurio vieno ha kaina yra 2000 Eur, viso prarado 2700 Eur.; buvo nusavinta 7,5 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), kurios 1 ha kaina – 6000 Eur, bendra nuostolių suma – 45 000 Eur.

Viso atsakovė patyrė 52 980 Eur nuostolių. IeÅ¡kininis pareiÅ¡kimas tenkintinas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.93 straipsnio 4 dalį, nuosavybė visuomenės poreikiams gali bÅ«ti paimama tik teisingai atlyginant. Konstitucija ir kiti teisės aktai (inter alia Žemės įstatymas) taip pat įtvirtina teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamÄ nuosavybę principÄ , kuris reiÅ¡kia, jog savininkui turi bÅ«ti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; toks praradimas sietinas su savininko galimybe įsigyti analogiÅ¡kÄ Å¾emės sklypÄ , kokį jis prarado dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2012).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas teisės normas, reglamentuojančias visuomenės poreikiams paimamo turto rinkos vertės ir atlyginimo už jį nustatymo klausimÄ , pažymėjo, kad teisme nagrinėjant ginÄÄ dėl atlyginimo už paimtÄ visuomenės poreikiams žemės sklypÄ dydžio nustatymo, tokio žemės sklypo rinkos vertė ir su ja siejamas atlyginimo buvusiam savininkui dydis nustatytini institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienÄ <..>, kai žemės savininkas nesusitaria su praÅ¡ymÄ pateikusia institucija dėl atlyginimo už paimamÄ visuomenės poreikiams žemę bÅ«do ir dydžio, bÅ«tent institucijos priimamame sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams turi bÅ«ti nustatyta paimamo žemės sklypo vertė, nurodyta kompensacija pinigais <..>.

Teisingo atlyginimo dydis turėtų bÅ«ti siejamas su realių apribojimų, suvaržymų atsiradimo momentu, institucijos valinio akto priėmimu. Institucijos priimtas sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams nėra formalus aktas, jis pratęsia sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rÄ sukeltų teisinių pasekmių galiojimÄ laike ir sukelia naujas, be to, konkretus žemės sklypo įvertinimas ir atlyginimo (kompensacijos) pinigais siÅ«lymas yra privalomi jo turinio elementai, kurių atitiktį teisės aktų reikalavimams patikrina ginÄÄ dėl atlyginimo už paimamÄ visuomenės poreikiams žemę dydžio nustatymo nagrinėjantis teismas, tikrindamas, ar nustatytas atlyginimas teisingas, lygiavertis paimamai nuosavybei.

Be to, tinkamas paimamo žemės sklypo vertės nustatymas ir teisingo atlyginimo už jį siÅ«lymas institucijos sprendime suponuoja teisės aktų, tarp jų – Konstitucijos, reikalavimų vykdymÄ ir leidžia iÅ¡vengti ginčo nagrinėjimo teisme; institucija, priimdama sprendimÄ paimti žemę visuomenės poreikiams, negali žinoti, kada teismas, jeigu į jį bÅ«tų kreiptasi, daliniu sprendimu iÅ¡spręs ginÄÄ dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams teisėtumo, todėl taip pat neturi galimybės siÅ«lomÄ atlyginimo dydį suderinti su visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo verte tokio teismo dalinio sprendimo įsiteisėjimo momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014).

Tarp Å¡alių nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl atsakovių žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (2016-06-15 Vilniaus apygardos teismo nutarties pagrindu paimta žemės sklypo dalis visuomenės poreikiams įregistruota Valstybės vardu ir leista jÄ naudoti nurodytiems tikslams), ginčas kilo tik dėl visuomenės poreikiams paimtos žemės sklypo dalies vertės ir atitinkamai kompensacijos dydžio atsakovei D. P. nustatymo. Bylos duomenys tvirtina, kad M. B. (atsakovės mirusios motinos) žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ra buvo atlikta, laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos.

Žemės įstatymo 47 straipsnio 5 dalis nustato, kad tuo atveju, kai sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už jÄ nesudaroma (kaip buvo ir nagrinėjamu atveju – tokia sutartis su žemės savininke nebuvo sudaryta), laikoma, jog tarp žemės paėmimu suinteresuotos institucijos ir žemės savininko ir (ar) kito naudotojo yra ginčas, ir institucija, pateikusi praÅ¡ymÄ paimti žemę visuomenės poreikiams, per 60 kalendorinių dienų nuo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos privalo kreiptis į teismÄ .

Nagrinėjamu atveju sprendimas paimti mirusiajai M. B. priklausančiÄ Å¾emės dalį visuomenės poreikiams buvo priimtas 2015 m. gruodžio 1 d. Taigi nuo Å¡ios datos Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos galėjo ir turėjo kreiptis į teismÄ dėl leidimo registruoti žemės sklypÄ valstybės vardu ir atlyginimo dydžio nustatymo, tai ir buvo padaryta pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį nagrinėjamoje byloje. IeÅ¡kovė teigia, kad Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2015 m. gruodžio 1 d.

įsakymÄ Nr. 1P- 556-(1.3.) už visuomenės poreikiams paimtÄ 0,1738 ha dydžio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) M. B. ½ dalį (0,0869 ha), kuriÄ paveldėjo atsakovė D. P., nustatytas atlyginimo dydis - l 019,46 Eur, kuris buvo pervestas į notaro depozitinę sÄ skaitÄ , o Å¡iuo metu jau pervestas ir atsakovei D. P., yra pagrįstas. Bylos medžiaga nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 1 d.

įsakymu Nr. 1P-556-(1.3.) „Dėl žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikÅ¡mės magistralinio kelio A14 Vilnius - Utena ruožui nuo 16,00 iki 21,50 km rekonstruoti) Vilniaus rajono savivaldybėje“ visuomenės poreikiams nuspręsta paimti M. B. priklausančiÄ 0,1738 ha dydžio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį (0,0869 ha) ir už jÄ nustatytas 1019,46 Eur atlyginimo dydis.Taip pat Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 1 d.

įsakymu Nr. 1P-557-(1.3.) „Dėl žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikÅ¡mės magistralinio kelio A14 Vilnius - Utena ruožui nuo 16,00 iki 21,50 km rekonstruoti) Vilniaus rajono savivaldybėje“ visuomenės poreikiams nuspręsta paimti V. S. priklausanti 0,1738 ha dydžio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esanti (duomenys neskelbtini), ½ dalis (0,0869 ha) ir už jÄ nustatytas1019,46 Eur atlyginimo dalis. Taigi, institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo diena, kuriÄ , kaip atlyginimo už paimtÄ Å¾emės sklypÄ nustatymo atskaitos taÅ¡kÄ savo praktikoje nurodo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėjamu atveju yra 2015 m. gruodžio 1 d., kai NŽT direktorius priėmė įsakymÄ dėl žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikÅ¡mės magistralinio kelio A14 Vilnius – Utena ruožui nuo 16,00 iki 21,50 km. rekonstruoti) Vilniaus rajono savivaldybėje, kuriuo visuomenės poreikiams buvo paimtas mirusiai M.

B. nuosavybės teise priklausanti ½ dalis (0,0869 ha) žemės sklypo (2016-06-15 nutarties pagrindu įregistruotas Valstybės nuosavybė). BÅ«tent pagal Å¡iÄ dienÄ (2015 m. gruodžio 1 d.) pagal buvusiÄ paimto žemės sklypo vertę turi bÅ«ti nustatytas žemės savininkui (dabar D. P.) mokėtinas atlyginimas. Pažymėtina, kad atsakovei V. S. 2014 m. rugpjūčio 11 d. iÅ¡duotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas po M. B. mirties, savo nuosavybės teisę į ½ dalį ginčo žemės sklypÄ ji įregistravo 2014 m. rugpjūčio 25 d., jai buvo iÅ¡mokėta nustatyto dydžio kompensacija už visuomenės poreikiams paimtÄ Å¾emės sklypo dalį, jokių pretenzijų dėl iÅ¡mokėtos kompensacijos dydžio nereiÅ¡kė.Atsakovei D.

P. Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas iÅ¡duotas 2016 m. liepos 4 d., nuosavybės teises į paveldėtÄ turtÄ Ä¯registruotos VÄ® Registrų centre 2016 m. liepos 12 d. Atsakovė pripažino, kad iÅ¡ Å akių rajono 1-ojo notarų biuro depozitinės sÄ skaitos jai yra pervesti 1019,46 Eur atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtÄ Å¾emės sklypo dalį. Pagal Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalį paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ , nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtÄ Å¾emės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rÄ padarymo, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytÄ individualų turto vertinimÄ , o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus.

Taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymÄ , bÅ«tina vadovautis jo redakcija, galiojančia konkretaus turto vertinimo metu. Å iuo metu galiojančios redakcijos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad individualusis turto arba verslo vertinimas – turto arba verslo, atsižvelgiant į individualias jo savybes tam tikrÄ dienÄ , vertinimas atitinkamu turto arba verslo vertinimo metodu, kurio taikymo procedÅ«ros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje.

Å i metodika patvirtinta finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159.Byloje nėra pateikto žemės sklypo vertinimo, paėmimo visuomenės poreikiams momentu. Todėl teismas, spręsdamas ginÄÄ , vadovaujasi kitais byloje pateiktais įrodymais, Å¡alių paaiÅ¡kinimais. Teismas vadovaujasi ir žemės visuomenės poreikiams paėmimo procedÅ«rų metu atliktu turto vertinimu (Ataskaita), kuri, nors pagal jos mokslinį tiriamÄ jį pobÅ«dį negali bÅ«ti laikoma eksperto iÅ¡vada, tačiau vertinama kaip raÅ¡ytinis įrodymas byloje.

Turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. Kaip patvirtino ieÅ¡kovas Lietuvos automobilių kelių direkcija, nustatant visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo dalies bendrÄ atlyginimo dydį, Valstybės žemės fondo vertintojas A. T. parengė 2013 m. gruodžio 12 d. žemės sklypo įvertinimo ataskaitÄ ir nustatė nuostolių už žemės sklypo paėmimÄ visuomenės poreikiams atlyginimo bÅ«dÄ (kompensacija pinigais) ir dydį: M. B. už jai priklausančiÄ Â½Â Å¾emės sklypo dalį (0,0869 ha) – 1019,46 Eur;

V. S. už jai priklausančiÄ Â½ žemės sklypo dalį (0,0869 ha) 1019,46 Eur. Å i turto vertinimo ataskaita ginčo turto vertei nustatyti atlikta remiantis 2013 m. kovo 25 d. duomenimis. Atsakovė nepageidavo skirti byloje ekspertizę turto vertei nustatyti. Nors teismas neturi žemės sklypo vertės, jo paėmimo visuomenės poreikiams priėmimo dienai (įsakymo priėmimo dienai), tačiau vertindamas nustatytos kompensacijos dydžio pagrįstumÄ , kaip jau pasisakyta, vertina visus byloje esančius įrodymus.

Žemės įstatymo 47 str. 1 d. numato, kad paimamo žemės sklypo vertė nustatytina pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytÄ lyginamosios vertės metodÄ , įvertinus pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir pobÅ«dį. Taigi, Žemės įstatymas numato, kad už paimamÄ Å¾emę turi bÅ«ti atlyginama pagal rinkos vertę. Vertinimo tvarkÄ numato Žemės paėmimo valstybės poreikiams taisyklių 17-24 p. Vertinant paimtos žemės sklypo dalies visuomenės poreikiams rinkos vertę, žemės sklypas buvo vertintas kaip atskiras objektas pagal esamÄ paskirtį ir panaudojimÄ , taikant lyginamÄ jį metodÄ .

Kaip matyti iÅ¡ Ataskaitos, vertinimo metu žemės sklypo naudojimo paskirtis nurodyta žemės Å«kio, iÅ¡vardinti žemės naudojimo apribojimai bei atliktas individualus vertinimas. Taikant lyginamÄ jį metodÄ buvo atliktas panaÅ¡ių žemės sklypų, parduotų Vilniaus raj. sav. verčių, iÅ¡vardintose zonose, charakteristikų ir rinkos kainų, analizė. Nors atsakovė ginčija aplinkybę, kad netinkamai buvo taikytas lyginamasis metodas, tačiau aukščiau nurodyti teisės aktai numato pareigÄ , nustatant rinkos kainÄ Å¡iam tikslui, taikyti bÅ«tent lyginamosios vertės metodÄ , todėl atsakovė teigdama prieÅ¡ingai, jokių argumentų tam pagrįsti nepateikė (CPK 178 str.).

Duomenų, kad įvertintas turtas turėjo kokių tai individualių savybių, atsakovė taip pat nepateikė, kaip ir nepateikė raÅ¡ytinių duomenų, kad lyginamojo metodo bÅ«du lyginti pavyzdžiai neatitinka realios situacijos. Kaip matyti iÅ¡ ataskaitos, joje nurodyta vertinamo žemės sklypo charakteristika (žemės sklypÄ sudarė pieva 0,1125 ha, apleista žemė (medžiai ir krÅ«mai) 0,0613 ha; sodinių, pastatų, statinių nebuvo). Ataskaitoje paaiÅ¡kinta, kodėl remiamasi lyginamuoju metodu, iÅ¡vardinti lyginamieji pavyzdžiai, atlikti paskaičiavimai, atliktos žemės sklypo dalies rinkos vertės paskaičiavimai yra iÅ¡samÅ«s. Pažymėtina, kad analizuoti 74 žemės sklypų pardavimai, vertintas objektas ir palyginamieji objektai turi tų pačių arba artimų ypatybių, atlikti visi reikiami skaičiavimai, kurie atitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatoms, kurio 23 straipsnio 1 dalis numato, kad ataskaita yra pagrįsta tol, kol nėra nuginčyta.

Teismo vertinimu, atsakovės argumentai dėl netinkamai parinktų palyginamųjų metodų atliekant vertinimÄ , nepagrįsti, kadangi tiek CK, tiek Žemės įstatymo nuostatose įtvirtinta, kad žemės savininkui už paimamÄ turtÄ turi bÅ«ti atlyginama pinigais rinkos kaina. Atlikdamas vertinimÄ , turto vertintojas pagrįstai taikė lyginamosios vertės metodÄ , iÅ¡samiai tyrė ir vertino sandorius, sudarytus dėl analogiÅ¡ko turto; į lyginamųjų pavyzdžių sÄ raÅ¡Ä nebuvo įtrauktas nė vienas sandoris dėl komercinės paskirties žemės pardavimo, palyginamieji objektai atrinkti žemės Å«kio paskirties ir toje pačioje (artimoje) teritorijoje.

Ataskaitoje nurodyti palyginamieji sandoriai teismui nesukėlė abejonių tiek dėl turto lokalizacijos, tiek dėl tikslinės naudojimo paskirties, kadangi buvo analizuojami žemės perleidimo sandoriai, sudaryti toje pačioje vietovėje (panaÅ¡ioje) bei pradėjus ieÅ¡kovui vykdyti procedÅ«ras žemės paėmimÄ visuomenės poreikiams, įvertinti pagal faktinę situacijÄ . Turto vertintojas, taikydamas lyginamÄ jį metodÄ , vadovavosi Turto ir verslo vertinimo metodikos 58.1 punktu, numatančiu, kad yra surenkami ir analizuojami duomenys apie toje bei aplinkinėse vietovėse įvykusius ne mažiau kaip 3 per paskutinius 12 mėnesių analogiÅ¡ko arba panaÅ¡aus turto sandorius, o jeigu nėra informacijos apie nurodytame punkte nustatytų sandorių kainas, naudojama informacija apie analogiÅ¡ko arba panaÅ¡aus turto pasiÅ«los kainas (61 p.).

Ginčydama, kad buvo vadovautasi tik vienu sandoriu, kuris nebuvo analogiÅ¡kas, atsakovė nepateikia konkrečių įrodymų, patvirtinančių, kad vertintojo surinktoje informacijoje esantys duomenys apie faktinius sandorius, bet jo nepasirinkti, atliekant lyginamÄ jį tyrimÄ , yra tinkamesni už tuos, kuriuos vadovaujantis turto vertės nustatymo principais (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 5 str.), parinko kaip tinkamiausius Å¡iam konkrečiam atvejui (CPK 178 str.). Kadangi atsakovė nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių nustatytos rinkos vertės neteisingumÄ , atliktÄ lyginamuoju metodu, bei nenurodė konkrečių individualių vertinto turto požymių, į kuriuos jos teigimu, nebuvo atsižvelgta, atsakovės įvardijami ataskaitos trÅ«kumai, tokie kaip: atliekant vertinimÄ bei suraÅ¡ant aktÄ nedalyvavo turto savininkė, neatsižvelgė į atsakovės turėtas iÅ¡laidas atliekant kadastrinius matavimus ir ribų ženklinimÄ , nesivadovavo Europos standartais nustatant žemės kainÄ , nebuvo susitarimo su savininku dėl paimamos žemės sklypo dalies vertės, nesilaikė pusiausvyros tarp privačių ir visuomeninių interesų, teismo vertinimu, nepaneigia ataskaitos iÅ¡vados teisingumo dėl ginčo turto vertės nustatymo vadovaujantis lyginamuoju metodu, kadangi Å¡ie argumentai nedaro ataskaitos nepagrįsta.

Tuo tarpu atsakovė nepasinaudojo procesine teise skirti ekspertizę byloje (CPK 216 str.), nors turėjo tokiÄ galimybę. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų kitokiÄ , nei 2013 m. spalio 25 d. nustatyta turto vertintojo, valstybės poreikiams paimtos žemės sklypo dalies rinkos vertę. Pažymėtina ir tai, kad byloje pateikti duomenys iÅ¡ VÄ® Registrų centro – apie paimtos visuomenės poreikiams žemės sklypo dalies (0,1738 ha) vidutinę rinkos vertę, kas sudaro 1600 Eur, kuri atlikta masinio vertinimo bÅ«du, taip pat paneigia atsakovės argumentÄ , kad nustatyta rinkos vertė yra aiÅ¡kiai per maža, kadangi atsakovei paskaičiuota (ir iÅ¡mokėta) kompensacija už 0,0869 ha paimtos visuomenės poreikiams jai nuosavybės teise tekusios žemės sklypo dalies vertė yra nustatyta 1019,46 Eur, taigi didesnė nei masinio vertinimo bÅ«du atliktas įvertinimas.Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl ginčo žemės sklypo dalies vertės nustatymo, vadovaujasi Ataskaitoje nustatyta verte, kad 0,0869 ha dydžio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), rinkos vertė jos paėmimo visuomenės poreikiams dienÄ (2015-12-01) buvo 1019,46 Eur.

Todėl nustatyta žemės sklypo dalies rinkos vertė laikytina ta, kuriÄ valstybė turi atlyginti paimto sklypo dalies savininkei – atsakovei D. P. (CPK 185 str.). Dėl atliktų kadastrinių matavimų: atsakovės teigimu, buvusio žemės sklypo 1,69 ha, kurio dalis 0,1738 ha buvo paimta visuomenės poreikiams, kadastriniai matavimai buvo atlikti nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kinio priedo Nr. 4, atsakovė 2013 m. kovo 20 d. raÅ¡tu buvo informuota, kad 2013 m. kovo 14 d. Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymu pradėta M.

B. priklausiusio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalies 0,19 ha visuomenės poreikiams paėmimo procedÅ«ra. Priedas Nr. 5 patvirtina, kad 2013 m. birželio 3 d. atsakovėms V. S. ir D. P. (kaip turto paveldėtojoms) buvo praneÅ¡ta, kad birželio 19 d. bus atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai. Tai, kad atsakovė D. P. gavo praneÅ¡imÄ , patvirtina jos ranka raÅ¡ytas 2013 m. birželio 20 d. raÅ¡tas (Priedas Nr. 6). Kadastriniai matavimai buvo atlikti. Projekto rengimo metu žemės ribos buvo nustatytos vadovaujantis žemės sklypo planu (dubliko priedas Nr. 3), kuris yra tapatus atsakovės pateiktam (b. l. 34).

Pažymėtina, kad antrÄ kartÄ atlikus kadastrinius matavimus, bei 2015 m. birželio 11 d. sudarius žemės ribų paženklinimo – parodymo aktÄ , duomenų, kad pasikeitė žemės sklypo ribos, byloje nepateikta. Teismas sutinka su ieÅ¡kove, kad ieÅ¡kovė neatliko ir atsakovė neįrodė (CPK 178 str.) jokių neteisėtų ieÅ¡kovės veiksmų. Dėl kitų atsakovės nurodytų nuostolių atlyginimo: atsakovė prašė priteisti 150 Eur užmokestį už UAB „Geogidui“ atliktus kadastrinius matavimus ir sklypo ribų paženklinimÄ .

Atsakovė pateikė 2011 m. gegužės 13 d. Darbų atlikimo sutartį (b. l.

35) bei Žemės sklypo planÄ (b. l. 34), tačiau teismo vertinimu, atlikti kadastriniai matavimai bei sklypo ribų paženklinimas niekaip nesusiję su atlyginimo už paimtÄ Å¾emę visuomenės poreikiams nustatymu. Viena vertus, nustatyta, kad tik 2013 m. kovo 14 d. Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. I p - (1.3.) -105 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikÅ¡mės magistralinio kelio A14 Vilnius - Utena ruožui nuo 16.00 iki 21.50 km rekonstruoti Vilniaus rajone) procedÅ«ros pradžios“ buvo pradėta visuomenės poreikiams turto paėmimo procedÅ«ra, 1,69 dydžio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), M.

B. 0,19 ha dydžio dalies atžvilgiu. Kita vertus, iÅ¡ 2011 m. gegužės 13 d. Darbų atlikimo sutarties turinio matyti, kad kadastrinius matavimus ji užsakė ir jie galimai buvo atlikti kitų nekilnojamų objektų, kurie randasi adresais: (duomenys neskelbtini), bei ne paimto visuomenės poreikiams žemės sklypo dalies atžvilgiu. Atsakovė praÅ¡o priteisti 3850 Eur nuostolių už daugiau nei deÅ¡imt metų trukusį nuosavybės teisių į žemės sklypÄ atkÅ«rimÄ . Viena vertus, byloje nepateikti duomenys, kad atsakovei iÅ¡ viso bÅ«tų atkurtos nuosavybės teisės į kokį tai turtÄ , kadangi nuosavybės teisė į žemės sklypÄ , kurio dalis buvo paimta visuomenės poreikiams, buvo atkurta jos motinai.

Kita vertus, praÅ¡omi priteisti nuostoliai, niekaip nesusiję su ginčo dalyku ir ieÅ¡kovu Kelių direkcija, kuri nėra atsakinga už nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesÄ ir jo trukmę.Atmestinas ir reikalavimas priteisti nuostolius, kuriuos atsakovė patyrė dėl to, kad ieÅ¡kovė Kelių direkcija pranešė atsakovei V. S., kad ji taip pat yra mirusiosios M. B. turto paveldėtoja ir dėl to, atsakovė teigimu, atsakovė neteko dalies žemės 1,365 ha, kurios 1 ha kaina yra 2000 Eur, todėl praÅ¡o priteisti 2700 Eur nuostoliams atlyginti.

Kaip matyti iÅ¡ byloje pateiktos Kauno apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1316-601-2013, Å akių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimu atsakovei V. S. buvo nustatytas juridinę reikÅ¡mę turtintis faktas, kad ji faktiÅ¡kai priėmė valdyti ir tvarkyti palikimÄ , kuris atsirado po M. B. mirties. Atsakovei V. S. buvo iÅ¡duotas Paveldėjimo teisės liudijimas, taigi, atsakovė V. S. turėjo teisę paveldėti mirusios M. B. turto dalį, o ieÅ¡kovas pradėjęs vykdyti visuomenės poreikiams bÅ«tinos žemės sklypo dalies paėmimo procedÅ«rÄ , privalėjo apie tai informuoti visus žemės sklypo savininkus.Netenkintinas ir atsakovės praÅ¡ymas skirti ieÅ¡kovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai baudÄ CPK 95 str. pagrindu, kadangi piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis nenustatyta.

IÅ¡ atsakovės D. P. priteistina 14,09 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už procesinių dokumentų įteikimÄ Å¡alims byloje (CPK 93 str.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 265, 268-270, 284 straipsniais, 93 str. n u s p r e n d ž i a : Nustatyti už visuomenės reikmėms pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 1P-556-(1.3.) „Dėl žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikÅ¡mės magistralinio kelio A14 Vilnius - Utena ruožui nuo 16,00 iki 21,50 km rekonstruoti) Vilniaus rajono savivaldybėje“ paimtÄ 0,1738 ha dydžio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), M.

B. ½ dalį (0,0869 ha) ir kitus nuostolius bendrÄ 1019,46 Eur atlyginimÄ . Atsakovės D. P. praÅ¡ymus dėl visuomenės poreikiams paimamos žemės sklypo dalies kainos nustatymo ir nuostolių atlyginimo bei baudos CPK 95 str. pagrindu ieÅ¡kovui taikymo atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovės D. P. 14,09 Eur (keturiolika eurų 9 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, įmokos kodas 5660, biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų numeriai nurodyti https://www.vmi.lt/cms/biudzeto-pajamu-surenkamoji-saskaita)“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėja                                                            Asta Radzevičienė