ee4e4d43-4c7c-445e-b4ab-639788398567 · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generated                                                                                                                                                               LIETUVOS Apeliacinis teismas N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. spalio 21 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir praneÅ¡Äjo), Aloyzo Kruopio ir Lino Å iukÅ¡tos,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Nikolajui Kozliakui,nuteistajam R.
Legislator headnote
AI generatedee4e4d43-4c7c-445e-b4ab-639788398567 · Lietuvos apeliacinis teismas: ApeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje nuteistasis R. Å . ir jo gynÄjas praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras praÅ¡Ä nuteistojo R. Å . apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Nuteistojo R. Å . apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, betarpiÅ¡kai iÅ¡tyrÄ ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos iÅ¡samiai iÅ¡analizavÄs, iÅ¡ esmÄs teisingai nustatÄ faktines bylos aplinkybes ir nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad bÅ«tent nuteistasis R.
Full text
Baudžiamoji byla Nr                                      Baudžiamoji byla Nr. 1Aâ530/2013                                  Teismo proceso Nr. 1-87-1-00595-2011-0                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.1.1., 1.1.8.6.6., 1.2.3.2.3., 2.1.7.4., 2.4.6.3.1.
                                                                                                                                                               LIETUVOS Apeliacinis teismas N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. spalio 21 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir praneÅ¡Äjo), Aloyzo Kruopio ir Lino Å iukÅ¡tos,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Nikolajui Kozliakui,nuteistajam R.
Å .,gynÄjui advokatui Jonui Leikauskui,teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. Å . apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo R. Å . pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte (2008-06-12 įstatymo Nr. X-1597 redakcija), ir nuteistas laisvÄs atÄmimu 11 (vienuolikai) metų. BausmÄ paskirta atlikti pataisos namuose. TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t Ä :
R. Å . nuteistas už tai, kad nuo 2011 m. rugpjÅ«Äio 24 d. 23.00 val. iki 2011 m. rugpjÅ«Äio 25 d. 03.00 val. (duomenys neskelbtini), M. S. priklausanÄios sodybos lauko virtuvÄje, kurioje gyveno J. Å ., dÄl prieÅ¡iÅ¡kų tarpusavio asmeninių nesutarimų įvykusio konflikto metu tyÄia sudavÄ ranka savo tÄvui J. Å . ne mažiau kaip penkis smÅ«gius į galvÄ , padarydamas jam galvos sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį kaktos deÅ¡inÄs pusÄs, deÅ¡inio momens ir deÅ¡inio smilkinio srities poodine kraujosruva su odos nubrozdinimais, deÅ¡inio antakio iÅ¡orinio galo muÅ¡tine žaizda, deÅ¡inÄs akies abiejų vokų poodine kraujosruva, deÅ¡inio skruosto poodine kraujosruva, kairio antakio muÅ¡tine žaizda, kairÄs akies virÅ¡utinio voko poodine kraujosruva, virÅ¡utinÄs lÅ«pos odos nubrozdinimu su aplinkine poodine ir lÅ«pos gleivinÄs kraujosruvomis, apatinÄs lÅ«pos odos raudonio kraujosruva, kraujosruvomis galvos gilesniuose minkÅ¡tuose audiniuose iÅ¡orinių sužalojimų projekcijose, kraujo iÅ¡siliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu kairio pusrutulio sferiniame ir pamatiniuose pavirÅ¡iuose, po galvos smegenų minkÅ¡taisiais dangalais kairio smegenų pusrutulio sferiniame pavirÅ¡iuje ir į smegenų skilvelius, kas komplikavosi ryÅ¡kiu galvos smegenų pabrinkimu, t. y.
į sunkų sveikatos sutrikdymÄ , nuo kurio nukentÄjusysis vietoje mirÄ, tokiu bÅ«du nužudÄ savo tÄvÄ J. Å .. Nuteistasis R. Å . apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. apkaltinamÄ jį nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Nuteistasis teigia, jog skundžiamas teismo nuosprendis yra neteisÄtas ir nepagrįstas, nuosprendyje iÅ¡dÄstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių. Nuteistasis tvirtina, jog be prisipažinimo ikiteisminio tyrimo teisÄjui, kitų objektyvių įrodymų, pagrindžianÄių jo kaltÄ nužudžius tÄvÄ , byloje nÄra.
PaaiÅ¡kina, kad nuoÅ¡irdų prisipažinimÄ jis suraÅ¡Ä 2011 m. gruodžio 14 d. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, naudojusių prieÅ¡ jį psichologinį smurtÄ , įtakoje, kuriuos 2011 m. gruodžio 19 d. patvirtino pas ikiteisminio tyrimo teisÄjÄ , taip pat parodymų patikrinimo vietoje metu, ir tik dÄl to jam buvo pakeista kardomoji priemonÄ. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai liudytojų policijos pareigÅ«nų parodymus, kad jam, R. Å ., nebuvo daromas neteisÄtas poveikis prisipažinti padarius nusikaltimÄ , pripažino objektyviais įrodymais, kadangi minÄti liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi ir niekada nepripažins, kad naudojo neteisÄtas priemones.
Atkreipia dÄmesį, jog 2011 m. rugsÄjo 25 d. apklaustas kaip liudytojas, neprisipažino padarÄs nusikaltimÄ , nes tos apklausos metu jam nebuvo daromas poveikis. VÄliau â 2011 m. spalio 17 d. apklausos metu duodamas parodymus nurodÄ, jog tÄvÄ pamatÄ 2011 m. rugpjÅ«Äio 25 d. gulintį virtuvÄje su prakirstu antakiu, manÄ, kad girtas prasiskÄlÄ, paliko gulintį ant grindų, po galva padÄjo pagalvÄ. Grįžus iÅ¡ miÅ¡ko apie 16.00 val., tÄvas jau buvo be sÄ monÄs. Pažymi, jog analogiÅ¡kus parodymus davÄ ir bylos teisminio nagrinÄjimo metu, taÄiau teismas be jokio pagrindo juos atmetÄ.
Nuteistasis nurodo, jog prisipažino nužudÄs tÄvÄ , nes yra labai jautrus žmogus, todÄl negalÄtų iÅ¡tverti kalÄjimo sÄ lygų, juolab, kad dÄl alkoholio vartojimo praeityje jo psichikos bÅ«klÄ nebuvo stabili, o naudojamas psichologinis smurtas, siekiant iÅ¡gauti jo prisipažinimÄ , sudarÄ situacijÄ , kad jis neiÅ¡tvÄrÄ jam daromo spaudimo. Nuteistasis taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad po V. M. iÅ¡Äjimo pas tÄvÄ nebuvo užÄjÄ kiti kaimo gyventojai ar nepažįstami asmenys.
Tvirtina, jog pas tÄvÄ galÄjo apsilankyti ir kitų asmenų, nes jis vartojo alkoholį, todÄl draugų atsirasdavo daug. Be to pažymi, jog tÄvui sužalojimai buvo padaryti ne mažiau nei penkiais trauminiais smÅ«giais, tuo tarpu jis savo prisipažinime nurodÄ sudavÄs du smÅ«gius, kas patvirtina, kad jis savo tÄvo nemuÅ¡Ä, todÄl ir negalÄjo žinoti, kiek smÅ«gių jam buvo suduota. Pažymi, jog teismas nepagrįstai Å¡iÄ aplinkybÄ vertino kaip jo norÄ palengvinti savo padÄtį.
DÄl eksperto iÅ¡vados nurodo, jog ekspertas jį apžiÅ«rÄjo tik 2011 m. gruodžio mÄnesį, o nusikaltimas padarytas 2011 m. rugpjÅ«Äio mÄnesį, todÄl neaiÅ¡ku, kokį sužalojimÄ mini jis mini savo iÅ¡vadoje. Teigia, jog medžiaginÄje skiautÄje esantis kraujas taip pat iÅ¡liko nuo ankstesnio sužalojimo, nes įvykio dienÄ jis nebuvo sužalotas. Å iÄ aplinkybÄ patvirtino ir nukentÄjusioji D. D., kuri nurodÄ, jog į kaimÄ atvyko 2011 m. rugpjÅ«Äio 25 d. ir jokių sužalojimų ant R.
Å . kÅ«no nepastebÄjo, kadangi jų nebuvo.                             Nuteistojo vertinimu, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad jis buvo abejingas tÄvo sužalojimams. PaaiÅ¡kina, jog bÅ«damas girtas tÄvas dažnai griÅ«davo, be to, jam bÅ«davo epilepsijos priepuoliai, todÄl nemanÄ, kad matomi esami sužalojimai pavojingi gyvybei. Taip pat pažymi, jog nÄra prieÅ¡taravimų jo ir liudytojos J. L. parodymuose. PaaiÅ¡kina liudytojai J.
L. sakÄs, jog tÄvas prieÅ¡ porÄ dienų iki nužudymo buvo nukritÄs ir gulÄjo prie malkinÄs. Teisiamojo posÄdžio metu Å¡i liudytoja patvirtino, kad jis, R. Å ., jai sakÄ, jog tÄvas gulÄjo prie malkinÄs, taÄiau dÄl to, kad lojo Å¡unys, ji neiÅ¡girdo, kada tai buvo. Nuteistasis taip pat nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad jis konfliktuodavo su tÄvu. Nurodo prieÅ¡ingai, jog visi kaimynai patvirtino, kad jo santykiais u tÄvu buvo geri, jie kartu gyveno, kartu dirbo, todÄl konfliktuoti su tÄvu nebuvo jokio tikslo bei priežasÄių.
ApeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje nuteistasis R. Å . ir jo gynÄjas praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras praÅ¡Ä nuteistojo R. Å . apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Nuteistojo R. Å . apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, betarpiÅ¡kai iÅ¡tyrÄ ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos iÅ¡samiai iÅ¡analizavÄs, iÅ¡ esmÄs teisingai nustatÄ faktines bylos aplinkybes ir nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad bÅ«tent nuteistasis R.
Å . padarÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytÄ nusikaltimÄ , t.y. tyÄia nužudÄ savo tÄvÄ J. Å ., Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pagrįsdamas teisÄtais bÅ«dais bei Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka gautų ir nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų įvertintų įrodymų visuma. Tuo tarpu skirdamas nuteistajam R. Å . bausmÄ, pirmosios instancijos teismas turÄjo pripažinti R. Å . atsakomybÄ lengvinanÄiÄ aplinkybÄ, kad veikos padarymui įtakos turÄjo provokuojantis nukentÄjusiojo elgesys, todÄl yra pagrindas pakeisti nuosprendį dÄl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmÄs ( BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai ).
DÄl R. Å . veiksmų kvalifikavimo TeisÄjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai, kuriais nuteistasis neigia savo kaltÄ tyÄia nužudžius savo tÄvÄ J. Å ., nÄra nauji. Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo bei pirmosios instancijos teismo teisiamojo posÄdžio protokolo, Å¡ie argumentai buvo pateikti nagrinÄjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Nuteistojo versijas, kad J. Å . galÄjo nužudyti ikiteisminio bylos tyrimo metu nenustatyti asmenys ar jo tÄvas galÄjo netyÄia susižaloti pats, taip pat ir dÄl pareigÅ«nų jam daryto psichologinio spaudimo įtakoje padarytų parodymų pakeitimo, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrÄ ir motyvuotai atmetÄ.
TeisÄjų kolegija su Å¡iomis skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vadomis sutinka ir pripažįsta nepagrįstais apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas priÄmÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį nemotyvuotai atmetÄs jį teisinanÄius faktinius duomenis, neatlikÄs iÅ¡samios tarpusavyje prieÅ¡taraujanÄių įrodymų analizÄs. TeisÄjų kolegijos nuomone, vien tik savo kaltÄs neigimas nÄra pagrindas pripažinti nuosprendį neteisÄtu ir jį panaikinti. Byloje pakanka objektyvių apelianto kaltÄs įrodymų padarius itin sunkų, tyÄinį, pavojingÄ nusikaltimÄ , kuriuo buvo sukeltos negrįžtamos pasekmÄs.Bylos duomenys patvirtina, kad 2011 m. rugpjÅ«Äio 24 d.
J. Å . drauge su keliais kaimo gyventojais valÄ kaimynų Å¡ulinį, o po darbo beveik iki aÅ¡tuntos valandos vakaro vartojo alkoholinius gÄrimus, vÄliau po 19 val. gÄrÄ alų savo lauko virtuvÄje su L. M., kuriam iÅ¡Äjus joje ir liko. KitÄ dienÄ lauko virtuvÄje jis buvo rastas negyvas su aiÅ¡kiomis smurto žymÄmis veide. Ikiteisminio tyrimo metu nukentÄjusiojo J. Å . sÅ«nus R. Å ., apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisÄjÄ , prisipažino 2011 m. rugpjÅ«Äio 24 d. vakare konflikto metu, kelis kartus smogÄs tÄvui į veidÄ ir palikÄs jį parkritusį ant grindų, iÅ¡ lauko virtuvÄs pasiÅ¡alino (t. 2, b.l. 56-58), taÄiau vÄliau dar ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinÄjimo teisme metu pakeitÄ savo parodymus, tvirtindamas, jog prisipažino nužudÄs savo tÄvÄ dÄl prokuroro ir kitų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų jam taikytos psichologinÄs prievartos, spaudimo duoti tokius parodymus, kokių jie pageidavo, bei apgaulÄs, supratÄs, kad nepaisant prisipažinimo, bus nuteistas už tÄvo nužudymÄ .
Bylos medžiagos duomenys apelianto skunde bei apeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje jo ir gynÄjo iÅ¡dÄstytų argumentų dÄl ikiteisminio tyrimo metu jam taikytos psichologinÄs prievartos nepatvirtina, todÄl beveik po pusÄs metų iÅ¡ esmÄs pakeisti parodymai, kuriuos apeliantas davÄ ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, kad prokuroras ir pareigÅ«nai darÄ jam neteisÄtÄ poveikį, teisÄjų kolegijos pripažįstami jo siekiu iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybÄs už savo tÄvo nužudymÄ .
PažymÄtina, kad teisiamajame posÄdyje apklausti liudytojai â prokuroras M. J. ir pareigÅ«nai D. S., G. V., S. J. tvirtino, kad R. Å . savo valia, nieko neverÄiamas prisipažino nužudÄs savo tÄvÄ . Abejoti Å¡ių liudytojų nuoseklių ir tarpusavyje sutampanÄių parodymų patikimumu ar įtarti juos suinteresuotumu Å¡ioje baudžiamojoje byloje teisÄjų kolegija neturi pagrindo. Å iÄ iÅ¡vadÄ taip pat patvirtina R. Å . pirmosios ir apeliacinÄs instancijos teismams pateikti paaiÅ¡kinimai, kodÄl jis prisipažino nužudÄs savo tÄvÄ , kadangi psichiÅ¡kos sutrikimų, kurie trukdytų suvokti, jog prisipažinimas padarius nusikaltimÄ nuo atsakomybÄs neatleidžia, todÄl paaiÅ¡kinimai, kad prisipažino nužudÄs tÄvÄ norÄdamas iÅ¡vengti suÄmimo ar laisvÄs atÄmimo bausmÄs, yra nelogiÅ¡ki ir naivÅ«s. Bylos medžiagos duomenys teisÄjų kolegijai neduoda pagrindo abejoti, kad R.
Å . ikiteisminio tyrimo teisÄjui parodymus davÄ savo laisva valia.Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos duomenų, apeliantas dar iki praneÅ¡imo apie įtarimÄ jam įteikimo, apklausiamas kaip liudytojas apie įvykio aplinkybes davÄ melagingus parodymus. KitÄ dienÄ po įvykio liudytoju apklaustas R. Å . tvirtino, kad iÅ¡ ryto tÄvo nematÄ, užÄjo pas jį į lauko virtuvÄ tik apie 16.00 val. ir pamatÄs gulintį ant grindų pamanÄ, kad girtas, taÄiau dÄl prakirsto antakio suabejojo epilepsija sirgusio tÄvo sveikata, todÄl nutarÄ kreiptis į felÄerÄ J.
L., kuriai atÄjus tÄvas jau buvo nebegyvas, nors tuo metu, kai jis rado tÄvÄ gulintį, jis lyg dar kvÄpavo (t. 1, b.l. 51-52). VÄliau ikiteisminio tyrimo metu kitų liudytojų parodymų bei atliktų procesinių veiksmų gautos informacijos kontekste BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindu apklausiamas kaip liudytojas apie savo paties galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , R. Å . iÅ¡ dalies pakeitÄ savo parodymus bei nurodÄ, kad pirmÄ kartÄ ant lauko virtuvÄs grindų gulintį tÄvÄ su prakirstu antakiu jis matÄ apie 10.00 val. ryto, pagalvojo, kad girtas, todÄl patraukÄ jį iÅ¡ilgai lovų ir paliko gulÄti, po galva padÄjo pagalvÄ.
Kai antrÄ kartÄ grįžÄs iÅ¡ miÅ¡ko atsirakino lauko virtuvÄs duris, tÄvas gulÄjo toje paÄioje padÄtyje, todÄl jam kilo įtarimų, kad tÄvas yra be sÄ monÄs. Nieko nelietÄ ir iÅ¡ karto nuÄjÄs pas kaimynÄ J. Ä., papraÅ¡Ä kartu nueiti į lauko virtuvÄ pasižiÅ«rÄti tÄvo. Paklaustas tyrÄjos, kodÄl pirmos apklausos metu nenurodÄ, kad tÄvÄ matÄ jau pirmÄ kartÄ grįžÄs iÅ¡ miÅ¡ko, paaiÅ¡kino, jog tÄ dienÄ buvo pasimetÄs, susijaudinÄs, todÄl davÄ neriÅ¡lius parodymus (t. 2, b.l. 32-33).
PareiÅ¡kus R. Å . įtarimÄ dÄl jo tÄvo nužudymo, apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisÄjÄ jis prisipažino, jog 2011 m. rugpjÅ«Äio naktį iÅ¡ 24 d. į 25 d. buvo užÄjÄs į lauko virtuvÄ, kur konflikto metu kelis kartus trenkÄ tÄvui į veidÄ ir nuosekliai bei detaliai iÅ¡dÄstÄ visas įvykio aplinkybes, nurodÄ objektyvias savo parodymų pakeitimo priežastis â baimÄ bÅ«ti nuteistam ilgam laikui, be to, tvirtino, kad Å¡is įvykis jį slÄgÄ. PažymÄtina, kad dÄl R.
Å . apklausos pastabų neturÄjo nei pats apklausiamasis, nei jo gynÄjas, nei prokuroras (t. 2, b.l. 56-58), o pati apklausa atlikta nepažeidžiant BPK 189 straipsnyje nustatytos tvarkos, todÄl pas ikiteisminio tyrimo teisÄjÄ R. Å . duoti parodymai pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinti BPK 20 straipsnio nuostatoms neprieÅ¡taraujanÄiu įrodymu (kasacinÄs nutartys Nr. 2K-412/2008, 2K-274/2008, 2K-317/2011), kuriuos jis vÄliau patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b.l. 61-69) ir sprendžiant klausimÄ dÄl kardomosios priemonÄs â namų areÅ¡to sÄ lygų pakeitimo (t. 2, b.l. 153).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, jeigu asmuo teismo posÄdžio metu pakeiÄia ikiteisminio tyrimo teisÄjui duotus parodymus ir jie iÅ¡ esmÄs skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, tuomet parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teismo posÄdyje tiriami ir vertinami byloje esanÄių įrodymų visete. Tokiu atveju teismas gali grįsti savo iÅ¡vadas ikiteisminio tyrimo metu tyrÄjui duotais parodymais, kurių asmenys nepatvirtina teisme, tik tais atvejais, kai Å¡ie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus (kasacinÄs nutartys Nr. 2K-615/2010, 2K-113/2011, 2K-317/2011).
Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ikiteisminio tyrimo teisÄjui jo duoti parodymai byloje yra vieninteliai objektyvÅ«s duomenys, įrodantys, kad jis tyÄia nužudÄ savo tÄvÄ . Bylos medžiagos duomenų analizÄ patvirtina, kad bÅ«tent R. Å . ikiteisminio tyrimo teisÄjui duotais parodymais yra nustatytos reikÅ¡mingos Å¡iai bylai aplinkybÄs, kurias patvirtina kiti bylos tyrimo metu surinkti įrodymai.   Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisÄjÄ R. Å . nurodÄ, kad iÅ¡ 2011 m. rugpjÅ«Äio 24 d.
į 25 d., nakties metu, lankÄsi lauko virtuvÄje ir naudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ savo tÄvÄ . PažymÄtina, kad R. Å . nurodytas apytikslis konflikto su tÄvu lauko virtuvÄje laikas ir suduotų smÅ«gių lokalizacija iÅ¡ esmÄs atitinka specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 1179/11 (01) užfiksuotÄ aplinkybes, kad J. Å . mirtis galÄjo įvykti prieÅ¡ 20-24 val. iki jo lavono teismo medicininio tyrimo 2011 m. rugpjÅ«Äio 26 d. , 11 val., o visi nustatyti sužalojimai galÄjo bÅ«ti padaryti 12 valandų laikotarpyje iki mirties (t. 1, b.l. 29-37).
PažymÄtina, jog teisiamajame posÄdyje apklaustas ekspertas T. Bimba paaiÅ¡kino, kad J. Å . galvos sužalojimai nÄra bÅ«dingi griuvimui dÄl epilepsijos priepuolio, ir tai yra užfiksuota specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 1179/11 (01). Ikiteisminio tyrimo teisÄjo apklausoje R. Å . nurodÄ, kad konflikto metu tÄvas trenkÄ jam malkos pagaliu per virÅ¡ugalvį, bÄgo kraujas, nuo smÅ«gio liko randas. Tai patvirtina specialisto iÅ¡vada Nr. G 3883/11 (01), kurioje užfiksuota, kad R. Å . turi kairio momens srityje trikampio formos randÄ , sužalojimas galÄjo bÅ«ti padarytas suduodant R.
Å . per galvÄ malka (mediniu pagaliu) aptariamo įvykio metu (t. 2, b.l. 115). Teisiamajame posÄdyje specialisto iÅ¡vadÄ pateikÄs ekspertas J. Rybalko iÅ¡samiai paaiÅ¡kino, jog apžiÅ«rÄtas R. Å . randas negalÄjo atsirasti R. Å . medicinos dokumentuose užfiksuotu metu, t.y. 2010 metų rudenį (t. 2, b.l. 120-122), o 2011 m. rugpjÅ«Äio 29 d. R. Å . gyvenamojo namo apžiÅ«ros metu ant virtuvinio stalo buvo rasta medžiaginÄ skiautÄ su jo kraujo dÄmÄmis (t. 1, b.l. 66-71, 78-79). Å ių objektyvių duomenų kontekste pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendÄ, kad medžiaginÄje skiautÄje esantis kraujas yra nuo R.
Å . patirto galvos sužalojimo po konflikto su nukentÄjusiuoju. Teisiamojo posÄdžio metu apklaustų liudytojų J. Ä., A. A., J. L., S. V. bei nukentÄjusiųjų O. S. ir D. D. duoti parodymai patvirtina, kad nuteistasis R. Å . susiklosÄiusioje situacijoje elgÄsi neadekvaÄiai, ir leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad savo veiksmais jis stengÄsi nuslÄpti, jog tÄvas mirÄ nuo jo smurtiniais veiksmais padarytų sužalojimų. IÅ¡ baudžiamojo proceso metu R. Å . duotų parodymų akivaizdu, kad tÄvo sveikatos bÅ«kle jis susirÅ«pino tik tuomet, kai antrÄ kartÄ grįžÄs iÅ¡ miÅ¡ko rado tÄvÄ gulintį toje paÄioje padÄtyje, nors prie 2011 m. rugpjÅ«Äio 25 d. apžiÅ«ros protokolo pridÄtos J.
Å . lavono nuotraukos bei liudytojo J. Ä. parodymai patvirtina, kad nukentÄjusiojo J. Å . veide esantys sužalojimai buvo akivaizdÅ«s. Apie tai, kad tÄvas apsidaužÄs, įvykio dienas jis sakÄ ir liudytojai A. A.. Tuo tarpu liudytojai J. L. įvykio dienÄ R. Å . papasakojo, kad tÄvas nugriuvo pats, gal nuo epilepsijos priepuolio, ir iÅ¡ pradžių gulÄjo prie malkinÄs, o iÅ¡ nukentÄjusiųjų O. S. ir D. D. bei liudytojos S. V. parodymų matyti, kad R. Å ., informuodamas savo motinÄ S. V. apie tÄvo mirtį, dar nesant oficialiai konstatuotos nukentÄjusiojo mirties priežasties, akcentavo, jog J.
Å . mirtis buvo nesmurtinÄ.AukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstytų įrodymų visuma neabejotinai įrodyta, kad byloje nustatytus sužalojimus savo tÄvui, nuo kurių jis mirÄ, padarÄ bÅ«tent R. Å .. Specialisto iÅ¡vadoje nustatyta, kad nukentÄjusysis J. Å . patyrÄ ne mažiaus kaip penkis trauminius poveikius į galvos sritį, todÄl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendÄ, kad smÅ«gių sudavimas nukentÄjusiajam į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no dalį â galvos sritį, kurioje funkcionuoja smegenys, suduotų smÅ«gių skaiÄius patvirtina, kad R.
Å . suprato tokių savo veiksmų pavojingumÄ , bendrai numatÄ, kad dÄl tokio jo veikimo J. Å . gali bÅ«ti sužalotas ar mirti. TaÄiau apeliacinio teismo teisÄjų kolegija nesutinka su apygardos teismo iÅ¡vada, kad R. Å . veikÄ neapibrÄžta tyÄia: norÄjo bet kurio iÅ¡ nurodytų padarinių â sužalojimo ar mirties â atsiradimo, juo labiau, kad neapibrÄžtos tyÄios kategorija nÄra numatyta Baudžiamajame kodekse. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad R. Å . smÅ«giai tÄvui buvo jo atsakomoji reakcija į tÄvo jam suduotÄ smÅ«gį malkos pagaliu į galvÄ , ir tai patvirtina, kad apeliantas veikÄ netiesiogine tyÄia, t.y. nenorÄdamas tÄvo mirties, bet suduodamas jam smÅ«gius į galvos sritį, suvokÄ pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatÄ, kad taip gali nužudyti, ir tokiu bÅ«du nužudÄ savo Å¡eimos narį â tÄvÄ , todÄl jo veiksmai teisingai kvalifikuotini pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ (2008-06-12 įstatymo Nr. X-1597 redakcija).
DÄl paskirtos bausmÄs TeisÄjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. Å . bausmÄ, įvertino ne visas BK 54 straipsnio 2 dalyje bei 61 straipsnyje numatytas bausmÄs skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Apygardos teismas pagrįstai atsižvelgÄ Ä¯ tai, kad R. Å . padarÄ vienÄ baigtÄ labai sunkų nusikaltimÄ Å¾mogaus gyvybei, sukÄlusį itin sunkias ir neatkuriamas pasekmes â konflikto metu nužudÄ savo tÄvÄ , taip pat įvertino jo asmenybÄ charakterizuojanÄius duomenis, kad R.
Å . nedirba, yra nevedÄs, praeityje teistas du kartus, teistumas iÅ¡nykÄs (t. 2, b.l. 87), yra trauktas administracinÄn atsakomybÄn (t. 2, b.l. 102-104), gydytas psichiatrijos įstaigose (t. 2, b.l. 106, 108), neįraÅ¡ytas į priklausomybÄs ligų įskaitÄ , taÄiau neįvertino svarbios byloje nustatytos aplinkybÄs, kad savo tÄvui smÅ«gius jis sudavÄ atsakydamas į tÄvo jam į galvÄ suduotÄ smÅ«gį. Remiantis BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktu teismas, sprÄsdamas, ar veikos padarymui turÄjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentÄjusiojo asmens elgesys, turi atsižvelgti į tai, ar nukentÄjusiojo elgesys paskatino kaltininkÄ prieÅ¡ jį nusikalsti (nukentÄjusiojo elgesys iÅ¡ esmÄs prieÅ¡taravo moralÄs normoms, buvo įžeidžiantis kaltininkÄ ar jo artimÄ giminaitį, buvo smurtiniai ar kitokie pavojingi veiksmai ir pan.).
Taigi Å¡i atsakomybÄ lengvinanti aplinkybÄ pripažįstama tada, kai nustatoma, kad provokuojantis ar rizikingas nukentÄjusiojo asmens elgesys turi įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tai reiÅ¡kia, kad kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojanÄius arba rizikingus nukentÄjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojanÄiu laikomas toks elgesys, kai nukentÄjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradÄti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokie nukentÄjusiojo veiksmai gali bÅ«ti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyÄiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininkÄ , tiek į jam artimus asmenis, ir pan. (kasacinÄs bylos 2K-450/2011, 2K-386/2012 ir kt.).
Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra objektyviai nustatyta, jog nukentÄjusysis J. Å ., smogdamas savo sÅ«nui R. Å . malkos pagaliu į galvÄ , iÅ¡provokavo jo atsakomÄ jÄ reakcijÄ âsmÅ«gius tÄvui į galvos sritį, kurie sukÄlÄ jo mirtį, teisÄjų kolegijos nuomone, yra pagrindas nukentÄjusiojo J. Å . elgesį pripažinti nusikalstamos veikos padarymui įtakos turÄjusiu provokuojanÄiu elgesiu ir Å¡iÄ aplinkybÄ vertinti kaip nuteistojo R. Å . lengvinanÄiÄ aplinkybÄ (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).     Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendÄ, jog R.
Å . nÄra pagrindo taikyti BK 62 straipsnio nuostatų ir skirti jam Å¡velnesnÄ, negu įstatyme numatytÄ , bausmÄ, taip pat teisingai konstatavo, kad byloje nÄra aplinkybių, kurios leistų daryti iÅ¡vada, jog realios laisvÄs atÄmimo bausmÄs jam paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, taÄiau neįvertino jo atsakomybÄ lengvinanÄios aplinkybÄs, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turÄjo nukentÄjusiojo â jo tÄvo J. Å . â provokuojantis elgesys, todÄl netinkamai pritaikÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ (BPK 328 straipsnio 1 punktas) ir paskyrÄ nuteistajam per griežtÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄ.
Atsižvelgiant į visas iÅ¡dÄstytas aplinkybes, teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas sumažinti R. Å . už padarytÄ nusikaltimÄ , kvalifikuotÄ pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ (2008-06-12 įstatymo Nr. X-1597 redakcija), paskirtÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄ. TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,    n u s p r e n d Ä :         Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendį pakeisti.         Pripažinti R.
Å . atsakomybÄ lengvinanÄiÄ aplinkybÄ, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turÄjo rizikingas nukentÄjusio asmens elgesys.        Sumažinti R. Å . už nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte paskirtÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄ iki 8 ( aÅ¡tuonerių ) metų laisvÄs atÄmimo, atliekant bausmÄ pataisos namuose.        KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                              Linas Žukauskas TeisÄjai                                                                           Aloyzas Kruopys                                                                             Linas Å iukÅ¡ta        Â