Legislator Case Law & Legislation
ee4e4d43-4c7c-445e-b4ab-639788398567 AI generated

ee4e4d43-4c7c-445e-b4ab-639788398567 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number ee4e4d43-4c7c-445e-b4ab-639788398567
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

                                                                                                                                                               LIETUVOS Apeliacinis teismas N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. spalio 21 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Aloyzo Kruopio ir Lino Šiukštos,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Nikolajui Kozliakui,nuteistajam R.

Legislator headnote

AI generated

ee4e4d43-4c7c-445e-b4ab-639788398567 · Lietuvos apeliacinis teismas: Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. Å . ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo R. Å . apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Nuteistojo R. Å . apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, betarpiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos iÅ¡samiai iÅ¡analizavęs, iÅ¡ esmės teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad bÅ«tent nuteistasis R.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr                                      Baudžiamoji byla Nr. 1A–530/2013                                  Teismo proceso Nr. 1-87-1-00595-2011-0                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.1.1., 1.1.8.6.6., 1.2.3.2.3., 2.1.7.4., 2.4.6.3.1.

                                                                                                                                                               LIETUVOS Apeliacinis teismas N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. spalio 21 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Aloyzo Kruopio ir Lino Šiukštos,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Nikolajui Kozliakui,nuteistajam R.

Å .,gynėjui advokatui Jonui Leikauskui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. Å . apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo R. Å . pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte (2008-06-12 įstatymo Nr. X-1597 redakcija), ir nuteistas laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

R. Å . nuteistas už tai, kad nuo 2011 m. rugpjūčio 24 d. 23.00 val. iki 2011 m. rugpjūčio 25 d. 03.00 val. (duomenys neskelbtini), M. S. priklausančios sodybos lauko virtuvėje, kurioje gyveno J. Å ., dėl prieÅ¡iÅ¡kų tarpusavio asmeninių nesutarimų įvykusio konflikto metu tyčia sudavė ranka savo tėvui J. Å . ne mažiau kaip penkis smÅ«gius į galvÄ , padarydamas jam galvos sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį kaktos deÅ¡inės pusės, deÅ¡inio momens ir deÅ¡inio smilkinio srities poodine kraujosruva su odos nubrozdinimais, deÅ¡inio antakio iÅ¡orinio galo muÅ¡tine žaizda, deÅ¡inės akies abiejų vokų poodine kraujosruva, deÅ¡inio skruosto poodine kraujosruva, kairio antakio muÅ¡tine žaizda, kairės akies virÅ¡utinio voko poodine kraujosruva, virÅ¡utinės lÅ«pos odos nubrozdinimu su aplinkine poodine ir lÅ«pos gleivinės kraujosruvomis, apatinės lÅ«pos odos raudonio kraujosruva, kraujosruvomis galvos gilesniuose minkÅ¡tuose audiniuose iÅ¡orinių sužalojimų projekcijose, kraujo iÅ¡siliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu kairio pusrutulio sferiniame ir pamatiniuose pavirÅ¡iuose, po galvos smegenų minkÅ¡taisiais dangalais kairio smegenų pusrutulio sferiniame pavirÅ¡iuje ir į smegenų skilvelius, kas komplikavosi ryÅ¡kiu galvos smegenų pabrinkimu, t. y.

į sunkų sveikatos sutrikdymÄ , nuo kurio nukentėjusysis vietoje mirė, tokiu bÅ«du nužudė savo tėvÄ J. Å .. Nuteistasis R. Å . apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. apkaltinamÄ jį nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Nuteistasis teigia, jog skundžiamas teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių. Nuteistasis tvirtina, jog be prisipažinimo ikiteisminio tyrimo teisėjui, kitų objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę nužudžius tėvÄ , byloje nėra.

PaaiÅ¡kina, kad nuoÅ¡irdų prisipažinimÄ jis surašė 2011 m. gruodžio 14 d. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, naudojusių prieÅ¡ jį psichologinį smurtÄ , įtakoje, kuriuos 2011 m. gruodžio 19 d. patvirtino pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , taip pat parodymų patikrinimo vietoje metu, ir tik dėl to jam buvo pakeista kardomoji priemonė. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai liudytojų policijos pareigÅ«nų parodymus, kad jam, R. Å ., nebuvo daromas neteisėtas poveikis prisipažinti padarius nusikaltimÄ , pripažino objektyviais įrodymais, kadangi minėti liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi ir niekada nepripažins, kad naudojo neteisėtas priemones.

Atkreipia dėmesį, jog 2011 m. rugsėjo 25 d. apklaustas kaip liudytojas, neprisipažino padaręs nusikaltimÄ , nes tos apklausos metu jam nebuvo daromas poveikis. Vėliau – 2011 m. spalio 17 d. apklausos metu duodamas parodymus nurodė, jog tėvÄ pamatė 2011 m. rugpjūčio 25 d. gulintį virtuvėje su prakirstu antakiu, manė, kad girtas prasiskėlė, paliko gulintį ant grindų, po galva padėjo pagalvę. Grįžus iÅ¡ miÅ¡ko apie 16.00 val., tėvas jau buvo be sÄ monės. Pažymi, jog analogiÅ¡kus parodymus davė ir bylos teisminio nagrinėjimo metu, tačiau teismas be jokio pagrindo juos atmetė.

Nuteistasis nurodo, jog prisipažino nužudęs tėvÄ , nes yra labai jautrus žmogus, todėl negalėtų iÅ¡tverti kalėjimo sÄ lygų, juolab, kad dėl alkoholio vartojimo praeityje jo psichikos bÅ«klė nebuvo stabili, o naudojamas psichologinis smurtas, siekiant iÅ¡gauti jo prisipažinimÄ , sudarė situacijÄ , kad jis neiÅ¡tvėrė jam daromo spaudimo. Nuteistasis taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad po V. M. išėjimo pas tėvÄ nebuvo užėję kiti kaimo gyventojai ar nepažįstami asmenys.

Tvirtina, jog pas tėvÄ galėjo apsilankyti ir kitų asmenų, nes jis vartojo alkoholį, todėl draugų atsirasdavo daug. Be to pažymi, jog tėvui sužalojimai buvo padaryti ne mažiau nei penkiais trauminiais smÅ«giais, tuo tarpu jis savo prisipažinime nurodė sudavęs du smÅ«gius, kas patvirtina, kad jis savo tėvo nemušė, todėl ir negalėjo žinoti, kiek smÅ«gių jam buvo suduota. Pažymi, jog teismas nepagrįstai Å¡iÄ aplinkybę vertino kaip jo norÄ palengvinti savo padėtį.

Dėl eksperto iÅ¡vados nurodo, jog ekspertas jį apžiÅ«rėjo tik 2011 m. gruodžio mėnesį, o nusikaltimas padarytas 2011 m. rugpjūčio mėnesį, todėl neaiÅ¡ku, kokį sužalojimÄ mini jis mini savo iÅ¡vadoje. Teigia, jog medžiaginėje skiautėje esantis kraujas taip pat iÅ¡liko nuo ankstesnio sužalojimo, nes įvykio dienÄ jis nebuvo sužalotas. Å iÄ aplinkybę patvirtino ir nukentėjusioji D. D., kuri nurodė, jog į kaimÄ atvyko 2011 m. rugpjūčio 25 d. ir jokių sužalojimų ant R.

Š. kūno nepastebėjo, kadangi jų nebuvo.                             Nuteistojo vertinimu, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis buvo abejingas tėvo sužalojimams. Paaiškina, jog būdamas girtas tėvas dažnai griūdavo, be to, jam būdavo epilepsijos priepuoliai, todėl nemanė, kad matomi esami sužalojimai pavojingi gyvybei. Taip pat pažymi, jog nėra prieštaravimų jo ir liudytojos J. L. parodymuose. Paaiškina liudytojai J.

L. sakęs, jog tėvas prieÅ¡ porÄ dienų iki nužudymo buvo nukritęs ir gulėjo prie malkinės. Teisiamojo posėdžio metu Å¡i liudytoja patvirtino, kad jis, R. Å ., jai sakė, jog tėvas gulėjo prie malkinės, tačiau dėl to, kad lojo Å¡unys, ji neiÅ¡girdo, kada tai buvo. Nuteistasis taip pat nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad jis konfliktuodavo su tėvu. Nurodo prieÅ¡ingai, jog visi kaimynai patvirtino, kad jo santykiais u tėvu buvo geri, jie kartu gyveno, kartu dirbo, todėl konfliktuoti su tėvu nebuvo jokio tikslo bei priežasčių.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. Å . ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo R. Å . apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Nuteistojo R. Å . apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, betarpiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos iÅ¡samiai iÅ¡analizavęs, iÅ¡ esmės teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad bÅ«tent nuteistasis R.

Å . padarė BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytÄ nusikaltimÄ , t.y. tyčia nužudė savo tėvÄ J. Å ., Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pagrįsdamas teisėtais bÅ«dais bei Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka gautų ir nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų įvertintų įrodymų visuma. Tuo tarpu skirdamas nuteistajam R. Å . bausmę, pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti R. Å . atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, todėl yra pagrindas pakeisti nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės ( BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai ).

Dėl R. Å . veiksmų kvalifikavimo Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai, kuriais nuteistasis neigia savo kaltę tyčia nužudžius savo tėvÄ J. Å ., nėra nauji. Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo bei pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo, Å¡ie argumentai buvo pateikti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Nuteistojo versijas, kad J. Å . galėjo nužudyti ikiteisminio bylos tyrimo metu nenustatyti asmenys ar jo tėvas galėjo netyčia susižaloti pats, taip pat ir dėl pareigÅ«nų jam daryto psichologinio spaudimo įtakoje padarytų parodymų pakeitimo, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir motyvuotai atmetė.

Teisėjų kolegija su Å¡iomis skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vadomis sutinka ir pripažįsta nepagrįstais apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį nemotyvuotai atmetęs jį teisinančius faktinius duomenis, neatlikęs iÅ¡samios tarpusavyje prieÅ¡taraujančių įrodymų analizės. Teisėjų kolegijos nuomone, vien tik savo kaltės neigimas nėra pagrindas pripažinti nuosprendį neteisėtu ir jį panaikinti. Byloje pakanka objektyvių apelianto kaltės įrodymų padarius itin sunkų, tyčinį, pavojingÄ nusikaltimÄ , kuriuo buvo sukeltos negrįžtamos pasekmės.Bylos duomenys patvirtina, kad 2011 m. rugpjūčio 24 d.

J. Å . drauge su keliais kaimo gyventojais valė kaimynų Å¡ulinį, o po darbo beveik iki aÅ¡tuntos valandos vakaro vartojo alkoholinius gėrimus, vėliau po 19 val. gėrė alų savo lauko virtuvėje su L. M., kuriam išėjus joje ir liko. KitÄ dienÄ lauko virtuvėje jis buvo rastas negyvas su aiÅ¡kiomis smurto žymėmis veide. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo J. Å . sÅ«nus R. Å ., apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , prisipažino 2011 m. rugpjūčio 24 d. vakare konflikto metu, kelis kartus smogęs tėvui į veidÄ ir palikęs jį parkritusį ant grindų, iÅ¡ lauko virtuvės pasiÅ¡alino (t. 2, b.l. 56-58), tačiau vėliau dar ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu pakeitė savo parodymus, tvirtindamas, jog prisipažino nužudęs savo tėvÄ dėl prokuroro ir kitų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų jam taikytos psichologinės prievartos, spaudimo duoti tokius parodymus, kokių jie pageidavo, bei apgaulės, supratęs, kad nepaisant prisipažinimo, bus nuteistas už tėvo nužudymÄ .

Bylos medžiagos duomenys apelianto skunde bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje jo ir gynėjo iÅ¡dėstytų argumentų dėl ikiteisminio tyrimo metu jam taikytos psichologinės prievartos nepatvirtina, todėl beveik po pusės metų iÅ¡ esmės pakeisti parodymai, kuriuos apeliantas davė ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, kad prokuroras ir pareigÅ«nai darė jam neteisėtÄ poveikį, teisėjų kolegijos pripažįstami jo siekiu iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už savo tėvo nužudymÄ .

Pažymėtina, kad teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai – prokuroras M. J. ir pareigÅ«nai D. S., G. V., S. J. tvirtino, kad R. Å . savo valia, nieko neverčiamas prisipažino nužudęs savo tėvÄ . Abejoti Å¡ių liudytojų nuoseklių ir tarpusavyje sutampančių parodymų patikimumu ar įtarti juos suinteresuotumu Å¡ioje baudžiamojoje byloje teisėjų kolegija neturi pagrindo. Å iÄ iÅ¡vadÄ taip pat patvirtina R. Å . pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams pateikti paaiÅ¡kinimai, kodėl jis prisipažino nužudęs savo tėvÄ , kadangi psichiÅ¡kos sutrikimų, kurie trukdytų suvokti, jog prisipažinimas padarius nusikaltimÄ nuo atsakomybės neatleidžia, todėl paaiÅ¡kinimai, kad prisipažino nužudęs tėvÄ norėdamas iÅ¡vengti suėmimo ar laisvės atėmimo bausmės, yra nelogiÅ¡ki ir naivÅ«s. Bylos medžiagos duomenys teisėjų kolegijai neduoda pagrindo abejoti, kad R.

Å . ikiteisminio tyrimo teisėjui parodymus davė savo laisva valia.Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos duomenų, apeliantas dar iki praneÅ¡imo apie įtarimÄ jam įteikimo, apklausiamas kaip liudytojas apie įvykio aplinkybes davė melagingus parodymus. KitÄ dienÄ po įvykio liudytoju apklaustas R. Å . tvirtino, kad iÅ¡ ryto tėvo nematė, užėjo pas jį į lauko virtuvę tik apie 16.00 val. ir pamatęs gulintį ant grindų pamanė, kad girtas, tačiau dėl prakirsto antakio suabejojo epilepsija sirgusio tėvo sveikata, todėl nutarė kreiptis į felčerę J.

L., kuriai atėjus tėvas jau buvo nebegyvas, nors tuo metu, kai jis rado tėvÄ gulintį, jis lyg dar kvėpavo (t. 1, b.l. 51-52). Vėliau ikiteisminio tyrimo metu kitų liudytojų parodymų bei atliktų procesinių veiksmų gautos informacijos kontekste BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindu apklausiamas kaip liudytojas apie savo paties galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , R. Å . iÅ¡ dalies pakeitė savo parodymus bei nurodė, kad pirmÄ kartÄ ant lauko virtuvės grindų gulintį tėvÄ su prakirstu antakiu jis matė apie 10.00 val. ryto, pagalvojo, kad girtas, todėl patraukė jį iÅ¡ilgai lovų ir paliko gulėti, po galva padėjo pagalvę.

Kai antrÄ kartÄ grįžęs iÅ¡ miÅ¡ko atsirakino lauko virtuvės duris, tėvas gulėjo toje pačioje padėtyje, todėl jam kilo įtarimų, kad tėvas yra be sÄ monės. Nieko nelietė ir iÅ¡ karto nuėjęs pas kaimynÄ J. Č., paprašė kartu nueiti į lauko virtuvę pasižiÅ«rėti tėvo. Paklaustas tyrėjos, kodėl pirmos apklausos metu nenurodė, kad tėvÄ matė jau pirmÄ kartÄ grįžęs iÅ¡ miÅ¡ko, paaiÅ¡kino, jog tÄ dienÄ buvo pasimetęs, susijaudinęs, todėl davė neriÅ¡lius parodymus (t. 2, b.l. 32-33).

PareiÅ¡kus R. Å . įtarimÄ dėl jo tėvo nužudymo, apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ jis prisipažino, jog 2011 m. rugpjūčio naktį iÅ¡ 24 d. į 25 d. buvo užėjęs į lauko virtuvę, kur konflikto metu kelis kartus trenkė tėvui į veidÄ ir nuosekliai bei detaliai iÅ¡dėstė visas įvykio aplinkybes, nurodė objektyvias savo parodymų pakeitimo priežastis – baimę bÅ«ti nuteistam ilgam laikui, be to, tvirtino, kad Å¡is įvykis jį slėgė. Pažymėtina, kad dėl R.

Å . apklausos pastabų neturėjo nei pats apklausiamasis, nei jo gynėjas, nei prokuroras (t. 2, b.l. 56-58), o pati apklausa atlikta nepažeidžiant BPK 189 straipsnyje nustatytos tvarkos, todėl pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ R. Å . duoti parodymai pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinti BPK 20 straipsnio nuostatoms neprieÅ¡taraujančiu įrodymu (kasacinės nutartys Nr. 2K-412/2008, 2K-274/2008, 2K-317/2011), kuriuos jis vėliau patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b.l. 61-69) ir sprendžiant klausimÄ dėl kardomosios priemonės – namų areÅ¡to sÄ lygų pakeitimo (t. 2, b.l. 153).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, jeigu asmuo teismo posėdžio metu pakeičia ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus ir jie iš esmės skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, tuomet parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teismo posėdyje tiriami ir vertinami byloje esančių įrodymų visete. Tokiu atveju teismas gali grįsti savo išvadas ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duotais parodymais, kurių asmenys nepatvirtina teisme, tik tais atvejais, kai šie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus (kasacinės nutartys Nr. 2K-615/2010, 2K-113/2011, 2K-317/2011).

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ikiteisminio tyrimo teisėjui jo duoti parodymai byloje yra vieninteliai objektyvÅ«s duomenys, įrodantys, kad jis tyčia nužudė savo tėvÄ . Bylos medžiagos duomenų analizė patvirtina, kad bÅ«tent R. Å . ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais yra nustatytos reikÅ¡mingos Å¡iai bylai aplinkybės, kurias patvirtina kiti bylos tyrimo metu surinkti įrodymai.   Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ R. Å . nurodė, kad iÅ¡ 2011 m. rugpjūčio 24 d.

į 25 d., nakties metu, lankėsi lauko virtuvėje ir naudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ savo tėvÄ . Pažymėtina, kad R. Å . nurodytas apytikslis konflikto su tėvu lauko virtuvėje laikas ir suduotų smÅ«gių lokalizacija iÅ¡ esmės atitinka specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 1179/11 (01) užfiksuotÄ aplinkybes, kad J. Å . mirtis galėjo įvykti prieÅ¡ 20-24 val. iki jo lavono teismo medicininio tyrimo 2011 m. rugpjūčio 26 d. , 11 val., o visi nustatyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti 12 valandų laikotarpyje iki mirties (t. 1, b.l. 29-37).

Pažymėtina, jog teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertas T. Bimba paaiÅ¡kino, kad J. Å . galvos sužalojimai nėra bÅ«dingi griuvimui dėl epilepsijos priepuolio, ir tai yra užfiksuota specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 1179/11 (01). Ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausoje R. Å . nurodė, kad konflikto metu tėvas trenkė jam malkos pagaliu per virÅ¡ugalvį, bėgo kraujas, nuo smÅ«gio liko randas. Tai patvirtina specialisto iÅ¡vada Nr. G 3883/11 (01), kurioje užfiksuota, kad R. Å . turi kairio momens srityje trikampio formos randÄ , sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas suduodant R.

Å . per galvÄ malka (mediniu pagaliu) aptariamo įvykio metu (t. 2, b.l. 115). Teisiamajame posėdyje specialisto iÅ¡vadÄ pateikęs ekspertas J. Rybalko iÅ¡samiai paaiÅ¡kino, jog apžiÅ«rėtas R. Å . randas negalėjo atsirasti R. Å . medicinos dokumentuose užfiksuotu metu, t.y. 2010 metų rudenį (t. 2, b.l. 120-122), o 2011 m. rugpjūčio 29 d. R. Å . gyvenamojo namo apžiÅ«ros metu ant virtuvinio stalo buvo rasta medžiaginė skiautė su jo kraujo dėmėmis (t. 1, b.l. 66-71, 78-79). Å ių objektyvių duomenų kontekste pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad medžiaginėje skiautėje esantis kraujas yra nuo R.

Å . patirto galvos sužalojimo po konflikto su nukentėjusiuoju. Teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų J. Č., A. A., J. L., S. V. bei nukentėjusiųjų O. S. ir D. D. duoti parodymai patvirtina, kad nuteistasis R. Å . susiklosčiusioje situacijoje elgėsi neadekvačiai, ir leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad savo veiksmais jis stengėsi nuslėpti, jog tėvas mirė nuo jo smurtiniais veiksmais padarytų sužalojimų. IÅ¡ baudžiamojo proceso metu R. Å . duotų parodymų akivaizdu, kad tėvo sveikatos bÅ«kle jis susirÅ«pino tik tuomet, kai antrÄ kartÄ grįžęs iÅ¡ miÅ¡ko rado tėvÄ gulintį toje pačioje padėtyje, nors prie 2011 m. rugpjūčio 25 d. apžiÅ«ros protokolo pridėtos J.

Å . lavono nuotraukos bei liudytojo J. Č. parodymai patvirtina, kad nukentėjusiojo J. Å . veide esantys sužalojimai buvo akivaizdÅ«s. Apie tai, kad tėvas apsidaužęs, įvykio dienas jis sakė ir liudytojai A. A.. Tuo tarpu liudytojai J. L. įvykio dienÄ R. Å . papasakojo, kad tėvas nugriuvo pats, gal nuo epilepsijos priepuolio, ir iÅ¡ pradžių gulėjo prie malkinės, o iÅ¡ nukentėjusiųjų O. S. ir D. D. bei liudytojos S. V. parodymų matyti, kad R. Å ., informuodamas savo motinÄ S. V. apie tėvo mirtį, dar nesant oficialiai konstatuotos nukentėjusiojo mirties priežasties, akcentavo, jog J.

Å . mirtis buvo nesmurtinė.Aukščiau iÅ¡dėstytų įrodymų visuma neabejotinai įrodyta, kad byloje nustatytus sužalojimus savo tėvui, nuo kurių jis mirė, padarė bÅ«tent R. Å .. Specialisto iÅ¡vadoje nustatyta, kad nukentėjusysis J. Å . patyrė ne mažiaus kaip penkis trauminius poveikius į galvos sritį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad smÅ«gių sudavimas nukentėjusiajam į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no dalį – galvos sritį, kurioje funkcionuoja smegenys, suduotų smÅ«gių skaičius patvirtina, kad R.

Å . suprato tokių savo veiksmų pavojingumÄ , bendrai numatė, kad dėl tokio jo veikimo J. Å . gali bÅ«ti sužalotas ar mirti. Tačiau apeliacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka su apygardos teismo iÅ¡vada, kad R. Å . veikė neapibrėžta tyčia: norėjo bet kurio iÅ¡ nurodytų padarinių – sužalojimo ar mirties – atsiradimo, juo labiau, kad neapibrėžtos tyčios kategorija nėra numatyta Baudžiamajame kodekse. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad R. Å . smÅ«giai tėvui buvo jo atsakomoji reakcija į tėvo jam suduotÄ smÅ«gį malkos pagaliu į galvÄ , ir tai patvirtina, kad apeliantas veikė netiesiogine tyčia, t.y. nenorėdamas tėvo mirties, bet suduodamas jam smÅ«gius į galvos sritį, suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad taip gali nužudyti, ir tokiu bÅ«du nužudė savo Å¡eimos narį – tėvÄ , todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuotini pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ (2008-06-12 įstatymo Nr. X-1597 redakcija).

Dėl paskirtos bausmės Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. Å . bausmę, įvertino ne visas BK 54 straipsnio 2 dalyje bei 61 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Apygardos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad R. Å . padarė vienÄ baigtÄ labai sunkų nusikaltimÄ Å¾mogaus gyvybei, sukėlusį itin sunkias ir neatkuriamas pasekmes – konflikto metu nužudė savo tėvÄ , taip pat įvertino jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, kad R.

Å . nedirba, yra nevedęs, praeityje teistas du kartus, teistumas iÅ¡nykęs (t. 2, b.l. 87), yra trauktas administracinėn atsakomybėn (t. 2, b.l. 102-104), gydytas psichiatrijos įstaigose (t. 2, b.l. 106, 108), neįraÅ¡ytas į priklausomybės ligų įskaitÄ , tačiau neįvertino svarbios byloje nustatytos aplinkybės, kad savo tėvui smÅ«gius jis sudavė atsakydamas į tėvo jam į galvÄ suduotÄ smÅ«gį. Remiantis BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktu teismas, spręsdamas, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys, turi atsižvelgti į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininkÄ prieÅ¡ jį nusikalsti (nukentėjusiojo elgesys iÅ¡ esmės prieÅ¡taravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininkÄ ar jo artimÄ giminaitį, buvo smurtiniai ar kitokie pavojingi veiksmai ir pan.).

Taigi Å¡i atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai nustatoma, kad provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys turi įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tai reiÅ¡kia, kad kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali bÅ«ti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininkÄ , tiek į jam artimus asmenis, ir pan. (kasacinės bylos 2K-450/2011, 2K-386/2012 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra objektyviai nustatyta, jog nukentėjusysis J. Å ., smogdamas savo sÅ«nui R. Å . malkos pagaliu į galvÄ , iÅ¡provokavo jo atsakomÄ jÄ reakcijÄ â€“smÅ«gius tėvui į galvos sritį, kurie sukėlė jo mirtį, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas nukentėjusiojo J. Å . elgesį pripažinti nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjusiu provokuojančiu elgesiu ir Å¡iÄ aplinkybę vertinti kaip nuteistojo R. Å . lengvinančiÄ aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).     Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog R.

Å . nėra pagrindo taikyti BK 62 straipsnio nuostatų ir skirti jam Å¡velnesnę, negu įstatyme numatytÄ , bausmę, taip pat teisingai konstatavo, kad byloje nėra aplinkybių, kurios leistų daryti iÅ¡vada, jog realios laisvės atėmimo bausmės jam paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, tačiau neįvertino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo nukentėjusiojo – jo tėvo J. Å . – provokuojantis elgesys, todėl netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ (BPK 328 straipsnio 1 punktas) ir paskyrė nuteistajam per griežtÄ laisvės atėmimo bausmę.

Atsižvelgiant į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas sumažinti R. Å . už padarytÄ nusikaltimÄ , kvalifikuotÄ pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ (2008-06-12 įstatymo Nr. X-1597 redakcija), paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,    n u s p r e n d ė :         Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendį pakeisti.         Pripažinti R.

Å . atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusio asmens elgesys.        Sumažinti R. Å . už nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę iki 8 ( aÅ¡tuonerių ) metų laisvės atėmimo, atliekant bausmę pataisos namuose.        KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                              Linas Žukauskas Teisėjai                                                                           Aloyzas Kruopys                                                                             Linas Å iukÅ¡ta        Â