ee4bafeb-6ebe-48fb-8a7f-46323db6dc86 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-2056-859/2020 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01459-2020-4 Procesinio sprendimo kategorija 21.9.9 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. lapkričio 27 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij, sekretoriaujant Viktorijai Lukaševičienei, dalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus (toliau ir Institucijos) atstovei - vyresniajai tyrėjai R.

L., administracinėn atsakomybėn traukiamam D. G. ir jo atstovui - advokatui Jonui Skruzdžiui, nukentėjusiesiems V. U. ir M. M., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 3 dalį. Teismas n u s t a t ė : Administracinėn atsakomybėn traukiamam D.

G. Institucijos atstovės buvo suraÅ¡ytas 2020 m. birželio 09 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR_P-47587-2020 (toliau – ir Protokolas) dėl jo galimai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, t. y. kad jis, 2019 m. birželio 10 d. 13.33 val. Vilniuje, Žemaitės g. vairuodamas automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų, kai kraujyje rasta amfetamino, metamfetamino, tetrahidrokanabinolio karboksi rÅ«gÅ¡ties, pėdsakų tetrahidrokanabinolio, pėdsakų tetrahidrokanabinolio hidroksido, nepasirinko saugaus greičio (važiavo 100 km/h, greičiu, kur leistinas, greitis iki 50 km/h), atsiradus kliūčiai dėl virÅ¡yto greičio neteko galimybės iÅ¡vengti eismo įvykio ir susidÅ«rė su įvažiavusiu į važiuojamųjų dalių sankirtÄ automobiliu „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu nukentėjo „Toyota Prius“ automobilyje važiavęs keleivis, kuriam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Pažymėtina, kad Protokolo suraÅ¡ymo data 2020 m. birželio 09 d. yra ankstesnė, nei įvyko eismo įvykis 2020 m. birželio 10 d., kÄ teismas laiko raÅ¡ymo apsirikimu. Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas D. G. paaiÅ¡kino, kad 2019 m. birželio 10 d. vežė draugÄ M. Neprisiminė jo pavardės, neturi jo telefono numerio. Tuo metu dirbo „(duomenys neskelbtini)“. Vežė draugÄ iÅ¡ stoties pusės į JustiniÅ¡kes. Ankščiau turėjo jo telefono numerį. Nevažiavo taip greitai.

Pradėjo važiuoti nuo Å¡viesoforo ant kalniuko Žemaitės g. Negalėjo tiek įsibėgėti. Važiavo daugiausiai 65 km/h greičiu. Jis staiga iÅ¡važiavo iÅ¡ Kedrų g. ir, kad jo neužmuÅ¡tų, nusuko vairÄ Ä¯ kairę, norėjo įvažiuoti tarp medžių, bet atsitrenkė į medį. Buvo Å¡oko bÅ«senoje, nelabai atsiminė ar buvo apgadintos kitos transporto priemonės. Buvo sužalotas, po įvykio jam atliko operacijÄ juosmens srityje. Jis užkirto jam (teismo pastaba – D. G.) keliÄ .

Važiavo antra eismo juosta. Jis iÅ¡ Å¡alutinio kelio staiga įvažiavo į jo juostÄ . Suko į kairę, iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ , kad nenukentėtų kitas vairuotojas. Stabdė. TÄ dienÄ ir mėnesį laiko iki įvykio nevartojo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, nežinojo kodėl kraujyje rasti pėdsakai. Teismo posėdyje nukentėjusysis V. U. pasinaudojo savo teise neduoti parodymų, kadangi Vilniaus apylinkės teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-2120-1123/2020 dėl to paties eismo įvykio, jis yra kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje. 2019 m. birželio 10 d.

V. U. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodyta, kad 2019 m. birželio 10 d. apie 13.30 val. vairavo juodos spalvos „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) IÅ¡ Kedrų gatvės atliko kairį posÅ«kį įsukdamas į Žemaitės gatvę. Nurodytu laiku buvo giedra, asfaltas sausas, matomumas geras. Žemaitės gatvė yra dviejų eismo juostų, jis įsuko antrÄ juostÄ , gatvėje nebuvo jokių kliūčių, todėl įvažiavo. Tačiau staiga didžiuliu greičiu, kirtęs dvigubÄ iÅ¡tisinę juostÄ (prieÅ¡ eismÄ ) trenkėsi į jo automobilio priekinę dalį, automobilis „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Pabrėžė, kad „Toyota“ vairuotojas net nestabdė. Po smÅ«gio jo automobilis apsisuko 360 laipsnių kampu, atsidÅ«rė prieÅ¡ingoje eismo juostoje, o „Toyota Prius“ „užšoko“ ant Å¡aligatvio ir atsitrenkė į medį. Pažymėjo, kad jis atliko manevrÄ Ä¯sitikinęs, kad tai daryti yra saugu (b. l. 23). Teismo posėdyje nukentėjusysis M. M. parodė, kad jie su D. G. seniai pažįstami. Jo automobilis tÄ dienÄ buvo sugedęs, paprašė D., kad jį nuvežtų iki sÄ vartyno, nes jis dirbo (duomenys neskelbtini).

Jis paėmė jį iÅ¡ JustiniÅ¡kių, važinėjo į sÄ vartynus. Važiavo Žemaitės gatve, leidosi nuo kalno link Vingio parko ir atsitrenkė į „Mercedes“ automobilį. Jis sėdėjo automobilio gale už D.. Ne visÄ laikÄ stebėjo keliÄ , naudojosi telefonu, neprisiminė, kuria eismo juosta važiavo. Greičio, kuriuo važiavo, nematė, negalėjo pasakyti, kad važiavo greitai. Pakėlė akis, pamatė, kad „Mercedes“ automobilis iÅ¡važiuoja į keliÄ ir pasakė:

„D., žiÅ«rėk“. Jie važiavo pagrindiniu keliu, o „Mercedes“ automobilis važiavo Å¡alutiniu keliu. D. bandė iÅ¡sisukti nuo smÅ«gio, suko į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir įvažiavo į medį. Buvo neprisisegęs, susimušė rankas, stiklai prakirto odÄ prie akies, pažeidė aÅ¡arų kanalus. Teismo posėdyje liudytoja R. J. sutiko duoti prodymus ir parodė, kad ji yra D. G. sutuoktinė, pažįsta jį seniai. Ä®vykio metu jos nebuvo. D. pasakojo, kad paties įvykio neatsiminė, atsipeikėjo tada, kai automobilis buvo ant medžio.

Jis važiavo su draugu M. Jis net nežiūrėjo įvykio filmuotos medžiagos, nuotraukų, dabar vengia tos gatvės, nes tai jam sukelia blogus prisiminimus. Jis sakė, kad ten buvo trys šviesoforai, nemanė, kad jis važiavo labai greitai, dėl greičio nekalbėjo. Iki įvykio jis sportavo. Apie narkotines medžiagas nežinojo. 2019 m. birželio 10 d. A. Č. paaiškinime nurodyta, kad 2019 m. birželio 10 d. apie 13.30 val. pastatė automobilį „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prie „Impuls“ sporto klubo (Žemaitės g. 1).

Išėjęs iÅ¡ sporto klubo apie 14 val. pamatė ant automobilio vairuotojo durelių naujÄ iÅ¡ sporto klubo apie 14 val. pamatė ant automobilio vairuotojo durelių naujÄ Ä¯brėžimÄ ir Å¡alia durelių svetimo automobilio dalis (b. l. 22). BylÄ grÄ Å¾intina Institucijai. Teismas nustatė, kad 2019 m. birželio 10 d. 13.33 val. Vilniuje, Žemaitės g., įvykus eismo įvykiui, susidÅ«rė automobiliai Toyota „Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Mercedes Benz „ (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu buvo apgadintas ir automobilis Honda „Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairavo automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įvykio metu nuosavybės teise priklausė UAB (duomenys neskelbtini)“, kuris buvo draustas AB „Lietuvos Draudimas“ (b. l. 8, 18).

Iš 2019 m. gruodžio 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, kad automobilis „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. liepos 10 d. buvo parduotas MB „(duomenys neskelbtini 2)“ (b. l. 44). O nukentėjusysis V. U. vairavo automobilį „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo draustas AB „Lietuvos Draudimas“ (b. l. 8, 17). Be to, eismo įvykio metu buvo apgadintas ir automobilis Honda „Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso UAB „(duomenys neskelbtini 2)“, naudotojas A.

Č., eisme įvykio metu nedalyvavo, o buvo priparkuotas aikÅ¡telėje prie sporto klubo „Impuls“, prie pagrindinio įėjimo. Vieta pažymėta eismo įvykio vietos plane (b. l. 7). Å is automobilis buvo draustas AB „Lietuvos Draudimas“ (b. l. 8). Anot A. Č. paaiÅ¡kinimÄ , buvo apgadintos jo valdomo automobilio vairuotojo durelės, o Å¡alia gulėjo svetimo automobilio dalys (b. l. 22). IÅ¡ aptarto teismas nustatė, kad minėto eismo įvykio metu buvo apgadinti viso trys automobiliai, kurių tik Mercedes Benz „GLK 220 (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė V.

U.. Gi visi kiti, tiek „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tiek Honda „Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė jau nurodytiems juridiniams asmenims. Nustatyta ir tai, kad eismo įvykyje betarpiÅ¡kai dalyvavę pirmi du automobiliai buvo visiÅ¡kai nepataisomai apgadinti. Kaip teisiamajame posėdyje sutiko atsakyti į klausimÄ nukentėjusysis V. U., jam draudimo bendrovė dėl automobilio apgadinimo yra atlyginusi, sumokėdama draudimo iÅ¡mokÄ . O iÅ¡ jau nustatytų duomenų, „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduota kitam, aukščiau nurodytam, juridiniam asmeniui.

Tačiau Protokole nurodoma tik tai, kad buvo apgadintas pačio administracinėn atsakomybėn vairuotas automobilis, kuris, kaip minėta, priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam M. M.. nors pastarojo pavardė Protokole net nenurodyta, o minėtame automobilyje važiavo ne vienas, o du keleiviai. Taigi, Protokole, be aptarto, yra tik paminėtas faktas dėl susidūrimo su automobiliu Mercedes Benz „GLK 220 CDI (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris taip pat nepataisomai buvo sugadintas šio eismo įvykio metu.

Be to, protokole nors ir nurodomas ženklus leistino greičio virÅ¡ijimas, tačiau dėl to joks ANK straipsnis nėra nurodomas, pasisakant tik dėl vienos galimai padarytos administracinio nusižengimo veikos. Tokį netikslumÄ teismas gali iÅ¡taisyti apie tai praneÅ¡damas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir jo atstovui, arba, Institucijos atstovui pateikus atitinkamÄ praÅ¡ymÄ teismui, tačiau, konkrečiu atveju tai nėra vienintele priežastis, dėl kurios teismas negali Å¡ioje administracinio nusižengimo byloje priimti sprendimÄ .

O bÅ«tent. Taip, sprendimas dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį buvo priimtas tÄ pačiÄ dienÄ , kai ir įvyko eismo įvykis, t. y. 2019 m. birželio 10 d., kas nurodyta vyresniosios tyrėjos J. S. tarnybiniame praneÅ¡ime AV2-2291, ROIK 0119000295113. Jame nurodyta, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nustačius Protokole nurodytÄ eismo įvykį bei tai, kad eismo įvykio metu buvo apgadinti ne tik eismo įvykyje dalyvavę automobiliai, tačiau ir kitas priparkuotas automobilis Honda „Civic“.

Nurodyta ir tai, kad buvo sužaloti Toyota „Prius“ keleiviai V. R. ir M. M.. Tarnybiniame praneÅ¡ime pažymėta, kad paskutinysis, kaip ir automobilio Toyota „Prius“ vairuotojas D. G., iÅ¡ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės pasiÅ¡alino (b. l. 3). Taigi, pradėjus administracinio nusižengimo teisenÄ , jau buvo suraÅ¡ytas ir 2019 m. birželio 10 d. vyriausiosios patrulės S. K. tarnybinis praneÅ¡imas, kad 2020 m. birželio 10 d. buvo gautas praneÅ¡imas apie eismo įvykį su nukentėjusiaisiais.

Buvo patikrintas „Toyota“ vairuotojo D. G. neblaivumas, nustatytos 0,00 promilės, tačiau jis buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, todėl buvo išrašytas siuntimas medicininei apžiūrai. D. G. dėl patirto streso nieko paaiškinti negalėjo, neatsiminė kaip nuvažiavo nuo kelio, kaip įvyko eismo įvykis (b. l. 5). Be to, jau buvo pastarosios vyriausiosios patrulės sudarytas ir 2019 m. birželio 10 d. eismo įvykio planas, su kuriuo vairuotojai sutiko. Nr. 1 – automobilis „Mercedes“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. 2 – automobilis „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. 3 – automobilis Honda, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. 4 – smulkios šukės, stiklai, dalys, Nr. 7 – medis (nulaužtas), Nr. 8 – šukės. Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodyti transporto priemonių apgadinimai po eismo įvykio.

Pridėtos foto nuotraukos (b. l. 7–16). Pridėti transporto priemonių techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros protokolai (b. l. 17–18). Apie matytÄ Å¡Ä¯ eismo įvykį yra nurodyta ir neįskaitomame tarnybiniame praneÅ¡ime 2019 m. birželio 10 d. (b. l. 6), iÅ¡ kurio galima sunkiai suprasti tik tiek, kad pametė eismo įvykį, nukentėję asmenys skundėsi sužalojinais. Taigi, nežiÅ«rint į tai, kad dar prieÅ¡ pradedant administracinio nusižengimo teisenÄ jau buvo pagrįstas pagrindas manyti, kad galimai D.

G. buvo apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, kÄ nedviprasmiÅ¡kai nurodė betarpiÅ¡kai iÅ¡karto po eismo įvykio atvykę policijos patruliai, bei jau esant duomenims, kad automobilio Toyota „Prius“ vairuotojas bei nukentėjęs Å¡io automobilio keleivis pasiÅ¡alino iÅ¡ RVUL, kas turėjo sudaryti dar didesnį pagrindÄ nedelsiant aiÅ¡kintis įvykusio eismo įvykio priežastis, administracinė teisena buvo pradėta ne pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, o pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį.

Gi Å¡io straipsnio dalis numato tik administracinę atsakomybę už nežymaus sveikatos sutrikdymÄ dėl kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimo. Vadinasi, ir paskesni tyrimo veiksmai nustatant tiksliÄ eismo įvykio priežastį, nebuvo atliekami savalaikiai (pvz. nustatant pasiÅ¡alinusio vieno iÅ¡ eismo įvykio dalyvių buvimo vietos tam, kad bÅ«tų įvykdyta pareiga nustatyti jo apsvaigimo nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų). Kitas svarbus aspektas yra tai, kad nuo pat pradžių turint duomenų apie tokio mÄ sto eismo įvykį, kurio metu faktiÅ¡kai nepataisomai buvo apgadinti du automobiliai ir vienas apgadintas dėl susidÅ«rimo metu atskilusios automobilio detalės, bei esant pirminei informacijai apie galimÄ D.

G. apsvaigimÄ nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir tai, kad jis pasiÅ¡alino iÅ¡ RVUL, sudarė pagrindo svarstyti ir klausimÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta atsakomybė už didelės vertės svetimo turto sugadinimÄ tam, kas vairavo kelių transporto priemonę bÅ«damas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles ir sukėlė eismo įvykį.

Šiuo atveju aktuali yra teismų praktika, kad turtine žala pagal BK 281 straipsnio 2 dalį laikomas nukentėjusio asmens turto sunaikinimas arba sugadinimas eismo įvykio, kurį sukėlė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų asmuo, metu. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio nukentėjusiajam buvo padaryta turtinės žalos, pagal BK 281 straipsnio 2 dalį kvalifikuojamas tik tada, jeigu ši žala yra didelė.

Turtinės žalos dydis – vertinamasis požymis, todėl teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar padaryta žala laikytina didele. Spręsdamas klausimÄ , ar padaryta turtinė žala yra didelė, teismas atsižvelgia į sugadinto turto vertę, jo reikalingumÄ , pataisymo galimybes ir iÅ¡laidas, nukentėjusiojo turtinę padėtį ir t. t. Pažymėtina, kad, sprendžiant, ar padaryta turtinė žala laikytina didele, neturi reikÅ¡mės tai, ar nukentėjusiajam vėliau Å¡i žala ar jos dalis buvo atlyginta (kasacinė byla Nr. 2K-601/2006, Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (Baudžiamojo kodekso 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalga, IÅ¡vadų 12 punktas;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. vasario 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2011). Todėl, esant asmens apsvaigimo nuo psichotropinių medžiagų požymiams, sukelto eismo įvykio padarius KET pažeidimus bei nustačius nukentėjusiam ar nukentėjusiems asmenims padarytÄ didelę turtinę žalÄ , teismo manymu dėl tokio asmens turėjo bÅ«ti sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Minėta, kad konkrečiu atveju nepataisomai buvo apgadintos dvi transporto priemonės, kurių nei viena administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nepriklauso.

Tačiau, vietoje tyrimo atlikimo, administracinio nusižengimo byloje, tik jÄ pradėjus, be veiksmų, susijusiu su automobilių transportavimu ir kitų formalumų dėl jų apžiÅ«ros ir draudimo joms dalyvauti vieÅ¡ame eisme (b. l. 1721), kitų tyrimo veiksmų atlikta nebuvo iki 2019 m. liepos 15 d., kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad 2019 m. liepos 11 d. specialisto buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas tam pačiam eismo įvykyje dalyvavusiam ir galimai dėl KET pažeidimų prie jo kilimo iÅ¡ dalies prisidėjusiam D.

G. (b. l. 2). Pažymėtina, kad pastarojo specialisto iÅ¡vada dėl D. G. sveikatos sutrikdymo mÄ sto buvo nustatyta jau pradėjus ikiteisminį tyrimÄ , o ne iki jo. Nes, byloje yra 2019 m. liepos 18 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-29840-19 (b. l. 35). IÅ¡ esmės tai laikytina raÅ¡ymo apsirikimu. Tačiau, Å¡iuo atveju svarbus atlikto administracinio nusižengimo tyrimo požiÅ«riu momentas yra tai, ar tokis tyrimas galėjo bÅ«ti, kai iÅ¡ esmės dėl to pačio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

ANK 591 straipsnyje yra numatytos aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima. Kaip viena iÅ¡ tokių aplinkybių ANK 591 straipsnio 8 punkte numatyta tai, kad dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigÅ«no) nutarimas skirti administracinę nuobaudÄ arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ , arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

ANK 592 straipsnio „Tyrimo eiga nustačius, kad veika turi nusikalstamos veikos požymių“ 1 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu pradėjus administracinio nusižengimo teisenÄ nustatoma, kad padaryta veika turi nusikalstamos veikos požymių, tyrimÄ atliekantis pareigÅ«nas motyvuotu nutarimu perduoda surinktÄ medžiagÄ ikiteisminio tyrimo institucijai ar prokurorui, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka nusprendžia, ar pradėti ikiteisminį tyrimÄ . IÅ¡ ikiteisminio tyrimo institucijos ar prokuroro gavus praneÅ¡imÄ apie ikiteisminio tyrimo pradžiÄ , administracinio nusižengimo teisena nutraukiama.

Dėl aptarto reglamentavimo ir nustatytų aplinkybių, yra pagrindo svarstyti, ar apskritai Å¡i administracinio nusižengimo teisena buvo atliekama teisėtai, kai dėl to pačio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas bei kokios tokių paraleliai „atliktų“ Å¡ių tyrimų pasekmė. Gi tai atspindi jau aptartos aplinkybės, kad pradėjus ikiteisminį tyrimÄ , jokie administracinio nusižengimo tyrimo veiksmai atliekami nebuvo, o visi pradėto ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo nukreipti vien į duomenų apie galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje rinkimÄ .

Tai duoda pagrindo konstatuoti, kad nenutraukus administracinio nusižengimo teisenos, kaip jau aptarta minėtame reglamentavime, kai pradedamas ikiteisminis tyrimas, visiÅ¡kai nebuvo vykdomi ANK 563 straipsnio reikalavimai, kuriuose įtvirtinta administracinių nusižengimų teisenos paskirtis, t. y. greitai ir objektyviai, visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡tirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn. Vadinasi, nesilaikyta ir ANK 567 straipsnio 1 dalies nuostatų, kurios įpareigoja Institucijos pareigÅ«nÄ imtis visų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laikÄ iÅ¡tirtos veikos aplinkybės. Be to, teismo manymu, buvo pažeisti ir administracinių nusižengimų teisenos principai, nustatyti ANK 566 straipsnyje, t. y. lygybės prieÅ¡ įstatymÄ , proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio in peius).

Nes, iÅ¡ karto po aptarto eismo įvykio, V. U. buvo davęs paaiÅ¡kinimus dėl jo manymu eismo įvykio priežasties. IÅ¡ jau aptartų duomenų buvo aiÅ¡ku, kad eismo įvykio metu nukentėjo ir pats V. U. dėl jo turto - automobilio sugadinimo. Visgi, administracinio nusižengimo teisenoje pastarasis net nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju (ANT 578 straipsnio 1 dalis), vadinasi, nebuvo užtikrintos jo teisės Å¡iame procese. Gi vien tai, kad jam buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ pradėtame ikiteisminiame tyrime, nesudaro pagrindo nespręsti tai, kad jis galimai nukentėjo dėl galimų neteisėtų D.

G. veiksmų. O vertinant ikiteisminiame tyrime gautÄ specialisto iÅ¡vadÄ dėl galimų eismo įvykio kilimo priežasčių, toks klausimas turėjo bÅ«ti sprendžiamas. Taip, ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-29840-19 metu gautoje Lietuvos teismo ekspertizės centro pateikta tokia specialisto iÅ¡vada Nr. 11-1716(19):

1. Tikėtina tokia Å¡io eismo įvykio eiga (mechanizmas). Automobilis „Mercedes Benz“ vairuojamas V. U., iÅ¡ Å¡alutinio Kedrų gatvės kairiojo posÅ«kio kreive pajudėjo į pagrindinę Žemaitės gatvę. Automobiliui „Mercedes Benz“ įvažiavus į važiuojamųjų dalių sankirtÄ , Žemaitės g. važiuojamosios dalies, vedančios link Savanorių pr., antrosios juostos ribose, maždaug ties jos viduriu, automobilis buvo stabdomas. Tuo metu iÅ¡ kairės pusės, Žemaitės gatve nemažesniu kaip 100 km/h greičiu priartėjo automobilis „Toyota Prius“, vairuojamas D.

G.. Važiuojamųjų dalių sankirtoje, ties Žemaitės g. antrosios eismo juostos viduriu, automobilis „Toyota Prius“ priekine dalimi trenkėsi į automobilio „Mercedes Benz“ priekinį kairįjį kampÄ . SusidÅ«rimo metu tarp automobilio „Toyota Prius“ deÅ¡iniojo Å¡ono ir automobilio „Mercedes Benz“ kairiojo Å¡ono buvo didelis bukas kampas, atviras link jų užpakalinių dalių. SusidÅ«rimo metu automobilis „Mercedes Benz“ buvo pasuktas į kairę, link Kauno g. ir buvo iÅ¡sidėstęs įstrižai Žemaitės g. važiuojamosios dalies antrosios eismo juostos, o automobilis judėjo apie 1km/h greičiu, tikėtina, buvo stabdomas.

Duomenų, kad prieÅ¡ susidÅ«rimÄ buvo stabdomas automobilis „Toyota Prius“, nėra, tikėtina, kad prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ automobilis buvo pasuktas ir judėjo smailiu kampu į kairę važiuojamosios dalies atžvilgiu. Automobiliams susidÅ«rus, automobilis „Mercedes Benz“ buvo sukamas laikrodžio rodyklių judėjimo kryptimi ir nublokÅ¡tas iÅ¡ilgai Žemaitės g. važiuojamosios dalies antrosios eismo juostos apie 11 m atstumÄ , į padėtį, kurioje užfiksuotas po eismo įvykio.

Automobilis „Toyota Prius“ pasisuko smailiu kampu į kairę ir taip judėdamas išvažiavo į Žemaitės g. kairę pakelę, kur užvažiavo ant žalio vejos, atsitrenkė į ten augusį medį ir jį nulaužė. Po to automobilis sustojo taip, kaip buvo užfiksuotas.

2. Automobilių „Mercedes Benz“ ir „Toyota Prius“ susidūrimas įvyko Žemaitės g. važiuojamosios dalies, vedančios link Savanorių pr., antroje eismo juostoje, ties jos viduriu, šios gatvės sankirtos su kedrų gatve ribose.

3. Automobilių susidūrimo metu nustatytas tikėtinas 1km/h automobilio „Mercedes Benz“ važiavimo greitis, o automobilio „Toyota Prius“ – nemažesnis kaip 100 km/h važiavimo greitis. Kokiais greičiais važiavo abi transporto priemonės iki susidūrimo nustatyti negalima, nes tyrimui pateiktoje medžiagoje nepakanka objektyvių duomenų.

4. Tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, rodančių, jog prieÅ¡ susidÅ«rimÄ automobilis „Toyota Prius“ buvo stabdomas.

5. Automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojas V. U., iÅ¡važiuodamas iÅ¡ Å¡alutinio kelio į pagrindinį, nedavė kelio juo važiavusiam automobiliui „Toyota Prius“, dėl ko kelyje susidarė pavojinga situacija. Å ie V. U. veiksmai techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini ir sÄ lygojo Å¡io eismo įvykio kilimÄ .

6. Tikėtina Å¡io eismo įvykio kilimÄ taip pat sÄ lygojo ir automobilio „Toyota Prius“ vairuotojo D. G. veiksmai – važiavo žymiai virÅ¡ydamas maksimalų leistinÄ greitį, taip kėlė grėsmę kitiems eismo dalyviams, o jo judėjimo kryptimi atsiradus kliūčiai, dėl virÅ¡yto leistino greičio neteko galimybės iÅ¡vengti eismo įvykio kilimo (b. l. 48–60). LTEC specialisto paaiÅ¡kinime nurodyta, kad techniniu požiÅ«riu Å¡io eismo įvykio kilimÄ sÄ lygojo abiejų vairuotojų, tiek V.

U., tiek D. G. veiksmai. Å iuo atveju tam, kad įvyktų eismo įvykis reikėjo, kad „Mercedes Benz“ vairuotojas įvažiuotų į Žemaitės g. važiuojamÄ jÄ dalį ir sudarytų kliÅ«tį artėjančio automobilio „Toyota Prius“ vairuotojui, o automobilio „Toyota Prius“ vairuotojas turėdamas akivaizdžiÄ galimybę sustabdyti, netgi stabdydamas neintensyviai, savo automobilį, važiuodamas leistinu greičiu ir nagrinėjamu atveju nesiėmė jokių priemonių, kad iÅ¡vengti eismo įvykio (b. l. 62).

Apie galimÄ greičio virÅ¡ijimÄ dar eismo įvykio dienÄ , t. y. 2019 m. birželio 10 d. nurodė ir V. U., kuris vairavo kitÄ eismo įvykyje dalyvavusį automobilį Mercedes Benz, raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodė kitÄ svarbiÄ aplinkybę – galimÄ didelį automobilio Toyota „Prius“, kurį, kaip jau minėta anksčiau, vairavo tas pats iÅ¡ RVUL pasiÅ¡alinęs vairuotojas D. G., kurį minėti policijos patruliai įtarė apsvaigus nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Dėl aptarto, matyti, kad ir pačio D.

G. galimas gan grubus KET pažeidimas, kai jis dvigubai virÅ¡ijo mieste leistina maksimalų 50 km/val. greitį ir važiavo 100 km/val. greičiu prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ su V. U. vairuotų automobiliu ir dar net nestabdė savo vairuoto automobilio, sudarė pagrindÄ spręsti ir dėl jo neteisėtų veiksmų dėl eismo įvykio kilimo, nes važiuodamas leistinu greičiu ir pradėjęs laiku stabdyti prieÅ¡ jam atsiradusiÄ kliÅ«tį, jis turėjo ir galėjo sustabdyti vairuotÄ automobilį esant tuo metu buvusioms oro sÄ lygoms.

Tačiau, kaip minėta, nustatyti duomenys apie jo apsvaigimÄ nuo psichotropinių medžiagų pastarajam galėjo sukliudyti apskritai tinkamai orientuotis aplinkoje, kÄ nurodė ir eismo įvykyje buvę jau minėti policijos patruliai. Be to, vyriausiosios patrulės S. K. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytas aplinkybes, patvirtino ikiteisminiame tyrime 2019 m. rugsėjo 05 d. apklaustas liudytojas A. M. kad 2019 m. birželio 10 d. apie 13:33 val., dirbant kartu su vyr. patrule S. K. gavo praneÅ¡imÄ , kad Vilniuje, Kedrų ir Žemaitės g. sankryžoje įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjo žmonės. Atvykus į eismo įvykio vietÄ vietoje, Žemaitės g. važiuojamojoje dalyje stovėjo sudaužytas „Mercedes Benz“ automobilis, o prie Žemaitės g. namo Nr. (duomenys neskelbtini) į medį atsitrenkęs kitas automobilis „Toyota Prius“, valstybinis nr. (duomenys neskelbtini).

Prie automobilio ant žalios vejos gulėjo mergina, kaip vėliau paaiškėjo V. R., o šalia vaikščiojo „Toyota“ automobilio vairuotojas D. G. ir keleivis M. M.. D. G. atrodė apsvaigęs, jis buvo labai susijaudinęs, agresyvus, kalbus ir nepailstantis. Vyzdžiai jo buvo išsiplėtę, išblyškęs. Alkotesterio pagalba patikrintas jo blaivumas, tačiau jam pavyko papūsti į alkotesterį tik iš penkto karto. D. G. bandė pūsti tačiau ilgai pūsti negalėjo. Penkto patikrinimo metu buvo nustatyta 0,00 promilės, tačiau jis atrodė apsvaigęs nuo narkotikų.

Kadangi buvo sužalota jo ranka, kartu su KPV KPR patruliais V1851 V. G. išvežė GMP. Buvo išrašytas siuntimas medicininei apžiūrai ir kraujo paėmimui (b. l. 31). Eismo įvykio metu D. G. galimas apsvaigimas nuo psichotropinių medžiagų, nurodytų Protokole, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 1576/2019(01), duota ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-29840-19 metu. Joje nurodoma, kad tyrimas buvo atliekamas nuo 2019 m. birželio 11 d. iki 2019 m. rugpjūčio 14 d.

D. G. kraujas buvo paimtas 2019 m. birželio 10 d., 15:00 val., t. y. eismo įvykio dienÄ , o gautas specialistų 2019 m. birželio 11 d., kad nustatyti ar jame yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Specialisto iÅ¡vadoje pateikta iÅ¡vada, kad D. G. kraujyje rasta amfetamino, metamfetamino, tetrahidrokanabinolio karboksi rÅ«gÅ¡ties, pėdsakų tetrahidrokanabinolio, pėdsakų tetrahidrokanabinolio hidroksido. Kraujyje kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, etilo alkoholio nerasta (b. l. 40). Taigi, svarbu pažymėti, kad pėdsakų rasta tik Å¡ių psichotropinių medžiagų - tetrahidrokanabinolio ir tetrahidrokanabinolio hidroksido, o kitų psichotropinių medžiagų - amfetamino, metamfetamino, tetrahidrokanabinolio karboksi radimas nėra apibrėžtas pėdsakai, o konstatuojama apie jų buvimÄ D.

G. kraujyje. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo padarymo dienai galiojo 2000 m. sausio 6 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. 5 dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sÄ rašų patvirtinimo (įsakymo redakcija nuo 2019 m. birželio 06 d. iki 2019 m. gruodžio 13 d.), kuriame be kita ko nurodomos ir Å¡ios psichotropinės medžiagos: - 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos I sÄ raÅ¡as: „<...>75. Tetrahidrokanabinolis (Tetrahydrocannabinol). 751.

Tetrahidrokanabinolis miÅ¡iniuose ar tirpaluose*. <...>“; - 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos II sÄ raÅ¡as: „1. Amfetaminas (Amfetamine). <...> 7. Metamfetaminas (Metamfetamine). Å ios psichotropinės medžiagos yra įtrauktos į 2003 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymÄ Nr. V-239 narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų (2019 m. birželio 04 įsakymo Nr. V-669 (galiojusio nuo 2019 m. birželio 06 d.) redakcija), I sÄ raÅ¡o 94, 941, 99 ir 105 punktuose.

Aptariamame I sÄ raÅ¡e nurodomos be kita ko ir draudžiamos vartoti psichotropinės medžiagos medicinos tikslais, iÅ¡skyrus atvejus, kai į I sÄ raÅ¡Ä Ä¯raÅ¡ytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje. Teismo manymu, ne vėliau kaip 2019 m. rugsėjo pradžioje Å¡ie jau aptarti duomenys minėtame ikiteisminiame tyrime bei Å¡ioje administracinio nusižengimo byloje buvo jau žinomi. Tačiau, nežiÅ«rint į visus jau aptartus galimus D. G. KET pažeidimus dėl itin didelio greičio mieste, kÄ specialistas įvardijo kaip vienÄ iÅ¡ eismo įvykio kilimo priežasčių, į galimai didelės žalos padarymo keliems nukentėjusiems asmenims požymius bei į D.

G. galimÄ apsvaigimÄ nuo psichotropinių medžiagų, kas užfiksuota ne tik jau aptartoje specialisto iÅ¡vadoje, bet ir jau minėtų policijos patrulių iÅ¡karto po eismo įvykio bendraujant su D. G., į pastarojo savavaliÅ¡kas pasiÅ¡alinimas iÅ¡ RVUL, teismo manymu, sudarė pagrindÄ aiÅ¡kintis, ar pastarojo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 2 dalyje požymių. Tai pažymėtina ir dėl to, kad šį klausimÄ buvo bÅ«tina iÅ¡spręsti jau vykusiame ikiteisminiame tyrime, o ne taip, kaip buvo daroma Å¡iuo atveju administracinio nusižengimo byloje, kai tyrimo veiksmai atliekami nebuvo, laukiant, kol jie bus atlikti minėtoje baudžiamojoje byloje.

Pradėjus ikiteisminį tyrimÄ , į Å¡iÄ administracinio nusižengimo bylÄ Institucijos atstovės buvo pridėtos Å¡ios ikiteisminio tyrimo duomenų patvirtintų dokumentų kopijos: kitų objektų – medicininių dokumentų apžiÅ«ros protokolų, dėl V. R., M. M., D. G. sužalojimų; liudytojų M. M., A. M., D. G. apklausos protokolų; paklausimų dėl duomenų pateikimo ir atsakymų, specialistų iÅ¡vadų; praneÅ¡imo apie įtarimÄ ir įtariamojo V. U. apklausos (b. l. 24-28, 35; 29-34, 36-65; 66-68), administracinio nusižengimo byloje yratarnybiniai praneÅ¡imai (), eismo įvykio vietos planas su papildomais duomenimis apie eismo įvykį, protokolai dėl transporto priemonių techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros, jų priverstinio nuvežimo uždraudimo jomis dalyvauti eisme.

Pateikti ir A. Č. bei V. U. paaiÅ¡kinimai. Ikiteisminio tyrimo metu, byloje Nr. 01-1-29840-19 (Å¡iuo metu nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme, Nr. 1-2120-1123/2020) buvo atlikti Å¡ie ikiteisminio tyrimo veiksmai, kurių protokolai ir kitų dokumentų patvirtintos kopijos pridėtos prie Å¡ios administracinio nusižengimo bylos: - nukentėjusiojo D. G. 2019 m. liepos 17 d. apklausa, kurios metu jis parodė, kad 2019 m. birželio 10 d. jis vairavo automobilį Toyota „Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo Vilniuje, Žemaitės g., kryptimi link Kauno g. pusės, antrÄ ja eismo juosta.

Buvo dienos metas, apie 13.30 val., važiuojamoji dalis – sausas asfaltas. Automobilyje kartu su juo važiavo ir priekinėje sėdynėje sėdėjo V. R., o galinėje sėdynėje sėdėjo M. M.. Kas įvyko toliau jis neprisiminė, atsipeikėjo tik Lazdynų ligoninėje. Buvo sužalotas, jam vėliau draugas papasakojo, kad įvyko eismo įvykis ir jis buvo sužalotas jo metu. Pats eismo įvykio aplinkybių jis visiškai neprisiminė. Automobilis, kurį vairavo priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 33); - nukentėjusiojo M.

M. 2019 m. rugpjūčio 02 d. apklausa, kurios metu jis parodė, kad 2019 m. birželio 10 d. apie 13:30 val., jis važiavo kaip keleivis automobilyje „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir sėdėjo galinėje sėdynėje, buvo neprisisegęs. Automobilį vairavo jo draugas D. G., o priekinėje sėdynėje šalia vairuotojo vietos sėdėjo keleivė V. R.. Važiavo Vilniuje, Žemaitės g., kryptimi nuo Kauno g. pusės link Savanorių pr., antra eismo juosta, nuokalne. Buvo dienos metas, važiuojamoji dalis – sausas asfaltas.

D. važiuojant antrÄ ja eismo juosta matė, kad Kedrų g., prie sporto klubo „Impuls“ stovi automobilis „Mercedes“. Likus apie 15 metrų atstumui, „Mercedes Benz“ staiga iÅ¡važiavo į Žemaitės g. D. stabdė vairuojamÄ â€žToyota“, tačiau atsitrenkė į „Mercedes Benz“ priekinę dalį. SmÅ«gis įvyko jų važiavimo krypties eismo juostoje. Kokiu greičiu prieÅ¡ susidÅ«rimÄ važiavo Toyota automobilis pasakyti negalėjo. D. stabdė ir suko vairÄ deÅ¡iniau, kad iÅ¡vengti susidÅ«rimo, tačiau atstumas buvo per mažas.

Nuo smÅ«gio Toyota automobilis iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir atsitrenkė į medį. Eismo įvykio metu buvo sužalotas (b. l. 29). - įtariamojo V. U. 2019 m. rugsėjo 06 d. apklausa, kurios metu jis parodė, kad 2019 m. birželio 10 d. apie 13.30 val., važiuodamas vienas vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Kedrų gatve, kryptimi link Žemaitės g. pusės. Buvo giedra, sausa. Privažiavęs nelygiareikÅ¡mę Kedrų ir Žemaitės g. sankryÅ¾Ä , sustojo, ruošėsi iÅ¡važiuoti į pagrindinį keliÄ ir sukti į kairę, link Kauno g. pusės. Žinojo, kad važiuoja Å¡alutiniu keliu ir turėjo praleisti transporto priemones važiuojančias Žemaitės g., pagrindiniu keliu.

PrieÅ¡ įvažiuojant į Žemaitės g., sustojo, apsidarė į kairę ir į deÅ¡inę, gatvė buvo visiÅ¡kai tuščia, matomumas geras, jokių transporto priemonių nei iÅ¡ kairės, nei iÅ¡ deÅ¡inės jis nematė. Ä®važiavęs į Žemaitės g., pasuko į kairę, ir važiuodamas apie 30-40 km/h greičiu, jau kirtęs punktyrinę linijÄ , kuri yra tarp dvigubos iÅ¡tisinės linijos, skiriančios prieÅ¡ingų krypčių eismÄ , vairuojamu automobiliu jau iÅ¡važiavo į Žemaitės g. antrÄ eismo juostÄ , jam važiuojant jau tiesiai, žiÅ«rint kryptimi link Kauno g., pastebėjo, kad Žemaitės g., nuo Kauno g. pusės link Savanorių pr., dideliu greičiu link jo važiuoja automobilis „Toyota Prius“.

Jam atrodė, tuo metu jo greitis buvo apie 100 km/h., automobilis iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir nestabdydamas priekine dalimi atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio priekinės dalies kairį ratÄ . Nuo smÅ«gio jo vairuojamÄ automobilį apsuko 360 laipsnių kampu pagal laikrodžio rodyklę ir automobilis sustojo, kaip užfiksavo vėliau atvykę pareigÅ«nai. Nuo smÅ«gio „Toyota“ automobilis nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelkraÅ¡tyje augusį medį ir jį nulaužė.

SusidÅ«rimas įvyko Žemaitės g., antroje eismo juostoje, važiuojant kryptimi nuo Savanorių pr. link Kauno g. pusės. IÅ¡ „Toyota“ automobilio iÅ¡lipo trys asmenys, du vyrai ir mergina. Jie visi elgėsi neadekvačiai, nesiorientavo aplinkoje, atrodė apsvaigę (b. l. 68). Tačiau, toks duomenų iÅ¡ ikiteisminio tyrimo perkėlimas į administracinio nusižengimo bylÄ negali bÅ«ti laikomas kaip atitinkantis įrodymams administracinio nusižengimo teisenoje keliamiems reikalavimams, nes jais Institucijos atstovė, suraÅ¡iusi ProtokolÄ , selektyviai atrinko tik jos suraÅ¡ytas Protokolui tinkančius duomenis ir taip pažeidė turėjusio bÅ«ti pripažintu nukentėjusiuoju V.

U. ir administracinėn atsakomybėn traukiamo D. G. teises. Dėl paskutiniojo, buvo atrinkti tik administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nepalankios aplinkybės, nesudarant jam galimybės nuo to apsiginti. Svarbu ir tai, kad ikiteisminiame tyrime apklaustas nukentėjusiuoju, D. G. Å¡iame administracinio nusižengimo procese buvo įtariamas padaręs administracinį nusižengimÄ dėl to pačio eismo įvykio. Todėl Å¡iame administracinio nusižengimo procese jam turėjo bÅ«ti iÅ¡aiÅ¡kinta teisė duoti paaiÅ¡kinimus, o ikiteisminiame tyrime, taip pat teisę, bet ne pareigÄ , duoti parodymus.

Kita, svarbi aplinkybė yra tai, kad minėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje V. U. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje, nes galimai dėl jo kaltės aptariamo eismo įvykio metu, pažeidus KET reikalavimus, buvo nesunkiai sutrikdyta D. G. ir nežymiai M. M. sveikatos. Tačiau ir Protokole yra nurodoma, kad galimai D. G. padaryti KET pažeidimai buvo priežastimi, dėl kurios įvyko eismo įvykis ir jo metu buvo nežymiai sutrikdyta M.

M. sveikata. Todėl kyla natÅ«ralus klausimas, kodėl dėl M. M. de facto skirtinguose proceso yra kaltinami skirtingi asmenys, baudžiamojoje byloje – V. U., o administracinio nusižengimo byloje – D. G., jeigu baudžiamojoje byloje siekiama įrodyti, kad bÅ«tent V. U. veiksmai buvo pagrindinė priežastis minėtam nukentėjusiajam sveikatai sutrikdyti. VisÄ tai patvirtina jau aptartas aplinkybes, kad turėjo bÅ«ti iÅ¡spręstas klausimas ir dėl baudžiamosios D. G. atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, jeigu bus nustatyta, kad yra ir kitas esminis Å¡io straipsnio dalies požymis – didelės žalos padarymas, kas, kaip jau minėta, net nebuvo nustatinėjama, sprendžiant iÅ¡ administracinio nusižengimo teisenos duomenų.

Dėl aptarto, teismas Å¡iÄ administracinio nusižengimo bylÄ grÄ Å¾ina Institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, kai yra esminių įrodymų trÅ«kumų, administracinių veikų kvalifikavimo klausimų bei galimos baudžiamosios D. G. atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 2 dalį. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas n u t a r i a : Administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje D. G. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalį, grÄ Å¾inti Institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti bei iÅ¡spręsti klausimÄ ir dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnyje.

Nustačius, kad yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 2 dalyje, spręsti ikiteisminio tyrimo pradėjimo klausimÄ . Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Vladimir Berezovskij