2020-02-27 Nr. BB-1194-1-01-1-07996-2018-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK 740/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07996-2018-5

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. vasario 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininko), Sigitos Jokimaitės ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, susipažinusi su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Ginto Vaičiūno kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 12 d. nutarties išteisintojo M. B. baudžiamojoje byloje bei baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus vyriausiasis prokuroras Gintas Vaičiūnas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 12 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde teigiama, kad byloje netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas nepagrįstai pripažinus, kad M. B. neįvykdė nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose. Toks sprendimas priimtas dėl netinkamai atlikto įrodymų vertinimo, t. y. išteisintojo smūgio sudavimo ir kilusių nukentėjusiajam pasekmių sutrikdant psichinę bei fizinę sveikatą. Siekiant nustatyti fizinio skausmo buvimą privalu ištirti ir įvertinti, kaip kaltinamasis ir nukentėjusysis aiškina buvusią situaciją, aplinkybes, nukentėjusiojo suvokimą dėl fizinio poveikio, atsižvelgti į kaltininko elgesio specifiką, fizinio poveikio kryptingumą, veiksmų intensyvumą, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, nukentėjusiojo protinį bei socialinį subrendimą, pastarojo gebėjimą apsiginti įvykio metu ir pan. Nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai vertino ekspertizės aktą bei ekspertų psichiatrų, psichologų pateiktas išvadas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji instancija, nurodanti kokiais įrodymais remtis, o kokius atmesti. Dėl įrodymų vertinimo bei nustatytų faktinių aplinkybių teisingumo sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Pažymėtina ir tai, kad proceso dalyviui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui ar pagrindžiančiomis esminį baudžiamojo proceso normų pažeidimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-7-130-699/2015, 2K-173-976/2016 ir kt.).

Skunde nagrinėjamas bylos įrodomasis duomenų turinys dėl skausmo dydžio laipsnio sukėlimo nukentėjusiajam bei padarinių. Pateiktas skundas grindžiamas ne teismo proceso metu nustatytų aplinkybių bei jų pagrindu padarytų išvadų duomenimis, o valstybinio kaltinimo pozicija dėl bylos duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo kaltei pagrįsti. Skunde kasaciniam teismui pateikiama asmens pozicija dėl įrodymų vertinimo nėra pagrindas bylos kasaciniam nagrinėjimui, jei nepateikiami teisiniai argumentai, pagrindžiantys esminį BPK pažeidimą ar netinkamą BK normos taikymą. Bylos duomenų pakankamumo klausimas kaltei pagrįsti yra pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas, o deklaratyvūs teiginiai, kaip turi būti vertinami bylos duomenys bei nagrinėjamos bylos aplinkybės, nėra kasacinės instancijos nagrinėjimo dalykas, jei tai teisės taikymo aspektu nėra susiję su konkrečiais įstatymo pažeidimais byloje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Ginto Vaičiūno kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Sigita Jokimaitė

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė