Legislator Case Law & Legislation
ee4b1eae-fe62-45be-a598-5ec74272c48a AI generated

ee4b1eae-fe62-45be-a598-5ec74272c48a · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Case Number ee4b1eae-fe62-45be-a598-5ec74272c48a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja AuÅ¡relė Mažrimienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei, 2015 m. birželio 11 d. raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J.U. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas J.U. (toliau – pareiÅ¡kėjas) skundu (b.l. 3-4) teismo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, (toliau – ir atsakovė) 600 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

Legislator headnote

AI generated

ee4b1eae-fe62-45be-a598-5ec74272c48a · Klaipėdos apygardos administracinis teismas: Suimtieji ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi iÅ¡ tardymo izoliatoriaus gali bÅ«ti perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dėl bylų nagrinėjimo teisme į teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinę, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų. Toks laikymas teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinėje turi bÅ«ti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga. Å iems asmenims taikomos Å¡io įstatymo, iÅ¡skyrus 23, 25, 26, 28, 40-43 straipsnius, nuostatos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1201-342/2015Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00394-2015-9                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S)              KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A S      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 17 d.

Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja AuÅ¡relė Mažrimienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei, 2015 m. birželio 11 d. raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J.U. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas J.U. (toliau – pareiÅ¡kėjas) skundu (b.l. 3-4) teismo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, (toliau – ir atsakovė) 600 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

Pažymi, kad nuo 2015 m sausio 28 iki sausio 30 d. buvo etapuotas ir laikomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinės kameroje nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis sÄ lygomis. PraÅ¡ymÄ grindžia aplinkybe, jog nebuvo užtikrintas minimalus laikymo areÅ¡tinės kamerose plotas, tenkantis vienam asmeniui. Akcentuoja, jog kamerose nebuvo inventoriaus Å¡varai palaikyti, todėl buvo laikomas neÅ¡luotoje kameroje, kurios ventiliacijos angoje ir naktinio apÅ¡vietimo angoje pilna dulkių, voratinklių.

Pabrėžia, jog areÅ¡tinėje jam buvo iÅ¡duotas inventorius – čiužinys, pagalvė ir antklodė, kurie buvo be užvalkalų iÅ¡ nepralaidaus skysčiams, patvaraus pavirÅ¡ių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio. Mano, jog buvo pažeistos Higienos normos 37:2009 reikalavimai. Teigia, jog kameroje Nr. 23 stalas maistui įrengtas taip, kad valgant maistÄ matosi atviras tualetas. Mano, jog atsakovė elgėsi neteisėtai, nes tualetas įrengtas ne uždaras, kaip numato Higienos normos 37:2009 reikalavimai, bet atitvertas sienele.

Dėl tokių įkalinimo sÄ lygų patyrė dvasinį ir psichologinį sukrėtimÄ , nepatogumus, pažemintas jo orumas. Mano, jog buvo kalinamas nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis, žiauriomis sÄ lygomis, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. PraÅ¡o bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant. PareiÅ¡kėjas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ informuotas tinkamai (b.l.40).Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu (b.l. 10-12) praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, jog pareiÅ¡kėjas nuo 2015 m. sausio 28 d. buvo laikomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje nepažeidžiant teisės aktuose reglamentuojamų laikymo sÄ lygų. Teigia, jog areÅ¡tinėse įrengti sanitariniai mazgai atitinka Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areÅ¡tinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 20 punkto reikalavimus, kameros yra ventiliuojamos, vėdinamos. Pabrėžia, jog areÅ¡tinėje laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos ir tvarkos palaikymu kamerose, todėl asmenys, pageidaujantys palaikyti Å¡varÄ areÅ¡tinės kamerose, visada yra aprÅ«pinami Å¡variu ir tvarkingu valymo inventoriumi ir valymo priemonėmis.

Akcentuoja, jog Higienos norma nenumato, jog ventiliacinės angos būtų valomos. Nurodo, jog pareiškėjas areštinės kameroje buvo laikomas tik 2 dienas. Jo laikymo metu buvo užtikrintas minimalus areštinės kamerų plotas vienam žmogui ne mažiau kaip 3,6 m2. Pažymi, jog atsakovas neturi jokių įrodymų, taip pat pareiškėjas nepateikė įrodymų apie skundus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms laikymo areštinės kameroje metu dėl pareiškėjo teisių pažeidimo.

PraÅ¡o bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant.Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.          Byloje pakanka raÅ¡ytinių duomenų iÅ¡nagrinėti jÄ iÅ¡ esmės, todėl byla nagrinėtina iÅ¡ esmės pareiÅ¡kėjui ir atsakovės atstovui nedalyvaujant (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ® 78 straipsnio 3 dalis). Teismas k o n s t a t u o j a:          Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui, kuriÄ jis patyrė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje.Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis.

Pagal CK 6.271 straipsnį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas neÅ¡alina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-558/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje A662-2009/2013; 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013).Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ kildina iÅ¡ jo laikymo kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, dėl netinkamai įrengto tualeto, dėl kamerose esančios neÅ¡varos, tinkamos patalynės nebuvimo ir inventoriaus Å¡varai palaikyti kamerose nebuvimo.

Saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sudarymas – pagrindinis reikalavimas, kurį valstybė privalo užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims. Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida.Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98 ir kt.).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).

Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. EŽTT savo praktikoje taip pat yra ne kartÄ nurodęs, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53254/99; 2008 m. vasario 14 d. sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 66802/01; 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ byloje A. ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ).Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali bÅ«ti laikomi teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinėje, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų.

Suimtieji ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dėl bylų nagrinėjimo teisme į teritorinės policijos įstaigos areštinę, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų. Toks laikymas teritorinės policijos įstaigos areštinėje turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga. Šiems asmenims taikomos šio įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40-43 straipsnius, nuostatos.

Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina vidaus reikalų ministras, suderinęs su teisingumo ministru. Å io įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog vykdant suėmimÄ draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Minėto įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“, įsigaliojusiu nuo 2010-05-14, nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m. (1.3 punktas).

Kaip matyti iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro areštinės vyresniojo specialisto 2015-05-12 tarnybinio pranešimo (b.l. 13), pareiškėjas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje buvo laikomas kameroje Nr. 23: 2015-01-28 (žmonių kameroje skaičius – 2, kameros kvadratūra - 16,01 kv.m., vienam asmeniui tenkantis plotas 8,005 kv.m.) ir 2015-01-29/30 (žmonių kameroje skaičius - 3, kameros kvadratūra – 16,01 kv.m., vienam asmeniui tenkantis plotas 5,33 kv.m.).

Å ių faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui areÅ¡tinės kamerose tenkantis plotas (mažiausias plotas buvo 5,33 kv.m.). Dėl Å¡ių aplinkybių kaip nepagrįstas atmestinas pareiÅ¡kėjo argumentas, jog atsakovas elgėsi neteisėtai, nes neužtikrino teisės aktuose nustatyto minimalaus ploto ir dėl to jis patyrė neturtinę žalÄ . AreÅ¡tinių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-06-18 įsakymu Nr. 182, 274 punkte įtvirtinta, kad nuteistiesiems areÅ¡tu skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus.

Turi bÅ«ti skiriamas reikiamas dėmesys klimato sÄ lygoms, kubinei oro talpai, reikiamam vietos plotui, apÅ¡vietimui, Å¡ildymui ir vėdinimui. Nuteistųjų nuolat naudojamos areÅ¡tinės patalpos turi bÅ«ti gerai sutvarkytos ir Å¡varios.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areÅ¡tinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) reglamentuoja policijos areÅ¡tinių įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ (1 punktas).

Higienos normos HN 37:2009 6 punkte nurodyta, kad policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Higienos normos 20 punkte nustatyta, kad policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara. Visos policijos areštinių patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs, langai ir durys sandarūs. Patalpose ant sienų ir lubų paviršių neturi būti pelėsių (48 punktas).

Policijos areštinėse laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu kamerose. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi (52 punktas). Policijos areštinėse laikomi asmenys aprūpinami minkštuoju inventoriumi (čiužiniais, pagalvėmis, antklodėmis), švariais lovos skalbiniais (dviem paklodėmis, užvalkalu pagalvei) ir dviem rankšluosčiais (56 punktas). Lovos skalbiniai, rankšluosčiai ir kiti skalbiniai skalbiami viešojoje skalbykloje.

Minkštasis inventorius, kurio negalima skalbti, valomas cheminėje valykloje. Lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinių, tinkamų skalbti ir/arba dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, pvz., areštinėje įrengtoje dezinfekcijos kameroje (58 punktas).Vertinant pareiškėjo teiginius dėl netinkamai atitverto tualeto teismas pažymi, jog byloje atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai:

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005-02-22 įsakymas Nr. 5-V-142 „Dėl leidimo pradėti eksploatuoti Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinės 2-Ä jÄ dalį“ (b.l. 17), Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinės 2-osios dalies rekonstrukcijos įvertinimo aktas (b.l.19-20), 2005-01-11 Pripažinimo tinkamomis naudotis aktas (b.l. 21), 1999-06-11 Policijos generalinio komisaro patvirtintas leidimas pradėti eksploatuoti Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinės 1-ojo padalinio 1-Ä jÄ dalį (b.l. 15-16) įrodo, kad kameroje, kurioje ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, sanitarinio mazgo patalpa su klozetu buvo atskirta 1,20 m aukščio pertvara nuo likusios kameros dalies, kamerose įrengtas praustuvas ir kitas bÅ«tinas inventorius, kamerų vėdinimas: natÅ«ralus ir mechaninis.

Pagrįstas atsakovo teiginys, jog Higienos normos HN 37:2009 reikalavimai nenustato, jog kamerose turi bÅ«ti įrengtas uždaras tualetas. Todėl tokie atsakovo veiksmai atitinka Higienos normos 20 punkto reikalavimus.Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Higienos normos HN 37:2009 52 punktÄ kameras tvarkytis privalo patys areÅ¡tinėje laikomi asmenys, kuriems yra iÅ¡duodamas reikalingas inventorius ir valymo priemonės. IÅ¡ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos biuro areÅ¡tinės vyresniojo specialisto tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytų duomenų nustatyta, jog kamerose laikomiems asmenims valymo inventorius ir valymo priemonės yra iÅ¡duodamos pagal žodinį praÅ¡ymÄ .

Byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu (žodžiu ar raÅ¡tu) kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nus dėl inventoriaus ir valymo priemonių iÅ¡davimo ir jam buvo atsisakyta tokias priemones iÅ¡duoti. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu su praÅ¡ymais (pareiÅ¡kimais), skundais ar pasiÅ«lymais dėl netinkamų laikymo sÄ lygų į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracijÄ nesikreipė (b. l. 13).

Byloje nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas 2015-04-17 skundu kreipėsi į Klaipėdos visuomenės sveikatos centrÄ dėl asmenų laikymo areÅ¡tinės kamerose sÄ lygų pažeidimo, neužtikrinus higienos normų reikalavimų, kaip ir nagrinėjamoje byloje. Klaipėdos visuomenės sveikatos centras, atlikęs operatyviÄ jÄ valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, nustatė, jog areÅ¡tinės 23 kameroje ant palangių, dirbtinio apÅ¡vietimo angose voratinklių ir dujų sankaupų nebuvo, valymo inventorius (grindų Å¡luotos kibirai, semtuvėliai Å¡iukÅ¡lėms, Å¡luostės plauti grindims) bei plastikinės talpos asmeninių skalbinių ir kojų plovimui buvo tvarkingas ir Å¡varus, sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios paskirties ploto atitvertas 120-130 cm aukščio pertvara (b.l. 31).

Taip pat byloje vertintinas Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015 m. balandžio 13 d. patikrinimo aktas Nr. K3-98, kuriame užfiksuoti faktai tiriant areštinėse laikomų asmenų skundų aplinkybes laikotarpiu nuo 2013-2015, t.y. nagrinėjamoje byloje aktualiu laikotarpiu (2015 m. sausio 28-30 d.) svarbios aplinkybės dėl švaros. Patikrinimo metu buvo tikrinamos kameros, tarp kurių ir kamera Nr. 23, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, ir nustatyta, jog kameros ir jame esantys įrenginiai buvo švarūs. Šių rašytinių įrodymų pagrindu teismas konstatuoja, jog atsakovo veiksmai atitiko Higienos normos 37:2009 48 ir 52 punktų reikalavimus.

PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, kad kameroje bÅ«tų užfiksuota neÅ¡vara, voratinkliai, dulkės. PrieÅ¡ingai, aukščiau nurodyti raÅ¡ytiniai įrodymai paneigia pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl neÅ¡varos kamerose buvimo ir inventoriaus Å¡varai palaikyti neiÅ¡davimo. PareiÅ¡kėjas taip pat neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ atsakovės neteisėtų veiksmų, neužtikrinus Higienos normos 58 punkto reikalavimų. Skunde nurodo, jog pagalvė, čiužinys ir antklodė buvo be užvalkalų, antklodė ir pagalvė buvo purvinos, parudavusios, todėl patyrė dvasinius ir emocinius iÅ¡gyvenimus, nes buvo nepatogu miegoti.

PareiÅ¡kėjas teismui pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, kurie pagrindžia Å¡iuos jo argumentus, t.y. Klaipėdos visuomenės sveikatos centras, atlikęs operatyviÄ jÄ kontrolę, 23 kameroje nustatė, jog čiužiniai, pagalvės ir antklodės buvo be užvalkalų iÅ¡ nepralaidaus skysčiams, patvaraus pavirÅ¡ių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iÅ¡ audinių tinkamų skalbti (b.l. 31). Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, paneigiančių aukščiau nurodytas užfiksuotas aplinkybes.

Esant Å¡ioms faktinėms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog atsakovas nesielgė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti, nes pažeidė Higienos normos HN 37:2009 58 punkto reikalavimus. Esant nustatytai pirmai vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygai – neteisėtiems veiksmams, spręstina ar yra kitos sÄ lygos civilinei atsakomybei atsirasti. Kita sÄ lyga reikalinga civilinei atsakomybei atsirasti – žala. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – antklodžių minkÅ¡tajam inventoriui neužtikrinimo, jis negalėjo miegoti, jautė diskomforto jausmÄ , dvasinius ir emocinius iÅ¡gyvenimus.CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais. Taikant CK 6.250 straipsnį teismų praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios bÅ«senos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudÄ , neįmanoma sugrÄ Å¾inti - tokiÄ bÅ«senÄ kai kada (geriausiu atveju) galima tik iÅ¡ naujo sukurti, panaudojant inter alia materialiÄ (pirmiausia piniginę) kompensacijÄ už tÄ moralinę žalÄ (tai nereiÅ¡kia, kad kai kada iÅ¡ties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtÄ moralinę žalÄ ).

Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalÄ , kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi bÅ«ti skiriama vadovaujantis visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iÅ¡ esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kuriÄ yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos.

Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimÄ ).CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Å i nuostata teismų praktikoje aiÅ¡kinama, kaip įpareigojanti teismÄ ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ , bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo bÅ«do (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). Atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi bÅ«ti priteisiama materiali kompensacija (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das.

ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymų numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisės pažeidimo pripažinimas kai kuriais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das, o neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimÄ D. prieÅ¡ LietuvÄ ; 2006 m. spalio 10 d. sprendimÄ L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ; LVAT 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2015 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-516-756/2015). Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, turi bÅ«ti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Teisės pažeidimo trukmė taip pat yra vienas iÅ¡ faktorių, kuris turi bÅ«ti vertinamas sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir dydžio.

Nagrinėjamu atveju teisės pažeidimas – Higienos normos HN37:2009 58 punkto reikalavimų neužtikrinimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu truko trumpÄ laiko tarpÄ â€“ 2 paras (pareiÅ¡kėjas kameroje buvo laikomas 2015 m. sausio 28, 29/30 dienomis), pažeidimas nebuvo tęstinis. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu buvo kalinamas žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis.

Atsižvelgus į pareiÅ¡kėjo kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sÄ lygomis trukmę, į jo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas nežymiai virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus apribojimus, į tai, kad nėra pateikta įrodymų, kad buvo sutrikdyta pareiÅ¡kėjo sveikata ar pakenkta pareiÅ¡kėjo tolimesniam gyvenimui ir pan., į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, spręstina, jog pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ (dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, diskomfortÄ ), tačiau Å¡ie neigiami padariniai nebuvo tokio intensyvumo, kad neturtinė žala bÅ«tų privalomai atlyginama pinigais.

PareiÅ¡kėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kuriÄ reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, jog nustatyti pareiÅ¡kėjo nepatogumai buvo tokio pobÅ«džio ir pareiÅ¡kėjo teises pažeidė tokiu bÅ«du, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto. Todėl pripažintina, kad 2015 m. sausio 28 d. ir 2015 m. sausio 29/30 d. buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo areÅ¡tinės kameroje sÄ lygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

         Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, 127 straipsniu,             n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo J.U. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad 2015 m. sausio 28 d. ir 2015 m. sausio 29/30 d. buvo pažeista J.U. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje sÄ lygas.

Skundo dalį dėl neturtinės žalos prieisimo atmesti kaip nepagrįstÄ . SprendimÄ per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ Â arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui. Teisėja                                                                                  AuÅ¡relė Mažrimienė