ee4b1eae-fe62-45be-a598-5ec74272c48a · KlaipÄdos apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedKlaipÄda KlaipÄdos apygardos administracinio teismo teisÄja AuÅ¡relÄ MažrimienÄ,sekretoriaujant teismo posÄdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei, 2015 m. birželio 11 d. raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjusi administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo J.U. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai KlaipÄdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo, n u s t a t Ä : pareiÅ¡kÄjas J.U. (toliau â pareiÅ¡kÄjas) skundu (b.l. 3-4) teismo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos KlaipÄdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, (toliau â ir atsakovÄ) 600 Eur neturtinÄs žalos atlyginimÄ .
Legislator headnote
AI generatedee4b1eae-fe62-45be-a598-5ec74272c48a · KlaipÄdos apygardos administracinis teismas: Suimtieji ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi iÅ¡ tardymo izoliatoriaus gali bÅ«ti perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dÄl bylų nagrinÄjimo teisme į teritorinÄs policijos įstaigos areÅ¡tinÄ, taÄiau ne ilgiau kaip penkiolika parų. Toks laikymas teritorinÄs policijos įstaigos areÅ¡tinÄje turi bÅ«ti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga. Å iems asmenims taikomos Å¡io įstatymo, iÅ¡skyrus 23, 25, 26, 28, 40-43 straipsnius, nuostatos.
Full text
AdministracinÄ byla NrAdministracinÄ byla Nr. I-1201-342/2015Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00394-2015-9                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S)              KLAIPÄDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A S      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 17 d.
KlaipÄda KlaipÄdos apygardos administracinio teismo teisÄja AuÅ¡relÄ MažrimienÄ,sekretoriaujant teismo posÄdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei, 2015 m. birželio 11 d. raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjusi administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo J.U. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai KlaipÄdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo, n u s t a t Ä : pareiÅ¡kÄjas J.U. (toliau â pareiÅ¡kÄjas) skundu (b.l. 3-4) teismo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos KlaipÄdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, (toliau â ir atsakovÄ) 600 Eur neturtinÄs žalos atlyginimÄ .
Pažymi, kad nuo 2015 m sausio 28 iki sausio 30 d. buvo etapuotas ir laikomas KlaipÄdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinÄs kameroje nežmoniÅ¡komis, antisanitarinÄmis sÄ lygomis. PraÅ¡ymÄ grindžia aplinkybe, jog nebuvo užtikrintas minimalus laikymo areÅ¡tinÄs kamerose plotas, tenkantis vienam asmeniui. Akcentuoja, jog kamerose nebuvo inventoriaus Å¡varai palaikyti, todÄl buvo laikomas neÅ¡luotoje kameroje, kurios ventiliacijos angoje ir naktinio apÅ¡vietimo angoje pilna dulkių, voratinklių.
PabrÄžia, jog areÅ¡tinÄje jam buvo iÅ¡duotas inventorius â Äiužinys, pagalvÄ ir antklodÄ, kurie buvo be užvalkalų iÅ¡ nepralaidaus skysÄiams, patvaraus pavirÅ¡ių valymo ir dezinfekcijos priemonÄms audinio. Mano, jog buvo pažeistos Higienos normos 37:2009 reikalavimai. Teigia, jog kameroje Nr. 23 stalas maistui įrengtas taip, kad valgant maistÄ matosi atviras tualetas. Mano, jog atsakovÄ elgÄsi neteisÄtai, nes tualetas įrengtas ne uždaras, kaip numato Higienos normos 37:2009 reikalavimai, bet atitvertas sienele.
DÄl tokių įkalinimo sÄ lygų patyrÄ dvasinį ir psichologinį sukrÄtimÄ , nepatogumus, pažemintas jo orumas. Mano, jog buvo kalinamas nežmoniÅ¡komis, antisanitarinÄmis, žiauriomis sÄ lygomis, pažeidžiant teisÄs aktų reikalavimus. PraÅ¡o bylÄ nagrinÄti jam nedalyvaujant. PareiÅ¡kÄjas į teismo posÄdį neatvyko, apie bylos nagrinÄjimo vietÄ ir laikÄ informuotas tinkamai (b.l.40).AtsakovÄ Lietuvos valstybÄ, atstovaujama KlaipÄdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu (b.l. 10-12) praÅ¡o pareiÅ¡kÄjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .
Nurodo, jog pareiÅ¡kÄjas nuo 2015 m. sausio 28 d. buvo laikomas KlaipÄdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinÄje nepažeidžiant teisÄs aktuose reglamentuojamų laikymo sÄ lygų. Teigia, jog areÅ¡tinÄse įrengti sanitariniai mazgai atitinka Lietuvos higienos normos HN 37:2009 âPolicijos areÅ¡tinÄs: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ 20 punkto reikalavimus, kameros yra ventiliuojamos, vÄdinamos. PabrÄžia, jog areÅ¡tinÄje laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos ir tvarkos palaikymu kamerose, todÄl asmenys, pageidaujantys palaikyti Å¡varÄ areÅ¡tinÄs kamerose, visada yra aprÅ«pinami Å¡variu ir tvarkingu valymo inventoriumi ir valymo priemonÄmis.
Akcentuoja, jog Higienos norma nenumato, jog ventiliacinÄs angos bÅ«tų valomos. Nurodo, jog pareiÅ¡kÄjas areÅ¡tinÄs kameroje buvo laikomas tik 2 dienas. Jo laikymo metu buvo užtikrintas minimalus areÅ¡tinÄs kamerų plotas vienam žmogui ne mažiau kaip 3,6 m2. Pažymi, jog atsakovas neturi jokių įrodymų, taip pat pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ Ä¯rodymų apie skundus KlaipÄdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms laikymo areÅ¡tinÄs kameroje metu dÄl pareiÅ¡kÄjo teisių pažeidimo.
PraÅ¡o bylÄ nagrinÄti atstovui nedalyvaujant.AtsakovÄs atstovas į teismo posÄdį neatvyko, apie bylos nagrinÄjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.          Byloje pakanka raÅ¡ytinių duomenų iÅ¡nagrinÄti jÄ iÅ¡ esmÄs, todÄl byla nagrinÄtina iÅ¡ esmÄs pareiÅ¡kÄjui ir atsakovÄs atstovui nedalyvaujant (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau â ir ABTÄ® 78 straipsnio 3 dalis). Teismas k o n s t a t u o j a:          Byloje ginÄas kilo dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo pareiÅ¡kÄjui, kuriÄ jis patyrÄ KlaipÄdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinÄje.Žala, kilusi dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų ar neteisÄtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis.
Pagal CK 6.271 straipsnį žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas âvaldžios institucijaâ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisÄs subjektÄ (valstybÄs ar savivaldybÄs institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybÄs tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas âaktasâ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisÄms, laisvÄms ir interesams (valstybÄs ar savivaldybÄs institucijų priimami teisÄs ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).
CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad vieÅ¡oji atsakomybÄ atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dÄl žalos atlyginimo (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs) gali bÅ«ti patenkinamas, nustaÄius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų: pareiÅ¡kÄjo nurodytos valdžios institucijos neteisÄtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kÄjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
NenustaÄius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvÄs atÄmimo įstaigų administracijos kaltÄs nebuvimas neÅ¡alina valstybÄs atsakomybÄs ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkriÄio 18 d. sprendimas administracinÄje byloje Nr. A261-1802/2013). Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybÄs pareiga (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A492-558/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinÄje byloje A662-2009/2013; 2013 m. lapkriÄio 7 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A822-1500/2013).NagrinÄjamoje byloje pareiÅ¡kÄjas savo teisių pažeidimÄ kildina iÅ¡ jo laikymo kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisÄs aktų reikalavimų, dÄl netinkamai įrengto tualeto, dÄl kamerose esanÄios neÅ¡varos, tinkamos patalynÄs nebuvimo ir inventoriaus Å¡varai palaikyti kamerose nebuvimo.
Saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sudarymas â pagrindinis reikalavimas, kurį valstybÄ privalo užtikrinti laisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims. Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas â esminÄ sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida.Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau â ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.
EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad Konvencija įpareigoja valstybÄ užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonÄs vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kanÄių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentÄjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvaÄiai užtikrinama jo sveikata ir gerovÄ. ValstybÄ turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98 ir kt.).
Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmÄ, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentÄjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klÄ. Be to, sprÄsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikÄ asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).
TaÄiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. EŽTT savo praktikoje taip pat yra ne kartÄ nurodÄs, jog kameros erdvÄs trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo âžeminanÄiosâ Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypaÄ mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53254/99; 2008 m. vasario 14 d. sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 66802/01; 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ byloje A. ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ).Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmenys, kuriems paskirtas suÄmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali bÅ«ti laikomi teritorinÄs policijos įstaigos areÅ¡tinÄje, taÄiau ne ilgiau kaip penkiolika parų.
Suimtieji ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi iÅ¡ tardymo izoliatoriaus gali bÅ«ti perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dÄl bylų nagrinÄjimo teisme į teritorinÄs policijos įstaigos areÅ¡tinÄ, taÄiau ne ilgiau kaip penkiolika parų. Toks laikymas teritorinÄs policijos įstaigos areÅ¡tinÄje turi bÅ«ti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga. Å iems asmenims taikomos Å¡io įstatymo, iÅ¡skyrus 23, 25, 26, 28, 40-43 straipsnius, nuostatos.
Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina vidaus reikalų ministras, suderinÄs su teisingumo ministru. Å io įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog vykdant suÄmimÄ draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . MinÄto įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkanÄios Lietuvos Respublikos higienos normas.KalÄjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 âDÄl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinÄje leidžiamų laikyti asmenų skaiÄiaus ir minimalaus ploto, tenkanÄio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje nustatymoâ, įsigaliojusiu nuo 2010-05-14, nustatyta, kad iki LaisvÄs atÄmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009â2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m. (1.3 punktas).
Kaip matyti iÅ¡ KlaipÄdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos biuro areÅ¡tinÄs vyresniojo specialisto 2015-05-12 tarnybinio praneÅ¡imo (b.l. 13), pareiÅ¡kÄjas KlaipÄdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinÄje buvo laikomas kameroje Nr. 23: 2015-01-28 (žmonių kameroje skaiÄius â 2, kameros kvadratÅ«ra - 16,01 kv.m., vienam asmeniui tenkantis plotas 8,005 kv.m.) ir 2015-01-29/30 (žmonių kameroje skaiÄius - 3, kameros kvadratÅ«ra â 16,01 kv.m., vienam asmeniui tenkantis plotas 5,33 kv.m.).
Å ių faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pareiÅ¡kÄjui buvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui areÅ¡tinÄs kamerose tenkantis plotas (mažiausias plotas buvo 5,33 kv.m.). DÄl Å¡ių aplinkybių kaip nepagrįstas atmestinas pareiÅ¡kÄjo argumentas, jog atsakovas elgÄsi neteisÄtai, nes neužtikrino teisÄs aktuose nustatyto minimalaus ploto ir dÄl to jis patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ . AreÅ¡tinių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-06-18 įsakymu Nr. 182, 274 punkte įtvirtinta, kad nuteistiesiems areÅ¡tu skirtos patalpos, ypaÄ miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus.
Turi bÅ«ti skiriamas reikiamas dÄmesys klimato sÄ lygoms, kubinei oro talpai, reikiamam vietos plotui, apÅ¡vietimui, Å¡ildymui ir vÄdinimui. Nuteistųjų nuolat naudojamos areÅ¡tinÄs patalpos turi bÅ«ti gerai sutvarkytos ir Å¡varios.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsÄjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 âPolicijos areÅ¡tinÄs: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ (toliau â ir Higienos norma) reglamentuoja policijos areÅ¡tinių įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ (1 punktas).
Higienos normos HN 37:2009 6 punkte nurodyta, kad policijos areÅ¡tinÄse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Higienos normos 20 punkte nustatyta, kad policijos areÅ¡tinÄs kameroje turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi bÅ«ti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120â130 cm aukÅ¡Äio pertvara. Visos policijos areÅ¡tinių patalpos, įrenginiai ir baldai turi bÅ«ti Å¡varÅ«s, langai ir durys sandarÅ«s. Patalpose ant sienų ir lubų pavirÅ¡ių neturi bÅ«ti pelÄsių (48 punktas).
Policijos areÅ¡tinÄse laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu kamerose. Tam tikslui jie turi bÅ«ti aprÅ«pinti Å¡variu ir tvarkingu valymo inventoriumi (52 punktas). Policijos areÅ¡tinÄse laikomi asmenys aprÅ«pinami minkÅ¡tuoju inventoriumi (Äiužiniais, pagalvÄmis, antklodÄmis), Å¡variais lovos skalbiniais (dviem paklodÄmis, užvalkalu pagalvei) ir dviem rankÅ¡luosÄiais (56 punktas). Lovos skalbiniai, rankÅ¡luosÄiai ir kiti skalbiniai skalbiami vieÅ¡ojoje skalbykloje.
MinkÅ¡tasis inventorius, kurio negalima skalbti, valomas cheminÄje valykloje. Lovų Äiužiniai, pagalvÄs, antklodÄs turi bÅ«ti su užvalkalais iÅ¡ nepralaidaus skysÄiams, patvaraus pavirÅ¡ių valymo ir dezinfekcijos priemonÄms audinio arba iÅ¡ audinių, tinkamų skalbti ir/arba dezinfekuoti įstaigoje esanÄiomis priemonÄmis, pvz., areÅ¡tinÄje įrengtoje dezinfekcijos kameroje (58 punktas).Vertinant pareiÅ¡kÄjo teiginius dÄl netinkamai atitverto tualeto teismas pažymi, jog byloje atsakovo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai:
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005-02-22 įsakymas Nr. 5-V-142 âDÄl leidimo pradÄti eksploatuoti KlaipÄdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinÄs 2-Ä jÄ dalįâ (b.l. 17), KlaipÄdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinÄs 2-osios dalies rekonstrukcijos įvertinimo aktas (b.l.19-20), 2005-01-11 Pripažinimo tinkamomis naudotis aktas (b.l. 21), 1999-06-11 Policijos generalinio komisaro patvirtintas leidimas pradÄti eksploatuoti KlaipÄdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinÄs 1-ojo padalinio 1-Ä jÄ dalį (b.l. 15-16) įrodo, kad kameroje, kurioje ginÄui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kÄjas, sanitarinio mazgo patalpa su klozetu buvo atskirta 1,20 m aukÅ¡Äio pertvara nuo likusios kameros dalies, kamerose įrengtas praustuvas ir kitas bÅ«tinas inventorius, kamerų vÄdinimas: natÅ«ralus ir mechaninis.
Pagrįstas atsakovo teiginys, jog Higienos normos HN 37:2009 reikalavimai nenustato, jog kamerose turi bÅ«ti įrengtas uždaras tualetas. TodÄl tokie atsakovo veiksmai atitinka Higienos normos 20 punkto reikalavimus.Atkreiptinas dÄmesys, jog pagal Higienos normos HN 37:2009 52 punktÄ kameras tvarkytis privalo patys areÅ¡tinÄje laikomi asmenys, kuriems yra iÅ¡duodamas reikalingas inventorius ir valymo priemonÄs. IÅ¡ KlaipÄdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos biuro areÅ¡tinÄs vyresniojo specialisto tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytų duomenų nustatyta, jog kamerose laikomiems asmenims valymo inventorius ir valymo priemonÄs yra iÅ¡duodamos pagal žodinį praÅ¡ymÄ .
Byloje nÄra duomenų, jog pareiÅ¡kÄjas ginÄo laikotarpiu (žodžiu ar raÅ¡tu) kreipÄsi į KlaipÄdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nus dÄl inventoriaus ir valymo priemonių iÅ¡davimo ir jam buvo atsisakyta tokias priemones iÅ¡duoti. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ byloje esanÄių duomenų matyti, kad pareiÅ¡kÄjas ginÄui aktualiu laikotarpiu su praÅ¡ymais (pareiÅ¡kimais), skundais ar pasiÅ«lymais dÄl netinkamų laikymo sÄ lygų į KlaipÄdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracijÄ nesikreipÄ (b. l. 13).
Byloje nustatyta, jog pareiÅ¡kÄjas 2015-04-17 skundu kreipÄsi į KlaipÄdos visuomenÄs sveikatos centrÄ dÄl asmenų laikymo areÅ¡tinÄs kamerose sÄ lygų pažeidimo, neužtikrinus higienos normų reikalavimų, kaip ir nagrinÄjamoje byloje. KlaipÄdos visuomenÄs sveikatos centras, atlikÄs operatyviÄ jÄ valstybinÄ visuomenÄs sveikatos saugos kontrolÄ, nustatÄ, jog areÅ¡tinÄs 23 kameroje ant palangių, dirbtinio apÅ¡vietimo angose voratinklių ir dujų sankaupų nebuvo, valymo inventorius (grindų Å¡luotos kibirai, semtuvÄliai Å¡iukÅ¡lÄms, Å¡luostÄs plauti grindims) bei plastikinÄs talpos asmeninių skalbinių ir kojų plovimui buvo tvarkingas ir Å¡varus, sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios paskirties ploto atitvertas 120-130 cm aukÅ¡Äio pertvara (b.l. 31).
Taip pat byloje vertintinas KlaipÄdos visuomenÄs sveikatos centro 2015 m. balandžio 13 d. patikrinimo aktas Nr. K3-98, kuriame užfiksuoti faktai tiriant areÅ¡tinÄse laikomų asmenų skundų aplinkybes laikotarpiu nuo 2013-2015, t.y. nagrinÄjamoje byloje aktualiu laikotarpiu (2015 m. sausio 28-30 d.) svarbios aplinkybÄs dÄl Å¡varos. Patikrinimo metu buvo tikrinamos kameros, tarp kurių ir kamera Nr. 23, kurioje buvo laikomas pareiÅ¡kÄjas, ir nustatyta, jog kameros ir jame esantys įrenginiai buvo Å¡varÅ«s. Šių raÅ¡ytinių įrodymų pagrindu teismas konstatuoja, jog atsakovo veiksmai atitiko Higienos normos 37:2009 48 ir 52 punktų reikalavimus.
PareiÅ¡kÄjas nepateikÄ jokių įrodymų, kad kameroje bÅ«tų užfiksuota neÅ¡vara, voratinkliai, dulkÄs. PrieÅ¡ingai, aukÅ¡Äiau nurodyti raÅ¡ytiniai įrodymai paneigia pareiÅ¡kÄjo skunde nurodytas aplinkybes dÄl neÅ¡varos kamerose buvimo ir inventoriaus Å¡varai palaikyti neiÅ¡davimo. PareiÅ¡kÄjas taip pat neturtinÄ Å¾alÄ kildina iÅ¡ atsakovÄs neteisÄtų veiksmų, neužtikrinus Higienos normos 58 punkto reikalavimų. Skunde nurodo, jog pagalvÄ, Äiužinys ir antklodÄ buvo be užvalkalų, antklodÄ ir pagalvÄ buvo purvinos, parudavusios, todÄl patyrÄ dvasinius ir emocinius iÅ¡gyvenimus, nes buvo nepatogu miegoti.
PareiÅ¡kÄjas teismui pateikÄ raÅ¡ytinius įrodymus, kurie pagrindžia Å¡iuos jo argumentus, t.y. KlaipÄdos visuomenÄs sveikatos centras, atlikÄs operatyviÄ jÄ kontrolÄ, 23 kameroje nustatÄ, jog Äiužiniai, pagalvÄs ir antklodÄs buvo be užvalkalų iÅ¡ nepralaidaus skysÄiams, patvaraus pavirÅ¡ių valymo ir dezinfekcijos priemonÄms audinio arba iÅ¡ audinių tinkamų skalbti (b.l. 31). Atsakovas nepateikÄ teismui įrodymų, paneigianÄių aukÅ¡Äiau nurodytas užfiksuotas aplinkybes.
Esant Å¡ioms faktinÄms aplinkybÄms, teismas konstatuoja, jog atsakovas nesielgÄ taip, kaip pagal teisÄs aktus privalÄjo veikti, nes pažeidÄ Higienos normos HN 37:2009 58 punkto reikalavimus. Esant nustatytai pirmai vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygai â neteisÄtiems veiksmams, sprÄstina ar yra kitos sÄ lygos civilinei atsakomybei atsirasti. Kita sÄ lyga reikalinga civilinei atsakomybei atsirasti â žala. PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, jog dÄl atsakovo neteisÄtų veiksmų â antklodžių minkÅ¡tajam inventoriui neužtikrinimo, jis negalÄjo miegoti, jautÄ diskomforto jausmÄ , dvasinius ir emocinius iÅ¡gyvenimus.CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinÄ Å¾ala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais. Taikant CK 6.250 straipsnį teismų praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinÄ Å¾ala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrÄ dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautÄ emocinÄ depresijÄ , pažeminimai buvo apÄiuopiami, reputacijos pablogÄjimas juntamas ir Å¡i dvasinÄ skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-15 nutartis administracinÄje byloje Nr. A63-1343/2012).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodÄs, kad neturtinÄ Å¾ala yra dvasinÄ skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinÄs žalos, kaip asmens patirtos dvasinÄs skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinÄs, emocinÄs ir kitokios bÅ«senos, buvusios iki tol, kol jis patyrÄ dvasinÄ skriaudÄ , neįmanoma sugrÄ Å¾inti - tokiÄ bÅ«senÄ kai kada (geriausiu atveju) galima tik iÅ¡ naujo sukurti, panaudojant inter alia materialiÄ (pirmiausia piniginÄ) kompensacijÄ už tÄ moralinÄ Å¾alÄ (tai nereiÅ¡kia, kad kai kada iÅ¡ties nÄra neįmanoma vien moralinÄ satisfakcija už patirtÄ moralinÄ Å¾alÄ ).
Materiali (piniginÄ) kompensacija už moralinÄ Å¾alÄ , kaip materialus tos moralinÄs žalos atitikmuo, taip pat turi bÅ«ti skiriama vadovaujantis visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iÅ¡ esmÄs skiriasi nuo paÄios moralinÄs žalos, kuri buvo padaryta ir už kuriÄ yra kompensuojama, turinio ir dÄl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinÄs skriaudos.
Tokios materialios (pirmiausia piniginÄs) kompensacijos už neturtinÄ Å¾alÄ paskirtis â sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas â jokie pinigai, joks materialus turtas â negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjÅ«Äio 19 d. nutarimÄ ).CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį bei kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Atlygintinos neturtinÄs žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Å i nuostata teismų praktikoje aiÅ¡kinama, kaip įpareigojanti teismÄ ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ , bet ir pripažinus jį pagrįstu, nusprÄsti dÄl tinkamo žalos atlyginimo bÅ«do (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A444-1211/2013). Atsižvelgiant į tai, kad neturtinÄs žalos dydį pagrindžianÄių kriterijų sÄ raÅ¡as nebaigtinis, o kiekvienu konkreÄiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinÄ vertybÄ ir neturtinÄ Å¾ala patiriama individualiai, teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar pakanka pažeistos teisÄs pripažinimo, ar turi bÅ«ti priteisiama materiali kompensacija (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A444-1211/2013).NeturtinÄs žalos atlyginimas pinigais nÄra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das.
ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡sprÄsti ginÄÄ kitu įstatymų numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinÄs ar neturtinÄs žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau â ir LVAT) praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisÄs pažeidimo pripažinimas kai kuriais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das, o neturtinÄs žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkreÄiu atveju nustatoma, kad teisÄs pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimÄ D. prieÅ¡ LietuvÄ ; 2006 m. spalio 10 d. sprendimÄ L.
L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ; LVAT 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A662-2009/2013; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A756-143/2012; 2015 m. gegužÄs 19 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-516-756/2015). Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinÄ teisÄ, turi bÅ«ti priteisiamas neturtinÄs žalos atlyginimas pinigais. TeisÄs pažeidimo trukmÄ taip pat yra vienas iÅ¡ faktorių, kuris turi bÅ«ti vertinamas sprendžiant dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo formos ir dydžio.
NagrinÄjamu atveju teisÄs pažeidimas â Higienos normos HN37:2009 58 punkto reikalavimų neužtikrinimas pareiÅ¡kÄjo atžvilgiu truko trumpÄ laiko tarpÄ â 2 paras (pareiÅ¡kÄjas kameroje buvo laikomas 2015 m. sausio 28, 29/30 dienomis), pažeidimas nebuvo tÄstinis. TodÄl nagrinÄjamu atveju nÄra pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kÄjas jo nurodytu laikotarpiu buvo kalinamas žmogaus orumÄ Å¾eminanÄiomis, t. y. pažeidžianÄiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis.
Atsižvelgus į pareiÅ¡kÄjo kalinimo neatitinkanÄiomis teisÄs aktų reikalavimų sÄ lygomis trukmÄ, į jo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas nežymiai virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus apribojimus, į tai, kad nÄra pateikta įrodymų, kad buvo sutrikdyta pareiÅ¡kÄjo sveikata ar pakenkta pareiÅ¡kÄjo tolimesniam gyvenimui ir pan., į kitus pirmiau minÄtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinÄs žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprÄstina, jog pareiÅ¡kÄjas patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ (dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, diskomfortÄ ), taÄiau Å¡ie neigiami padariniai nebuvo tokio intensyvumo, kad neturtinÄ Å¾ala bÅ«tų privalomai atlyginama pinigais.
PareiÅ¡kÄjas taip pat nepateikÄ jokių įrodymų, kad jam buvo padaryta esminÄ neturtinÄ Å¾ala, kuriÄ reikÄtų įvertinti pinigais, ir byloje nÄra jokio pagrindo iÅ¡vadai, jog nustatyti pareiÅ¡kÄjo nepatogumai buvo tokio pobÅ«džio ir pareiÅ¡kÄjo teises pažeidÄ tokiu bÅ«du, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto. TodÄl pripažintina, kad 2015 m. sausio 28 d. ir 2015 m. sausio 29/30 d. buvo pažeista pareiÅ¡kÄjo teisÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos teisÄs aktais nustatytas laikymo areÅ¡tinÄs kameroje sÄ lygas, o reikalavimas dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiÅ¡kÄjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.
         Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, 127 straipsniu,             n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kÄjo J.U. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujama KlaipÄdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad 2015 m. sausio 28 d. ir 2015 m. sausio 29/30 d. buvo pažeista J.U. teisÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos teisÄs aktais nustatytas laikymo KlaipÄdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinÄje sÄ lygas.
Skundo dalį dÄl neturtinÄs žalos prieisimo atmesti kaip nepagrįstÄ . SprendimÄ per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per KlaipÄdos apygardos administracinį teismÄ Â arba tiesiogiai apeliacinÄs instancijos teismui. TeisÄja                                                                                  AuÅ¡relÄ MažrimienÄ