2026-01-08 Nr. BB-154-1-02-7-00013-2024-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-4320/2025

Teisminio proceso Nr. 1-02-7-00013-2024-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Arūno Budrio ir Eligijaus Gladučio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo S. P. (S. P.) gynėjo advokato Viktoro Dovidaičio kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 21 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 10 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistojo S. P. gynėjas advokatas V. Dovidaitis kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 21 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir baudžiamąją bylą S. P. nutraukti, atmesti civilinį ieškinį.

Priimdami skundžiamus nuosprendį ir nutartį, bylą nagrinėję teismai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus. S. P. nepagrįstai nuteistas už pinigų, skirtų savivaldybės tarybos nario biuro patalpų nuomai, įgijimą apgaule. Išvadą, kad pinigai buvo įgyti apgaule, bylą nagrinėję teismai grindė aplinkybe, kad nuomotos patalpos yra netinkamos kasdieniniam naudojimui ir darbui, nes yra drėgnos, nešildomos, trūksta apšvietimo, turi kitų trūkumų. Ši teismų išvada nepagrįsta, nes jokie teisės aktai nenustato reikalavimų savivaldybės tarybos narių nuomojamoms patalpoms, o patalpų apžiūros protokole nurodyta, kad patalpoje buvo stalas ir kėdė, taigi, S. P. šiose patalpose galėjo vykdyti savo kaip savivaldybės tarybos nario veiklą. Pažymėtina ir tai, kad iki to laiko, kai buvo išnuomotos S. P., patalpos buvo naudojamos kaip komendanto kabinetas, taigi, buvo naudojamos darbui. Dėl to darytina išvada, kad patalpos buvo naudojamos tarybos nario funkcijoms atlikti, o S. P. kaip savivaldybės tarybos narys už patalpų nuomą teisėtai gavo kompensaciją. Priešinga teismų išvada yra pagrįsta spėjimu ir prielaidomis bei nepatikimais liudytojų J. A., A. B. ir Z. S. parodymais, nes liudytojai turi tarpusavio nesutarimų ar yra suinteresuoti bylos baigtimi. Byloje surinktais ir įvertintais įrodymais nenustačius, kad S. P. gaudamas pinigus už patalpų nuomą panaudojo apgaulę, S. P. veika negali būti kvalifikuota kaip sukčiavimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį.

S. P. buvo nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, nes teismų suklastotomis pripažintos avanso apyskaitos surašytos pagal pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, o šie nėra pripažinti suklastotais. Byloje nenustatyta ir S. P. tyčia klastoti dokumentus, nes už išmokų tarybos nariams mokėjimą ir jų kontrolę yra atsakingas ne savivaldybės tarybos narys, o savivaldybės administracija.

S. P. buvo nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, nes nenustatyta, kad S. P. veika padaryta didelė neturtinė žala. Bylą nagrinėję teismai tai grindė aplinkybe, kad S. P. nesąžiningai vykdė savo kaip savivaldybės tarybos nario įgaliojimus, tačiau ši išvada nepagrįsta. Pirma, S. P., eidamas savivaldybės tarybos nario pareigas, atnešė nepalyginamai daugiau naudos visuomenei ir valstybei nei 7400 Eur suma, dėl kurios įgijimo apgaule jis yra kaltinamas. Antra, jokie teisės aktai nenustato konkrečių reikalavimų nuomojamai patalpai (kiek turi būti stalų, kėdžių, kompiuterių ir pan.), taip pat, kiek laiko šiose patalpose turi praleisti savivaldybės tarybos narys. Trečia, pasikeitus Lietuvos Respublikos savivaldos įstatymui, savivaldybės tarybos narys nebeturi pareigos pagrįsti savo išlaidų, t. y. gali gautomis lėšomis laisvai disponuoti, todėl S. P. veika įstatymų leidėjo sprendimu buvo dekriminalizuota, o, neįvertinęs šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-47-648/2025). Galiausiai, asmenų patraukimas baudžiamojon atsakomybėn už tokio pobūdžio veikas neatitinka baudžiamosios teisės kaip kraštutinės priemonės principo.

S. P. paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, nes pagal teismų praktiką baudžiamojoje byloje Nr. 2K-47-648/2025 S. P. apskritai neturėjo būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, o jei ir būtų patrauktas, tai jam turėjo būti skiriama žymiai švelnesnė bausmė, kaip nurodoma teismų praktikoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-167-511/2025.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018, 2K-P-31-788/2021 ir kt.).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasacinio skundo teiginiai dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimų grindžiami pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto byloje surinktų įrodymų vertinimo kritika ir nesutikimu su teismų nustatyta aplinkybe, kad S. P. sudaryta biuro patalpų nuomos sutartis buvo fiktyvi, nes S. P. realiai sutartimi išsinuomotomis patalpomis nesinaudojo. Kaip jau minėta, tai nėra bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme pagrindas.

Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo BK 182 straipsnio 1 dalies, 228 straipsnio 2 dalies, 300 straipsnio 1 dalies taikymo grindžiami faktinių bylos aplinkybių neigimu, o tai nėra teisiniai argumentai, pagrindžiantys bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą. Kasacinio skundo teiginiai dėl netinkamo BK 228 straipsnio 2 dalies taikymo, kurie siejami su baudžiamosios teisės kaip kraštutinės priemonės principo taikymu, šios veikos dekriminalizavimu, nėra pagrįsti reikiamais teisiniais argumentais (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį, nagrinėdamas bylą kasacine tvarka teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu, o tokių teisinių argumentų, nagrinėtinų kasacinės instancijos teisme, nepateikta (BPK 369 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo S. P. gynėjo advokato Viktoro Dovidaičio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Arūnas Budrys

Eligijus Gladutis