ee491966-da8d-4f2a-a047-a7865da8069e · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla Nr Pranešėja A. Romanovienė                                             Civilinė byla Nr. 2A-465-163/2012Teisėjas P. Kontrimas                                             (Proceso Nr. 2-25-3-01446-2009-8)                                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                               24.1; 30.9.1; 121.21.

 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2012 m. kovo 30 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ŽydrÅ«no BertaÅ¡iaus, Alonos Romanovienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Rimvidos Zubernienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo J. M. apeliacinį skundÄ dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo J. M. ieÅ¡kinį atsakovėms R.

M., O. U. dėl santuokoje įgyto turto padalinimo bei turto, įgyto, sukurto gyvenimo drauge pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe ir jo padalinimo, n u s t a t ė: ieÅ¡kovas J. M. kreipėsi į teismÄ ir patikslintu ieÅ¡kiniu prašė:Padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ :IeÅ¡kovui priteisti žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), plotas 0,09 ha.;Atsakovei priteisti žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), plotas 9,7 ha.2.

Pripažinti negaliojančia 2009-11-13 pirkimo-pardavimo sutartį dėl žemės Å«kio paskirties sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – kavinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinio – krepÅ¡inio aikÅ¡telės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – pavėsinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), sudarytÄ tarp atsakovės R. M. ir O. U., a.k. (duomenys neskelbtini) ir taikyti restitucijÄ .3.

Pripažinti bendrÄ ja daline ieÅ¡kovo J. M. ir atsakovės R. M. nuosavybe ir padalinti Å¡iÄ bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, priteisiant ieÅ¡kovui J. M. ½ Å¡io turto:žemės sklypÄ su statiniais, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ kavinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinį – krepÅ¡inio aikÅ¡telę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ pavėsinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).;žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).;žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).;žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).;tvartÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).;žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);žemės sklypÄ su statiniais, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);6000 vienetų paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas: (duomenys neskelbtini)) akcijų;10000 vienetų paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas: (duomenys neskelbtini)) akcijų;butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);Priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas teismo posėdžio pirmosios instancijos metu atsisakė reikalavimo pripažinti bendrÄ ja daline ieÅ¡kovo J. M. ir atsakovės R. M. nuosavybe ir padalinti Å¡iÄ bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, priteisiant ieÅ¡kovui J. M. ½ Å¡io turto: butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Likusius ieÅ¡kinio reikalavimus palaikė. IeÅ¡kovas nurodė, kad su atsakove R. M. registruotoje santuokoje kartu gyveno nuo 1979-08-24 iki 2001-05-09, tačiau po santuokos nutraukimo toliau liko gyventi kartu, pripažino santuokos tęstinumÄ ir gyveno faktinėje santuokoje iki 2008 metų pradžios, tvarkė bendrÄ Å«kį, kÅ«rė ir plėtojo bendrÄ santuokos metu pradėtÄ verslÄ .

Faktinės santuokos metu Å¡alys turtiniuose santykiuose siekė sukurti ir iÅ¡laikyti teisines pasekmes, bÅ«dingas asmenims, gyvenantiems santuokoje, veikė bendrai siekdami vienodo tikslo – sukurti, naudoti, valdyti dalinės nuosavybės teise esamÄ turtÄ , abu save laikė viso sukurto ir įgyto turto bendrasavininkiais ir šį požiÅ«rį nekartÄ iÅ¡reiÅ¡kė vieÅ¡ai. Å ias aplinkybes patvirtina tiek vieÅ¡ai spaudoje publikuoti straipsniai, televizijos laidos, Å¡eimos nuotraukos bei tai, kad ieÅ¡kovo ir atsakovės santykius ir po santuokos nutraukimo artimieji laikė nepasikeitusiais.

Palangos Å vč. M. M. parapijos bažnyčios vikaro, kunigo V. T. iÅ¡duota pažyma apie 2004-08-24 ieÅ¡kovo ir atsakovės bažnyčioje Å¡vęstÄ 25 metų bendro gyvenimo sukaktį patvirtina bendrÄ gyvenimÄ kartu, kad ieÅ¡kovas su atsakove buvo iÅ¡reiÅ¡kę savo valiÄ iÅ¡laikyti ir palaikyti Å¡eimyninius santykius net ir nutraukus civilinę santuokÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka. Iki formalaus santuokos nutraukimo atsakovės vardu buvo registruotas tik 0,09 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir 9,7 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovui ir atsakovei gyvenant kartu, atsakovės vardu buvo įsigytas ir įregistruotas visas kitas ieÅ¡kiniu praÅ¡omas bendrÄ ja daline pripažinti bei padalinti turtas. IeÅ¡kovas teigia, kad po santuokos nutraukimo Å¡eimos verslas buvo ir toliau plečiamas, o nuosavybė įgyjama ieÅ¡kovo ir atsakovės bendromis pastangomis bei iÅ¡ jų įmonių lėšų. IeÅ¡kovas iki ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos ne kartÄ kreipėsi į atsakovę su pasiÅ«lymu pasidalinti turtÄ bendru sutarimu, tačiau atsakovė, žinodama apie ruoÅ¡iamÄ paduoti ieÅ¡kinį teismui dėl santuokoje ir bendro gyvenimo drauge su ieÅ¡kovu įgyto, sukurto turto padalinimo bei siekdama iÅ¡vengti turto dalijimo, 2009-11-13 pirkimo-pardavimo sutartimi perleido dalį ginčytino turto savo seseriai O.

U.. IeÅ¡kovo manymu, Å¡is sandoris buvo sudarytas skubos tvarka siekiant iÅ¡vengti galimo turto padalinimo bei siekiant nuslėpti turtÄ , todėl sandoris turi bÅ«ti pripažįstamas negaliojančiu, nuo jo sudarymo momento ir taikoma restitucija.Kretingos rajono apylinkės teismas 2011-06-10 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: padalijo santuokoje įgytÄ turtÄ : ieÅ¡kovui priteisė 9,7 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atsakovei R. M. priteisė 0,09 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); iÅ¡ atsakovės R.

M. priteisė 87876 Lt piniginę kompensacijÄ ieÅ¡kovui; kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė; priėmė ieÅ¡kovo atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio dėl Å¡io turto padalijimo: buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir Å¡iÄ civilinės bylos dalį nutraukė; iÅ¡ atsakovės R. M. priteisė 858 Lt žyminio mokesčio ieÅ¡kovo naudai; iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė 4778 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti atsakovės R.

M. naudai bei 18015 Lt atidėto ir nesumokėto žyminio mokesčio į valstybės biudžetÄ . Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omas padalinti turtas – 0,09 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 9,7 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), – įsigytas santuokos metu, tačiau nutraukiant santuokÄ nebuvo padalintas. Ä®vertinęs tai, kad 9,7 ha žemės sklypas pagal 2006-07-03 Kredito sutartį Nr. 0460618071154-22, sudarytÄ tarp AB SEB Vilniaus banko ir J.

M., yra ieÅ¡kovo įkeistas bei nustatęs, kad 0,0900 ha žemės sklypo vertė didesnė 87876,00 Lt, padalino santuokoje įgytÄ turtÄ ir ieÅ¡kovui priteisė 9,7 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), o atsakovei priteisė 0,09 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., iÅ¡ atsakovės priteisiant ieÅ¡kovui 87876,00 Lt piniginės kompensacijos už atsakovei atitenkančiÄ didesnę turto dalį.Teismas konstatavo, kad Å¡alių santuoka Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu 2001-05-09 nutraukta, o žemės sklypas, kavinė, pavėsinė, krepÅ¡inio aikÅ¡telė, esantys (duomenys neskelbtini), įsigyti bei pastatyti po santuokos nutraukimo, t. y. atsakovės asmeninės nuosavybės teise.

Ieškovas nepateikė pagrįstų įrodymų bei neįrodė, kad minėtas turtas yra jungtinės veiklos rezultatas ir yra bendroji dalinė šalių nuosavybė. Todėl teismas nelaikė, kad žemės ūkio paskirties sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – kavinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinys – krepšinio aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – pavėsinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra bendroji dalinė šalių nuosavybė, kaip jungtinės veiklos rezultatas.

Todėl, kol neįrodyta kitaip, ir teismo nenustatyta, laikė, kad minėtas turtas 2009-11-13 pirkimo-pardavimo sutarties, kuria ginčija ieškovas, sudarymo momentu priklausė atsakovei asmeninės nuosavybės teise. Teismas konstatavo, kad 2009-11-13 pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp R. M. ir O. U., atitinka bendruosius sutarčių reikalavimus bei CK VI knygos aštunto skirsnio, reglamentuojančio nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis, nuostatas ir ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms (CK 1.80 str.).

Bylos duomenimis nenustatyta, kad 2009-11-13 pirkimo-pardavimo sutartis yra sudaryta dėl akių, nes O. U. minėta sutartimi siekė teisinių pasekmių, t. y. siekė įgyti nekilnojamÄ jį turtÄ asmeninės nuosavybės teise, įgytu turtu rÅ«pinasi ir jį prižiÅ«ri, kaip savo, yra įgyto turto teisėta savininkė. Dėl Å¡ių priežasčių teismas ieÅ¡kovo reikalavimo dėl 2009-11-13 pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo netenkino.Kitus ieÅ¡kovo reikalavimus dėl turto pripažinti bendrÄ ja daline ieÅ¡kovo ir atsakovės nuosavybe ir Å¡ios bendrosios dalinės nuosavybės padalinimo, priteisiant ieÅ¡kovui ½ Å¡io turto, teismas taip pat atmetė.

Nurodė, kad Å¡is turtas yra įgytas po santuokos nutraukimo, atsakovės asmenine nuosavybės teise ir įregistruotas vieÅ¡ame registre atsakovės vardu. Atsakovė po santuokos nutraukimo šį turtÄ asmeninės nuosavybės teise įgijo vadovaujantis CK 4.47 str. 1 d. 1 p. Nesant nė vieno iÅ¡ CK 3.88 str. 1 d. nurodyto požymio, 3 dalyje nurodytų įrašų apie bendrosios jungtinės nuosavybės subjektus ar nuosavybės rūšį nekilnojamojo turto registre, negalima remtis sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija, be to reikia įrodyti, kad ginčo turtas buvo įgytas bendrai.

Tokių įrodymų ieÅ¡kovas apskritai nepateikė. Jis nepateikė jokių įrodymų, kad po santuokos nutraukimo kartu su atsakove įgijo ir sukÅ«rė bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kad kartu su atsakove vedė bendrÄ Å«kį, investavo savo lėšas siekdamas bendro tikslo su atsakove. Teismas liudytojų paaiÅ¡kinimus, kad ieÅ¡kovas gyveno viename name su atsakove, kartu dalyvaudavo Å¡ventėse, renginiuose, rÅ«pinosi ginčo sklypų ieÅ¡kojimu ir pirkimu, vertino kritiÅ¡kai, nes tai nepatvirtina, kad Å¡alys vedė bendrÄ Å«kį ir po santuokos įgijo ir sukÅ«rė bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę.

Teismas prie bylos pateiktÄ TV publicistinių laidų filmuotÄ medžiaga bei straipsnius publikuotus spaudoje nelaikė objektyviais įrodymais, todėl jais nesivadovavo. Teismas pažymėjo, kad po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovas savo vardu įgijo žemės sklypus, tačiau ieÅ¡kiniu neprašė jų pripažinti bendrÄ ja daline nuosavybe bei padalinti, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas pats nelaiko po santuokos nutraukimo įgyto turto bendrÄ ja daline Å¡alių nuosavybe. IeÅ¡kovo reikalavimui dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų pripažinimo bendrÄ ja Å¡alių nuosavybe bei jos padalijimo teismas taikė CK 3.129 str. numatyta ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir jį atmetė.

Nurodė, kad Å¡alys skyriumi pradėjo gyventi nuo 2001-05-09, t. y. nuo santuokos nutraukimo momento. IeÅ¡kovas 2002-02-08 žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos dovanojimo sutartimi perleistos atsakovei, o 2002-05-02 žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos pirkimo-pardavimo sutartimi perleistos atsakovei, tačiau Å¡ių sandorių neginčijo. Atsakovė prašė taikyti Å¡iems sandoriams ieÅ¡kinio senaties terminÄ , o ieÅ¡kovas praÅ¡ymo atnaujinti Å¡io termino nepateikė.

IeÅ¡kovas pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-06-10 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patikslintÄ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai bei priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus:1. Teismas netinkamai taikė įrodymo vertinimo taisykles, pažeidė CPK 177 str. 3 d., 197 str. 1 d., 220 str., 265 str., 270 str. Teismas nepagrįstai publicistinių laidų filmuotos medžiagos bei spaudoje publikuotų straipsnių apie Å¡alių bendrÄ gyvenimÄ nelaikė objektyviais įrodymais ir jais nesivadovavo.

Taip pat nenurodė argumentų ir motyvų, kodėl liudytojų parodymus vertina kritiÅ¡kai: liudytojai paliudijo reikÅ¡mingas bendro gyvenimo po santuokos nutraukimo ir tarpusavio įsipareigojimus kooperuojant turtÄ ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo aplinkybes (CK 6.969 str.), kurias kaip esmines bylos aplinkybes įrodinėjo ieÅ¡kovas. Kaip matyti iÅ¡ teismo posėdžio protokolo, teismas taip pat netyrė ir dalies ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų;2. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali bÅ«ti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimÄ dėl jungtinės veiklos.

Byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų visuma, taip pat liudytojų parodymai, nuotraukos, vaizdo ir garso įraÅ¡ai įrodo, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė po formalaus santuokos nutraukimo gyveno drauge, Å«kį tvarkė kartu, bendrai kÅ«rė turtÄ asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu. Atsakovė pripažino, kad tiek iki santuokos nutraukimo, tik ir po jos nutraukimo gyveno su atsakovu tame pačiame name, taip pat pripažino ieÅ¡kovo indėlį įsigyjant ginčo sklypus bei, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ namų išėjo prieÅ¡ 4 metus.

Teismas darydamas iÅ¡vadÄ , kad Å¡alis siejo tik darbiniai santykiai, neatskyrė darbo teisinių santykių nuo civilinių teisinių santykių, Å¡iuo atveju nuo jungtinės veiklos, kurios pagrindu po formalaus santuokos nutraukimo Å¡alys likusios gyventi kartu, tvarkė Å«kį, kÅ«rė ir plėtojo bendrÄ santuokos metu pradėtÄ verslÄ . IeÅ¡kovas, įgyvendindamas Å¡iuos tikslus, veikė kaip privatus fizinis asmuo, sklypai bei kitas nekilnojamas turtas taip pat buvo įgyjami atsakovės – privataus asmens vardu, o ne įmonių vardu, o byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai apie atsakovės nekilnojamojo turto įgijimÄ paneigia tarp Å¡alių buvus tik darbinius santykius;3.

Teismo išvada, kad žemės sklypas, kavinė, pavėsinė, krepšinio aikštelė, esantys Žibininkų k., Kretingos r., įsigyti bei pastatyti po santuokos nutraukimo nepagrįsta, prieštarauja byloje esantiems įrodymams, pažeidžianti CK 4.47 str. nuostatas. Byloje pateiktos nuotraukos, informacija spaudoje, filmuotoje medžiagoje, liudytojų parodymai patvirtina, kad šie objektai buvo pastatyti ir naudojami ieškovui ir atsakovei dar esant santuokoje. Atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, kad šie statiniai buvo statomi iki 2000 m., t y. iki šalių santuokos nutraukimo.

Kavinės pastatas su kiemo statiniais, kaip nuosavybės teisės objektas, atsirado iki santuokos nutraukimo – juos pastatant (CK 4.47 str. 1 d. 4 p.). Tačiau teismas sprendime dėl Å¡ių faktinių aplinkybių nepasisakė ir jų nevertino. Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad 2009-11-13 pirkimo pardavimo sutartis atitinka bendruosius sutarčių reikalavimus bei CK VI knygos aÅ¡tunto skirsnio nuostatas ir neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų normoms, nes atsakovė turto savo seseriai negalėjo perleisti dėl aukščiau nurodytų aplinkybių dėl turto įsigijimo ir sukÅ«rimo Å¡alims esant santuokoje. Teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas yra praleidęs 5 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ginčyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų perleidimo sandorius prieÅ¡tarauja CK 1.127 str. 1 d. bei nukrypsta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos.

Teismas neteisingai įvertino ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ , laikydamas termino eigos pradžiÄ akcijų perleidimo sandorių datas. Pirmiausia turėjo bÅ«ti nustatytas teisės pažeidimo momentas, nes Å¡alims gyvenant kartu ir nesant nesutarimų, akcijų perleidimo sandorio įforminimas atsakovės vardu savaime negali bÅ«ti laikomas ieÅ¡kovo teisių pažeidimu. IeÅ¡kovas apie savo teisių pažeidimÄ sužinojo pasibaigus bendram su atsakove gyvenimui kartu 2008 metais, po nepavykusių bandymų susitarti su atsakove dėl turto padalijimo.

Byloje apteikti įrodymai atvirtina buvus tarp Å¡alių susitarimÄ dėl jungtinės veiklos, bendrÄ valiÄ nepertraukiamai valdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėti jų akcijas, bendrai rÅ«pintis Å¡iomis įmonėmis, o jų registracija atsakovės vardu yra vienas iÅ¡ daugelio jungtinės veiklos rezultatų, todėl yra pagrindas Å¡ių įmonių akcijas pripažinti bendra dalies nuosavybe, o ieÅ¡kovo įnaÅ¡Ä Å¡ioje nuosavybėje patvirtina Å¡io turto sukÅ«rimo aplinkybės.Atsakovas įrodinėjo, kad žemės sklypas, gyvenamasis namas, garažas, Å«kiniai pastatai, kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), įsigyti ir sukurti jungtinės nuosavybės teises santuokos metu bendromis sutuoktinių lėšomis ir nepertraukiamai buvo valdomi, prašė pripažinti bendra nuosavybe ir padalinti lygiomis dalimis, tačiau teismas dėl Å¡io reikalavimo nepasisakė, nevertino pateiktų įrodymų. 1991-10-29 ieÅ¡kovui sutartimi neterminuotam laikotarpiui individualiai gyvenamojo namo statybai buvo suteikta 2500 kv. m. dalis žemės sklypo, ant kurio yra minėti statiniai.

Ant Å¡io sklypo ieÅ¡kovo pastangomis ir lėšomis buvo pastatyti ir įregistruoti ginčo gyvenamasis namas su Å«kiniais pastatais. 1992-07-17 ieÅ¡kovas šį turtÄ perleido savo tėvui, kuris pasirašė įgaliojimÄ ieÅ¡kovui suteikiant teisęs valdyti, tvarkyti visÄ jo turtÄ , sudaryti sandorius ir t.t. IeÅ¡kovas ir atsakovė buvo faktiniai Å¡io turto savininkai. 2005-07-15 Å¡is turtas pirkimo-pardavimo sutartimi buvo perleistas atsakovei, tačiau abi Å¡alys šį turtÄ valdė ir naudojosi juo, taip pat jį remontavo, gerino.

Turto registracija atsakovės vardu yra tik vienas iÅ¡ daugelio jungtinės veiklos rezultatų.4. Apeliantas teigia, kad žemės sklypai (unikalÅ«s numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) įsigyti Å¡alims gyvenant drauge, užsiimant bendra veikla ir siekiant bendro tikslo, kooperuojant turtÄ ir nematerialines vertybes, t.y. esant Å¡alių susitarimui dėl jungtinės veiklos, todėl jie turi bÅ«ti pripažinti bendra daline nuosavybe.

5. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria Å¡alims padalinti jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas. Nurodo, kad buvo pažeistos CK 3.127 str. 3 d. taisyklės bei CPK 13 str. nustatytas dispozityvumo principas. Byloje nėra pateikta duomenų, paneigiančių lygių dalių prezumpcijÄ , nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių turto padalinti natÅ«ra abiem Å¡alims negalima. Teismas, padalindamas žemės sklypus, neatsižvelgė į žemės sklypų buvimo vietÄ , galimybes naudotis turtu, nepagrįstai nevertino ieÅ¡kovo argumentų ir byloje pateiktų duomenų.

Be to, iÅ¡eidamas už pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ribų ir priteisdamas kompensacijÄ ieÅ¡kovui, nepagrįstai pasirėmė turto verte, kuri neatitinka turto rinkos vertės.6. Teismas, darydamas iÅ¡vadÄ , kad po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovas savo vardu įgijo žemės sklypus, tačiau ieÅ¡kiniu neprašė jų pripažinti bendrÄ ja daline nuosavybe bei padalinti, todėl pats nelaiko po santuokos nutraukimo įgyto turto bendrÄ ja daline Å¡alių nuosavybe, pažeidė CPK 178 str. bei dispozityvumo principÄ .

Atsakovė O. U. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o šį skundÄ atmesti ir palikti galioti Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-10-11 sprendimÄ . Atsakovė R. M. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o šį skundÄ atmesti ir palikti galioti Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-10-11 sprendimÄ . Nurodo, kad teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis po santuokos nutraukimo kartu su atsakove įgijo ir sukÅ«rė bendrÄ dalinę nuosavybę, nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kad su atsakove vedė bendra Å«kį, investavo savo lėšas, siekdamas bendro tikslo su atsakove.Atsakovė R.

M. 2012-03-05 pateikė praÅ¡ymÄ nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme iÅ¡spręsti laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ ir panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2010-03-08 nutartį. Apeliacinis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).Å ioje byloje ieÅ¡kovas praÅ¡o padalinti turtÄ Ä¯sigytÄ Å¡alims gyvenant santuokoje, t. y. bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę ir turtÄ , kurį atsakovė įsigijo po santuokos nutraukimo. PraÅ¡ydamas padalinti turtÄ atsakovės įsigyta po santuokos nutraukimo, ieÅ¡kovas nurodo, kad nutraukus santuokÄ jie su atsakove toliau gyveno kartu, vedė bendrÄ Å«kį, todėl Å¡is turtas yra bendroji dalinė nuosavybė..Santuoka tarp ieÅ¡kovo J.

M. ir atsakovės R. M. buvo užregistruota 1979-08-24. Santuoka tarp Å¡alių buvo nutraukta 2001-05-09 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu. IÅ¡ teismo sprendimo matyti, kad pateikdamas ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo ieÅ¡kovas J. M. nurodė, kad su atsakove R. M. aÅ¡tuonis mėnesius gyvena atskirai, taikytis nenori, bylos medžiaga nustatyta, kad sutuoktiniai toliau kartu gyventi ir iÅ¡saugoti Å¡eimÄ nebegali ( t. 1, b. l8). IÅ¡tuoka Kretingos rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota 2001-08-08 ( t. 1, b. l. 19).

IÅ¡situokiant turtas tarp sutuoktinių padalintas nebuvo. Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymu arba pagal sutartį (CK 3.87, 3.101 str.). Tais atvejais, kai bendro turto režimas nustatytas, preziumuojama, kad turtas įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.).Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų darbu turi bÅ«ti įrodinėjamas. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ (faktinis ieÅ¡kinio pagrindas) ir reikalavimÄ (ieÅ¡kinio dalykas). Dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo.Ä®statymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiÅ¡kia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė.

Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 1 ir 2 d.). Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad ieÅ¡kovas J. M. ir atsakovė R. M., gyvendami santuokoje, R. M. vardu 1993-06-16 įsigijo 0,09 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 112000,00Lt, bei 2000-12-28 9,70 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 24124,00 Lt.

IeÅ¡kovas prašė dalinant santuokos metu įgytÄ turtÄ priteisti jam žemės sklypÄ , esanti (duomenys neskelbtini), o atsakovei R. M. priteisti žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas dalindamas santuokos metu įgytÄ turtÄ , J. M. priteisė žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o R. M. žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).CK 3.117 straipsnio 1 dalyje preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios.

Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė virÅ¡ija jo dalį iÅ¡ bendro turto, tai Å¡is sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui iÅ¡mokėti kompensacijÄ (CK 3.117 str. 2 d.). Turtas padalijamas natÅ«ra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalinti.Nagrinėjamu atveju santuokos metu buvo įsigyti du žemės sklypai. Tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė prašė priteisti kiekvienam sutuoktiniui po žemės sklypÄ , tik nepasiekė bendro sutarimo kuriam kuris sklypas turėtų bÅ«ti priteistas.

Å alys pageidavo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais teismas pasirėmė priteisdamas ieÅ¡kovui žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), o atsakovei – žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos 9,7 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) yra įkeistas bankui pagal 2006-07-03 Kredito sutartį Nr. 0460618071154-22, sudarytÄ tarp AB SEB Vilniaus banko ir ieÅ¡kovo J.

M. (sutartinės hipotekos kodas 03120060008585). IeÅ¡kovui neįvykdžius kreditorinių įsipareigojimų, iÅ¡ieÅ¡kojimas gali bÅ«ti nukreipiamas į įkeistÄ turtÄ , todėl padalinus žemės sklypus pagal ieÅ¡kovo pageidavimÄ , bÅ«tų nukrypta nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas, nesutikdamas su tokiu žemės sklypų padalinimu, nurodo, kad žemės sklypu Alytuje naudojosi jo tėvai, teismas nenurodė jokių aplinkybių dėl kurių turtas nebuvo padalintas natÅ«ra, atsakovė nėra pareiÅ¡kusi reikalavimo (prieÅ¡ieÅ¡kinio) dėl sklypų padalinimo, todėl teismas, iÅ¡eidamas iÅ¡ pareikÅ¡to reikalavimo ribų ir priteisdamas kompensacijÄ ieÅ¡kovui, nepagrįstai pasirėmė turto verte, kuri neatitinka turto rinkos vertės. Kolegijos nuomone Å¡ie ieÅ¡kovo motyvai nepagrįsti.

Turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, vieno sutuoktinio ar jų kreditorių reikalavimu, gali bÅ«ti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuokÄ nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium (CK 3.116 str. 1 d.). Taigi, įstatymas nereikalauja, kad vienam sutuoktiniui pasikreipus į teismÄ dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, kitas sutuoktinis privalo pareikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinį. Abu sutuoktiniai pageidavo, kad kiekvienam bÅ«tų skirtas atskiras žemės sklypas, sklypai yra suformuoti kaip atskiri vienetai.

Tai, kad praeityje žemės sklypu naudojosi ieÅ¡kovo tėvai, neturi jokios įtakos dalijant turtÄ tarp sutuoktinių. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas peržengė ieÅ¡kinio ribas, nes, praÅ¡ydamas padalinti santuokos metu įgytÄ turtÄ , ieÅ¡kovas neprašė priteisti kompensacijos. LR CPK XIX skyrius numato bendrųjų ieÅ¡kinio nagrinėjimo taisyklių iÅ¡imtys taikomas visoms Å¡eimos byloms. Å io skyriaus 376 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias ir teismo posėdyje paaiÅ¡kėjusias bylos aplinkybes, turi teisę virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus, t.y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikÅ¡ta, taip pat priimti sprendimÄ dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu.

Kadangi dalijamų sklypų rinkos vertės yra skirtingos, atsakovei priteisto žemės sklypo vertė didesnė, pirmosios instancijos teismas, teisingai priteisė iÅ¡ atsakovės 87876,00 Lt. kompensacijÄ už atitenkančiÄ didesnę turto dalį (CK 3.127).    Dėl gyvenimo kartu ir bendro Å«kio vedimo po santuokos nutraukimo, R. M. vardu registruoto turto pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe. IeÅ¡kovas prašė pripažinti bendrÄ ja daline ieÅ¡kovo J. M. ir atsakovės R. M. nuosavybe ir padalinti Å¡iÄ bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, priteisiant ieÅ¡kovui J.

M. ½ Å¡io turto:žemės sklypÄ su statiniais, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ kavinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinį – krepÅ¡inio aikÅ¡telę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ pavėsinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).;žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).;žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).;žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).;tvartÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).;žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);CK 3.100 straipsnyje numatyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai.

Å io straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuokÄ . Nagrinėjamu atveju keliamas ginčas dėl gyvenimo kartu nutraukus santuokÄ bei nesusituokusių asmenų įgyto turto teisinio statuso, t.y. ginčas susijęs su kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų turtinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimu ir taikymu. Tokių asmenų turtiniams santykiams netaikomos teisės normos, reglamentuojančios sutuoktinių turto teisinį statusÄ .

Nurodytus teisinius santykius reglamentuojantis CK trečiosios knygos VI dalies XV skyrius dar negalioja, nes dar nėra priimta specialaus įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarkÄ . Nuosekli susiformavusi kasacinio teismo praktika patvirtina, kad tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytÄ turtÄ taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-332/2006).

Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, bendro Å«kio tvarkymas, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų darbu turi bÅ«ti įrodinėjamas. Be to, įrodinėti reikia ne tik nesusituokusių asmenų gyvenimo kartu, bet ir koks turtas įgytas bendrosios dalinės nuosavybės teise, kadangi nustačius, kad Å¡alis sieja jungtinės veiklos (partnerystės) santykiai, nereiÅ¡kia, kad visas Å¡ios sutarties galiojimo metu bet kurio iÅ¡ jos dalyvių įgytas turtas ex-ante bus laikomas jų bendrÄ ja daline nuosavybe ir kad Å¡alys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010).IeÅ¡kovas, praÅ¡ydamas padalinti po santuokos nutraukimo atsakovės įsigytÄ turtÄ , nurodo, kad po santuokos nutraukimo, jis ir atsakovė toliau gyveno kartu, vedė bendrÄ Å«kį, praÅ¡omas padalinti turtas įgytas iÅ¡ jų bendrų pajamų.

Ä®rodinėdamas minėtas aplinkybes jis rėmėsi liudytojų parodymais, publikacijomis įvairiuose spaudos leidiniuose, vaizdo ir garso įraÅ¡ais, kunigo V. T. pažyma apie bažnyčioje Å¡vęstÄ 25 metų bendro gyvenimo sutartį. Atsakovė, nesutikdama su ieÅ¡kovo teiginiais, nurodė, kad po santuokos nutraukimo ji su ieÅ¡kovu kartu negyveno, bendro Å«kio nevedė, nesukÅ«rė bendrosios dalinės nuosavybės, po santuokos nutraukimo tiek jos, tiek ieÅ¡kovo įgytas turtas yra kiekvieno asmeninė nuosavybė.

 Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas nurodo, kad atsakovė nepateikė jokių savo teiginius patvirtinančių įrodymų. Tačiau santuokos nutraukimas yra tas juridinis faktas, po kurio nutrÅ«ksta sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. IeÅ¡kovas teigia, kad po santuokos nutraukimo atsirado bendroji dalinė nuosavybė, todėl tai įrodinėti turi bÅ«tent ieÅ¡kovas. Å ioje byloje pateikti įrodymai nepatvirtina ieÅ¡kovo teiginio, kad po santuokos nutraukimo jis su buvusia sutuoktine toliau gyveno kartu ir vedė bendrÄ Å«kį.

IÅ¡ teismo sprendimo iÅ¡tuokos byloje matyti, kad pateikdamas ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo ieÅ¡kovas J. M. nurodė, kad su atsakove R. M. aÅ¡tuonis mėnesius gyvena atskirai, taikytis nenori, bylos medžiaga nustatyta, kad sutuoktiniai toliau kartu gyventi ir iÅ¡saugoti Å¡eimÄ nebegali (t. 1, b. l8). Pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai nieko konkrečiai apie tai, ar po santuokos nutraukimo buvę sutuoktiniai tęsė gyvenimÄ kartu, iÅ¡ kokių lėšų buvo įgytas turtas, kurį praÅ¡o padalinti ieÅ¡kovas, neparodė.

Liudytojai savo parodymais patvirtino tas aplinkybes, kad iki 2008 m. J. M. gyveno (duomenys neskelbtini) esančiame name, kad tarp R. M. ir J. M. buvo normalÅ«s santykiai, kad jis rÅ«pinosi žemės sklypų, kuriuos nupirkdavo R. M. paieÅ¡ka, kad rÅ«pinosi kavinės reikalais. Atsakovė Å¡ių aplinkybių taip pat neneigia, tačiau tai, kad po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovas kurį laikÄ gyveno viename name su atsakove (kaip teigia atsakovė ji pirmame namo aukÅ¡te, ieÅ¡kovas – antrame), ar kad bÅ«damas įmonės darbuotojas rÅ«pinosi įmonės veikla, ieÅ¡kojo sklypų ir pan., neįrodo jų gyvenimo kartu ir bendro Å«kio vedimo.

Tai, kad nutraukus santuokÄ tarp buvusių sutuoktinių iÅ¡liko normalÅ«s, dalykiÅ¡ki santykiai, kad atsakovė toliau bendravo su ieÅ¡kovo tėvais (kurie yra jos vaikų seneliai), kartu su atsakovu dalyvaudavo giminės Å¡ventėse ir įmonės organizuotuose renginiuose, parodo, kad nutraukus santuokÄ santykiai tarp buvusių sutuoktinių iÅ¡liko civilizuoti, bet neįrodo buvusių sutuoktinių bendro gyvenimo ir bendro Å«kio vedimo. IÅ¡ pateiktų publikacijų, video įrašų darytina iÅ¡vada, kad Å¡ios publikacijos yra daugiau viešųjų ryÅ¡ių akcijos, skirtos kavinės Žibininkų kaime reklamai, kuria buvo suinteresuota ne tik savininkė R.

M., bet ir įmonės darbuotojas J. M., todėl jos nevertintinos kaip įrodymai patvirtinantys Å¡alių bendrÄ gyvenimÄ ir bendro Å«kio vedimÄ po santuokos nutraukimo. Dar vienas ieÅ¡kovo motyvas, jo nuomone, patvirtinantis bendrÄ gyvenimÄ po santuokos nutraukimo, yra tai, kad jie Palangos RK bažnyčioje 2004-08-24 Å¡ventė 25 metų bendro gyvenimo sutartį. Kaip paaiÅ¡kino atsakovė R. M., vaikai, kurie labai norėjo kad tėvai susitaikytų, suorganizavo tÄ Å¡ventę, o jie, nenorėdami skaudinti vaikų, joje sudalyvavo.

IeÅ¡kovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad vaikai Å¡ventei iÅ¡nuomavo rÅ«bus, kad prieÅ¡ vykstant į bažnyčiÄ iÅ¡ juvelyrinės parduotuvės Palangoje pasiskolino žiedus. Tos aplinkybės tik patvirtina atsakovės teiginius. Be to, po santuokos nutraukimo ne tik atsakovė R. M. įsigijo turto, bet, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nekilnojamojo turto savo vardu įsigijo ir ieÅ¡kovas J. M. (t. 4, b. l. 75-103). Nors apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas teigia, kad savo vardu jis nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯sigijo tik po to, kai išėjo iÅ¡ namų, tačiau iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡rašų matyti, kad turtas įgytas ne tik 2008 metais ir vėliau, bet ir 2004, 2007 metais.

Savo vardu įsigyto turto ieÅ¡kovas nepraÅ¡o dalinti, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas pats nelaiko, kad po santuokos nutraukimo jo ir atsakovės įgytas turtas yra bendroji dalinė nuosavybė, o tik siekia sau materialinės naudos. Tai, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė kaip privatÅ«s asmenys 2004-2008 metais buvo paėmę visÄ eilę paskolų, kuriuose už ieÅ¡kovo paskolas laidavo atsakovė, o už atsakovės paskolas laidavo ieÅ¡kovas neįrodo jų bendro gyvenimo, bendro Å«kio vedimo ar jungtinės veiklos.

Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimÄ ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 str.). Laiduotojas neprivalo bÅ«ti Å¡eimos narys ar vykdyti bendrÄ veiklÄ . PraÅ¡ydamas pripažinti bendra daline nuosavybe žemės sklypu, kuriuos R. M. įsigijo po santuokos nutraukimo, ieÅ¡kovas nurodo, kad Å¡ie sklypai buvo įsigyti jungtinės veiklos pagrindu, kad jis ieÅ¡kojo parduodamų žemės sklypų, sklypai buvo perkami numatytiems tikslams, buvo rengiami sklypų naudojimo planai.

Taip teigdamas ieÅ¡kovas klaidingai tapatina savo darbÄ R. M. bendrovėse su nuosavybės teise. Atsakovė R. M. nurodė, kad į ieÅ¡kovo, kaip samdomo darbuotojo pareigas įėjo žemės sklypų suradimas, sklypus ji pirko numatytiems tikslams. Liudytojai L. R. ir O. M. taip pat patvirtino tas aplinkybes, kad sklypų paieÅ¡kÄ organizuodavo ieÅ¡kovas, tačiau sandorius sudarydavo ir atsiskaitydavo atsakovė (t. 7, b. l. 41, 43).  Dėl 2009-11-13 pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp R. M. ir O. U. pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

IeÅ¡kovas praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančia 2009-11-13 pirkimo-pardavimo sutartį dėl žemės Å«kio paskirties sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – kavinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinio – krepÅ¡inio aikÅ¡telės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – pavėsinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini)., sudarytÄ tarp atsakovės R. M. ir O. U., a.k. (duomenys neskelbtini) ir taikyti restitucijÄ , nurodė, kad Å¡i sutartis sudaryta tik siekiant iÅ¡vengti turto dalybų. Nurodo, kad ginčijama sutartimi parduotas turtas yra neatsiejama bendro HBH pramogų ir poilsio komplekso dalis, jis parduotas už nerealiai maÅ¾Ä kainÄ , parduotus žemės sklypus jis įsigijo 2002-05-13 atkÅ«rus jam nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ , o atsakovei pardavė tik dėl jo atžvilgiu vykusių teisminių procesų.

IeÅ¡kovas teigia, kad ginčijama sutartimi parduotas turtas yra sukurtas jiems gyvenant santuokoje, abiejų sutuoktinių bendra veikla, tačiau jis įregistruotas R. M. vardu jau po santuokos nutraukimo, todėl turi bÅ«ti pripažintas bendrÄ ja daline ieÅ¡kovo J. M. ir atsakovės R. M. nuosavybe, o sutartis panaikinta, nes ji buvo sudaryta be ieÅ¡kovo sutikimo. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nurodo, kad ginčijama sutartimi parduotas turtas yra įgytas santuokos metu, tačiau pripažįsta, kad jam 2002-05-13 atkÅ«rus nuosavybės teises į 2, 9710 ha žemės (duomenys neskelbtini), jis žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio priklausiniai yra pastatas - kavinė unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – pavėsinė unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), krepÅ¡inio aikÅ¡telė unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiti statiniai, 2002-06-14 pardavė atsakovei R.

M. (t. 2, b. l. 7-10). Tai, kad tarp jo ir atsakovės buvo sudaryta žemės sklypo su statiniais pirkimo-pardavimo sutartis, patvirtina tÄ faktÄ , kad bendro Å«kio ir bendros veiklos tarp jų su atsakove R. M. nebuvo ir, kad R. M. nupirkus iÅ¡ J. M. žemės sklypÄ ir jame esančius statinius, jie tapo jos asmenine nuosavybe. CK 4.37 straipsnis numato, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudotis nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti.

BÅ«dama teisėta ginčijamo turto savininke, R. M. galėjo juo disponuoti savo nuožiÅ«ra. Ginčijama 2009-11-03 pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta tarp R. M. ir O. U., atitinka bendruosius sutarčių reikalavimus, ji neprieÅ¡tarauja CK nuostatoms. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡rašų duomenimis bendra ginčijama sutartimi parduoto turto vertė 372 430 Lt., parduota buvo už 275 000 Lt. (t. 2, b. l. 4-6). Žinant kokia padėtis buvo 2009 metais nekilnojamojo turto rinkoje, kaip buvo smukusios nekilnojamojo turto kainos, nepagrįstas ieÅ¡kovo teiginys, kad turtas buvo parduotas už nerealiai maÅ¾Ä kainÄ IeÅ¡kovas nurodo, kad 2003-10-02 statinių pripažinimo tinkamu naudoti akte, jis nurodytas kaip statytojas, tačiau Å¡iame akte J.

M. įvardintas kaip statytojo atstovas. Be to, tai neturi jokios reikÅ¡mės, nes 2002-06-14 pirkimo – pardavimo sutartis yra galiojanti ir neginčijama. Ginčydamas 2009-11-13 pirkimo–pardavimo sutartį, ieÅ¡kovas nepateikė motyvų, kurių pagrindų bÅ«tų galima pripažinti ginčijamÄ sutartį negaliojančia. Dėl įmonių akcijų ir senaties termino.IeÅ¡kovas prašė pripažinti bendrÄ ja daline nuosavybę 6 000 vienetų paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 10 000 vienetų paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų ir padalinti Å¡iÄ bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, priteisiant ieÅ¡kovui ½ Å¡io turto.

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šį ieÅ¡kovo reikalavimÄ , konstatavo, kad akcijos nėra bendra dalinė nuosavybė, be to ieÅ¡kovas praleido senaties terminÄ ir nepraÅ¡o jo atnaujinti. Apeliantas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad bendrovės, nors buvo steigiamos kitų asmenų vardais, priklausė jam ir atsakovei R. M., jie jas finansuodavo. Apeliantas patvirtina, kad jis žinojo, kad po santuokos nutraukimo Å¡ių bendrovių akcijos buvo perleistos atsakovei R. M., tačiau mano, kad senaties termino jis nepraleido, nes terminas turėtų bÅ«ti skaičiuojamas nuo to laiko, kai pasibaigė jų bendras gyvenimas.

CK 1.127 str. 1 d. nurodyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . IeÅ¡kovas tiek savo ieÅ¡kininius reikalavimus, tiek apeliacinį skundÄ grindžia tuo, kad po santuokos nutraukimo jis su buvusia sutuoktine ir toliau gyveno kartu, vedė bendrÄ Å«kį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad ieÅ¡kovas neįrodė Å¡ių aplinkybių ir pagrįstai konstatavo, kad po santuokos nutraukimo R.

M. vardu įgytas turtas nėra jų bendra dalinė nuosavybė. Ieškovas, prašydamas padalinti akcijas nurodo, kad šios bendrovės, kitų asmenų vardu, buvo įsteigtos dar gyvenant santuokoje, todėl yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigėjas buvo A. K., kuris vėliau akcijas perleido ieškovo tėvui J. M., o šis 2001-11-26, jau po santuokos nutraukimo, akcijas padovanojo R. M. (t. 3, b. l. 137). UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelė steigėja ir akcininkė buvo O.

U., kuri 2002-05-01 pardavė jas R. M. (t. 3, b. l. 94). IeÅ¡kovas pripažįsta, kad žinojo apie Å¡iuos sandorius, todėl, jeigu jis laikė, kad tai yra santuokos metu įgytas turtas, galėjo Å¡iuos sandorius užginčyti, tačiau per nustatytÄ senaties terminÄ to nepadarė. IeÅ¡kovas praleisto senaties termino atnaujinti nepraÅ¡o, todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad yra praleistas CK 3.129 straipsnyje nustatytas senaties terminas. Atkreiptinas dėmesys, kad J. M. (ieÅ¡kovo tėvas) ir O.

U. akcijų perleidimo metu buvo vieninteliai akcininkai ir turėjo tik po Å¡imtÄ vienetų bendrovių akcijų, o ieÅ¡kovas praÅ¡o padalinti 6 000 paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 10 000 vienetų paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinis kapitalas nuo 10 000 iki 1 000 000 litų buvo padidintas, iÅ¡leidžiant papildomai 9 900 vardinių paprastųjų akcijų, vienintelio akcininko R. M. 2005-01-11 sprendimu, jai įneÅ¡ant į bendrovės kasÄ pinigus (t. 3, b. l. 92-93, 103).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinis kapitalas nuo 10 000 iki 600 000 litų buvo padidintas, iÅ¡leidžiant 5 900 vardinių paprastųjų akcijų, vienintelio akcininko R. M. 2005-01-17 sprendimu, 200-01-12 akcijų pasiraÅ¡ymo sutartimi (t. 3, b. l. 135-136, 143). Be to, ieÅ¡kovas neatskiria akcijų turėjimo ir samdomo darbo. Bendroves kurti, rÅ«pintis jų veikla gali ir samdomi asmenys, tačiau, jeigu jie nėra akcijų turėtojai, tai nėra turto savininkai. Dėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo su kitais statiniais.Tarp kitų ieÅ¡kovo reikalavimų buvo praÅ¡ymas prašė pripažinti bendrÄ ja daline ieÅ¡kovo J.

M. ir atsakovės R. M. nuosavybe ir padalinti Å¡iÄ bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, priteisiant ieÅ¡kovui J. M. ½ žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad teismas dėl Å¡io reikalavimo nepasisakė, nevertino pateiktų įrodymų.Nors pirmosios instancijos teismas savo sprendimo motyvuojamojoje dalyje atskirai Å¡io reikalavimo neaptarinėjo, tačiau dėl jo pasisakė bendrai aptardamas ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â pripažinti nekilnojamÄ jį turtÄ bendrÄ ja daline jo ir atsakovės nuosavybe.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovui 1991-10-29 buvo suteikta dalis sklypo gyvenamojo namo statybai, niekas neneigia ir to fakto, kad gyvenamasis namas ir kiti statiniai buvo pastatyti, tačiau 1992-06-17 pirkimo-pardavimo sutartimi ieÅ¡kovas gyvenamÄ jį namÄ ir kitus pastatus pardavė savo tėvui J. M., kuris 2005-04-29 iÅ¡ Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos nupirko ir žemės sklypÄ . J. M. (tėvas) 2005-07-15 pirkimo-pardavimo sutartimi žemės sklypÄ , gyvenamÄ jį namÄ ir kitus pastatus (garaÅ¾Ä , Å«kinį pastatÄ ir kitus kiemo statinius) pardavė R.

M. (t. 4, b. l. 9-14). Å ios pirkimo-pardavimo sutartys nėra nuginčytos, jos atitinka įstatymo reikalavimus. IeÅ¡kovas nurodo, kad jo tėvai Žibininkų kaime negyveno, name gyveno jis, atsakovė ir vaikai. Jie ne tik gyveno, bet ir remontavo bei gerino gyvenamÄ jį namÄ . Tai, kad ieÅ¡kovo tėvai negyveno jiems nuosavybės teise priklausančiame name Žibininkų kaime, kad buvo parašę įgaliojimus ieÅ¡kovui ir atsakovei tvarkyti ir disponuoti pastatais, nepaneigia jų nuosavybės, kaip neįrodo nuosavybės teisės fakto tai, kad gyvendamos ieÅ¡kovo tėvams nuosavybės teise priklausančiame name, Å¡alys jį prižiÅ«rėjo ir remontavo.

Tai, kad 2005-07-15 žemės sklypas, namas ir kiti pastatai atsakovei buvo parduoti, kaip teigia ieÅ¡kovas, už 3 kartus mažesnę nei vidutinė rinkos vertė, neįrodo Å¡io sandorio fiktyvumo. Atsakovei žemės sklypÄ ir pastatus pardavė buvusio sutuoktinio tėvas, jos vaikų senelis, todėl visai suprantamas dalykas, kad kaina neatitiko rinkos vertės.     Dėl teismo padarytų materialinių ir procesinių normų pažeidimų.     Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas nurodo, kad teismas nepagrįstai pateiktÄ TV publicistinių laidų filmuotÄ medžiagÄ bei straipsnius publikuotus spaudoje, nelaikė objektyviais įrodymais ir jais nesivadovavo, kritiÅ¡kai vertino liudytojų parodymus, atsisakė vertinti viso viseto įrodymų.Ä®rodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.).

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad faktiniai duomenys nustatomi Å¡iomis priemonėmis: Å¡alių ir trečiųjų suinteresuotųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, raÅ¡ytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiÅ«rų protokolais, ekspertų iÅ¡vadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įraÅ¡ais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.Kaip matyti iÅ¡ teismo posėdžio protokolo, bylos medžiagos teismas tiek TV publicistinių laidų filmuotÄ medžiagÄ , tiek publikacijas įvairiuose leidiniuose, priėmė kaip įrodymus, juos tyrė, tačiau nustatęs, kad Å¡ios laidos ir publikacijos yra susijusios su įmonės reklama, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad jos nėra objektyvus įrodymas ieÅ¡kovui J.

M. įrodinėjant bendrÄ gyvenimÄ ir bendrÄ Å«kio vedimÄ su atsakove R. M..Tai, kad teismo posėdžio metu nebuvo pagarsinta eilė apeliaciniame skunde nurodytų ir byloje esančių įrodymų, neprieÅ¡tarauja CPK įtvirtintoms nuostatoms. CPK 250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad iÅ¡klausęs dalyvaujančių byloje asmenų paaiÅ¡kinimus, teismas Å¡io kodekso 186-220 straipsniuose nustatyta tvarka iÅ¡tiria visus kitus byloje esančius įrodymus. RaÅ¡ytiniai įrodymai balsu perskaitomi teismo posėdyje ir pateikiami susipažinti dalyvaujantiems byloje asmenims, iÅ¡skyrus atvejus, kai jie su Å¡iais įrodymais susipažino iki teismo posėdžio pradžios.

Be to, teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas ir jo atstovas neturėjo jokių pastabų ir paaiÅ¡kinimų dėl raÅ¡ytinių įrodymų tyrimo. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas nenurodė argumentų ir motyvų, kodėl kritiÅ¡kai vertino liudytojų parodymus. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus, tame tarpe ir liudytojų parodymus, pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, iÅ¡analizavęs liudytojų parodymus, padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad liudytojų parodymai neįrodo, jog ieÅ¡kovas J. M. ir atsakovė R. M. po santuokos nutraukimo vedė bendrÄ Å«kį ir sukÅ«rė bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę.Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti visÄ Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimÄ , nors teismas priėmė ieÅ¡kovo J. M. atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) padalinimo ir Å¡ioje dalyje civilinę bylÄ nutraukė.

Apeliaciniame skunde, praÅ¡ydamas spręsti žyminio mokesčio atidėjimo klausimÄ , ieÅ¡kovas patvirtina, kad jis nuo minėtų ieÅ¡kinio reikalavimų atsisakė, todėl teismas teisingai ir pagrįstai priėmė atsisakymÄ ir Å¡ioje dalyje civilinę bylÄ nutraukė.            Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė faktines aplinkybes, abiejų buvusių sutuoktinių santykius po santuokos nutraukimo, aplinkybes ir pagrindus atsakovei įsigyjant turtÄ po santuokos nutraukimo.

Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados atitinka byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ . IeÅ¡kovo motyvai nesudaro pagrindo naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .            Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas, remdamasis sunkia materialine padėtimi, praÅ¡o atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ iki galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimo. CPK 84 straipsnis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ .

Klaipėdos apygardos teismas 2010-02-03 nutartimi ieÅ¡kovui atidėjo dalies žyminio mokesčio mokėjimÄ iki sprendimo priėmimo. Pirmosios instancijos teisme sprendimas buvo priimtas 2011-06-10, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteista 18015,00 Lt. atidėto ir nesumokėto žyminio mokesčio į valstybės biudžetÄ . Ä®statymas nenumato žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo iki galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimo, todėl praÅ¡ymas netenkintinas.             Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas 2010-03-08 nutartimi tenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ ir taikė laikinÄ sias apsaugos priemones, t. y.

įrašė įraÅ¡Ä vieÅ¡ajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo bei areÅ¡tavo R. M. vardu registruotÄ turtÄ . CPK 150 straipsnio 2 dalis numato, kad teismui atmetus ieÅ¡kinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimÄ turi iÅ¡spręsti sprendimu. Jeigu ieÅ¡kinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

Priimdamas byloje sprendimÄ pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių klausimo neiÅ¡sprendė, todėl jos spręstinos nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismui palikus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , laikinosios apsaugos priemonės taikytos žemės sklypui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) paliktinos iki teismo sprendimo įvykdymo, visos kitos laikinosios apsaugos priemonės sprendimui įsiteisėjus yra naikintinos.

             Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :   Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .          Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, t. y. areÅ¡tÄ taikytÄ Å¾emės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) palikti iki teismo sprendimo įvykdymo, kitam R.

M. turtui taikytas laikinosios apsaugos priemones, t. y. turto areÅ¡tÄ , sprendimui įsiteisėjus panaikinti.  Kolegijos teisėjai                                                                                              ŽydrÅ«nas BertaÅ¡ius                                                                                                                       Alona Romanovienė                                                                                                             Rimvida ZubernienėÂ