Legislator Case Law & Legislation
ee48d99e-00be-48fb-bcc3-38b1961001bd AI generated

Lithuanian appellate court remands school board damages case to lower court due to unexamined director liability.

Case Number ee48d99e-00be-48fb-bcc3-38b1961001bd
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The appellate court partially allowed the defendant's appeal by remanding the case to the first-instance court for a new trial. The school board sued the former director for damages based on an overpayment to a bankrupt contractor, arguing the director failed to verify work completion. The court found the first-instance judge did not examine the director's personal liability or the contractor's actual performance, leaving key facts unascertained. Consequently, the appellate court ruled that the case could not be decided on appeal and must be retried to address these missing issues.

Legislator headnote

AI generated

CPK 327 str. 1 d. 2 p.; CPK 326 str. 1 d. 4 p.: If the first-instance court fails to ascertain essential facts regarding the defendant's liability or the scope of damages, the appellate court must annul the judgment and remand the case for a new trial.

Keywords

AI generated
appellate remand director liability contractor overpayment bankruptcy proceedings unexamined facts solidary liability civil procedure code

Cited Legislation

AI generated
CPK 327 str. 1 d. 2 p.
CPK 326 str. 1 d. 4 p.
CPK 331 str.

Cited Case Law

AI generated
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-500-1120/2020 Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00092-2019-1 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.14; 2.6.10.2.; 2.6.10.5.2.18 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 17 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalios Kačinskienės, Agnės TikniÅ«tės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo K.

K. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-478-368/2019 pagal ieÅ¡kovės biudžetinės įstaigos Naujosios Akmenės „Saulėtekio“ progimnazijos ieÅ¡kinį atsakovui K. K. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „SMD“ ir Akmenės rajono savivaldybės administracija. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė Biudžetinė įstaiga Naujosios Akmenės „Saulėtekio“ progimnazija (toliau – ieÅ¡kovė) 2019 m. gegužės 7 d. kreipėsi į Å iaulių apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ K.

K. (toliau – atsakovas, apeliantas) 204 866,15 Eur žalos atlyginimÄ ; pripažinti, kad atsakovo ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „SMD“ prievolė atlyginti ieÅ¡kovei 204 866,15 Eur žalÄ yra solidari; priteisti ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovo 5 proc. metinines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; priteisti ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2004 m. kovo 9 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. buvo ieškovės direktorius. Pasak ieškovės, 2017 m. liepos 28 d. viešojo pirkimo būdu ieškovės vardu atsakovas sudarė Paprastojo remonto darbų sutartį Nr. SS-1 (toliau – remonto sutartis) su trečiuoju asmeniu BUAB „SMD“ (toliau – ir rangovas) dėl ieškovės pastato paprastojo remonto darbų atlikimo. Remonto sutarties 9.1 papunkčiu nustatyta, kad bendra sutarties kaina yra 449 366,75 Eur su PVM, o visus remonto darbus rangovas privalėjo užbaigti iki 2017 m. gruodžio 1 d.

3. Ieškovė teigė, kad rangovas faktiškai atliko ne 95,41 proc., bet tik 49,82 proc. sutartyje numatytų darbų. Atsakovas ieškovės vardu neteisėtai priėmė 95,41 proc. darbų, juos patvirtino bei apmokėjo rangovui už faktiškai neatliktus remonto darbus. Faktiškai neatliktų darbų kaina sudaro 204 866,15 Eur.

4. IeÅ¡kovė nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi iÅ¡kėlė BUAB „SMD“ bankroto bylÄ , o 2019 m. kovo 1 d. patvirtino ieÅ¡kovės 204 866,15 Eur dydžio finansinį reikalavimÄ , t. y. rangovas pripažino, kad neatliktų, tačiau apmokėtų darbų vertė, yra 204 866,15 Eur. IeÅ¡kovė nurodė, kad bankrutavusi rangovo bendrovė turto neturi, todėl už neatliktus remonto darbus sumokėta 204 866,15 Eur suma sudaro ieÅ¡kovės patirtus nuostolius, kuriuos turi atlyginti atsakovas, kaip solidarus bendraskolis.

5. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinyje nurodyti teiginiai, jog rangos darbų rezultatas nurodytai sumai nebuvo perduotas ieškovei yra nepagrįsti, ieškovė nepateikė tai patvirtinančių įrodymų ir neprašė pripažinti ieškinyje nurodytų statybos rangos darbų priėmimo-perdavimo aktų negaliojančiais. Ieškovė nepateikė duomenų, kad būtų nustatytas nusikaltimo faktas dėl dokumento suklastojimo.

Nėra įrodymų, kad į atsakovo pareigas įėjo statybos organizavimas ir darbų priėmimas pagal kiekį ir kokybę, atsakovui jokie su statybomis susiję kvalifikaciniai reikalavimai nebuvo keliami. Teigė, kad rangos darbų sutartyje numatyta, kad darbai gali bÅ«ti atliekami etapais, todėl atsakovas gavęs mokėjimo dokumentus privalėjo per 30 d. atlikti darbų apmokėjimÄ . Rangos darbai buvo atliekami dėl to, kad jų atlikimÄ inicijavo ir finansavo ieÅ¡kovės steigėja – Akmenės rajono savivaldybė, kurios administracijos darbuotojai davė atsakovui nurodymus dėl darbų priėmimo ir jų įforminimo.

6. Trečiasis asmuo Akmenės rajono savivaldybės administracija (toliau – steigėjas, savivaldybės administracija) prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovas, kaip biudžetinės įstaigos vadovas, buvo atsakingas už sudarytų sutarčių tinkamÄ Ä¯gyvendinimÄ bei darbų atlikimÄ ir / arba atsiskaitymÄ už juos. Savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausioji specialistė I. Å . atsakovui teikė žodines konsultacijas dėl darbų vykdymo, padėjo bei patarė įforminti raÅ¡tiÅ¡kus atsakymus rangovui, statybos proceso Å¡alių pasitarimų objekte protokolus, kiek to prašė atsakovas.

Nurodė, kad Å¡i specialistė neturėjo statinio statybos techninės priežiÅ«ros vadovo kvalifikacinio atestato ir nurodymų atsakovui dėl darbų priėmimo ir jų, kaip tinkamai atliktų ir formintinų apmokėjimui, nedavė, nebuvo paskirta tokiai funkcijai vykdyti. Savivaldybė administracija teigė, kad atsakovas niekam nedelegavo statybos darbų organizavimo ir jų priėmimo funkcijų, o jas vykdė pats, nepasitelkdamas specialistų. Nors atsakovas nurodė, kad pagal darbo sutartį negalėjo įdarbinti minėto specialisto arba jo paslaugas įsigyti atlikus vieÅ¡Ä jį pirkimÄ , kadangi tam nebuvo numatyta lėšų, tačiau atsakovas niekada į savivaldybės administracijÄ su praÅ¡ymu dėl lėšų statybos darbų techninės priežiÅ«ros vadovo samdymui skyrimo nesikreipė.

Savivaldybės administracija patvirtino, kad darbų įtraukimas į ieÅ¡kovės strateginį planÄ , susiraÅ¡inėjimas elektroniniu paÅ¡tu su Statybos skyriaus specialistais ar jų dalyvavimas pasitarimuose su rangovu, nereiÅ¡kia, kad tokiu bÅ«du minėtiems darbuotojams suteikti įgaliojimai priimti sprendimus už atsakovÄ ar, kad statybos darbų apimtis ir jų organizavimas turėjo bÅ«ti derinamas su I. Å ., Statybos skyriaus vedėju R. N.. Atsakovui vykdant sutartį buvo teikiamos konsultacijos, tačiau galutinius sprendimus jis priėmė pats.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2. Å iaulių apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, priteisė iÅ¡ atsakovo K. K. 204 866,15 Eur žalos atlyginimÄ , 2 476,63 Eur už advokato darbÄ ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos ieÅ¡kovei biudžetinei įstaigai Naujosios akmenės „Saulėtekio progimnazijai“ bei 2 5 11,75 Eur žyminio mokesčio valstybei.

3. Teismas nustatė, kad 2017 m. liepos 28 d. atsakovas viešojo pirkimo būdu sudarė paprastojo remonto darbų sutartį su BUAB „SMD“ dėl ieškovės pastato paprastojo remonto. Remonto sutarties 9.1 papunkčiu nustatyta, kad bendra sutarties kaina yra 449 366,75 Eur su PVM, visus remonto darbus rangovas privalėjo užbaigti iki 2017 m. gruodžio 1 d. Teismas konstatavo, kad rangovas faktiškai atliko ne 95,41 proc. (tiek atsakovas priėmė ir apmokėjo remonto darbų), bet tik 49,82 proc. sutartyje numatytų darbų. Atitinkamai, teismas pritarė ieškovės pozicijai, kad atsakovui ieškovės vardu apmokėjus rangovui už neatliktus remonto darbus, buvo padaryta 204 866,15 Eur dydžio žala.

4. Teismas konstatavo, kad atsakovo neteisėtų veiksmų įrodymas yra aplinkybė, jog atsakovas, veikdamas ieÅ¡kovės vardu kaip vienasmenis ieÅ¡kovės valdymo organas, pažeidė tarp ieÅ¡kovės ir rangovo remonto sutartyje nustatytÄ remonto darbų priėmimo ir apmokėjimo tvarkÄ . Pagal remonto sutarties 9.2, 8.1, 8.2, 8.4 papunkčiuose nustatytÄ remonto darbų priėmimo ir apmokėjimo tvarkÄ ieÅ¡kovė rangovo atliktus darbus turėjo priimti tik po to, kai visi remonto darbai pagal remonto sutartį bus baigti, įskaitant ir visų rangovo įrengimų, medžiagų pertekliaus, Å¡iukÅ¡lių, laikinųjų statinių, jei tokie buvo, paÅ¡alinimÄ iÅ¡ statybvietės.

5. Atsakovo teiginius, kad sutarties 6.3 papunktyje numatyta, jog darbai gali bÅ«ti atliekami etapais, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Teismo vertinimu, nei remonto sutarties 6.3 papunktyje, nei kitame punkte nenumatyta galimybių priimti ir apmokėti darbus etapais. Remonto sutarties 6.3 papunktyje nustatyta rangovo atsakomybė už nepateisinamus vėlavimus atlikti darbus pagal vykdymo grafikÄ , o ne susitarimas iÅ¡ anksto apmokėti atliekamus darbus ar atskirus jų etapus. Rangovui neužbaigus remonto darbų atlikimo pagal remonto sutartį, atsakovas nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. iki 2017 m. gruodžio 15 d. pasirašė 5 statybos rangos darbų priėmimo-perdavimo aktus, kuriais dalimis priėmė rangovo perduodamus remonto darbus.

Priimdamas atliktus darbus atsakovas patvirtino, kad jie yra atlikti tinkamai, pastabų dėl priimamų darbų kiekių ir kokybės nenurodė. Atitinkamai, buvo apmokėta remonto darbų už 428 752,01 Eur sumÄ , kas sudaro 95,41 proc. visų remonto sutartimi numatytų darbų apimties, nors realiai rangovas buvo atlikęs tik 49,82 proc. sutartyje numatytų darbų. Teismas laikė, kad nėra pagrindo abejoti dėl neatliktų statybos rangos darbų apimties, nustatytų 2018 m. rugpjūčio 28 d. UAB „Synergy Solutions“ specialistų ir ekspertų aktu.

Atsakovo veiksmai, atlikti pažeidus rangos sutartį ir kartu pažeidus ieškovės interesus, vertinti kaip neteisėti.

6. Teismas konstatavo, kad yra sÄ lygos solidariai atsakomybei taikyti atsakovo atžvilgiu (atsakovÄ ir rangovÄ sieja bendri veiksmai dėl padarinių ir dėl neteisėtų veiksmų). Teismas nustatė, kad atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo (toliau – BĮĮ) 9 straipsnio 1 dalies 1, 2, bei 6 punktuose nurodytas pareigas. 2011 m. gruodžio 7 d. savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintų ieÅ¡kovės nuostatų (toliau – nuostatai) 31.17 papunktis nustatė, kad atsakovui kyla pareiga užtikrinti racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimÄ , veiksmingÄ biudžetinės įstaigos vidaus kontrolės sistemos sukÅ«rimÄ , jos veikimÄ ir tobulinimÄ .

Teismas sprendė, kad tai reiÅ¡kia, kad atsakovui kilo pareiga organizuoti ieÅ¡kovės veiklai užtikrinti reikalingus statybos darbus, kontroliuoti jų atlikimÄ , o atliktus darbus priimti pagal kiekius ir kokybę ir tik įsitikinus, kad darbai atlikti tinkamai ir nurodyta apimtimi, taip užtikrinant racionalų ir taupų ieÅ¡kovės lėšų panaudojimÄ . Teismo vertinimu, tai yra biudžetinės įstaigos vadovo funkcijos, o ne statybos techninio prižiÅ«rėtojo funkcijos.

7. Teismas pažymėjo, kad CK 2.87 straipsnis nenumato atsakovo ribotos atsakomybės. Be kita ko, teismas nurodė, kad byloje nėra pagrindo nesivadovauti kasacinio teismo praktika dėl akcinės bendrovės vadovo atsakomybės sÄ lygų.

8. Teismas konstatavo, kad rangos teisiniai santykiai rangos sutarties pagrindu susiklostė tarp ieškovės (užsakovo) ir BUAB „SMD“ (rangovo), būtent tarp šių rangos teisinių santykių šalių pasirašyti (sudaryti) ieškinyje nurodyti statybos rangos darbų priėmimo-perdavimo aktai. Tarp ieškovės ir rangovo nėra ginčo, kad ieškinyje nurodytuose statybos rangos darbų priėmimo-perdavimo aktuose nurodyti tame tarpe ir faktiškai neatlikti darbai, kurių kaina sudaro 204 866,15 Eur su PVM, t. y., kad statybos rangos darbų priėmimo-perdavimo aktai šioje dalyje yra neteisėti ir negaliojantys, ir, kad ši suma neteisėtai (už neatliktus darbus) sumokėta rangovui bei yra gražintina ieškovei.

BUAB „SMD“ pripažino savo prievolę grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei 204 866,15 Eur su PVM sumÄ gautÄ už faktiÅ¡kai neatliktus darbus ir Å¡iai sumai teismas patvirtino ieÅ¡kovės finansinį reikalavimÄ BUAB „SMD“ bankroto byloje. Esant Å¡ioms aplinkybėms, ieÅ¡kovei nėra bÅ«tinybės ir teisinio pagrindo reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl ieÅ¡kinyje nurodytų statybos rangos darbų priėmimo-perdavimo aktų pripažinimo negaliojančiais, nes ginčo tarp rangos sutarties Å¡alių dėl atitinkamo dalinio statybos rangos darbų priėmimo-perdavimo aktų neteisėtumo ir negaliojimo nėra.

Atsakovo pasiraÅ¡yti statybos rangos darbų priėmimo-perdavimo aktai vertinti kaip įrodymai, patvirtinantys atsakovo neteisėtus veiksmus, jais ieÅ¡kovei padarytÄ turtinę žalÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

9. Atsakovas taip pat teigė, kad rangos darbai buvo atliekami dėl to, kad jų atlikimÄ inicijavo ir finansavo ieÅ¡kovės steigėjas – savivaldybė, kurios administracijos darbuotojai davė nurodymus atsakovui dėl darbų priėmimo ir jų įforminimo. Teismas pakartojo, kad rangos teisiniai santykiai susiklostė tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo, darbų užsakovė buvo ieÅ¡kovė, darbus priėmė bei apmokėjo ieÅ¡kovė, kurios vardu veikė atsakovas. Atsakovas nedelegavo statybos darbų organizavimo ir jų priėmimo funkcijų, jas vykdė pats, nepasitelkdamas statybos specialistų ir taip prisiėmė visÄ atsakomybę bei iÅ¡ to kilusias rizikas.

Ä®rodymų apie atsakovui duotus savivaldybės administracijos darbuotojų nurodymus dėl darbų priėmimo ir jų įforminimo atsakovas nepateikė. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad ieÅ¡kovė neturėjo pareigybės ar finansavimo kvalifikuotam darbų priėmimui neatleidžia atsakovo nuo atsakomybės, nes bÅ«tent vadovas yra atsakingas už tinkamÄ biudžetinės įstaigos veiklos organizavimÄ , įskaitant ir reikiamų specialistų samdymÄ ar reikiamų pareigybių tvirtinimÄ .

10. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SÄ®) nuostatas bÅ«tent statytojui tenka pareiga užtikrinti, kad jis atitinka SÄ® 3 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus statytojui ir jis gali įgyvendinti statytojo teisę. Å iuo atveju statytojas buvo ieÅ¡kovė, kuri veikė per atsakovÄ . Atsakovui kilo pareiga parengti tinkamus dokumentus statybai, gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ bei įvertinti atliktus statybos darbus ir juos priimti arba motyvuotai atsisakyti priimti darbus, kurie atlikti netinkamai arba neatlikti, bet nepagrįstai įtraukti į atliktų darbų aktus, todėl jis privalo atlyginti ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ .

11. Teismas vertino, kad atsakovo praÅ¡ymas skirti byloje statybos darbų ekspertizę yra deklaratyvaus pobÅ«džio, nes teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog dėl tokios ekspertizės atlikimo su specialistais nesitarė, o ekspertizės iÅ¡laidų apmokėjimas jam bÅ«tų per sunkus dėl jo finansinės padėties. Taip pat atsakovas nepasiÅ«lė skirtino eksperto jo praÅ¡omai ekspertizei atlikti, nepateikė eksperto kvalifikacijÄ patvirtinančių dokumentų ir jo sutikimo atlikti praÅ¡omÄ ekspertizę.

Atsakovas prašė skirti statybos ekspertizę, užduodant ekspertui klausimÄ , kokių ir kokios vertės darbų pagal paprastojo remonto darbų sutartį, nurodytų perdavimo-priėmimo aktuose, neatliko rangovas. Å ios aplinkybės yra nustatytos vertinimo aktu, kurį parengė UAB „Synergy Solutions“ atestuoti statybos specialistai ir ekspertai, turintys specialių ir teisinių žinių. Atsakovas nenurodė objektyvių duomenų, kodėl jis nesutinka su vertinimo aktu. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai 1.

Atsakovas apeliaciniame skunde prašo:

1) panaikinti 2019 m. rugsėjo 18 d. Å iaulių apygardos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti;

2) apklausti liudytojais savivaldybės administracijos darbuotojus I. Å ., R. N., ieÅ¡kovės darbuotojÄ R. S.;

3) paskirti teismo ekspertizę, užduodant ekspertui klausimus:

a) ar pagal remonto sutartį, pasiraÅ¡ytÄ tarp ieÅ¡kovės ir BUAB „SMD“, BUAB „SMD“ neatliko statybos darbų, numatytų „Mokslo paskirties pastato V. Kudirkos g. 11, Naujoji Akmenė, paprastojo remonto projektas“ techniniame projekte, 2017 m., 0 laida, nurodytų darbų priėmimo-perdavimo aktuose 2017 m. rugpjūčio 30 d. Nr. 1, 2017 m. rugsėjo 29 d. Nr. 2, 2017 m. spalio 31 d. Nr. 3, 2017 m. spalio 31 d. Nr. 1.1, 2017 m. lapkričio 22 d. Nr. 4, 2017 m. gruodžio 15 d. Nr. 5, jei taip, kokia apimtimi, kokios vertės darbai buvo neatlikti? KokiÄ Å¡ių darbų dalį sudaro paslėpti darbai?;

4) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: 17.1. Savivaldybės administracija raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad Statybos skyriaus vyriausioji specialistė I. Å . atsakovui teikė tik žodines konsultacijas dėl darbų vykdymo, padėjo / patarė įforminant raÅ¡tiÅ¡kus atsakymus rangovui, statybos proceso Å¡alių pasitarimų objekte protokolus ir pan., kiek to prašė atsakovas. BĮĮ 3 straipsnio 2 dalis, 4 straipsnio 3 dalies 7 punktas, 4 straipsnio 4 dalis numato atvejus, kada biudžetinė įstaiga gali įgyti teises ir pareigas per savininkÄ , taip pat galimybę savininkui teisę spręsti biudžetinės įstaigos nuostatuose nurodytus klausimus.

Savivaldybės administracijos atstovė civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu paaiÅ¡kino, kad kai vykdomas savivaldybės projektas, atliekamų statybos darbų techninę priežiÅ«rai skiriamas savivaldybės administracijos darbuotojas, tačiau Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė yra perkančioji organizacija, todėl techninės priežiÅ«ros paslaugos turėtų bÅ«ti įsigyjamos. Žodinis pavedimas Statybos skyriaus specialistei I. Å . (patarti, pakonsultuoti, dalyvauti pasitarimuose, kuriuose keičiamasi informacija dėl statybos darbų eigos) iÅ¡ esmės reiÅ¡kia savivaldybės administracijos dalyvavimÄ priimant sprendimus dėl savivaldybei priklausančio nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo (ieÅ¡kovės nuostatų 55 punktas).

I. Å ., R. N., R. S. apklausa bÅ«tų patvirtinusi, kad atsakovas vykdė savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo A. B. nurodymus, o dėl darbų priėmimo faktiÅ¡kai sprendė savivaldybės administracijos statybos skyriaus darbuotojai I. Å ., R. N., dėl statybos darbų apmokėjimo sprendė savivaldybės administracijos vadovas, darbų apmokėjimÄ vykdė savivaldybės administracijos Planavimo ir finansų skyrius. Teismui nemotyvuotai atsisakius apklausti liudytojus, atsakovas apeliacinės instancijos teismo praÅ¡o apklausti liudytojais I.

Å ., R. N., R. S., taip pat pateikiami R. S. paaiÅ¡kinimai, patvirtinti notaro. 17.2. Atsakovas teismo prašė paskirti teismo ekspertizę. Teismas ekspertizę skirti nemotyvuotai atsisakė, todėl atsakovas praÅ¡o ekspertizę skirti apeliacinės instancijos teismÄ . Nors teismas nurodė, kad atsakovas nepasiÅ«lė skirtino eksperto jo praÅ¡omai ekspertizei atlikti, nepateikė eksperto kvalifikacijÄ patvirtinančių dokumentų ir jo sutikimo atlikti praÅ¡omÄ ekspertizę, tačiau tokie reikalavimai praÅ¡ymui skirti ekspertizę įstatymo nėra keliami ir Å¡ie duomenys pateikiami teismui nusprendus dėl bÅ«tinumo skirti ekspertizę. 17.3.

Vertinimo aktas neturi teismo ekspertizės statuso. Vertinimo akte nenurodyta, kaip apskaičiuota neatliktų darbų vertė. Vertinimo akto prieduose pateiktos nepasiraÅ¡ytos lokalinės sÄ matos. IÅ¡ vertinimo akto ir minėtų lokalinių sÄ matų neaiÅ¡ku, ar jose iÅ¡vardinti darbai, kurie visiÅ¡kai neatlikti ar atlikti, bet nekokybiÅ¡kai ir reikalingas Å¡ių darbų atlikimas iÅ¡ naujo, arba nors ir nekokybiÅ¡kai atlikti, tačiau reikalingas tik trÅ«kumų paÅ¡alinimas, o ne statybos darbų atlikimas iÅ¡ naujo.

NeaiÅ¡ku, ar kaip neatlikti buvo vertinami paslėpti darbai ir ar paslėpti darbai buvo atidengiami ar kitokiais metodais nustatyti. 17.4. Teismui pateikti duomenys apie tai, kad savivaldybės administracijai inicijavus patalpų pertvarkymÄ , aktyviai dalyvaujant ir kontroliuojant procesÄ savivaldybės administracijos statybos specialistams ir vadovams, buvo priimti ir apmokėti galimai nekokybiÅ¡ki darbai, ir to priežasčių nustatymas sudaro vieÅ¡Ä jį interesÄ . Atsisakydamas priimti įrodymus, teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 2 dalį.

Atsisakydamas vertinti atsakovo nurodomas aplinkybes apie gautus nurodymus iÅ¡ savivaldybės administracijos vadovo ir statybos specialistų arba vertindamas jas formaliai, teismas neatskleidė bylos esmės. 17.5. Teismas padarė byloje esantiems įrodymams prieÅ¡taraujančiÄ iÅ¡vadÄ , kad įrodymų apie neva atsakovui duotus savivaldybės darbuotojų nurodymus dėl darbų priėmimo ir jų įforminimo atsakovas nepateikė. Teismas turėjo pagrindÄ padaryti iÅ¡vadÄ , kad sprendimÄ dėl statybos darbų atlikimo inicijavo, priėmė ir kontroliavo savivaldybės administracija per savo Statybos skyriaus darbuotojus, taip pat savivaldybės administracija vykdė darbų apmokėjimÄ pagal pateiktus darbų priėmimo dokumentus.

Å iÄ aplinkybę patvirtina savivaldybės administracijos pateikti raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, kuriuose pripažįstamas savivaldybės administracijos atstovo dalyvavimas pasitarimuose, konsultacijų teikimas, susiraÅ¡inėjimas statybos darbų klausimais, taip pat pasitarimų protokolai, elektroniniai laiÅ¡kai. 17.6. IeÅ¡kovės nuostatų 55 punkte numatyta, kad ieÅ¡kovė patikėjimo teise perduotÄ savivaldybės turtÄ valdo, naudoja ir disponuoja juo pagal įstatymus savivaldybės tarybos sprendimų nustatyta tvarka.

Atsakovas neturėjo įgaliojimų priimti sprendimo pakeisti pastato iÅ¡planavimÄ , pritaikyti pastatÄ kitai veiklai. BÅ«tent savivaldybės administracija, o ne ieÅ¡kovas sprendė, kokio pobÅ«džio darbus užsakyti, kontroliavo Å¡ių darbų atlikimÄ , vykdė atsiskaitymÄ už darbus. Sumokėti BUAB „SMD“ už priimtus darbus ieÅ¡kovė galėjo tik po to, kai savivaldybės administracija patikrinusi ieÅ¡kovės darbų priėmimo dokumentus pervesdavo reikiamÄ sumÄ Ä¯ ieÅ¡kovės banko sÄ skaitÄ .

IeÅ¡kovės pateiktus iÅ¡ BUAB „SMD“ gautus darbų priėmimo-perdavimo aktus tikrindavo savivaldybės administracijos Statybos skyriaus specialistai, o sprendimÄ apmokėti priimdavo savivaldybės administracijos vadovas. Atsakovas neturėjo galimybės paskirti arba sudaryti sutartį dėl statybos darbų kvalifikuoto priėmimo, kadangi tokios pareigybės nebuvo įsteigtos ir tam nebuvo skirtas finansavimas. Å iÄ aplinkybę patvirtino savivaldybės administracijos atstovė teikdama paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu, kad techninę priežiÅ«rÄ tokiais atvejais atlikdavo administracijos darbuotojai. 17.7.

Vertinimo akte nurodyta, kad BUAB „SMD“ atliko darbus, kuriems reikalingas statybos leidimas, techninio projekto ekspertizė, t. y. galima žala padaryta ne dėl atsakovo veiksmų, o dėl aplinkybių, kurių atsakovas negalėjo kontroliuoti. Nors teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad vertinimo akte nėra tokių duomenų, tačiau vertinimo akte nurodyta, kad tinkamai nustačius statybos rūšį bÅ«tų organizuota tokiam projektui privaloma statybos techninė priežiÅ«ra, kontroliuoti vykdyti darbai.

Atsakovas neturėjo pagrindo nepasitikėti architekto parengtu techniniu projektu, kuriame numatytas paprastasis remontas, o techninė priežiÅ«ra nenumatoma, taip pat techninio projekto pagrindu savivaldybės administracijos iÅ¡duotu statybos leidimu. 17.8. Atsakovas savo veikloje vadovavosi ieÅ¡kovės nuostatų ir direktoriaus pareigybės apraÅ¡ymu. Atsakovui taikytini biudžetinių įstaigų vadovų atsakomybę reglamentuojantys teisės aktai, pareigybės apraÅ¡ymas ir DK. BĮĮ 9 straipsnio 2 dalyje nurodytas baigtinis sÄ raÅ¡as biudžetinės įstaigos vadovo pareigų, kurios neapima funkcijų reikalaujančių specialiųjų žinių.

Atsakovo pareiga priimti statybos darbus kaip techniniam prižiÅ«rėtojui arba kaip statybos specialistui nebuvo detalizuota. Atsakovas nėra statybos specialistas ir gali vertinti atliktus darbus tik pagal bendrus požymius, o ne pagal statybÄ reglamentuojančių aktų ir standartų reikalavimus. Statybos darbų atlikimÄ inicijavo savivaldybės administracija, visi atsakovo veiksmai buvo derinami su savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju, Statybos skyriaus darbuotojais, tačiau atsakovui nurodymų dėl statybos darbų priėmimo dalyvaujant kvalifikuotam statybos specialistui nebuvo pateikta. 17.9.

Atsakovas vykdydamas savo pareigas veikė pagal darbo sutartį ir pareigybės apraÅ¡ymÄ , todėl atsakovo tariamai padarytos žalos atlyginimÄ reglamentuoja DK 154 straipsnio 1 ir 2 punktai. Atsakovo veiksmuose nėra kaltės, kadangi savivaldybės administracija, turėdama visapusiÅ¡kÄ informacijÄ apie statybos darbų pobÅ«dį, dėl kurio statybos darbams reikalinga techninė priežiÅ«ra, taip pat kvalifikuotus statybos specialistus bei priimdama sprendimÄ dėl statybos darbų apmokėjimo pagal pateiktus darbų priėmimo aktus, faktiÅ¡kai vadovavo statybos darbų priėmimo ir apmokėjimo procesui, o atsakovas tik vykdė savivaldybės administracijos nurodymus.

Savivaldybės administracijos teisė duoti atsakovui nurodymus įtvirtinta ieÅ¡kovės nuostatų 55 punkte (ieÅ¡kovė patikėjimo teise perduotÄ savivaldybės turtÄ valdo, naudoja ir disponuoja juo pagal įstatymus savivaldybės tarybos sprendimų nustatyta tvarka); 59 punkte (ieÅ¡kovės finansinė veikla kontroliuojama teisės aktų nustatyta tvarka); 60 punkte (ieÅ¡kovės veiklos priežiÅ«rÄ atlieka savivaldybės vykdomoji institucija). Tokios savivaldybės administracijos teisės numatyta ir BĮĮ. 17.10.

Nagrinėjamu atveju pradedant nuo sprendimo, kokiai veiklai naudoti ieÅ¡kovės valdomÄ pastatÄ , tiek sprendimÄ skirti finansavimÄ konkretiems darbams, tiek sprendimus iÅ¡mokėti statybos darbų kainÄ pagal BUAB „SMD“ pateiktus dokumentus priėmė savivaldybės administracija. Atsakovo pareigybės apraÅ¡yme nebuvo keliami kvalifikaciniai reikalavimai iÅ¡manyti statybos procesÄ ar sugebėti priimti statybos darbus. Sprendimas įrengti patalpas muzikos mokyklai ieÅ¡kovės valdomame pastate nesusijęs su atsakovo funkcijomis.

Pasitarimuose, kuriuose priimti sprendimai dėl papildomų darbų, dalyvavo savivaldybės administracijos deleguoti Statybos skyriaus darbuotojai, kurie kaip statybos specialistai tikrino BUAB „SMD“ nurodytus darbus ir tame tarpe pritarė papildomų darbų atlikimui. Savivaldybės administracija paaiÅ¡kinimuose pripažino, kad atsakovui buvo teikiami ir žodiniai nurodymai. 17.11. Savivaldybės administracijai buvo žinoma, kad darbų pobÅ«dis reikalauja techninės priežiÅ«ros, ir kad atsakovas neturi nei Å¡ios kvalifikacijos, nei gali įdarbinti tokiÄ kvalifikacijÄ turintį darbuotojÄ .

Savivaldybės administracijos statybos specialistų dalyvavimas turėjo įtakos tam, kad galimai priimta dalis nekokybiÅ¡kų darbų. Be to pagal statybos rūšį buvo privaloma statybos darbų techninė priežiÅ«ra ir tai privalėjo kontroliuoti savivaldybės administracijos statybos specialistai. Tai patvirtina vertinimo akto iÅ¡vada, kad tinkamai nustačius statybos rūšį bÅ«tų organizuota tokiam projektui privaloma statybos techninė priežiÅ«ra, laiku kontroliuoti vykdyti darbai. 17.12. Remonto sutarties 6.3, 9.3, 12.4.2, 12.7.2 papunkčiuose numatytos sÄ lygos, kurios prieÅ¡ingai nei remonto sutartį aiÅ¡kino teismas, numato, kad darbai gali bÅ«ti atliekami ir apmokami etapais.

Sutartyje nėra nuostatų, kad darbai apmokami tik atlikus ir priėmus visus sutartyje sutartus darbus. Atliktų darbų priėmimo aktus tikrino savivaldybės administracijos specialistai, sprendimÄ apmokėti darbus priėmė savivaldybės administracijos vadovas, sprendimÄ apmokėti už statybos darbus vykdė savivaldybės administracijos finansų skyrius. Atsakovas pasitikėjo nurodymus turinčios teisę duoti institucijos darbuotojų sprendimais.

2. IeÅ¡kovė atsiliepime praÅ¡o atmesti praÅ¡ymus dėl liudytojų apklausos ir ekspertizės skyrimo, atmesti apeliacinį skundÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: 18.1. Vien tai, kad atsakovas galbÅ«t su praÅ¡omais apklausti liudytojais konsultavosi, neeliminuoja ir nesumažina atsakovo civilinės atsakomybės, nes atsakovas, vykdydamas remonto sutartį, turėjo sprendimus priiminėti savarankiÅ¡kai. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis turėjo teisę vykdyti darbų priėmimÄ ir už juos atsiskaityti kitaip nei kad numato remonto sutartis.

Žodiniai patarimai / nurodymai, jei tokie ir buvo duoti, asmenų, kurie neturėjo teisinio pagrindo duoti nurodymus atsakovui, negali pateisinti neteisėto atsakovo elgesio ir šių asmenų paaiškinimai nebuvo teisiškai reikšmingi. 18.2. Atsakovas nenurodo objektyvių duomenų, kodėl ir kokia apimtimi nesutinka su vertinimo aktu, kuris yra leistinas rašytinis įrodymas. Apeliacinės instancijos teisme atsakovas prašo ekspertui pavesti atsakyti kitokius klausimus, nei juos formulavo pirmos instancijos teismui teiktame prašyme dėl ekspertizės skyrimo.

Apeliacinio skundo motyvai dėl vertinimo akto netikslumo yra nepagrįsti ir neturintys teisinės reikÅ¡mės Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimui. 18.3. Atsakovas turėjo pareigÄ užtikrinti, kad bÅ«tų priimti ir apmokėti tik tinkamai atlikti darbai. Tačiau atsakovas, pažeisdamas vieÅ¡ojo pirkimo bÅ«du sudarytos remonto sutarties nuostatas, neteisėtai rangovo darbus priėmė dalimis ir priėmė rangovo net neatliktus bei nekokybiÅ¡kai atliktus darbus, juos apmokėjo ieÅ¡kovės lėšomis ir taip padarė žalÄ ieÅ¡kovei.

Darbų priėmimo aktai pasiraÅ¡yti rangovo ir ieÅ¡kovės, kurios vardu veikė atsakovas, o savivaldybės administracija nėra pasiraÅ¡iusi nė vieno iÅ¡ Å¡ių aktų. 18.4. Remonto sutartis, darbų priėmimo-perdavimo aktai, ieÅ¡kovės banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad rangos teisiniai santykiai susiklostė tarp ieÅ¡kovės ir rangovo, darbų užsakovu buvo ieÅ¡kovė, darbus priėmė bei apmokėjo taip pat ieÅ¡kovė, kurios vardu veikė atsakovas, taigi pareigos organizuoti Å¡iuos statybos darbus, juos priimti ir tik atliktus darbus apmokėti bei taip užtikrinti racionalų ieÅ¡kovės lėšų panaudojimÄ , kilo atsakovui. 18.5.

Darbų priėmimo-perdavimo aktai, kuriuos ieÅ¡kovės vardu yra pasirašęs tik atsakovas, ieÅ¡kovės banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai, kurioje esančiomis lėšomis negalėjo disponuoti savivaldybės administracijos darbuotojai ir iÅ¡ kurios yra atlikti mokėjimai rangovui, patvirtina, kad ne savivaldybės administracija ir jos darbuotojai sprendė dėl darbų priėmimo ir apmokėjimo, o tai darė atsakovas. 2019 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio metu atsakovas pripažino teismui, kad darbų pirkimÄ vykdė ieÅ¡kovės vieÅ¡ojo pirkimo komisija; kad iÅ¡ rangovo gautas sÄ skaitas apmokėti ar neapmokėti vizuodavo jis ir nuo to priklausė, ar atitinkama sÄ skaita bus apmokėta; kad paskutinius 2 atliktų darbų aktus jis pasirašė žinodamas, jog juose nurodyti atliktų darbų kiekiai neatitinka tikrovės, darbai nėra atlikti, bet kaip atsakovas nurodė – „metų pabaiga“, „neįvertinau gerai sutarties“, „tikrai gerai neįvertinau tų dviejų iÅ¡skaidytų“, „padėjau paraÅ¡Ä ir viskas“. 18.6.

Savivaldybės taryba sprendimais skyrė finansavimÄ ilgalaikio materialiojo turto remontui ir Å¡ias lėšas pervedė į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ , tačiau savivaldybės administracija neorganizavo ir nevykdė statybos darbų pirkimo, priėmimo, apmokėjimo – tai buvo atsakovo funkcija. 18.7. Savivaldybės administracijos darbuotoja I. Å . pasiÅ«lė atsakovui samdyti techninę priežiÅ«rÄ , tačiau atsakovas to nedarė. Jei bÅ«tų pateiktas atsakovo praÅ¡ymas dėl techninės priežiÅ«ros poreikio, tokiu atveju bÅ«tų buvusios skirtos lėšos techninės priežiÅ«ros paslaugų pirkimui, o patį pirkimÄ vieÅ¡ojo pirkimo bÅ«du turėtų atlikti ieÅ¡kovė.

Atidus ir rÅ«pestingas biudžetinės įstaigos vadovas turėjo įvertinti situacijÄ ir samdyti techninės priežiÅ«ros specialistÄ tam, kad užtikrintų, jog reikiamų žinių ir patirties turintis specialistas įvertintų atliktų darbų apimtį ir kokybę. 18.8. Vertinimo aktÄ savivaldybės administracija užsakė kilus pagrįstų abejonių dėl atsakovo pareigų organizuojant ir vykdant statybos darbų priėmimÄ ir apmokėjimÄ netinkamo vykdymo. Tuo metu jau buvo nutraukta remonto sutartis, pagal darbų priėmimo dokumentus jau beveik visi darbai ieÅ¡kovės pastate atlikti, tačiau o faktiÅ¡kai buvo matyti, kad pastatas neparengtas mokslo metų pradžiai ir didelė dalis statybos darbų neatlikta.

IeÅ¡kovės steigėja buvo priversta samdyti specialistus padėčiai atsakovo vadovaujamoje biudžetinėje įstaigoje įvertinti. 18.9. Statinio statybos techninės priežiÅ«ros užtikrinimas yra statytojo atsakomybė (SÄ® 19 straipsnio 1 dalis). Atsakovas buvo atsakingas už sprendimo samdyti techninę priežiÅ«rÄ priėmimÄ , tačiau to nepadarė, nors buvo nekompetentingas vertinti statybos darbų kiekį ir kokybę. Remonto sutartis sudaryta vieÅ¡ojo pirkimo bÅ«du, o darbų priėmimo ir apmokėjimo sÄ lygų pakeitimas reiÅ¡kia esminį rangovo finansavimo sÄ lygų pakeitimÄ , kaip nebuvo aptarta pradinėje sutartyje, o tai draudžia Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ .

3. Savivaldybės administracija atsiliepime praÅ¡o atmesti atsakovo praÅ¡ymus dėl liudytojų apklausos ir ekspertizės skyrimo, atmesti apeliacinį skundÄ . Nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: 19.1. Atsakovas patvirtina, kad prieÅ¡ pasiraÅ¡ant atliktų darbų aktus, darbų apimtys buvo vertinamos jas apžiÅ«rint atsakovui, kartu su pavaduotoju Å«kio reikalams R. S.. Tai sudaro pagrindÄ teigti, kad tiesiogiai vertinant darbus objekte ir pripažįstant juos kaip tinkamai atliktus, už kuriuos galima apmokėti, savivaldybės administracijos darbuotojai nedalyvavo.

Savivaldybės administracija savo raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nepatvirtino, kad savivaldybės administracijos darbuotojai ieÅ¡kovei įgyvendinant sutartį kokiu nors bÅ«du už atsakovÄ bÅ«tų priiminėję kuriuos nors jam pagal kompetencijÄ priklausiusius priimti sprendimus ir / arba už atsakovÄ priiminėjo statybos darbus. Savivaldybės administracija raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose teigė, kad įgaliojimai priimti sprendimus ieÅ¡kovės vardu už atsakovÄ nė vienam savivaldybės administracijos darbuotojui nebuvo suteikti, kaip ir nepavestos vykdyti kurios nors atsakovui priklausančios funkcijos. 19.2.

I. Š. atsakovui teikė tik žodines konsultacijas dėl darbų vykdymo, patarė / padėjo įforminant raštiškus atsakymus rangovui, protokolus ir pan., kiek to prašė atsakovas. I. Š. negalėjo duoti nurodymų dėl darbų priėmimo, kaip tinkamų ir apmokėtinų, nes ji ne tik neturėjo statinio statybos techninės priežiūros vadovo kvalifikacinio atestato, bet ir neturėjo tokio pobūdžio paslaugų teikimo patirties bei nebuvo paskirta tokiai funkcijai vykdyti. Tai, kad savivaldybės administracijos darbuotojai susirašinėjo su atsakovu el. paštu, dalyvavo pasitarimuose su rangovu nepatvirtina, kad atsakovui I.

Å . ar R. N. davė atitinkamus nurodymus veikti, o atsakovas turėjo pareigÄ Å¡iais nurodymais vadovautis. Nei atsiliepime, nei teismo posėdžio metu ar apeliaciniame skunde atsakovas neįrodė ir nepagrindė, kokie klausimai pasitarimuose buvo sprendžiami, kaip tų klausimų iÅ¡sprendimÄ Ä¯takojo savivaldybės administracijos darbuotojai, kokie konkrečiai nurodymai veikti, kada ir kokiu bÅ«du iÅ¡ kiekvieno darbuotojų ir / ar skyriaus, įskaitant savivaldybės administracijos vadovÄ , atsakovui buvo pateikti. 19.3.

Apeliaciniame skunde atsakovas ekspertui formuluoja jau kitokius klausimus, nei formulavo pirmosios instancijos teismui, tai vertintina kaip rėmimasis naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teismui. Ekspertizės atlikimas tikslingesnis buvo tuomet, kai rangovo neatlikti darbai dar nebuvo užbaigti, o netinkamai atliktų darbų trÅ«kumai nebuvo paÅ¡alinti. Savivaldybės administracija dar 2019 m. kovo 28 d. su maÅ¾Ä ja bendrija „Atraiža“ sudarė rangos darbų sutartį, kuri nuo to laiko jau yra vykdoma ir kurios darbų atlikimo terminas 12 mėn. nuo darbų pradžios.

Laiku nepaÅ¡alindamas praÅ¡ymo dėl ekspertizės skyrimo trÅ«kumų, atsakovas pats sudarė sÄ lygas, kad dabartiniu metu ekspertizės atlikimas siekiant atsakyti į jo keliamus klausimus bÅ«tų apsunkintas arba kai kuriais atvejais ir visai neįmanomas. 19.4. Visi trečiojo asmens darbuotojų atsakovui teikti neva nurodymai buvo tik konsultacinio pobÅ«džio, o galutinius sprendimus priėmė atsakovas. Savivaldybės administracija nesikiÅ¡o į atsakovo sprendimų priėmimÄ â€“ tai atsakovas patvirtino pats, kuomet teismo posėdžio metu nurodė nesivadovavęs savivaldybės administracijos darbuotojų konsultacija neapmokėti pagal rangovo pateiktÄ sÄ skaitÄ už neatliktus darbus ir rangovui Å¡iÄ sÄ skaitÄ iÅ¡skaidžius į dvi, atsakovas jų nebetikrino, sÄ skaitas pasirašė ir jas apmokėjo.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl apeliacinio proceso ribų 4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

5. Apeliacijos dalykÄ sudaro 2019 m. rugsėjo 18 d. Kauno apygardos teismo sprendimo, kuriuo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai ir iÅ¡ atsakovo priteista 204 866,15 Eur žalos atlyginimas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Dėl procesinių klausimų 6. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantas pateikė naujus įrodymus – ieÅ¡kovės direktoriaus pavaduotojo Å«kio reikalams R. S. paaiÅ¡kinimus notarui (4 t., b. l. 46-49).

7. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

8. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar praÅ¡omi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

9. Nagrinėjamu atveju apeliantas pirmosios instancijos teismo prašė apklausti R. S. kaip liudytojÄ . Apeliantas teigė, kad Å¡is asmuo gali patvirtinti savivaldybės administracijos dalyvavimÄ statybos procese, savivaldybės administracijos nurodymus dėl darbų organizavimo, jų priėmimo ir kainos už atliktus darbus apmokėjimo. Pirmosios instancijos teismas žodine nutartimi praÅ¡ymÄ atmetė (2019 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 16 min. 35 sek.), kadangi byloje yra pakankamai duomenų, kurie leidžia bylÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai.

10. Pažymėtina, kad pats apelianto prašymas nėra tinkamai suformuluotas – nors nauji įrodymai pridėti prie apeliacinio skundo, prašymo juos priimti apeliantas nepateikia. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija sprendžia naujų įrodymų nepriimti (CPK 314 straipsnis).

11. Apeliaciniame skunde apeliantas taip pat praÅ¡o apklausti liudytojais Akmenės rajono savivaldybės darbuotojus I. Å . ir R. N., taip pat ieÅ¡kovo darbuotojÄ R. S.. Nurodo, kad Å¡ie asmenys galėtų patvirtinti, jog atsakovas tik vykdė Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo A. B. nurodymus, o dėl darbų priėmimo faktiÅ¡kai sprendė savivaldybės administracijos statybos skyriaus darbuotojai.

12. Spręsdamas praÅ¡ymÄ dėl liudytojų apklausos, teismas įvertina, ar konkretus asmuo gali bÅ«ti liudytojas (CPK 189 straipsnis), ar praÅ¡ymas paduotas laikantis tvarkos (CPK 190 straipsnis), ar liudytojas galės nurodyti aplinkybes, susijusias su byla (CPK 189 ir 180 straipsniai), ar turinčios reikÅ¡mės bylai aplinkybės gali bÅ«ti įrodinėjamos liudytojų parodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir kitas aplinkybes.

13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo daryti iÅ¡imtį iÅ¡ bendrosios taisyklės ir bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytų asmenų parodymų nebuvimas nekliudo įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 320 straipsnis), tačiau pažymi, kad galimybę teikti tokį praÅ¡ymÄ , laikydamasis CPK 190 straipsnio nuostatų, apeliantas turės bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

14. Apeliantas taip pat prašo paskirti teismo ekspertizę užduodant ekspertui šiuos klausimus:

1) ar pagal 2017 m. liepos 28 d. paprastojo remonto darbų sutartį Nr. 1, pasiraÅ¡ytÄ tarp ieÅ¡kovo ir BUAB „SMD“, BUAB „SMD“ neatliko statybos darbų, numatytų „Mokslo paskirties pastato V. Kudirkos g. 11, Naujoji Akmenė, paprastojo remonto projektas“ techniniame projekte Nr. 631/17-BPII-TP, 2017 m., 0 laida (projektuotojas UAB „3PII“) ir darbų, nurodytų priėmimo-perdavimo aktuose? 2) jei taip, kokia apimtimi ir kokios vertės darbai buvo neatlikti? KokiÄ Å¡ių darbų dalį sudaro paslėpti darbai? 15. CPK 212 straipsnis nustato, kad iÅ¡siaiÅ¡kinti nagrinėjant bylÄ kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje nuomonę, paskirti ekspertÄ arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai.

16. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ekspertizės skyrimas visų pirma turi bÅ«ti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad jos atlikimas yra tikslingas, atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslÄ â€“ teisingai ir tinkamai iÅ¡nagrinėti bylÄ , laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 8, 17, 21 ir kt. straipsniai). Tais atvejais, kai byloje keliamas ekspertizės skyrimo klausimas, teismas jį sprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobÅ«dį, taip pat įvertina galimÄ Ä¯takÄ teisingam bylos iÅ¡sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2014).

17. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į jau minėtÄ CPK 314 straipsnį, numatantį bendrÄ taisyklę, kad nauji įrodymai apeliacinės instancijos procese nėra priimami, o pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ Ä¯manoma įvertinti ir neatlikus ekspertizės, praÅ¡ymÄ atmeta. Teisėjų kolegijos vertinimu, skirti ekspertizę apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamu atveju bÅ«tų netikslinga, o praÅ¡ymo dėl ekspertizės skyrimo atmetimas netrukdys tinkamai ir teisingai iÅ¡nagrinėti bylÄ , atitiks proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principus (CPK 7 straipsnis, 8 straipsnis, 21 straipsnis ir kt.).

Dėl biudžetinės įstaigos vadovo atsakomybės rūšies 18. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovui taikė CK 2.87 straipsnį ir iÅ¡ jo priteisė žalos atlyginimÄ pagal civilinės atsakomybės taisykles. Apelianto teigimu, jis vykdė savo pareigas pagal darbo sutartį ir pareigybės apraÅ¡ymÄ , todėl atsakomybės klausimai turėtų bÅ«ti sprendžiami vadovaujantis DK. Atitinkamai, DK 154 straipsnis numato, kad žala atlyginama visiÅ¡kai tik tais atvejais, kai padaryta tyčia.

Apelianto teigimu nei jo tyčia, nei kitos DK 154 straipsnyje nurodytos aplinkybės byloje nebuvo įrodytos.

19. DK 103 straipsnyje 2 dalyje nustatyta, kad už savo, kaip darbuotojo, juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ juridinio asmens vadovas atsako pagal darbo teisės normas ir darbo sutarties sÄ lygas. Minėto straipsnio 3 dalis numato, kad dėl civilinių teisių ir pareigų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ juridinio asmens vadovas atsako pagal civilinės teisės normas.

20. Nagrinėjamu atveju ieškovas įrodinėja išimtinai atsakovo civilinę atsakomybę ir pateikia, ieškovo manymu, tai pagrindžiančius įrodymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio faktinis pagrindas turi būti aiškiai suformuluotas ieškinyje (CPK 135 straipsnio 1 dalis), o teismas yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių. Kadangi ieškovė nereiškia reikalavimo ir nepateikia faktinių aplinkybių, pagrindžiančių galimybę taikyti atsakovo materialinę atsakomybę, teisėjų kolegija dėl to nepasisako ir šių aplinkybių nevertina.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sprendžiant dėl konkrečiu atveju taikytinos bendrovės vadovo atsakomybės rūšies, teisinę reikÅ¡mę turi veiksmų, kuriais padaroma žala, pobÅ«dis. Tuo atveju, jei vadovas pažeidžia jam, kaip valdymo organui, nustatytÄ pareigÄ , jam kyla civilinė atsakomybė. Pripažinus, kad vadovas įmonei žalÄ padarė pažeisdamas jam, kaip bendrovės darbuotojui, nustatytas pareigas, jam taikoma materialinė atsakomybė pagal darbo teisę, kurios esmė – atsakomybės ribojimas darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka.

Taigi kiekvienu konkrečiu atveju bendrovės vadovui taikytinos atsakomybės rūšis nustatoma atsižvelgiant į vadovo veiksmo, sukėlusio žalÄ , pobÅ«dį ir pažeistų pareigų rūšį – jei vadovas padaro žalos veikdamas pagal savo, kaip valdymo organo, kompetencijÄ , pavyzdžiui, laiku nesikreipia dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, neužtikrina bendrovės turto apskaitos, priima rizikingÄ verslo sprendimÄ , neiÅ¡tiria reikÅ¡mingos informacijos ir pan., jis pažeidžia jam kaip valdymo organui, o ne darbuotojui nustatytÄ pareigÄ , todėl jam taikoma civilinė atsakomybė.

Pripažinus, kad vadovas įmonei žalÄ padarė pažeisdamas jam, kaip bendrovės darbuotojui, nustatytas pareigas, jam taikoma materialinė atsakomybė pagal darbo teisę, kurios esmė – atsakomybės ribojimas darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017).

22. Taigi, vadovaujantis Aukščiausiojo Teismo praktika, sprendžiant dėl atsakomybės rūšies, visų pirma reikia nustatyti, ar apelianto pareiga apmokėti už statybos darbus kyla iÅ¡ jo, kaip vienasmenio valdymo organo nario, įgaliojimų – ar bÅ«tent vadovo pareiga buvo užtikrinti tinkamÄ statybos rangos darbų priėmimÄ ir Å¡ių darbų priėmimo-perdavimo aktų įforminimÄ .

23. Atkreiptinas dėmesys, kad nors pagal bendrÄ jÄ taisyklę civilinius sandorius sudaryti ir vykdyti visais atvejais gali juridinio asmens vadovas, nes jis, kaip įstatyminis atstovas, įgyvendina visÄ juridinio asmens teisnumÄ , tačiau taip pat tam tikras funkcijas vadovas gali teisėtai deleguoti kitiems asmenims (pavyzdžiui, už statybos darbų priežiÅ«rÄ ir tinkamÄ rangos sutarties įgyvendinimÄ gali bÅ«ti atsakingas statybos darbų prižiÅ«rėtojas ar įstaigos darbuotojas), nepažeisdamas rÅ«pestingumo pareigos biudžetinės įstaigos atžvilgiu.

24. Vertinant, ar vadovas pažeidė jam kaip valdymo organui numatytÄ pareigÄ , spręstina, ar juridinio asmens valdymo organas statybos darbų priežiÅ«rÄ privalėjo vykdyti asmeniÅ¡kai pats, ar Å¡iÄ pareigÄ galėjo teisėtai deleguoti tretiesiems asmenims ir ar tai padarė tinkamai. Jei biudžetinės įstaigos vadovas Å¡ias pareigas vykdyti yra perdavęs kitam asmeniui, turinčiam reikiamÄ kvalifikacijÄ , tokios aplinkybės gali bÅ«ti pagrindas konkrečiu atveju spręsti, kad civilinė vadovo pareiga tinkamai rÅ«pintis biudžetinės įstaigos turtu nebuvo pažeista.

25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pagrįsdamas civilinės atsakomybės taikymÄ apeliantui, nurodė, kad atsakovas pažeidė ieÅ¡kovės nuostatus aplaidžiai vykdydamas remonto sutartį (civilinį sandorį), todėl už civilinių teisių ir pareigų nevykdymu ar netinkamu jų vykdymu juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ juridinio asmens vadovas privalo atsakyti pagal civilinės teisės normas (DK 10 straipsnio 3 dalis). Nors teismas ir teisingai pažymėjo ginčo pareigos pobÅ«dį – rÅ«pestingai naudoti įstaigos turtÄ , tačiau iÅ¡samiai netyrė klausimo, ar statybos darbų priežiÅ«ros ir atliktų darbų priėmimo pareigos, vadovaujantis ieÅ¡kovės nuostatais, darbo sutartimi, įprasta praktika neabejotinai ir iÅ¡imtinai teko bÅ«tent mokyklos direktoriui, ar mokykloje nebuvo kitos pareigybės, atsakingos už remonto darbus, ar tai nebuvo savivaldybės skirto statybos specialisto pareiga, koks buvo direktoriaus nurodytos savivaldybės sudarytos darbo grupės, direktoriaus pavaduotojo Å«kiui vaidmuo.

26. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovės nuostatai detaliai reglamentuoja direktoriaus pareigas, tačiau neapibÅ«dina jo pareigos rÅ«pintis mokyklos pastato technine bÅ«kle, patalpų atnaujinimu, renovacijos darbų organizavimu ir priežiÅ«ra. Taigi civilinė atsakomybė atsakovui pagal ieÅ¡kovės nurodomÄ faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ gali kilti tik už nerÅ«pestingumÄ disponuojant biudžetinės įstaigos lėšomis, kuris galimai pasireiÅ¡kė neteisėtu rangos sutartimi sutartų, bet neatliktų remonto darbų apmokėjimu.

Dėl vadovo civilinės atsakomybės sÄ lygų 27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusiÄ Å¾alÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieÅ¡kovas neprivalo įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas.

Paneigti kaltės prezumpcijÄ pareiga tenka bendrovės vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009, 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

28. Taigi siekiant taikyti civilinę atsakomybę biudžetinės įstaigos vadovui pirmiausia bÅ«tina nustatyti, kokius neteisėtus veiksmus vadovas atliko. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Dėl vadovo veiksmų neteisėtumo ir kaltės 29.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas įrodinėja, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė rangos (remonto) sutarties nuostatų, nustatančių darbų priėmimo ir apmokėjimo už atliktus darbus tvarkÄ , pažeidimu. Be to, ieÅ¡kovo teigimu, buvo pažeistos ir bendrosios direktoriaus pareigos – tinkamai organizuoti biudžetinės įstaigos darbÄ , racionaliai ir taupiai naudoti jos lėšas. Kita vertus, atsakovas teigia, kad remonto sutarties 6.3, 9.3, 12.4.2 ir 12.7.2 punktai numatė galimybę darbus priimti ir už juos atsiskaityti etapais.

Be to, atsakovo teigimu, atliktų darbų priėmimo aktus tikrino savivaldybės administracijos specialistai, o sprendimÄ apmokėti priėmė savivaldybės administracijos vadovas, sprendimÄ vykdė – savivaldybės administracijos finansų skyrius, Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad steigėjas nurodė/pritarė sumokėjimui už darbus dalimis, todėl nėra atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės.

30. BĮĮ 9 straipsnio 2 dalyje išvardintos šios biudžetinės įstaigos vadovo pareigos:

1) organizuoti biudžetinės įstaigos darbÄ , kad bÅ«tų įgyvendinami biudžetinės įstaigos tikslai ir atliekamos nustatytos funkcijos;

2) užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų, kitų teisės aktų ir biudžetinės įstaigos nuostatų;

3) nustatyta tvarka priimti ir atleisti biudžetinės įstaigos darbuotojus;

4) tvirtinti biudžetinės įstaigos struktÅ«rÄ ir pareigybių sÄ raÅ¡Ä , nevirÅ¡ijant nustatyto didžiausio leistino pareigybių skaičiaus;

5) organizuoti biudžetinės įstaigos buhalterinę apskaitÄ pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymÄ ;

6) užtikrinti racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimÄ , veiksmingÄ biudžetinės įstaigos vidaus kontrolės sistemos sukÅ«rimÄ , jos veikimÄ ir tobulinimÄ . IeÅ¡kovės nuostatuose be kita ko nurodyta, kad progimnazijos direktorius turi pareigÄ organizuoti įstaigos darbÄ , kad bÅ«tų įgyvendinami įstaigos tikslai ir atliekamos nustatytos funkcijos (1 t., b. l. 16, 31.1 p.), sudaryti progimnazijos vardu sutartis reikalingas progimnazijos funkcijoms atlikti (1 t., b. l. 16, 31.14 p.), užtikrinti racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimÄ , veiksmingÄ biudžetinės įstaigos vidaus kontrolės sukÅ«rimÄ , jos veikimÄ ir tobulinimÄ (1 t., b. l. 16, 31.16 p.). IeÅ¡kovo nuostatuose taip pat numatyta galimybė dalį funkcijų pavesti atlikti pavaduotojams ar struktÅ«rinių padalinių vadovams (1 t., b. l. 16, 31.21 p.).

31. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė atsakovo veiksmų neteisėtumÄ kildina tik iÅ¡ rangos sutarties netinkamo vykdymo – sumokėjimo už neatliktus darbus, pažeidžiant rangos sutartyje numatytas taisykles. Pirmosios instancijos teismas atsakomybę atsakovui taikė bÅ«tent už rangos sutarties neatliktų arba atliktų su trÅ«kumais darbų apmokėjimÄ , įvertinęs, kad atsakovas pažeidė jam, kaip biudžetinės įstaigos vadovui nustatytÄ pareigÄ užtikrinti racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimÄ (BĮĮ 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas).

32. Teisėjų kolegija sutinka, kad juridinio asmens vardu sutartis įprastai sudaro bÅ«tent juridinio asmens valdymo organas, nes jis yra juridinio asmens įstatyminis atstovas. Tačiau Å¡i aplinkybė savaime nereiÅ¡kia, kad valdymo organas vienasmeniÅ¡kai priima verslo sprendimÄ dėl konkretaus sandorio sudarymo ar vykdymo. Å iame kontekste CK ir specialÅ«s įstatymai skirtingai reglamentuoja viešųjų ir privačiųjų juridinių asmenų vadovų kompetencijÄ ir dalyvių iÅ¡ankstinio pritarimo (nurodymų) reikÅ¡mę jų veiksmų teisėtumui.

Privačiųjų juridinių asmenų vadovai turi nedeleguotinÄ kitiems juridinio asmens organams kompetencijÄ priimti sprendimus dėl sandorių, ir dalyvių pritarimas ar nurodymai Å¡alina jų atsakomybę už verslo sprendimÄ tik iÅ¡imtiniais atvejais. Tačiau viešųjų juridinių asmenų vadovų kompetencija yra siauresnė, nes vienas iÅ¡ esminių vieÅ¡ojo asmens skiriamųjų bruožų yra tas, kad jis turi specialųjį teisnumÄ (CK 2.34 straipsnio 2 dalis) ir skirtingai nuo privačiųjų juridinių asmenų, jo valdymo organų nariai privalo veikti ne tik įstatymų, bet ir steigėjo nurodymų ribose.

Taigi, sprendžiant dėl vieÅ¡ojo juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės, aplinkybė, kad steigėjas davė nurodymus veikti tam tikru bÅ«du, Å¡alina vadovo veiksmų neteisėtumÄ ir kaltę, nebent įrodoma, kad nurodymai buvo aiÅ¡kiai neteisėti.

33. Be to, biudžetinė įstaiga yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, įgyvendinantis valstybės ar savivaldybės funkcijas ir išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžetų asignavimų, taip pat iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų lėšų (BĮĮ 2 straipsnio 1 dalis). Taigi vienas iš biudžetinės įstaigos ypatumų yra tas, kad toks juridinis asmuo tiesiogiai priklauso nuo steigėjo skiriamų asignavimų.

Steigėjas, skirdamas finansavimÄ , gali nurodyti biudžetinės įstaigos vadovui, kokiam konkrečiam tikslui finansavimas yra skiriamas, kokį projektÄ reikėtų įgyvendinti iÅ¡ skiriamų lėšų (pavyzdžiui, renovuoti biudžetinės įstaigos patalpas). Pažymėtina, kad steigėjas gali ne tik skirti finansavimÄ konkrečiam projektui, tačiau taip pat veikti iÅ¡vien su biudžetine įstaiga ir tokius projektus įgyvendinant, t. y. steigėjas gali patarti, konsultuoti biudžetinę įstaigÄ , pateikti reikiamų dokumentų pavyzdžius, organizuoti projekto įgyvendinimo priežiÅ«rÄ , reikalauti ataskaitų dėl skirtų lėšų panaudojimo ir pan.

Tokiais atvejais biudžetinės įstaigos vadovas atsižvelgia į pagrįstus steigėjo nurodymus ir siekia juos įgyvendinti.

34. Papildomai pažymėtina, kad vadovo pareiga užtikrinti racionalų ir taupų biudžetinės įstaigos lėšų bei turto naudojimÄ (BĮĮ 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas) nereiÅ¡kia, kad jis asmeniÅ¡kai atsakingas už visus įstaigoje priimamus lėšų panaudojimo sprendimus. Vadovo pareiga racionaliai naudoti įstaigos turtÄ apsiriboja pareiga tinkamai organizuoti lėšų naudojimÄ Ä¯staigoje, taigi, kaip nagrinėjamu atveju, deleguoti Å«kinių sprendimų priėmimÄ turintiems specialiųjų žinių asmenims.

35. Nagrinėjamu atveju, atsakovo veiksmai sumokant už neatliktus rangos sutarties darbus gali bÅ«ti kvalifikuojami kaip neteisėti ir kalti tik jei bus nustatyta, kad jis pats priėmė sprendimÄ sumokėti už ginčo darbus, nesirėmė steigėjo ar asmenų, kuriems pagal pareigas priklausė spęsti dėl remonto darbų, nurodymais ir priimdamas sprendimÄ veikė didelio neatsargumo ar tyčios kaltės forma.

36. Nagrinėjamu atveju, byloje nustatyta, kad atsakovas neturėjo pareigos mokėti už rangos darbus dalimis, kuri bÅ«tų kilusi iÅ¡ pačios rangos sutarties nuostatų. Rangos (remonto) sutarties 6.3. punktas numato, kad „jeigu rangovas vėluoja atlikti bet kokį darbÄ ar darbų grupę, (etapÄ ) pagal pateiktÄ vykdymo grafikÄ ir nepateikia užsakovui pagrįstų įrodymų, pateisinančių darbų vėlavimÄ , užsakovo pareikalavimu rangovas privalo sumokėti baudÄ , numatytÄ kaip sutarties atlikimo užtikrinimas, ir papildomai rangovas moka delspinigius dėl vėlavimo, kurių dydis yra 0,02 proc. nuo sutarties kainos per dienÄ .

Delspinigiai negali bÅ«ti reikalaujami, jeigu vėluojama dėl priežasčių, nepriklausančių nuo rangovo.“ Pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad remonto sutarties 6.3 p. numatyta rangovo atsakomybė už nepateisinamus vėlavimus atlikti darbus pagal vykdymo grafikÄ , o ne susitarimas dėl darbų priėmimo ir apmokėjimo etapais. Sutarties 12.4.2 bei 12.7.2 punktai nustato Å¡alių tarpusavio atsiskaitymų tvarkÄ nutraukus sutartį, tačiau nesuteikia teisės ieÅ¡kovui Å¡ia tvarka naudotis sutarties galiojimo metu ir priimti darbus etapais.

Tačiau vien tai, kad sutartyje nėra numatytos galimybės priimti darbus etapais, savaime nepatvirtina direktoriaus neteisėtų veiksmų ir kaltės, nes toks draudimas sutartyje taip pat nebuvo numatytas.

37. Kaip pirmosios instancijos teismui nurodė apeliantas (2019 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 28 min. 17 sek. – 30 min 45 sek.), pareigÄ organizuoti vieÅ¡Ä jį pirkimÄ bei sudaryti rangos sutartį direktoriui iÅ¡aiÅ¡kino bei pavedė progimnazijos steigėjas – Akmenės rajono savivaldybės administracija. Steigėjui nusprendus, kad progimnazijos pastatas turi bÅ«ti renovuojamas, buvo pavesta apeliantui ieÅ¡kovės vardu organizuoti vieÅ¡Ä jį pirkimÄ ir, atitinkamai, sudaryti rangos sutartį ieÅ¡kovo vardu.

Å ias jam pavestas pareigas apeliantas įvykdė tinkamai. Kita vertus, byloje pateikti prieÅ¡taringi duomenys dėl sutarties tinkamo įgyvendinimo ir statybos darbų priežiÅ«ros ir dėl jų pirmosios instancijos teismas nepasisakė – ieÅ¡kovas teigia, kad sutarties įgyvendinimas ir darbų tinkamas priėmimas buvo atsakovo pareiga, o atsakovas nurodo, kad faktiÅ¡kai Å¡iÄ pareigÄ Ä¯gyvendino ir darbų tinkama kokybe rÅ«pinosi pats ieÅ¡kovo steigėjas bei jo darbuotojai.

38. Dėl Å¡ios priežasties pakartotinai sprendžiant dėl biudžetinės įstaigos vadovo veiksmų teisėtumo pirmosios instancijos teisme, bÅ«tina iÅ¡samiai analizuoti biudžetinės įstaigos steigėjo veiksmus – kaip, kuo remdamasis steigėjas sprendė dėl finansavimo projektui skyrimo (pavyzdžiui, ar buvo valdymo organo iniciatyva, ar steigėjo, apmokėti už darbus dalimis), kokia buvo lėšų skyrimo tvarka (pavyzdžiui, ar iÅ¡ karto skiriama visa lėšų suma projektui įgyvendinti, ar skiriama etapais, ar prieÅ¡ skiriant lėšas steigėjas tikrina projekto įgyvendinimo bÅ«klę ir pan.), koks buvo biudžetinės įstaigos atskaitomybės steigėjui laipsnis (pavyzdžiui, ar buvo reikalaujama steigėjÄ iÅ¡samiai informuoti apie kiekvienÄ projekto įgyvendinimo etapÄ ), kiek aktyviai projekto įgyvendinimo etape veikė pats steigėjas, ar steigėjo veiksmai buvo iÅ¡imtinai konsultacinio, patariamojo pobÅ«džio, į kuriuos atsakovas galėjo neatsižvelgti, ar buvo duodami privalomi nurodymai valdymo organui veikti konkrečiu bÅ«du ir kt.

39. Pažymėtina, kad direktorius įrodinėja, jog statybos darbų atlikimÄ inicijavo biudžetinės įstaigos steigėjas – Akmenės rajono savivaldybės administracija ir bÅ«tent savivaldybės administracija kontroliavo statybos darbų atlikimo eigÄ , vykdė statybos darbų priėmimÄ , taip pat – darbų apmokėjimÄ pagal pateiktus darbų priėmimo aktus. Savivaldybės administracijos teisė duoti atsakovui nurodymus įtvirtinta ieÅ¡kovės nuostatų 55 punkte (ieÅ¡kovė patikėjimo teise perduotÄ savivaldybės turtÄ valdo, naudoja ir disponuoja juo pagal įstatymus savivaldybės tarybos sprendimų nustatyta tvarka); 59 punkte (ieÅ¡kovės finansinė veikla kontroliuojama teisės aktų nustatyta tvarka); 60 punkte (ieÅ¡kovės veiklos priežiÅ«rÄ atlieka savivaldybės vykdomoji institucija). Tokios savivaldybės administracijos teisės numatytos ir BĮĮ.

40. Teismo posėdžio metu direktorius nurodė, kad pats vienas projektui įgyvendinti kompetencijos neturėjo, todėl tuo tikslu savivaldybė sudarė darbo grupę, kurios posėdžiuose dalyvaudavo jis pats (atsakovas), BUAB „SMD“ direktorius, savivaldybės darbuotojai, o darbo grupės posėdžiams visada vadovavo administracijos direktoriaus pavaduotojas (2019 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 31 min. 30 sek. – 32 min. 05 sek.). Direktoriaus teigimu, gautus darbų priėmimo aktus bei sÄ skaitas jis persiųsdavo savivaldybės administracijos statybos skyriaus specialistei I.

Å ., kuri jas peržiÅ«rėdavo. Gavęs nurodymÄ â€žneapmokėti“ direktorius sÄ skaitos neapmokėjo (2019 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 34 min. 10 sek. – 34 min. 45 sek.). Be to, direktoriaus teigimu, pagal pavaduotojo Å«kiui pareigybę įėjo remonto darbų priežiÅ«ra (2019 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 41 min. 50 sek. – 42 min. 16 sek.). Be kita ko, direktorius nurodo kreipęsis į savivaldybę dėl statybos specialisto paskyrimo darbų priežiÅ«rai, tačiau savivaldybė nurodžiusi, kad tam lėšų nėra (2019 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 44 min. 20 sek.

– 44 min. 50 sek.).

41. IÅ¡ bylos medžiagos taip pat matyti, kad svarstant įvairius statybos darbų vykdymo metu iÅ¡kilusius klausimus buvo organizuojami pasitarimai, kuriuose dalyvavo savivaldybės statybos skyriaus specialistė I. Å . (1 t., b. l. 234, 250, 272), statybos skyriaus vedėjas R. N. (1 t., b. l. 272). Byloje pateiktas architekto laiÅ¡kas bÅ«tent I. Å ., kuriame architektas informuoja savivaldybės specialistę, kad darbai vykdomi ne pagal projektinius sprendinius (1 t., b. l. 235). Å i aplinkybė patvirtina atsakovo teiginius, kad faktiÅ¡kai remontÄ vykdė pats steigėjas.

Be kita ko, iÅ¡ ieÅ¡kovo banko sÄ skaitų iÅ¡rašų matyti, kad projektas buvo finansuojamas dalimis – pavyzdžiui, 2017 m. rugsėjo 7 d. banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as rodo, kad tÄ pačiÄ dienÄ , kai buvo atliktas mokėjimas rangovui, mokykla reikiamÄ sumÄ gavo iÅ¡ Akmenės rajono savivaldybės administracijos (1 t., b. l. 43), 2017 m. gruodžio 22 d. iÅ¡ savivaldybės buvo gauta 55 797,92 Eur suma, o vėliau tÄ pačiÄ dienÄ 61 472,01 Eur suma buvo pervesta rangovui (1 t., b. l. 46), kas papildomai patvirtina, kad steigėjas aktyviai kontroliavo atsiskaitymo su rangovu tvarkÄ .

42. Nustačius veiksmų neteisėtumÄ , vadovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

43. Atsakovas nurodo, kad jo veiksmuose nėra kaltės, nes jis esÄ tik vykdė savivaldybės administracijos nurodymus, savivaldybės statybos darbų specialistai tikrino rangovo atliktus darbus, o direktoriui nebuvo keliami jokie kvalifikaciniai reikalavimai iÅ¡manyti statybos procesus, sugebėti juos įvertinti. Teismo posėdžio metu direktorius nurodė, kad prieÅ¡ priimdamas darbus jis ir pavaduotojas Å«kiui praėjo per mokyklos patalpas, vizualiai įvertino, kiek darbų gali bÅ«ti neatlikta. Vizualiai įvertinus patalpas direktoriui ir jo pavaduotojui, kuris galimai buvo atsakingas už remonto darbus ir kurio iÅ¡manymu direktorius galėjo pagrįstai pasikliauti, pasirodė, kad daug darbų neliko, reikia atlikti tik kosmetinius darbus: apdažyti, sudėti prijungimus (2019 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 35 min. 15 sek. – 36 min. 55 sek.). Atlikus apžiÅ«rÄ direktorius pasirašė darbų priėmimo-perdavimo aktus, darbus priėmė ir už juos sumokėjo.

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatant atsakovo kaltę, bÅ«tina iÅ¡tirti, ar neatliktų darbų ir darbų, atliktų su trÅ«kumais, faktas galėjo bÅ«ti nustatomas ir suprantamas vidutiniÅ¡kai atidžiam žmogui, neturinčiam specialiųjų žinių, vizualinės apžiÅ«ros metu, t. y. jei rÅ«pestingas ir apdairus asmuo Å¡iuo atveju bÅ«tų padaręs analogiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad didžioji dalis darbų jau yra atlikta ir, Å¡ių darbų akivaizdžių, didelių trÅ«kumų nėra matyti, tokiu atveju konstatuotina, kad direktoriaus savo pareigÄ vykdė atidžiai ir rÅ«pestingai ir jo veiksmuose nėra kaltės. Pažymėtina, kad tiek direktorius, tiek jo pavaduotojas vizualinės apžiÅ«ros metu sutarė, kad didžioji dalis darbų yra atlikti, todėl teismas turi nustatyti, ar analogiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ bÅ«tų padaręs ir bet koks kitas apdairus ir rÅ«pestingas asmuo.

Atkreiptinas dėmesys, kad apdairiai bei rÅ«pestingai vykdydamas savo pareigÄ Ä¯vertinti statybos darbus, direktorius, neturėdamas patirties statybos srityje, galėjo sÄ Å¾iningai klysti, manydamas, kad didžioji dalis darbų yra atlikta, todėl sÄ skaitÄ jau galima apmokėti.

45. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nesurinko visų direktoriaus neteisėtų veiksmų konstatavimui bÅ«tinų įrodymų (netyrė steigėjo vaidmens), netyrė aplinkybių, patvirtinančių atsakovo kaltės buvimÄ . Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apsiribojo iÅ¡imtinai direktoriaus veiksmų vertinimu, nepagrįstai taikė jam atsakomybę be kaltės, nurodęs, kad neteisėtus apelianto veiksmus patvirtina remonto darbų sutarties nuostatų, numatančių rangos darbų priėmimÄ ir apmokėjimo už atliktus darbus tvarkÄ , pažeidimas bei bendrosios direktoriaus pareigos racionaliai ir taupiai naudoti biudžetinės įstaigos lėšas, pažeidimas.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai neiÅ¡tyrė ieÅ¡kovo steigėjo veiksmų, nenustatė direktoriaus minimos darbo grupės kompetencijos ir funkcijų, jos vaidmens statybos procese, nevertino, ar direktoriui buvo duodami privalomi steigėjo nurodymai veikti konkrečiu bÅ«du. Be to, liko nenustatyta apmokėjimo už darbus tvarka, t. y. ar skirdama lėšas pagal paraiÅ¡kas savivaldybės administracija tikrino paraiÅ¡kų pagrįstumÄ , atliktų darbų, už kuriuos praÅ¡oma apmokėti, kiekį ir kokybę.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šių aplinkybių tinkamas ištyrimas sudaro bylos esmę, tačiau iš pateiktų įrodymų bylos iš esmės negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl žalos fakto ir dydžio 46. Pažymėtina, kad tuo atveju, jei būtų nustatyti biudžetinės įstaigos vadovo neteisėti veiksmai, toliau būtina įvertinti, ar šiais veiksmais buvo padaryta žala; jei buvo – kokio dydžio. CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

47. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nustatant žalos dydį yra būtina išanalizuoti, kokie darbai buvo apskritai neatlikti ir kiek už tokius neatliktus darbus buvo sumokėta, kokie darbai buvo atlikti su trūkumais. Kolegijos nuomone, sumos sumokėtos už darbus su trūkumais galėtų būti pripažįstamos žala tik tuo atveju, jei trūkumai buvo akivaizdūs ir atsakovas prieš apmokėdamas už darbus galėjo nustatyti, kad darbai atlikti netinkamai, bet veikė tyčios ar didelio neatsargumo kaltės forma.

Tik Å¡iuo atveju apmokėjimas už darbus pripažintinas žala ir vertintina, kiek kainavo (kainuotų) trÅ«kumų iÅ¡taisymas. Be kita ko, reikia įvertinti, ar kiekvienas vertinimo akte nurodytas nukrypimas nuo projekto sprendinių (kiekvienas trÅ«kumas), lemia realiÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovei, poreikį darbus atlikti iÅ¡ naujo, negalėjimÄ naudotis mokyklos patalpomis pagal paskirtį. IÅ¡tyrus Å¡ias aplinkybes nustatytinas ieÅ¡kovės realiai patirtos žalos dydis. Kartu akcentuotina, kad žalos dydį pagrįsti ir įrodyti turi ieÅ¡kovė (CPK 178 straipsnis).

48. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo neteisėti veiksmai kildinami iÅ¡ jo, kaip valdymo organo nario pareigų pažeidimo (deliktinė civilinė atsakomybė), o iÅ¡ rangovo žalos reikalaujama sutartinės civilinės atsakomybės pagrindu, t. y. ginčo atveju Å¡alių nesieja neteisėtų veiksmų bendrumas (pirmuoju atveju atsakomybės reikalaujama už vadovo įstatyminių pareigų įstaigai pažeidimÄ , antruoju – už sutarties pažeidimÄ ). Atitinkamai, atsakovo ir rangovo nesieja bendra žala, t. y. rangos sutarties netinkamu vykdymu padarytos žalos dydis negali bÅ«ti automatiÅ¡kai perkeliamas atsakovui.

Kaip minėta, įrodžius jo civilinės atsakomybės sÄ lygas, atsakovas bÅ«tų atsakingas tik už žalÄ , kuriÄ sudarė akivaizdžiai neatliktų, bet apmokėtų darbų kaina ir sumos, sumokėtos už darbus su akivaizdžiais trÅ«kumais, o rangovas turi atlyginti visÄ be pagrindo sumokėtÄ sutarties kainÄ ir nuostolius, kylančius iÅ¡ sutarties. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad net įrodžius, kad atsakovo ir rangovo padarytos žalos sumos sutampa, ieÅ¡kovas turi pateikti įrodymus, kad reikalaujamos žalos jokia apimtimi nebus įmanoma iÅ¡sireikalauti bankroto byloje.

Dėl priežastinio ryšio 49. Sprendžiant dėl atsakomybės taikymo atsakovui, taip pat būtina nustatyti, kad tarp atsakovo veiksmų ir kilusios žalos yra priežastinis ryšys. CK 6.247 straipsnis numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

50. Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimÄ , neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-611/2015).

51. Nagrinėjamu atveju, nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus ir kilusios žalos dydį, teismas turi įvertinti ar ieÅ¡kovei padaryta žala bÅ«tų atsiradusi, jei direktoriaus neteisėtų veiksmų nebÅ«tų buvę. Tuo atveju, jei bÅ«tų konstatuotas faktinis priežastinis ryÅ¡ys, bÅ«tina įvertinti, ar ieÅ¡kovei direktoriaus neteisėtais veiksmais padaryta žala nėra pernelyg nutolusi nuo atsakovo veiksmų, t. y. nuostolių numatomumÄ neteisėtų veiksmų atlikimo metu. Kadangi ieÅ¡kovė atsakovo veiksmų neteisėtumÄ kildina tik iÅ¡ rangos sutarties netinkamo vykdymo – sumokėjimo už neatliktus darbus, pažeidžiant rangos sutartyje numatytas taisykles, bÅ«tina nustatyti, ar atsakovas, nuspręsdamas atsiskaityti už neatliktus darbus, galėjo protingai numatyti, kad rangovas bankrutuos, neatliks trÅ«kstamų rangos sutarties darbų ir nebus galimybės susigrÄ Å¾inti sumokėtų pinigų.

Dėl procesinės bylos baigties 52. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu iÅ¡nagrinėjus bylÄ pirmosios instancijos teisme nėra atskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas panaikina priimtÄ teismo sprendimÄ ir perduoda bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

53. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo pagrindo turinį, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, kad bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016).

54. Kaip buvo minėta, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netyrė realaus ieÅ¡kovo steigėjo vaidmens statybos darbų įgyvendinimo procese, atitinkamai nebuvo atskleistos esminės aplinkybės dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo. Pirmosios instancijos teismas visikai nepasisakė dėl atsakovo kaltės, netyrė, ar atsakovo veiksmai atitiko atidaus ir rÅ«pestingo asmens standartÄ , ar Å¡ioje situacijoje priimant darbus nebuvo sÄ Å¾iningai suklysta. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje buvo atmesti visi atsakovo procesiniai praÅ¡ymai, reikÅ¡mingi jo pozicijos pagrindimui, o pati byla iÅ¡nagrinėta per vienÄ teismo posėdį.

55. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau nurodytos aplinkybės negali bÅ«ti nustatytos nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, kadangi tokiu atveju bÅ«tų reikalinga atlikti daug procesinių veiksmų (surinkti Å¡ias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, organizuoti liudytojų apklausas ir pan.), padaryti iÅ¡vadas dėl naujų, pirmosios instancijos teismo nenagrinėtų ginčo aspektų. Dėl Å¡ios priežasties nagrinėjamu atveju yra pagrindas atsakovo apeliacinį skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu n u t a r i a : Å iaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai Dalia Kačinskienė Agnė TikniÅ«tė Aldona Tilindienė