ee47fa34-fe1b-49a7-9b6b-4fbd3ddf1053 · Kauno apygardos teismas

                                                                                       Baudžiamosios bylos Nr. 1A-406-317-2014 Teisminio proceso Nr. 1-65-1-01524-2012-0 (S)   Procesinio sprendimo kategorijos:   2.4.6; 2.4.7; 2.4.9. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. liepos 25 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Albino Antanaičio, Ramūno Antanavičiaus, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, Agnei Ramanauskienei, dalyvaujant prokurorams Linai Laurusevičienei, Ritai Poškienei, nuteistiesiems T.

M., Ž. J., gynėjams advokatams Linui Mažonui, Violetai Naujokienei, nukentėjusiajam R. Ž., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo Ž. J., nuteistojo T. M. ir jo gynėjo advokato Lino Mažono apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo: T. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams; pagal BK 135 str. 1 d.

– laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams; pagal BK 138 str. 1 d. – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.Paskirtosios bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., subendrintos apėmimo bÅ«du ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams.Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė subendrinta su Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (Å¡eÅ¡eriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.Ä® bausmės laikÄ T.

M. įskaitytas laikinajame sulaikyme, suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas, nuo 2012 m. lapkričio 13 d. iki 2014 m. vasario 21 d. bei iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Ž. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:pagal BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 10 (deÅ¡imčiai) mėnesių;pagal BK 138 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.Paskirtosios bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., subendrintos apėmimo bÅ«du ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 10 (deÅ¡imčiai) mėnesių.Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė subendrinta su Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, taikant dalinį bausmių sudėjimo principÄ ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.Ä® bausmės laikÄ Å½.

J. įskaitytas laikinajame sulaikyme, suėmime išbūtas laikas nuo 2012 m. lapkričio 20 d. iki 2013 m. kovo 18 d. Nukentėjusiojo R. Č. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies. Priteista solidariai iš T. M. ir Ž. J. 12 000 Lt (dvylika tūkstančių Lt) neturtinės žalos ir 2 000 Lt (du tūkstančiai Lt) turtinės žalos atlyginimo R. Č. naudai.Nukentėjusiojo R. Ž. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies. Priteista solidariai iš T. M. ir Ž. J. 8 000 Lt (aštuoni tūkstančiai Lt) neturtinės žalos ir 5 000 Lt (penki tūkstančiai Lt) turtinės žalos atlyginimo R.

Ž. naudai.Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys patenkintas pilnai. Priteista solidariai iÅ¡ T. M. ir Ž. J. 4 638,19 Lt (keturi tÅ«kstančiai Å¡eÅ¡i Å¡imtai trisdeÅ¡imt aÅ¡tuoni Lt ir 19 ct) turtinės žalos atlyginimo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : T. M. nuteistas už tai, kad pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , o bÅ«tent: 2012 m. spalio 20 d. apie 19 val., vieÅ¡oje vietoje, Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje, kartu su Ž.

J. ir kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkai, užpuolė gatve einančius R. Č., R. Ž., tyčia rankomis ir kojomis nemažiau dviejų kartų sudavė nukentėjusiam R. Č. ir nemažiau dvideÅ¡imt kartų sudavė nukentėjusiam R. Ž. į įvairias kÅ«no vietas, R. Č. įdÅ«rė peiliu į nugarÄ , padarydamas jam durtinę–pjautinę–kiauryminę žaizdÄ nugaros kairėje pusėje su kairės tarpÅ¡onkaulinės arterijos ir kairio plaučio sužalojimÄ , lydimÄ kraujo susikaupimo kairėje krÅ«tinplėvės ertmėje, tuo sukeldamas nukentėjusiajam R.

Č. sunkų sveikatos sutrikdymÄ , o R. Ž. padarydamas kraujosruvas kaktoje, kairio smilkinio, pakauÅ¡io, virÅ¡ugalvio srityse, deÅ¡inės akies vokuose, kakle, kairio peties srityje, nugaros kairėje, kairiame dilbyje, plaÅ¡takose, gaktos srityje, deÅ¡inio kelio srityje, nubrozdinimÄ deÅ¡inėje blauzdoje, kairio kelio priekinio kryžminio raiščio, iÅ¡orinio menisko, vidinio kolateralinio raiščio plyÅ¡imÄ , tyčia įdÅ«rė peiliu į nukentėjusiojo R. Ž. nugarÄ ir krÅ«tinę, padarydamas pjautinę žaizdÄ deÅ¡iniame žaste, durtinę žaizdÄ nugaros kairėje, žaizdÄ krÅ«tinės kairėje, tuo sukeldamas nukentėjusiajam R.

Ž. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , tokiu bÅ«du įžūliu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , t. y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 str. 1 d.Be to, T. M. nuteistas už tai, kad sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymÄ , o bÅ«tent: 2012 m. spalio 20 d. apie 19 val., Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje, kartu su Ž. J. ir kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, tyčia, bendrais veiksmais, rankomis ir kojomis sudavęs R.

Č. į įvairias kÅ«no vietas, tyčia įdÅ«rė peiliu nukentėjusiajam R. Č. į nugarÄ , padarydamas jam durtinę–pjautinę–kiauryminę žaizdÄ nugaros kairėje pusėje su kairės tarpÅ¡onkaulinės arterijos ir kairio plaučio sužalojimÄ , lydimÄ kraujo susikaupimo kairėje krÅ«tinplėvės ertmėje, tuo sukeldamas nukentėjusiajam R. Č. sunkų sveikatos sutrikdymÄ , t. y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 135 str. 1 d.Be to, T. M. nuteistas už tai, kad 2012 m. spalio 20 d. apie 19 val., Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje, kartu su Ž.

J. ir kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, tyčia, bendrais veiksmais, trenkė buteliu per galvÄ , sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau dvideÅ¡imt kartų nukentėjusiajam R. Ž. į įvairias kÅ«no vietas, padarė kraujosruvas kaktoje, kairio smilkinio, pakauÅ¡io, virÅ¡ugalvio srityse, deÅ¡inės akies vokuose, kakle, kairio peties srityje, nugaros kairėje, kairiame dilbyje, plaÅ¡takose, gaktos srityje, deÅ¡inio kelio srityje, nubrozdinimÄ deÅ¡inėje blauzdoje, kairio kelio priekinio kryžminio raiščio, iÅ¡orinio menisko, vidinio kolateralinio raiščio plyÅ¡imÄ , tyčia įdÅ«rė peiliu į R.

Ž. nugarÄ ir krÅ«tinę, padarydamas jam pjautinę žaizdÄ deÅ¡iniame žaste, durtinę žaizdÄ nugaros kairėje, žaizdÄ krÅ«tinės kairėje, tuo sukeldamas nukentėjusiajam R. Ž. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , t. y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 str. 1 d.Ž. J. nuteistas už tai, kad pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , o bÅ«tent: 2012 m. spalio 20 d. apie 19 val., vieÅ¡oje vietoje, Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje, kartu su T.

M. ir kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkai, užpuolė gatve einančius R. Č. bei R. Ž., tyčia rankomis ir kojomis nemažiau dviejų kartų sudavė nukentėjusiam R. Č., tuo sukeldamas jam fizinį skausmÄ ir nemažiau dvideÅ¡imt kartų sudavė nukentėjusiajam R. Ž. į įvairias kÅ«no vietas, padarydamas kraujosruvas kaktoje, kairio smilkinio, pakauÅ¡io, virÅ¡ugalvio srityse, deÅ¡inės akies vokuose, kakle, kairio peties srityje, nugaros kairėje, kairiame dilbyje, plaÅ¡takose, gaktos srityje, deÅ¡inio kelio srityje, nubrozdinimÄ deÅ¡inėje blauzdoje, kairio kelio priekinio kryžminio raiščio, iÅ¡orinio menisko, vidinio kolateralinio raiščio plyÅ¡imÄ , tuo sukeldamas nukentėjusiajam R.

Ž. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , tokiu bÅ«du įžūliu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , t. y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 str. 1 d.Be to, Ž. J. nuteistas už tai, kad 2012 m. spalio 20 d. apie 19 val., Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje, kartu su T. M. ir kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, tyčia, bendrais veiksmais, trenkęs buteliu per galvÄ , sudavęs rankomis ir kojomis ne mažiau dvideÅ¡imt kartų R.

Ž. į įvairias kÅ«no vietas, padarė kraujosruvas kaktoje, kairio smilkinio, pakauÅ¡io, virÅ¡ugalvio srityse, deÅ¡inės akies vokuose, kakle, kairio peties srityje, nugaros kairėje, kairiame dilbyje, plaÅ¡takose, gaktos srityje, deÅ¡inio kelio srityje, nubrozdinimÄ deÅ¡inėje blauzdoje, kairio kelio priekinio kryžminio raiščio, iÅ¡orinio menisko, vidinio kolateralinio raiščio plyÅ¡imÄ , tuo sukeldamas nukentėjusiajam R. Ž. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , t. y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 str. 1 d.Apeliaciniame skunde nuteistasis T.

M. praÅ¡o objektyviai, teisingai, neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir visiÅ¡kai atleisti jį nuo bausmės. Nuteistasis T. M. apeliaciniame skunde teigia, kad apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, nesivadovavo visa bylos medžiaga, nes po nuosprendžio paskelbimo tÄ pačiÄ dienÄ paskelbė nutartį (teismo past. dėl raÅ¡ymo apsirikimo klaidos iÅ¡taisymo 2014 m. vasario 21 d. nuosprendyje). Be to, dėl nuosprendyje esančių gramatinių klaidų, nėra aiÅ¡kiai suprantami sakiniai, todėl yra iÅ¡kraipomas sakinio kontekstas.

Nuteistasis pažymi, kad įvykio metu nukentėjusieji jį taip pat sužalojo ir apiplėšė, tačiau apylinkės teismas šių aplinkybių nevertino. Be to, teismas konstatavo, kad jis nusikaltimo padarymo metu buvo neblaivus, tačiau byloje nėra jokių duomenų šiam teiginiui patvirtinti. Apeliantas atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį į tai, kad apylinkės teismas vadovavosi pirminiais liudytojos K. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, ir neatsižvelgė į tai, kad teismo posėdžio metu ji nurodė, jog jos pirminiai parodymai yra duoti ne tokie, kokie yra surašyti ikiteisminio tyrimo metu.

Anot T. M., apkaltinamajame nuosprendyje nepasisakyta dėl jo drabužių, paimtų ikiteisminio tyrimo metu, nėra aptarti liudytojų G. V. bei L. R. parodymai, kurie paneigia nukentėjusiųjų ir kitų liudytojų parodymus, t. y. pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik tais liudytojų parodymais, kurie buvo naudingi priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį. Apelianto teigimu, apylinkės teismas neįvertino liudytojų parodymų apie tai, kad peilis buvo su rudos spalvos rankena, baltais aÅ¡menimis, o kaip daiktinis įrodymas byloje pateiktas peilis – su juodos spalvos rankena ir juodais aÅ¡menimis, kad G.

V. ir vaikai lietė peilį, o jų pirštų antspaudų ant peilio nebuvo rasta. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog apeliantas galėjo kaip nors pasinaudoti šiuo daiktiniu įrodymu. T. M. atkreipia dėmesį į nukentėjusiojo R. Ž. parodymų netikslumus, t. y. ikiteisminio tyrimo metu R. Ž. teigė, kad vienas iš jį užpuolusiųjų buvo šviesių plaukų, tuo tarpu nuteistojo T. M. plaukai yra tamsiai juodos spalvos. Apeliantas teigia, kad nukentėjusysis R.

Ž., liudytojai G. V., A. M., R. J., R. Ž. yra nukentėjusiųjų giminės arba draugai, todėl jų parodymai yra Å¡aliÅ¡ki. Be to, jie parodė, kad griovyje buvo muÅ¡amas R. Ž., tačiau neÅ¡aliÅ¡ka liudytoja L. R. parodė, jog griovyje gulėjo apeliantas. Anot T. M., prieÅ¡taringi ir kiti liudytojų bei nukentėjusiųjų parodymai, t. y. liudytojas G. V. nurodė, kad matė liudytojÄ R. Ž. ant kelio su motoroleriu, tačiau Å¡is nenurodė matęs G. V., liudytojos A. M. ir R. J. teigia, kad gatvėje buvo tik du užpuolikai ir vienas nukentėjusysis, R.

Ž. nurodė, kad jį ir jo pusbrolį mušė trys vaikinai. Taigi, nuteistajam kyla abejonių kiek asmenų buvo iÅ¡ viso įvykio vietoje, kiek yra nukentėjusiųjų ir kas iÅ¡ tiesų matė įvykį.T. M. gynėjo apeliaciniame skunde praÅ¡oma panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį T. M. atžvilgiu, nesant inkriminuojamų nusikaltimų sudėties požymių. Skunde teigia, kad apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį T.

M. atžvilgiu, vadovavosi pamÄ stymais ir spėjimais, o ne byloje surinktais įrodymais. Pažymi, kad nei pats R. Č., nei liudytojai, iÅ¡skyrus liudytojÄ R. Ž., negali patvirtinti kas mušė šį nukentėjusįjį ir kaip jis buvo sužalotas. Tuo tarpu liudytojas R. Ž. parodė, kad T. M. mušė tik jo tėtį R. Ž., o R. Č. mušė kiti du vyrai. Taigi, anot nuteistojo gynėjo, tai yra akivaizdus įrodymas, kad T. M. negalėjo ir neatliko jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nukentėjusiojo R.

Č. atžvilgiu. Be to, kaltinime minimas kitas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, tačiau pirmosios instancijos teismas neanalizavo aplinkybės, jog R. Č. galėjo sužaloti bÅ«tent Å¡is nenustatytas asmuo. Kita vertus, nuosprendyje liko neaptartas liudytojos A. M. liudijimas apie tai, kad įvykio vietoje nukentėjusiojo R. Č. apskritai nebuvo. Advokato teigimu, apkaltinamajame nuosprendyje neatkreiptas dėmesys į tai, kad nuteistasis Ž. J. prisipažino spyręs nukentėjusiajam R. Ž. į kojÄ , kas galėjo įtakoti nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Tuo tarpu ekspertas Gregoire Abi Chaker pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad kiti R. Ž. padaryti sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi, anot advokato Lino Mažono, T. M. nepagrįstai inkriminuojamas nesunkus R. Ž. kÅ«no sužalojimas. Kita vertus, kojos traumÄ R. Ž. galėjo patirti pats užpuldamas skriaudikÄ . Be to, kyla pagrįstų abejonių kaip nukentėjusysis R. Ž. galėjo vytis bėgantį skriaudikÄ ir jam duoti su kumščiu į galvÄ („dadėti“), jeigu jis buvo sumuÅ¡tas, jam buvo sužalota koja ir paeiti jam turėjo padėti liudytojas G.

V.. Apeliaciniame skunde taip pat abejojama, kodėl ant peilio nėra nukentėjusiųjų kraujo pėdsakų, jeigu juo jie buvo sužaloti, kodėl ant R. Č. rūbų apskritai nerasta kraujo, nors esant tokiems sužalojimams jo rūbai turėjo būti permirkę krauju. Pažymi, kad niekas netyrė ir nevertino aplinkybių, kokiu būdu yra iškraujuotos R. Ž. drabužių rankovės T. M. krauju. Todėl mano, kad šis kraujas galėjo atsirasti, kai R. Ž. užpuolė ir mušė T. M.. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad įvykio metu buvo tamsus paros laikas, todėl kritiškai turėtų būti vertinami liudytojos A.

M. parodymai, kadangi ji nurodė, jog įvykį matė tik iÅ¡ 100 m atstumo, kaltinamųjų veidų nematė, neįsidėmėjo, o juos atpažino tik iÅ¡ rÅ«bų ir aukÅ¡tumo. Atkreipia dėmesį į tai, kad į įvykio vietÄ nebuvo kviesti policijos pareigÅ«nai, įrodymai (peilis) surinkti ir suneÅ¡ti tyrėjui pačių nukentėjusiųjų, todėl surinkti įrodymai yra neteisėti, galimai suklastoti. Pažymi, kad byloje kaip nusikaltimo įrankis pateiktas peilis yra ne T. M., tokio peilio jis niekada neturėjo, jo turėtas žvejybinis peiliukas buvo 1,5-2 cm geležte, skirtas masalui ar valui perpjauti.

Nuteistojo gynėjas atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį į tai, kad apylinkės teismas nepatvirtino dėl teisiamojo posėdžio protokolo 2014 m. sausio 17 d. pateiktų pastabų, patikslinančių liudytojo R. Ž. parodymus, be to, nuosprendyje aptaria ne liudytojo R. Ž., bet K. Ž. parodymus, nors toks liudytojas apskritai nebuvo apklaustas nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ . Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėja elgėsi neprofesionaliai liudytoja apklausdama K. B., kadangi nurodė atpažinti panašų peilį, pateikė liudytojo apklausos protokolÄ pasiraÅ¡yti, kol nebuvo baigtas suraÅ¡yti visas tekstas.Apeliaciniame skunde nuteistasis Ž.

J. praÅ¡o suÅ¡velninti jam Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nuosprendžiu paskirtÄ bausmę ir jo atžvilgiu pritaikyti BK 75 str. nuostatas, t. y. dar kartÄ atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ .Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam griežčiausiÄ BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d. sankcijose numatytÄ bausmės rūšį – terminuotÄ laisvės atėmimÄ â€“ nepritaikydamas jo atžvilgiu BK 75 str. nuostatų, neatsižvelgė į visas aplinkybes, t. y., kad jis nuteistas už du nesunkius nusikaltimus.

Teismas nenustatė jo kaltę lengvinančių aplinkybių-kad jis prisipažino kaltu ir dėl to nuoširdžiai gailisi, bei tai, kad jis atsiprašė nukentėjusiųjų ir jie jam atleido. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad nors jis šias nusikalstamas veikas padarė per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, tačiau anksčiau buvo teistas už veikas nuosavybei, o šiuos nusikaltimus padarė susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, abipusio konflikto metu. Nuteistasis teigia, kad yra jauno amžiaus, gyvena kartu su tėvais, kurie yra pensininkai, tėvui A.

J. neseniai atlikta koronarų Å¡untavimo operacija, todėl jis turi pasirÅ«pinti tėvais, jų poreikiais, sveikata bei buitimi. Be to, 2014 m. vasario 1 d. jam gimė duktė, kurios motina-K. B. nedirba. Jis turi pasirÅ«pinti ir jomis, jų gerove bei buitimi. Nuo Å¡ių nusikalstamų veikų padarymo nustojo vartoti alkoholį, susirÅ«pino savo gyvenimu. Ž. J. apeliaciniame skunde taip pat pažymėjo, kad valstybinis kaltintojas pirmosios instancijos teismo prašė jo atžvilgiu pritaikyti BK 75 str. nuostatas ir dar kartÄ pritaikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ , o ne realų laisvės atėmimÄ .

Su prokuroro pozicija sutiko ir abu nukentėjusieji.Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistuosius ir jų gynėjus, prašiusius apeliacinius skundus tenkinti, nukentėjusįjį R. Ž. bei prokurorę, prašiusius skundus atmesti, įvertinusi visas bylos aplinkybes, sprendžia, kad nuteistojo Ž. J., nuteistojo T. M. ir jo gynėjo advokato Lino Mažono apeliaciniai skundai atmestini. Dėl nuteistojo T. M. ir jo gynėjo advokato Lino Mažono apeliacinių skundų Iš nuteistojo T. M. ir jo gynėjo advokato Lino Mažono apeliacinių skundų turinio matyti, kad nuteistasis ir jo gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir mano, kad byloje surinkti duomenys yra prieštaringi, keliantys abejonių ir objektyviai nepagrindžia nuteistojo kaltės.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, o juos vertina vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, pirmosios instancijos teismo teisėjo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi bÅ«ti vertinamai iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis Nr. 2K-43/2006).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai įvertino surinktus įrodymus bei tinkamai kvalifkavo T. M. padarytas nusikalstamas veikas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį bei 135 straipsnio 1 dalį. IÅ¡ nuosprendžio turinio matyti, kad teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį T. M. atžvilgiu, įvertino byloje surinktų įrodymų visumÄ ir jos pagrindu padarė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstas iÅ¡vadas.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neaptarė teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų G. V., L. R. ir K. B. parodymų, aukÅ¡tesniojo teismo teisėjų kolegijos nuomone, Å¡iuo konkrečiu atveju negali bÅ«ti vertinamas kaip esminis pažeidimas, sutrukdęs teismui priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį.

Iš nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas šių liudytojų parodymais rėmėsi, jie aptarti nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje, kurioje išdėstyti įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai. Atsakant į nuteistojo T. M. ir jo gynėjo advokato Lino Mažono apeliacinių skundų argumentus, kad liudytojos K. B. parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo užfiksuoti ne tokie, kokius ji davė, pažymėtina, kad parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t.1 b. l. 108) ši liudytoja tyrėjai davė praėjus nedaug laiko (kiek daugiau nei mėnesiui) po įvykio.

Nėra pagrindo tikėti K. B. teiginiais pirmos instancijos teisme (t.4 b.l.

74) bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje (t.5 b. l. 126-129), kad jai apklausos protokolas buvo duotas pasiraÅ¡yti jo neskaičius, nepilnai užpildytas, kad jame užfiksuota ne tai, kÄ ji kalbėjo apklausos metu ir pan., nes iÅ¡ 2012-12-07 apklausos protokolo matyti, jog Å¡ios liudytojos apklausa atlikta laikantis LR BPK 186 str. reikalavimų. Jos metu dalyvavo tuo metu nepilnamete buvusios K. B. įstatyminė atstovė-jos motina A. B., kuri, kaip ir pati apklaustoji, patvirtino paraÅ¡ais apklausos protokole užfiksuotų parodymų teisingumÄ .

BÅ«tina apžymėti ir tai, kad bÅ«tent Å¡ioje apklausoje, savo ranka patvirtindama protokole suraÅ¡ytų parodymų teisingumÄ bei pasiraÅ¡ydama, K. B. savo duotus parodymus dar ir papildė-savo ranka įrašė papildomas aplinkybes. Å iame protokole suraÅ¡ytų teiginių teisingumÄ patvirtino ne tik pati K. B. ir tyrimÄ atlikusi tyrėja, bet ir liudytojos motina A. B.. Tad apylinkės teismas visiÅ¡kai pagrįstai kritiÅ¡kai vertino K. B. parodymus teisme ir jais nesivadovavo, juos vertino, kaip siekimÄ padėti iÅ¡vengti atsakomybės T.

M.. BÅ«tent K. B. parodymai tyrimo metu (1 b.l. 107-108) tik patvirtina nuosprendyje aptartus įrodymus-nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, specialistų iÅ¡vadas, raÅ¡ytinius įrodymus. Negalima nepaminėti to, kad K. B., davusi tyrimo metu parodymus apie tai, kokį peilį turėjo įvykio dienÄ T. M., parodymo atpažinti metu atpažino bÅ«tent tÄ peilį, kuris buvo surastas įvykio vietoje liudytojo G. V., kurį G. V. vėliau perdavė nukentėjusiajam R. Ž., o pastarasis-perdavė tyrimui.

Būtent šiuo peiliu, pagal specialistų išvadas, buvo padaryti sužalojimai R. Ž. rūbuose ir kūne (t.1 b. l. 67-70), būtent ant jo ant kurio rastas T. M. kraujas (t. 1 b.l. 52-58), kas rodo, jog įvykio vietoje surastu ir prie bylos prijungtu, o ne kokiu tai kitu peiliu, ir buvo rimtai sužaloti R. Ž. ir R. Č.. Todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai kritiškai vertino K. B. parodymus teisme, pripažino juos melagingais, jais netikėjo, o teisingais laikė jos parodymus duotus tyrimo metu (t.1 b. l. 107-108).Kolegija laikosi tos pat nuomonės, jog K.

B. tiek pirmos instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme davė nenuoseklius, melagingus parodymus, kuriais siekė padėti T. M. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, ar bent jau jÄ suÅ¡velninti. Å ios liudytojos parodymai tyrime gauti įstatymų nustatyta tvarka, jų nepažeidžiant, iÅ¡aiÅ¡kinus LR BPK 82 str. 2d. 81,83 ir 163 str. numatytas teises ir pareigas, todėl nėra objektyvaus pagrindo aptariamais įrodymais nesivadovauti.Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstÄ apeliacinio skundo argumentÄ , kad T.

M. neatliko nusikalstamos veikos R. Č. atžvilgiu. IÅ¡ nuosprendyje aptartų duomenų akivaizdu, jog R. Č. buvo durtinė–pjautinė–kiauryminė žaizda nugaros kairėje pusėje su kairės tarpÅ¡onkaulinės arterijos ir kairio plaučio sužalojimu, lydima kraujo susikaupimo kairėje krÅ«tinplėvės ertmėje ir buvo padaryta peiliu. Byloje pakanka apylinkės teismo nuosprendyje aptariamų duomenų, patvirtinančių, kad bÅ«tent prie bylos prijungtÄ peilį įvykio metu turėjo ir juo naudojosi T.

M.. Å iÄ aplinkybę patvirtina ne tik minėtos K. B. parodymai tyrime, bet ir paties nuteistojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (t.2 b. l. 49-54), parodymų patikrinimo vietoje protokolas (t. 2 b.l. 62-65), tyrimo metu ir teisme apklaustų nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, kiti nuosprendyje aptarti įrodymai. Pats T. M. tyrimo metu pripažino, kad jis su savimi turėjo peilį, kurio rankena yra juodos spalvos, kad iÅ¡kilus konfliktui su nukentėjusiaisiais, peiliu smogė jiems. Nuosprendyje aptartas aplinkybes patvirtina liudytojos K.

B. ikiteisminio metu duoti parodymai, kad prie parduotuvės T. M. buvo iÅ¡sitraukęs peilį su juodos spalvos rankena, kad kitÄ dienÄ jai skambino Ž. J. ir pasakojo, jog T. M. padÅ«rė kelis žmones (1 t., b. l. 107-108). Be to, nepilnametis liudytojas R. Ž. taip pat parodė, jog matė kaip asmuo, apsirengęs baltos spalvos striuke (kad taip buvo apsirengęs T. M., patvirtino ir jis pats), dÅ«rė su peiliu jo tėčiui (1 t., b. l. 95-96). Tai, kad apeliaciniuose skunduose teigiama, jog byloje kaip daiktinis įrodymas prijungtas peilis yra ne T.

M., vertintina, kaip siekimas iÅ¡vengti atsakomybės už sunkų sveikatos sutrikdymÄ . T. M. bei jo gynėjo skunduose visiÅ¡kai nemotyvuotai ir nepagrįstai teigiama, kad teismas priimdamas apkalstinamÄ jį nuosprendį, vadovavosi pamÄ stymais ir spėjimais. Tokius teiginius paneigia nuosprendyje aptartį įrodymai. PrieÅ¡ingai, patys apeliaciniai skundai yra grindžiami ne objektyviais duomenimis, teisme iÅ¡tirtais įrodymais, o spėlionėmis, nepagrįstomis abejonėmis, nekeičiančiais nuosprendžio esmės netikslumais (pvz., neteisingai nuosprendyje nurodytas vardas liudytojo R.

Ž., kurios parodymais t.1 b. l. 95-96 vadovavosi teismas). T. M. pagal LR BK 284 str. 1d. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje, kartu su Ž. J. ir kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkai, užpuolė gatve einančius R. Č., R. Ž., tyčia rankomis ir kojomis nemažiau dviejų kartų sudavė nukentėjusiam R. Č. ir nemažiau dvideÅ¡imt kartų sudavė nukentėjusiam R. Ž. į įvairias kÅ«no vietas. Taigi, jis kaltinamas pažeidęs vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ veikdamas grupėje veikusių asmenų, bendrais veiksmais, neatribojant kiekvieno jų veiksmus, todėl skunde aptariami R.

Ž. teiginiai, kad jis matė, kaip T. M. mušė tik jo tėtį, o R. Č. mušė kiti du asmenys, kad Ž. J. prisipažino spyręs R. Ž. ir jį sužalojęs, neturi reikšmės T. M. padarytos veikos kvalifikavimui pagal LR BK 284 str. 1d. bei nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui. Nuosprendyje aptarti įrodymai-T. M. tyrimo metu duoti parodymai (b. l. 49-54 t. 2,), jo teiginiai 2012-11-14 teismo posėdžio metu (t.2 b.l. 73-74), nukentėjusiųjų R. Ž., R. Č., liudytojų K. B. tyrime duoti (t.1 b.l. 107-108), R.

Ž., A. M., D. B., L. B. teisme duoti parodymai, specialistų iÅ¡vados tik patvirtina apylinkės teismo nuosprendyje padarytas iÅ¡vadas, kad T. M. padarė nusikalstamas veikas numatytas LR BK 284 str. 1d., 135 str. 1d., 138 str. 1d., o Ž. J. padarė nusikalstamas veikas numatytas LR BK 284 str. 1d. ir 138 str. 1d., todėl jie pagrįstai yra nuteisti už Å¡ių nusikalstamų veikų padarymÄ . Dėl nuteistojo Ž. J. apeliacinio skundo Nuteistasis Ž. J. apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo, tačiau praÅ¡o, kad jam bÅ«tų taikomas LR BK 75 str. ir atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas.Bausmės vykdymo atidėjimo institutÄ reglamentuoja BK 75 straipsnis, kuris gali bÅ«ti taikomas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus.

Tame pačiame straipsnyje nurodoma kita esminė taikymo sÄ lyga, kad bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas tik tuomet, kai teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , kiekvienu konkrečiu atveju teismas iÅ¡nagrinėja visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Teismas savo iÅ¡vadÄ suformuluoja pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstÄ , t. y.

įvertinęs, ar atidėjus bausmės vykdymÄ asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , nepriimtini tokie sprendimai, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sÄ lygas, bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neiÅ¡nykusį teistumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2012).

Nors baudžiamasis įstatymas neįtvirtina reikalavimo, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali bÅ«ti taikomas tik vienÄ kartÄ , tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sÄ lygos suponuoja iÅ¡vadÄ , kad pakartotinis Å¡io instituto taikymas galimas tik iÅ¡imtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-149/2011). Ž. J. atitinka tik formaliÄ sias BK 75 str. 1 d. numatytas sÄ lygas – jis nuteistas už du nesunkius tyčinius nusikaltimus vieneriems metams ir deÅ¡imčiai mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Tačiau nuteistojo asmenybė (niekur nedirba ir legalaus pragyvenimo Å¡altinio neturi, baustas administracine tvarka), jo pavojingumas (nusikaltimus padarė, turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ už nusikaltimus turtui (BK 178 str. 2 d.) ir ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu), padarytos veikos pavojingumas (tyčinis, smurtinio pobÅ«džio nusikaltimas prieÅ¡ du asmenis, padarytas bendrininkų grupėje, apsvaigus nuo alkoholio) nesuteikia pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad Ž. J. yra jauno amžiaus, kad turi pasirÅ«pinti savo tėvais, kurie yra pensininkai, nedirbančia drauge ir neseniai gimusia dukra, kad nuo Å¡ių nusikaltimų padarymo nustojo vartoti alkoholį, nesudaro pagrindo taikyti nuteistajam BK 75 straipsnio nuostatų ir atidėti bausmės vykdymÄ . Byloje nėra duomenų, kokiu bÅ«du apeliantas pasirÅ«pintų tėvais, nedirbančia drauge bei dukra, kuomet jis pats nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo Å¡altinio.

Tai, kad nuteistasis Å¡ias nusikalstamas veikas padarė susiklosčius konfliktinei situacijai, abipusio konflikto metu, taip pat neduoda teismui pagrindo patenkinti apeliacinį skundÄ . Kolegija pažymi, jog esant bet kokioms aplinkybėms, asmuo visada turi rasti galimybę iÅ¡vengti veiksmų, kurie bÅ«tų vertinami kaip nusikalstami t.y. nepadaryti nusikalstamos veikos, o ypač tokiu atveju, kai jam jau yra suteiktas teismo pasitikėjimas ir ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas.Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstu laiko ir apeliacinio skundo argumentÄ , jog apylinkės teismas lengvinančiomis aplinkybėmis turėjo pripažinti tai, kad jis prisipažino kaltu ir dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi, taip pat atsiprašė nukentėjusiųjų ir jie jam atleido.

Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų, stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius. Å i aplinkybė objektyviai įvertinama pagal bylos duomenų visumÄ (pagal praneÅ¡imo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktÄ pagalbÄ , žalos nukentėjusiajam atlyginimÄ ir pan.).

Pagal nustatytas bylos aplinkybes, Ž. J. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino tik iÅ¡ dalies, stebgėsi sumenkinti tiek savo, tiek ir bendrininko T. M. vaidmenį nusikaltimų padarymo metu, todėl jo parodymai negali bÅ«ti laikomi nuoÅ¡irdžiu prisipažinimu, lengvinančiu Ž. J.. atsakomybę.Ž. J. nurodyta aplinkybė, kad valstybinis kaltintojas pirmosios instancijos teismo prašė jo atžvilgiu pritaikyti BK 75 str. nuostatas ir dar kartÄ pritaikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ , o ne realų laisvės atėmimÄ , bausmę atliekant pataisos namuose, be to su prokuroro pozicija sutiko ir abu nukentėjusieji, nelaikytina imperatyvaus pobÅ«džio aplinkybe ir teismo sprendimo nesaisto.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, konstatuoja, jog apylinkės teismas pagrįstai netaikė bausmės vykdymo atidėjimo nuteistojo Ž.

J. atžvilgiu. Teisėjų kolegijos nuomone, tik realiai pataisos namuose atliekama laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti BK 41 str. numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimus, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Aukščiau aptartų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog apylinkės teismas apkaltinamajame nuosprendyje iÅ¡vadas dėl nuteistųjų kaltės, bausmės rÅ«Å¡ies ir jos dydžio pagrindė bylos duomenimis ir reikiamai motyvavo, todėl visi byloje pateikti apeliaciniai skundai atmestini.

Kolegija, vadovaudamasi Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Nuteistojo Ž. J., nuteistojo T. M. ir jo gynėjo advokato Lino Mažono apeliacinius skundus atmesti.Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Kolegijos pirmininkas                                                                                             Algirdas Jaliniauskas Teisėjai:                                                                                                          Albinas Antanaitis                                                                                                                        Ramūnas Antanavičius