ee471c9d-0672-4ae1-9137-e557c3352d01 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas A                                                                                                                                      NUORAŠASPranešėjas Vladislavas Lenčikas                                       Baudžiamoji byla Nr. 1A-778-190/2014 Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius                             Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00163-2012-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.5., 2.4.7.

             VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. gruodžio 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko, teisėjų Reginos Pocienės ir Angelės Ikasalienės,sekretoriaujant Linai Žalaitei,dalyvaujant prokurorei Ilonai Žukaitei,nuteistiesiems A. G., I. G.,nuteistųjų gynėjui advokatui Aleksandrui Sizovui,vertėjai Ingridai Petrulienei,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų A.

G. ir I. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžio, kuriuo:- A. G. nuteistas pagal LR BK 182 str. 2 d. 40 MGL dydžio, t.y. 5200 Lt (penkių tÅ«kstančių dviejų Å¡imtų litų) bauda.- I. G. nuteista pagal LR BK 182 str. 2 d. 30 MGL dydžio, t.y. 3900 Lt (trijų tÅ«kstančių devynių Å¡imtų litų) bauda.Priimtas nukentėjusiojo, civilinio ieÅ¡kovo Č. K. atsisakymas nuo civilinio ieÅ¡kinio ir civilinio ieÅ¡kinio dalyje byla nutraukta.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

A. G. ir I. G. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupėje, apgaule įgijo teisę pagal du neprotestuotinus paprastuosius vekselius į Č. K. priklausantį turtÄ â€“ 60 000 litų ir užvaldė dalį Å¡io turto – 8 117,60 litų, o bÅ«tent:A. G. 2006 m. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, susitarė su I. G. apgaule užvaldyti didelės vertės Č. K. turtÄ . Po ko, jis, veikdamas kartu su I. G., 2006 m., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, surašė du neprotestuotinus paprastuosius vekselius, melagingai juose nurodydami, kad Č.

K. skolingas I. G. po 30 000 Lt ir 2006-04-21 įsipareigoja grÄ Å¾inti pinigus.Tęsdamas bendrÄ nusikalstamÄ veikÄ , jis, A. G., manipuliuodamas Č. K. priklausomybe alkoholiui ir pasinaudodamas įgytu nukentėjusiojo pasitikėjimu, 2006-01-18, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, Č. K. namuose, esančiuose (duomenys neskelntini), pateikė nukentėjusiajam Č. K. pasiraÅ¡yti užpildytÄ neprotestuotinÄ paprastÄ jį vekselį 30 000 Lt sumai, kuriame Č. K., bÅ«damas jo, A. G. suklaidintas, ties tekstu „paraÅ¡as, vardas ir pavardė“ įrašė savo vardÄ , pavardę bei pasirašė, ties tekstu „2006 m. balandžio 21 d. praneÅ¡imÄ dėl apmokėjimo gavau“ įrašė „gavau“, savo vardÄ , pavardę ir pasirašė.

Tęsdamas bendrÄ nusikalstamÄ veikÄ , jis, A. G., manipuliuodamas Č. K. priklausomybe alkoholiui ir pasinaudodamas įgytu nukentėjusiojo pasitikėjimu, 2006-02-14, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, Č. K. namuose, esančiuose (duomenys neskelntini), pateikė Č. K. pasiraÅ¡yti užpildytÄ neprotestuotinÄ paprastÄ jį vekselį 30 000 Lt sumai, kuriame Č. K., bÅ«damas jo, A. G. suklaidintas, ties tekstu „vardas pavardė paraÅ¡as“ įrašė savo vardÄ , pavardę bei pasirašė.

Po ko I. G., tęsdama bendrÄ nusikalstamÄ veikÄ , 2006-05-09 d. vienÄ suklastotÄ vekselį pateikė Vilniaus m. 2-ojo notaro biuro, esančio Tilto g. 12A, Vilniuje, notarei Daivai Manzurovienei, kuri buvo suklaidinta, ir gavo vykdomÄ jį įraÅ¡Ä . KitÄ suklastotÄ vekselį I. G., 2006-05-10 d. pateikė Vilniaus m. 15-ojo notaro biuro, esančio Tuskulėnų g. lc-13, Vilniuje, notarei Genovaitei Å iÅ¡ko, kuri buvo suklaidinta, ir gavo vykdomÄ jį įraÅ¡Ä . Tęsdama bendrÄ nusikalstamÄ veikÄ , I. G. 2006-05-09 ir 2006-05-10 gautus vykdomuosius įraÅ¡us pateikė antstolių Vitalio Milevičiaus ir Daivos Milevičienės kontoros, esančios Kęstučio g. 50-3, Vilniuje, antstoliui Vitaliui Milevičiui.

Antstolis V. Milevičius, bÅ«damas suklaidintas, 2006-05-09 d. užvedė vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0013/06/01115 dėl 30 237,24 litų iÅ¡ieÅ¡kojimo, o 2006-05-10 d. užvedė vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0013/06/01116 dėl 30 150 litų iÅ¡ieÅ¡kojimo. Po ko, antstolis V. Milevičius 2006-05-11 d. I. G., naudai areÅ¡tavo Č. K. priklausančiÄ UAB „Medicinos banko“ sÄ skaitÄ , iÅ¡ kurios I. G. pervedė 8 117,60 litų. Toliau vykdydamas iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , antstolis V. Milevičius 2010-07-08 d. areÅ¡tavo Č.

K. priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ .Tokiu bÅ«du A. G., veikdamas bendrininkų grupėje su I. G., apgaule įgijo teisę pagal du neprotestuotinus paprastuosius vekselius į Č. K. priklausantį turtÄ â€“ 60 000 litų ir užvaldė dalį Å¡io turto – 8 117,60 litų. A. G. ir I. G. pateikė analogiÅ¡kus apeliacinius skundus, kuriuose iÅ¡dėstė tuos pačius argumentus ir tuos pačius praÅ¡ymus panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendį ir priimti jų atžvilgiu naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kadangi nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo požymių.

Apeliantai skunduose nesutinka su teismo nuosprendžiu, nes, jų manymu, jis yra formalus, nepagrįstas, prieÅ¡taraujantis bylos faktinėms aplinkybėms, dėl to neteisėtas ir naikintinas. Skunduose nurodoma, kad LR BK 182 str. 2 d. numatyta nusikalstama veika yra tyčinė, jÄ kaltininkas gali padaryti veikdamas tik tiesiogine tyčia. Pagrindiniai ir bÅ«tini Å¡ios nusikalstamos veikos elementai yra, kad kaltininkas, veikdamas tiesiogine tyčia, neteisėtai užvaldė svetimÄ turtÄ panaudodamas prieÅ¡ nukentėjusįjį apgaulę.

Apgaulė Å¡iuo atveju turi bÅ«ti esminė. Nesvarbu, ar ji pasireikÅ¡tų aktyvios apgaulės forma, ar piktnaudžiavimu pasitikėjimu, tačiau apgaulė turi bÅ«ti tokia, kad žinodamas tikrÄ jÄ situacijÄ nukentėjusysis niekada nebÅ«tų sudaręs sandorio arba atlikęs veiksmų. Be to, bÅ«tina sÄ lyga yra, kad atsirastų tokia teisinė situacija, jog nukentėjusysis negalėtų atstatyti savo pažeistų teisių be teisėsaugos institucijų įsikiÅ¡imo, t.y. negalėtų apginti savo pažeistų teisių kitais teisiniais keliais, pvz., civilinio proceso tvarka.

IÅ¡ to, atitinkamai, iÅ¡plaukia ir dar vienas bÅ«tinas sudėties elementas - nukentėjusiojo teisės turi bÅ«ti pažeistos, t.y. jis turi patirti žalÄ ir siekti jos atlyginimo, kadangi prieÅ¡ingu atveju sudėtyje nelieka nusikalstamos veikos objekto ir objektyviosios pusės. Tačiau, apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nesugebėjo nustatyti jokių bÅ«tinų Å¡ios nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl, atitinkamai, neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo pripažinti jų kaltais dėl Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo.

Nuteistieji atkreipia dėmesį į tai, kad netgi valstybinį kaltinimÄ baudžiamojoje byloje palaikiusi prokurorė atsisakė kaltinimų jų atžvilgiu, tačiau pirmosios instancijos teismas to nevertino ir dėl to nepasisakė nuosprendyje. Anot apeliantų, bylos nagrinėjimo metu taip ir liko neįrodyta, kad apeliantai bÅ«tų padarę kokius nors nusikalstamus veiksmus. Nei nukentėjusysis, nei liudytojai apeliantų neatpažino. Apeliantų teigimu, pats teismas skundžiamame nuosprendyje pasisakė, jog „byloje nenustatyta, kad kaltinamasis A.

G. kokiais nors veiksmais bÅ«tų sÄ moningai įtraukęs savo seserį I. G. į nusikalstamÄ veikÄ ar pasinaudojęs jos pasitikėjimu siekdamas apgaule įgyti svetimÄ turtÄ â€œ. Apeliantai taip pat nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, neginčijamai nustatyta, kad vekseliai nėra suklastoti, juos pasirašė pats Č. K. laisva valia, jų neginčijo, kad pasirašė pripažįsta. TÄ patvirtina ir liudytojų parodymai. Dar daugiau, Č. K. nurodo, kad pareiÅ¡kimÄ policijai parašė tik patyręs didelį spaudimÄ iÅ¡ policijos pareigÅ«nų pusės. Pretenzijų apeliantams nei anksčiau, nei dabar neturi, civilinio ieÅ¡kinio atsisakė, todėl nukentėjusysis nepatyrė jokios žalos.

Atsižvelgiant į tai, nėra nusikalstamos veikos objekto, nėra pavojingų pasekmių, nepadaryti neteisėti veiksmai. Pats Č. K. Å¡ių veiksmų neteisėtais nelaiko, prieÅ¡ jį apgaulė panaudotÄ nebuvo. TÄ patvirtina ir liudytojas A. K., parodydamas, kad „minėti kaltinamieji įtakos įkalbėti jo dėdės neturėjo“. Be to, apeliantų manymu, jeigu Č. K. ir turėtų pretenzijų, veiksmai, kurių padarymu jie buvo kaltinami, ir už kurių padarymÄ yra nuteisti, negali bÅ«ti kvalifikuojami kaip sukčiavimas dėl dar vieno esminio elemento nebuvimo - teisėsaugos institucijos įsikiÅ¡imo bÅ«tinybė.

Anot apeliantų, tarp jų ir Č. K. susiklostę santykiai yra išimtinai civilinio pobūdžio, todėl, pastarasis, manydamas, kad jo teisės yra pažeistos bet kuriuo momentu galėjo jas apginti civilinio proceso tvarka, tačiau to nedarė ir neketina, priešingai, atsisakė civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje. Skunduose taip pat pažymima, kad remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuota (LR Konstitucinio Teismo 1997-11-13 ir 2005-11-10 nutarimai) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (nutartis Nr. 2K-409/2011) išplėtota pozicija, baudžiamoji atsakomybė yra ultima ratio ir gali būti taikoma tik tais atvejais kai pažeistų teisių negalima apginti kitu, pvz., civilinio proceso, keliu.

Tokiu bÅ«du, pasak apeliantų, teisėsaugos institucijos apskritai neturi teisės priverstinai „ginti“ nukentėjusiojo teisių baudžiamojo proceso tvarka, kai tÄ nesudėtingai galima padaryti civilinio proceso tvarka, i, juo labiau, jeigu asmuo nesutinka, kad jo teisės buvo pažeistos ir aktyviais veiksmais prieÅ¡inasi, kad jos bÅ«tų „ginamo“", kaip tÄ tiek ikiteisminio tyrimo, tiek nagrinėjimo teisme metu, darė Č. K.. Todėl, apeliantų manymu, tokia situacija apskritai vertinama kaip teisėsaugos institucijų susidorojimas su įtariamuoju/kaltinamuoju, verčiant asmenį tapti nukentėjusiuoju ir reikÅ¡ti pretenzijas bei reikalavimus, kurių jis neturi ir nenori.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji A.

G., I. G. ir jų gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė I. G. apeliacinį skundÄ tenkinti, A. G. - atmesti.  A. G. ir I. G. apeliaciniai skundai atmestini.             Nuteistieji A. G. ir I. G. apeliaciniais skundais praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendį ir juos iÅ¡teisinti, pripažįstant nepadariusiais jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nurodo, jog byloje jų veikoje nėra visų bÅ«tinų nusikaltimo sudėties požymių.                          SkundÄ nagrinėjantis teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, padarė motyvuotas iÅ¡vadas dėl nuteistųjų A.

G. ir I. G. kaltės, o jų įvykdytas nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo.             Vien tai, kad nuteistieji apeliaciniuose skunduose nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodami byloje surinktus įrodymus ir vertindami juos savo naudai, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinius skundus. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi BPK 20 straipsnio nuostatomis, apkaltinamajame nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o A.

G. ir I. G. veikÄ patvirtina bylos įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo teigti, kad vertinant įrodymus buvo iÅ¡ esmės pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai. Tai, kad apeliantai su Å¡iomis iÅ¡vadomis nesutinka ir subjektyviai interpretuoja įrodymus, dar nereiÅ¡kia BPK nuostatų pažeidimo, o tokie jų teiginiai, teismo manymu, nepagrįsti.Kolegija sprendžia, kad visi BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyti objektyvÅ«s ir subjektyvÅ«s požymiai nagrinėjamoje byloje nustatyti tinkamai, juos patvirtina nukentėjusysis Č.

K., liudytojai V. G., S. Šuškevičius, V. Milevičius, K. I., O. Kovalenko, A. K., K. Maciulevičūtė, kiti BPK numatyta tvarka surinkti ir įvertinti įrodymai. Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnį sukčiavimas – tai savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Apgaulė sukčiavimo atveju yra esminis šios nusikalstamos veikos požymis, kuri naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas.

Sukčiavimas padaromas tik veikiant tiesiogine tyčia. Taigi, nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojant kaip sukčiavimÄ , padaromÄ tiesiogine tyčia, turi bÅ«ti neabejotinai ir neginčytinai įrodyta, kad kaltininkas suvokė, jog apgaudinėja turto savininkÄ ar valdytojÄ arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, meluodamas jiems, falsifikuodamas, pateikdamas suklastotus dokumentus, praneÅ¡damas neteisingus duomenis, nutylėdamas bei iÅ¡kraipydamas esmines aplinkybes, faktus, numatė, kad taip veikdamas suklaidins turto savininkÄ ar valdytojÄ arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir norėjo apgaulės bÅ«du įgyti svetimÄ turtÄ ar teisę į jį.

Apklausiami teisiamajame posėdyje A. G. ir I. G. pripažino dalį kaltinime nurodytų aplinkybių, t.y. A. G. pripažino, jog surašė du neprotestuotinus paprastuosius vekselius, nurodydamas, kad Č. K. skolingas I. G. po 30 000 Lt ir pateikė juos pasiraÅ¡yti nukentėjusiajam, o I. G., jog padėjo broliui tvarkyti su vekseliais susijusius reikalus, t.y. važiavo pas notarÄ , antstolį, tačiau abu neigė, jog Å¡iais vekseliais siekė apgaule įgyti iÅ¡ nukentėjusiojo pinigus.Analizuojant A. G. ir I.

G. inkriminuojamų sukčiavimų subjektyviÄ jÄ pusę ir jų kaltės formÄ , pažymėtina, kad jų veikos objektyvieji požymiai duoda neabejotinÄ pagrindÄ teigti, kad Å¡iuos nusikaltimus jie padarė veikdami tiesiogine tyčia. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, kad jie bendrais veiksmais apgaule įgijo teisę pagal du neprotestuotinus paprastuosius vekselius į Č. K. priklausantį turtÄ â€“ 60 000 litų ir užvaldė dalį Å¡io turto – 8 117,60 litųByloje nėra jokių įrodymų, kad nukentėjusysis Č.

K. iÅ¡ A. G. ar I. G. bÅ«tų gavęs vekseliuose nurodytas pinigų sumas. Atkreiptinas dėmesys, jog Č. K. apklausiamas 2012-02-02, 2012-11-11, 2013-02-04, 2013-06-03 nuosekliai teigė, jog jis iÅ¡ pareigÅ«nų sužinojo, jog pasirašė du vekselius, po to, kai nuo savo sÄ skaitos esančios AB „Medicinos bankas“ norėjo nusiimti pinigų, tačiau sÄ skaita buvo areÅ¡tuota, o pinigų (apie 8 000 Lt) nebuvo. Pabrėžė, jog niekad nėra skolinęsis iÅ¡ A. G. ar I. G. 60 000 Lt grynaisiais, todėl nėra jiems skolingas.

Nurodė, kad A. G. tvarkė jo nekilnojamojo turto reikalus, Å¡iuo tikslu buvo iÅ¡rašęs įgaliojimÄ , jis juo pasitikėjo. Pripažino, kad piktnaudžiauja alkoholiu, todėl ant vekselių galėjo pasiraÅ¡yti neblaivus jų neskaitęs (t. 1, b.l. 10-19). Tačiau nukentėjusysis, apklausiamas 2013-08-06 pakeitė parodymus, teigdamas, jog A. G. ir I. G. dėl 8 000 Lt pretenzijų neturi, jei jie buvo nuimti dėl žemės dokumentų tvarkymo ar jam (Č. K.) pirkto maisto, tačiau iÅ¡ Å¡ios apklausos matyti, jog tokius jo parodymus sÄ lygojo tai, kad, kaip nurodė Č.

K., pas jį prieÅ¡ kelias dienas, t.y. 2013-08-03 buvo atvažiavęs A. G., perdavė jam abu vekselius ir pasakė, kad nukentėjusysis jam nėra skolingas, o areÅ¡tas nuo nekilnojamojo turto yra nuimtas (t. 1, b.l. 20-21). Apklausiamas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis, nors ir teigė, kad A. G. jam padėjo atgauti žemes, investuodamas savo pinigus, nes jis (Č. K.) pinigų neturėjo, taip pat, jog jam pretenzijų neturi, pareiÅ¡kimÄ parašė dėl to, jog policija darė spaudimÄ , tačiau vis tik jis nepaneigė teisme pagarsintų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, ir parodė, jog yra pasirašęs A.

G. atvežtus dokumentus jų net neskaitęs ir galimai išgėręs. Be to, jis neparodė, jog buvo skolingas A. G. ar I. G. vekseliuose nurodytas sumas, viso 60 000 Lt, tik teigė, kad pasitikėjo A. G. ir pretenzijų jam neturi. Taigi, apeliacinės instancijos teismo manymu, įvertinus tai, jog Č. K. parodymų pakeitimas tik toje dalyje, kad jis, iš pradžių turėjęs pretenzijų kaltinamiesiems, vėliau jų atsisakė, nėra reikšmingas ir esminis, nes, kaip jau minėta aukščiau, teisiamajame posėdyje pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, Č.

K. juos patvirtino.Kaip jau minėta aukščiau, apklausiami teisiamajame posėdyje A. G. ar I. G. pripažino dalį kaltinime nurodytų aplinkybių, neigdami, jog panaudojo apgaulę, tačiau ši jų versija pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertinta kaip gynybinė. Nepagrįstas ir nelogiškas bei nepatvirtintas bylos duomenimis A. G. paaiškinimas, jog vekseliai buvo surašyti kaip garantas, nes V. G. trukdė tvarkyti su Č. K. žemėmis susijusius reikalus, turėjo paėmęs Č. K. dokumentus ir buvo su nukentėjusiuoju neatsiskaitęs, dėl ko jis (A.

G.), tvarkydamas Č. K. žemės dokumentus turėjo išlaidų (t. 3, b.l. 102-108). Pažymėtina, jog pats A. G. parodė, kad jo išlaidos sudarė 8 000-10 000 Lt, o tiek V. G., tiek ir Č. K. patvirtino, kad V. G. su Č. K. buvo atsiskaitęs (t. 3, b.l. 102-108, 162-166). Taip pat neįtikinantis ir nepagrįstas bylos duomenimis I. G. teiginys, jog tarp jos ir A. G. nebuvo susitarimo apgaule užvaldyti didelės vertės Č. K. turto. Iš bylos medžiagos matyti, jog abu vekseliai buvo sudaryti jos vardu, jose nurodytos didelės pinigų sumos – po 30 000 Lt.

Pati I. G. patvirtino, jog Č. K. jai skolingas nebuvo, ji tik neva padėjo broliui, kuris tvarkė Č. K. žemės reikalus, teigdama, kad A. G. tik bendrais bruožais papasakojo apie Č. K. ir su vekseliais susijusius reikalus, kurie jai yra neįdomÅ«s (t. 3, b.l. 102-108). Atkreiptinas dėmesys, jog vekseliuose nurodytos pakankamai didelės sumos, tačiau, kaip teigia apeliantė, ji, bÅ«dama pakankamai brandaus amžiaus ir turėdama aukÅ¡tesnįjį iÅ¡silavinimÄ , neva net nesiaiÅ¡kinus situacijos, surašė du neprotestuotinus paprastuosius vekselius, melagingai juose nurodydama, kad Č.

K. skolingas jai po 30 000 Lt, vėliau juos pateikė notarei bei antstoliui, po ko, vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ antstolis į jos sÄ skaitÄ pervedė 8 117, 60 Lt, kas, kolegijos vertinimu, yra neįtikinama ir traktuotina tik kaip I. G. noras iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Antstolio V. Milevičiaus parodymai bei jo kontoros pateikta medžiaga tvirtina apie apeliantės I. G. aktyvius veiksmus, siekiant užvaldyti nukentėjusiojo turtÄ . Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina aplinkybę, jog nukentėjusysis Č.

K. yra linkęs piktnaudžiauti alkoholiu ir Å¡i aplinkybė, be abejonės, palengvino nusikalstamus planus nuteistiesiems. Dėl Č. K. turimo iÅ¡silavinimo, gyvenimo bÅ«do ir orientavimosi socialinėje aplinkoje buvo nesunku įgauti jo pasitikėjimÄ . A. G. ir I. G. naudojama apgaulė pasireiÅ¡kė piktnaudžiavimu pasitikėjimu. Č. K. parodė, jog jis visiÅ¡kai pasitikėjo A. G., nes jis padėjo jam sutvarkyti su žemės atgavimu bei pardavimu susijusius reikalus, todėl visos aukščiau nurodytos aplinkybės nuteistiesiems sÄ lygojo palankiÄ aplinkÄ planuojant sukčiavimo veiksmus prieÅ¡ nukentėjusįjį.

Apeliaciniuose skunduose teigiama, jog Č. K. nurodo, kad pareiÅ¡kimÄ policijai parašė tik patyręs didelį spaudimÄ iÅ¡ policijos pareigÅ«nų pusės, tačiau Å¡is jų teiginys nepatvirtintas bylos duomenimis, nes Č. K. ikiteisminio tyrimo metu neskundė teisėsaugos pareigÅ«nų veiksmų, Å¡i jo versija atsirado tik bylÄ nagrinėjant teisme, kai jis, nors ir nepaneigdamas savo viso ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, bandė nuteistiesiems duoti palankesnius parodymus.Atsižvelgiant į tai, kad aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina, jog A.

G. ir I. G. apgaule įgijo teisę į Č. K. priklausantį turtÄ ir užvaldė dalį Å¡io turto, nėra pagrindo tarp jų ir nukentėjusiosios susiklosčiusius teisinius santykius laikyti civiliniais teisiniais santykiais. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, tarp Å¡alių sudaryti sandoriai formaliai atitinka civilinės teisės reglamentuojamÄ paskolos institutÄ , paskolos sandorio sudarymo patvirtinimui bÅ«davo pasiraÅ¡omas vekselis paskolintai pinigų sumai, tačiau vien tai, kad formaliai sandoriai buvo sudaromi pagal civilinės teisės normas, nenaikina A.

G. ir I. G. baudžiamosios atsakomybės, nes Å¡ių sandorių sudarymui buvo naudojama apgaulė, kuri buvo esminė žalingiems sandoriams sudaryti.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ dėl A. G. ir I. G. kaltės ir pagrįstai jų nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas, padaręs teisingas iÅ¡vadas dėl A. G. ir I. G. nusikalstamų veiksmų kvalifikacijos, įvertinęs nusikalstamų veiksmų sunkumÄ , pobÅ«dį, o taip pat nuteistųjų asmenybes, kolegijos nuomone, pagrįstai nuosprendyje pažymėjo, jog, nors LR BK 182 straipsnio 2 dalies sankcija numato tik laisvės atėmimÄ iki aÅ¡tuonerių metų, vis dėlto manytina, kad A.

G., I. G. laisvės atėmimas yra per griežta bausmės rÅ«Å¡is, kuri aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teismingumo principui, bei paskyrė jiems baudas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apylinkės teismas nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje argumentuodamas nuteistiesiems Å¡velnesnės, nei numatyta įstatymo sankcijoje, bausmės skyrimÄ , rezoliucinėje dalyje paskyrė baudas, tačiau nenurodė jų skyrimo pagrindo – LR BK 54 str. 3 d., kuris yra bÅ«tinas, kÄ teisėjų kolegija pripažįsta technine klaida, todėl nuosprendžio rezoliucinė dalis tikslintina dalyje dėl A.

G. ir I. G. paskirtų bausmių. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,  n u t a r ė: A. G. ir I. G. apeliacinius skundus atmesti.Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį iÅ¡dėstant jÄ sekančiai:pripažinti A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu pagal LR BK 182 straipsnio 2 dalį ir, pritaikius LR BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti 40 MGL dydžio, t.y. 5200 Lt (penkių tÅ«kstančių dviejų Å¡imtų litų) baudÄ .pripažinti I.

G., a.k. (duomenys neskelbtini) kalta pagal LR BK 182 straipsnio 2 dalį ir, pritaikius LR BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti 30 MGL dydžio, t.y. 3900 Lt (trijų tÅ«kstančių devynių Å¡imtų litų) baudÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                                     Vladislavas Lenčikas Teisėjai                                                                                         Regina Pocienė                                                                                             Angelė Ikasalienė NuoraÅ¡as tikras