ee46a308-47a7-42a3-b867-e34c567b4d80 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI-1831-561/2017 (Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04851-2016-0) Procesinio sprendimo kategorijos: 22.4.3., 55.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų JÅ«ratės Gaidytės-Lavrinovič, ArÅ«no Kaminsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Inos Kirkutienės, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovui advokatui Povilui Gruodžiui, atsakovės atstovui Renaldui Mundeikiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Ž. J. skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija), n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja Ž. J. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama:

1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. lapkričio 17 d. posėdžio protokolinį sprendimÄ Nr. PP-346 (7-215/2016);

2) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Skunde nurodė, kad Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Vilniaus AVMI) įteikė pareiÅ¡kėjai 2016 m. sausio 22 d. patikrinimo aktÄ Nr. (4.65) FR0680-38, kuriuo pareiÅ¡kėjai apskaičiuota 1 433 768,98 Lt (415 248,20 Eur) gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) suma, kuris buvo patvirtintas Vilniaus AVMI 2016 m. balandžio 22 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (4.65) FR0682-243, (toliau – ir Vilniaus AVMI Sprendimas), pareiÅ¡kėjai papildomai apskaičiuojant 100 763,70 Eur GPM delspinigių ir paskiriant 41 532 Eur GPM baudÄ .

PareiÅ¡kėja, nesutikdama su Vilniaus AVMI Sprendimu, pateikė 2016 m. gegužės 12 d. skundÄ Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI). VMI 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 68-234 (toliau – ir VMI Sprendimas) nusprendė pareiÅ¡kėjos skundo netenkinti ir patvirtinti Vilniaus AVMI SprendimÄ . PareiÅ¡kėja kreipėsi į KomisijÄ su 2016 m. rugsėjo 19 d. skundu dėl VMI Sprendimo panaikinimo (toliau – ir pareiÅ¡kėjos Skundas).

Komisija 2016 m. lapkričio 17 d. raÅ¡tu Nr. 5-694 (7-215/2016) informavo, jog pareiÅ¡kėjos Skundas dėl VMI Sprendimo buvo iÅ¡nagrinėtas 2016 m. spalio 25 d. Komisijos posėdyje. PareiÅ¡kėjai 2016 m. lapkričio 18 d. buvo įteiktas Komisijos 2016 m. lapkričio 17 d. posėdžio protokolinis sprendimas Nr. PP-346 (7-215/2016) (toliau – ir Komisijos Sprendimas), kuriuo pareiÅ¡kėja buvo informuota apie tai, kad Komisija 2016 m. lapkričio 17 d. nagrinėjo pareiÅ¡kėjos Skundo nagrinėjimo sustabdymo klausimÄ ir nusprendė pareiÅ¡kėjos Skundo nagrinėjimÄ sustabdyti, iki įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – ir VAAT) sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-9224-764/2016 (proceso Nr. 3-61-3-03769-2016-7) pagal pareiÅ¡kėjos sutuoktinio A.

J. 2016 m. rugsėjo 21 d. skundÄ dėl VMI 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. 68-233 panaikinimo. PareiÅ¡kėjos nuomone, Komisijos Sprendimas yra naikintinas kaip akivaizdžiai neteisėtas ir nepagrįstas aktas, pažeidžiantis visus pagrindinius administracinio proceso principus: rungimosi principÄ (audiatur et altera pars), bylos nagrinėjimo betarpiÅ¡kumo principÄ , proceso operatyvumo ir ekonomiÅ¡kumo principus, „lygių ginklų“ principÄ . Be to, Komisija, priimdama skundžiamÄ Komisijos SprendimÄ , konstatavo, kad Komisija negali savarankiÅ¡kai atlikti ginčo sandorių teisinio vertinimo, kas yra laikytina akivaizdžiu ir oficialiu Komisijos nepriklausomumo ir objektyvumo paneigimu, dėl ko kyla pagrįstų abejonių pačios Komisijos, kaip mokestinius ginčus nagrinėjančios institucijos, galimybėmis kvalifikuotai iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos SkundÄ iÅ¡ esmės. Komisijos Sprendime nurodytas stabdymo pagrindas – bÅ«tinybė sulaukti VAAT atlikto teisinio faktinių aplinkybių vertinimo mokestine prasme administracinėje byloje, pareiÅ¡kėjos teigimu, jokiu bÅ«du negali bÅ«ti laikomas pakankamu ir teisėtu bylos stabdymo pagrindu Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAÄ®) 156 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme.

Komisija, priimdama SprendimÄ , nenurodė nei vieno juridinio fakto, kurį turėtų nustatyti VAAT ir kuris bÅ«tų neatsiejamai susijęs su pareiÅ¡kėjos Skundu. Komisijos Sprendime nurodytas teiginys, jog Komisijai yra bÅ«tina sulaukti VAAT pateikto pareiÅ¡kėjos sandorių juridinio vertinimo (nuomonės), negali bÅ«ti laikoma juridinio fakto nustatymu. BÅ«tinybė sulaukti teismo pateikto teisinio tam tikrų aplinkybių vertinimo nėra prejudicinis faktas. Komisija yra mokestinius ginčus nagrinėjanti institucija ir pati gali atlikti tam tikrų faktinių aplinkybių teisinį vertinimÄ .

Pažymėjo, jog tarp VAAT nagrinėjamos administracinės bylos Nr. eI-9224-764/2016 ir pareiÅ¡kėjos Skundo nagrinėjimo nėra prejudicinio ryÅ¡io, t. y. Komisija, priimdama sprendimÄ dėl bylos sustabdymo, nepagrindė, kokios aplinkybės, nustatytos administracinėje byloje Nr. eI-9224-764/2016 ir iÅ¡ naujo neįrodinėtinos, yra reikÅ¡mingos stabdomai bylai. Komisija turi visas galimybes pati iÅ¡spręsti bylai reikÅ¡mingus klausimus ir visapusiÅ¡kai įvertinti ginčijamo akto teisėtumÄ . Nagrinėjamoje byloje ginčas iÅ¡ esmės yra kilęs ne dėl nustatytų aplinkybių, bet dėl jų kvalifikavimo.

Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, pažymėdama, kad vien tai, jog bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTÄ® 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas (ABTÄ® 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas pagal 2016 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcijÄ ), jei ginÄÄ nagrinėjanti institucija turi galimybes pati iÅ¡spręsti bylai reikÅ¡mingus klausimus ir visapusiÅ¡kai įvertinti ginčijamo akto teisėtumÄ (LVAT 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011).

Komisijos Sprendime nurodytÄ teiginį, kad Komisija negali nagrinėti mokestinės bylos, iki kol administracinė byla nebus iÅ¡nagrinėta teismo, vertino kaip abstraktų ir deklaratyvų LVAT nuosekliai formuojamos praktikos prasme, t. y. draudžiamas ir neteisėtas bylos sustabdymo pagrindas. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos atstovas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė teismo pareiÅ¡kėjos skundÄ tenkinti visÄ . Atsakovė atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko ir prašė teismo pareiÅ¡kėjos skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodė, kad, Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad mokestinių ginčų nagrinėjimo sistemÄ Lietuvoje sudaro trinarė sistema, į kuriÄ Ä¯eina ir Komisija. Teismas visa savo veikla turi užtikrinti, kad bylos bÅ«tų iÅ¡nagrinėtos lygybės ir vieÅ¡umo sÄ lygomis per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (2002-01-24 redakcija Nr. IX-732) 5 straipsnio 2 dalis). Pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, priėmęs naujos redakcijos ABTÄ®, tiek taikydamas civilinio proceso teisės patirtį (koncentracijos, ekonomiÅ¡kumo principų taikymas), tiek įvesdamas naujus administracinio proceso teisės institutus (modelinį procesÄ ), aiÅ¡kiai ir imperatyviai patvirtino ketinimÄ sukurti greitesnį ir racionalesnį administracinį procesÄ , kuris taupytų tiek valstybės, tiek privačių asmenų lėšas, mažintų ginčus nagrinėjančių institucijų darbo krÅ«vį, trumpintų vienarÅ«Å¡ių bylų nagrinėjimÄ .

Komisija nustatė, jog VAAT nagrinėja pareiÅ¡kėjos sutuoktinio skundÄ , kuris grindžiamas, kaip ir pareiÅ¡kėjos atveju, tais pačiais teisės (MAÄ® 69 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 19, 20, 20 (1) punktų taikymas) ir faktų (2010-10-05 UAB „Icor“ akcijų pardavimo, paskolos, 2012-12-13 UAB „LAG&D” akcijų pardavimo ir kt. sandorių vertinimas) klausimais, t. y. Komisija konstatavo, kad teisme yra nagrinėjama vienarūšė individuali byla.

Be to, teismas yra aukÅ¡tesnės instancijos ginÄÄ nagrinėjanti institucija, todėl trumpinamas vienarūšės pareiÅ¡kėjos bylos nagrinėjimas. Atsakovės teigimu, Komisija pagrįstai, vadovaujantis koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principais, atsižvelgiant į modelinio proceso suteikiamas galimybes, nors ir tiesiogiai netaikant, nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimÄ , iki bus iÅ¡nagrinėta kita vienarūšė administracinė byla, kad sumažėtų neteisingo sprendimo priėmimo tikimybė, bÅ«tų sudarytos sÄ lygos skirti daugiau laiko kitų bylų nagrinėjimui, mažinamos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė teismo pareiÅ¡kėjos skundo netenkinti. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVMI atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ palaikė VMI iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė skundÄ atmesti. Teismo posėdyje Vilniaus AVMI nedalyvavo. Vilniaus AVMI 2016 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. (4.65)-FR0682-244 patvirtino 2016 m. sausio 22 d. patikrinimo aktÄ Nr. (4.65)-FR0680-38 ir nurodė pareiÅ¡kėjai sumokėti 415 319,74 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 100 763,70 Eur GPM delspinigių, 10 proc. 41 532 Eur GPM baudÄ .

PareiÅ¡kėja, nesutikdama su Vilniaus AVMI Sprendimu, 2016 m. gegužės 12 d. su skundu kreipėsi į VMI. Atsakovė 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 68-234 pareiÅ¡kėjos skundo netenkino. PareiÅ¡kėja, nesutikdama su minėtais Vilniaus AVMI ir VMI sprendimais, su skundu kreipėsi į KomisijÄ , kuri 2016 m. lapkričio 17 d. protokoliniu sprendimu nusprendė sustabdyti pareiÅ¡kėjos skundo nagrinėjimÄ . Komisija, atsižvelgdama į aplinkybes, jog pareiÅ¡kėjos bei jos sutuoktinio A. J. gautos pajamos buvo apmokestintos GPM, mokesčių administratoriui abiejų sutuoktinių mokestinių patikrinimų metu įvertinus tuos pačius vertybinių popierių perleidimo, paskolų ir obligacijų pasiraÅ¡ymo sandorius bei sandorius dėl prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymo, Komisija nusprendė, kad tikslinga sustabdyti pareiÅ¡kėjos nagrinėjimÄ , iki teismas įvertins pareiÅ¡kėjos sutuoktinio A.

J. sudarytus vertybinių popierių perleidimo, paskolų ir obligacijų pasiraÅ¡ymo sandorius, lėmusius tiek paties A. J., tiek ir pareiÅ¡kėjos iÅ¡ Å¡ių sandorių gautų pajamų apmokestinimÄ GPM. Byloje ginčas kilo dėl Komisijos Sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. IÅ¡ teismų sistemos Liteko duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2016 m. rugsėjo 22 d. buvo gautas pareiÅ¡kėjos sutuoktinio A. J. skundas. Esminę mokestinės nepriemokos pareiÅ¡kėjui dalį mokesčių administratorius įregistravo, konstatavęs, kad pareiÅ¡kėjo ir UAB ,,Icor“, UAB ,,LAG&D”, Estijos įmonės OU ,,Global Energy Consulting” sudaryti akcijų pirkimo-pardavimo, paskolų ir obligacijų pasiraÅ¡ymo sandoriai buvo fiktyvÅ«s, jais siekta mokestinės naudos – iÅ¡vengti GPM apmokestinamų pajamų gavimo, todėl buvo pritaikytas MAÄ® 69 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principas, iÅ¡ ginčo sandorių gautas pajamas perkvalifikuojant kaip GPM apmokestinamus dividendus.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo A. J. skundo administracinėje byloje Nr. eI-1109-764/2017 (proceso Nr. 3-61-3-03769-2016-7) turinio ir pareiÅ¡kėjos skundo nagrinėjamoje administracinėje byloje matyti, kad abejose bylose ginčas kilęs dėl tų pačių aplinkybių. Vilniaus apygardos administracinis teismas, 2017 m. vasario 7 d. nagrinėdamas minėtÄ administracinę bylÄ , priėmė nutartį, kuria nutarė administracinę bylÄ Nr. eI-1109-764/2017 (proceso Nr. 3-61-3-03769-2016-7) sustabdyti, iki bus priimtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A-517-442/2017 (proceso Nr. 3-61-3-01936-2015-0).

MAÄ® 156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ikiteisminė mokestinį ginÄÄ nagrinėjanti institucija gali nuspręsti skundo dėl mokestinio ginčo (jo dalies) nagrinėjimÄ sustabdyti, jeigu priimamas sprendimas visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies priklauso nuo tam tikro juridinio fakto buvimo ar nebuvimo ir tokio juridinio fakto buvimas ar nebuvimas dar turi bÅ«ti nustatytas teismo ar teisėsaugos institucijos arba užsienio valstybės įstaigos ar institucijos. Skundo ar jo dalies dėl mokestinio ginčo nagrinėjimas sustabdomas, iki ikiteisminė mokestinį ginÄÄ nagrinėjanti institucija sužinos, kad minėta įstaiga ar institucija nustatė tokio fakto buvimÄ ar nebuvimÄ .

Komisija nustatė, jog VAAT nagrinėja pareiÅ¡kėjos sutuoktinio skundÄ , kuris grindžiamas tais pačiais teisės ir faktų klausimais kaip ir pareiÅ¡kėjos, t. y. MAÄ® 69 straipsnio 1 dalies, GPM įstatymo taikymo, 2010 m. spalio 5 d. UAB „Icor“ akcijų pardavimo, paskolos, 2012 m. gruodžio 13 d. UAB „LAG&D” akcijų pardavimo ir kitų sandorių vertinimo. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjos skundo argumentas, jog tarp VAAT nagrinėjamos pareiÅ¡kėjos sutuoktinio bylos ir pareiÅ¡kėjos skundo nėra prejudicinio ryÅ¡io, laikytinas nepagrįstu.

Pažymėtina, kad sustabdant pareiÅ¡kėjos skundo nagrinėjimÄ yra siekiama ne tik iÅ¡vengti pakartotinio tų pačių faktų nustatinėjimo, bet ir iÅ¡vengti prieÅ¡taringų sprendimų susijusiose bylose (LVAT 2014 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-57/2014). Nagrinėjamoje byloje Komisija, žinodama, kad VAAT yra nagrinėjama administracinė byla dėl pareiÅ¡kėjos sutuoktinio, negalėjo to nepaisyti ir turėjo sulaukti teismo iÅ¡vadų kitoje byloje, nes, prieÅ¡ingu atveju, kiltų grėsmė, jog nebus nuoseklumo priimamuose procesiniuose sprendimuose ir neteisingai bus iÅ¡spręstas ginčas.

Teisėjų kolegija tokiÄ iÅ¡vadÄ daro, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamoje mokestinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl mokesčių administratoriaus pareiÅ¡kėjai apskaičiuotų mokesčių teisėtumo, o mokestinio patikrinimo metu buvo vertinami akcijų pardavimas ir kiti sandoriai. Byloje pagal A. J. skundÄ taip pat buvo vertinami (teismo bus įvertinti) paskolos, akcijų pardavimo sutartis, sandoriai. Taigi, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamo pareiÅ¡kėjos skundo sustabdymÄ , iki įsiteisės sprendimas VAAT administracinėje byloje Nr. eI-1109-764/2017 (proceso Nr. 3-61-3-03769-2016-7) lėmė siekis tiek iÅ¡vengti pakartotinio tų pačių faktų nustatinėjimo, tiek ir iÅ¡vengti prieÅ¡taringų sprendimų susijusiose bylose.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad VAAT sustabdė administracinės bylos eI-1109-764/2017 (proceso Nr. 3-61-3-03769-2016-7) nagrinėjimÄ , siekiu sulaukti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos iÅ¡aiÅ¡kinimų teisiniais klausimais, kurie yra reikÅ¡mingi vystant administracinių teismų praktikÄ dėl turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principo taikymo bei akcininko iÅ¡ jo kontroliuojamos įmonės gautų lėšų (pajamų) apmokestinimo. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjos Ž.

J. skundas dėl Komisijos Sprendimo panaikinimo yra atmestinas kaip nepagrįstas. PareiÅ¡kėja prašė teismo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagal ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalį, teisę iÅ¡ kitos Å¡alies gauti savo iÅ¡laidų atlyginimÄ turi proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas. PareiÅ¡kėjos skundo reikalavimas atmestinas, todėl praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas netenkintinas. Vadovaudamasis ABTÄ® 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas n u s p r e n d ė:

PareiÅ¡kėjos Ž. J. skundÄ atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjai JÅ«ratė Gaidytė-Lavrinovič ArÅ«nas Kaminskas Ina Kirkutienė