ee45bf0c-ec75-497a-b97b-0c95f3caf57c · Marijampolės apylinkės teismas

?Vilkavi?kio rajono Baudžiamoji byla Nr. 1-222-633/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50247-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos : 1.1.6.7; (S) 1.2.4.6.2.2; 1.2.26.2 MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 1 d. VilkaviÅ¡kis Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų teisėjas Algis Vieraitis, sekretoriaujant D. B., dalyvaujant : prokurorams K. G., R. M., nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei I. M. (ji ir nepilnametės nukentėjusios A. M. atstovė pagal įstatymÄ ), jos atstovui advokatui S. S., gynėjui advokatui V.

P., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje: A. M., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, iÅ¡situokęs, tačiau turintis 3 nepilnamečius vaikus iÅ¡laikytinius, aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, darbingas visiÅ¡kai, dirbantis statybos rangos darbus pagal individualios veiklos pažymÄ , neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnį. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

1. Kaltinamasis A. M. 2018 m. rugsėjo 29 d. apie 11.28 val. Vytauto g. 101, VilkaviÅ¡kio m. esančio prekybos centro „Iki“ automobilių parkavimo aikÅ¡telėje, t. y. vieÅ¡oje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, vairuodamas savo „Jeep Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia užtvėrė juo keliÄ , sustodamas prieÅ¡ais A. S. vairuojamÄ automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡lipęs ir priėjęs prie iÅ¡ savojo automobilio iÅ¡lipusio nukentėjusiojo A.

S., jam kumščiu sudavė ne mažiau 5 smÅ«gius į veidÄ , tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ , bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Å iais veiksmais kaltinamasis A. M. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje (2019 m. kovo 1 d. Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-188-1021/2019, iÅ¡ dalies pakeistas 2019 m. birželio 5 d. Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-436-493/2019).

2. Kaltinamasis A. M. 2019 m. lapkričio 26 d., apie 7.30 val. Å¡eimos namuose (duomenys neskelbtini), kilus ginčui dėl tėvų valdžios vaikams vykdymo bei filmavimo prieÅ¡ fiksuojamų asmenų valiÄ , tyčia fiziÅ¡kai smurtavo prieÅ¡ savo Å¡eimos narius sutuoktinę I. M. ir mažametę dukrÄ A. M., gim. 2006 m. sausio 30 d., - apglėbęs iÅ¡ už nugaros stipriai ranka spaudė pilvÄ nukentėjusiai I. M. bei stipriai spaudė savo ranka bandžiusios padėti iÅ¡ jo iÅ¡sivaduoti motinai nukentėjusios A. M. rankų plaÅ¡takas, tuo sukeldamas kiekvienai nukentėjusiajai fizinį skausmÄ . Å iais veiksmais kaltinamasis A. M. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 3 dalyje. I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos I. M. ir A. M. atžvilgiu.

3. Kaltinamasis A. M. Å¡ias aplinkybes ir savo kaltę dėl jų teisiamajame posėdyje nepripažino visiÅ¡kai, pareiÅ¡kė, kad jas (jo tariamÄ fizinį smurtÄ jų atžvilgiu) nukentėjusios iÅ¡galvojo, buvusi sutuoktinė I. M. - siekdama jį iÅ¡keldinti kardomosios priemonės tvarka iÅ¡ Å¡eimos namų ir nuÅ¡alinti nuo po santuokos nutraukimo jam atitekusios turto dalies naudojimo ir valdymo, nepilnametė dukra A. M. – paveikta savo motinos I. M. ir kerÅ¡taudama dėl iÅ¡keltų abejonių jo biologine tėvyste jai.

Apie nusikaltimo įvykį kaltinamasis paaiÅ¡kino, jog įvykio dienos rytÄ Å¡eimos namuose koridoriuje prie išėjimo, rengiantis iÅ¡eiti, tarp jo ir nukentėjusios I. M., su kuria santuoka neįsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo nutraukta, kilo žodinis ginčas jų Å¡eimos gyvenimo klausimais, kurį jis norėjo užfiksuoti, todėl sutuoktinę ir kartu buvusius jų vaikus ėmė filmuoti savo mobiliuoju telefonu, ar nukentėjusios prieÅ¡taravo filmavimui, jau neprisimenantis. FilmavimÄ jis kuriam laikui nutraukė, telefonÄ Ä¯sidėjo į kiÅ¡enę, bet netrukus vėl ėmė filmuoti jų ginÄÄ su buvusia sutuoktine.

Å iai užėjus į vonios kambarį, jis užėjo iÅ¡ paskos, ten toliau tęsėsi jų ginčas, sutuoktinė bandė abiem rankomis atimti jo iÅ¡keltoje rankoje laikomÄ mobilų telefonÄ , jį apdraskė, jis antrÄ ja ranka I. M. prilaikė atstumtÄ , tačiau apglėbęs per pilvÄ jos nebuvo ir pilvo nespaudė, taip pat nenaudojo ir jokio kitokio fizinio smurto, fizinis kontaktas buvo, tačiau tik tiek, kiek jį lietė pačios nukentėjusios, siekusios atimti iÅ¡ jo telefonÄ . Buvusiai sutuoktinei pasiekti telefono nepavykus, ji paÅ¡aukė ateiti jų dukrÄ AustėjÄ ir jai padėti atimti telefonÄ .

Jis už plaÅ¡takų dukters suėmęs nebuvo, jų nespaudė bei nevartojo jos atžvilgiu ir jokio kito fizinio smurto, taip pat negrasino tuo (fiziniu smurtu) nė vienai iÅ¡ nukentėjusiųjų. Nukentėjusioms nepavykus pasiekti ir atimti telefonÄ , I. M. liepė jų dukrai A. M. kviesti policijÄ , girdėjo kad Å¡i skambino ir pradėjo pokalbį telefonu su bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) operatore, kurį po to pratęsė nuo jo atsitraukusi I. M.. Po praneÅ¡imo buvo atvykę policijos pareigÅ«nai, kurie jį pristatė į komisariatÄ , kur jis buvo apklaustas.

4. Nukentėjusioji I. M. teisiamajame posėdyje paaiÅ¡kino, jog su kaltinamuoju Å¡eimoje pragyveno apie 18 m., susilaukė 3 nepilnamečių vaikų, santuokÄ nutraukė iki nagrinėjamo nusikaltimo įvykio jos iniciatyva, tačiau abiejų bendru susitarimu iÅ¡ esmės dėl to, kad kaltinamasis naudojo psichologinį smurtÄ jos ir vaikų atžvilgiu, dėl ko namuose vyravo baimė ir emocinė įtampa, buvęs sutuoktinis jai nepagrįstai priekaiÅ¡taudavo, kad ji bloga sutuoktinė jam ir bloga motina jų vaikams.

Konfliktai kildavo jau anksčiau, o dėl skyrybų jie tapo dar dažnesni ir stipresni, kaltinamasis jÄ prašė, nepaisant iÅ¡tuokos teisme, toliau gyventi kartu Å¡eimos gyvenimÄ , tačiau ji atsisakė, tai dar labiau jį supykdė – prasidėjo konfliktai kasdien, keldavo jÄ iÅ¡ miego nakties metu pasikalbėti, filmavo tiek jÄ , tiek vaikus prieÅ¡ jos valiÄ . Nusikaltimo dienos rytÄ ji namuose koridoriuje prie išėjimo rengė vaikus, kaltinamasis nepagrįstais priekaiÅ¡tais vėl sukėlė ginÄÄ , ji ėmė verkti, o kaltinamasis tai filmuoti, nors ji tam prieÅ¡taravo, kaltinamasis nesiliovė.

Ji tvirtinanti, jog Å¡iuo momentu ir vietoje ji nesiekė iÅ¡ kaltinamojo atimti telefonÄ , jo nelietė ir neapdraskė – tai įvyko vėliau vonioje. Ji po to nuėjo į voniÄ nusiprausti aÅ¡arotÄ veidÄ ir pasiÅ¡ukuoti. Ä® vonios kambarį jai iÅ¡ paskos atėjo ir kaltinamasis, kuris sustojęs už nugaros, apglėbė abiem rankomis jÄ per pilvÄ ir ėmė spausti prie savęs, sakydamas „dabar tau, kale, „miÅ¡ios“, spaudė stipriai, jai trÅ«ko oro, ėmė skaudėti vidaus organus.

Jos abu rankos kaltinamojo liko prispaustos kažkur prie pilvo, ji bandė jas iÅ¡traukti ir taip iÅ¡sivaduoti. Jai pavyko iÅ¡traukti deÅ¡iniÄ jÄ ranka, kuria ji siekė atsistumti kaltinamÄ jį, jautė, kad nagais užkabino kaltinamajam kaklÄ ar kt. kÅ«no vietas, galėjo padaryti ir pavirÅ¡inius sužalojimus. Tuo pačiu metu, siekdama iÅ¡sivaduoti iÅ¡ kaltinamojo, ji Å¡aukėsi į pagalbÄ vyresniÄ jÄ dukrÄ nukentėjusiÄ jÄ A. M., buvo labai iÅ¡sigandusi tokio netikėto agresyvaus kaltinamojo elgesio, verkė.

Atbėgusi dukra bandė atitraukti kaltinamojo rankas nuo jos ir padėti jai iÅ¡sivaduoti, ar kaip nors kreipėsi į kaltinamÄ jį, o Å¡is į dukrÄ , neprisimenanti, ji paprašė dukrÄ kviesti policijÄ . Po Å¡ito sekė momentas, kad kaltinamasis viena ranka toliau stipriai spausdamas jÄ per pilvÄ prie savęs, antrÄ ja sugriebė už abiejų rankų plaÅ¡takų dukrai A. M. ir jas suspaudė, mananti dėl to, kad ta neskambintų policijai. Matėsi, kad dukrai skauda, Å¡i prašė kaltinamÄ jį paleisti, skundėsi „labai skauda“, verkė, net drebėjo, viena plaÅ¡taka stipriai paraudo, tai matė ne tik ji, bet ir vėliau atvykę policijos pareigÅ«nai.

IÅ¡silaisvinusi dukra paskambino į BPC, toliau pokalbį tęsė ji pati, nes kaltinamasis jÄ paleido, visi toliau laukė policijos. Nuo pilvo spaudimo iÅ¡orinių sužalojimų žymių neliko, pilvo skausmas praėjo po keleto ar keliolikos minučių, dukrai skausmas taip pat į tÄ laikÄ praėjo, sužalojimų be minėto paraudimo ir jai neliko, paraudimas iÅ¡nyko ant rytojaus, todėl nesikreipė nei į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , nei į teismo medicinos specialistÄ .

5. Nepilnametė nukentėjusioji A. M., kurios po nusikaltimo įvykio ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai bei apklausos metu padarytas jos vaizdo įraÅ¡as teisiamajame posėdyje buvo iÅ¡tirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 186 straipsnio 2 dalies bei 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 3 dalies tvarka, byloje paaiÅ¡kino, kad nusikaltimo dienos rytÄ prieÅ¡ 8 val. jos tėvai, kaltinamasis ir nukentėjusioji I. M., pykosi, tėvas grasinosi, kad mamÄ nufilmuos, apskųs vaiko teisių apsaugos tarnybai, sugadins gyvenimÄ .

Ji matė, kad tėvas filmuoja verkiančiÄ ir koridoriuje atsitÅ«pusiÄ mamÄ kuri vis prašė liautis. Toliau mama liepė jai su broliu ir seserimi rengtis prie išėjimo, o pati nuėjo į voniÄ . Netrukus mama ėmė jÄ Å¡aukti ateiti jai padėti graudžiu, iÅ¡sigandusiu balsu, ji suprato, kad mama pateko į bėdÄ . Nubėgusi prie vonios durų, rado prieÅ¡ veidrodį sustojusiÄ mamÄ , kuriÄ iÅ¡ už nugaros abiem rankomis buvo apglėbęs ir suspaudęs tėvas. Kai ji pabandė atitraukti tėvo rankÄ nuo motinos, jis viena toliau laikydamas motinÄ , antrÄ ja sugriebė jai pirma už kairės, po to už deÅ¡iniosios rankų plaÅ¡takų ir stipriai suspaudė pirÅ¡tus, jai labai skaudėjo, pirÅ¡tai kurį laikÄ liko paraudę, rankos drebėjo, ji Å¡aukė tėvui, kad skauda ir kad Å¡is jÄ paleistų.

Po Å¡ito, padedant ir mamai, jai pavyko iÅ¡silaisvinti, mamos praÅ¡ymu ji paskambino į BPC, prašė policijos pagalbos, toliau kalbėjo jau mama, kadangi operatorė neklausė, ar patyrė smurtÄ , todėl apie tai ji nieko jai ir nepasakė (1 t., b. l. 35-37).

6. Liudytojas policijos pareigÅ«nas R. M. teisme patvirtino, jog nusikaltimo įvykio rytÄ budėtojo nurodymu kartu su pareigÅ«ne J. K. vyko į kaltinamojo ir nukentėjusios Å¡eimos namus, kad patikrinti per BPC gautÄ praneÅ¡imÄ apie smurtÄ artimoje aplinkoje. Atvykę namuose rado visus Å¡eimos narius, abi nukentėjusios buvo apsiverkę, susijaudinę, iÅ¡sigandę. I. M. tvirtino, kad kaltinamasis vartojo prieÅ¡ jÄ ir jų dukrÄ fizinį smurtÄ â€“ jÄ apglėbęs iÅ¡ už nugaros rankomis stipriai spaudė pilvÄ , o bandžiusiai jÄ iÅ¡laisvinti dukrai skaudžiai suspaudė rankų plaÅ¡takas. Ant nukentėjusiųjų drabužiais nepridengtų kÅ«no vietų sužalojimų žymių nepastebėjo, specialiame tarnybinio praneÅ¡imo apie smurtÄ artimoje aplinkoje dokumente jų patirto smurto vietas sužymėjo pagal pačių nukentėjusiųjų nusiskundimus (pareiÅ¡kimus).

7. IÅ¡ esmės tokias pačias reikÅ¡mingas bylai aplinkybes teisiamajame posėdyje patvirtino ir liudytoja policijos pareigÅ«nė J. K.. 8. 2019 m. lapkričio 26 d. įvykio vietos apžiÅ«ra nustatyta, jog nusikalstama veika įvykdyta gyvenamajame name esančiame (duomenys neskelbtini). Per įėjimo duris patenkama į koridorių-prieÅ¡kambarį, praėjus juo tiesiai ir pasukus kairėn randama vonios kambario patalpa, atskirta rudos spalvos įstiklintomis durimis. Patalpos, žiÅ«rint nuo įėjimo, deÅ¡inėje pusėje yra įmontuotas praustuvas, virÅ¡ jo ant sienos veidrodis, tiesiai prieÅ¡ais įėjimÄ yra sumontuotas klozetas, kairiau jo bide, virÅ¡ jų lentynėlės su asmens higienos priemonėmis, patalpos rastos tvarkingos (1 t., b. l. 15-18). 9. 2019 m. lapkričio 26 d. policijos pareigÅ«no tarnybiniuose praneÅ¡imuose dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, o taip pat policijos pareigÅ«nės nusikaltimo įvykio vietoje dėvėtos „Body“ vaizdo kameros įraÅ¡o apžiÅ«ra užfiksuota, kad vietoje tikrinant telefonu policijos budėtojo per BPC gautÄ iÅ¡ nukentėjusiųjų A.

M. ir I. M. informacijÄ (praneÅ¡imÄ ) apie jų konfliktÄ su kaltinamuoju, Å¡i iÅ¡ esmės pasitvirtino – pagal nukentėjusiųjų tvirtinimÄ kilusio buitinio konflikto metu, kaltinamasis apglėbęs per pilvÄ stipriai spaudė I. M., nuo ko Å¡i jautė fizinį skausmÄ , po to sugriebęs ranka stipriai spaudė A. M. rankų plaÅ¡takas, nuo ko Å¡i taip pat jautė fizinį skausmÄ . Abi nukentėjusios policijos pareigÅ«nų buvo rastos stipriai susijaudinę, o mažametė A. M. dar ir akivaizdžiai iÅ¡sigandusi, fiksuoti nukentėjusiųjų patirto smurto požymiai ant I.

M. pilvo ir A. M. abiejų rankų plaštakų (1 t., b. l. 7-10, 11-14, 113-114). 10. 2019 m. gruodžio 6 d. savanoriško daikto (informacijos nešėjo) pateikimu ir gruodžio 10 d. jo apžiūra nustatyta, kad kaltinamojo A. M. pateiktoje prie bylos USB atmintinėje rastame jo mobiliuoju telefonu nusikaltimo įvykio pradžioje padaryto vaizdo įrašo faile užfiksuotas vykstantis namo viduje prie išėjimo aštrus žodinis ginčas tarp kaltinamojo ir nukentėjusios I. M., jo metu nukentėjusioji verkia, rengia mažametį sūnų, po to žengia link filmuojančio kaltinamojo, kur failas pasibaigia (1 t., b. l. 42-43, 44-45). 11. 2019 m. lapkričio 29 d.

BPC Alytaus skyriaus pateiktais duomenimis užfiksuota, kad 2019 m. lapkričio 26 d., 07:57:14 val. BPC informacinėje sistemoje užfiksuotas praneÅ¡imas iÅ¡ telefono Nr. (duomenys neskelbtini) apie byloje nagrinėjamÄ nusikaltimo įvykį, pokalbio pradžioje nukentėjusioji A. M. praneÅ¡a, jog namuose įvyko konfliktas tarp tėvų, tęsdama pokalbį nukentėjusioji I. M. papildomai praneÅ¡a, jog kaltinamasis visus filmuoja, gÄ sdina (1 t., b. l. 116-118) 12. 2019 m. lapkričio 26 d. teismo medicinos specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) pagal objektyvios apžiÅ«ros duomenis kaltinamajam A.

M. konstatuota nubrozdinimai kaklo-deÅ¡inio peties, deÅ¡inio žasto ir deÅ¡inės alkÅ«nės srityse, kurie buvo padaryti keleto valandų laikotarpyje iki apžiÅ«ros, galimai 8 trauminiais poveikiais - apdraskant nagais, sukėlė fizinį skausmÄ ir nežymų sveikatos sutrikdymÄ (1 t., b. l. 128). II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo iÅ¡vados dėl jų 13. Dėl kaltinamojo A. M. parodymų. Kaltinamasis byloje nuosekliai neigė vartojęs inkriminuotÄ jam kaltinime ar bet kokį kitokį fizinį smurtÄ prieÅ¡ abi nukentėjusias tiek nagrinėjamo byloje įvykio metu, tiek ir kitu laiku.

Tačiau tÄ dalį kaltinamojo parodymų, kuria jis neigia jam inkriminuojamÄ byloje fizinį smurtÄ kiekvienos iÅ¡ nukentėjusiųjų atžvilgiu, paneigia visuma kitų teismo aukščiau iÅ¡dėstytų faktinių duomenų, - pirmiausiai kaltinamajam inkriminuotÄ fizinį smurtÄ byloje patvirtina iÅ¡samÅ«s ir nuoseklÅ«s abiejų nukentėjusiųjų parodymai, kaip tiesioginiai įrodymai, be to, tai nėra vieninteliai kaltinimÄ patvirtinantys duomenys, kadangi kaltinamojo parodymus aptariama dalimi paneigia ir kaip teisingus patvirtina bÅ«tent nukentėjusiųjų parodymus eilė kitų aukščiau iÅ¡dėstytų faktinių duomenų, kurie pagal prigimtį nors ir nebÅ«dami tiesioginiais nusikalstamos veikos įrodymais, savo visuma sudaro aiÅ¡kiÄ loginę įvykių grandinę, vieni kitus papildo ir patvirtina, todėl kartu su nukentėjusiųjų parodymais teismo pripažįstami pakankamais tam, kad patikimai konstatuoti kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktÄ ir kartu atmesti aptariamÄ jį neigiančiÄ kaltinamojo parodymų dalį kaip neatitinkančiÄ tikrovės ir vertinamÄ siekiu iÅ¡vengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės.

14. Nukentėjusiųjų I. M. ir A. M. liudijimai bylos procese jau minėta buvo pakankamai iÅ¡samÅ«s ir nuoseklÅ«s, jų kiekvienos skyriumi byloje pateikti duomenys iÅ¡ esmės sutampa ir patvirtina vieni kitus, be to, visiÅ¡kai atitinka kitais veiksmais procese nustatytus duomenis, tame tarpe ir objektyvaus pobÅ«džio (policijos patrulio tarnybiniais praneÅ¡imais dėl smurto artimoje aplinkoje ir „Body“ vaizdo kameromis užfiksuotÄ situacijÄ Ä¯vykio vietoje iÅ¡kart po nusikaltimo įvykio, įskaitant nukentėjusiųjų emocinę bÅ«klę (didelį susijaudinimÄ , akivaizdžiÄ baimę), nusiskundimus skausmais kaltinamojo fizinį smurtÄ patyrusiose kÅ«no vietose, įvykio vietos apžiÅ«ra nustatytÄ nusikaltimo įvykio aplinkÄ , teismo medicinos specialisto fiksuotus kaltinamajam apdraskymus jo kaklo-peties srityse bei ir paties kaltinamojo apie įvykį pateiktÄ informacijÄ , iÅ¡skyrus aukščiau jau atmestÄ neteisinga įvertintÄ jų dalį).

Tokiu bÅ«du nukentėjusiųjų parodymai ne tik iÅ¡samÅ«s, nuoseklÅ«s bei sutampantys ir patvirtinantys vieni kitus, bet yra ir patikimai patvirtinti visuma aukščiau aptartų ir pakankamų savo skaičiumi ir informacija netiesioginių įrodomų (liudytojų policijos pareigÅ«nų R. M. ir J. K., kurie iÅ¡kart po įvykio atvyko į jo vietÄ ir surinko informacijÄ apie jį, parodymais, praneÅ¡imu BPC apie konfliktÄ , kaltinamajam teismo medicinos specialisto fiksuotais apdraskymais kaklo-peties srityje, kurie savo prigimtimi ir lokalizacija pagrindžia ne kaltinamojo tvirtinamÄ nukentėjusiųjų puolimÄ , tačiau atvirkščiai, nukentėjusios I.

M. gynybÄ jai bandant vaduotis iÅ¡ kaltinamojo glėbio). Kaltinamojo byloje pateikta versija dėl galimos nukentėjusiųjų motyvacijos jį melagingai apkaltinti teismÄ visiÅ¡kai neįtikina, ypač vertinant teismo psichologo apklaustos nepilnametės A. M. parodymus, teismas sprendžia, jog nėra bylos duomenimis pagrindžiamo pagrindo abejoti abiejų nukentėjusiųjų parodymų teisingumu ir jais netikėti.

15. Jau įvertinti bei ir aukščiau apraÅ¡yti kiti (punktai 6-12) faktiniai duomenys savo visuma teismo pripažįstami pakankamais kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų faktinio įvykdymo (padarymo) ir jais sukeltų nusikalstamų pasekmių abiejų nukentėjusiųjų sveikatai įrodymais. Visi Å¡ie duomenys dėl esminių ir reikÅ¡mingų teismo iÅ¡vadoms aplinkybių nėra prieÅ¡taringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis, kilus Å¡eiminio, buitinio pobÅ«džio ginčui, tyčia smurtu užpuolė jam neįtikusiÄ sutuoktinę nukentėjusiÄ jÄ I.

M., bei tęsdamas veikÄ toje pačioje vonios kambario patalpoje, - ir mažametę savo dukrÄ nukentėjusiÄ jÄ A. M., apglėbdamas iÅ¡ už nugaros rankomis per pilvÄ bei stipriai jį spausdamas pirmajai (I. M.), bei sugriebdamas ir stipriai suspausdamas rankų plaÅ¡takas antrajai (A. M.), tuo sukėlė kiekvienai iÅ¡ Å¡ių nukentėjusiųjų fizinį skausmÄ . III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija 16. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo A. M. veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį byloje kvalifikuoti teisingai.

Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog prieÅ¡ abi nukentėjusias fiziÅ¡kai smurtavo bÅ«tent kaltinamasis ir niekas kitas. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (atitinkamai apglėbdamas ir stipriai spausdamas pilvÄ bei sugriebdamas ir stipriai spausdamas rankų plaÅ¡takas) tiesiogine staigiÄ ja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jis turi atsakyti pagal faktiÅ¡kai kilusias pasekmes kiekvienos iÅ¡ nukentėjusiųjų sveikatai, t. y. fizinio skausmo joms abiem sukėlimÄ (sunkesnės pasekmės nėra proceso įstatymo nustatyta tvarka konstatuotos).

Trečia, aukščiau (punktas 2) konstatuoti kaltinamojo nusikalstamais pripažįstami veiksmai, sukėlę abiem nukentėjusioms ženklų ir kurį laikÄ trukusį fizinį skausmÄ , aiÅ¡kinamos teisės normos prasme neabejotinai turi bÅ«ti traktuojama analizuojamo baudžiamojo įstatymo dispozicijoje alternatyviai numatytu „kitu“ fiziniu smurtu abiejų nukentėjusiųjų atžvilgiu. Ketvirta, nukentėjusiųjų byloje nuosekliai nurodytos patirto iÅ¡ kaltinamojo fizinio smurto pasekmės Å¡ių asmenų sveikatai – fizinio skausmo kiekvienai sukėlimas, buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek pačių nukentėjusiųjų pareiÅ¡kimais, tiek netiesioginių nusikaltimo įvykio liudytojų R.

M. ir J. K. parodymais, tiek policijos patrulio užfiksuotais duomenimis apie nukentėjusiųjų iÅ¡vaizdÄ ir emocinę bÅ«klę iÅ¡kart po nusikaltimo įvykio, taip pat praneÅ¡imo BPC duomenimis. Penkta, kaltinamasis ir nukentėjusioji I. M. nusikaltimo įvykio metu buvo dar kartu gyvenę ir bendrÄ Å«kį tebevedę sutuoktiniai (2019 m. lapkričio 18 d. Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų sprendimas civilinėje byloje Nr. 2YT-8052-305/2019 nutraukti jų santuokÄ dar nebuvo įsiteisėjęs (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.66 straipsnio 1 dalis).

Mažamete buvusi nukentėjusi A. M. pagal įraÅ¡us metrikų knygose apie jos gimimÄ yra kaltinamojo dukra. Tiek nukentėjusios A. M. biologinė kilmė, tiek ir juridiniai bei faktiniai abiejų nukentėjusiųjų santykiai su kaltinamuoju nustatytomis byloje aplinkybėmis atitinka Å¡alies Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės Å¡eimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės Å¡eimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktÄ konstitucinės Å¡eimos sampratos iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , pagal kurį sprendžiant apie Å¡eimos santykių buvimÄ esminę reikÅ¡mę turi santykių turinys (tarpusavio atsakomybė, emocinis prieraiÅ¡umas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis kasacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-699/2015), - aptariamo baudžiamojo įstatymo požiÅ«riu kaltinamasis ir nukentėjusios nusikaltimo įvykio metu buvo vienos Å¡eimos nariai.

17. Kadangi Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2019 m. kovo 1 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-188-1021/2019, iÅ¡ dalies pakeistu 2019 m. birželio 5 d. apeliacinės instancijos Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-436-493/2019, buvęs priimtas procesinis sprendimas kaltinamÄ jį A. M., 2018 m. rugsėjo 29 d. VilkaviÅ¡kio m. padariusį nukentėjusiojo A. S. atžvilgiu BK 284 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ BK 40 straipsnio tvarka ir perduoti jį laiduotojos jo motinos T.

M. atsakomybei be užstato 2 metams bei bylÄ jo atžvilgiu nutraukti, neteko teisinės galios, A. M. laidavimo laikotarpiu padarius naujÄ tyčinę Å¡ioje byloje iÅ¡nagrinėtÄ nusikalstamÄ veikÄ , toliau turi bÅ«ti sprendžiama dėl kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės už abi nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 8 dalis). Tokiu atveju teisiamajame posėdyje anksčiau teismo iÅ¡nagrinėtos bylos įrodymai pakartotinai netiriami ir nevertinami (įrodymų tyrimas pirmojoje byloje atnaujinamas tam, kad bÅ«tų iÅ¡tirti bausmės rÅ«Å¡ies ir dydžio parinkimui reikÅ¡mingi duomenys, taip pat duomenys, bÅ«tini teisingam kitų nuosprendžio rezoliucinės dalies klausimų iÅ¡sprendimui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-P-429/2007).

IV. Bausmių skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.

18. Spręsdamas, kokių rÅ«Å¡ių ir kokių dydžių (trukmės) bausmes kaltinamajam už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į kiekvienos veikos pobÅ«dį, taip pat Å¡ių pavojingumo visuomenei laipsnį, kilusias iÅ¡ jų pasekmes (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai). Dėl pirmosios BK 284 straipsnyje numatytos veikos teismas jos pavojingumo laipsnį kvalifikuoja maždaug rÅ«Å¡inės Å¡io nusikaltimo sudėties lygmeniu, o dėl antrosios BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos - mažesniu nei rÅ«Å¡inės Å¡io baudžiamojo įstatymo dispozicijos lygmuo, kadangi pastaruoju atveju smurtaudamas kaltinamasis nenaudojo kokių tai įrankių, priemonių ar kt. sunkesnes pasekmes galinčių sukelti daiktų, jo neteisėtai panaudota fizinė jėga (prievarta) buvusi artima minimaliai tiek trauminių poveikių skaičiumi, tiek kilusių nusikalstamų pasekmių požiÅ«riu (fizinis skausmas) bei konflikto vada buvo grynai buitinio pobÅ«džio nepanorusių ieÅ¡koti kompromiso iÅ¡situokiančių Å¡eimos narių ginčas, dėl kurio galimų pasekmių rizikÄ prisiėmė ir pati nukentėjusi I.

M.. Å ios aplinkybės savo visuma persveria reikÅ¡mę aplinkybės, jog kaltinamasis smurtavo ne prieÅ¡ vienÄ , o prieÅ¡ du Å¡eimos narius. Kita vertus, teismo vertinimu, BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos pavojingumo laipsnis, nors ir nesiekė rÅ«Å¡inės tokios veikos sudėties pavojingumo lygmens, tačiau visgi jau siekė tokį pavojingumo lygį, nuo kurio kaltininkui turi bÅ«ti taikoma baudžiamoji, o ne kokia tai Å¡velnesnė atsakomybės rÅ«Å¡is.

19. Kaltės forma ir rÅ«Å¡is Å¡iuo atveju tiesiogiai sÄ lygoja (apsprendžia) kaltinamojo abiejų veikų kvalifikacijÄ , todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiÅ«riu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai) tai nevertinama. IÅ¡ esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytų kaltinamojo veikų stadija – abi nusikalstamos veikos buvo baigtos nuo pat nusikalstamais pripažįstamais veiksmais kaltinamojo sukeltų pasekmių (pirmu atveju – kÅ«no sužalojimų padarymo ir vieÅ¡os tvarkos sutrikdymo, antruoju - fizinio skausmo pojūčio) atsiradimo kiekvienam iÅ¡ nukentėjusiųjų momento, kas abiem atvejais iÅ¡ esmės sutapo su pačių smurtinių veiksmų atlikimu (smÅ«gių sudavimu, pilvo ir vidaus organų bei rankų plaÅ¡takų spaudimu) (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Aptariamais kriterijais griežtinti ar Å¡velninti skirtinÄ kaltinamajam bausmę faktinio pagrindo nėra.

20. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimÄ , teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuriÄ vertina dar iÅ¡ esmės teigiamai: nors ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta jam probacija ir nebuvo sėkminga (kaltinamasis naujai tyčia nusikalto), baudžiamojo įstatymo požiÅ«riu kaltinamasis nusikalto ir yra teisiamas pirmÄ jį kartÄ , ankstesnis nuosprendis teistumo nesukėlė (1 t., b. l. 167-168, BK 97 straipsnio 1 dalis), per paskutinius 5 metus kaltinamajam triskart buvo paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nusižengimai nebuvo Å¡iurkÅ¡tÅ«s, paskirtos baudos laisvanoriÅ¡kai sumokėtos (1 t., b. l. 188-191), nuo 2008 m. nuolat dirba pagal verslo liudijimÄ arba individualios veiklos pažymÄ ir pragyvena iÅ¡ savo darbo (verslo) (2 t., b. l. 75-77), teikia iÅ¡laikymÄ skyrium (su motina) gyvenantiems trims nepilnamečiams vaikams.

21. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas BK 284 straipsnyje numatytos veikos dalyje kvalifikuoja tai, kad jis :

a) visiÅ¡kai prisipažino kaltu, padėjo savo parodymais atskleisti nusikalstamÄ veikÄ bei reiÅ¡kė gailėjimÄ si dėl jos (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei b) laisvanoriÅ¡kai atlygino nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ (netiesioginę) teritorinei ligonių kasai (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat nenustatyta ir kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nei dėl vienos iÅ¡ veikų.

22. Todėl teismas sprendžia, kad bylos dalyje dėl vieÅ¡os tvarkos sutrikdymo (BK 284 straipsnis), nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus ne didesniu nei rÅ«Å¡inės sudėties lygmeniu, konstatavus 2 esmines atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir nenustačius sunkinančių, kartu konstatavus dar iÅ¡ esmės teigiamÄ kaltinamojo asmenybę, pirmÄ kartÄ nusikaltusiam ir teisiamam kaltinamajam bus teisinga (BK 55 straipsnis, 61 straipsnio 1 ir 2 dalys) paskirti nesusijusiÄ su laisvės jam atėmimu pagal baudžiamojo įstatymo sankcijÄ baudos bausmę savo dydžiu dar artimÄ baudžiamojo įstatymo numatytam minimaliam 80 MGL/BBND (4000 Eur).

Bylos dalyje dėl smurto artimoje aplinkoje (BK 140 straipsnio 3 dalis) nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus mažesniu nei rÅ«Å¡inės tokio nusikaltimo sudėties lygmeniu ir konstatavus dar iÅ¡ esmės teigiamÄ kaltinamojo asmenybę, kai nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pirmÄ kartÄ nusikaltusiam ir teisiamam kaltinamajam paskirtina (BK 55 straipsnis, 61 straipsnio 1 ir 2 dalys) taip pat nesusijusi su laisvės jam atėmimu baudos rÅ«Å¡ies bausmė, kurios dydis nustatytinas 70 MGL/BBND (3500 Eur).

Ženkliau mažinti skirtinų baudos bausmių dydį bÅ«tų neteisinga dėl santykinai neseno atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (kaltinamojo fizinis smurtas vieÅ¡oje ir artimoje aplinkoje kartojasi). Už realiÄ ja sutaptimi įvykdytas nusikalstamas veikas paskiriamos bausmės subendrintinos tarpusavyje pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių taisyklę, jas iÅ¡ dalies sudedant, ir kaltinamajam nustatytina galutinė subendrinta bausmė – 100 MGL/BBND (5000 Eur) bauda, kurios laisvanoriÅ¡kam sumokėjimui nustatytinas 2 m. terminas nuo Å¡io teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, BK 641 straipsnio iÅ¡imties taikymui ir bausmės mažinimui 1/3 dalimi nėra faktinio pagrindo.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau aptartas bausmės dydį individualizavusias aplinkybes (punktai 18-22), aukščiau individualizuota paskiriama kaltinamajam galutinė subendrinta bausmė bus adekvati ir proporcinga kaltinamojo nusikalstamų veikų pobÅ«džiui ir jo paties pavojingumui visuomenei, – nebus nei aiÅ¡kiai per Å¡velni, nei aiÅ¡kiai per griežta, kaltinamasis yra verslininkas, verčiasi rinkoje paklausiais statybos rangos darbais, yra geros turtinės padėties, todėl yra realiai pajėgus per nustatomÄ terminÄ tinkamai atlikti tokiÄ bausmę (sumokėti baudÄ ).

Teismo vertinimu pati savaime nesėkmingos probacijos už pirmÄ jÄ veikÄ aplinkybė ir kaltinamojo nusikalstamo smurtinio elgesio pakartotinumas dar nesudaro įtikinamo ir bylos duomenimis pagrindžiamo pagrindo nukrypti nuo BK 55 straipsnyje nustatytos taisyklės ir kaltinamajam skirti areÅ¡to, o tuo labiau terminuoto laisvės atėmimo bausmes (Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 15 d. nutartis apeliacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-299-926/2020).

Kita vertus, kaltinamajam skirti švelnesnes bausmes, nei numatyta baudžiamojo įstatymo sankcijomis, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis). Taip pat nenustatyta ir faktinio pagrindo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36-40 straipsniai) dėl aukščiau jau aptartų bausmės rūšį individualizuojančių argumentų bei praeityje, nepraėjus 1 metams, jau buvusios ir įstatymo pagrindu netekusios galios probacijos.

23. Kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, nes tam nenustatyta faktinių pagrindų. Kaltinamajam A. M. byloje paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiųjų (1 t., b. l. 146-147, 154-155; 4 t., b. l. 24-25) paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, jos abi panaikintinos. Daiktinių įrodymų ir (ar) priteistinų atlyginti proceso išlaidų byloje nėra.

24. Dėl nukentėjusios I. M. civilinio ieÅ¡kinio. Byloje savo ir įstatymo pagrindu atstovaujamos nukentėjusios nepilnametės dukters A. M. vardu nukentėjusioji I. M. pareiÅ¡kusi kaltinamajam A. M., kaip už atlygintinÄ Å¾alÄ atsakingam civiliniam atsakovui, patikslintÄ teisme civilinį ieÅ¡kinį su reikalavimais priteisti po 1000 Eur jos pačios ir nukentėjusios A. M. patirtai dėl nusikalstamos veikos neturtinei žalai atlyginti bei 300 Eur jos patirtų iÅ¡laidų advokatui už procesinių dokumentų suraÅ¡ymÄ ir atstovavimÄ teisme atlyginimÄ .

Pirma, dėl neturtinės žalos : kaip neturtinė žala ieÅ¡kovės buvo įvardintas jos pačios ir atstovaujamos nepilnametės dukters kurį laikÄ jaustas stiprus fizinis skausmas, patirtas didelis iÅ¡gÄ stis, stresas, baimė (neigiami dvasiniai iÅ¡gyvenimai), ieÅ¡kovės tvirtinimu iki 1 sav. laikÄ iÅ¡liko jų abiejų sutrikusi emocinė bÅ«klė, suprastėjo dukters pažangumas, dėl ko jos abi (duktė – ugdymo įstaigoje) lankėsi pas psichologÄ . Visa Å¡i skriauda pinigais ieÅ¡kovės yra įvertinta 1000 Eur suma kiekvienai nukentėjusiai.

Byloje nėra ginčo dėl iÅ¡ įstatymo kilusios kaltinamojo, kaip atsakingo už žalÄ atsakovo, prievolės teisingai atlyginti nusikalstama veika nukentėjusioms padarytÄ neturtinę žalÄ (CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.283 straipsnio 1 dalis), todėl teismas sprendžia, jog abi nukentėjusios nuo nusikaltimo turi galiojančiÄ reikalavimo teisę į joms kiekvienai neturtinės žalos padariusį kaltinamÄ jį, o tyčia padarytos atlygintinos žalos dydis negali bÅ«ti mažinamas dėl žalos padariusio kaltinamojo kaip galimos sudėtingos asmeninės ir turtinės padėties (CK 6.282 straipsnio 3 dalis).

Kartu teismas pažymi, jog neturtinė žala negali bÅ«ti tiksliai apskaičiuota ir iÅ¡reikÅ¡ta piniginiu ekvivalentu (pinigų suma), - nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti įgyvendintas visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas, neturtinės žalos atlyginimo priteisimas negali bÅ«ti kaltininko nubaudimo priemone ar bausmės jam dalimi, atlygintinas neturtinės žalos dydis pinigine iÅ¡raiÅ¡ka turi bÅ«ti nustatytas toks, kad proporcingai nusikalstamos veikos pobÅ«džiui, sunkumui, kt. aplinkybėms, taikant protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principus, kompensuotų kiekvieno nukentėjusio asmens neturtinio pobÅ«džio praradimus ar kito neturtinio pobÅ«džio neigiamus padarinius jam.

Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes bei privalėdamas vadovautis ir Å¡alies kasacinio teismo suformuota praktika tokio pobÅ«džio bylose, sprendžia, jog civilinės ieÅ¡kovės atstovės praÅ¡omos atlyginti neturtinės žalos dydis nevisiÅ¡kai atitinka aukščiau nurodytus nustatymo kriterijus ir turi bÅ«ti sumažintas. Pagal apibendrintÄ Å¡alies kasacinio teismo praktikÄ bylose dėl BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo priteistos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 300 iki 1000 Eur.

Kadangi nagrinėjamu byloje atveju, viena vertus, žala padaryta tyčia, fiziniu smurtu ir mažamečiui, tačiau, kita vertus, kaltinamojo fizinis smurtas savo pobÅ«džiu, kaip jau buvo vertinta, nesiekė rÅ«Å¡inio pavojingumo, abiejų nukentėjusiųjų fizinė sveikata sutrikdyta beveik minimaliai ir Å¡io sutrikdymo padariniai iÅ¡liko santykinai neilgÄ laikÄ (iki 1 paros), taip pat nėra įrodymų, kad ilgesniam laikui bÅ«tų iÅ¡likę pakenkimo psichinei sveikatai padariniai (nukentėjusios atstovės nurodytos aplinkybės dėl iÅ¡likusio emocijų, miego ir lavinimosi sutrikimų nėra pagrįsti jokiais kitais bylos duomenimis), teismo vertinimu bus sÄ Å¾ininga, protinga ir teisinga (BPK 113 straipsnio 2 dalis, CK 6.250 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnio 3 ir 4 dalys) nagrinėjamu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydį mažamete buvusiai nukentėjusiai A.

M. nustatyti maždaug kasacinio teismo praktikos vidurkio 600 Eur suma, o nukentėjusiai I. M. – mažesne 400 Eur suma. Antra, BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teisę iÅ¡laidų advokatui už procesinių dokumentų rengimÄ ir atstovavimÄ teisme patyrusiam nukentėjusiajam ir (ar) civiliniam ieÅ¡kovui reikalauti tokių iÅ¡laidų atlyginimo iÅ¡ kaltinamojo, o teismui – tokias iÅ¡laidas ar jų dalį iÅ¡ jo priteisti. Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, jog savo kaltę ir prievolę dėl žalos atlyginimo byloje nuosekliai neigusį kaltinamÄ jį ir civilinį atsakovÄ per visÄ bylos procesÄ gynė profesionalus teisininkas (advokatas), nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė I.

M. neturi teisinio iÅ¡silavinimo ir reikiamų teisinių žinių, kad veiksmingai ginti ne tik savo, bet ir pagal įstatymÄ atstovaujamos mažamete buvusios dukters teises ir teisėtus interesus, kaltinamojo turtinė padėtis yra pakankama tokių iÅ¡laidų visiÅ¡kam kompensavimui, todėl sprendžia nukentėjusios ir civilinės ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl aptariamų iÅ¡laidų atlyginimo iÅ¡ kaltinamojo priteisimo visiÅ¡kai patenkinti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, n u s p r e n d ž i a :

A. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir jį nuteisti 80 (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imties) MGL/BBND (4000 Eur) bauda. A. M. taip pat pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos 140 straipsnio 3 dalį ir jį nuteisti 70 (septyniasdeÅ¡imties) MGL/BBND (3500 Eur) bauda. Skiriamas bausmes subendrinti tarpusavyje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalių taisyklę, jas iÅ¡ dalies sudedant, ir nustatyti galutinę subendrintÄ bausmę – 100 (vieno Å¡imto) MGL/BBND (5000 Eur) baudÄ , kurios laisvanoriÅ¡kam sumokėjimui nustatyti 2 m. (dviejų metų) terminÄ nuo Å¡io teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

KardomÄ sias priemones raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ gyventi skyriumi nuo nukentėjusiojo palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, jas abi panaikinti. Nukentėjusios I. M. civilinį ieÅ¡kinį patenkinti dalinai ir priteisti iÅ¡ nuteistojo A. M. : 1) 600 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai nepilnametei A. M., 2) 400 Eur (keturis Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai I.

M., 3) 300 Eur (tris šimtus eurų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti nukentėjusiajai I. M.. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus. Teisėjas Algis Vieraitis