2024-10-14 Nr. BB-4835-1-01-1-55066-2016-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3574/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55066-2016-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. spalio 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Aleno Piesliako, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo J. N. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus kasacinio skundo dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 19 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo J. N. gynėjas advokatas G. Danėlius prašo: kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ESTT) su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, pateikiant klausimą, ar 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) bendros sistemos 168 straipsnio a punktą, siejamą su mokesčių neutralumo principu, reikia aiškinti taip, kad pagal jį leidžiama nacionalinė praktika, pagal kurią vienam apmokestinamajam asmeniui (pardavėjui) tiekiant prekes kitam apmokestinamajam asmeniui (pirkėjui) atsisakoma suteikti pardavėjui teisę nemokėti pardavimo PVM po to, kai su pardavimo PVM sutampantį pirkimo PVM jau sumokėjo pirkėjas, ir pirkėjui atsisakyta suteikti teisę atskaityti pirkimo PVM; panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą dėl Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) civilinio ieškinio iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, antrą kartą apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. neištaisė teisės taikymo klaidos, kurią galėjo padaryti Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą – antrą kartą valstybei priteisė PVM iš UAB „BA“ ir J. N., kai šis mokestis kitoje byloje jau buvo priteistas iš UAB „R“ ir R. Š. subsidiariai. Kadangi UAB „BA“, vykdydama ekonominę veiklą (alaus prekybą), sudarė sandorius su UAB „R“, o pastaroji ir R. Š. subsidiariai atlygino valstybės biudžetui padarytą žalą (sumokėjo PVM), J. N. (arba UAB „BA“), taikant PVM neutralumo principą, turi būti užtikrinta teisė į PVM atskaitą, taip išvengiant dvigubo apmokestinimo ir perteklinio PVM sumokėjimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2023 m. spalio 24 d. nutartyje galėjo padaryti ESTT praktikos dėl PVM atskaitos ir šio mokesčio neutralumo principo taikymo aiškinimo klaidų.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius savo prašymą kreiptis į ESTT prejudicinio sprendimo, taip pat panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį dėl VMI ieškinio iš UAB „BA“ ir subsidiariai iš J. N. priteisimo ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka argumentuoja padarytomis ESTT praktikos PVM srityje aiškinimo ir taikymo klaidomis.

Pažymėtina, kad baudžiamosios bylos dalis pagal nuteistojo J. N. gynėjo advokato G. Danėliaus apeliacinį skundą dėl VMI civilinio ieškinio jo ginamajam išsprendimo apeliacine tvarka išnagrinėta antrą kartą, po to, kai kasacinės instancijos teismas perdavė šią bylos dalį nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo. Pirmojo kasacinio proceso metu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, iš dalies tenkindama nuteistojo J. N. gynėjo advokato G. Danėliaus kasacinį skundą, konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai, neįtraukdami atsakovu į bylą mokestinę prievolę turinčio juridinio asmens, t. y. UAB „BA“, netinkamai išsprendė J. N. civilinės atsakomybės dėl neįvykdytos UAB „BA“ mokestinės prievolės klausimą. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2023 m. spalio 24 d. nutartimi panaikino apeliacinės instancijos teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio dalį dėl VMI pareikšto civilinio ieškinio priteisimo iš J. N., ir šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Ta pačia kasacinio teismo nutartimi buvo atmesti kasacinio skundo argumentai dėl to, kad UAB „BA“ pardavimo PVM buvo valstybei priteistas antrą kartą. Minėtus argumentus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija išnagrinėjo ir savo nutartyje (33 punkte) motyvuotai paneigė. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas VMI pareikšto civilinio ieškinio klausimą, taip pat pripažino minėtus argumentus nepagrįstais. Teisėjų atrankos kolegija nenustatė pagrindo išvadai, kad minėti argumentai turi būti kasacine tvarka nagrinėjami dar kartą. Jokių kitų argumentų, kurie pagrįstų netinkamą VMI pareikšto ieškinio išsprendimą, kasaciniame skunde nepateikta. Taigi kasacinio skundo esmę sudaro nesutikimas su anksčiau šioje byloje priimtos kasacinės nutarties argumentais. Tokio turinio kasacinis skundas nepagrindžia BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo J. N. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Rima Ažubalytė

Alenas Piesliakas