2025-04-09 Nr. AB-6090-3-65-3-00454-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-727-1047/2025

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00454-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 7.5.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. I. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. I. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja R. I. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama teismo: 1) panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2023 m. birželio 13 d. sprendimo Nr. VPE_SP5-665 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą ir socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedo skyrimo R. I.“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria į karo tarnybos laiką neįskaičiuotas laikotarpis nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1995 m. rugpjūčio 31 d.; 2) panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2023 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. (18.2E)-I-8653 (toliau – ir 2023 m. liepos 26 d. Sprendimas); 3) įpareigoti perskaičiuoti skirtą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, įvertinant tarnybos laiką nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1995 m. rugpjūčio 31 d.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:

2.1. Sprendimu į jos karo tarnybos laiką neįskaičiuotas laikotarpis nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1995 m. rugpjūčio 31 d. Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų.

2.2. VSDFV Panevėžio skyrius, į karo tarnybos laiką neįskaičiuodamas laikotarpio nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1995 m. rugpjūčio 31 d., kaip faktinį pagrindą nepagrįstai nurodė tai, kad pareiškėja į kario pareigas neva buvo paskirta nuo 1995 m. rugsėjo 1 d., tačiau tai prieštarauja objektyviems duomenims. Į tarnybą pareiškėją buvo priimta Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Aviacijos tarnybos Aviacijos bazės vado 1992 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 17-K ir nuo nurodytos dienos buvo tikrosios krašto apsaugos kariu, todėl neaišku, kodėl kario statuso įgijimas siejamas su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Aviacijos tarnybos vado 1995 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 140-K, kuriuo suteiktas karinis laipsnis. Nuo pat tarnybos pradžios pareiškėja tarnybos metu vilkėjo karinę uniformą, dalyvaudavo kariniuose mokymuose, fizinio rengimo ir šaudymo pratybose, pagal vado sudarytą grafiką eidavo į budėjimus, todėl neatitinka tikrovės teiginiai, jog tuo metu buvo „kariui prilygintas“ asmuo. Faktą, kad pareiškėja nepertraukiamai buvo karo tarnyboje nuo 1992 m. gegužės 11 d. iki 2023 m. gegužės 26 d. patvirtina ir Lietuvos kariuomenės gynybos štabo išduotas tarnybos laiko apskaitos lapas. Neaišku, kokiu pagrindu yra teigiama, kad nuo 1992 m. gegužės 11 d. iki 1995 m. rugsėjo 1 d. pareiškėja dirbo pagal darbo sutartį. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 1992 m. sausio 23 d. įsakymu buvo patvirtinta Aviacijos bazės struktūra ir etatai, šiame dokumente be kita ko, nurodant pareigybes ir joms priskirtus karinius laipsnius. Pagal šiuo įsakymu patvirtintą struktūrą, Aviacijos bazės tik Patalpų priežiūros ir Maitinimo skyriuose buvo numatytos civilinės pareigybės, Finansiniame skyriuje civilinių pareigybių nebuvo. Neaišku, kodėl ignoruojamas kario priesaikos davimo ir kario eilinio laipsnio įgijimo pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos tarnybos įstatymo (neteko galios 1996 m. spalio 18 d.) 43 straipsnį faktas.

3. Atsakovas VSDFV Panevėžio skyrius pateikė atsiliepimą, nurodydamas, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

4.1. Skiriant karių pensiją į tarnybos stažą neįskaitytas pareiškėjos darbo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės buhalterės-kasininkės pareigose laikotarpis nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1995 m. rugpjūčio 31 d., nes šiuo laikotarpiu pareiškėja dirbo pagal darbo sutartį ir iki 1995 m. rugpjūčio 31 d. neturėjo kario statuso. Kario statusą pareiškėja įgijo tik nuo 1995 m. rugsėjo 1 d., kai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Aviacijos tarnybos vado 1995 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 140-K pareiškėjai buvo suteiktas pirmasis karinis eilinio laipsnis.

4.2. Darbo krašto apsaugos sistemoje laikas darbo sutarties įstatymo pagrindais iki 1995 m. sausio 1 d. į tarnybos laiką karių pensijai skirti pareiškėjai buvo įskaitytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 16 straipsnis 3 dalies 2 punktu. Priesaikos priėmimas nesuponuoja kario eilinio laipsnio įgijimo. Pareiškėjai pirmasis karinis eilinio laipsnis buvo suteiktas tik nuo 1995 m. rugsėjo 1 d. Jei pareiškėjai pirmasis kario laipsnis būtų suteiktas priėmus priesaiką, tuomet nuo 1995 m. rugsėjo 1 d., atsižvelgiant į karių laipsnių eilės tvarką, pareiškėjai būtų suteiktas aukštesnis karinis laipsnis. Teisinis reglamentavimas nenumato, kad karys gali neturėti laipsnio.

4.3. Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjo registro duomenimis laikotarpiu nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 1995 m. rugsėjo 1 d., tai yra iki paskyrimo į Karinių oro pajėgų Pirmosios aviacijos bazės buhalterinės apskaitos skyriaus vyresniojo buhalterio pareigas bei eilinio laipsnio suteikimo, pareiškėja į minėtą registrą įrašyta kaip apdraustoji valstybiniu socialiniu draudimu. Registre esantis įrašas, patvirtina, kad pareiškėja ginčijamu laikotarpiu, tai yra nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1995 m. rugpjūčio 31 d., dirbo pagal darbo sutartį ir iki 1995 m. rugpjūčio 31 d. neturėjo kario statuso. Įstatymo 16 straipsnyje išvardinti tik tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami laikotarpiai, buvę iki 1995 m. sausio 1 d., jų sąrašas yra baigtinis ir nėra nurodyta jokių išimčių, kurios leistų darbą pagal darbo sutartį užskaityti po 1995 m. sausio 1 d.

5. Atsakovas VSDFV su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. VSDFV nurodė, kad 2023 m. liepos 26 d. sprendimu nustatė, jog pareiškėjai, vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 8 punktu, paskirta karių pensija už 30 metų, 4 mėnesių, 17 dienų ištarnautą laiką, apskaičiuota teisingai. Skiriant karių pensiją pareiškėjai į tarnybos stažą neįskaitytas laikotarpis nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1995 m. rugpjūčio 31 d., kai ji ėjo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės buhalterės-kasininkės pareigas, nes šiuo laikotarpiu ji dirbo pagal darbo sutartį ir iki 1995 m. rugpjūčio 31 d. neturėjo kario statuso. Kario statusą pareiškėja įgijo tik nuo 1995 m. rugsėjo 1 d., kai jai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Aviacijos tarnybos vado 1995 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 140-K buvo suteiktas pirmasis karinis eilinio laipsnis. Sprendime nurodyta, kad į tarnybos laiką pensijai skirti neįskaitytas laikotarpis nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1995 m. rugpjūčio 31 d. (8 mėn.), nes į kario pareigas pareiškėja paskirta nuo 1995 m. rugsėjo 1 d., bei nurodytas teisinis pagrindas – Įstatymo 6 straipsnio 1 dalis. Todėl nepagrįsti pareiškėjos skundo teiginiai, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio nuostatų.

II. 7. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 16 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

8.1. Krašto apsaugos ministerijos Aviacijos bazės struktūra ir etatai, patvirtinti 1992 m. sausio 25 d. Krašto apsaugos ministro, numatė finansiniame skyriuje pareigybes: skyriaus viršininkas (kapitonas), vyr. specialistas (lik. pus), iždininkas (lik. pus).

8.2. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Aviacijos tarnybos Aviacijos bazės vado 1992 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 17-K pareiškėja buvo priimta 3 mėnesių bandomajam laikotarpiui į Krašto apsaugos ministerijos Aviacijos tarnybos Aviacijos bazės finansinį skyrių į vyr. specialisto pareigas.

8.3. 1992 m. spalio 9 d. pareiškėja davė priesaiką kaip finansinio skyriaus vyr. specialistas.

8.4. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Aviacijos tarnybos vado 1995 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 140-K pareiškėjai buvo suteiktas pirmasis karinis eilinio laipsnis.

8.5. Lietuvos kariuomenės vado 2023 m. balandžio 19 d. išleidimo į atsargą įsakymu Nr. PK-797 pareiškėja išleista į atsargą. Lietuvos kariuomenės gynybos štabas surašė 2023 m. birželio 1 d. tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapą Nr. TL-113, kuriame nurodė, kad pirmasis specialus nekarinis / karinis laipsnis – eilinis, pareiškėjai suteiktas pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Aviacijos tarnybos vado 1995 m. rugsėjo 1 d. įsakymą Nr. 140-K. VSDFV Panevėžio skyrius Sprendimu paskyrė pareiškėjai Pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, neįskaitydamas į pareiškėjos ištarnautą laiką laikotarpio nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1995 m. rugpjūčio 31 d. Nesutikdama su Sprendimu, pareiškėja jį apskundė VSDFV, kuri 2023 m. liepos 26 d. Sprendimu VSDFV Panevėžio skyriaus Sprendimą pripažino teisėtu ir pagrįstu.

9. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos tarnybos įstatymas (neteko galios 1996 m. spalio 18 d.) nenumatė galimybės taikyti bandomąjį laikotarpį priimant į karo tarnybą, kaip buvo nagrinėjamu atveju, bet tokia galimybė buvo numatyta sudarant darbo sutartį su priimamu į darbą asmeniu (Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Darbo įstatymų kodekso (Lietuvos Respublikos Darbo įstatymų kodeksas) (redakcija galiojo nuo 1992 m. sausio 26 d. iki 1996 m. balandžio 26 d.) 28 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos tarnybos įstatymo (neteko galios 1996 m. spalio 18 d.) 43 straipsnį krašto apsaugos prievolininkai ir savanoriai iki atvykimo į krašto apsaugos dalinius vadinami naujokais, ir naujokai nuo atvykimo į krašto apsaugos dalinius iki priesaikos priėmimo vadinami jaunaisiais kareiviais, o apmokyti kursuose ir priėmę priesaiką – eiliniais. Teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjai būtų suteiktas naujoko ar jaunojo kareivio statusas, arba ji būtų apmokyta naujokų ar jaunųjų kareivių kursuose, ir iš pareiškėjos 1992 m. spalio 9 d. priesaikos teksto akivaizdžiai matyti, kad ji prisiekia kaip finansinio skyriaus vyr. specialistas, o ne karys.

10. Teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos laikinojo krašto apsaugos prievolės įstatymo 7 straipsnyje, galiojusiame iki 1996 m. lapkričio 6 d., tai yra ir laikotarpiu iki 1995 m. sausio 1 d., buvo nustatyta, kad Lietuvos pilietės – moterys nuo 19 iki 45 metų ir turinčios medicininį ar kitą specialųjį išsilavinimą, gali būti jų sutikimu įtrauktos karinėn įskaiton ir pagal sutartis tarnauti krašto apsaugos pagalbinėse ar specialiosiose tarnybose, bet byloje nėra duomenų, kad pareiškėja priesaikos davimo metu (1992 m. spalio 9 d.) buvo įtraukta į karinę įskaitą. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina, jog pareiškėja darbo sutarties pagrindu buvo priimta į Krašto apsaugos ministerijos Aviacijos tarnybos Aviacijos bazės finansinį skyrių į vyr. specialisto pareigas, jai nebuvo suteiktas karinis laipsnis ir ji nedavė priesaikos kaip karys. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Aviacijos tarnybos vado 1995 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 140-K pareiškėjai buvo suteiktas pirmasis karinis eilinio laipsnis. Laikotarpiu nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1995 m. rugsėjo 1 d. pareiškėja dirbo pagal darbo sutartį, nebuvo karys ir neturėjo karinio laipsnio.

11. Teismas pripažino, jog pagal Krašto apsaugos ministerijos Aviacijos bazės struktūrą ir etatus, patvirtintus 1992 m. sausio 25 d. Krašto apsaugos ministro, finansiniame skyriuje yra numatytos pareigybės: skyriaus viršininkas (kapitonas), vyr. specialistas (lik. pus), iždininkas (lik. pus), t. y. civilinės pareigos nebuvo numatytos. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjos, kuri neturėjo ir jai nebuvo suteiktas „lik. pus“ karinis laipsnis, buvo priimta į finansinio skyriaus vyr. specialisto pareigas pažeidžiant nustatytą, tvarką, tačiau teismas šios aplinkybės nenagrinėjo konstatuodamas, kad tai nėra nagrinėjamos bylos dalykas.

12. Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas konstatavo, kad VSDFV Panevėžio skyrius pagrįstai laikotarpio nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1995 m. rugpjūčio 31 d. neįskaitė į pareiškėjos tarnybos laiką pensijai skirti. Teismas taip pat vertino, kad priimtų Sprendimo ir 2023 m. liepos 26 d. Sprendimo pagrindas yra pakankamai pagrįstas faktiniais duomenimis bei sisteminiu ginčo situacijos teisiniu reglamentavimu, todėl pripažino, kad ginčijamų sprendimų turinys atitinka teisės normų reikalavimus (VAĮ 10 straipsnio 5 dalis).

III. 13. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti.

14. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

14.1. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos tarnybos įstatymas, priimtas 1990 m. lapkričio 20 d., priėmimo į karo tarnybą tvarkos iš viso nereglamentavo, išskyrus jo 60 straipsnį, nurodantį, kad karininkai ir liktiniai, priimti tarnauti į krašto apsaugos sistemą, su Krašto apsaugos departamentu sudaro terminuotą tarnybos sutartį. Jiems nustatomas ne ilgesnis kaip 6 mėnesių bandomasis laikotarpis. Tokiomis teisinio reguliavimo sąlygomis manytina, kad pareiškėjos atveju visiškai pagrįstai (taikant teisės analogiją) buvo taikomas bandomasis laikotarpis ir šio laikotarpio nustatymo faktas anaiptol nepatvirtina būtent darbo teisinių santykių (o ne krašto apsaugos tarnybos) atsiradimo tarp pareiškėjos ir Krašto apsaugos ministerijos Aviacijos tarnybos Aviacijos bazės.

14.2. Teismas nepagrįstai ir klaidingai „naujoko“ ir „jaunojo kareivio“ statusus prilygino kariniams laipsniams ir padarė nepagrįstą išvadą apie tai, kad teismui nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys tokio statuso suteikimą pareiškėjai. Joks tuomet galiojęs teisės aktas nenustatė reikalavimo formalizuoti naujoko, jaunojo kareivio ar eilinio statuso įgijimo faktą (priimant įsakymą ar pan.) ir yra akivaizdu, kad vienas ar kitas statusas buvo įgyjamas pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos tarnybos įstatymas, priimtas 1990 m. lapkričio 20 d., 43 straipsnyje nurodytų aplinkybių atsiradimo faktą.

14.3. Priesaikos tekstas leidžia daryti priešingą išvadą, nei padarė teismas. Tuomet galiojusio Krašto apsaugos tarnybos įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad karys prisiekia ginti Lietuvos Respubliką šiais žodžiais: „Aš, (vardas, pavardė), Jums liudijant: prisiekiu, nesigailėdamas jėgų ir gyvybės, ginti Lietuvos valstybę ir jos nepriklausomybę; prisiekiu sąžiningai vykdyti Lietuvos valstybės įstatymus ir savo viršininkų įsakymus; prisiekiu šventai saugoti visas patikėtas man paslaptis ir užkirsti kelią bet kokiems Lietuvos priešų tikslams. Tepadeda man Dievas.“ Įstatyme nenumatyta, kad kario priesaiką turėtų duoti asmuo, nesantis kariu. Tačiau bylą nagrinėjęs teismas „kario“ sąvoką supranta labai siaura ir specifine prasme ir, akcentuodamas pareiškėjos tarnybos pareigas, daro išvadą, kad ji prisiekė „kaip finansinio skyriaus specialistas, o ne karys“. Pagal tuomet galiojusio Krašto apsaugos tarnybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, tikrosios krašto apsaugos kariu laikomas tas, kuris tarnauja tikrojoje krašto apsaugos tarnyboje. Taigi, teismo išvada apie tai, kad finansinio skyriaus specialistas nėra karys – aiškiai prieštarauja paminėtai įstatymo normai.

14.4. Teismo sprendime nepaaiškinta, kodėl teismas akcentuoja būtent moterų galimybę būti įtrauktomis į karinę įskaitą, visiškai ignoruodamas toje pačioje įstatymo normoje įtvirtintą moterų teisę tarnauti krašto apsaugos tarnybose. Tačiau, turint omenyje, kad karinėn įskaiton įtraukiami karo prievolininkai ir šaukiamieji (Laikinojo krašto apsaugos prievolės įstatymo 19 straipsnis), o ne krašto apsaugos tarnybą atliekantys asmenys, pareiškėja priesaikos davimo metu neturėjo ir negalėjo būti karinėje įskaitoje.

14.5. Nei atsakovai, nei bylą nagrinėjęs teismas nevertino byloje esančio Lietuvos kariuomenės gynybos štabo išduoto tarnybos laiko apskaitos lapo, kuriame nurodyta, kad pareiškėja nepertraukiamai buvo karo tarnyboje nuo 1992 m. gegužės 11 d. iki 2023 m. gegužės 26 d.

14.6. Teismas taip pat nepateikė jokių teisinių argumentų, kuriais vadovaudamasis karinio laipsnio suteikimą (1995 m. rugsėjo 1 d. įsakymas Nr. 140-K) prilygino kario statuso įgijimui (pagal įstatymą yra priešingai – pirmiau tampama kariu, po to įgyjamas karinis laipsnis). Teismas taip pat nepateikė jokių paaiškinimų, leidžiančių suprasti, kodėl atmestas skundo argumentas dėl kario eilinio laipsnio įgijimo pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos tarnybos įstatymo 43 straipsnį (davus kario priesaiką), o tai leidžia daryti išvadą, kad faktinės aplinkybės ir byloje esantys įrodymai vertinti selektyviai, pareiškėjai palankias aplinkybes ir įrodymus ignoruojant.

14.7. Po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pareiškėja iš Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos Karinių oro pajėgų I-osios Aviacijos bazės gavo bazės vado 1997 m. gegužės 7 d. įsakymą Nr. 44-K „Dėl atlyginimo priedo už ištarnautus metus skaičiavimo“, kuriuo pareiškėjai skirtas 20 % tarnybinio atlyginimo priedas už ištarnautus metus (priedas skirtas nuo 1997 m. gegužės 11 d. – ištarnavus penkerius metus). Šis įsakymas, kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, pareiškėjos vertinimu, patvirtina jos tarnybos krašto apsaugos sistemoje nepertraukiamumą nuo 1992 m. gegužės 11 d.

14.8. Pareiškėja nurodo su apeliaciniu skundu teikianti Krašto apsaugos sistemos institucijoms ir jų padaliniams skirtą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Karo tarnybos ir personalo departamento 2024 m. sausio 23 d. raštą Nr. 6IS-13, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad šiuo metu krašto apsaugos sistemoje tarnauja profesinės karo tarnybos kariai, kurių faktinės karo tarnybos pradžia nesutampa su pirmosios profesinės karo tarnybos sutarties data. Tai kariai, kurie tarnybą pradėjo 1991–1998 m. Kario tarnybos sutartys atsirado 1996 m., kai 1996 m. spalio 31 d. buvo patvirtinta profesionaliosios karo tarnybos sutarties forma, o 1998 m. birželio 18 d. – profesinės karo tarnybos sutarties forma. Terminas „profesinė karo tarnyba“ vartojamas tik nuo 1998 m. Šių karių tarnybos profesinėje karo tarnyboje pradžia yra laikoma nuo tada, kai jie buvo priimti į pareigybę, kuri buvo arba vėliau patapo karine. Nustatant tarnybos pradžią vadovaujamasi 1991–1998 m. pareigybių sąrašais. Rengiant Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pataisą dėl išmokų už 5 metų laikotarpį, buvo siekiama, kad kariai gautų išmokas už ištarnautus metus profesinėje karo tarnyboje, todėl šias išmokas profesinės karo tarnybos kariams, pradėjusiems tarnybą 1991–1998 m. ir kurių faktinė tarnybos data nesutampa su profesinės karo tarnybos sutarties data, skirti ne pagal pirmosios profesinės karo tarnybos datą, bet pagal faktinės tarnybos profesinėje karo tarnyboje pradžios datą.

15. Atsakovas Skyrius pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą:

15.1. Skyriaus teigimu, priešingai nei teigia pareiškėja, Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjo registro duomenimis (Sodros sistemos duomenų bazė) laikotarpiu nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1995 m. rugsėjo 1 d. pareiškėja į registrą įrašyta kaip apdraustoji valstybiniu socialiniu draudimu, t. y. pagal darbo sutartį dirbantis asmuo. Šiuos duomenis apie pareiškėją Sodrai pateikė pati Krašto apsaugos ministerijos Aviacijos tarnybos aviacijos bazė. Taigi, šis įrašas tik patvirtina faktą, kad pareiškėja ginčijamu laikotarpiu, t. y. nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1995 m. rugpjūčio 31 d. dirbo pagal darbo sutartį ir kario statuso neturėjo.

15.2. Skyriaus vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja 1992 m. spalio 9 d. priesaikos davimo metu neturėjo kario statuso, o priesaiką davė, kaip finansinio skyriaus vyr. specialistas. Pareiškėja neįrodė fakto, kad ji nuo 1995 m. sausio 1 d. buvo karys.

15.3. Atsakovo vertinimu, teismas išsamiai išnagrinėjo ginčo teisinius santykius šioje byloje reglamentuojančius teisės aktus, juos tinkamai taikė ir priėmė teisingą sprendimą.

16. Atsakovas VSDFV pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą:

16.1. VSDFV iš esmės palaiko savo argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą, papildomai nurodo, kad Lietuvos kariuomenės gynybos štabo 2023 m. birželio 1 d. tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lape Nr. TL-113 nėra tokių duomenų, kad pareiškėja nepertraukiamai buvo karo tarnyboje nuo 1992 m. gegužės 11 d. iki 2023 m. gegužės 26 d., todėl tokie apeliacinio skundo teiginiai neatitinka tikrovės. Atsakovas laikosi pozicijos, kad kario statusą pareiškėja įgijo tik nuo 1995 m. rugsėjo 1 d., kai jai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Aviacijos tarnybos vado 1995 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 140-K jai buvo suteiktas pirmasis karinis eilinio laipsnis (Pareigūnų pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šie rašytiniai dokumentai, patvirtinantys pirmojo karinio eilinio laipsnio suteikimą, nebuvo ir nėra nuginčyti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Byloje kilo ginčas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus Sprendimo dalies, kuria į pareiškėjos karo tarnybos laiką neįskaičiuotas laikotarpis nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1995 m. rugpjūčio 31 d., VSDFV 2023 m. liepos 26 d. Sprendimo ir pareiškėjos reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, konstatavo, kad skundžiami sprendimai pagrįsti faktiniais duomenimis bei teisės normomis, nes nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1995 m. rugsėjo 1 d. pareiškėja dirbo pagal darbo sutartį, nebuvo karys ir neturėjo karinio laipsnio.

19. Pareiškėja apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, patvirtinančius jos tarnybos krašto apsaugos sistemoje nepertraukiamumą.

20. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

21. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, jeigu teismas pripažino, kad būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

22. Pareiškėja su apeliaciniu skundu pateikė teismui Karinių oro pajėgų Pirmosios Aviacijos bazės vado 1997 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. 44-K „Dėl atlyginimo priedo už ištarnautus metus skaičiavimo“ nuorašą ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Karo tarnybos ir personalo departamento 2024 m. sausio 23 d. rašto Nr. 6IS-13 nuorašą, tačiau teisėjų kolegija jų nevertina, taip pat jie nepridedami prie bylos, nes nenustatytos priežastys, kodėl šių įrodymų, surašytų iki bylą iš esmės išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas nebuvo galima pateikti anksčiau (ABTĮ 142 str. 3 d.).

23. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktas, be kita ko, nustato, kad vidaus reikalų, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, muitinės sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Vadovybės apsaugos tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnams ir kariams į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitomas tarnybos vidaus reikalų, vidaus tarnybos, krašto apsaugos, valstybės saugumo, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente, jam pavaldžiose įstaigose bei valstybės įmonėse, muitinės sistemoje, Vadovybės apsaugos tarnyboje laikas nuo paskyrimo į pareigūno ar kario pareigas dienos. <...>.

24. Įstatymo 16 straipsnio 3 dalis, be kita ko, nustato, kad asmenims, priimtiems tarnauti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnais ir kariais, muitinės, Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnais, tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami šie laikotarpiai, buvę iki 1995 m. sausio 1 d.: <...> 2) darbo policijoje (milicijoje), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros sistemose laikas Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos pareigūno ar kario pareigoms; <...>.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

26. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad:

26.1. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Aviacijos tarnybos Aviacijos bazės vado 1992 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 17-K pareiškėja buvo į Krašto apsaugos ministerijos Aviacijos tarnybos Aviacijos bazės finansinį skyrių į vyr. specialisto pareigas, nustatant 3 mėnesių bandomąjį laikotarpį.

26.2. 1992 m. spalio 9 d. pareiškėja davė priesaiką.

26.3. 1994 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. 256-K pareiškėja nuo 1994 m. rugpjūčio 21 d. pradėjo vykdyti pareigas grįžusi iš vaiko priežiūros atostogų.

26.4. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Aviacijos tarnybos vado 1995 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 140-K, vadovaujantis Laikinosiomis tikrosios krašto apsaugos kareivių ir puskarininkių laipsnių suteikimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 1994 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. 719, pareiškėjai buvo suteiktas karinis eilinio laipsnis.

26.5. Lietuvos kariuomenės vado 2023 m. balandžio 19 d. išleidimo į atsargą įsakymu Nr. PK-797 pareiškėja išleista į atsargą.

26.6. Skyrius Sprendimu paskyrė pareiškėjai pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, neįskaitydamas į pareiškėjos ištarnautą laiką laikotarpio nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1995 m. rugpjūčio 31 d.

26.7. Nesutikdama su Sprendimu, pareiškėja jį apskundė VSDFV, kuri 2023 m. liepos 26 d. Sprendimu VSDFV Panevėžio skyriaus Sprendimą pripažino teisėtu ir pagrįstu.

27. Nagrinėjamoje byloje Sprendimu pareiškėjai nustatytas ištarnautas laikas yra 30 metų 4 mėnesiai 17 dienų, iš jų: iki 1994 m. gruodžio 31 d. – 2,6417 m., po 1995 m. rugsėjo 1 d. – 27,7389 m. Dėl šių laikotarpių ginčo nėra, dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Ginčas kilo dėl į pareiškėjos karo tarnybos laiką neįskaičiuoto laikotarpio nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1995 m. rugpjūčio 31 d. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įvertinusi byloje esančius įrodymus ir proceso dalyvių pozicijas, išdėstytas procesiniuose dokumentuose, daro išvadą, kad pareiškėjos tarnybos laikas nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1995 m. rugpjūčio 31 d. skundžiamoje Sprendimo dalyje įvertintas netinkamai.

Atitinkamai pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus: Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Aviacijos tarnybos Aviacijos bazės vado 1992 m. gegužės 11 d. įsakymą Nr. 17-K, 1992 m. spalio 9 d. pareiškėjos priesaiką, 1994 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. 256-K, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Aviacijos tarnybos vado 1995 m. rugsėjo 1 d. įsakymą Nr. 140-K. Pažymėtina, kad laikotarpis iki 1995 m. sausio 1 d. ir laikotarpis po 1995 m. rugpjūčio 31 d. yra įtraukti į ištarnautą laiką, todėl neteisinga dėl kitusio teisinio reguliavimo, pareiškėjos buvimo vaiko priežiūros atostogose, užtrukusio dokumentų tinkamo įforminimo, kitaip vertinti laikotarpį nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1995 m. rugpjūčio 31 d.

Tokią išvadą teisėjų kolegija daro iš byloje esančių įrodymų viseto, nustatytų faktinių aplinkybių visumos, o ne pavienių įrodymų formalaus vertinimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (inter alia (be kita ko)) 2007 m. spalio 24 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimai).

Teismas, priimdamas sprendimą byloje, visuomet turi vadovautis įstatymais ir teise, inter alia iš Konstitucijos kylančiais teisingumo, protingumo, proporcingumo, sąžiningumo principais (2008 m. kovo 15 d., 2017 m. gruodžio 1 d., 2019 m. balandžio 18 d. nutarimai). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju, atsižvelgus į nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kitoks įrodymų vertinimas, neįvertinus susiklosčiusios pareiškėjos individualios situacijos, prieštarautų teisingumo principui.

28. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl likusių proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų, pažymi, jog jie, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo kitaip vertinti nustatytų bylos aplinkybių bei niekaip nekeičia padarytų išvadų, todėl detaliau dėl jų nepasisakoma.

29. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjos apeliacinis skundas yra pagrįstas ir tenkintinas. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, surinko bylai aktualius įrodymus, tačiau juos netinkamai įvertino, todėl pirmosios instancijos sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas (ABTĮ 144 str. 1 d. 2 p.). Pareiškėjos skundas tenkinamas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2023 m. birželio 13 d. sprendimo Nr. VPE_SP5-665 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą ir socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedo skyrimo R. I.“ dalis, kuria į pareiškėjos karo tarnybos laiką neįskaičiuotas laikotarpis nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1995 m. rugpjūčio 31 d., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. liepos 26 d. sprendimas Nr. (18.2E)-I-8653 panaikinami ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius įpareigojamas perskaičiuoti pareiškėjai skirtą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, įvertinant jos tarnybos laiką nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1995 m. rugpjūčio 31 d.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos R. I. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2023 m. birželio 13 d. sprendimo Nr. VPE_SP5-665 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą ir socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedo skyrimo R. I.“ dalį, kuria į pareiškėjos karo tarnybos laiką neįskaičiuotas laikotarpis nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1995 m. rugpjūčio 31 d.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. (18.2E)-I-8653.

Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrių perskaičiuoti pareiškėjai skirtą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, įvertinant jos tarnybos laiką nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1995 m. rugpjūčio 31 d.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis