AS-602-25-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS602-25/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00926-2011-5

Procesinio sprendimo kategorija 70.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. sausio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų UAB „Kaminta“ ir UAB „Baltic Realty Adviser“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų UAB „Kaminta“ ir UAB „Baltic Realty Adviser“ skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai UAB „Kaminta“ ir UAB „Baltic Realty Adviser“ kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011 m. rugsėjo 28 d. aktą Nr. PS1-1418 ir 2011 m. lapkričio 28 d. aktą Nr. PS1-1734.

Skunde nurodė, kad Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2011 m. rugsėjo 28 d. skundžiamojo akto Nr. PS1-1418 išvadose nurodė, kad išduodant 2011 m. gegužės 10 d. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo pritarta projekto pakeitimui, todėl buvo pažeistas STR „Statinio projektavimas“ 45 punktas ir Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalis. Manė, jog nurodytos išvados nepagrįstos, prieštarauja patikrinimo metu nustatytiems faktams, nes nenurodyti konkretūs asmenys, kurie galimai projekto nepatikrino (nepritarė), prieštaringos, neaiškios, abstrakčios ir klaidinančios. 2011 m. gegužės 10 d. statybos leidimas Nr. LNS-21-110510-00333 buvo išduotas pagrįstai ir teisėtai, nes buvo pateikti visi reikalingi dokumentai, gauti suderinimai ir pritarimai.

Pažymėtina, kad baigus patikrinimą ir išanalizavus rezultatus, kurių pagrindu buvo surašytas aktas, turėjo būti parengtas raštas savivaldybės administracijos direktoriui ir subjektams, padariusiems akte nurodytus tariamus pažeidimus, tačiau tai nebuvo padaryta. Išvadoje, kad projektas parengtas neturint teritorijų planavimo dokumentų nenurodyta konkrečiai kokio dokumento nėra ar kokie yra kiti netikslumai. Tai absoliučiai abstrakti akto išvada, kurią neaišku kaip galima būtų ištaisyti ir kokius veiksmus reiktų atlikti, kad galimai būtų ištaisyti akte užfiksuoti pažeidimai. 2011 m. lapkričio 28 d. buvo surašytas dar vienas patikrinimo aktas Nr. PS1-1734.

Šio akto išvadose kaip ir ankstesnio 2011 m. rugsėjo 28 d. akto Nr. PS1-1418 išvadose nurodoma, kad statybos leidimas dėl pastato (duomenys neskelbtini) parengtas ir išduotas nesilaikant Statybos įstatymo nuostatų, žemės sklypas aplink pastatą (duomenys neskelbtini) nėra suformuotas, nėra teritorijų planavimo dokumentų. Šioje išvadoje atsakovas tariamą pažeidimą dėl didesnio tūrio grindžia tuo, kad iki rekonstrukcijos pradžios pastato bendras tūris buvo 2204 m3, o šiuo metu jis yra 2815 m3. Taigi, reikalavimai grindžiami ne faktiškai padidėjusiu tūriu, bet faktiškai užregistruoto tūrio pokyčiu.

Išanalizavus dokumentus paaiškėjo, kad iki rekonstrukcijos pastato mansarda nebuvo inventorizuota, todėl jos tūris nebuvo įtrauktas į kadastro ir registro duomenų bylą. VĮ Registrų centras 2011 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. (3.16)S-2679 nurodė, kad po rekonstrukcijos pastato tūris nepasikeitė, nes anksčiau nebuvo inventorizuojamos neįrengtos pastogės. Todėl nėra aišku kokiais motyvais ir dėl ko statybos inspekcija laikosi priešingos nuomonės. Statybos leidimas buvo išduotas nežymiai pakoregavus pradinį pastato rekonstrukcijos projektą, neatliekant esminių projekto sprendinių pakeitimo.

Pažymėtina, kad pastato rekonstravimas dalies patalpų paskirtį pakeičiant į gyvenamąsias – butus buvo atlikta ir įgyvendinta (baigtumas 63 %) dar 2008 metais. Tai patvirtina VĮ Registrų centras išrašas, kuriame nurodytas tiek pastato rekonstrukcijos baigtumas, tiek paskirtis. Šias aplinkybes patvirtina ir 2008 m. liepos 28 d. pažyma apie pastato statybą be nukrypimų. Pareiškėjai nekontroliuoja ir negali kontroliuoti statybos leidimą išdavusio subjekto veiklos, todėl visuomet buvo ir yra įsitikinę, kad statybos leidimas išduotas teisėtai.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į skundą su skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti.

Atsiliepime nurodė, jog vadovaujantis Planavimo sąlygų, planavimo sąlygų sąvadų ir statybą leidžiančių dokumentų parengimo bei išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams tikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2011 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 1V-17, (toliau – ir Aprašas) 6 ir 12 punkto nuostatomis, gavęs iš Kauno miesto savivaldybės visą išvadoms padaryti reikalingą informaciją bei dokumentus (Kauno miesto savivaldybės administracijos 2007 m. gruodžio 13 d. išduotą statybos leidimą Nr. 38-4-NR200-140 ir visas vėlesnes šio leidimo versijas bei projektinę dokumentaciją, kurios pagrindu išduotas minėtas statybos leidimas ir jo vėlesnės versijos) 2011 m. rugsėjo 28 d. surašė patikrinimo aktą, kuriuo nustatyta, kad statybą leidžiantis dokumentas Nr. LNS-21-110510-00333, išduotas 2011 m. gegužės 10 d.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos leidimų skyriaus pagal projektą (duomenys neskelbtini) pastato (duomenys neskelbtini) rekonstravimas, dalies patalpų paskirties pakeitimas į gyvenamąsias – butus, (statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2007 m. gruodžio 13 d., versija 4, VN dalies pakeitimas), pažeidžiant Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje ir statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d.

įsakymu Nr. D1-808, 45 punkte įtvirtintus reikalavimus. Statybos įstatymo 2 straipsnio 93 dalyje numatyta, kad projekto sprendiniai, nustatantys statinio vietą sklype, laikytini esminiais statinio projektavimo sprendiniais. 2011 m. rugsėjo 28 d. patikrinimo akte konstatavo, kad nėra teritorijų planavimo dokumentų, nesuformuotas žemės sklypas. Projekto sklypo planas su vandentiekio tinklais suderintas Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gegužės 9 d. reg. Nr. 3083. Kauno miesto savivaldybės administracijos statytojams išduotas minėtas statybos leidimas, kuriuo atlikti vandentiekio dalies (duomenys neskelbtini) pakeitimai pažeidžia Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies, 23 straipsnio 17 dalies ir statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d.

įsakymu Nr. D1-808, 45 punkto nuostatas, nes projektas nėra patvirtintas ar jam pritarta minėtų teisės aktų nustatyta tvarka. Vandentiekio tinklų dalies pakeitimas laikytinas esminiu statinio projekto sprendiniu, nustatančiu statinio vietą sklype, ir toks projektas turėtų būti patvirtintas arba jam pritarta Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje ir 23 straipsnio 17 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas, vadovaudamasis Aprašo 6 ir 12 punkto nuostatomis, gavęs iš Kauno miesto savivaldybės visą išvadoms padaryti reikalingą informaciją bei dokumentus (Kauno miesto savivaldybės administracijos 2011 m. rugsėjo 27 d. išduoto statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) bylą), 2011 m. lapkričio 28 d. surašė dar vieną Statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktą Nr. PS1-1734 (toliau – 2011 m. lapkričio 28 d. patikrinimo aktas).

Jame nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos 2011 m. rugsėjo 27 d. išduotas statybos leidimas Nr. LNS-21-110927-00731 parengtas ir išduotas nesilaikant Statybos įstatymo 23 straipsnio ir statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. Dl-826, nuostatų. 2011 m. lapkričio 28 d. patikrinimo akte nustatyta, kad žemės sklypas aplink pastatą (duomenys neskelbtini), nėra suformuotas, nėra teritorijų planavimo dokumentų, pažeista:

Kauno apskrities viršininko administracijos 2006 m. lapkričio 22 d. rašte Nr. 19-527-(20.20) „Dėl pastato rekonstrukcijos/ statybos“ nurodyti reikalavimai pastato rekonstrukcijai, t. y. nekeisti pastato užstatymo ploto ir tūrio. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), yra nesuformuotas, nuosavybės teise valdomas Lietuvos Respublikos. Kadangi statytojai nėra šio žemės sklypo nei savininkai, nei valdytojai, tuomet siekdami įgyvendinti Statybos įstatymo 3 straipsnyje numatytą teisę būti statytoju, privalėjo gauti žemės sklypo savininko sutikimą teisės aktų nustatyta tvarka.

Statytojų 2011 m. rugpjūčio 22 d. prašyme išduoti statybos leidimą nurodytas pastato tūris 2815 kub. m., bendras plotas 677,11 kv.m. Ž. R. projektavimo biuro parengto techninio projekto „(duomenys neskelbtini) pastato (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projekto, nustatančio dalies patalpų paskirties keitimą į gyvenamąją (butus), pakeitimas, suformuojant du nekilnojamojo turto kadastro objektus, 2011“ aiškinamojo rašto IV dalyje „Bendrieji statinio rodikliai" nurodyta, kad viso rekonstruojamo pastato (duomenys neskelbtini) tūris yra 2815 kub. m, o bendras plotas 677,11 kv. m., nors 2006 m. sausio 23 d. pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir jo daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre teisiškai įregistruoto pastato tūris yra 2204 kub. m, bendras plotas 491,03 kv. m. duomenų nustatymo data – 1996 m. gruodžio 16 d.

Statybą leidžiančių dokumentų parengimo bei išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams tikrinimas – tai toks tikrinimas, kurio metu nustatoma, ar parengtas ir išduotas statybą leidžiantis dokumentas atitinka tam tikrus teisės aktų reikalavimus, ar atliktos visos būtinos procedūros ir t.t. Statybos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija, atlikusi patikrinimą, surašo statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktą. Statybos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija patikrinimo metu nustačiusi, kad patikrinti dokumentai yra išduoti neteisėtai, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą (Aprašo 16 punktas).

Patikrinimo aktai nėra skirti nei konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei, be to, Aprašo nuostatos nenumato Inspekcijai pareigos informuoti statytojų dėl statybą leidžiančio dokumento patikrinimo rezultatų. Ginčas kyla ne dėl teisės (nėra valinio pobūdžio patvarkymų, kurie paliestų pareiškėjų interesus ar teises), o dėl fakto. Tokio pobūdžio ginčų administracinis teismas nesprendžia. Jie nepatenka į bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai, sąrašą išvardintą ABTĮ 15 straipsnyje.

Todėl byla, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu turėtų būti nutraukta. Be to, Kauno miesto apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr. 2-2160-584/2012 pagal Inspekcijos ieškinį atsakovams UAB „Kaminta“, UAB „Baltic Realty Adviser“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl statybos leidimų panaikinimo ir padarinių šalinimo, kurioje pareiškėjai yra išsakę savo poziciją nesutikdami su Inspekcijos ieškiniu. Dėl to laikytina, kad tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų bylą nutraukti arba pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą, tai neužkirstų kelio pareiškėjams ginti savo tariamai pažeistų teisių bendrosios kompetencijos teisme minėtoje byloje.

Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą su pareikštu skundu sutiko.

Atsiliepime nurodė, jog Kauno miesto savivaldybės administracija negavo rašto, kuriame turėjo būti išdėstyti Aprašo 13.1 – 13.4 punktuose nurodyti duomenys. Taipogi apie patikrinimo aktus neinformuoti subjektai (tarp jų ir statytojas) padarę nustatytus pažeidimus. Patikrinimo aktuose pateiktos galutinės išvados yra nekonkrečios, prieštaringos, neaiškios ir klaidinančios ir neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 ir 2 dalių nuostatų. Taip pat pažymėtina, kad patikrinimo akto turinys prieštarauja jame pačiame nustatytiems faktams. Pažymėtina ir tai, kad rekonstruojamo pastato užstatymo plotas išliko toks koks buvo, todėl šioje dalyje jokio pažeidimo nėra. O pastato tūrio padidėjimas yra siejamas su tuo, kad 1993 m . gruodžio 15 d. (ir vėliau 1996 m. gruodžio 16 d.) atlikus kadastrinius matavimus neįrengtų palėpių plotas nebuvo įvertintas. Tuo tarpu atlikus rekonstrukciją ir įrengus palėpes, pastato tūris realiai nepadidėjo, tik naujai atliekant kadastrinius matavimus įrengta s buvo priskaičiuotos prie bendro pastato ploto ir tūrio.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 3 d. nutartimi, be kita ko, administracinę bylą Nr. I-472-505/2012 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00926-2011-5) nutraukė.

Teismas apžvelgė bylos faktines aplinkybes: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau – ir Inspekcija) 2011 m. rugsėjo 28 d. surašė Statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktą Nr. PS1-1418 (toliau – ir Patikrinimo aktas Nr. 1). Jame nustatyta, kad statytojams UAB „Kaminta“ ir UAB „Baltic Reality Adviser“ išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2011 m. gegužės 10 d.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos leidimų skyriaus pagal projektą (duomenys neskelbtini) pastato (duomenys neskelbtini) rekonstravimas, dalies patalpų paskirties pakeitimas į gyvenamąsias patalpas-butus, (statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2007 m. gruodžio 13 d., versija 4, VN dalies pakeitimas), pažeidžiant Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje ir statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d.

įsakymu Nr. D1-808, 45 punkte įtvirtintus reikalavimus. Jame nurodyta, kad statinio projektas parengtas neturint teritorijų planavimo dokumentų (I tomas, b. l. 68-70). Inspekcija 2011 m. lapkričio 28 d. surašė Statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktą Nr. PS1-1734 (toliau – Patikrinimo aktas Nr. 2). Jame nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos 2011 m. rugsėjo 27 d. išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) parengtas ir išduotas nesilaikant Statybos įstatymo 23 straipsnio ir statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d.

įsakymu Nr. Dl-826, nuostatų. Akte Nr. PS1-1734 taip pat nustatyta, kad „Žemės sklypas aplink pastatą Laisvės al. 59 C, Kaune, nėra suformuotas. Teritorijų planavimo dokumentų nėra. Pažeista: Kauno apskrities viršininko administracijos 2006 m. lapkričio 22 d. rašte Nr. 19-527-(20.20) „Dėl pastato rekonstrukcijos/statybos“ nurodyti reikalavimai pastato rekonstrukcijai, t. y. nekeisti pastato užstatymo ploto ir tūrio (I tomas, b. l. 68-70, 127-144). Taip pat nustatyta, kad atsakovas, vykdydamas Aprašo 16 punktą, t. y. patikrinimo metu nustatęs, kad patikrinti minėti dokumentai yra išduoti neteisėtai, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais kreipėsi dėl jų panaikinimo į Kauno miesto apylinkės teismą ir buvo iškelta civilinė byla Nr. 2-2160-584/2012 pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams UAB „Kaminta“, UAB „Baltic Realty Adviser“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl projektavimo sąlygų sąvado, statybos leidimų ir kt. panaikinimo (I tomas, b.l. 24-33, Lietuvos teismų informacinė sistema LITEKO duomenys).

Teismas rėmėsi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsniu, 5 straipsniu, 8 straipsniu, 22 straipsniu bei pažymėjo, jog ginčo dalyku administraciniame teisme gali būti viešojo administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Išdėstė, jog Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 27 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad statybos valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija).

To paties straipsnio 3 dalies 1 punkte reglamentuota, jog Inspekcija privalo tikrinti ar statybą leidžiantys dokumentai išduoti teisėtai. Planavimo sąlygų, planavimo sąlygų sąvadų ir statybą leidžiančių dokumentų parengimo bei išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams tikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2011 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 1V-17 (akto redakcija, galiojusi nuo 2011 m. rugpjūčio 7 d. iki 2012 m. balandžio 8 d.), (toliau – ir Aprašas) nuostatų 10 punkte numatyta, jog Statybą leidžiančio dokumento atitikties teisės aktų reikalavimams tikrinimas atliekamas vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio, statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d.

įsakymu Nr. D1-826. Aprašo 12 punkte nurodyta, jog atlikus aprašo 11 punkte išvardytas patikrinimo procedūras, surašomas Statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktas. Inspekcija, patikrinimo metu nustačiusi, kad patikrinti dokumentai yra išduoti neteisėtai, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl jų panaikinimo (Aprašo 16 p.). Statybos įstatymo 281 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad nustačius, jog statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Inspekcija kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą, kai statyba yra pradėta.

Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-827, 41 punkte numatyta, kad Inspekcija ne vėliau kaip per mėnesį nuo dokumentų, reikalingų statybą leidžiančio dokumento teisėtumui patikrinti, gavimo dienos, nustačiusi, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai ir statyba yra pradėta ir/ar pabaigta, kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu ir statybos padarinių šalinimo, prašydama teismo priimti vieną iš sprendimų, nurodytų Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalyje.

Teismas pažymėjo, jog statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo akte yra fiksuojamos tik nustatytos statybą leidžiančio dokumento faktinės aplinkybės. Šio akto pagrindu įgalioti viešojo administravimo subjektai priima atitinkamus sprendimus, kurie ir sukelia juridines pasekmes, t. y. baigus patikrinimą, išanalizuojami rezultatai ir parengiamas raštas savivaldybės administracijos direktoriui ir subjektams, padariusiems patikrinimo aktuose nurodytus pažeidimus; nustatęs teisės aktų pažeidimus, už kuriuos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyta administracinė atsakomybė, patikrinimą atlikęs skyriaus valstybės tarnautojas surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą ir pagal kompetenciją perduoda jį šio skyriaus vedėjui, Inspekcijos viršininko įgaliotam nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas, arba nustatyta tvarka siunčia teismui arba Inspekcija, patikrinimo metu nustačiusi, kad patikrinti dokumentai yra išduoti neteisėtai, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl jų panaikinimo (Aprašo 13, 15,16 p.).

Nurodė, jog žodžio „aktas“ vartojimas tam tikro dokumento pavadinime dar nereiškia jo priskyrimo individualių administracinių aktų grupei. Be to, vertinant šį aktą individualiam administraciniam aktui būdingų požymių kontekste, akivaizdu, jog statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktas (toliau – ir Patikrinimo aktas) nepasižymi šiais individualiam administraciniam aktui būdingais požymiais: nėra teisės taikymo aktas, neįtakoja administracinių teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo, neturi privalomojo pobūdžio ir t. t.

Kitaip sakant, toks aktas pats savaime negali sukelti teisinių pasekmių. Pažymėtina, jog atliekamų patikrinimų metu viešojo administravimo subjektai surašo daug įvairių aktų, protokolų ir kitų dokumentų, kurie atspindi (patvirtina) tam tikro pažeidimo faktą. Tačiau tik tada, jeigu tokiame dokumente būtų formuluojami nurodymai arba taikomos atsakomybės priemonės (skiriamos sankcijos), šis dokumentas būtų privalomas vykdyti adresatui bei galėtų būti skundžiamas teismui. Tačiau Patikrinimo aktas negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku, kadangi tiesioginio poveikio asmenų, kurių atžvilgiu jis surašytas, teisėms ar įstatymų saugomiems interesams nedaro.

Atkreipė dėmesį, jog panaši praktika formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartyse dėl savavališkos statybos aktų panaikinimo (rėmėsi 2011 m. gruodžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje AS143-549/2011, 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS62–608/2011, 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-2780/2011, 2010 m. lapkričio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS143–611/2010, 2010 m. kovo 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-483/2010, 2010 m. kovo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-511/2010 ir kt.).

Teismas akcentavo, jog pareiškėjo skundžiamuose Patikrinimo aktuose (patikrinimo išvadose) nenurodyta jokių privalomojo pobūdžio patvarkymų pareiškėjų atžvilgiu (Aprašo 13-16 punktai). Minėti aktai buvo pagrindas, vadovaujantis Aprašo 16 punktu, Inpekcijai dėl neteisėtai išduotų statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo kreiptis į teismą (ginčo dalykas-statybą leidžiančių dokumentų teisėtumas ir pagrįstumas). Todėl teismas sprendė, jog skundžiami Patikrinimo aktai nenustato valinio pobūdžio patvarkymų pareiškėjams ir patys savaime pareiškėjams negali sukelti kokių nors tiesioginių teisinių pasekmių. Konstatavo, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011 m. rugsėjo 28 d. statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktas Nr. PS1-1418 ir 2011 m. lapkričio 28 d. statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktas Nr. PS1-1734 nenustato valinio pobūdžio patvarkymų pareiškėjams bei bylą, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (nes administraciniai teismai nesprendžia dėl viešojo administravimo procedūrų metu priimamų procedūrinio pobūdžio dokumentų, t. y. ne individualių administracinių aktų, teisėtumo ir pagrįstumo (ABTĮ 15 str.)), nutraukė vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu.

III. Pareiškėjas, nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (t. IV, b. l. 43 – 45), kuriuo prašo ginčijamą nutartį panaikinti ir perduoti bylą Kauno apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde nurodo, jog nesutinka su teismo išvada, kad Inspekcijos aktai nenustatė valinio pobūdžio patvarkymų pareiškėjams, todėl ginčas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Teigia, jog konkrečiu atveju yra akivaizdu, jog pareiškėjai turi teisę ginčyti aktus ir teismas privalo skundą išnagrinėti. Pabrėžia, jog ABTĮ aiškiai nustato, kad skųsti galima ne tik administracinius aktus, bet ir viešojo administravimo subjekto veikimą (neveikimą), kai tai tiesiogiai susiję su pareiškėju ar saugomu įstatymo interesu. Akcentuoja, jog teismas nutartyje aiškiai nurodė, kad aktai buvo pagrindas inicijuoti civilinę bylą dėl statybos leidimų panaikinimo. Tai reiškia, kad atsakovas, pats priėmęs neteisėtus ir nepagrįstus aktus, neteisingai nustatęs faktines aplinkybes ir įvertinęs dokumentus, o taip pat ir nesilaikęs tokiems aktams priimti numatytos tvarkos, tokių aktų/veiksmų pagrindu ginčija jau išduotus statybos leidimus. Nurodo, kad statybos darbai pagal ginčijamus statybos leidimus yra atlikti, todėl akivaizdu, kad ginčijamais aktais yra kėsinamasi į pareiškėjų Konstitucijos 23 straipsniu saugomą nuosavybę. Pažymi ir tai, jog jeigu nebūtų priimti neteisėti ir nepagrįsti aktai, atsakovas nebūtų ginčijęs ir statybos leidimų. Mano, jog jei pareiškėjai aktų ginčyti negalėtų, tuomet atsakovas visiškai nevaržomai galėtų nagrinėti su pareiškėjais ar kitais asmenimis susijusius dokumentus, nustatyti nesamus trūkumus, pats nuspręsti kokius duomenis vertinti ir kokių nevertinti, bei kuriais duomenimis remiantis savo priimtomis išvadomis, kaip oficialiais ir neginčijamais įrodymais ginčyti tiesiogiai su pareiškėjais susijusius dokumentus, kurie neabejotinai sukels pareiškėjams turtinės žalos, kas prieštarautų teisinės valstybės principui.

Teigia, jog esminis individualaus administracinio akto požymis yra tas, kad jis tam tikram asmeniui ar jų grupei sukelia konkrečias teisines pasekmes. Daro išvadą, jog administraciniame teisme gali būti nagrinėjami ginčai dėl viešojo ar vidaus administravimo subjektų aktų ar veiksmų (neveikimo), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamų teisinių pasekmių. Mano, jog pareiškėjų skundžiami aktai laikytini individualiais administraciniais aktais, nes sukelia teisines pasekmes pareiškėjams. Pažymi, jog šie aktai priimti vadovaujantis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2011 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 1V-17 „Dėl planavimo sąlygų, planavimo sąlygų sąvadų ir statybą leidžiančių dokumentų parengimo bei išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams tikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas). Įsakymo 16 punkte nurodyta, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, patikrinimo metu nustačiusi, kad tikrinti dokumentai išduoti neteisėtai, kreipiasi į teismą dėl jų panaikinimo. Vadinasi, subjektas, dėl kurio yra priimtas toks patikrinimo aktas, patiria atitinkamas teisines pasekmes. Išdėsto, jog dėl gresiančio teismo proceso subjektas patiria teisinį netikrumą, kuris gali pasireikšti tuo, kad subjektas apribos savo ekonominę veiklą, negaus planuotų pajamų, patirs nuostolių (pavyzdžiui, dėl statybų konservavimo darbų). Tad minėtais patikrinimo aktais yra ribojamos subjekto turtinės teisės: teisė į nuosavybę ir teisė verstis pasirinktu verslu. Antra, Inspekcijai kreipusis į teismą dėl tikrintų dokumentų panaikinimo, jos tarnautojų priimti patikrinimo aktai tampa oficialiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią (Civilinio proceso kodekso 197 str. 2 d.). Asmeniui neturint galimybės panaikinti minėtų patikrinimo aktų, jo teisė į pažeistų teisių teisminę gynybą nepagrįstai suvaržoma. Pažymi ir tai, kad skundžiant individualų administracinį aktą administraciniam teismui, toks aktas nelaikomas turinčiu didesnę įrodomąją galią. Tad ir šiuo atžvilgiu dėl patikrinimo aktų asmuo patiria tam tikrų teisinių pasekmių. Iš viso to daro išvadą, kad pareiškėjų skundžiami aktai yra individualūs administraciniai aktai ir ginčas dėl jų gali būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Priduria, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija statybos leidimų, dėl kurių buvo surašyti šioje byloje pareiškėjų skundžiami aktai, teisėtumą civilinėje byloje kvestionuoja naudodama loginio cikliškumo principą (lot. circulus in demonstrando, dar žinomo kaip Petitioprincipii), kuris yra argumentacijos klaida, nes išvada, kurią norima įrodyti, tame pačiame argumente panaudojama kaip prielaida. Tikina, jog tai aiškiai matyti inspekcijos ieškinyje, pateiktame Kauno miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-2160-584/2012, kuriame statybos leidimus inspekcija prašo panaikinti naudodama savo pačios surašytus ir šioje byloje ginčijamus patikrinimo aktus. Mano, jog toks Inspekcijos elgesys yra nesąžiningas ir niekaip nesiderina su pastarosios institucijos vykdomomis viešosiomis funkcijomis.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į pareiškėjų atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepime išdėsto faktines bylos aplinkybes bei nurodo, jog nesutinka su pareiškėjų esminiu atskirojo skundo motyvu, kad skundžiami patikrinimo aktai laikytini individualiais administraciniais aktais, nes pareiškėjams sukelia teisines pasekmes: patikrinimo aktais ribojamos pareiškėjų teises į nuosavybę ir teisę verstis pasirinktu verslu. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, nenukrypo nuo LVAT suformuotos praktikos ir teisingai konstatavo, kad patikrinimo aktuose fiksuojamos tik nustatytos statybą leidžiančių dokumentų faktinės aplinkybės. Pabrėžia, jog ginčijamų aktų turinys patvirtina, jog juose nėra nurodyta jokių privalomojo pobūdžio patvarkymų pareiškėjų atžvilgiu arba taikytos atsakomybės priemonės (skiriamos sankcijos), todėl jie patys savaime pareiškėjams negali sukelti kokių nors tiesioginių teisinių pasekmių. Pažymi, jog Inspekcija 2011 m. rugsėjo 28 d. patikrinimo metu nustačiusi, kad patikrintas statybą leidžiantis dokumentas yra išduotas neteisėtai, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais kreipėsi dėl jo panaikinimo į Kauno miesto apylinkės teismą, kur buvo iškelta civilinė byla Nr. 2-2160-584/2012 pagal Inspekcijos ieškinį pareiškėjams ir Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl statybos leidimų panaikinimo ir padarinių šalinimo (t. I, b. l. 24-33). Todėl mano, jog pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad patikrinimo aktai nenustato valinio pobūdžio patvarkymų pareiškėjams bei pagrįstai administracinę bylą, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai, nutraukė, nes administraciniai teismai nesprendžia dėl viešojo administravimo procedūrų metu priimamų procedūrinio pobūdžio dokumentų, teisėtumo ir pagrįstumo (ABTĮ 15 straipsnis).

Nurodo, jog nesutinka ir su pareiškėjų argumentu, kad patikrinimo aktais ribojamos pareiškėjų turtinės teisės, o dėl gresiančio teismo proceso jie tariamai patiria teisinį netikrumą, kuris gali pasireikšti tuo, kad pareiškėjai apribos savo ekonominę veiklą, negaus planuotų pajamų, patirs nuostolių. Nurodo, jog toks teiginys yra nepagrįstas, nes pareiškėjai jį grindžia tik prielaidomis, o ne ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu. Be to, pirmosios instancijos teismui pagrįstai nutraukus administracinę bylą Nr. 1-472-505/2012, konkrečiu atveju nėra užkirstas kelias pareiškėjams ginti savo tariamai pažeistų teisių bendrosios kompetencijos teisme anksčiau minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2160-584/2012, kurioje pareiškėjai yra išsakę savo poziciją, nesutikdami su Inspekcijos ieškiniu, bei kurioje Inspekcija nėra pateikusi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Remiasi Aprašo 1, 13, 15 ir 16 punktais bei Statybos įstatymo 27 straipsnio 3 dalies 6 ir 7 punktu bei akcentuoja, jog iš paminėtų nuostatų matyti, jog patikrinimo aktai yra tik procedūriniai dokumentai, nesukeliantys pareiškėjams tiesioginių teisinių pasekmių, ir dėl to negali būti pripažįstami individualiais teisės aktais, skųstinais administraciniam teismui, o pareiškėjai savo tariamai pažeistas teises gali ginti bendrosios kompetencijos teisme jau iškeltoje byloje.

Pažymi ir tai, jog nesutinka su pareiškėjų motyvu esą Inspekcija yra nesąžininga, nes remiasi savo pačios surašytais patikrinimo aktais. Šiuo aspektu nurodo, jog Inspekcijos reikalavimai aukščiau nurodytoje civilinėje byloje grindžiami ne patikrinimo aktais, o statybą leidžiančių dokumentų parengimo ir išdavimo metu padarytais pažeidimais. Be to, toks pareiškėjų motyvas nėra susijęs su šios administracinės bylos dalyku, kurioje nagrinėjamas patikrinimo aktų pagrįstumas ir teisėtumas ir jis nėra pagrįstas ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu. Mano, jog pareiškėjai su skundu kreipdamiesi į administracinį teismą, tik siekia vilkinti minėtą civilinę bylą, kurios ginčo dalykas yra statybą leidžiančių dokumentų teisėtumas ir pagrįstumas, tokiu būdu pažeidžiami sąžiningumo, proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus. Taip pat pažymi, kad pareiškėjai savo poziciją gali ginti teikdami atsikirtimus ir juos patvirtinančius įrodymus bei naudodamiesi visomis kitomis CPK jiems suteiktomis teisėmis minėtoje civilinėje byloje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjų atskirąjį skundą prašo šį atskirąjį skundą tenkinti ir panaikinus Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartį, perduoti bylą Kauno apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde remiasi Aprašo 16 punktu, Statybos įstatymo 281 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei pažymi, jog iš šių teisės normų formuluočių matyti, jog patikrinimo aktai iš esmės yra ieškinio pareiškimo pagrindu kitoje civilinėje byloje Nr. 2-2160-584/2012, kas, jų nuomone, sukelia realias teisines pasekmes pareiškėjams ir patvirtina jų teisių pažeidimą bei sudaro pakankamą pagrindą vadovaujantis ABTĮ 5 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalimi kreiptis į teismą dėl šių teisių gynimo. Teigia, jog vertinant pareiškėjų teisių pažeidimo faktą svarbu atsižvelgti į tai, kad aukščiau nurodytoje civilinėje byloje, pareiškėjai nebeturės galimybės ginčyti šių oficialių dokumentų (bei juose pateiktų tikrinimo išvadų), kurie nutraukus nagrinėjamą administracinę bylą liks galiojantys ir nenuginčyti. Remiasi CPK 197 straipsnio 2 dalimi bei pažymi, jog šie patikrinimo aktai minėtoje civilinėje byloje taps oficialiais rašytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją galią, tuo akivaizdžiai pažeidžiant pareiškėjų teises ir šalių procesinio lygiateisiškumo principą, kadangi nutraukus nagrinėjamą bylą iš pareiškėjų būtų atimta teisė ginčyti šių patikrinimo aktų teisėtumo (tiek ginčijant jų turinį, tiek reglamentuotų priėmimo procedūrų pažeidimus) klausimą. Mano, jog šios aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina pareiškėjų teisių pažeidimo faktą ir tai, kad surašyti patikrinimo aktai sukelia teisines pasekmes pareiškėjams.

Nurodo ir tai, jog priimdamas skundžiamą nutartį, teismas iš esmės taikė analogiją, remdamasis teismų praktika bylose dėl savavališkos statybos aktų ginčijimo. Teisminėje praktikoje šiuo klausimu yra suformuota pozicija, kad savavališkos statybos aktai nesukelia tiesioginių teisinių pasekmių statytojui, todėl jų teisėtumo klausimas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo objektu. Tokia teismų praktikoje suformuota pozicija iš esmės yra pagrįsta, nes savavališkos statybos aktas yra tik tarpinis dokumentas, o po šio akto surašymo seka kitas teisės aktų nustatyta tvarka reglamentuotas veiksmas, t. y. reikalavimo šalinti savavališkos statybos padarinius surašymas, kuris sukelia tiesiogines pasekmes statytojui ir jo ginčijimas (kaip individualaus administracinio akto sukeliančio teisines pasekmes) yra neginčijamai pripažįstamas teisminėje praktikoje.

Taigi iš asmens, kurio teisės yra pažeidžiamos tokiu atveju nėra atimama teisė ginčyti jo atžvilgiu priimtą administracinį aktą. Konkrečiu atveju, mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė aukščiau nurodytą teisminę praktiką ir dėl to priėmė naikintiną nutartį. Pažymi, jog tokios pozicijos laikosi todėl, kad šie skirtingo pobūdžio administraciniai aktai sukelia visiškai skirtingo pobūdžio teisines pasekmes. Detalizuoja, jog savavališkos statybos aktas, kaip tarpinis procedūrinis dokumentas, tiesiogiai teisinių pasekmių nesukelia, jame yra tik konstatuojamas pats savavališkos statybos faktas, o teisines pasekmes sukelia reikalavimas, kurį pareiškiant statytojas yra įpareigojamas iki nurodyto termino atlikti tam tikrus veiksmus, t. y. pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Patikrinimo akto surašymo atveju situacija yra iš esmės kitokia, tai nėra tarpinis procedūrinis dokumentas, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių statytojams, kadangi šis dokumentas yra baigiamasis dokumentas, kuriuo užbaigiama statybą leidžiančio dokumento patikrinimo procedūra, pateikiant galutinę patikrinimo išvadą. Po šio dokumento priėmimo jokie kitokie procedūriniai veiksmai nėra atliekami ir jis tampa Inspekcijos ieškinio pareiškimo pagrindu, ginčijant atitinkamus statybą leidžiančius dokumentus ir įrodinėjant jų neteisėtumo pagrindus.

Todėl nutraukus nagrinėjamą administracinę bylą, iš pareiškėjų iš esmės yra atimama (suvaržoma) teisė tinkamai įgyvendinti savo teises į teisminę gynybą, ginčijant galimai nepagrįstai, pažeidžiant pagrindines procedūras, priimtus patikrinimo aktus (t. y. 2011 m. rugsėjo 28 d. aktą Nr. PS1-1418 ir 2011 m. lapkričio 28 d. aktą Nr. PS1-1734). Aukščiau minėtoje civilinėje byloje atsakovai turės pateikinėti atsikirtimus į patikrinimo aktuose nustatytus pažeidimus, tačiau nebeteks galimybės ginčyti pačių aktų turinio teisingumo ir jų priėmimo procedūrų pagrįstumo bei teisėtumo.

Apibendrinant pažymi, kad teismų praktikos ginčijant patikrinimo aktus suformuota nėra, todėl labai svarbu įvertinti šio akto sukeliamas teisines pasekmes pareiškėjams ir tai, kad atimant teisę asmenims, kurių teisės yra galimai pažeistos surašant atitinkamus aktus, yra iš esmės pažeidžiama eilė pagrindinių teisės principų, tokių kaip procesinio lygiateisiškumo, teisės į teisminę gynybą, sąžiningumo, protingumo ir kt.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos bylos objektas – Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartis, kuria, vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu, buvo nutraukta administracinė byla.

ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas įtvirtina, jog teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjai į teismą kreipėsi, prašydami panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011 m. rugsėjo 28 d. aktą Nr. PS1-1418 ir 2011 m. lapkričio 28 d. aktą Nr. PS1-1734, kuriais buvo konstatuota, jog statybą leidžiantys dokumentai buvo išduoti nesilaikant teisės aktuose numatytų reikalavimų.

Pareiškėjų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog šie Inspekcijai aktai negali būti ginčo administraciniuose teismuose dalyku, nes jie nesukelia pareiškėjams jokių savarankiškų teisinių pasekmių, kadangi remiantis šiais aktais buvo inicijuota civilinė byla, kurioje teismine tvarka siekiama panaikinti bylai aktualius statybą leidžiančius dokumentus ir tokie institucijų išduoti aktai turi didesnę įrodomąją galią. Be to, neleidžiant revizuoti Inspekcijos aktų teisme yra pažeidžiamos pareiškėjų teisė į nuosavybę, teisinio tikrumo principas, teisinės valstybės imperatyvas, proceso šalių lygiateisiškumo principas ir pan.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, konstatuoja, jog iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu aplinkybių vertinimu ir sprendžia, jog jis konkrečioje situacijoje tinkamai taikė proceso teisės normas.

Atkreiptinas dėmesys, jog pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie įtakoja konkrečių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, teisėtumo. Tokiu būdu, teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-483/2010, 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-511/2010, 2010 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-354/2010, 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-323/2010, 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-875/2010).

Pažymėtina ir tai, jog ABTĮ 2 straipsnio 14 punkte nustatyta, kad individualus teisės aktas yra vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Atsižvelgiant į paminėtas nuostatas, darytina išvada, kad esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes.

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog ginčijamais Inspekcijos aktais nėra išspręstas klausimas dėl teisių ar pareigų suteikimo pareiškėjams, jame konstatuoti faktai be privalomo pobūdžio patvarkymų tiesiogiai nesukūrė pareiškėjams ar kitiems asmenims teisių ar pareigų, nebuvo pritaikytos poveikio priemonės (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1249/2012). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ginčijami aktai yra konstatuojamojo pobūdžio ir nesukelia pareiškėjams konkrečių materialinių teisinių pasekmių.

Be to, byloje nustatyta ir ta aplinkybė, jog Kauno miesto apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr. 2-2160-584/2012 pagal Inspekcijos, kuri pagal kompetenciją inter alia privalo tikrinti, ar statybą leidžiantys dokumentai išduoti teisėtai, ieškinį atsakovams UAB „Kaminta“, UAB „Baltic Realty Adviser“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl ginčui aktualių statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo ir padarinių šalinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent šioje byloje, kurioje ieškovas Inspekcija, pasinaudodama Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 281 straipsnyje įtvirtinta statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo procedūra, siekia konkretaus rezultato – statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo, pareiškėjai gali užginčyti Inspekcijos aktuose nustatytas aplinkybes ar formuluojamas išvadas, su kuriais jie nesutinka. Tokiu būdu pareiškėjams nėra apribota teisė gintis nuo viešojo administravimo subjektų aktų, kurių pagrindu potencialiai gali būti pažeistos ar apribotos jų teisės, todėl pareiškėjų argumentai, jog nerevizavus minėtų aktų teisėtumo administraciniame teisme susiklostys teisinio netikrumo situacija ar bus pažeistas teisinės valstybės imperatyvas yra nepagrįsti. Tuo tarpu vien tai, jog minėti aktai turės didesnę įrodomąją galią bendrosios kompetencijos teisme vykstančiame procese dar nesuponuoja to, jog juose formuluojamų išvadų paneigti bus neįmanoma, nes minėtoji galimybė (paneigti didesnę įrodomąją galią turinčius rašytinius įrodymus kitais įrodymais), yra eksplicitiškai įtvirtinta toje pačioje CPK 197 straipsnio 2 dalyje, kuria remiasi patys pareiškėjai.

Dėl nurodytų motyvų, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus aktai, kuriais buvo konstatuota, jog statybą leidžiantys dokumentai buvo išduoti nesilaikant teisės aktuose numatytų reikalavimų, nelaikytini administraciniu sprendimu. Minėti aktai, kaip ir nurodė pareiškėjai, laikytini oficialiais rašytiniais įrodymais – prima facie įrodymais, išduotais kompetentingos institucijos, ir gali būti naudojami nagrinėjant teisme bylas dėl reikalavimų, tiesiogiai turinčių įtakos suinteresuotų asmenų teisėms ir pareigoms.

Prima facie įrodymai – tai dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų. Pažymėtina, kad prima facie įrodymai, priklausomai nuo jų pobūdžio, gali būti ginčijami pateikiant kitus įrodymus arba inicijuojant atskirą bylą dėl jų panaikinimo. Atskiros bylos dėl prima facie įrodymų panaikinimo turi būti inicijuojamos, jeigu kitaip negalima pakeisti susiformavusių teisinių santykių, pvz., notaro patvirtintų sandorių, Nekilnojamo turto registro duomenų pakeitimo. Ši išvada darytina pagal materialinės teisės normas, reglamentuojančias atitinkamus materialinius teisinius santykius. Anksčiau nurodyti motyvai bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika patvirtina, kad ginčijami aktai nesukuria savarankiškų teisinių pasekmių, dėl to negali būti inicijuojama atskira byla dėl jų panaikinimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Inspekcijos aktai nenagrinėtini administracinių teismų ir todėl bylą nutraukė ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, ją naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra, todėl atskirasis skundas yra atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų UAB „Kaminta“ ir UAB „Baltic Realty Adviser“ atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius