ee4287a6-7bb6-4ef7-9fbd-acbe88cddd15 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2-786-647/2018 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00492-2016-6 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.1.4.; 2.4.2.3.; 2.4.2.10.; 2.4.2.13.; 3.1.3.2.; 3.2.3.1.; 3.2.4.1.; 3.2.4.11.; 3.2.6.1. (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 1 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų teisėjas Alfredas Juknevičius, sekretoriaujant Vaivai Liaubienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės J. B. atstovei advokatei R. T., atsakovų Z. J., V. J., I. J. atstovei advokatei S. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J. B. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams V. J., Z. J., I. J. dėl nekilnojamojo daikto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ neteisėto valdymo ir dovanojimo sutarties su uzufrukto nustatymu panaikinimo, tretieji asmenys Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė D. S., Vilniaus miesto 37‑ojo notarų biuro notarė S. K., n u s t a t ė :

1. I. J. B. kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o: iÅ¡reikalauti ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovo V. J. neteisėto valdymo statinius: pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – Å¡ulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – lauko tualetÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) bei panaikinti 2015-12-18 Dovanojimo sutartį su uzufrukto nustatymu, sudarytÄ tarp V.

J., Z. J. ir I. J. ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2003-09-30 Vilniaus rajono apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1423-06/03 patenkino Z. J. pareiÅ¡kimÄ ir pripažino, kad tuo metu jau miręs pareiÅ¡kėjo tėvas L. J. pagal įgyjamÄ jÄ senatį įsigijo nuosavybės teisę į ginčo statinius. 2008-02-08 L. J. turto paveldėtojas Z. J. sudarė žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartį, kuria pirkėjui J. B., pardavė 1900/6900 dalių iÅ¡ viso 0,6900 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Tokiu bÅ«dų J.

B. tapo viso Žemės sklypo savininku. Nurodytos sutarties 6.2 punkto sÄ lygose buvo numatyta, kad remiantis LR CK 6.395 str. 1 dalimi, Å¡ia sutartimi nuosavybės teisė į Žemės sklype esančius statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus pereina Žemės sklypo pirkėjui, t. y. J. B.. Visi Statiniai randasi bÅ«tent Žemės sklype, todėl sutartimi buvo perleisti J. B. ir Z. J. nuo sutarties sudarymo į juos jokių teisių nebeturėjo. 2010-09-15 J. B. sudarė nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį, kuria pirkėjai G.

D. be kita ko pardavė visÄ Å¾emės sklypÄ ir statinius. Å ios sutarties 3.4 punkto sÄ lygose buvo numatyta, kad remiantis LR CK 6.395 str. 1 dalimi, kartu su Å¡ia sutartimi įsigyjamu žemės sklypu, G. D. pereina nuosavybė į žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus. 2012-09-18 G. D. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kuria J. B. be kita ko pardavė visÄ Å¾emės sklypÄ bei statinius. Å ios sutarties 6.2 punkto sÄ lygose buvo numatyta, kad pardavėjai patvirtina, kad parduodamame Žemės sklype yra statinių, į kuriuos daiktines teisės Nekilnojamojo turto registre neregistruotos.

Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė tapo visų ir bet kokių statinių, esančių žemės sklype, savininke. IÅ¡ 2016-02-08 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o ieÅ¡kovė sužinojo, kad 2015-10-23 Žemės sklype Z. J. savavaliÅ¡kai suformavo Statinius ir vadovaudamasis 2015-11-09 naujai iÅ¡duotu Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimu neteisėtai įregistravo juos savo vardu, o po to juos perleido 2015-12-16 neatlygintine dovanojimo sutartimi savo sÅ«nui V. J. ir įregistravo uzufruktÄ , kuriuo iki tol statiniuose gyvenusiems Z.

J. ir I. J. suteikė teisę toliau neatlygintinai gyventi statiniuose iki gyvos galvos. Pirmasis paveldėjimo teisės liudijimas Z. J. dėl iÅ¡ L. J. paveldėto turto buvo iÅ¡duotas dar 2003-10-27, registro Nr. 1-10214. Naujas paveldėjimo teisės liudijimas buvo iÅ¡duotas 2015-11-09, t. y. praėjus beveik 7 metams nuo tos dienos, kai Z. J. perleido statinius J. B.. BÅ«tent Å¡iuos statinius galiausiai įsigijo ieÅ¡kovė. Konkrečiu atveju turi bÅ«ti taikomos CK 4.96 str. 3 d. nuostatos. IÅ¡ neteisėto valdymo ieÅ¡kovei turi bÅ«ti sugrÄ Å¾inti statiniai, o taip pat turi bÅ«ti panaikinta 2015-12-18 Dovanojimo sutartis su uzufrukto nustatymu.

2. A. V. J. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nurodė, kad iÅ¡ sutarties turinio sisteminio aiÅ¡kinimo ir sutartyje iÅ¡reikÅ¡tos pardavėjo Z. J. tikrosios valios darytina iÅ¡vada, kad 2008-02-08 sutartimi pirkėjui buvo perleista tik 1900/6900 dalis žemės sklypo. Jau vien sutarties pavadinimas nusako sutarties esmę ir iÅ¡reikÅ¡tÄ tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ â€žÅ½emės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartis“, o sutarties pavadinimas iÅ¡ esmės atitinka jos turinį.

Sutarties 2 straipsnyje yra aiÅ¡kiai apibrėžta, kÄ pardavėjas parduoda, ir kÄ pirkėjas perka: žemės sklypo konkreti dalis, unikalus numeris, registro Nr., nurodyta, jog nėra daugiau jokių įrašų apie sklypo priklausinius, kitas daiktines teises, jokios kitos papildomos informacijos. Sutarties 3 straipsnyje nurodyta to daikto – dalies žemės sklypo kaina, kuri buvo 25 000 Lt, nustatyta atsižvelgiant į atliktÄ viso žemės sklypo, kuris tiek pirkėjui J. B., tiek ir atsakovui priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vertinimÄ , jo rinkos kainÄ .

Mano, jog jei kartu būtų perleistas ir kitas nekilnojamasis turtas – ginčo statiniai, tai kaina turėjo būti gerokai didesnė ir vertinimas turėjo būti atliktas ne tik žemės sklypo dalies, bet ir jame esančių statinių, kas šiuo atveju nebuvo padaryta. 2008-02-08 žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartyje nėra nė vienos nuorodos, nė vieno punkto, kuriame būtų aptartas konkrečių statinių likimas, išreikšta vienokia ar kitokia valia dėl jų, nors jei atsakovas Z.

J. bÅ«tų turėjęs valiÄ kartu perleisti ir jam nuosavybės teise paveldėjimo pagrindu priklausančius statinius, tai ir bÅ«tų aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kęs, nurodydamas sutartyje. Mano, kad 2008-02-08 sutarties 6.2 punktas Å¡iuo atveju neturi jokios įrodomosios reikÅ¡mės, pagrindžiančios nuosavybės teisių į pastatus perleidimÄ , kadangi nebuvo konkrečiai įvardintas toks turtas, jo požymiai. Atsakovas, neturėdamas teisinio iÅ¡silavinimo, gerai nemokėdamas skaityti lietuvių kalba, negalėjo suprasti 6.2 punkto tikrosios teisinės reikÅ¡mės, todėl ieÅ¡kovė nesÄ Å¾iningai naudojasi tokia formaliai sutarties nuostata, kuri neatspindi tikrosios Å¡alių valios.

Tuo metu atsakovas formaliai dar negalėjo ir disponuoti jo tėvui priklausiusiais statiniais, kadangi dėl ginčo statinių nebuvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas, kuris iÅ¡duotas tik 2015-11-09 dienÄ . IeÅ¡kovė klaidina teismÄ , nurodydama, kad paveldėjimo teisės liudijimas iÅ¡duotas dar 2003-10-27, tačiau Å¡is liudijimas iÅ¡duotas dėl kito turto – žemės sklypo, o ne dėl ginčo pastatų. A. Z. J. tuo metu buvo ir dabar yra priklausomas nuo alkoholio, dėl ko ne visada gali suprasti savo veiksmus ir juos tinkamai valdyti, ne visada gali teisingai iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ , dėl ko ir tuo metu, manytina, negalėjo suprasti sutarties 6.2 punkto reikÅ¡mės ir pasekmių.

CK 6.396 str. numatė (galiojusi redakcija nuo 2006-07-14 iki 2008-12-30, t. y. sutarties sudarymo laikotarpiu) „1. Nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartyje privalo bÅ«ti nurodyti duomenys apie nekilnojamÄ jį daiktÄ , kuri pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui, taip pat nurodyta to daikto vieta atitinkamame žemės sklype arba parduodamo nekilnojamojo daikto vieta kitame nekilnojamajame daikte.

2. Jeigu sutartyje Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytu duomenų nėra, tai sutartis negali bÅ«ti notaro tvirtinama, o patvirtinta – negalioja.“ Taigi Å¡iuo atveju, 2008-02-08 žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties 6.2 punktas yra niekinis ir negalioja, kadangi sutartyje nėra konkrečiai nurodytas kartu su žemės sklypo dalimi neva tai perleistas kitas nekilnojamasis turtas. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė nesÄ Å¾iningai, pasinaudodama vienintele formalia sutarties nuostata, nepavykus kitais – neteisėtais bÅ«dais per savo atstovÄ užvaldyti atsakovui Z.

J. teisėtai priklausiusio ir šiuo metu atsakovui V. J. teisėtai priklausančio nekilnojamojo turto. Ieškovės pateikta 2010-09-15 nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis ir 2012-09-18 pirkimo – pardavimo sutartis dalyse dėl ginčo statinių perleidimo yra niekinės, kadangi sutartis sudarę pardavėjai neturėjo nuosavybės teisių į perleistus ginčo statinius, dėl ko neturto pagrindo jų perleisti, o ieškovė neturėjo jokio pagrindo jų įgyti ir realiai jų neįgijo.

3. IeÅ¡kovė pateikė duplikÄ , kuriame pažymėjo, kad be žemės sklypo, sutarties objektu buvo ir visi žemės sklype esantys statiniai, įrenginiai, sodiniai ir kitokie objektai. 2008-02-08 Dalies žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties 6.2. punkte buvo aiÅ¡kiai nurodyta, jog nuosavybės teisė į žemės sklype esančius statinius, įrenginius, sodinius pereina pirkėjui. Sutarties 4.4. punkte buvo numatyti Z. J., kaip pardavėjo, įsipareigojimai per vienerius metus nuo sutarties sudarymo nugriauti bei iÅ¡gabenti iÅ¡ sklypo pastatytus pastatus ir statinius, kurie, nors ir stovėjo perkamame žemės sklype, tačiau nebuvo įregistruoti vieÅ¡ajame registre.

Sutarties 3.3. punkte, indeksuota parduodamos žemės sklypo dalies vidutinė rinkos vertė, kuria vadovavosi Sutarties šalys, derėdamosi dėl kainos, buvo 17 601 Lt. Tuo tarpu pirkėjas sumokėjo pardavėjui 25 000 Lt, pastaroji suma yra didesnė, nei vertinimo metu nustatyta rinkos vertė. Atsakovas atsiliepime, bandydamas įrodyti, kad 25 000 Lt kaina buvo per maža, nurodo, jog turėjo būti remiamasi ne tik žemės sklypo, bet ir jame esančių statinių vertinimu. Tačiau, pardavėjas per vienerių metų laikotarpį buvo įsipareigojęs pastatus nugriauti ir išvežti statybines atliekas, todėl nesuprantamas toks reikalavimas įkainoti ir neregistruotus statinius, kurie apskritai turėjo būti utilizuoti.

Atsakovo argumentas, jog Z. J. negalėjo suprasti Sutarties 6.2. punkto, nes neturėjo teisinio iÅ¡silavinimo neturi jokios įrodomosios reikÅ¡mės, nes tam, kad asmuo galėtų sudaryti sutartį jis neprivalo turėti teisinio iÅ¡silavinimo, esminė sÄ lyga yra ta, kad asmuo bÅ«tų veiksnus. Akivaizdu, kad Sutarties sudarymo metu tiek Z. J., tiek J. B. turėjo galimybę susipažinti su Sutarties tekstu, Sutarties tekstas buvo iÅ¡verstas bei balsiai perskaitytas rusų kalba, Sutarties Å¡alys pasiraÅ¡ydamos pareiÅ¡kė, jog visos sÄ lygos joms suprantamos ir aiÅ¡kios bei atitinka jų tikrÄ jÄ valiÄ .

Be to nėra patiekta jokių įrodymų, kad Sutarties sudarymo metu Z. J. buvo neveiksnus.

4. Tretysis asmuo Vilniaus miesto 37 ojo notarų biuro notarė S. K. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinka. Notarė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 30 ir 31 straipsnių nuostatomis, iÅ¡aiÅ¡kino atliekamų veiksmų prasmę ir pasekmes atsakovui Z. J. bei įsitikino jo veiksnumu. Žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartis buvo patvirtinta 2008 m. vasario 8 d., tuo tarpu žemės sklype esantys statiniai Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti tik 2015 m. spalio 23 d., iÅ¡ to daryti iÅ¡vada, kad sutarties sudarymo metu statiniai teisiÅ¡kai neegzistavo.

Atsakovas sutarties sudarymo metu neatskleidė aplinkybių dėl esančių perleidžiamame žemės sklype (žemės sklypo dalyje) statinių egzistavimo. Notarė nežinojo ir neturėjo galimybės žinoti Å¡ios aplinkybės, kad sandorio sudarymo metu nebuvo įregistruotų pastatų. Sutarties sudarymo dienÄ pateikti dokumentai bei juridiniai faktai sandorio tvirtinimo momentu patvirtina, kad Å¡alių sudarytas sandoris atitiko įstatymų reikalavimus, vieÅ¡uose valstybės registruose nebuvo jokių juridinių faktų ar kitų pastabų, dėl kurių notaras galėtų spręsti apie statinių buvimÄ Å¾emės sklype.

Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto 37-ajame notaro biure notarės S. K. biure 2008 m. vasario 8 d. patvirtinta žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartis, registro Nr. SK-927, buvo sudaryta ir patvirtinta įstatymų nustatyta tvarka, bei pagrindo pripažinti jÄ negaliojančia nėra.

5. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1058-723/2016 nuspręsta ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-743-565/2017 nutarta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad 2008 m. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties 4.4. punktas numatė, jog pardavėjas įsipareigojo per vienerius metus nugriauti savavališkai pastatytus pastatus ir statinius. Sutarties 6.2. punkte buvo nurodyta, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.395 straipsnio 1 dalimi, šia sutartimi nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus pereina žemės sklypų pirkėjui.

Jeigu nėra aptariama, kas atsitiks su statiniais – nuosavybė pereina pirkėjui. J. B. perėmė statinius, tačiau statiniai nebuvo nugriauti, jis davė perspėjimus, kad jie bÅ«tų nugriauti. Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad visas žemės sklypas buvo parduotas. Ä®registravimas registre atlieka tik iÅ¡vieÅ¡inamÄ jÄ funkcijÄ . Atsakovų atstovė prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad pati notarė patvirtino, kad tai nebuvo sutartis dėl kitų pastatų. Jeigu bÅ«tų ėjusi kalba apie gyvenamÄ jį namÄ , tai sÄ lygos neturėjo bÅ«ti tokios formalios.

Reikia nustatyti tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ . Sutartyje buvo kalba apie mažareikÅ¡mius statinius. Perspėjimuose nurodyti tik sandėliukas ir voljeras. Atsakovas savo Å¡eimos gyvenamosios vietos perleisti tikrai neturėjo valios, o J. B. įgyti ginčo statinius taip pat neturėjo valios. Statiniai sutarties sudarymo metu egzistavo, tačiau nebuvo teisiÅ¡kai įregistruoti. Kliūčių įtraukti į sutartis pastatų charakteristikas nebuvo. Atsakovas negalėjo perleisti ginčo pastatų. IeÅ¡kovė įgijo tik tai, kas ankstesniems savininkas teisėtai priklausė.

Å ioje byloje nėra ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas. Liudytojas su ieÅ¡kove yra draugai, po sandorio sudarymo liudytojas nesiėmė priemonių nugriauti ginčo statinius. Liudytojas J. B. nurodė, kad 2008 m. jis įsigijo iÅ¡ Z. J. žemės sklypÄ 19 arų kartu su visai priklausiniais, t. y. namu, voljeru, sandėliuku, tualetu, su tokia sÄ lyga, kad Z. J. nugriaus visus statinius. Tačiau jis statinių nenugriovė, Z. J. dingo. Jis pats rašė laiÅ¡kus, prašė atlikti, kas buvo pažadėta.

Sklypas turi 69 arus, prieÅ¡ tai 2003 metais pirko 50 arų. Galiausiai turtÄ pardavė G. D., kuri turtÄ pardavė J. B.. Sutarties tekstÄ rengė notarė. Jo nuomone savavaliÅ¡kas reiÅ¡kia niekur neužregistruotas. Mano, kad į namÄ atvažiuodavo vaikai, gal žmona. Pirkėja G. D. žinojo, kad statiniai turi bÅ«ti nugriauti. Tuo metu buvo lÅ«Å¡na, kuri net nebuvo panaÅ¡i į namÄ . Su ieÅ¡kove yra geri draugai. P. Z. J pasiÅ«lė įsigyti dar 19 arų. Sandorio sudarymo metu Z. J. problemų su alkoholiu neturėjo.

Tretieji asmenys į bylos nagrinėjimÄ neatvyko, apie posėdžio laikÄ ir vietÄ jiems praneÅ¡ta tinkamai, todėl byla iÅ¡nagrinėta jiems nedalyvaujant. IeÅ¡kinys atmestinas.

7. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovės J. B. nuosavybės teisės pagal 2012-09-18 Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 9495 įregistruotos į žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro duomenų taip pat matyti, kad atsakovo V. J. nuosavybės teisės pagal 2015-12-16 Dovanojimo sutartį Nr. 11235 registruotos į Å¡iame žemės sklype esančius ginčo nekilnojamojo turto objektus, t. y. į gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡ulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko tualetÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1 b. l. 79-85).

8. Ginčo nekilnojamojo turto objektus t. y. nuosavybės teises į gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡ulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir lauko tualetÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijo L. J. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2003 m. rugsėjo 30 d. sprendimo pagrindu (t. 1 b. l. 10-11). Bylos duomenimis po L. J. mirties (mirė 1993 m. birželio 23 d.) palikimÄ priėmė atsakovas Z. J. (t. 1 b. l. 88), kuris 2008 m. vasario 8 d. sudarė žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartį (t. 1 b. l. 12-18), kuria liudytojui J.

B. pardavė 1900/6900 dalių 0,6900 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Po Å¡ios sutarties sudarymo B. tapo viso 0,6900 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininku. J. B. 2010 m. rugsėjo 15 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartimi (t. 1 b. l. 19-23) pardavė G. D. Ž. sklypÄ ir jame esantį gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). G. D. 2012 m. rugsėjo 18 d. pirkimo – pardavimo sutartimi (t.1 b. l. 24-32) pardavė ieÅ¡kovei žemės sklypÄ ir jame esantį gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

9. Z. J. ginčo statinius 2015 m. spalio 23 d. įregistravo Nekilnojamojo turto registre, taip pat, vadovaujantis jam 2015 m. lapkričio 9 d. iÅ¡duotu paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimu (t. 1 b. l. 43-47), Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos jo nuosavybės teisės į Å¡iuos statinius. A. Z. J. 2015 m. gruodžio 16 d. dovanojimo sutartimi su uzufrukto nustatymu ginčo statinius padovanojo atsakovui V. J., su teise atsakovams Z. J. ir atsakovei I. J. neatlygintinai iki gyvos galvos naudotis ginčo statiniais (t. 1 b. l. 39-42).

10. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, kad nei 2008 m. pirkimo – pardavimo nei vėlesnėse, t. y. 2010 m. ir 2012 m., pirkimo pardavimo sutartyse nėra aiÅ¡kiai aptartas nuosavybės teisės į ginčo statinius (pastatus) perėjimo klausimas. Nagrinėjamoje byloje esminiu laikytinas 2008 metų pirkimo – pardavimo sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimas, nustatant tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus ir valiÄ etc.

11. CK 6.193 straipsnyje nurodytos sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį, sutartys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sÄ Å¾iningai. AiÅ¡kinant sutartį, pirmiausia turi bÅ«ti nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu. Jeigu Å¡alių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į tai, kokiÄ prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis bÅ«tų suteikę analogiÅ¡ki Å¡alims protingi asmenys.

Visos sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes. AiÅ¡kinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sÄ lygas, nors jos sutartyje nenurodytos (2 dalis). AiÅ¡kinant sutartį, taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių tarpusavio santykių praktikÄ , Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (straipsnio 5 dalis).

12. Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartÄ yra nurodęs, kad aiÅ¡kinant sutartis turi bÅ«ti atsižvelgiama tikruosius Å¡alių ketinimus, sutarties Å¡alių elgesį, jų subjektyviÄ nuomonę dėl sutarties sÄ lygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sÄ lygų suvokimÄ ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. 13. 2008 m. vasario 8 d. Žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartyje nurodoma, jog pardavėjas Z. J. pardavė, o sklypo pirkėjas J. B., bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine V.

C., nupirko 1900/6900 dalių iš viso 0,6900 ha aukščiau nurodyto žemės sklypo, miško plotas: 0,2500 ha, kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). (sutarties 2.1 punktas). Šios sutarties 6.2. punkte numatyta, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.395 straipsnio 1 dalimi, šia sutartimi nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus pereina žemės sklypo pirkėjui, o sutarties 4.4. punkte nurodyta, kad pardavėjas įsipareigoja per vienerius metus nuo šios sutarties pasirašymo nugriauti ir išgabenti iš parduoto sklypo savavališkai pastatytus pastatus ir statinius.

14. Nagrinėjant bylÄ , Å¡ios sutarties Å¡alis J. B. nurodė, kad įsigijo iÅ¡ Z. J. žemės sklypÄ 19 arų kartu su visai priklausiniais, t. y. namu, voljeru, sandėliuku, tualetu, su tokia sÄ lyga, kad Z. J. nugriaus visus statinius. Z. J. nagrinėjant bylÄ nurodė, kad sudarė sutartį tik dėl žemės, bei jog tuo metu jis ten gyveno tame name su žmona ir vaikais bei jis pastoviai vartodavo alkoholį. Nagrinėjant bylÄ , J. B. taip pat nurodė, kad sutarties tekstÄ rengė notarė, o jo nuomone savavaliÅ¡kas reiÅ¡kia niekur neužregistruotas. Notarė S. K. atsiliepime nurodė, kad atsakovas sutarties sudarymo metu neatskleidė aplinkybių dėl esančių perleidžiamame žemės sklype statinių egzistavimo, ji nežinojo ir neturėjo galimybės žinoti Å¡ias aplinkybes, su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko.

15. Ginčo statiniai sandorio sudarymo metu, t. y. iki pat 2015-11-09 nebuvo teisiÅ¡kai registruoti, taip pat į juos nebuvo registruotos nuosavybės teisės, t. y. jie formaliai teisiÅ¡kai neegzistavo. Notarė S. K. apie nurodytų statinių egzistavimÄ nežinojo, kadangi atsakovas Å¡ių aplinkybių jai neatskleidė.

16. Svarbu tai, kad 2008 m. vasario 8 d. sutarties pavadinimas yra „Žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartis“, t. y. pavadinime nenurodoma, kad perkamas ir gyvenamasis namas su priklausiniais.

17. CK 6.396 str. 1 dalis numato, kad nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartyje privalo bÅ«ti nurodyti duomenys apie nekilnojamÄ jį daiktÄ , kurį pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui, taip pat nurodyta to daikto vieta atitinkamame žemės sklype arba parduodamo nekilnojamojo daikto vieta kitame nekilnojamajame daikte. O Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog jeigu sutartyje Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų nėra, tai sutartis negali bÅ«ti notaro tvirtinama, o patvirtinta – negalioja. Nagrinėjamu atveju ginčo statinių vieta nurodyta nebuvo, jie nebuvo apraÅ¡yti sudarytoje sutartyje, sutartį parengusi notarė nurodo, kad apie ginčo statinius nežinojo.

18. Vertinant sutarties Å¡alies J. B. elgesį po sutarties sudarymo svarbu tai, kad J. B. į teismÄ dėl atsakovų iÅ¡keldinimo nesikreipė, savo nuosavybės teisės į ginčo statinius neregistravo, aktyviai nesiekė jų nugriauti, Å¡iuo metu, praėjus beveik deÅ¡imčiai metų nuo 2008 m. vasario 8 d. sutarties sudarymo, ginčo namas yra gyvenamas.

19. Teismo vertinimu, 2008 m. vasario 8 d. sutarties 4.4 punkto nuostata, kuria pardavėjas įsipareigoja per vienerius metus nuo Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymo nugriauti ir iÅ¡gabenti iÅ¡ parduoto sklypo savavaliÅ¡kai pastatytus pastatus ir statinius, skirtingai nei nurodo supratęs J. B., nereiÅ¡kia, jog savavaliÅ¡kas turi bÅ«ti suprantamas kaip niekur neužregistruotas. Toks sutarties aiÅ¡kinimas teismo vertinimu nebÅ«tų sÄ Å¾iningas. IÅ¡ faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (t. 1 b. l. 184-188) matyti, kad Å¡iuo metu Z. J. naudotame žemės sklype yra Å¡iltnamis, pavėsinė. Teismo vertinimu, aptarta sutarties nuostata turi bÅ«ti taikoma tokiems statiniams kaip sandėliukas ir voljeras, kÄ ir nurodė atsakovų atstovė bei patvirtina byloje esantys įrodymai (t. 2 b. l. 59-60), kuriais atsakovas buvo ragintas nugriauti bÅ«tent sandėliukÄ ir voljerÄ .

20. Vertinant sutarties šalies Z. J. elgesį sutarties sudarymo metu ir po to, teismas pažymi, kad joks vidutiniškai protingas asmuo neparduotų savo šeimos gyvenamosios vietos, o įvertinus nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus akivaizdu, kad gyvenamosios vietos atsakovas Z. J. parduoti nenorėjo, tokia valia 2008 m. vasario 8 d. pirkimo pardavimo sutartyje išreikšta nebuvo, notarei ši valia išreikšta nebuvo. Vėlesnis J. B. elgesys patvirtina, kad ir jis neturėjo valios įgyti ginčo statinius, o teismo posėdžio metu jo nurodytos priešingos aplinkybės vertintinos kritiškai, atsižvelgiant į tai, jog ieškovė ir J. B. yra draugai.

21. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijus, J. B. 2008 m. vasario 8 d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu neįgijo nuosavybės teisės į ginčo statinius.

22. Atsižvelgiant į tai, kad nei J. B., nei G. D. niekada nuosavybės teisių į ginčo statinius neturėjo, atitinkamai ir ieškovė niekada nebuvo ir nėra įgijusi nuosavybės teisės į ginčo statinius. Byloje nėra duomenų apie tai, jog ginčo statiniai buvo pastatyti savavališkai, todėl ieškinys, nesant pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimų, atmestinas.

23. A. V. J. bylos nagrinėjimo metu patyrė 1 200,00 Eur iÅ¡laidų už advokato teisines paslaugas, 242,00 EUR iÅ¡laidų už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimÄ (t. 1 b. l. 194-197) nagrinėjant bylÄ pirmÄ kartÄ , taip pat 605,00 EUR už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ (t. 2 b. l. 29-30) ir 1000,00 EUR atstovavimo iÅ¡laidų Å¡ioje byloje (t. 2 b. l. 94-95). IeÅ¡kinį atmetus, Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ ir apimtį, laikytinos protingomis ir atsakovui priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 88 str., 93 str. 1 d., 98 str.).

24. Teismo turėtos pašto išlaidos šioje byloje sudaro 19,95 EUR, kurios atmetus ieškinį priteistinos iš ieškovės.

25. Įsiteisėjus teismo sprendimui, naikintinos teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 259 – 260 straipsniais, 270 straipsniu, n u s p r e n d ė: Ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovės J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3047,00 EUR (tris tūkstančius keturiasdešimt septynis eurus 0 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Priteisti iš ieškovės J.

B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 19,95 EUR (devyniolika eurų 95 ct) paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a. s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660). Ä®siteisėjus teismo sprendimui panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartimi byloje taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mus. Teisėjas Alfredas Juknevičius