2016-03-23 Nr. AB-6683-3-63-3-02864-2015-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-268-525/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02864-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, prašymą atsakovui A. Č. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) su prašymu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą. Prašymą pareiškėjo vardu pateikė uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir KRATC), nurodydamas, kad veikiama pagal sutartį. Prašyme nebuvo nurodoma iš kokios sutarties kildinami atstovavimo teisiniai santykiai, tačiau iš prašymo turinio teismas preziumavo, kad atstovavimo teisinis pagrindas grindžiamas 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutarties J4-831 nuostatomis.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 6 d. nutartimi pareiškėjo Administracijos, atstovaujamo KRATC, prašymą atsakovui A. Č. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo, atsisakė priimti ir nurodė nutarčiai įsiteisėjus, prašymą su priedais grąžinti jį pateikusiam asmeniui.

2016 m. sausio 14 d. Klaipėdos apygardos administraciniame teisme gautas Administracijos, atstovaujamos UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, 2016 m. sausio 13 d. atskirasis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartį ir priimti pareiškėjo Administracijos, atstovaujamos KRATC, prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. Administracijos vardu atskirąjį skundą pateikė KRATC, pasirašė pastarosios bendrovės darbuotojas, nurodant, kad veikiama pagal sutartį (įžanginė prašymo dalis), aprašomojoje dalyje akcentuojant, kad veikiama ir pagal atskirą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos suteiktą įgaliojimą Dėl atstovavimo (be numerio) ir 2015 m. gruodžio 22 d. perįgaliojimus Nr. 36 ir Nr. 41.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 15 d. nutartimi pareiškėjo Administracijos, atstovaujamos KRATC, atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-1119-386/2016 panaikinimo nepriėmė ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Teismas vertino, kad KRATC teisę atlikti procesinius veiksmus pareiškėjo Administracijos vardu grindžia 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutarties J4-831, kuria koncesininkui perleista teisė rinkti rinkliavas, 47 punkto nuostatomis, numatančiomis, kad koncesininkas turi teisę kreiptis į teismą dėl vietinės rinkliavos, taip pat 2015 m. gruodžio 21 d. Administracijos direktoriaus įgaliojimu, kuriuo koncesijos sutarties pagrindu KRATC įgaliojamas atstovauti Administraciją administracinėse bylose dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. 2015 m. gruodžio 21 d. Administracijos įgaliojimas grindžiamas išimtinai 2015 m. liepos 9 d. koncesijos sutartimi Nr. J4-831, jokie kiti teisiniai pagrindai atstovavimo ar pavedimo santykiams pagrįsti nenurodomi.

Pažymėta, kad teismas 2016 m sausio 4 d. nutartyje, kuri yra šio atskirojo skundo dalyku ir priimta nagrinėjant teisinę situaciją, kai pareiškėjo vardu prašymas teiktas atstovavimo santykius grindžiant išimtinai Koncesijos sutarties nuostatomis, o ne įgaliojimo pagrindu, kuris teismui nebuvo teikiamas ir net nenurodytas kaip teisinė atstovavimo prielaida, akcentavo, jog tarp pareiškėjo Administracijos ir KRATC 2007 m. liepos 9 d. pasirašius koncesijos sutartį tarp sutarties šalių neatsirado atstovavimo teisiniai santykiai nei kaip įstatyminio atstovo, nei kaip atstovo pagal pavedimą (ABTĮ 49 straipsnio 2 ir 3 dalys), o vietinės rinkliavos administratorius veikia kaip savarankiškas ūkio subjektas koncesijos sutartyje numatytomis sąlygomis. Šias aplinkybes patvirtina ir 2015 m. kovo 23 d. įgaliojimas Nr. 20, kuriuo grindžiami prašymą pasirašiusio asmens įgalinimai pasirašyti prašymą veikiant būtent pagal KRATC, o ne Administracijos direktoriaus išduotą įgaliojimą.

Teismas nurodė, kad Lietuvos koncesijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis apibrėžia koncesijos sąvoką – vadovaujantis koncesijos sutartimi ir joje nustatytomis sąlygomis suteikiančiosios institucijos koncesininkui pagal šį Įstatymą suteikiamas leidimas vykdyti ūkinę komercinę veiklą, susijusią su infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, plėtra, atnaujinimu, pakeitimu, remontu, valdymu, naudojimu ir (ar) priežiūra, teikti viešąsias paslaugas, valdyti ir (ar) naudoti valstybės, savivaldybės turtą (tarp jų eksploatuoti gamtos išteklius), kai koncesininkas pagal koncesijos sutartį prisiima visą ar didžiąją dalį su tokia veikla susijusios rizikos bei atitinkamas teises ir pareigas, o koncesininko atlyginimą už tokią veiklą sudaro tik teisės užsiimti atitinkama veikla suteikimas ir pajamos iš tokios veiklos ar tokios teisės suteikimas ir pajamos iš tokios veiklos kartu su atlyginimu, mokamu koncesininkui suteikiančiosios institucijos, atsižvelgiant į jos prisiimtą riziką. Koncesijos įstatymo 27 straipsnio 2 dalis numato, kad tais atvejais, kai koncesijos sutarties dalykas yra viešųjų paslaugų, už kurias yra ar gali būti renkama vietinė rinkliava pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymą, teikimas, suteikiančioji institucija gali suteikti ar perleisti koncesininkui teisę rinkti tokias rinkliavas iš fizinių ir juridinių asmenų. Tokiu atveju suteikiančioji institucija turi užtikrinti, kad būtų priimti visi tokiai teisei įgyvendinti reikalingi kompetentingų savivaldybių institucijų sprendimai.

Teismas pažymėjo, kad tiek procesiniame dokumente, tiek atskirajame skunde pareiškėjo Administracijos atstovas KRATC nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybė, kaip koncesiją suteikiančioji institucija, užtikrino ir priėmė bei įgyvendino visus teisės aktus, kuriais perdavė viešosios paslaugos teikimą koncesininkui, suteikė teisę rinkti vietinę rinkliavą, tame tarpe ir kreiptis dėl vietinės rinkliavos išieškojimo teisminiu keliu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 19, 2010 m. birželio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A822-382/2010, taip pat konstatuota, kad įstatymas įtvirtina neribotą galimybę naudotis teise pavesti teikti viešąsias paslaugas savo įsteigtam ūkio subjektui. Taigi Klaipėdos miesto savivaldybė viešųjų paslaugų teikimą bei vietinės rinkliavos rinkimą yra perdavusi vietinės rinkliavos administratoriui – KRATC, kuris savarankiškai vykdo vietinės rinkliavos administravimą ir veikia ne kaip Klaipėdos miesto savivaldybės atstovas, o kaip savarankiškas juridinis vienetas.

2015 m. birželio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1581-502/2015, jos motyvuojamosios dalies 90 punkte, vertindama būtent Klaipėdos miesto savivaldybės veiksmus Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio aspektu taip pat konstatavo, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, sąvartynų įrengimas bei eksploatavimas, kaip savivaldybėms priskirta funkcija, pagal Vietos savivaldos įstatymą apima ir komunalinių atliekų tvarkymo sistemų, inter alia atliekų tvarkymo (inter alia atliekų naudojimo ir šalinimo) viešųjų paslaugų teikimo, organizavimą. Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas, taip pat įvertinus Atliekų tvarkymo įstatyme (2002 m. liepos 1 d. įstatymo redakcija) pateiktus sąvokų „atliekų tvarkymas“, „atliekų naudojimas“, „atliekų šalinimas“ apibrėžimus, darytina išvada, kad minėtais savivaldybių sprendimais ir / arba jų pagrindu sudarytomis sutartimis regioniniams atliekų tvarkymo centrams buvo pavesta teikti komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo paslaugas, t. y. vykdyti ūkinę veiklą Konkurencijos įstatymo prasme. Cituojamos nutarties motyvuojamosios dalies 103 punkte konstatuota, kad Klaipėdos miesto savivaldybė vykdyti ūkinę veiklą pavedė būtent KRATC, kuri savarankiškai vykdo ūkinę veiklą.

Įvertinus aukščiau išdėstytą ir konstatavus, kad Klaipėdos miesto savivaldybė su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimu ir plėtojimu susijusias pareigas 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutartimi Nr. J4-831 perdavė savarankiškai regiono savivaldybių įsteigtai įmonei KRATC, kuri savarankiškai vykdo jai perduotas funkcijas (ūkinę veiklą), teismui buvo akivaizdu, kad tarp Administracijos ir KRATC šioje srityje nėra susiklostę jokie atstovavimo teisiniai santykiai nei kaip atstovo pagal įstatymą (ABTĮ 49 straipsnio 2 dalis), nei kaip įgalioto atstovo pagal pavedimą (ABTĮ 49 straipsnio 3 dalis) ir vietinės rinkliavos administratorius veikia kaip savarankiškas ūkio subjektas koncesijos sutartyje numatytomis sąlygomis.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas Administracija ir atstovu įvardijamas KRATC yra savarankiški teisės subjektai, todėl pagal bendrąsias prievolių atsiradimo taisykles ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.81 straipsnio 1 dalį kaip juridiniai asmenys įgijo civilines teises, prisiėmė civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 55 straipsnis taip pat numato, kad bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo. Iš to seka, kad juridinio asmens atstovimas kitam juridiniam asmeniui iš vis nėra numatytas. Todėl teisinio vertinimo nekeičia ir po to kai teismas išsprendė prašymo priėmimo klausimą naujai įvardintas kitas atstovavimo pagrindas – Administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 21 d. įgaliojimas (be numerio), kadangi šis įgaliojimas nei įstatyminio ABTĮ 49 straipsnio 2 dalyje, nei pavedimo pagal ABTĮ 49 straipsnio 3 dalį, numatytų atstovavimo teisinių santykių nesukūrė.

Be to CPK 55 straipsnis numato, kad bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiuo gi atveju 2015 m. gruodžio 21 d. Administracijos direktorius įgaliojime (be numerio) nenurodė jokio Vietos savivaldos įstatyme ar kitame teisės akte numatyto teisinio pagrindo, suteikiančio teisę įgalioti kitą juridinį asmenį vietos savivaldos vykdomosios institucijos vardu atlikti veiksmus, susijusius su teisminiu atstovavimu. Konstatuota, kad juridinio asmens kitam juridiniam asmeniui suteiktas įgaliojimas dėl šioje nutartyje aukščiau nurodytų aplinkybių, nesukuria jokių pavedimo teisinių santykių.

Remdamasis išdėstytu, teismas konstatavo, kad atskirąjį skundą pareiškėjo Administracijos vardu dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-1119-386/2016 panaikinimo, padavė įgaliojimų neturintis atstovas, todėl atskirąjį skundą, vadovaujantis ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 3 punktu, atsisakyta priimti.

III. Pareiškėjas Administracija pateikė 2016 m. sausio 25 d. atskirąjį skundą, kuriuo prašo:

1) panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį dėl atsisakymo priimti pareiškėjo Administracijos, atstovaujamo KRATC, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo Administracijos, atstovaujamo KRATC, prašymą dėl vietinės rinkliavos skolos priteisimo ir atskirąjį skundą priimti;

2) panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartį, ir priimti pareiškėjo Administracijos, atstovaujamo KRATC, prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Atskirajame skunde pateikia šiuos argumentus:

1) Teismas nepagrįstai ir neteisėtai sprendė, kad vietinės rinkliavos administravimo srityje tarp KRATC ir Administracijos nėra susiklostę jokie atstovavimo santykiai. KRATC nuo 2008 m. liepos 1 d. iki šiol vykdo vietinės rinkliavos administravimą, įskaitant ir teisminį išieškojimą, Administracijos pavedimu ir išimtinai Administracijos naudai. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas numato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas bei tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-426 redakcija, 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T2-330 redakcija) patvirtintus Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus KRATC vykdo Vietinės rinkliavos įmokų surinkimo tarpininko funkciją, nes kiekvieną darbo dieną įmokas perveda į Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. VMI pervestos Vietinės rinkliavos įmokos yra kaupiamos savivaldybės biudžeto pajamų sąskaitoje. Pagal teisinę prigimtį vietinės rinkliavos įmokos yra netiesioginiai mokesčiai ir įskaitomi į savivaldybės biudžetą. Mokėjimo pranešime, kuris pateiktas kartu su prašymu, aiškiai nurodyta, kad vietinės rinkliavos gavėjas yra Klaipėdos miesto savivaldybė, o KRATC yra tik rinkliavos rinkėjas. KRATC yra už Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimą atsakinga institucija turinti Klaipėdos miesto savivaldybės suteiktus įgaliojimus bei pavedimą veikti vietinės rinkliavos administravimo srityje.

2) Iš nutarties turinio akivaizdu, kad teismas sprendė ginčą iš esmės ir vertino Administracijos teisę reikšti reikalavimą dėl vietinės rinkliavos priteisimo spręsdamas klausimą dėl prašymo priėmimo, nors Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 68 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, nutartimi priėmęs skundą (prašymą), pasiruošimo bylos nagrinėjimui teisme stadijoje gali įpareigoti pareiškėją teikti įrodymus, papildomus paaiškinimus dėl keliamų reikalavimų.

3) Iš su atskiruoju skundu pateikto įgaliojimo akivaizdu, kad Administracija atskiru įgaliojimu suteikė teisę KRATC Administracijos vardu kreiptis į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. KRATC atitinkami yra įgaliojęs (perįgaliojęs) darbuotojus teikti prašymus teismui dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. Pažymėjo, kad suteikę įgaliojimą KRATC atstovauti bylose dėl vietinės rinkliavos skolų priteisimo ir siekė teisme administracinę bylą iškelti Administracijos vardu, nes prašymų dėl vietinės rinkliavos išieškojimo apmokestinimas žyminiu mokesčiu nelogiškas, neteisėtas ir nepagrįstas. 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutartimi Nr. J4-831 įtvirtinta koncesininko teisė kreiptis į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo (47 punktas), tačiau nenustatyta, kad pareiškėjas gali būti tik KRATC. Atitinkamai bylose dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, KRATC gali būti savarankiškas pareiškėjas ar kreiptis į teismą Administracijos vardu, nes vietinė rinkliava yra sudedamoji savivaldybės biudžeto dalis.

4) Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų, t. y., antrąją eile tenkinami reikalavimai, susidedantys iš įmokų į biudžetą. Trečiąją eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai. Įmonių bankroto bylose bendrosios kompetencijos teismai kreditorinius reikalavimus kilusius iš vietinės rinkliavos įrašydavo į trečiąją eilę iki buvo pakeista nusistovėjusi praktika ir Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. vasario 21 d. nutartimi Nr. 2-701/2013 (civ. byla Nr. 2-1044-513/2013) išaiškino, kad KRATC reikalavimas dėl vietinės rinkliavos skolos turi būti tenkinamas antrąja eile, o reikalavimas dėl KRATC lėšų gautų, vykdant jo kaip juridinio asmens veiklą, turi būti įrašomas trečiąją eile. Šiuo metu visose įmonių bankroto bylose KRATC reikalavimai dėl vietinės rinkliavos yra prilyginti reikalavimams dėl mokesčių į biudžetą ir tenkinami antrąja eile.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutarties, kuria pareiškėjo Administracijos, atstovaujamo KRATC, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarties atsisakyta priimti pagal ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 3 punktą (skundą paduoda įgaliojimų neturintis atstovas), teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 148 straipsnyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus ABTĮ dvidešimt antrajame skirsnyje numatytas išimtis. Atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama (ABTĮ 149 str. 2 d.). Pagal ABTĮ 150 straipsnio 1 dalį, gavęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas (teisėjas): 1) sutikdamas su atskiruoju skundu ir jei šis paduotas ne dėl nutarčių (nutarimų), priimtų ABTĮ 101 straipsnyje numatytais atvejais, be žodinio nagrinėjimo pats panaikina skundžiamą nutartį ir išsiunčia priimtos šiuo klausimu nutarties nuorašą (skaitmeninę kopiją) bylos proceso dalyviams; 2) nesutikdamas su atskiruoju skundu, nustatyta tvarka nusiunčia bylą su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui. Apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundą paduoda įgaliojimų neturintis atstovas (ABTĮ 134 str. 3 d. 3 p.). Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl minėtos priežasties, t. y. jeigu atskirąjį skundą paduoda įgaliojimų neturintis atstovas, gali būti atsisakoma priimti ir atskirąjį skundą.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo kartu su prašymu ir 2016 m. sausio 13 d. atskiruoju skundu (teisme gautas 2016 m. sausio 14 d.) pateiktus dokumentus, padarė išvadą, kad KRATC neturi įgaliojimų atstovauti pareiškėją Administraciją, įskaitant ir teisę pareiškėjo vardu paduoti atskirąjį skundą. Pareiškėjas 2016 m. sausio 25 d. atskirajame skunde su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė, jog vietinės rinkliavos administravimo srityje tarp KRATC ir Administracijos nėra susiklostę jokie atstovavimo santykiai.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama ir vertindama šiuos pareiškėjo argumentus, akcentuoja, kad atstovavimo administracinėse bylose klausimai reglamentuojami ABTĮ 49–50 straipsniuose, atstovavimas pagal pavedimą yra nustatytas ABTĮ 49 straipsnio 3 dalyje. Pagal ABTĮ 50 straipsnio 2 dalį atstovo pagal pavedimą įgaliojimas vesti teisme bylą suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus šios dalies 1–9 punktuose nustatytus veiksmus, nes įgaliojimas atlikti šiuos veiksmus turi būti specialiai aptartas atstovo įgaliojime (ABTĮ 50 str. 3 d.). Taigi atstovaujamasis atstovaujamojo vardu gali apskųsti teismo sprendimą ar nutartį ir perduoti įgaliojimus kitam asmeniui (perįgalioti) (ABTĮ 50 str. 2 d. 6 ir 7 p.) tik tada, jeigu įgaliojimas atlikti šiuos procesinius veiksmus yra specialiai aptartas atstovo įgaliojime.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad ABTĮ nenustato jokių ribojimų atstovui pagal pavedimą, todėl kitais atstovais, be advokatų ar advokatų padėjėjų, administracinėse bylose gali būti visi asmenys, kurių galimybės atlikti procesinius veiksmus nurodytos įgaliojime, svarbu tik tai, kad subjekto įgaliojimai atstovauti būtų tinkamai įforminti (žr. 2015 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-160-602/2015). Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad juridinio asmens kitam juridiniam asmeniui suteiktas įgaliojimas (šiuo atveju Administracijos suteiktas įgaliojimas KRATC) nesukuria jokių pavedimo teisinių santykių.

Nustatyta, kad 2016 m. sausio 13 d. atskirąjį skundą, kurį pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti, pareiškėjo Administracijos vardu pasirašė KRATC teisininkė G. E. (b. l. 15-16). Iš prie pareiškėjo 2016 m. sausio 13 d. atskirojo skundo pridėto Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 21 d. įgaliojimo matyti, kad jis įgaliojo KRATC atstovauti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai administracinėse bylose dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo visų instancijų teismuose ir atstovaujamojo vardu atlikti visus procesinius veiksmus, įskaitant teismo sprendimo ar nutarties apskundimą ir įgaliojimų perdavimą kitam asmeniui (perįgaliojimą) (b. l. 19). KRATC direktorius 2015 m. gruodžio 22 d. perįgaliojo G. E. atstovauti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai administracinėse bylose, nagrinėjamose apygardų administraciniuose teismuose. Minėtame perįgaliojime yra aptarta G. E. teisė atstovaujamojo vardu apskųsti teismo sprendimą ar nutartį (b. l. 18).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 49–50 straipsniuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, atsižvelgusi į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įvertinusi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 21 d. įgaliojimo ir KRATC direktoriaus 2015 m. gruodžio 22 d. perįgaliojimo turinį, daro išvadą, kad KRATC teisininkė G. E., pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu pasirašiusi 2016 m. sausio 13 d. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarties, buvo tinkamai įgaliota (perįgaliota) atlikti minėtą procesinį veiksmą, t. y. apskųsti teismo nutartį. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias atstovavimą pagal pavedimą, ir dėl to nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo 2016 m. sausio 13 d. atskirąjį skundą pagal ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 3 punktą. Teisėjų kolegija pastebi, kad tokia pozicija atitinka naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr. pvz., 2016 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-192-520/2016; 2016 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-218-525/2016 ir kt.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą, pagrįstumas ir teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl pareiškėjo 2016 m. sausio 25 d. atskirajame skunde suformuluoti prašymai panaikinti minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti pareiškėjo Administracijos, atstovaujamos KRATC, prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo nesprendžiami.

Apibendrinant teisėjų kolegija konstatuoja, jog esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl panaikinama, pareiškėjo 2016 m. sausio 25 d. atskirasis skundas tenkinamas iš dalies ir pareiškėjo 2016 m. sausio 13 d. atskirojo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo 2016 m. sausio 13 d. atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė