ee414edf-e32f-457b-bd01-f441e364af2b · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-649-109/2010; Pirmosios instancijos teismo teisėjas Mindaugas Šimonis;Procesinio sprendimo kategorijos: 20.3.10; 24.2; 34.3; 34.5; 121.18. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS nutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. balandžio 21 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Raimondo Buzelio, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovei D.

N.,              apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės D. N. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-15550-773/2009 pagal ieÅ¡kovės D. N. ieÅ¡kinį atsakovams G. V., Kauno miesto 13-ojo notarų biuro notarei Violetai Bagdanskienei su trečiaisiais asmenimis J. J., G. E. dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir juridinio fakto nustatymo.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė : ieÅ¡kovė D.

N. 2009 m. birželio 3 d. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu (1 t. b. l. 3-5, 28-32), praÅ¡ydama paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimÄ , iÅ¡duotÄ 1998-04-30 Kauno miesto 13-ojo notarų biuro notarės Violetos Bagdanskienės atsakovui G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl 1/2 dalies nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančiu; įpareigoti Kauno miesto 13-ojo notarų biuro notarę VioletÄ Bagdanskienę iÅ¡duoti ieÅ¡kovei D. N. paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ 1/2 dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini); nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po tėvo J.

V. mirties (duomenys neskelbtini), palikimÄ - nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovė D. N. (dukra), jai priklausančiÄ 1/2 dalį nekilnojamojo turto, faktiÅ¡kai priėmė valdyti, t. y. faktiÅ¡kai priėmė palikimÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodė, kad 1997 m. sausio 5 d. mirė jos ir atsakovo G. V. tėvas J. V., po jo mirties atsirado palikimas, o palikėjas testamento dėl turto paveldėjimo nepaliko, todėl jo vaikai - ieÅ¡kovė D.

N. ir atsakovas G. V., buvo pirmos eilės įpėdiniai, t. y. J. V. turto paveldėtojai, kurie turėjo paveldėti palikėjo turtÄ pagal įstatymÄ lygiomis dalimis. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad neaiÅ¡ku, kokiu bÅ«du atsakovas G. V. vienas paveldėjo visÄ palikėjo nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), o Kauno miesto 13-ojo notarų biuro notarė Violeta Bagdanskienė, nepatikrinusi duomenų, ar dar yra teisėtų įpėdinių kartu priimti palikimÄ , iÅ¡davė paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimÄ atsakovui G.

V.. IeÅ¡kovės teigimu, nors ji ir nesikreipė į notarÄ per įstatyme nustatytÄ laikÄ dėl palikimo priėmimo, bet neatsisakė palikimo, visÄ palikėjo nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ji faktiÅ¡kai valdo nuo tėvo J. V. mirties dienos, t. y. rÅ«pinasi turtu, valdo, naudoja, prižiÅ«ri ir juo disponuoja. IeÅ¡kovė atkreipė dėmesį, kad atsakovui G. V. yra apribotos nuosavybės teisės į visÄ turtÄ dėl civilinio ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje pagal J. J. ir G.

E. civilinį ieÅ¡kinį, t. y. ir į turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimu (1 t., b. l. 135-140) ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės D. N. 36,35 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei. Teismas konstatavo, kad 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendras 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas ginčyti notarės V. Bagdanskienės 1998 m. balandžio 30 d. iÅ¡duotÄ Paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimÄ ieÅ¡kovei D.

N. baigėsi dar 2001 m. gegužės 5 d., tuo tarpu ieÅ¡kovė D. N. į teismÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo ginčijimo Å¡ioje civilinėje byloje kreipėsi tik 2009 m. birželio 3 d. (b. l. 3), t. y. praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ daugiau kaip aÅ¡tuonis metus. Atsižvelgiant į tai, kad tretieji asmenys J. J. ir G. E. prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį (b. l. 61), ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinti neprašė nei bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu, nei savo baigiamosiose kalbose, kurias pateikė ir raÅ¡tu (b. l. 127-129), teismas iÅ¡ byloje esančių įrodymų ir nurodytų duomenų ex officio nenustatė svarbių priežasčių, kurios bÅ«tų pagrindas atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl laikė, kad byloje taikytina ieÅ¡kinio senatis (1964 m.

CK 90 straipsnis). Teismui atmetus ieÅ¡kinio reikalavimo dalį dėl paveldėjimo teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančia, atmesti ir kiti du ieÅ¡kinio reikalavimai, kadangi visas nekilnojamasis turtas, esantis Kaune, Rožių g. 26, nuosavybės teisėmis priklauso atsakovui G. V., Å¡ios atsakovui priklausančios nuosavybės pagal ieÅ¡kovės D. N. pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį teismas nematė pagrindo panaikinti, nes atsakovui iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas paliktas galioti visa apimtimi, todėl toks juridinis faktas nesukeltų teisinių pasekmių.

Be to, teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kinio reikalavimo dalis nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ieÅ¡kovė D. N. priėmė palikimÄ , turi bÅ«ti atmesta kaip neįrodyta. Patikslintu apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė D. N. praÅ¡o panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimÄ ir bylÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės, patenkinti ieÅ¡kinį, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (2 t. b. l. 2-5). Nurodo, kad teismas nesivadovavo vienu pagrindinių teisės principų – iÅ¡ neteisės teisė negali atsirasti (jus ex injurija non oritur), todėl nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kinys atmestinas pasibaigus ieÅ¡kinio senačiai, nors turėjo konstatuoti, kad atsakovas neteisėtai priėmė palikimÄ (sukčiaudamas) ir bylÄ perduoti prokurorui.

Teismas neanalizavo visų esminę reikšmę turinčių bylai aplinkybių, neįvykdė įstatymu nustatyto imperatyvo ir nepasisakė, kurios iš aplinkybių yra nustatytos, kurios ne, taigi, teismas nesiėmė visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Teismas turėjo surinkti visus duomenis apie ieškovę ir tik tada spręsti dėl jos atidumo ir rūpestingumo. Ieškovės tėvas gyveno savo motinos (ieškovės močiutės) name Rožių g. 26 taip ir nepriėmęs palikimo po jos mirties, todėl ieškovė nesuprato, kad teisiškai nesutvarkius dokumentų teisėtai priklausantis turtas gali būti prarastas sukčiaujant kitiems asmenims.

Be to, teismas nepasisakė dėl atsakovo atsiliepime išdėstytų argumentų, todėl atrodo, jog ginčas byloje vyksta tik tarp ieškovės ir trečiųjų asmenų, todėl darytina išvada, kad teismas byloje buvo šališkas. Taip pat teismas neišreikalavo visų dokumentų iš notarų biuro, todėl negalėjo teisingai išspręsti bylos. Apeliantė pažymi, kad 1997-1998 m. šalyje buvo krizė, todėl ieškovei rūpėjo ne teisiniai dokumentai, o išgyvenimo klausimai ir rūpesčiai šeimoje.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas G. V. praÅ¡o jį patenkinti skunde nurodytais motyvais (2 t. b. l. 34-40). Nurodo, kad teismas neatskleidė bylos esmės ir tuo pažeidė civilinio proceso teisės normas. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė Kauno miesto 13-ojo notarų biuro notarė Violeta Bagdanskienė praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (2 t. b. l. 32). Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog ieÅ¡kovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , palikimo priėmimas iÅ¡reiÅ¡kiamas aktyviais įpėdinio veiksmais, todėl tylėjimas negali bÅ«ti pripažintas valios priimti palikimÄ iÅ¡reiÅ¡kimu.

Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, ieÅ¡kovė yra pakankamai iÅ¡silavinusi ir turinti gyvenimiÅ¡kos patirties, ji suprato, kad reikia palikimÄ sudarantį turtÄ tvarkyti ir prižiÅ«rėti, pasidalinti kilnojamuosius daiktus ir pinigines santaupas, todėl turėjo suprasti, kad reikia sutvarkyti ir dokumentus dėl nekilnojamojo turto. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ tretieji asmenys J. J. ir G. E. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti (2 t. b. l. 33), kadangi byloje akivaizdu, jog ieÅ¡kovė visokiais bÅ«dais siekia apsaugoti savo brolio turtÄ , kurį dėl priteistų Å¡imtatÅ«kstantinių sumų baudžiamojoje byloje jis gali prarasti.

Be to apeliantė, kaltindama teismÄ , kad jis nesurinko ieÅ¡kovei reikalingų įrodymų, pamirÅ¡o, kad Å¡ios kategorijos bylose teismas nėra aktyvus, o CPK 178 str. numato Å¡alių pareigÄ pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti.             Apeliacinis skundas atmestinas.              Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. (CPK 320 straipsnis).

             Šioje byloje kilo palikimo priėmimo faktiÅ¡kai jį pradėjus valdyti, ieÅ¡kinio senaties termino taikymo klausimai.             Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su teismo sprendimo motyvais ir padarytomis iÅ¡vadomis. Bylos esmė Byloje nustatyta, kad 1997 m. sausio 5 d. mirė ieÅ¡kovės D. N. ir atsakovo G. V. tėvas J. V.. VisÄ tėvui priklausiusį turtÄ â€“ medinį su dviem priestatais gyvenamÄ jį namÄ , Å«kinį pastatÄ , kiemo įrenginius ir 0,0857 ha žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini), 1998 m. balandžio 30 d.

Kauno m. 13- ojo notarų biuro notarės Violetos Bagdanskienės iÅ¡duoto paveldėjimo pagal įstatymÄ Â teisės liudijimo pagrindu paveldėjo atsakovas (paveldėjimo bylos Nr. 44/97/ 17 lapas).IeÅ¡kovė D. N. ieÅ¡kiniu prašė paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimÄ , iÅ¡duotÄ 1998-04-30 Kauno miesto 13-ojo notarų biuro notarės Violetos Bagdanskienės atsakovui G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl 1/2 dalies nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančiu;

įpareigoti Kauno miesto 13-ojo notarų biuro notarę VioletÄ Bagdanskienę iÅ¡duoti ieÅ¡kovei D. N. paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ 1/2 dalį nekilnojamojo turto, (duomenys neskelbtini); nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po tėvo J. V. mirties 1997-01-05, palikimÄ - nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovė D. N. (dukra), jai priklausančiÄ 1/2 dalį nekilnojamojo turto, faktiÅ¡kai priėmė valdyti, t. y. faktiÅ¡kai priėmė palikimÄ .Taigi vienas iÅ¡ ieÅ¡kovės reikalavimų nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji priėmė palikimÄ pradėdama paveldimÄ turtÄ faktiÅ¡kai valdyti, vertintinas kaip pareiÅ¡kimas, jog ji tokiu bÅ«du įgijo nuosavybės teisę į paveldėtÄ turtÄ , todėl, teisėjų kolegijos nuomone, Å¡is reikalavimas yra pagrindinis, o kiti reikalavimai yra iÅ¡vestiniai iÅ¡ Å¡io reikalavimo.

Teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, tačiau dėl kitų motyvų.Kadangi faktinio palikimo priėmimo aplinkybės yra ieÅ¡kinio, kuriuo praÅ¡oma panaikinti kitam asmeniui iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ palikimÄ , reikalavimo pagrindas, tai jos turi bÅ«ti iÅ¡tirtos kaip Å¡io ieÅ¡kinio pagrindas. Dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiÅ¡kai jį valdyti, fakto nustatymo.Palikimo priėmimo faktiÅ¡kai pradedant paveldimÄ turtÄ valdyti faktas nustatomas teisme CPK XXVI skyriuje nustatyta tvarka.             Savo esme palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikras teisines pasekmes. (1964 m.

CK 40 straipsnis) Sandoriu, kaip tam tikru teisiniu veiksmu ir asmens valios aktu, sÄ moningai siekiama tam tikro teisinio tikslo. Kiekvieno žmogaus valios veiksmo priežastis yra jo Å«kiniai, buitiniai ar kiti poreikiai, esantys akstinu sudaryti sandorį. Tačiau sandoriui sudaryti nepakanka tik asmens vidinės valios, bÅ«tina asmens valiÄ iÅ¡reikÅ¡ti įstatymo nustatyta forma ir terminais, kad jo valiÄ Å¾inotų kiti asmenys. Tik toks valios iÅ¡reiÅ¡kimas gali sukelti civilines teisines pasekmes.              1964 m.

CK 587 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimo priimti iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis; laikoma, kad įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Å iame straipsnyje nurodyti veiksmai turėjo bÅ«ti atliekami per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (LR CK 573 straipsnio 3 dalis).             Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtÄ nuosavybės teise.

Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš:

1) veiksmų fakto, 2) veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Å iuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti, t. y. įpėdiniui nebÅ«tina kreiptis į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, į teismÄ dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas.

Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007).              Taigi, vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiÅ¡kai jį pradedant valdyti, reikia atsižvelgti į turto, sudarančio palikimÄ , pobÅ«dį.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad palikimÄ sudarė namų valda. Taigi, bÅ«tina vertinti, kaip gali pasireikÅ¡ti nekilnojamojo daikto faktiÅ¡kas valdymas. Tais atvejais, kai palikimÄ sudaro gyvenamasis namas, faktiÅ¡kas jo valdymas reiÅ¡kia apsigyvenimÄ name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimÄ tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiÅ«rÄ , prievolių, susijusių su namu, vykdymÄ (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimÄ ir pan.). (LAT CBS teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2003).             IÅ¡ ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų seka, kad po tėvo mirties, ji ginčo valdoje neapsigyveno.

BÅ«dama susistuokusi su R. N., iki tėvo mirties ji gyveno (duomenys neskelbtini), o 1997 m. rugpjūčio mėn. iÅ¡sikėlė gyventi į Marijampolę.              Apeliantė savo argumentams įrodyti, jog po tėvo mirties rÅ«pinosi namo priežiÅ«ra (jį remontavo), mokėjo mokesčius, pasitarusios su motina kartu iÅ¡nuomavo namÄ Â kitiems asmenims, nepateikė jokių įrodymų apie atliktÄ remontÄ , nepateikė nuomos sutarties bei kvitų apie sumokėtus mokesčius, negalėjo nurodyti laikotarpio ir asmenų pavardžių, kuriems buvo iÅ¡nuomotas namas, todėl teisėjų kolegija kritiÅ¡kai vertina šiuos apeliantės paaiÅ¡kinimus ir jais nesiremia.             IÅ¡Â 2006 m. kovo 27 d. nutarimo laikinai apriboti nuosavybės teises 4 punkto matyti, kad prokuroras G.

V. nuosavybės teise priklausančio turto saugotoja paskyrė jo motinÄ â€“ K. L. B., todėl logiÅ¡ka, kad sulaikius G. V., žemės mokesčius už 2005-2008 m. bei įsiskolinimÄ už suvartotÄ Â elektrÄ sumokėjo motina, tačiau šie raÅ¡ytiniai įrodymai nepatvirtina aplinkybės, jog ieÅ¡kovė po tėvo mirties priėmė palikimÄ .(t. 1, b. l. 21, 94-98, 111).              Taip pat kritiÅ¡kai vertintini atsakovo atsiliepimo į ieÅ¡kinį teiginiai, kad visus palikėjo tėvo J.

V. kilnojamus daiktus, pinigines santaupas su ieÅ¡kove pasidalijo geruoju, nes pati ieÅ¡kovė nurodė, kad tėvas piniginių santaupų neturėjo (b. l. 131).             Apeliantės argumentai, kad ji nebendravo su savo broliu ir jai nebuvo žinoma, kad po tėvo mirties atsakovas paveldėjo tėvui priklausantį turtÄ vertintini kritiÅ¡kai, nes pati teigė, kad paveldėjimo klausimais rÅ«pinosi jos brolis, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose bei apeliaciniame skunde pripažino, kad ji nesidomėjo palikimu, nes jÄ slėgė rÅ«pesčiai Å¡eimoje, neturėjo lėšų ir tik beveik po deÅ¡imties metų pradėjo domėtis paveldėjimo klausimais (t. 1, b. l. 132, 2 t. b. l. 3).                 Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ieÅ¡kovės argumentus, kad ieÅ¡kinį teismas turėjo tenkinti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, kadangi priimant sprendimÄ , visų pirma, privaloma vadovautis įstatymu (CK 1.3 straipsnio 1 dalis). Taip pat kolegija nelaiko reikÅ¡mingais apeliantės teiginių, kad ji nežinojo, jog pagal 1964 m.

CK 587 straipsnį įgyvendindamas savo teisę į palikimÄ Ä¯pėdinis palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tiek Konstitucijoje, tiek CK aiÅ¡kiai numatyta, jog įstatymų nežinojimas ir netinkamas jų nuostatų suvokimas, neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (LR Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis, CK 1.6 straipsnis).             Kaip buvo paminėta pagal 1964 m.

CK 587 straipsnį įgyvendindamas savo teisę į palikimÄ Ä¯pėdinis palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Å¡iuo metu galiojančio 2000 m. CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas). Praleidus šį terminÄ ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ä®statyme nustatytÄ terminÄ palikimui priimti gali pratęsti teismas, jeigu jis pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Pasibaigus Å¡iam terminui palikimas gali bÅ«ti priimtas nesikreipiant į teismÄ tik tuo atveju, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimÄ Ä¯pėdiniai (1964 m. CK 588 straipsnis, 2000 m. CK 5.57 straipsnis). Taigi, ieÅ¡kovė su atsakovu turėjo visas galimybes iÅ¡spręsti tarpusavyje palikimo priėmimo klausimÄ , nesikreipdama į teismÄ , tačiau, kolegijos nuomone, tai jie turėjo padaryti iki 2006 m. kovo 27 d.              IeÅ¡kovė yra baigusi Marijampolės aukÅ¡tesniÄ jÄ pedagoginę mokyklÄ , ikimokyklinio auklėjimo specialybę, jai suteikta ikimokyklinių įstaigų auklėtojos kvalifikacija, todėl kaip vidutinio apdairumo žmogus, turėjo pasidomėti po tėvo mirties atsiradusiu palikimu (1 t., b. l. 126).             NesirÅ«pinimas savalaikiu savo teisės į palikimÄ realizavimu, rodo ieÅ¡kovės nerÅ«pestingumÄ , aplaidumÄ .             Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovė nelaikė savęs paveldimo turto savininke, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad po tėvo mirties, ji faktiÅ¡kai pradėjo palikimÄ valdyti, taigi ir priėmė jį. Teismas pagrįstai šį jos reikalavimÄ kaip neįrodytÄ atmetė. (CPK 178 straipsnis, 1964 m.

CPK 573 straipsnis).             Nustačius, kad D. N. kreipėsi į teismÄ dėl juridinio fakto nustatymo tik 2006 m. birželio 3 d., t.y. praėjus net 8 metams ir 5 mėnesiams po tėvo J. V. mirties ir tik po to, kai 2006 m. kovo 27 d. buvo priimtas Kauno apygardos prokuroro nutarimas laikinai apriboti G. V. nuosavybės teises į paveldėtÄ turtÄ , (1 t. b. l. 21), teisėjų kolegija sutinka su notarės ir trečiųjų asmenų atsiliepimo į apeliacinį skundÄ teiginiu, kad ieÅ¡kovė savo ieÅ¡kiniu, o atsakovas atsiliepimais į ieÅ¡kinį ir apeliacinį skundÄ Â Â Â bando apsaugoti ½ dalį J.

V. palikimo nuo areÅ¡to ir iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo į šį turtÄ J. J. ir G. E. civilinių ieÅ¡kinių patenkinimui baudžiamojoje byloje.             Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovui pripažįstant ieÅ¡kinį ir teismui patenkinus jį, bÅ«tų pažeisti trečiųjų asmenų J. J. ir G. E. turtiniai interesai, todėl ieÅ¡kovei nepraÅ¡ant pratęsti termino palikimui priimti, o tretiesiems asmenims reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį, ieÅ¡kovės reikalavimas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji priėmė palikimÄ pradėdama paveldimÄ turtÄ faktiÅ¡kai valdyti, atmestinas taip pat ir dėl pasibaigusio ieÅ¡kinio senaties termino, nes ieÅ¡kininio senaties termino pasibaigimas iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kiniui atmesti. (1964 m.

CK 90 straipsnio 1 dalies, 83, 86 straipsniai, 85 straipsnio 2 dalis).              Atmetus ieÅ¡kovės pirmÄ jį ieÅ¡kinio reikalavimÄ â€“ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog  po tėvo mirties ieÅ¡kovė priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti, atmestini ir kiti jos reikalavimai dėl paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimo iÅ¡ dalies pripažinimo negaliojančiu ir notarės įpareigojimo iÅ¡duoti jai paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ Ä¯ ½ dalį nekilnojamojo turto, esančių Rožių g. 26, Kaune, nes šie reikalavimai yra iÅ¡vestiniai iÅ¡ pirmojo reikalavimo.

             Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo 2010 m. sausio 21 d. nutartimi apeliantei buvo atidėtas 2265 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas iki bylos iÅ¡sprendimo apeliacinės instancijos teisme (2 t. b.l. 25, 26). Taip pat pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas patyrė 6,80 Lt iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, todėl atmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , 2265 Lt žyminis mokestis bei 6,80 Lt iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iÅ¡ apeliantės valstybei (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :              apeliacinį skundÄ atmesti.             Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

             Iš ieškovės D. N. priteisti 2265 Lt žyminį mokestį ir 6,80 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei Kolegijos pirmininkė                                                                                                                           Birutė Bobrel Kolegijos teisėjai :

                                                                                                                    Aušra Baubienė                                                                                                                                         Raimondas Buzelis