ee3fe70a-19cc-4630-bb0a-142c084fc649 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas Artūras Pažarskis Pranešėjas Artūras Pažarskis                      Baudžiamoji byla Nr. 1A-626-648/2013Teisėjas Olegas Zaicevas                                      Teisminio proceso Nr. 1-57-2-00051-2012-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.19.4.; 2.1.7.1.;2.1.7.4.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 31 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, teisėjų Lauretos Ulbienės ir Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,sekretoriaujant Irmai Greičiuvienei,dalyvaujant prokurorei Audronei Pupeikienei,nuteistajai R.

G., jos gynėjui advokatui Algimantui Kliunkai,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo nuteistosios R. G. gynėjo advokato Algimanto Kliunkos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 18 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. (dėl 2012 m. vasario 1 d. nusikalstamos veikos) 10 MGL (1 300 Lt) dydžio bauda,pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. (dėl 2012 m. vasario 6 d. nusikalstamos veikos) 10 MGL (1 300 Lt) dydžio bauda.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du ir R.

G. paskirta galutinė subendrinta bausmė - 15 MGL (1 950 Lt) dydžio bauda.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,nustatė:R. G. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. už tai, kad ji, bÅ«dama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, dirbdama (duomenys neskelbtini) gydytoja, nuo 2011-01-03 iki 2013-03-11 bÅ«dama suteiktose vaiko priežiÅ«ros atostogose, J. I. Å . praÅ¡ymu, gautu 2012-02-01 telefoninio pokalbio 12.38-12.40 val. trukmės metu su J. I. Å ., 2012-02-01, tarp 12.40-16.02 val., ateidama į (duomenys neskelbtini) laikino saugojimo patalpÄ , esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paimdama specialisto iÅ¡vadÄ Nr. M 857/11(01), suraÅ¡ytÄ (duomenys neskelbtini) gydytojo S. L. ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 12-1-02697-11, jÄ perskaitydama, 2012-02-01 bÅ«dama (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, paskambinusi iÅ¡ savo mobiliojo ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini) J.

I. Å ., ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 12-1-02697-11 turinčiai procesinį įtariamosios statusÄ , į mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ Nr. (duomenys neskelbtini), telefoninio pokalbio 16.02-16.03 val. trukmės metu nurodydama, kad kÅ«dikio mirties priežastis yra plaučių uždegimas, histologiÅ¡kai buvo rasta pÅ«lių, joks mechaninis sužalojimas nerastas, eksperto iÅ¡vadoje yra kvėpavimo nepakankamumas, tokiu bÅ«du piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir tokiais, susijusiais su tarnybinių pareigų atlikimu, veiksmais pažeisdama valstybės deklaruojamus įstatymų virÅ¡enybės, teisėtumo, lojalumo ir kitus valstybės principus, parodė nepagarbÄ Lietuvos Respublikos įstatymams ir poįstatyminiams aktams, kurdama savivalės, įstatymų nepaisymo sistemÄ , diskreditavo valstybės tarnautojo ir jam prilyginto asmens vardÄ , dėl to didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, kadangi pažeisdama 2002-10-29 Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo Nr. IX-1161 10 str. reglamentuotÄ teismo eksperto priesaikÄ , prisiekusi dorai ir sÄ Å¾iningai atlikti teismo eksperto pareigas, sakyti teisme tik tiesÄ ir nieko nenuslėpti, gerbti dorovės normas, žmogaus ir piliečių teises bei laisves, saugoti profesinę paslaptį, 12 str. 5 p. nuostatÄ , įpareigojančiÄ teismo ekspertÄ saugoti valstybės, tarnybos, komercines ir profesines paslaptis, neskelbti duomenų be jÄ paskyrusios institucijos leidimo, (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2010-03-18 įsakymu Nr. 59 patvirtintų Darbo tvarkos taisyklių 96.4 p., įpareigojantį laikytis dorovingumo principo, saugoti nepriekaiÅ¡tingÄ darbuotojo reputacijÄ , elgtis sÄ Å¾iningai, taktiÅ¡kai, atmesti nepagrįstus praÅ¡ymus, nesinaudoti kito asmens klaidomis ar nežinojimu, (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2010-07-29 įsakymu Nr. 163 patvirtinto (duomenys neskelbtini) pareigybės apraÅ¡ymo 6.21 p., įpareigojantį laikytis dorovingumo principo, saugoti nepriekaiÅ¡tingÄ darbuotojo reputacijÄ , laikytis duotos priesaikos, elgtis sÄ Å¾iningai, taktiÅ¡kai atmesti nepagrįstus praÅ¡ymus, nesinaudoti kito asmens klaidomis ar nežinojimu, (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2010-07-09 įsakymu Nr. 143/1 patvirtintų (duomenys neskelbtini) nuostatų 10.10 p., įpareigojantį neplatinti ir nevieÅ¡inti skyriaus veiklÄ reglamentuojančių ir kitų (duomenys neskelbtini) naudojamų dokumentų ir duomenų, jeigu tai nesusiję su tiesioginių pareiginių užduočių vykdymu, J.

I. Å . paskelbė ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 12-1-02697-11 duomenis specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 857/11(01), suraÅ¡ytus (duomenys neskelbtini) gydytojo S. L., be užduotį atlikti objektų tyrimÄ paskyrusios institucijos leidimo.Taip pat R. G. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. už tai, kad ji, bÅ«dama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, dirbdama (duomenys neskelbtini) gydytoja, nuo 2011-01-03 iki 2013-03-11 bÅ«dama suteiktose vaiko priežiÅ«ros atostogose, J. I. Å . praÅ¡ymu, gautu 2012-02-01 telefoninio pokalbio 12.38-12.40 val. trukmės metu su J.

I. Å . 2012-02-01, tarp 12.40-16.02 val., ateidama į (duomenys neskelbtini) laikino saugojimo patalpÄ , esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, paimdama specialisto iÅ¡vadÄ Nr. M 857/11(01), suraÅ¡ytÄ (duomenys neskelbtini) gydytojo S. L. ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 12-1-02697-11, jÄ perskaitydama, 2012-02-06 bÅ«dama savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, 2012-02-06, 20.39 val., D. J., ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 12-1-02697-11 turinčiai procesinį įtariamosios statusÄ , iÅ¡ mobiliojo ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus į jos naudojamÄ mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ Nr. (duomenys neskelbtini), telefoninio pokalbio, kurio trukmė 6.24 min., metu nurodydama, kad kÅ«dikio mirties priežastis yra jau pÅ«lingo kvėpavimo nepakankamumas, pÅ«lingas plaučių uždegimas, nebeprisimena ar abipusis, ar vienpusis, neužsirašė, plaučių uždegimas, tokiu bÅ«du piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir tokiais, susijusiais su tarnybinių pareigų atlikimu, veiksmais pažeisdama valstybės deklaruojamus įstatymų virÅ¡enybės, teisėtumo, lojalumo ir kitus valstybės principus, parodė nepagarbÄ Lietuvos Respublikos įstatymams ir poįstatyminiams aktams, kurdama savivalės, įstatymų nepaisymo sistemÄ , diskreditavo valstybės tarnautojo ir jam prilyginto asmens vardÄ , dėl to didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, kadangi pažeisdama 2002-10-29 Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo Nr. IX-1161 10 str. reglamentuotÄ teismo eksperto priesaikÄ prisiekusi dorai ir sÄ Å¾iningai atlikti teismo eksperto pareigas, sakyti teisme tik tiesÄ ir nieko nenuslėpti, gerbti dorovės normas, žmogaus ir piliečių teises bei laisves, saugoti profesinę paslaptį, 12 str. 5 p. nuostatÄ , įpareigojančiÄ teismo ekspertÄ saugoti valstybės, tarnybos, komercines ir profesines paslaptis, neskelbti duomenų be jÄ paskyrusios institucijos leidimo, (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2010-03-18 įsakymu Nr. 59 patvirtintų Darbo tvarkos taisyklių 96.4 p., įpareigojantį laikytis dorovingumo principo, saugoti nepriekaiÅ¡tingÄ darbuotojo reputacijÄ , elgtis sÄ Å¾iningai, taktiÅ¡kai, atmesti nepagrįstus praÅ¡ymus, nesinaudoti kito asmens klaidomis ar nežinojimu. (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2010-07-29 įsakymu Nr. 163 patvirtinto (duomenys neskelbtini) pareigybės apraÅ¡ymo 6.21 p., įpareigojantį laikytis dorovingumo principo, saugoti nepriekaiÅ¡tingÄ darbuotojo reputacijÄ , laikytis duotos priesaikos, elgtis sÄ Å¾iningai, taktiÅ¡kai atmesti nepagrįstus praÅ¡ymus, nesinaudoti kito asmens klaidomis ar nežinojimu, (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2010-07-09 įsakymu Nr. 143/1 patvirtintų (duomenys neskelbtini) nuostatų 10.10 p., įpareigojantį neplatinti ir nevieÅ¡inti skyriaus veiklÄ reglamentuojančių ir kitų (duomenys neskelbtini) naudojamų dokumentų ir duomenų, jeigu tai nesusiję su tiesioginių pareiginių užduočių vykdymu, D.

J. paskelbė ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 12-1-02697-11 duomenis specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 857/11(01), suraÅ¡ytus (duomenys neskelbtini) gydytojo S. L., be užduotį atlikti objektų tyrimÄ paskyrusios institucijos leidimo.Nuteistosios R. G. gynėjas advokatas A. Kliunka apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-18 nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį - iÅ¡teisinti R. G. dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., nes ji nepadarė veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių.Nurodo, kad skundžiamas nuosprendis naikintinas dėl padarytų esminių Lietuvos Respublikos BPK pažeidimų ir dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį R. G. atžvilgiu, nesilaikė Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimÄ , ir teisminės praktikos, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 1-3 p. reikalavimus. Å ie pažeidimai suvaržė baudžiamojo proceso įstatymo garantuotas R. G. teises ir sukliudė teismui iÅ¡samiai bei neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ bei priimti teisingÄ nuosprendį.Teigia, kad nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje (nuosprendžio 1-3 lapai) iÅ¡ tikrųjų nurodytos įrodyta pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės, visiÅ¡kai nesiskiriančios nuo teisme 2013-03-21 pakeisto, tačiau nepagrįsto kaltinimo, jį pažodžiui be jokių pakeitimų perraÅ¡ius.

Dalis kaltinime ir nuosprendyje nurodytų aplinkybių teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodytos, o dalies aplinkybių faktiÅ¡kai visai nebuvo. Pasak advokato, nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje R. G. nepagrįstai kaip dviejų nusikalstamų veikų padarymo bÅ«das inkriminuotas jos atėjimas J. I. Å . praÅ¡ymu į (duomenys neskelbtini) patalpas, specialisto iÅ¡vados Nr. M 857/11(010) paėmimas ir susipažinimas su ja, nors nuteistoji tai padarė tik vienÄ kartÄ - 2012-02-01. Nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, kad ji du kartus kÅ«rė savivalės ir įstatymų nepaisymo sistemÄ , taip pat nepagrindus įrodymais, neatitinkant faktinių aplinkybių nurodyti nuteistosios tariamai pažeisti teisės aktų reikalavimai.

Nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje kaip neva įrodyti nurodyti ne konkrečių nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., padariniai, ne konkrečios įstaigos darbuotojo vardo diskreditavimas ir konkrečios institucijos autoriteto sumenkinimas, sÄ lygojęs didelės žalos padarymÄ valstybei, o nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir vieÅ¡iesiems interesams Lietuvos Respublikos BK 230 str. 1-3 d. įtvirtintų abiejų alternatyvių subjektų - valstybės tarnautojo ir jam prilyginto asmens - vardo diskreditavimas.

Tokiu bÅ«du vienareikÅ¡miÅ¡kai nenustatytas ir neapibrėžtas R. G. pareiginis statusas, jo atitiktis vienai iÅ¡ Lietuvos Respublikos BK 230 str. nurodytų subjektų sÄ vokų, nenustatyta ir neįrodyta, kam konkrečiai buvo padaryta tariama žala, kuri vertinama kaip didelė žala valstybei. Ä® nepagrįstai kaltinime nurodytas aplinkybes savo baigiamosios kalbose atkreipė tiek R. G., tiek jos gynėjas, teigdami, kad toks abstraktus kaltinimas pažeidžia R. G. teisę į gynybÄ .Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas, apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies pradžioje nurodęs kaip teismo nustatytas ir pripažintas įrodytomis R.

G. padarytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, visiÅ¡kai nesiskiriančias nuo teisme pakeisto nepagrįsto ir klaidingo kaltinimo, vėliau tÄ kaltinimÄ ir teismo nustatytas bei įrodytomis pripažintas nusikalstamų veikų aplinkybes neteisėtai pakeitė. Teismas, iÅ¡dėstęs nuteistosios nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvus ir iÅ¡vadas (nuosprendžio 9 l. 2 pastraipa), nurodė skirtingas nustatytas įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų esmines faktines aplinkybes, skirtingÄ jų apimtį ir pobÅ«dį nei nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies pradžioje (nuosprendžio 1-3 l.), t. y. jau nenurodė, kad bÅ«tų nustatęs, jog R.

G. kÅ«rė savivalės ir įstatymų nepaisymo sistemÄ , ji diskreditavo valstybės tarnautojo ir jam prilyginto asmens vardÄ , dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, kadangi pažeidusi įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų nuostatas, J. I. Å . ir D. J. paskelbė ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 12-1-02697-11 duomenis, suraÅ¡ytus (duomenys neskelbtini) specialisto iÅ¡vadoje Nr. 857/11(11) be užduotį atlikti objektų tyrimÄ paskyrusios institucijos leidimo. Neteisėtai teismo pakeistame kaltinime jau nurodyta, kad R.

G. savo pačios inicijuotu ir neteisėtu elgesiu diskreditavo eksperto vardÄ , sumenkino (duomenys neskelbtini) autoritetÄ ir tuo padarė didelės žalos Lietuvos valstybei, nes jai įstatymu suteiktas ir garantuojamas teises bei pareigas panaudojo prieÅ¡ingai savo profesinės veiklos interesams, kadangi savo pažįstamoms J. I. Å . ir D. J. demonstravo savo nuostatas nepaistyti galiojančių įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų. Teismo iÅ¡vada, kad nuteistoji pati inicijavo savo neteisėtÄ elgesį, prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams.

PrieÅ¡ingai, jos tokį elgesį inicijavo J. I. Å . ir D. J., juolab nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies pradžioje teismas pastarÄ jÄ aplinkybę ir nurodė. Teismas nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies motyvuose sÄ moningo eksperto vardo diskreditavimo ir (duomenys neskelbtini) autoriteto sumenkinimo, kartu didelės žalos padarymo Lietuvos valstybei, nebesiejo su ikiteisminio tyrimo duomenų neteisėtu paskelbimu J. I. Å . ir D. J., nes tinkamai neįvertino gynybos iniciatyva iÅ¡reikalautų duomenų bei faktiÅ¡kai neįrodė, jog R.

G. savo veiksmais padarė kokiÄ nors realiÄ Å¾alÄ Ä¯statymų ir teisės aktų ginamoms vertybėms, pakenkė kokiam nors ikiteisminiam tyrimui. Tokiu bÅ«du teismas, nuosprendyje iÅ¡ esmės skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis pakeisdamas teisminio nagrinėjimo metu 2013-03-21 pakeistÄ kaltinimÄ ir nesilaikydamas Lietuvos Respublikos BPK 255 str. 2 d., 256 str. 1 ir 3 d. nustatytų procedÅ«rų, pažeidė bylos nagrinėjimo teisme ribas, taip pat suvaržė nuteistosios teisę į gynybÄ . Be to, kadangi Lietuvos Respublikos BPK 256 str. 1 ir 3 d. nustatyta tvarka teisme pakeistame kaltinime nebuvo nurodytos faktinės aplinkybės, apibÅ«dinančios konkrečius nusikalstamų veikų sudėties požymius, bÅ«tinus nusikalstamų veikų kvalifikavimui pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., ir nebuvo papildomo prokuroro praÅ¡ymo dėl kaltinime nurodytų veikų esminių faktinių aplinkybių pakeitimo teisme, teismas turėjo patikrinti, ar kaltinamasis aktas atitinka Lietuvos Respublikos BPK 219 str. 3 p. reikalavimus ir ar nėra pagrindo bylÄ perduoti prokurorui (Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 3 d.), tačiau to nepadarė.Nurodo, kad jei R.

G. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., tai J. I. Å . ir D. J., praÅ¡ydamos apeliantės gauti ir atskleisti informacijÄ apie kÅ«dikio mirties priežastį, bendrininkavo su ja padarant nusikalstamas veikas, t. y. sukurstė padaryti Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas. Tačiau bylos teisminio nagrinėjimo metu J. I. Å . ir D. J. buvo apklaustos kaip liudytojos pagal Lietuvos Respublikos BPK 277 ir 279 str. nustatytas taisykles, tarp jų ir įspėjus minėtus asmenis dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BPK 163 str. už atsisakymÄ arba vengimÄ duoti parodymus bei dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. už melagingų parodymų davimÄ , nors teismui iÅ¡ anksto buvo žinoma apie jų parodymų turinį.

Tvirtina, kad J. I. Å . ir D. J. Å¡iuo atveju turėjo bÅ«ti tik iÅ¡aiÅ¡kinta pilietinė priedermė ir pareiga teisingai papasakoti viskÄ , kas žinoma byloje, o ne įspėtos jos dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BPK 163 str. ir Lietuvos Respublikos BK 235 str. Tokiu bÅ«du teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 1 ir 4 d., 80 str. 1 p. nuostatas, nepagrįstai pripažino J. I. Å . ir D. J. parodymus įrodymais bei jais grindė nuosprendžio iÅ¡vadas dėl R. G. kaltės padarius nusikalstamas veikas.

Nors nuteistosios gynėjas savo baigiamojoje kalboje kėlė Å¡iuos klausimus, tačiau teismas nuosprendyje nepasisakė dėl to ir nepadarė kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, ar J. I. Å . ir D. J. parodymai laikytini įrodymais, ar ne.R. G. gynėjas bylos teisminio nagrinėjimo metu kėlė klausimÄ ir dėl telefoninių pokalbių tarp J. I. Å ., D. J. bei R. G. turinio kontrolės ir tos kontrolės metu gautų duomenų, kuriais grindžiama ginamosios kaltė padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas, panaudojimo teisėtumo ir leistinumo.

Gynėjas nurodė, kad J. I. Å . telefoninių pokalbių, tarp jų ir 2012-02-01 jos pokalbių su R. G., buvo klausomasi neteisėtai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 154 str. reikalavimus, todėl gauti duomenys neteisėtai panaudoti byloje R. G. atžvilgiu ir teismas negalėjo pripažintų jų įrodymais, kuriais grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis.Nurodo, kad valstybinį kaltinimÄ palaikiusi prokurorė vengė pateikti prie atskirtos bylos nuteistosios atžvilgiu procesinių dokumentų kopijas iÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 12-1-02697-11 dėl Å¡io ikiteisminio tyrimo perkvalifikavimo iÅ¡ kodo 000555 į Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., taip pat pagal kokius baudžiamojo įstatymo straipsnius ir dėl kokių veikų buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai J.

I. Å . bei D. J. atžvilgiu, kada ir dėl kokių nusikalstamų veikų padarymo joms buvo įteikti praneÅ¡imai apie įtarimÄ . Teismo reikalavimu ir tik iÅ¡ Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros pavyko iÅ¡reikalauti procesinio sprendimo, kurio pagrindu buvo klausomasi J. I. Å . ir D. J. telefoninių pokalbių, kopijÄ . PaaiÅ¡kėjo, jog tai buvo ne 2011-07-28 sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., kaip nurodoma prokurorės praÅ¡ymuose ir Vilniaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartyse klausytis minėtų asmenų telefoninių pokalbių, o 2011-07-25 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK vyriausiosios tyrėjos G.

O. D. tarnybinis praneÅ¡imas pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. tik gydytojos D. J. atžvilgiu. Å iame tarnybiniame praneÅ¡ime nieko nenurodoma apie kokias nors nustatytas galimai nusikalstamas J. I. Å . veikas. Taigi, nuo 2011-08-01 iki 2012-02-01 pastarosios telefoninių pokalbių kontrolė buvo sankcionuojama ir atliekama be teisėto pagrindo, kadangi Å¡iuo laikotarpiu nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas J. I. Å . atžvilgiu dėl galimai Lietuvos Respublikos BK 202 str. numatyto nusikaltimo ar kito apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo.

Tik 2012-02-01 jai buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. J. I. Å . nebuvo ir nėra valstybės tarnautoja ar jam prilygintas asmuo, ji nepadarė nusikaltimo valstybės tarnybai ir vieÅ¡iesiems interesams, nebendrininkavo tokioje veikoje su D. J., todėl akivaizdu, kad jos telefoninių pokalbių kontrolė, remiantis D. J. atžvilgiu 2012-07-25 pradėtu ikiteisminiu tyrimu pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., buvo sankcionuojama ir atliekama neteisėtai. Atsižvelgiant į tai, Å¡ios procesinės prievartos priemonės taikymo metu gauti duomenys neteisėtai panaudoti byloje R.

G. atžvilgiu. Be to, kyla abejonė ir dėl D. J. telefoninių pokalbių klausymosi teisėtumo, kadangi nors 2012-07-25 ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-02697-11 buvo pradėtas jos atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. dėl neteisėto pažymos apie vaiko gimimÄ iÅ¡davimo, tačiau 2012-02-01 jai dėl tų pačių faktinių aplinkybių buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ galimai padarius nesunkius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. ir 301 str. 1 d., dėl kurių pagal Lietuvos Respublikos BPK 154 str. negalima elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas.

D. J. iki Å¡iol neįteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., o R. G. atžvilgiu Å¡i procesinė prievartos priemonė nebuvo sankcionuota. Nuteistosios gynėjo tvirtinimu, ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-02697-11, pradėtas ne pagal nusikalstamos veikos požymius, o pagal kodÄ 000555, nesant jokių faktinių duomenų apie nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., padarymÄ , buvo nepagrįstai perkvalifikuotas pagal pastarÄ jį baudžiamojo įstatymo straipsnį tik siekiant sudaryti teisinį pagrindÄ taikyti Lietuvos Respublikos BPK 154 str. numatytÄ procesinę prievartos priemonę.

Teismas nuosprendyje tik konstatavo, jog duomenys, surinkti kontroliuojant J. I. Å ., D. J. ir R. G. telefoninius pokalbius, yra leistini Lietuvos Respublikos BPK 20 str. prasme ir pripažintini įrodymais, tačiau nevertino R. G. gynėjo anksčiau minėtų aplinkybių, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatas. Å iuo atveju taip pat nebuvo atsižvelgta į tai, jog tokiais neteisėtais veiksmais buvo suvaržyta tiek J. I. Å ., D. J., tiek R. G. konstitucinė teisė į telefoninių pokalbių slaptumÄ , įtvirtintÄ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 str., Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 9 d.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad nepagrįstas nuosprendžio argumentas, jog nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , teismas negalėjo kvestionuoti ikiteisminio tyrimo procesinių veiksmų, nes tai prieÅ¡tarauja Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ , taikymo teismų praktikoje apžvalgos 3.6.3. punktui (biuletenis „Teismų praktika“, Nr. 27). Be to, kai duomenys yra gauti taikant procesines prievartos priemones, jie turi bÅ«ti patikrinti kitais baudžiamojo proceso įstatyme numatytais bÅ«dais.

Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu R. G., J. I. Å . ar D. J. nebuvo apklaustos pagal telefoninių pokalbių įraÅ¡us, jų suvestines. Su nuteistÄ ja nebuvo aiÅ¡kintasi, ar ji girdėjo, suvokė ir kaip aiÅ¡kina paÅ¡nekovių J. I. Å . ir D. J. jai telefonu pasakytus atskirus teiginius.Teigia, kad teismas neteisingai nurodė, jog R. G. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios turėjo gynėjÄ , Å¡i teisė nebuvo suvaržyta, ji ir gynėjas skundė priimtus procesinius sprendimus, jų teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas aukÅ¡tesniojo prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiant įtariamÄ ja R. G., nei jai, nei jos gynėjui nebuvo pateikti susipažinti J. I. Å ., D. J. ir R. G. telefoninių pokalbių kontrolės duomenys, jų faktinį ir teisinį pagrindÄ sudarantys duomenys. Su tokiais duomenimis jie susipažino tik pabaigus ikiteisminį tyrimÄ . Prie atskirtos R. G. atžvilgiu ikiteisminio tyrimo medžiagos iÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 12-1-02697-11 nebuvo pridėta kopijų svarbių dokumentų, sudarančių sÄ lygas įvertinti telefoninių pokalbių turinio kontrolės ir jos duomenų panaudojimo R.

G. atžvilgiu teisėtumÄ . Pastarosios gynėjui pateikus praÅ¡ymÄ pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos tokius dokumentus, jis buvo atmestas ikiteisminį tyrimÄ kontroliuojančios ir jam vadovaujančios prokurorės neskundžiamu nutarimu. Taigi, toks nutarimas negalėjo bÅ«ti apskųstas nei aukÅ¡tesniajam prokurorui, nei ikiteisminio tyrimo teisėjui. 2012-11-30 skunde, paduodame bylÄ nagrinėjančiam teismui, buvo nurodyta, jog byla, kurioje R. G. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., buvo perduota teismui 2012-11-22, kaltinamasis aktas jai įteiktas 2012-11-21, o minėtas prokurorės nutarimas atmesti gynėjo praÅ¡ymus buvo iÅ¡siųstas 2012-11-26.

Gynėjas, 2012-11-30 skunde nurodydamas aplinkybes, kurios trukdė bylÄ nagrinėti teisme, prašė teismo bylos parengimo nagrinėti teisme metu priimti nutartį perduoti bylÄ prokurorui dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. ApkaltinamÄ jį nuosprendį priėmęs teismas neiÅ¡nagrinėjo minėto nuteistosios gynėjo skundo, jo nepatenkino ir neatmetė, nes jos gynėjas negavo jokios nutarties nuoraÅ¡o. Tokiu bÅ«du buvo pažeistas Lietuvos Respublikos BPK 238 str. 1 d. įtvirtintas reikalavimas dėl proceso dalyvio - kaltinamosios R.

G. - praÅ¡ymo nagrinėjimo.Nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino R. G. kalta padarius du nusikaltimus, numatytus, Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., nes jos veiksmuose nėra Å¡io nusikaltimo sudėties. Byloje neįrodyta R. G. kaltė - tiesioginė ar netiesioginė tyčia padaryti nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. Tvirtina, kad nuteistoji nesuvokė, jog ji daro kokias nors nusikalstamas veikas, nenorėjo tokių veikų daryti, nenumatė, kad jos veiksmais gali bÅ«ti diskredituotas eksperto vardas, sumenkintas (duomenys neskelbtini) autoritetas ir tuo padaryta didelė neturtinė žala valstybei, nenorėjo padaryti tokios žalos ir sÄ moningai neleido jai atsirasti.

To nepaneigia nuosprendžio teiginys, jog tokie R. G. parodymai vertintini kaip siekis iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už padarytus veiksmus.Pagal bylos teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡tirtus duomenis, R. G. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu, t. y. 2012-02-01 ir 2012-02-06 telefoninių pokalbių metu, prieÅ¡ suteikdama informacijÄ J. I. Å . ir D. J. apie naujagimės A. S. mirties priežastį, nežinojo, kad dėl Å¡io fakto ar apskritai J. I. Å . arba D. J. atžvilgiu pradėtas, atliekamas ir nebaigtas koks nors ikiteisminis tyrimas, kad jos turi įtariamųjų procesinį statusÄ (kurios įtariamosiomis buvo pripažintos visiÅ¡kai ne dėl nusikalstamų veikų, tiesiogiai susijusių su A.

S. mirtimi), kad teismo medicininis tyrimas dėl kÅ«dikio mirties priežasties buvo atliktas kokio nors ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Apie tai nebuvo jokių duomenų (duomenys neskelbtini) specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 857/11(01), su kurios tik rezoliucine dalimi susipažino nuteistoji. Po kÅ«dikio mirties buvo praėję daug laiko, R. G. dar 2011 m. vasarÄ Å¾inojo ir buvo įsitikinusi, jog A. S. mirtis buvo ne nusikalstamos veikos pasekmė, o įvyko dėl ligos. Nuteistoji suvokė, kad jos pasakymai J. I. Å . ir D.

J., jog kÅ«dikis mirė dėl ligos, negali pakenkti ir faktiÅ¡kai nepakenkė įstatymų ir kitų teisės aktų saugomoms vertybėms, kartu ir ikiteisminiam tyrimui. Teismas visiÅ¡kai neįvertino tos aplinkybės, jog R. G. apsisprendė informuoti J. I. Å . ir D. J. dėl kÅ«dikio mirties priežasties tik tada, kai iÅ¡ minėtos specialisto iÅ¡vados sužinojo, jog kÅ«dikio mirtis nebuvo smurtinė. R. G. suteikė informacijÄ apie kÅ«dikio mirties priežastį J. I. Å . ir D. J. jau po jų apklausų, kurių metu ir vėliau jos nebuvo apklausiamos dėl Å¡ios aplinkybės, pastarosios nepasinaudojo ir negalėjo pasinaudoti ta informacija kokiu nors bÅ«du baudžiamajame procese.

Teigtina, kad nuo asmenų, kurie gali bÅ«ti įtarti nusikalstamų veikų gyvybei ir sveikatai padarymu, neslėptina informacija apie nenusikalstamÄ mirties priežastį, o mirties priežastis, esanti jų veikų pasekme, nurodytina praneÅ¡imuose apie įtarimÄ . Teismas nuosprendyje selektyviai atrinko J. I. Å . frazes iÅ¡ neteisėtai kontroliuotų telefoninių pokalbių suvestinės teksto, cituodamas pokalbį tarp jos ir R. G. ne nuo pokalbio pradžios. R. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad J. I.

Å . pokalbio pradžioje pasakė jai, jog „trukdo su rÅ«pesčiu“. Nuteistajai paklausus „dėl ko?“, J. I. Å . atsakė, kad „dėl vaikelio žūties“. Tai rodo, kad J. I. Å . rÅ«pestis buvo ne tai, jog jos namuose buvo atlikta krata, ji yra policijoje, laukia apklausos ir bus įtariamÄ ja, kaip tai akcentuoja teismas. Å ios frazės nuteistoji negirdėjo dėl aplinkos triukÅ¡mo, dėmesio nesutelkimo ir kitų trukdžių. Teisminio nagrinėjimo metu R. G. nebuvo užduotas nei vienas klausimas aiÅ¡kinantis dėl aptariamo telefoninio pokalbio metu jos ar J.

I. Å . pasakytų konkrečių frazių ir teiginių esmės, prasmės, suvokimo. Teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog pradinio J. I. Å . skambučio metu R. G. neva buvo informuota apie ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų atliekamus procesinius veiksmus, susijusius su kÅ«dikio mirties priežastimi, nes dėl Å¡ios aplinkybės J. I. Å . ir D. J. nuo 2012-02-01 iki Å¡iol nėra apklaustos. Teismas be pagrindo teigia ir tai, jog nuteistoji J. I. Å . antrojo telefoninio pokalbio metu buvo informuota apie galimÄ telefoninių pokalbių pasiklausymÄ , kas leidžia teigti, jog jai buvo žinoma apie ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų atliekamus procesinius veiksmus, susijusius su kÅ«dikio mirties priežasties tyrimu.

Pasak gynėjo, kalbos apie galimÄ telefoninių pokalbių pasiklausymÄ ir tų pokalbių tęsimas kaip tik ir įrodo, jog asmenys daugiau mano, jog jų pokalbių nesiklausoma. R. G. parodymų, jog jos veiksmuose nebuvo tyčios padaryti nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., nepaneigia liudytojų G. U. ir J. M. P. parodymai bei byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai, kurie visiÅ¡kai nesusiję nustatant nuteistosios psichinį santykį su darytomis veikomis ir padariniais bei jos galimybe suvokti tuos galimus padarinius.

Pastebima, jog teismas vertino tik R. G. veiksmų tyčiÄ , tačiau visiÅ¡kai neanalizavo jos tyčios padarinių atžvilgiu.Be to, skundžiamu nuosprendžiu įtikinamai nenustatyti ir neįrodyti nuteistosios, kaip nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., subjekto požymiai, taip pat nenurodyta, pagal kokius konkrečius požymius, numatytus Lietuvos Respublikos BK 230 str. 1 d., (duomenys neskelbtini) pripažintinas valstybės tarnautojui prilygintinu asmeniu. Teismas nesirėmė ekspertų veiklÄ reglamentuojančių ir kitų teisės aktų bei ekspertų vykdomų funkcijų analize, nenagrinėjo tos aplinkybės teisme, o tokiÄ iÅ¡vadÄ grindė tik Lietuvos Respublikos BK 230 str. 1 d. numatyta valstybės tarnautojui prilyginto asmens sÄ voka.Pasak R.

G. gynėjo, teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kad R. G. savo veiksmais padarė didelę žalÄ Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. prasme, esmingai sumenkino (duomenys neskelbtini) autoritetÄ ir diskreditavo eksperto vardÄ . Å iuo atveju nebuvo vertintas nuteistosios veikų pavojingumas. Tai, kad R. G. veiksmai nebuvo pavojingi, neperžengiantys drausminio nusižengimo ribų, ir nesukėlė didelės neturtinės žalos patvirtina tos aplinkybės, jog nuteistosios užimamos pareigos nėra aukÅ¡tos (ji nėra vadovė), padarytos veikos yra trumpalaikės (iÅ¡ esmės vienkartinio pobÅ«džio veika), nėra nukentėjusiųjų, nesutriko (duomenys neskelbtini) normalus darbas, nebuvo pažeistos ir suvaržytos kitų žmonių konstitucinės teisės ar laisvės, piktnaudžiaujant tarnyba nebuvo padarytos kitos nusikalstamos veikos, dėl jos veiksmų iÅ¡ esmės nesumenko (duomenys neskelbtini) autoritetas ir nediskredituotas eksperto vardas (tam patvirtinti nebuvo atlikta jokių ikiteisminio tyrimo veiksmų), kilęs rezonansas yra netiesioginis, t. y. jis kilo tik bylos teisminio nagrinėjimo metu ne dėl R.

G. veiksmų, bet dėl kitame ikiteisminiame tyrime pripažintų įtariamosiomis J. I. Å . ir D. J. veiksmų, taip pat dėl vieÅ¡ojoje erdvėje kritiÅ¡kai vertinamų teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų veiksmų atliekant kitÄ ikiteisminį tyrimÄ . Informacijos apie kÅ«dikio nesmurtinės mirties priežastį atskleidimas nesukėlė jokių realių neigiamų pasekmių, ja nebuvo pasinaudota kokiu nors bÅ«du, nepakenkė ir negalėjo pakenkti atliekamam ikiteisminiam tyrimui Nr. 12-1-02697-11.

Kaltinime nurodytais teisės aktais reglamentuotų konfidencialumo taisyklių pažeidimais nuteistoji nepadarė jokios žalos tų teisės aktų saugomoms vertybėms, sėkmingam ir netrukdomam ikiteisminio tyrimo Nr. 12-1-02697-11 atlikimui bei užbaigimui. Nurodo, kad baudžiamoji teisė yra paskutinė, kraštutinė priemonė, kuri taikytina tik tada, jei susiklostę santykiai nėra reguliuojami kitomis teisinėmis priemonėmis arba asmens veikoje yra aiškūs nusikalstamos veikos požymiai, ko šiuo konkrečiu atveju nėra.

Esant baudžiamosios ir drausminės atsakomybės atribojimo problemai, visos abejonės turi bÅ«ti vertinamos R. G. naudai. Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė - apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistosios R. G. gynėjo advokato A. Kliunkos apeliacinis skundas tenkinamas. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su byloje surinktų įrodymų leistinumu Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Lietuvos Respublikos BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais yra iÅ¡imtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga (Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 2 d.). Ä®rodymus teismas privalo iÅ¡tirti ir patikrinti laikydamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 3, 4 d. nuostatose įtvirtintų sÄ sajumo (liečiamumo) ir leistinumo reikalavimų bei juos vertinti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. numatytomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Tai pripažįstama ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K–654/2012).Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl ikiteisminiame tyrime Nr. 12-1-02697-11 Lietuvos Respublikos BPK 154 str. taikytos procesinės prievartos priemonės metu gautų duomenų pripažinimo įrodymais Å¡ioje byloje. Lietuvos Respublikos BPK 154 str. reglamentuoja elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimÄ ir kaupimÄ . Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1236 redakcija), kai pagal prokuroro praÅ¡ymÄ yra priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas gali klausytis asmenų pokalbių, perduodamų elektroninių ryÅ¡ių tinklais, daryti jų įraÅ¡us, kontroliuoti kitÄ elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamÄ informacijÄ ir jÄ fiksuoti bei kaupti, jeigu yra pagrindas manyti, kad tokiu bÅ«du galima gauti duomenų apie rengiamÄ , daromÄ ar padarytÄ labai sunkų, sunkų ar apysunkį nusikaltimÄ arba apie nesunkius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnyje, 1982 straipsnio 1 dalyje, 226 straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 1 dalyje, arba jeigu yra pavojus, kad nukentėjusiajam, liudytojui ar kitiems proceso dalyviams arba jų artimiesiems bus panaudotas smurtas, prievartavimas ar kitokios neteisėtos veikos.

Å io straipsnio naujoje redakcijoje, priimtoje 2011-06-21 įstatymu Nr. XI-1478, įtvirtintos minėtos nuostatos iÅ¡ esmės tapačios, tik susiaurintas nesunkių nusikaltimų, dėl kurių galima taikyti Lietuvos Respublikos BPK 154 str. numatytÄ procesinę prievartos priemonę, ratas.2011-06-25 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-02697-11 pagal kodÄ 555000 B. S. naujagimio kÅ«dikio mirties priežasčiai nustatyti (t. 1, b.l. 12). 2011-07-25 buvo nuspręsta ikiteisminį tyrimÄ Nr. 12-1-02697-11 tęsti pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. dėl galimai D.

J. padarytos nusikalstamos veikos (t. 2, b.l. 36). Vilniaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2011-08-01 nutartimi leista klausytis J. I. Å . ir D. J. telefoninių pokalbių, kontroliuoti kitÄ elektrinių ryÅ¡ių tinklais perduodamÄ informacijÄ bei daryti jų įraÅ¡us laikotarpiu nuo 2011-08-01 iki 2011-11-01 (t. 1, b.l. 20). Tokios procesinės prievartos priemonės taikymas buvo pratęstas Vilniaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio teisėjo 2011-10-28 nutartimi 3 mėnesių laikotarpiui nuo 2011-11-01 iki 2012-02-01 bei Vilniaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2012-01-31 nutartimi 1 mėnesio laikotarpiui nuo 2012-02-01 iki 2012-03-01 (t. 1, b.l. 23-24, 27-28).

Ikiteisminiame tyrime Nr. 12-1-02697-11 J. I. Å . buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. (t. 2, b.l. 9-10), o D. J. - pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. ir 301 str. 1 d. (t. 2, b.l. 13-14). Visų pirma pasakytina, nors kai kuriuose prokurorės praÅ¡ymuose dėl Lietuvos Respublikos BPK 154 str. numatytos procesinės prievartos priemonės taikymo ir Vilniaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartyse nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo Nr. 12-1-02697-11 atlikimas tęstas pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. ne nuo 2011-07-25, o nuo 2011-07-28, tačiau toks netikslumas nepaneigia priimtų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.

Šiuo atveju svarbu tai, kad tiek paskiriant, tiek pratęsiant J. I. Š. ir D. J. telefoninių pokalbių bei kitos elektrinių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl galimai apysunkio nusikaltimo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., padarymo, dėl ko pripažintina, kad tokia kontrolė, remiantis Lietuvos Respublikos BPK 154 str., buvo leistina. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos BPK 154 str. numatyta procesinė prievartos priemonė yra reglamentuota Lietuvos Respublikos BPK XII skyriuje „Kitos procesinės prievartos priemonės“.

Vienas iÅ¡ ypatumų taikant procesines prievartos priemones, numatytas Å¡iame skyriuje, yra tas, kad jos ikiteisminio tyrimo metu gali bÅ«ti taikomos ne tik įtariamojo, tačiau ir bet kurio kito asmens atžvilgiu (iÅ¡skyrus laikinÄ sulaikymÄ ir atidavimÄ Ä¯ sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ ). Taigi, Lietuvos Respublikos BPK 154 str. numatyta procesinė prievartos priemonė gali bÅ«ti taikoma ikiteisminio tyrimo metu ir to asmens atžvilgiu, dėl kurio veiksmų tiesiogiai nėra pradėtas (atliekamas) ikiteisminis tyrimas.

Ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-02697-11 iš tikrųjų buvo tęsiamas pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. dėl galimai D. J. padarytos nusikalstamos veikos, tačiau šio ikiteisminio tyrimo metu tiriami J. I. Š. ir D. J. veiksmai, susiję su 2011-06-24 įvykiais dėl B. S. gimdymo. Todėl ikiteisminio tyrimo Nr. 12-1-02697-11 metu siekiant visapusiškai ištirti aplinkybes, susijusias su galimai D. J. padaryta nusikalstama veika, įtvirtinta Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., pagrįstai buvo taikoma Lietuvos Respublikos BPK 154 str. numatyta procesinė prievartos priemonė ne tik D.

J., bet ir J. I. Š. atžvilgiu. Be to, ikiteisminio tyrimo teisėjai nutartyse išdėstė motyvus dėl Lietuvos Respublikos BPK 154 str. numatytos procesinės prievartos priemonės taikymo J. I. Š. atžvilgiu. Taigi, apeliacinio skundo teiginys, jog 2011-07-25 tarnybiniame pranešime, kuriuo buvo tęsiamas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., nieko nenurodoma apie kokias nors nustatytas galimai nusikalstamas J. I. Š. veikas, nepaneigia elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo teisėtumo minėto asmens atžvilgiu.

Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrime Nr. 12-1-02697-11 J. I. Å . ir D. J. buvo įteikti praneÅ¡imai apie įtarimÄ ne pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., o pagal kitus baudžiamojo įstatymo straipsnius. Kita vertus, Å¡i aplinkybė nepaneigia, jog buvo teisinis pagrindas vykdyti minėtų asmenų atžvilgiu elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimÄ ir kaupimÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad joms įteikti praneÅ¡imai apie įtarimÄ yra susiję su B. S. gimdymo aplinkybėmis, dėl ko ir vyksta ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-02697-11.

Taigi, skirtingas J. I. Å . ir D. J. veiksmų teisinis vertinimas vėlesnėje ikiteisminio tyrimo atlikimo stadijoje nei tuo metu, kai jų atžvilgiu buvo taikoma procesinė prievartos priemonė, numatyta Lietuvos Respublikos BPK 154 str., neleidžia konstatuoti Å¡ios priemonės taikymo neteisėtumo. To nepatvirtina ir ta aplinkybė, jog D. J. buvo inkriminuoti mažesnio sunkumo nusikaltimai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. ir 301 str. 1 d., dėl kurių neleidžiama vykdyti elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimÄ ir kaupimÄ .

D. J. inkriminuoti iÅ¡ esmės tokie patys veiksmai pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. ir 301 str. 1 d., dėl kurių galimo padarymo ir buvo taikoma Lietuvos Respublikos BPK 154 str. numatyta procesinė prievartos priemonė pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo atlikimas yra dinamiÅ¡kas procesas. Ikiteisminio tyrimo metu yra tiriamos su galimai padaryta nusikalstama veika susijusios aplinkybės, Å¡ioje baudžiamojo proceso stadijoje taip pat gali kisti galimai padarytos nusikalstamos veikos teisinis vertinimas, t. y. ikiteisminis tyrimas gali bÅ«ti pradėtas (atliekamas) pagal vienÄ baudžiamojo įstatymo straipsnį, o vėliau tęsiamas visiÅ¡kai pagal kitÄ baudžiamojo įstatymo straipsnį.

Å iuo aspektu taip pat pasakytina, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str., ikiteisminį tyrimÄ organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Tokia nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos BPK 164 str. Taigi, prokuroras sprendžia dėl ikiteisminio tyrimo eigos ir apimties, atliktinų procesinių veiksmų ir jų pobÅ«džio. Prokuroro funkcijoms ikiteisminiame tyrime priskiriama diskrecija spręsti klausimÄ pagal kokį baudžiamojo įstatymo straipsnį pradėti (tęsti) ikiteisminį tyrimÄ , kuriems asmenims turi bÅ«ti įteikti praneÅ¡imai apie įtarimÄ ir pagal kokį baudžiamojo įstatymo straipsnį.

Nuteistosios gynėjas teigia, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-02697-11, pradėtas ne pagal nusikalstamos veikos požymius, o pagal kodÄ 000555, nesant jokių faktinių duomenų apie nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., padarymÄ , buvo nepagrįstai perkvalifikuotas pagal pastarÄ jį baudžiamojo įstatymo straipsnį tik siekiant sudaryti teisinį pagrindÄ taikyti Lietuvos Respublikos BPK 154 str. numatytÄ procesinę prievartos priemonę. Tokie teiginiai yra niekuo nepagrįsti, todėl atmetami.Pasak R.

G. advokato, Lietuvos Respublikos BPK 154 str. numatyta procesinė prievartos priemonė nebuvo sankcionuota R. G. atžvilgiu. Visų pirma pasakytina, kad Å¡i procesinė prievartos priemonė buvo taikoma J. I. Å . ir D. J. atžvilgiu. Ikiteisminio tyrimo teisėjai, leisdami taikyti Å¡iÄ procesinę prievartos priemonę J. I. Å . ir D. J. atžvilgiu, nenurodė, kad leidžiama elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas tik minėtiems asmenims tarpusavyje bendraujant.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad Lietuvos Respublikos BPK 154 str. numatyta procesinė prievartos priemonė buvo taikoma ir J. I. Å . bei D. J. bendraujant su kitais asmenimis, dėl ko nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju buvo bÅ«tina sankcionuoti Å¡iÄ prievartos priemonę R. G. atžvilgiu. Akivaizdu, kad taikant Lietuvos Respublikos BPK 154 str. numatytÄ procesinę prievartos priemonę J. I. Å . ir D. J. atžvilgiu bei joms bendraujant su R. G., tam tikru laipsniu buvo varžoma pastarosios teisė į telefoninių pokalbių slaptumÄ , tačiau tai savaime neleidžia konstatuoti, jog toks varžymas buvo neteisėtas.

Å i procesinė prievartos priemonė ikiteisminio tyrimo Nr. 12-1-02697-11 metu buvo taikoma siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡iam ikiteisminiam tyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes laikantis Lietuvos Respublikos BPK 154 str. numatytų sÄ lygų. Taikant Lietuvos Respublikos BPK 154 str. numatytÄ procesinę prievartos priemonę, nustatyta, kad J. I. Å . ir D. J. telefoninių pokalbių metu bendraujant su R. G., pastaroji, paskelbdama joms informacijÄ , susijusiÄ su B. S. naujagimio kÅ«dikio mirties priežastimi, galimai padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., dėl ko buvo nuspręsta pradėti ikiteisminį tyrimÄ .

Nenustačius tokių aplinkybių, visi R. G. atžvilgiu gauti duomenys, remiantis Lietuvos Respublikos BPK 154 str. 8 d., bÅ«tų sunaikinti kaip nereikÅ¡mingi ikiteisminiam tyrimui. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad nuteistosios teisė į telefoninių pokalbių slaptumÄ nebuvo neproporcingai suvaržyta.R. G. advokatas taip pat neteisus teigdamas, kad elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gauti duomenys nebuvo patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais bÅ«dais.

Tiek R. G., tiek J. I. Š. ir D. J. teisiamajame posėdyje pakankamai išsamiai buvo apklaustos apie jų telefoninius pokalbius ir šių pokalbių metu nurodytas aplinkybes (t. 2, b.l. 63-65, 68-71). J. I. Š. apklausos metu buvo pagarsinta telefoninių pokalbių išklotinė, kurios pagrindu jai vėliau buvo užduodami klausimai. Nors R. G. ir D. J. apklausų metu nebuvo išklausomi telefoninių pokalbių įrašai ar pagarsintos jų suvestinės, tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybių, susijusių su minėtų asmenų telefoniniais pokalbiais.

Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas paklausė proceso dalyvių, ar jie pageidauja išklausyti byloje esančių kompiuterinių laikmenų, tačiau proceso dalyviai, tarp jų ir R. G. advokatas, neišreiškė tokio noro (t. 2, b.l. 73). Be to, nuteistosios gynėjas bylos nagrinėjimo teisme metu nepareiškė jokių pastabų dėl R. G., J. I. Š. ar D. J. apklausų, t. y. kad apklausos atliktos netinkamai, neišsamiai, dėl ko minėtus asmenis reikėtų pakartotinai apklausti.Įvertinus visas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šioje byloje reikšmingas aplinkybes, pagrįstai rėmėsi elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gautais duomenimis, kurie buvo gauti nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų ir patikrinti nustatyta tvarka.Apeliaciniame skunde keliamas liudytojų J.

I. Å . ir D. J. apklausų, atliktų bylos teisminiame nagrinėjime, ir jų metu gautų parodymų teisėtumo klausimas teigiant, kad jos negalėjo bÅ«ti įspėtos dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BPK 163 str. ir Lietuvos Respublikos BK 235 str., nes liudytojos davė parodymus apie savo galimai padarytas nusikalstamas veikas. Lietuvos Respublikos BPK 80 str. 1 p. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1236 redakcija) numatyta, kad kaip liudytojas negali bÅ«ti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus, taikant Å¡io kodekso 82 str. 3 d. numatytus liudijimo ypatumus.

Iš 2012-04-17 tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad išanalizavus Lietuvos Respublikos BPK 154 str. numatytos procesinės prievartos priemonės taikymo metu gautus duomenis, padaryta išvada, kad R. G. galimai padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. (t. 1, b.l. 3-4). Tai rodo, kad baudžiamasis procesas buvo pradėtas ir nukreiptas ne J. I. Š. ar D. J., o R. G. atžvilgiu. Liudytojoms šioje byloje nebuvo pareikšti įtarimai dėl kokių nors galimai nusikalstamų veikų padarymo.

R. G. advokatas pateikia tik savo subjektyviÄ nuomonę, kad J. I. Å . ir D. J., praÅ¡ydamos apeliantės gauti ir atskleisti informacijÄ apie B. S. naujagimio kÅ«dikio mirties priežastį, bendrininkavo su ja padarant nusikalstamas veikas, t. y. sukurstė padaryti Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas. Vien J. I. Å . ir D. J. apklausimas apie jų telefoninius pokalbius su R. G. nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad jos davė parodymus apie savo galimai nusikalstamas veikas. Vertinant liudytojų apklausas bylos teisminio nagrinėjimo metu, konstatuotina, kad jos nebuvo apklausiamos kaip veikusios bendrai su R.

G. galimai padarant nusikalstamas veikas. Taigi, darytina iÅ¡vada, kad J. I. Å . ir D. J. davė parodymus ne apie savo galimai padarytas nusikalstamas veikas, jos pagrįstai apklaustos remiantis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis liudytojų apklausÄ bylos nagrinėjimo teisme metu, tarp jų ir įspėjus dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BPK 163 str. ir Lietuvos Respublikos BK 235 str. Todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad Å¡iuo atveju buvo pažeistos Lietuvos Respublikos BPK 80 str. 1 p. nuostatos, o liudytojų J.

I. Š. ir D. J. parodymai pagrįstai pripažinti įrodymais, kuriais nustatytinos šiai bylai reikšmingos aplinkybės. Nagrinėjamu aspektu taip pat pasakytina, kad pirmosios instancijos teisme J. I. Š. ir D. J. buvo užduodami kai kurie klausimai, susiję su joms inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis ikiteisminiame tyrime Nr. 12-1-02697-11, kas laikytina, jog buvo pažeistos Lietuvos Respublikos BPK 80 str. 1 p. nuostatos. Kita vertus, toks pažeidimas nedaro J. I. Š. ir D. J. apklausų apskritai neteisėtomis, liudytojų nurodytos aplinkybės šioje dalyje nėra susijusios su R.

G. pareikÅ¡tu kaltinimu ir jomis negali bÅ«ti grindžiama pastarosios kaltė. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su R. G. nuteisimu pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas pripažino R. G. kalta dėl dviejų nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., padarymo.Pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), baudžiamojon atsakomybėn traukiamas valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba virÅ¡ijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos SÄ junga, tarptautinė vieÅ¡oji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo.

Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimais priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K–253/2012, 2K–283/2013). Šios nusikalstamos veikos esmė yra tai, kad valstybės tarnautojas, nors formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veika nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai, iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos ir valstybės autoritetas.

Piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai: pavojinga veika – piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų virÅ¡ijimas; pavojingi padariniai – didelė žala valstybei, tarptautinei vieÅ¡ajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui; priežastinis ryÅ¡ys tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių. Piktnaudžiavimas padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-302/2011).Byloje surinktų įrodymų visuma, t. y. liudytojų parodymais, (duomenys neskelbtini) 2011-06-07 specialisto iÅ¡vada Nr. M 875/11(01), garso įraÅ¡ais, gautais taikant Lietuvos Respublikos BPK 154 str. numatytÄ procesinę prievartos priemonę, ir jų suvestinėmis bei kitais raÅ¡ytiniais įrodymais, nustatyta, kad R.

G. kaltinime inkriminuotu laiku telefoninių pokalbių metu J. I. Š. ir D. J. pranešė apie B. S. naujagimio kūdikio mirties priežastį prieš tai susipažinusi su (duomenys neskelbtini) 2011-06-07 specialisto išvada Nr. M 875/11(01), nors ne ji surašė šios specialisto išvados. To neneigė ir pati R. G. viso baudžiamojo proceso metu (t. 1, b.l. 92-94, 105-108, t. 2, b.l. 63-65).Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl nuteistosios pripažinimo valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu Lietuvos Respublikos BK 230 str. prasme.

Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. įtvirtinto nusikaltimo subjektas yra valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo. Lietuvos Respublikos BK 230 str. 3 d. (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatyta, kad valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris dirba arba kitais įstatyme numatytais pagrindais eina pareigas vieÅ¡ajame arba privačiajame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti Å¡io juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia vieÅ¡Ä sias paslaugas, taip pat arbitras arba prisiekusysis.

R. G. inkriminuotu laikotarpiu buvo sudariusi darbo sutartį (duomenys neskelbtini) gydytojos pareigoms vykdyti (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 30-34). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-12-29 įsakymu Nr. 1R-415 patvirtintų (duomenys neskelbtini) nuostatų 2 p. įtvirtinta, kad Å¡ios tarnybos paskirtis - pagal kompetencijÄ Ä¯gyvendinti valstybės politikÄ specialių žinių panaudojimo srityje, atliekant (duomenys neskelbtini) ekspertizes ir tyrimus pagal teismų, prokurorų ir ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigÅ«nų pavedimus, kitų fizinių ir juridinių asmenų praÅ¡ymus, diegiant naujus tyrimo metodus ekspertinėje praktikoje, vykdant mokslo tiriamÄ jÄ ir taikomÄ jÄ bei metodinę veiklÄ (duomenys neskelbtini) srityje.

Šių nuostatų 6 p. numatyta, kad (duomenys neskelbtini) yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Tokios nuostatos yra įtvirtintos ir naujoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012-02-07 įsakymu Nr. 1R-37 patvirtintų (duomenys neskelbtini) nuostatų redakcijoje. Be to, remiantis naujos nuostatų redakcijos 6 p., šios įstaigos savininkė yra valstybė. Pagal (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2010-07-09 įsakymu Nr. 143/1 patvirtintų (duomenys neskelbtini) nuostatų 2 p., (duomenys neskelbtini) skyrius yra (duomenys neskelbtini) padalinys (t. 1, b.l. 78).

Ä®vertinus tiek (duomenys neskelbtini) skyriaus uždavinius ir funkcijas, įtvirtintas minėtų nuostatų 8-9 p., tiek (duomenys neskelbtini) atliekamas funkcijas, numatytas (duomenys neskelbtini) pareigybės apraÅ¡ymo 6 p. (t. 1, b.l. 75-76), nėra pagrindo abejoti, kad Å¡iuo atveju (duomenys neskelbtini), dirbdamas (duomenys neskelbtini), t. y. valstybinės biudžetinės įstaigos padalinyje, teikia vieÅ¡Ä sias paslaugas, susijusias su paskirtų ekspertizių atlikimu bei kitų priskirtų funkcijų vykdymu.

Taigi, konstatuotina, kad R. G. Å¡ioje byloje nustatytomis aplinkybėmis veikė kaip valstybės tarnautojui prilygintas asmuo. Tai, kad ji nuo 2011-01-03 iki 2013-03-11 buvo suteiktose vaiko priežiÅ«ros atostogose, nepaneigia padarytos iÅ¡vados. Atkreiptinas dėmesys, kad J. I. Å . kreipėsi į R. G., nes žinojo, jog nuteistoji yra (duomenys neskelbtini), kuri gali sužinoti B. S. naujagimio kÅ«dikio mirties priežastį. R. G., bÅ«tent pasinaudodama tuo, jog ji yra (duomenys neskelbtini), susipažino su praÅ¡oma informacija bei vėliau paskelbė jÄ tretiesiems asmenims.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad R. G., bÅ«dama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, savo veiksmais diskreditavo tiek valstybės tarnautojo, tiek jam prilyginto asmens vardÄ , kas yra nelogiÅ¡ka, kadangi Å¡ie asmenų statusai nėra tapatÅ«s. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta aplinkybė - valstybės tarnautojo vardo diskreditavimas - laikytina pertekline, tačiau vien to neužtenka pripažinti, kad procesinis sprendimas savo esme yra neteisėtas ir nepagrįstas.Nuteistosios elgesys, kai ji, pasinaudodama savo tarnybine padėtimi, susipažino su (duomenys neskelbtini) 2011-06-07 specialisto iÅ¡vada Nr. M 875/11(01), kurios ji nesurašė, ir pranešė B.

S. naujagimio kÅ«dikio mirties priežastį tretiesiems asmenims, yra nesuderinamas su institucijos, kurioje ji dirba, interesais ir neatitinkantis (duomenys neskelbtini) veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Å iame kontekste pažymėtina, kad R. G. kaltinimas dėl jos pažeistų teisės aktų nuostatų yra pernelyg iÅ¡plėstas, pavyzdžiui, nuteistajai inkriminuotas Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 10 str. reglamentuojamas visas teismo eksperto priesaikos turinys, nors nėra aiÅ¡ku, kokiu bÅ«du ji pažeidė priesaikÄ toje dalyje, jog turi sakyti teisme tik tiesÄ ir nieko nenuslėpti, gerbti dorovės normas.Pažymėtina, kad vien kaltininko elgesio, neatitinkančio jo veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nėra pakankama pripažinti nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties bÅ«tinasis požymis yra didelės žalos atsiradimas valstybei, Europos SÄ jungai, tarptautinei vieÅ¡ajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Teismų praktikoje yra aiÅ¡kinama, kad pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimÄ , kaip nusikalstamÄ veikÄ , nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Didelės žalos požymis, kuris gali bÅ«ti ir turtinio ir neturtinio pobÅ«džio, bÅ«tinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes - į žalos pobÅ«dį, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos laikÄ , trukmę, kaltininkų einamų pareigų svarbÄ ir pan.

Piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje, padaromas tik tyčia, todėl Å¡is bÅ«tinas nusikaltimo sudėties subjektyvusis požymis, taikant baudžiamÄ jÄ atsakomybę, turi bÅ«ti nustatytas, Å¡io požymio konstatavimas turi bÅ«ti motyvuotas, pagrįstas byloje iÅ¡tirtais duomenimis ir nustatytomis aplinkybėmis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, kad nepritartina praktikai, kai bet kokie teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų atliekamas funkcijas, pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar pakankamai yra duomenų iÅ¡vadai apie didelės žalos padarymÄ , neįvertinant kitų teisės Å¡akų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis.

Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties. Didelės žalos požymis, rodantis padidintÄ piktnaudžiavimo pavojingumÄ ir nustatantis takoskyrÄ tarp baudžiamosios ir drausminės atsakomybės, turi bÅ«ti kruopščiai pagrįstas byloje esančių duomenų visumos vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-512/2004, 2K-263/2010, 2K-161/2012, 2K–205/2012). Taigi, ne bet koks valstybės pareigÅ«no veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas yra piktnaudžiavimas tarnyba Lietuvos Respublikos BK 228 str. prasme, nes jis gali ir nesiekti Å¡iame straipsnyje numatytos nusikaltimo sudėties objektyviajam požymiui – veikai bÅ«tino pavojingumo laipsnio, reikalingo atsirasti įstatyme numatytiems padariniams.Skundžiamu nuosprendžiu R.

G. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. už tai, kad ji, nuosprendyje nurodytais veiksmais pažeisdama valstybės deklaruojamus įstatymų virÅ¡enybės, teisėtumo, lojalumo ir kitus valstybės principus, parodė nepagarbÄ Lietuvos Respublikos įstatymams ir poįstatyminiams aktams, kurdama savivalės, įstatymų nepaisymo sistemÄ diskreditavo valstybės tarnautojo ir jam prilyginto asmens vardÄ , dėl to didelės neturtinės žalos patyrė valstybė. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas didelės neturtinės žalos padarymÄ valstybei, nepagrįstai apsiribojo vien R.

G. neteisėtų veiksmų iÅ¡vardijimu, tačiau nedetalizavo, kaip ji pasireiÅ¡kė, kodėl tokia žala, atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, laikytina didele.Vertinant didelės žalos, kaip Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymio, buvimÄ ar nebuvimÄ , visų pirma bÅ«tina įvertinti R. G. atliktų veiksmų pobÅ«dį. Pritartina apeliacinio skundo argumentui, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog R. G. atliko jai inkriminuotus veiksmus savo pačios inicijuotu neteisėtu elgesiu.

Taikant Lietuvos Respublikos BPK 154 str. numatytÄ procesinę prievartos priemonę, nustatyta, kad bÅ«tent J. I. Å . paskambino R. G. praÅ¡ydama pasidomėti, kokiÄ B. S. naujagimio kÅ«dikio mirties priežastį konstatavo specialistai (t. 1, b.l. 34-35). Tai rodo, kad minėtos informacijos sužinojimas kilo ne R. G. iniciatyva. Tai, kad ji, susipažinusi su nustatyta B. S. naujagimio kÅ«dikio mirties priežastimi, vėliau paskambino J. I. Å . ir paskelbė sužinotÄ informacijÄ , nepaneigia minėtos iÅ¡vados. (duomenys neskelbtini) teismo 2011-06-07 specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 875/11(01) nustatyta, kad tirti A.

S. palaikai, kuri gimė prieÅ¡ laikÄ ir mirė nuo abipusio pÅ«lingo plaučių uždegimo. Ä® tai nurodo kvėpavimo takų gleivinės paraudimas, kvėpavimo takų spindžiuose rastas putotas skystis, standoki, neelastingi plaučiai, dalis alveolių bronchiolių užpildytos polimorfonuklearais, vietomis su fibrino priemaiÅ¡a, nedidelė dalis alveolių užpildytos fibrinu, vietomis su monomorfonuklearų priemaiÅ¡a, emfizemiÅ¡kai pakitusių alveolių židiniai, pilnakraujystė, kas komplikavosi Å«miu kvėpavimo funkcijos ir Å¡irdies veiklos nepakankamumu.

A. S. lavone mechaninių sužalojimų tyrimo metu nekonstatuota (t. l, b.l. 13-18). Analizuojant R. G. telefoninius pokalbius su J. I. Å . ir D. J., matyti, jog nuteistoji savais žodžiais perpasakojo tretiesiems asmenims sužinotÄ informacijÄ apie B. S. naujagimio kÅ«dikio mirties priežastį. Atkreiptinas dėmesys, kad praėjus kelioms dienoms po telefoninio pokalbio su J. I. Å ., nuteistoji, bendraudama su D. J., tiksliai neprisiminė B. S. naujagimio kÅ«dikio mirties priežasties, taip pat pasakė, kad neužsirašė tokios informacijos (t. 1, b.l. 37).

Byloje nėra duomenų, kad R. G. pasidarė minėtos specialisto iÅ¡vados kopijÄ ar perrašė jÄ . Å ios aplinkybės leidžia vienareikÅ¡miÅ¡kai daryti iÅ¡vadÄ , jog nuteistoji susipažino su 2011-06-07 specialisto iÅ¡vada Nr. M 875/11(01) tik siekdama J. I. Å . praneÅ¡ti apie B. S. naujagimio kÅ«dikio mirties priežastį, t. y. vienkartiniam atvejui, neturėdama priežasties vėliau tikslingai įsiminti tokiÄ informacijÄ ir nesiekdama, kad ji bÅ«tų užfiksuota raÅ¡ytiniame dokumente, kurį turėtų R.

G.. B. S. naujagimio kÅ«dikio mirties priežastis buvo tirta ikiteisminiame tyrime Nr. 12-1-02697-11. R. G. paskelbė informacijÄ asmenims, kurie minėtame ikiteisminiame tyrime buvo pripažinti įtariamaisiais. Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad dėl nuteistosios veiksmų bÅ«tų pakenkta ikiteisminiam tyrimui, dėl ko nebÅ«tų galima iÅ¡tirti visas Å¡iam ikiteisminiam tyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 12-1-02697-11 nei J. I. Å ., nei D. J. nebuvo įteikti praneÅ¡imai apie įtarimÄ , susiję su B.

S. naujagimio kÅ«dikio mirtimi. J. I. Å . ir D. J. sužinojo Å¡iÄ informacijÄ atitinkamai 2012-02-01, 16.02-16.03 val., ir 2012-02-06, 20.39 val., kai tuo tarpu J. I. Å . apklausta kaip įtariamoji 2012-02-01, nuo 14.29 val. iki 14.45 val. (t. 2, b.l. 11-12), o D. J. - 2012-02-01, nuo 12.30 val. iki 14 val. (t. 2, b.l. 15-17). Taigi, nuteistoji pranešė J. I. Å . ir D. J. informacijÄ apie B. S. naujagimio kÅ«dikio mirties priežastį jau po to, kai joms buvo įteikti praneÅ¡imai apie įtarimÄ , kurie, kaip minėta, nesusiję su Å¡io kÅ«dikio mirtimi, bei jos apklaustos kaip įtariamosios.

R. G. atlikti veiksmai buvo trumpalaikiai, ji paskelbė J. I. Å . ir D. J. informacijÄ tokio paties pobÅ«džio klausimu. Nuteistoji, padarydama inkriminuotus veiksmus, užėmė (duomenys neskelbtini) gydytojos pareigas, kas nelaikytina aukÅ¡tomis pareigomis Å¡ioje institucijoje. Byloje nenustatyta, kad dėl R. G. veiksmų buvo padaryta žala kokiems nors asmenims, suvaržytos jų konstitucinės teisės ar laisvės, taip pat nėra duomenų, kad sutriko (duomenys neskelbtini) ir jos (duomenys neskelbtini) skyriaus normalus darbas, kokiu nors bÅ«du sumenko Å¡ios institucijos autoritetas.

Visuomenėje rezonansas yra kilęs dėl atliekamo ikiteisminio Nr. 12-1-02697-11, kuriame įtariamosios pripažintos J. I. Š. ir D. J.. Nagrinėjamoje byloje visuomenės dėmesys atkreiptas būtent dėl to, jog joje figūruoja minėti asmenys, o ne R. G.. Todėl pritartina nuteistosios gynėjui, kad šiuo atveju byloje kilęs rezonansas yra netiesioginis. Įvertinus visas minėtas aplinkybes, negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad R. G. savo veiksmais padarė didelės neturtinės žalos valstybei.

Å iuo atveju vien atitinkamų teisės aktų reikalavimų nesilaikymas negali bÅ«ti pripažintas kaip pakankamas pagrindas konstatuoti, jog ji padarė didelę neturtinę žalÄ valstybei. Pirmosios instancijos teismas deklaratyviai konstatavo, jog R. G. diskreditavo eksperto vardÄ ir sumenkino (duomenys neskelbtini) autoritetÄ , dėl ko padarė didelės žalos Lietuvos valstybei. PrieÅ¡ingai, analizuojant anksčiau aptartas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, jog jos veiksmai buvo tokio pavojingumo, dėl ko bÅ«tų sukeltos pirmosios instancijos teismo nustatytos pasekmės, tarp jų atsirado nepasitikėjimas (duomenys neskelbtini) pareigybe ir (duomenys neskelbtini), kaip valstybine institucija.Kaip minėta, Lietuvos Respublikos 228 str. 1 d. numatytas nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia.

R. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji, paskelbdama minėtÄ informacijÄ , nenumatė to kaip inkriminuojamų veikų padarymÄ , nenorėjo pakenkti, sumenkinti (duomenys neskelbtini) autoritetÄ , padaryti žalÄ valstybei arba pakenkti ikiteisminiam tyrimui (t. 2, b.l. 64). Ä®vertinus nuteistosios parodymus, paskelbtos informacijos pobÅ«dį, t. y. kad B. S. naujagimis kÅ«dikis mirė dėl fiziologinių priežasčių, taip pat byloje nustatytas kitas aplinkybes, pripažintina, kad R. G. nesuvokė, jog jos veiksmai yra pavojingi Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. prasme, sukeliantys Å¡iame straipsnyje įtvirtintas pasekmes.

Byloje nesurinkta įrodymų, paneigiančių tokiÄ iÅ¡vadÄ . Pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai atmetė minėtus nuteistosios parodymus kaip siekį iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už padarytus veiksmus. R. G. savo veiksmais nepadarė didelės neturtinės žalos valstybei, prieÅ¡ingai nei tai inkriminuota kaltinime. Å i aplinkybė taip pat rodo, jog R. G. sÄ moningai neleido atsirasti Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. numatytiems padariniams. Vien nuteistosios elgesys, neatitinkantis (duomenys neskelbtini) veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, savaime neleidžia konstatuoti jos tyčios padarant piktnaudžiavimus Lietuvos Respublikos BK 228 str. prasme.

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas R. G. parodymus, jog jos veiksmuose nebuvo tyčios padaryti minėtus nusikaltimus, rėmėsi liudytojų G. U. ir J. M. P. parodymais bei byloje surinktais raÅ¡ytiniais įrodymais. Liudytoja G. U. teisiamajame posėdyje tik parodė apie lankymosi (duomenys neskelbtini) laikinajame archyve tvarkÄ ir tai, jog neatsimena, ar 2012 m. vasario mėn. R. G. buvo atėjusi į darbÄ . Liudytoja nėra gavusi praÅ¡ymo iÅ¡ nuteistosios, jog pastarajai bÅ«tų leista pasiskaityti iÅ¡vadas, tačiau neatsimena, kad ji buvo atėjusi į laikinÄ jį archyvÄ (t. 2, b.l. 65-66).

Liudytojas J. M. P. teisiamajame posėdyje parodė, jog R. G. yra jo pavaldinė. Ši nesikreipė į jį, kad galėtų susipažinti su eksperto S. L. išvada. Liudytojas blogai vertina R. G. poelgį, jai nereikėjo to daryti, ji neturėjo šios išvados perduoti kitiems asmenims, neturėjo teisės platinti informacijos. Su R. G. buvo trumpa kalba, kad neteisingai pasielgė, ji sakė, kad pripažino kaltę, labai gailėjosi, sakė, kad tai padarė neapgalvojusi (t. 2, b.l. 66-67). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis minėtų liudytojų parodymais, konstatavo, jo R.

G. nebuvo pateikusi nei žodinio, nei raÅ¡tiÅ¡ko leidimo susipažinti su (duomenys neskelbtini) S. L. specialisto pateikta iÅ¡vada Nr. M 857/11(01). Tačiau Å¡i aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad R. G., susipažinusi su minėta specialisto iÅ¡vada ir vėliau paskelbusi jos turinį tretiesiems asmenims, suvokė, jog padarė didelę neturtinę žalÄ valstybei, kurios, kaip nustatyta, realiai ir nebuvo. Tokiai iÅ¡vadai neprieÅ¡tarauja ir bylos raÅ¡ytiniai įrodymai - Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK 2012-09-04 tarnybinis praneÅ¡imas Nr. 10-12-PR5-3720 ir Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 2012-10-08 raÅ¡tas Nr. 1.10-33986, kuriuose tik nurodyta, jog nebuvo gauta praÅ¡ymų susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 12-1-02697-11 ir nebuvo leista skelbti kokius nors Å¡io ikiteisminio tyrimo duomenis (t. 1, b.l. 54, 56).

Taigi, minėti įrodymai niekaip nesusiję nustatant nuteistosios psichinį santykį su darytomis veikomis ir padariniais bei jos galimybe suvokti tuos padarinius. Analizuojant 2012-02-02, nuo 12:38 iki 12:40 val., vykusio telefoninio pokalbio tarp J. I. Å . ir R. G. turinį (t. 1, b.l. 34-35), nustatyta, kad J. I. Å . pranešė nuteistajai, kad telefoninio pokalbio dienÄ J. I. Å . namuose buvo atlikta krata, ji Å¡iuo metu yra policijoje ir laukia apklausos kaip įtariamoji dėl B. S. naujagimio kÅ«dikio „žūties“, dėl ko J.

I. Å . paprašė R. G. sužinoti Å¡io kÅ«dikio mirties priežastį. Å is telefoninis pokalbis neleidžia abejoti tuo, kad J. I. Å . leido suprasti R. G., jog su J. I. Å . yra atliekami procesiniai veiksmai, t. y. vyksta tyrimas, bÅ«tent dėl B. S. naujagimio kÅ«dikio mirties. Kita vertus, pastaroji aplinkybė irgi nelaikytina pakankamu įrodymu, patvirtinančiu, nuteistosios tyčiÄ padaryti Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. numatytus nusikaltimus.Lietuvos Respublikos BK 2 str. 4 d. įtvirtinta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai bÅ«tini, kad pavojinga veika bÅ«tų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.Ä®vertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, konstatuotina, jog R.

G. veiksmuose nenustatyti inkriminuotų Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. nusikaltimų būtini požymiai - padariniai (didelės žalos padarymas valstybei) ir kaltė (tyčia). Todėl darytina išvada, kad R. G. nepadarė veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Remiantis tuo, kas nustatyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-18 nuosprendis, kuriuo R. G. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. (dėl 2012-02-01 nusikalstamos veikos) ir pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. (dėl 2012-02-06 nusikalstamos veikos), panaikinamas ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis.

Atsižvelgiant į priimamo procesinio sprendimo pobūdį, kiti R. G. gynėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su R. G. inkriminuoto kaltinimo pakeitimu, taip pat R. G. prašymų neišnagrinėjimu, nevertintini, nes šie argumentai nekeičia apeliacinės instancijos teismo padarytų išvadų dėl pirmosios instancijos teismo priimto neteisėto ir nepagrįsto apkaltinamojo nuosprendžio.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 p.,nusprendė:tenkinti nuteistosios R.

G. gynėjo advokato Algimanto Kliunkos apeliacinį skundÄ .Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 18 d. nuosprendį, kuriuo R. G. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. (dėl 2012 m. vasario 1 d. nusikalstamos veikos) ir jai paskirta 10 MGL (1 300 Lt) dydžio bauda, taip pat pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. (dėl 2012 m. vasario 6 d. nusikalstamos veikos) ir jai paskirta 10 MGL (1 300 Lt) dydžio bauda, bei priimti naujÄ nuosprendį - iÅ¡teisinti R.

G. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. (dėl 2012 m. vasario 1 d. ir 2012 m. vasario 6 d. nusikalstamų veikų), nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p.).Taip pat panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 18 d. nuosprendžio dalis, kuriomis:1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d., R. G. paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir R. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė - 15 MGL (1 950 Lt) dydžio bauda.2) R.

G. išaiškinta, kad jai paskirta bauda turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Kitas nuosprendžio dalis dėl R. G. paskirtos kardomosios priemonės panaikinimo ir daiktinių įrodymų palikimo saugoti byloje palikti nepakeistas. Kolegijos pirmininkas                                      Artūras PažarskisTeisėjos                                                  Laureta Ulbienė                                     Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė