A-556-1745-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556 - 1745/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-802-2011-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Virgilijui Kaupui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo R. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui R. Č. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“) skundu kreipėsi į teismą (b. l. 5-8) prašydamas priteisti iš atsakovo R. Č. 408 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pareiškėjas paaiškino, kad UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Alytaus rajono savivaldybės taryba 2008-11-27 sprendimu Nr. K-294 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, komunalinių atliekų turėtojams, valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamuoju turtu, išskyrus žemės sklypus, savivaldybės teritorijoje. Sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, nes, kaip matyti iš teisės aktų nuostatų, prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Šiuo atveju atsakovas privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kadangi nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą, esantį Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje. Tačiau atsakovas nuo 2009-10-01 iki 2011-09-30 nėra sumokėjęs pareiškėjui 408 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri atsakovo buvo paskaičiuota remiantis Nuostatų 15-20 punktų nustatyta tvarka.

Atsakovas R. Č. atsiliepimu į skundą (b. l. 42) prašė skundą atmesti.

Atsakovas nurodė, jog pareiškėjo reikalavimas mokėti už paslaugą, kuria nesinaudoja bei kurios bendrovė neteikia, yra neteisėtas. Nurodė, kad su atsakovu nesudarė jokių paslaugų teikimo sutarties, iš šios bendrovės nebuvo pristatyta jokia atliekų kaupimui reikalinga talpa (konteineris ar pan.). Pažymėjo, kad jam nuosavybės teise priklauso tik ½ pareiškėjo skunde minimos nuosavybės. Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-260-179/2009 buvo nutraukta santuoka tarp jo ir žmonos bei padalintas bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas turtas, tarp jų ir nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini).

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimu (b. l. 54-55) pareiškėjo skundą patenkino. Teismas priteisė iš atsakovo R. Č. pareiškėjui UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 408 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1-2 punktais, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, Nuostatų 4, 5, 15-16, 21 punktais. Teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, (duomenys neskelbtini), ir pagal Nuostatų 5 punktą jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Iš pateiktų Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų matyti, kad atsakovas nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d. nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė įsiskolinimas 408 Lt. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (Civilinio kodekso 6.59 str.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas skundo reikalavimą dėl 408 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą patenkino.

III. Atsakovas R. Č. apeliaciniu skundu (b. l. 58-59) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas prie bylos neprijungė jo pateikto atsiliepimo į pareiškėjo skundą bei kartu su atsiliepimu pateiktų dokumentų, jų niekaip nevertino, todėl šis teismo sprendimas neobjektyvus, šališkas ir neteisėtas. Pabrėžia, jog atsakovo oficialiai deklaruota ir reali gyvenamoji vieta nuo 2008-04-02 yra (duomenys neskelbtini). Alytaus mieste gyvena, šiame mieste (o ne Alytaus rajone) dirba, Alytaus miesto savivaldybei moka visus, kaip miesto gyventojui, privalomus mokėti mokesčius, todėl pareiškėjo reikalavimas mokėti už paslaugą, kuria nesinaudoja bei kurios ši bendrovė jam neteikia, nelogiškas ir neteisėtas. Atsakovas su UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ nesudarė jokių paslaugų teikimo sutarčių, iš šios bendrovės jam nebuvo pristatyta jokia atliekų kaupimui reikalinga talpa (konteineris ar pan.). Faktą, kad Alytaus raj., (duomenys neskelbtini) negyvena (o tuo pačiu ir UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ teikiamomis paslaugomis nesinaudoja), įrodo ir tai, jog Alytaus rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011-03-07 nutartimi jam priklausanti 1/2 pastatų dalis, esanti Alytaus raj., (duomenys neskelbtini), buvo areštuota, o 2011-04-27 - priimtas sprendimas šį turtą parduoti iš viešųjų varžytinių. Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-12-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-260-179/2009 buvo nutraukta santuoka tarp jo ir dabar jau buvusios žmonos bei padalintas bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas turtas, tame tarpe ir nekilnojamasis turtas, esantis Alytaus raj., (duomenys neskelbtini), todėl UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ reikalavimas neva susidariusią skolą priteisti tik iš atsakovo yra neteisėtas, kadangi jam nuosavybės teise priklauso tik 1/2 pareiškėjo skunde minimos nuosavybės, atitinkamai, reikalaujamas mokestis yra apskaičiuotas neteisingai.

Pareiškėjas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 73-76) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą; priteisti iš atsakovo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą neprijungė atsakovo atsiliepimo, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą. Atsakovo atsikirtimų į pareiškėjo skundą nenurodymas teismo sprendime yra procesinis trūkumas, tačiau tai nėra pagrindas pripažinti teismo sprendimą nepagrįstu ir neteisėtu. Pažymi ir tai, kad atsakovo atsiliepime į skundą išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamame teismo sprendime išdėstytų argumentų.

Priimtas teismo sprendimas atitinka procesinės ir materialinės teisės normas, absoliučių pagrindų naikinti skundžiamą teismo sprendimą nėra. Teigia, kad atsakovo nurodytos aplinkybės, jog gyvenamąją vietą yra deklaravęs kitu adresu nei turimas nekilnojamasis turtas ir nekilnojamojo turto buvimo vietoje negyvena, atliekų nerenka ir iš pareiškėjo jokių paslaugų negauna, nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad nekilnojamojo turto buvimo vietoje adresu Alytaus raj., (duomenys neskelbtini), atliekų nerenka, yra pagrindas taikyti vietinės rinkliavos mokėjimo lengvatą teisės aktų nustatyta tvarka, o ne atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą.

Atsakovas nei iki teismo sprendimo priėmimo dienos, nei šiuo metu nėra kreipęsis į Alytaus rajono savivaldybės administraciją dėl rinkliavos mokėjimo lengvatos taikymo, todėl pagrindo atleisti R. Č. nuo rinkliavos mokėjimo nėra. Aplinkybė, kad atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto vietoje UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ funkcijų susijusių su atliekų tvarkymu neatlieka, šalia nekilnojamojo turto buvimo vietos nėra šiukšlių konteinerio, nėra pagrindas atmesti pareiškėjo skundą. Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas ir (ar) medžiagų bei gaminių, tarp jų - pakuotės, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas.

Įgyvendindamos šį principą savivaldybės nustato tokias vietines rinkliavas už atliekų surinkimą ir tvarkymą arba tarifus už atliekų tvarkymo paslaugas, kad gaunamos pajamos padengtų visas atliekų tvarkymo sistemos išlaidas, įskaitant atliekų šalinimo įrenginių uždarymą ir jų priežiūrą po uždarymo (Atliekų tvarkymo taisyklių 92 p.). Pagrindo atsakovui atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą remiantis tuo, kad atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto buveinės vietoje nėra teikiama atliekų šalinimo paslauga, nėra.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertinama kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, taigi vietinė rinkliava ir jos dydis nesiejamas su konkrečios paslaugos suteikimu. Nežiūrint to, kad sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų tvarkymo nėra sudaryta, atsakovui prievolė mokėti už komunalinių atliekų tvarkymą nustatyta teisės norminių aktų pagrindu.

Atsakovo nurodytas argumentas, kad nekilnojamojo turto vietoje jokių atliekų tvarkymo funkcijų pareiškėjas neatlieka, neatleidžia asmens nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Byloje pateiktas valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad nekilnojamasis turtas, esantis Alytaus raj., (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso tik atsakovui R. Č. Kadangi šiuo atveju valstybės įmonėje Registrų centre nėra įregistruotas teismo sprendimas dėl atsakovo santuokoje įgyto turto padalijimo, pareiškėjas neturėjo jokio teisinio pagrindo rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skaičiuoti ir atsakovo buvusiai sutuoktinei, kuri savo nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą iki šiol nėra įregistravusi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl reikalavimo sumokėti Alytaus rajono savivaldybėje nustatytą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą teisėtumo ir pagrįstumo. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje.

Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 12 straipsnio 1-2 punktai, 16 straipsnio 2 dalis; Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. K-294 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 4, 5, 15, 16, 21 punktai).

Nuostatų 5 punktas nustato, kad vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti (b. l. 28), kad nekilnojamasis turtas, esantis Alytaus raj., (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso tik atsakovui R. Č. Pažymėtina, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį, apibrėžiantį tokių duomenų teisinį statusą, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Byloje taip pat nėra duomenų, kad nekilnojamojo turto registre būtų įregistruotas atsakovo paminėtas teismo sprendimas turintis įtakos registruojamo nekilnojamojo daikto teisiniam statusui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad pareiškėjas byloje pateikė visus reikiamus duomenis, pagrindžiančius susidariusį įsiskolinimą, atsakovas privalo mokėti atitinkamą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Atsakovo nurodyti motyvai, kad UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ teikiamomis paslaugomis nesinaudoja, iš šios bendrovės jam nebuvo pristatyta jokia atliekų kaupimui reikalinga talpa (konteineris ar pan.), teisėjų kolegijos vertinimu, įtakos jo pareigai mokėti vietinę rinkliavą nedaro. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo argumentas, jog nekilnojamojo turto buvimo vietoje negyvena, atliekų nerenka, nesudaro pagrindo jam atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą, nes, be kita ko, vadovaujantis Nuostatų 43 punktu įtvirtinta, jog vietinės rinkliavos lengvatas nustato Savivaldybės taryba.

Tačiau jokių duomenų, kad atsakovas į šį subjektą, prašydamas leisti nemokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kreipėsi motyvuodamas šiuo pagrindu, nėra. Atsižvelgiant į atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus taip pat pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunalinė paslauga (šiukšlių išvežimu) Civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme.

Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose LVAT nutartyse (LVAT 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442–2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442–1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Todėl atsakovo pareigos mokėti minėtą rinkliavą atsiradimui atitinkamos sutarties nebuvimas įtakos neturi. Teisėjų kolegija akcentuoja ir tai, jog LVAT taip pat yra išaiškinęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto dydžiu (bendruoju plotu) (LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, 2012 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1168/2012).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Kauno apygardos administracinis teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo nesumokėtą vietinės rinkliavos sumą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovo argumentai, kuriais ji bando paneigti savo pareigą mokėti minėtą rinkliavą, atmestini.

Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat prašo priteisti iš atsakovo jo naudai visas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikia jų konkretaus ir išsamaus apskaičiavimo su pagrindimu, kaip to reikalauja įstatymas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalis), todėl pateiktas prašymas dėl išlaidų priteisimo šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nespręstinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo R. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Sutkevičius

Vaida Urmonaitė - Maculevičienė