ee3e1c2b-d36e-47f8-badb-b00c3191fd4e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-550-764/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01171-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2020 m. vasario 25 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, sekretoriaujant Irenai Mialdunienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. M. skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos dėl žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas A. M. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK), priteisti 13 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad nuo 2015 m. sausio 15 d. iki 2017 m. kovo 20 d. buvo laikomas PravieniÅ¡kių PN-AK patalpose, pažeidžiant galiojančius teisės aktus, perpildytose kamerose, neatitinkančiose higienos normų ir saugos reikalavimų.

Kamerose buvo Å¡alta, drėgna, tamsu, veisėsi parazitai, netinkamas apÅ¡vietimas ir ventiliacija, trÅ«ko sanitarinių mazgų ir praustuvių. PareiÅ¡kėjui nebuvo sudaryta galimybė praustis po duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. PareiÅ¡kėjo teigimu, jis dėl kalinimo netinkamomis sÄ lygomis patyrė neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė dvasiniais iÅ¡gyvenimais, nepatogumais, emocine depresija, pažeminimu. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus, prašė jo skundÄ tenkinti.

Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atsiliepime į skundÄ prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį ir skundÄ atmesti. Nurodo, kad nuo 2010 m. gegužės mėnesio kameroje vienam asmeniui turėjo tekti ne mažiau kaip 3,1 kv. m. Kadangi teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus.

Minimali tenkanti vienam kalinamam gyvenamosiose patalpose gyvenamųjų patalpų ploto norma nebuvo pažeista. Pažymi, kad ne visada visos miegamojo vietos bÅ«na užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos iÅ¡imtinės sÄ lygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis bÅ«tų pažeidžiamos jo gyvenimo sÄ lygos. Atsakovės atstovė, remdamasi Lietuvos higienos normos HN 76:2010 58 punkto nuostatomis nurodė, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose bei vykdyti visoms, susijusioms su laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimu įstaigoms privalomus Lietuvos higienos normų NH 76:2010 reikalavimus.

Ä®kalinimo įstaigose gyvenamÄ sias ir bendro naudojimo patalpas, turi valyti ten apgyvendinti nuteistieji. Å varÄ ir tvarkÄ nuteistųjų gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose, akivaizdžius higienos normų pažeidimus fiksuoja ir apie juos informuoja už trÅ«kumų paÅ¡alinimÄ atsakingus įstaigos struktÅ«rinių padalinių vadovus sudaryta komisija. Pažymi, kad jeigu patalpoje gyvenantys nuteistieji tinkamai valytų ir vėdintų gyvenamÄ sias patalpas, joje neatsirastų pelėsis. Taip pat, nurodo, kad PravieniÅ¡kių PN-AK yra sudariusi sutartį su UAB „Utenos deratizacija“ , pagal kuriÄ Ä¯staigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos.

Apie pastebėtus kenkėjus informuojama UAB „Utenos deratizacija“, kuri atlieka dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ ar deratizacijÄ (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų). Patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas. Atsakovė nurodo, kad įstaiga užtikrina Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ gyvenamųjų patalpų bendrÄ dirbtinę apÅ¡vietÄ .

Gavus informacijÄ apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Atsakovės nuomone, pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretÅ«s. PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ bei į uždarosios zonos kameras. PareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės (visų sÄ Å¾iningų mokesčių mokėtojų) sÄ skaita, taip pat pabrėžtina, kad Å¡iuo atveju nėra bÅ«tinų CK 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų.

Tuo pačiu, atsakovės atstovė atkreipia dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėjas, atlikdamas bausmę nagrinėjamo ginčo laikotarpiu į Pataisos namų Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl dvasinių sukrėtimų, neigiamų iÅ¡gyvenimų, kurie pasireiÅ¡kė baime, nerimu, emocine depresija, pažeminimu, stresu, bei kitokiomis psichologinėmis problemomis, kurių atsiradimÄ galėjo įtakoti blogos gyvenimo sÄ lygos, nesikreipė. Todėl, pareiÅ¡kėjo argumentai, kad jis jautė emocinę depresijÄ , pažeminimÄ ir dvasinę skriaudÄ yra nepagrįsti.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta įstatymų nustatyta tvarka. Teismas k o n s t a t u o j a : Ginčas byloje kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ jo kalinimo netinkamomis sÄ lygomis PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK) nuo 2015 m. sausio 16 d. iki 2017 m. kovo 20 d. Dėl ieÅ¡kinio senaties termino Atsakovės atstovas atsiliepime pareiÅ¡kėjo reikalavimams praÅ¡o taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).

CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ , todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimui jo praÅ¡omas bendras senaties terminas netaikytinas. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Pagal Å¡iÄ teisės nuostatÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009). Kaip jau minėta, pareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ jo bausmės atlikimo sÄ lygų nuo 2015 m. sausio 16 d. iki 2017 m. kovo 20 d.

Teismas, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo nurodytas bausmės atlikimo sÄ lygų jam sukeltas neigiamas pasekmes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų nuo įkalinimo pradžios, nes patirdamas skunde nurodytus nepatogumus, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų į pataisos namų įstaigÄ , Å¡ios įstaigos vadovÄ , kitas kompetentingas institucijas.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti iÅ¡ pataisos įstaigos namų ar kitų institucijų reikiamÄ informacijÄ . Å ios aplinkybės iÅ¡ esmės patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimÄ turėjo žinoti nuo kalinimo pradžios, t.y. nuo 2015 m. sausio 16 d., tačiau į teismÄ kreipėsi tik 2019 m. kovo 22 d. (b. l. 1-6). Teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas visÄ ginčo laikotarpį žinojo apie patirtÄ neturtinę žalÄ ir dėl to praleido senaties terminÄ reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Pažymėtina, kad pats pareiÅ¡kėjas skundÄ grindė tuo, kad nežmoniÅ¡kos gyvenimo sÄ lygos sÄ lygojo jam orumo pažeminimÄ , judėjimo laisvės apribojimÄ , psichologinį sukrėtimÄ o tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjui jo bausmės atlikimo metu buvo žinoma apie patirtÄ Å¾alÄ . CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).

PareiÅ¡kėjas, gavęs atsakovės atstovo atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , nepateikė teismui praÅ¡ymo atnaujinti senaties terminÄ bei nenurodė jokių ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo bÅ«tinumÄ pagrindžiančių duomenų, tokių duomenų nenustatė ir teismas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje tokio pobÅ«džio bylose, ne kartÄ yra pabrėžta, kad neigiami dvasiniai iÅ¡gyvenimai, sudarantys neturtinės žalos turinį pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, yra jaučiami nepriklausomai nuo suvokimo apie su tuo susijusius teisės aktus, t. y. nepriklausomai nuo jų teisinio kvalifikavimo (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje A-360-858/2015).

Esant Å¡ioms aplinkybėms, atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos pataisos įstaigos, praÅ¡ymas tenkintinas, pareiÅ¡kėjo reikalavimams taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 16 d. iki 2016 m. kovo 22 d. atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, CK 1.131 straipsnio 1 dalis, ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktas). Pritaikius trejų metų senaties terminÄ laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , yra reikÅ¡mingos ir analizuotinos pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygos nuo 2016 m. kovo 22 d. iki 2017 m. kovo 20 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Dėl gyvenamojo ploto PareiÅ¡kėjas teigia, kad jam tekęs minimalus plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių 111.1 punktas (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 1R-85 redakcija) nustato minimalų 3,1 kv. m. gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas jos plotas dalijamas iÅ¡ patalpoje laikomų asmenų skaičiaus.

Iš atsakovės atstovo 2019 m. balandžio 3 d. pažymos Nr. 62-1340 (b. l.

19) matyti, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2016 m. vasario 25 d. iki 2016 m. spalio 4 d. buvo apgyvendintas 13 bÅ«rio 8 brigadoje, kurios plotas 17,22 kv. m., joje įrengtos 3 miegamosios vietos, atitinkamai vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 5,74 kv. m., tuo tarpu, nuo 2016 m. spalio 4 d. iki 2017 m. kovo 20 d. buvo paskirtas gyventi į 13 bÅ«rį, 1 brigadÄ , kurios plotas – 15,78 kv. m., joje įrengtos 2 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 7,89 kv. m. Kitoje tos pačios dienos pažymoje Nr. 42-4593 (b. l.

51) pažymima, kad nuo 2016 m. vasario 25 d. iki 2016 m. spalio 4 d. 13 bÅ«rio 8 brigadoje buvo apgyvendinti 3 nuteistieji, nuo 2016 m. spalio 4 d. iki 2017 m. kovo 20 d. 13 bÅ«rio 1 brigadoje buvo apgyvendinti 2 nuteistieji. Atsakovės nurodytų miegamųjų, jų plotų, juose buvusių miegamųjų vietų skaičiaus ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas, atsikirsdamas į atsiliepimÄ , neginčijo, savo skunde nurodytų aplinkybių dėl per mažo kamerų ploto nedetalizavo, įrodymų, kad ginčo laikotarpiu kamerose buvo daugiau nei 20 asmenų, nepateikė ir nenurodė, kas galėtų tai patvirtinti.

Ä®vertinęs kamerų ploto ir miegamųjų vietų skaičiaus proporcijas, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ginčo laikotarpiu, pagal atsakovės pateiktus duomenis, vienam asmeniui turėjusi tekti ploto norma pažeista nebuvo. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų teisės aktuose įtvirtintÄ gyvenamosios patalpos plotÄ ginčo laikotarpiu nebuvo pažeista. Dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo atsižvelgti į kameroje esančio inventoriaus užimamÄ plotÄ , teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių teismo (toliau – ir EŽTT) praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimÄ byloje L. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017).

Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikÅ¡mingas vertinant pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2466-502/2018). Nagrinėjamos bylos atveju nenustatytas minimalaus gyvenamojo ploto pažeidimas. Vadinasi, nėra pagrindo iÅ¡ kameros ploto atimti kameroje esančių baldų užimamÄ plotÄ , ypač atsižvelgiant ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas turėjo judėjimo laisvę už kameros ribų; nebuvo trukdoma naudotis teisės aktų suteiktomis teisėmis: eiti pasivaikščioti gryname ore, naudotis kitomis teisėmis, jis nebuvo kalinamas blogesnėmis sÄ lygomis nei kiti asmenys.

Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus dėl pareiÅ¡kėjo skundo argumentų, susijusių su ploto, užstatyto baldais, pažeidimu. Dėl higienos normų neatitinkančių sÄ lygų PareiÅ¡kėjas nurodo, kad patalpose buvo prasta ventiliacija, kamerose drėgna ir Å¡alta, veisėsi pelėsis. Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktÄ , nuteistiesiems turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių (HN 134:2015 39 punktas). Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, kas atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas negalėjo iÅ¡vėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamÄ langÄ , taip, be kita ko, iÅ¡ dalies iÅ¡vengiant ir drėgmės patalpose. Teismas taip pat pažymi, kad Higienos normos HN 134:2015 37 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose.

Pagal PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-56 patvirtinto Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos apraÅ¡o 4 punktÄ , gyvenamosios patalpos kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio, pagal patvirtintÄ ir iÅ¡kabintÄ patalpos budėjimo tvarkaraÅ¡tį (b. l. 39). Taigi, pareiÅ¡kėjo teiginys, kad gyvenamosios patalpos netvarkingos, apipelijusios, sklinda nemalonÅ«s kvapai, patvirtina aplinkybę, jog atsakingas už patalpos tvarkymÄ asmuo tinkamai neatliko savo pareigų.

Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo patalpas, neturi problemų dėl drėgmės, pelėsio, grybelio ir nemalonių kvapų patalpose. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas dėl Å¡ių aplinkybių bÅ«tų kreipęsis į pataisos namų administracijÄ . Byloje nėra ir jokių kompetentingų institucijų priimtų administracinių aktų, kuriuose bÅ«tų užfiksuota, kad patalpų higieninė bÅ«klė neatitinka teisės aktų reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl higienos normų neatitinkančių sÄ lygų atmetami kaip nepagrįsti. Dėl apÅ¡vietimo PareiÅ¡kėjas nurodo, kad ginčo laikotarpiu gyvenamojoje kameroje jam nebuvo užtikrinamas tinkamas apÅ¡vietimas. Pagal Higienos normos HN 134:2015 14 punktÄ , mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx. Atsakovės atstovas atsiliepime ir 2019 m. balandžio 4 d. pažymoje Nr. 77-539 (b. l.

20) nurodė, kad įstaiga užtikrina gyvenamųjų patalpų bendrÄ dirbtinę apÅ¡vietÄ , atitinkančiÄ Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, gavus informacijÄ apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo duomenimis apie gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo atitiktį nustatytiems reikalavimams. Teismas byloje nenustatė, jog pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios.

Taip pat nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus, rÅ«pestingas ir protingas asmuo, ginčo laikotarpiu bÅ«tų apie netinkamas sÄ lygas informavęs įstaigos administracijÄ . Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl nepakankamo apÅ¡vietimo iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, todėl laikytini nepagrįstais ir atmestini. Dėl sanitarinių mazgų, praustuvių trÅ«kumo PareiÅ¡kėjas nurodo, jog trÅ«ko klozetų, pisuarų, rytais susidarydavo eilės. Ginčo laikotarpiu Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkÄ nustatė Teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.

įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos Laisvės vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos (toliau – ir 2004 m. Aprūpinimo normos, redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) ir Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – ir 2017 m. Aprūpinimo normos, galiojančios nuo 2017 m. birželio 8 d.), patvirtintos Teisingumo ministro 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245. 2004 m. Aprūpinimo normose numatyta, kad 1 praustuvė turi būti skiriama dešimčiai asmenų, 1 klozetas arba unitazas – dvylikai asmenų, šis normatyvas taikytinas ir dėl pisuarų skaičiaus (Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos), 2017 m.

Aprūpinimo normose atitinkamai numatyta, kad 1 praustuvė skiriama ne daugiau kaip 15 asmenų, 1 klozetas arba pisuaras – ne daugiau kaip 15 asmenų. Atsakovės atstovas atsiliepime ir 2019 m. balandžio 9 d. pažymoje Nr. 77-539 nurodė, jog Pravieniškių PN-AK 13 būrio sanitariniame mazge įrengti 6 unitazai ir 4 pisurai, prausykloje – 3 praustuvės ir 2 dušo sieteliai. Kaip prieš tai minėta, 13 būrio 8 brigadoje buvo laikoma 30 nuteistųjų, vėliau 13 būrio 1 brigadoje buvo laikoma nuo 23-27 nuteistųjų.

Atsakovės atstovui pateikus minėtus duomenis apie nuteistųjų skaičių 13 bÅ«ryje, kurie naudojosi sanitariniu mazgu, praustuvėmis, teismas vertina, kad Å¡ie faktai paneigia pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes dėl sanitarinių įrenginių trÅ«kumo. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad visÄ ginčo laikotarpį sanitarinių įrenginių skaičius atitiko 2004 m. AprÅ«pinimo normose bei 2017 m. AprÅ«pinimo normose nustatytus reikalavimus. Dėl teisės naudotis duÅ¡u užtikrinimo PareiÅ¡kėjas nurodo, kad gyvenamosiose patalpose nėra duÅ¡o, juo pasinaudoti kasdien neįmanoma.

Mano, kad tokios sÄ lygos neužtikrina elementarių higienos reikalavimų. Vadovaujantis Higienos normos HN 134:2015 44 punktu, taip pat Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktu, kalinčiam asmeniui turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, pareiga pateikti detalų kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ tenka pareiÅ¡kėjui. Kiekvienu individualiu atveju įvertinamas pareiÅ¡kėjo tvirtinimo dėl netinkamų higienos sÄ lygų nuoseklumas, patikimumas ir pagrįstumas.

Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjas nenurodė konkrečių Å¡ios jo teisės pažeidimo atvejų, į bylÄ nepateikė jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjo reikÅ¡tas pretenzijas dėl negalėjimo iÅ¡simaudyti dėl skunde nurodytų priežasčių. Å ios aplinkybės, pareiÅ¡kėjas neįrodinėjo jokiomis leistinomis priemonėmis (liudytojų parodymais, raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais ir pan.), todėl abstrakčių, bendro pobÅ«džio ir nepagrįstų aplinkybių pagrindu PravieniÅ¡kių PN-AK atsakomybė negalima.

Dėl kenkėjų naikinimo Pareiškėjas nurodo, kad gyvenamosiose patalpose buvo blakių ir tarakonų. Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nurodoma, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, šie naikinami teisės aktų nustatyta tvarka. Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 2 d.

įsakymu Nr. V-55 (toliau – ir ApraÅ¡as), 11 punkte nurodoma, kad licencijuoti asmenys, atlikę privalomÄ jį profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ), duomenis apie atliktus darbus įraÅ¡o kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale. Byloje yra pateikti atsakovės atstovo įrodymai (b. l. 45-50), patvirtinantys, kad buitiniai parazitai ir tarakonai veisėsi gyvenamosiose patalpose, kuriose buvo apgyvendintas pareiÅ¡kėjas. Remdamasis bylos duomenimis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad PravieniÅ¡kių PN-AK kenkėjų monitoringas, kontrolė ir naikinimas ginčo laikotarpiu buvo vykdomas nepakankamai, todėl, atsakovei pažeidus Higienos normos HN 76:2010 60 punkto ir Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimus, gyvenamosiose patalpose esant buitinių parazitų ir tarakonų, pareiÅ¡kėjas galėjo patirti nepatogumų tiek dėl buitinių parazitų ir tarakonų, tiek dėl jų naikinimo poveikio.

Å ios aplinkybės byloje nepaneigtos, tačiau teismas pažymi, jog ir pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų byloje, kad bÅ«tų kreipęsis į PravieniÅ¡kių PN-AK administracijÄ , Visuomenės sveikatos centrÄ , o Å¡ie bÅ«tų nereagavę į nurodytus pažeidimus. Dėl neturtinės žalos PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų grindžia sukeltais emociniais, dvasiniais iÅ¡gyvenimais, patirtu diskomfortu, psichologine kančia. Byloje nėra objektyvių duomenų apie nustatytų pažeidimų galimai pareiÅ¡kėjui sukeltus fizinės ar psichinės sveikatos sutrikimus, kurie galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingi sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .

PrieÅ¡ingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas visÄ ginčo laikotarpį dėl dvasinių sukrėtimų, neigiamų iÅ¡gyvenimų ar kitokių psichologinių problemų, kurių atsiradimÄ galėjo įtakoti blogos gyvenimo sÄ lygos, į PravieniÅ¡kių PN-AK psichologus nesikreipė (b. l. 18). Sutiktina su pareiÅ¡kėjo nuomone, kad dėl byloje nustatyto pažeidimo (kenkėjų naikinimo) pareiÅ¡kėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, diskomfortÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. ABTI 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (6 punktas).

CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartÄ yra konstatavęs, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., LAT Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje S. Å . prieÅ¡ UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Teismo vertinimu, byloje nepaneigtos aplinkybės, jog pareiÅ¡kėjas galėjo patirti nepatogumų dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų (dėl graužikų ir buitinių parazitų), tačiau pažymėtina, jog byloje nesurinkta duomenų apie tai, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiÅ¡kėjas bÅ«tų patyręs reikÅ¡mingų neturtinių praradimų, t. y. duomenų apie pažeidimų nulemtus fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimus.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo nuomone, pareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai nebuvo tokio pobÅ«džio ir intensyvumo, kad bÅ«tų įvertinti pinigais, todėl Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ . Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais, pripažintina, kad pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas tinkamas kalinimo sÄ lygas PravieniÅ¡kių PN-AK buvo pažeista, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo A. M. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo A. M. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas (dėl kenkėjų naikinimo) PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje nuo 2016 m. kovo 22 d. iki 2017 m. kovo 20 d. buvo pažeista, o reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .

LikusiÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Egidija Puzinskaitė