2021-02-17 Nr. AB-4255-3-62-3-01244-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-534-525/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01244-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas P. D. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba), priteisti 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis yra kalinamas Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje ir jokių su darbu susijusių pajamų neturi, jo pajamos yra socialinės pašalpos bei priteisiami žalų atlyginimai, todėl jis turi teisę į valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Visą kalinimo laikotarpį buvo sistemingai pažeidžiamos pareiškėjo konstitucinės bei žmogaus teisės, todėl jis ne kartą kreipėsi į teismus dėl žalos atlyginimo.

3. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – ir Įstatymas) nustato, kad nemokamai ginti savo pažeistas teises pareiškėjas gali tik du kartus, be to, Tarnyba dar gali spręsti – skirti ar neskirti jam teisinę pagalbą, gali vertinti – perspektyvus ar neperspektyvus yra pažeistų teisių gynimas. Pareiškėjo įsitikinimu, taip ribojamos jo galimybės ginti savo pažeistas teises ir kreiptis į teismą. Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į Tarnybos Kauno skyrių, prašydamas suteikti teisinę pagalbą civilinėje byloje. Pareiškėjo nuomone, Tarnyba administracinę procedūrą vilkino, prašydama pateikti duomenis, nesusijusius su ketinama inicijuoti byla. Vėliau, 2019 m. vasario 21 d. sprendimu Tarnyba atsisakė suteikti jam valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ketinamoje inicijuoti byloje, samprotaudama, kad, realizuodamas vieną absoliučią teisę teikti apeliaciją, jis neteko kitos absoliučios teisės kreiptis į teismą ir reikalauti padarytos žalos atlyginimo.

4. Pareiškėjo teigimu, Tarnyba pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintą absoliučią teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynimo, padarydama jam žalą. Pareiškėjas negali daryti įtakos bylų skaičiui, nes tai priklauso ne nuo jo, o nuo jo teisių pažeidimų skaičiaus, kada valstybės institucijos nepateisinamai dažnai ar netgi sistemingai pažeidinėja jo teises. Pareiškėjo vertinimu, teisės aktuose nėra numatytas imperatyvus draudimas teikti teisinę pagalbą esant tam tikroms aplinkybėms, o tik suteikiama pasirinkimo teisė, todėl Tarnyba, priimdama sprendimą, privalo elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, t. y. privalo atsižvelgti ne tik į piliečio pateiktą pajamų deklaraciją, bet ir į Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintą absoliučią piliečio teisę ginti savo pažeistas teises teisme.

5. Pareiškėjo įsitikinimu, Tarnybai buvo žinoma, kad jis negali savo lėšomis pasisamdyti advokato, taip pat buvo žinoma, kad, atsisakius jam suteikti antrinę teisinę pagalbą, bus pažeista jo absoliuti konstitucinė teisė kreiptis į teismą. Tarnyba pažeidė jo teises sąmoningai. Anot pareiškėjo, jam padarytos neturtinės žalos faktas yra akivaizdus: pareiškėjas yra įkalintas, todėl neturi pakankamai galimybių efektyviai ginti pažeidžiamas teises, neaprūpintas pajamomis, todėl negali pasisamdyti advokato, o Tarnyba ne tik vengia teikti jam teisinę pagalbą, bet atvirai iš jo tyčiojasi, vertindama teisinės gynybos perspektyvumą. Pareiškėjas pasijuto visiškai beteisis, negalintis įgyvendinti konstitucinės teisės kreiptis į teismą. Tai, kad jis apeliacine tvarka apskundė jo netenkinantį teismo sprendimą, nepaneigia jo teisės iš pirmosios instancijos teismo reikalauti atlyginti neturtinę žalą dėl teismo sprendime paskelbtų melagingų teiginių. Atsižvelgiant į pažeistų teisių konstitucinį reikšmingumą, tai, kad atsakovui nekils jokių sunkių padarinių atlyginus pareiškėjui neturtinę žalą, reikalaujamos priteisti 100 000 Eur sumos nėra pagrindo mažinti.

6. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

7. Tarnyba paaiškino, kad 2018 m. gruodžio 17 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje (reg. Nr. (2.1)NTP-1-6033), kuriame jis teigė, kad Regionų apygardos administracinis teismas savo sprendime pateikė tikrovės neatitinkančius pareiškimus, taip pažeisdamas pareiškėjo absoliučią teisę į teisingą teismą, todėl pareiškėjas pageidavo kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

8. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktuose numatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir atstovavimas byloje yra neperspektyvus. Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė savo iniciatyva ir nuožiūra ir tik tokia apimtimi, kokia ji pajėgi šią teisę garantuoti. Iš pareiškėjo prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą nurodytų argumentų bei papildomų dokumentų akivaizdžiai buvo matyti, jog pareiškėjas Tarnybos sprendimo priėmimo metu administracinėje byloje Nr. I-1295-406/2018 priimtą teismo sprendimą buvo apskundęs Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir pareiškėjo apeliacinis skundas buvo dar neišnagrinėtas, t. y. sprendimas dar nebuvo įsiteisėjęs. Tarnybos Kauno skyriui priimant sprendimą pareiškėjas buvo tinkamai įgyvendinęs jam įstatymo suteiktas teises, t. y. galbūt jo teises pažeidžiantį teismo sprendimą jis buvo apskundęs apeliacinės instancijos teismui. Nesant galutinio įsiteisėjusio sprendimo administracinėje byloje Nr. I-1295-406/2018, pareiškėjas siekė apginti savo teises, kurios galbūt būtų pažeistos ateityje, todėl Tarnyba 2019 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-19-NT-6033-3154 (toliau – ir 2019 m. vasario 21 d. sprendimas) pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą.

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Pareiškėjas teismui nepateikė argumentų bei įrodymų, patvirtinančių, jog egzistuoja civilinės atsakomybės sąlygos, kadangi Tarnybos Kauno skyrius pagrįstai 2019 m. vasario 21 d. sprendimu atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, todėl nėra vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo teiginius apie patirtą žalą, o nesant neteisėtų veiksmų, taip pat neįrodžius esant patirtą neturtinę žalą, nėra ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. spalio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: pripažino, kad pareiškėjo teisė gauti antrinę teisinę pagalbą buvo pažeista, o jo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

11. Teismas nurodė, kad pareiškėjas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą kildina iš, jo teigimu, neteisėtų Tarnybos Kauno skyriaus veiksmų priimant 2019 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-19-NT-6033-3154 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, kuriuo atsisakyta suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, kadangi jo atstovavimas civilinėje byloje būtų neperspektyvus.

12. Akcentuodamas CK 6.271 straipsnyje nustatytas sąlygas, būtinas valstybės civilinei atsakomybei kilti, teismas apžvelgė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 27 d.) 18 straipsnio nuostatas, nustatančias asmens kreipimosi į Tarnybą tvarką ir sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimo terminus.

13. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad pareiškėjas prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą Tarnybos Kauno skyriui užpildė 2018 m. gruodžio 12 d., kuris institucijoje buvo gautas 2018 m. gruodžio 17 d.; prašyme pareiškėjas nurodė, kad pageidauja kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl neturtinės žalos, kuri buvo padaryta pažeidus jo absoliučią teisę į teisingą teismą, atlyginimo; teisinė pagalba reikalinga surašant ieškinį bei atstovaujant teisme; prie prašymo pareiškėjas pridėjo tik turto ir pajamų deklaraciją. Tarnybos Kauno skyrius 2018 m. gruodžio 31 d. raštu paprašė pareiškėjo patikslinti prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą nurodant bylos numerį ir esant galimybei pateikti teismų sprendimus; Tarnybos Kauno skyriuje 2019 m. sausio 18 d. gautas pareiškėjo prašymo papildymas, kuriame prašė jam suteikti antrinę teisinę pagalbą, nes neturi teisinio išsilavinimo ir negali parengti dokumentų civiliniam ieškiniui paduoti, visus dokumentus turi, tačiau originalų išsiųsti negali, o už kopijas iš jo reikalaujama sumokėti, visus dokumentus pateiks advokatui. Tarnybos Kauno skyrius 2019 m. sausio 31 d. pareiškėjui išsiuntė raštą, kuriuo pakartotinai paprašė patikslinti prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, nurodant, ar administracinėje byloje Nr. I-1295-406/2018 jis yra pateikęs apeliacinį skundą, jeigu taip, pateikti tai patvirtinančius įrodymus; Tarnybos Kauno skyriuje 2019 m. vasario 11 d. gautas pareiškėjo prašymo patikslinimas, prie kurio pareiškėjas pridėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 6 d. raštą Nr. A-4600-1062/2018 „Dėl informacijos“; Tarnybos Kauno skyrius 2019 m. vasario 21 d. sprendimu atsisakė teikti pareiškėjui P. D. antrinę teisinę pagalbą byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo.

14. Įvertinęs nustatytas aplinkybes dėl Tarnybos Kauno skyriaus pareiškėjui siųstų pranešimų dėl papildomų duomenų (dokumentų) pateikimo surašymo datų, taip pat Tarnybos Kauno skyrius 2019 m. vasario 21 d. sprendimo priėmimo datą, atsižvelgiant į tai, kad prašymo pagrįstumui įvertinti reikalingus dokumentus Tarnybos Kauno skyrius gavo 2019 m. vasario 11 d., teismas sprendė, kad Tarnybos Kauno skyrius pažeidė Įstatyme numatytą 5 darbo dienų nuo dokumentų gavimo dienos terminą sprendimui dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimti, t. y. vilkino sprendimo priėmimą, todėl konstatavo neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus.

15. Byloje taip pat buvo nustatyta, kad Tarnybos Kauno skyrius 2019 m. vasario 21 d. sprendimu atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui, remdamasis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktais, kuriais nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu reikalavimai yra nepagrįsti arba atstovavimas byloje yra neperspektyvus.

16. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, aiškinant Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, teismas akcentavo, jog atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, gali tik teismas, nagrinėjantis konkretų reikalavimą (bylą), įstatymų leidėjas, siekdamas užkirsti kelią piktnaudžiavimui teise, pirminį reikalavimo pagrįstumo vertinimą suteikia Tarnybai, o atstovavimo byloje perspektyvumas negali būti tapatinamas su asmens pažeistos ar tariamos teisės absoliučiu apgynimu byloje, jis turi būti siejamas su prielaidų kreiptis į teismą pakankamumo kriterijumi.

17. Pažymėjęs, kad Tarnybos Kauno skyrius 2019 m. vasario 21 d. sprendimu atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, nurodant, kad pareiškėjo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl neturtinės žalos priteisimo laikytinas akivaizdžiai nepagrįstu ir atstovavimas byloje būtų neperspektyvus iš esmės dėl to, kad pareiškėjas apeliacine tvarka buvo apskundęs Regionų apygardos administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1295-406/2018, t. y. galbūt pareiškėjo teises pažeidęs sprendimas nėra įsiteisėjęs, teismas konstatavo, kad tik teismas gali nustatyti, ar pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra akivaizdžiai nepagrįstas.

18. Teismo vertinimu, Tarnybos Kauno skyriaus įvertintų duomenų visuma nesuteikė pagrindo teigti, jog atstovavimas pareiškėjui civilinėje byloje nėra perspektyvus ir nesukels jam jo pageidaujamų teisinių pasekmių, kadangi Regionų apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-1295-406/2018, kurioje, pareiškėjo įsitikinimu, buvo pateikti tikrovės neatitinkantys pareiškimai, yra išnagrinėta, tačiau sprendimas dar nėra įsiteisėjęs. Teismas nurodė, kad Tarnybos Kauno skyrius, priimdamas 2019 m. vasario 21 d. sprendimą, netikrino pareiškėjo nurodomų aplinkybių, jog Regionų apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-1295-406/2018 sprendime buvo pateikti teiginiai, kuriuos jis laiko melagingais, neišanalizavo visų aplinkybių, kurios gali būti reikšmingos sprendžiant, ar pareiškėjo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, o atstovavimas jam byloje – neperspektyvus, taip pat neanalizavo ir 2019 m. vasario 21 d. sprendime nenurodė jokių argumentų, ar pagal pareiškėjo pateiktą prašymą yra sąlygos pareiškėjo nurodyto turinio reikalavimui parengti ir pareikšti ieškinį ginčo teisenos tvarka. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, jog Tarnybos Kauno skyrius akivaizdžiai peržengė kompetenciją, nes vertino, kad pareiškėjo reikalavimas nepagrįstas, nors tai pavesta spręsti teismui.

19. Apibendrindamas teismas konstatavo, jog Tarnybos Kauno skyrius veikė neteisėtai, t. y. netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo ir nepagrįstai atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui dėl neturtinės žalos priteisimo civilinėje byloje, taip pat vilkino 2019 m. vasario 21 d. sprendimo priėmimą. Teismo nuomone, minėtos aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą atsirasti neigiamoms pasekmėms, nurodytoms CK 6.250 straipsnio 1 dalyje.

20. Teismas atkreipė dėmesį, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 4 punkto ir Civilinio kodekso 1.138 straipsnio 6 bei 8 punktų nuostatomis bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, teismas pažymėjo, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas.

21. Įvertinęs ginamų vertybių pobūdį ir pažeidimo intensyvumą, tai, kad pareiškėjas dėl Tarnybos Kauno skyriaus atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą negalėjo realizuoti teisės kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo, tai, kad byloje nebuvo duomenų, jog dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, sveikatos pablogėjimas, kuris turėtų įtakos tolesniam pareiškėjo gyvenimui), bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas darė išvadą, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės gauti antrinę teisinę pagalbą pagal pareiškėjo 2018 m. gruodžio 12 d. Tarnybos Kauno skyriui pateiktą prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą pažeidimo pripažinimu, ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

III. 22. Pareiškėjas P. D. apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 28 d. sprendimą panaikinti ir jo skundą tenkinti pilnai.

23. Skundžiamas teismo sprendimas neteisėtas, kadangi pažeidžia pareiškėjo absoliučią teisę į teisingą teismą, prieštarauja Konstitucijai, todėl naikintinas. Teismas, nors pripažino pareiškėjo teisių pažeidimą, tačiau nepagrįstai nenustatė (byloje nebuvo duomenų), kad pareiškėjui kilo neigiamos pasekmės (sveikatos pablogėjimas, kuris turėtų įtakos tolesniam pareiškėjo gyvenimui). Pareiškėjas prašė pirmosios instancijos teismo iš atsakovo atstovo išreikalauti skunde nurodytus faktus pagrindžiančius įrodymus, tačiau teismas to nepadarė.

24. Pareiškėjas ir šiandien, po teismo sprendimo, kuriuo pripažinta, kad jo teisės buvo pažeistos, geria vaistus, blogai jaučiasi, negali siekti teisingumo minėtoje byloje. Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikianti institucija nepasiūlė pareiškėjui jokių paslaugų, o pareiškėjas negali ir nežino, kaip toliau elgtis, kadangi jis neturi teisinio išsilavinimo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nenustato jokių įpareigojimų ir jokios atsakomybės atsakovo atstovui.

25. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo pirmosios instancijos teisino sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

26. Tarnyba nurodo, kad su pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimais nesutinka ir palaiko savo poziciją, motyvus bei argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktą skundą. Atsakovo atstovo nuomone, teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus atsisakymo jam teikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą parengiant ieškinį civilinėje byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas, kaip teigia, patyrė dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų veiksmų nagrinėjant administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą.

28. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisė gauti antrinę teisinę pagalbą buvo pažeista, kadangi atsakovo atstovas Įstatymo nustatytu terminu nepriėmė sprendimo dėl teisinės pagalbos skyrimo pareiškėjui, taip pat neįvertino visų reikšmingų duomenų, būtinų nuspręsti dėl teisinės pagalbos skyrimo, bei viršijo savo kompetenciją konstatuodamas, jog pareiškėjo reikalavimas laikytinas akivaizdžiai nepagrįstu ir atstovavimas pareiškėjui civilinėje byloje nėra perspektyvus.

29. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu nesutinka, nurodydamas, kad teismas pripažino jo teisių pažeidimą, tačiau nepagrįstai netenkino skundo ir nepriteisė reikalaujamos kompensacijos, taip pažeisdamas pareiškėjo absoliučią teisę į teisingą teismą. Pareiškėjas nežino, kaip elgtis ir ginti savo pažeistas teises, kadangi nėra teisininkas.

30. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo ir atsakovo atstovo apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

32. Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

33. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2017; 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-686-261/2016; 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2175-662/2015 ir kt.).

34. Nors pareiškėjas deklaratyviai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir pažeidžia pareiškėjo absoliučią teisę į teisingą teismą, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniams tvarka tikrinamas teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, nustatė, kad buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, įvertinti pareiškėjo argumentai dėl nesuteiktos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, priimtas sprendimas yra aiškus ir motyvuotas.

35. Tai, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.

36. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Tarnybos Kauno skyrius veikė neteisėtai, t. y. netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo ir nepagrįstai atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui dėl neturtinės žalos priteisimo civilinėje byloje, taip pat vilkino 2019 m. vasario 21 d. sprendimo priėmimą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismo išvadų dėl konstatuoto Tarnybos Kauno skyriaus veiksmų neteisėtumo priimant 2019 m. vasario 21 d. sprendimą neginčija, tačiau nesutinka su parinkta neturtinės žalos atlyginimo forma.

37. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad jam turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda yra atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6. 250 str. 1 d.). Siekiant jos (neturtinės žalos) atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; kt.).

38. Asmens, kuris patyrė neturtinę žalą, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo pažeistai teisei apginti nepakanka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-664-492/2020).

39. Pareiškėjas pagrįsdamas neturtinę žalą skunde buvo nurodęs, kad jis pasijuto beteisiu, pareiškėjas yra nuteistasis, todėl negali pasisamdyti advokato, negali siekti teisingumo byloje, Tarnyba pažeidė jo teisę į teisminę gynybą, nors privalėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad nepadarytų žalos.

40. Vertinant, ar šios pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri jam turi būti atlyginta pinigais, pirmiausia pažymėtina, jog pareiškėjas nėra pateikęs jokių įrodymų apie neigiamo pobūdžio pasekmes, kurios pripažįstamos neturtine žala pagal CK 6.250 straipsnį dėl neteisėtais pripažintų Tarnybos Kauno skyriaus veiksmų, nagrinėjant pareiškėjo 2018 m. gruodžio 12 d. prašymą (ABTĮ 56 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas tokio pobūdžio neigiamo poveikio nenurodė nei skunde, nei apeliaciniame skunde. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo pablogėjusią sveikatos būklę ar kitas reikšmingas neigiamas pasekmes. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareiškėjas nereiškė jokių procesinių prašymų teismui dėl papildomų įrodymų išreikalavimo, todėl apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo nurodomų duomenų (neaišku, kokių) neišreikalavo, atmestini kaip nepagrįsti. Vien akcentuojamas formalus Tarnybos veiksmų neteisėtumas ir pareiškėjo teisų ribojimas, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti, kad pareiškėjui nagrinėjamu atveju priteistinas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo Tarnybai teikto prašymo ir jo papildymų turinį, iš kurių galima suprasti, kokio pobūdžio ginčui pareiškėjui reikalinga valstybės garantuojama teisinė pagalba, nenustatė, jog nepriėmus teigiamo sprendimo dėl teisinės pagalbos teikimo, pareiškėjui kilę neigiami išgyvenimai, nepatogumai yra tokio lygmens, kad juos būtų galima įvertinti kaip pakankamai reikšmingas neigiamas pasekmes, dėl kurių poveikio priteistina piniginė kompensacija.

41. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino Tarnybos Kauno skyriaus veiksmus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, visišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 28 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. D. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė