2020-11-11 Nr. AB-21241-3-62-3-01224-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3141-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01224-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 37.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos), dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) direktoriaus 2019 m. balandžio 5 d. nutarimą „Dėl nuteistojo nubaudimo“ Nr. 68-614 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo jam paskirta nuobauda – perkėlimas iš paprastos grupės į drausmės grupę 8 mėnesiams.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2019 m. balandžio 1 d. Pravieniškių PN-AK direktoriaus pavaduotojo nutarimu jis buvo perkeltas iš 12 būrio į 4-ą būrį. Minėtame būryje jis negalėjo atlikti bausmės, nes konfliktavo su kitais nuteistaisiais, atliekančiais bausmę 4-ame būryje. Pareiškėjas akcentavo, jog jam kilo grėsmė būti sumuštam ir minėtame būryje galėjo būti pažemintas jo orumas. Pareiškėjas teigė, jog kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją su prašymu palikti ankstesniame 12-ame būryje, siekiant išspręsti nesutarimus su kitais nuteistaisiais, tačiau administracija į jo prašymą nekreipė dėmesio. 2019 m. balandžio 4 d. pareiškėjas buvo etapuotas iš 1-ojo sektoriaus į 2-ąjį sektorių ir paskirtas bausmės atlikti į 6-ą būrį. Pareiškėjas nurodė, kad jam einant atlikti bausmės į 6-ąjį būrį, kiti nuteistieji jam pasakė, jog dėl jo turimų problemų su kitais nuteistaisiais 1-ame sektoriuje, jis negalės atlikti bausmės ir 2-ojo sektoriaus 6-ame būryje. Dėl to pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją, nurodydamas, jog negali būti perkeltas į 6-ą būrį, nes gali būti sumuštas ir gali būti pažemintas jo orumas. Prašė nors vienai parai perkelti į 1-ojo sektoriaus bet kurį būrį. Minėtas prašymas nebuvo svarstytas, o Nutarimu jam paskirta nuobauda – perkėlimas iš paprastos grupės į drausmės grupę 8 mėnesiams.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad nesutinka su Nutarimu, nes nuobauda paskirta nepagrįstai. Atsakovas nesigilino į jo problemas, nors jos buvo išdėstytos žodžiu ir raštu, nesiaiškino nurodytų aplinkybių, jog jis konfliktuoja su kitais nuteistaisiais, nesijaučia saugus ir jo sveikatai kyla pavojus.

4. Pareiškėjas nurodė, kad Nutarimą apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas), tačiau nuobauda palikta galioti.

5. Atsakovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundu, nes jame išdėstyti faktai yra deklaratyvaus pobūdžio, neatitinka tikrovės, o skundo reikalavimai yra nepagrįsti. Pravieniškių PN-AK paaiškino, kad 2019 m. balandžio 4 d. pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – apie 17.20 val. Kontrolės ir praleidimo punkto Nr. 2 patalpoje kategoriškai atsisakė gyventi direktoriaus įsakymu jam paskirtoje gyvenamojoje vietoje 6-ame būryje. Savo atsisakymo motyvų nuteistasis konkrečiai neįvardijo, tik paminėjo abstrakčiai, nenurodydamas priežasčių, kurių pagrįstumą būtų galima patikrinti. Pravieniškių PN-AK Kriminalinės žvalgybos skyrius neturėjo duomenų, jog nuteistasis negalėtų gyventi jam paskirtame būryje. Pareiškėjas atsisakė raštu paaiškinti atsisakymo priežastis, žodžiu nurodydamas: „nieko nerašysiu, atsisakau gyventi paskirtame būryje“. Toks nepagarbus elgesys įvertintas kaip pataisos įstaigos tvarkos nesilaikymas, nes pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmės vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 65 punkto reikalavimus, todėl jam, kaip nuteistajam, sistemingai pažeidinėjančiam režimą, paskirta nuobauda pagal BVK 142 straipsnį – perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę 8 mėnesiams. Pareiškėjas į taikomas socialinės reabilitacijos bei drausminio poveikio priemones nereaguoja, demonstratyviai ignoruoja nustatytą tvarką, atsisako laikytis nustatytų pareigų ir draudimų, o kito pobūdžio drausminio poveikio priemonės nuteistojo elgesiui teigiamo poveikio nedaro.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Departamentas nurodė, kad BVK 12 straipsnyje reglamentuojama, jog nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių; nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Pagal BVK 110 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigos tvarkos ir vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Departamentas akcentavo, jog įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymų nustatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis.

9. Departamentas paaiškino, kad pareiškėjas, atsisakydamas vykdyti teisėtą įstaigos administracijos nurodymą – eiti gyventi į paskirtą būrį, nesilaikydamas Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 65 punkto reikalavimus. Prieš paskiriant nuobaudą, pareiškėjui buvo suteikta galimybė pasiaiškinti raštu, tačiau jis atsisakė ir žodžiu išdėstė, jog nieko nerašys ir atsisako gyventi paskirtame būryje. Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai taip pat kalbėjosi su pareiškėju, tačiau pareiškėjas pokalbio metu nenurodė jokių priežasčių, kodėl atsisako gyventi paskirtame būryje. Departamentas teigė, jog pareiškėjo argumentai, kad jam gresia pavojus, yra nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis ar išimtinėmis aplinkybėmis, kliudančiomis laikyti paskirtoje grupėje, taigi, nemotyvuotas atsisakymas vykdyti teisėtą administracijos reikalavimą vykti į paskirtą būrį yra pagrindas konstatuoti režimo pažeidimą ir spręsti dėl nuobaudos paskyrimo.

10. Departamentas pabrėžė, kad prieš priimant ginčijamą sprendimą, pareiškėjo elgesys buvo apsvarstytas Drausmės komisijoje, kuri atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas itin piktybiškai pažeidinėja bausmės atlikimo režimo reikalavimus, į taikomas socialinės reabilitacijos bei drausminio poveikio priemones nereaguoja, demonstratyviai ignoruoja nustatytą tvarką. Drausmės komisija, vadovaudamasi BVK 143 straipsnio 7 dalimi ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 240 punktu, pasiūlė Pravieniškių PN-AK direktoriui skirti nuobaudą – perkėlimą iš paprastosios grupės į drausminę grupę 8 mėnesiams. Pravieniškių PN-AK direktorius Nutarimu pagrįstai pareiškėjui paskyrė nuobaudą, todėl nėra pagrindo naikinti Nutarimo.

II. 11. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimu pareiškėjo R. K. skundą atmetė.

12. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nutarimo, kuriuo pareiškėjui R. K. paskirta nuobauda – perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę 8 mėnesiams, teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Atsižvelgęs į bylos medžiagą, teismas nustatė, kad:

13.1. Nutarimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas 2019 m. balandžio 4 d., apie 17.20 val., Kontrolės ir praleidimo punkto Nr. 2 patalpoje kategoriškai atsisakė gyventi Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymu jam paskirtoje gyvenamojoje vietoje 6-ame būryje. Nutarimu konstatuota, jog pareiškėjas pažeidė BVK (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. balandžio 3 d. iki 2019 m. liepos 6 d.) 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 65 punkto reikalavimus;

13.2. 2019 m. balandžio 1 d. Pravieniškių PN-AK direktorius įsakymu Nr. 2-566 „Dėl nuteistųjų, atliekančių bausmę pirmajame sektoriuje, paskyrimo į būrius, brigadas“, atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 1 d. Nuteistųjų paskyrimo į būrius, brigadas ir grupes komisijos posėdžio protokolą Nr. 61-1408, nusprendė pareiškėją perkelti iš 12 būrio į 4 būrį. Iš 2019 m. balandžio 1 d. Nuteistųjų skyrimo į būrius komisijos posėdžio protokolo Nr. 61-1408 ir Resocializacijos skyriaus specialisto 2019 m. balandžio 1 d. tarnybinio pranešimo Nr. 61-1419 nustatyta, jog pasiūlyta perkelti pareiškėją į kitą būrį siekiant užtikrinti tinkamą resocializacijos vykdymą būryje. Nustatyta, jog 2019 m. balandžio 3 d. buvo priimtas direktoriaus įsakymas Nr. 2-579, kuriuo pareiškėjas perkeltas iš 1-ojo sektoriaus į 2-ojo sektoriaus 6 būrio 3 brigados 16 vietą. Minėtas įsakymas priimtas atsižvelgiant į Nuteistųjų skyrimo į būrius komisijos protokolus, siekiant užtikrinti resocializacijos vykdymą;

13.3. iš Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto G. A. 2019 m. balandžio 4 d. tarnybinio pranešimo Nr. 45-605-1 bei specialisto D. R. 2019 m. balandžio 4 d. tarnybinio pranešimo Nr. 45-605-2 matyti, kad nuteistasis R. K. 2019 m. balandžio 4 d., apie 17.20 val., atsisakė gyventi jam paskirtame 6-ame būryje ir konkrečių atsisakymo priežasčių nenurodė. Nustatyta, jog pareiškėjas atsisakė raštu rašyti paaiškinimą, nurodydamas „nieko nerašysiu, atsisakau gyventi paskirtame būryje“, ką patvirtina Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus Resocializacijos specialistės 2019 m. balandžio 5 d. protokolas Nr. 62-1393 . Bandant išsiaiškinti priežastis, kodėl pareiškėjas atsisako gyventi paskirtame būryje, buvo kalbėtasi ir su Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnais. 2019 m. balandžio 5 d. Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiosios specialistės A. K. pažymoje Nr. 37(2)-145 nurodyta, kad nuteistasis kalbėjo abstrakčiai ir tikslių priežasčių, dėl ko jis nenori gyventi paskirtame būryje, nenurodė. Pažymėta, jog Kriminalinės žvalgybos skyrius neturi duomenų apie tai, dėl ko nuteistasis negalėtų gyventi jam paskirtame būryje;

13.4. siekiant išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių pareiškėjas atsisakė gyventi jam paskirtame būryje, atsakovas aiškinosi priežastis (Resocializacijos skyriaus specialistės protokolas), kurio metu pareiškėjas jokių konkrečių priežasčių dėl atsisakymo gyventi paskirtame būryje nenurodė, o Kriminalinės žvalgybos skyrius nenustatė, kad nuteistieji paskirtame būryje galėtų dėl ko nors konfliktuoti. Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas nei žodžiu, nei raštu neįvardijo konkrečių nuteistųjų, su kuriais konfliktuoja, pavardžių nei Pravieniškių PN-AK administracijai, nei skunde.

14. Teismas, nagrinėdamas bylą, vadovavosi BVK nuostatomis (5 str. 2 d. ir 3 d., 12 str. 1 d. ir 2 d., 70 str. 1 d., 110 str. 1 d. 1 p. ir 2 p., 112 str. 1 d. ir 2 d., 142 str., 143 str.), taip pat Taisyklių 65 punktu.

15. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde ir jo patikslinime įvardija tokias pačias priežastis, dėl ko jis atsisakė būti perkeltas į 2 sektoriaus 6 būrį: kadangi minėtame būryje bausmę atlieka priešiškai nusiteikę nuteistieji, kyla konfliktai su nuteistaisiais, jam kyla baimė būti sumuštam, gali būti pažemintas jo orumas, tačiau įrodymų šiems teiginiams pagrįsti jis nepateikė. Skunde pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių dėl kokių priežasčių kyla konfliktai, kokio pobūdžio konfliktai, juolab konfliktai pagal pareiškėjo nurodytas aplinkybes galimai kilo 1 sektoriaus 4 būryje. Aplinkybių, kaip konfliktai su nuteistaisiais 1 sektoriaus 4 būryje gali įtakoti gyvenimą 2 sektoriaus 6 būryje, pareiškėjas nenurodė, nepaaiškino, taip pat nepaaiškino aplinkybių, kaip gyvenimo sąlygos 2 sektoriaus 6 būryje gali pažeminti jo orumą. Taip pat pareiškėjas neįvardijo kaip pasireiškia nuteistųjų priešiškumas, konkrečiai neįvardijo kokių nuteistųjų priešiškumas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog bijo būti sumuštas. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų patyręs smurtą anksčiau dėl kilusių konfliktų su nuteistaisiais, taip pat nėra jokių įrodymų, jog pareiškėjas raštu kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją nurodydamas iškilusią problemą su tam tikrais nuteistaisiais ar prašymą būti izoliuotas nuo kitų nuteistųjų 4 būryje.

16. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės ir bylos medžiagoje pateikti paaiškinimai dėl atsisakymo gyventi kitame būryje negali būti siejamos su objektyviai iškilusia realia grėsme pareiškėjui.

17. Teismas pažymėjo, kad prieš Nutarimu skiriant nuobaudą, pareiškėjo elgesys buvo apsvarstytas Drausmės komisijoje, kuri įvertinusi pateiktą medžiagą, pateikė siūlymą įstaigos direktoriui nuteistajam paskirti nuobaudą – perkelti iš paprastosios grupės į drausmės grupę 8 mėnesiams.

18. Teismas, įvertinęs teisinį reguliavimą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog skiriant drausminę nuobaudą tinkamai buvo įvertintas pareiškėjo padaryto nusižengimo pobūdis (įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymas). Teismas nusprendė, jog Nutarime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą ir tuo būdu pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Būtent už nustatytą pažeidimą – atsisakymą vykdyti administracijos nurodymus – pareiškėjui pagrįstai skirta BVK 142 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta drausminė nuobauda – perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę 8 mėnesiams. Teismas pabrėžė, kad nuobauda yra adekvati padarytam pažeidimui, todėl jos naikinti nėra pagrindo.

III. 19. Pareiškėjas R. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

20. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į jo nurodytas aplinkybes.

21. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

22. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą. Pareiškėjas nepateikė jokių byloje esančius duomenis ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių įrodymų, bei nepateikė įtikinamų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2019 m. balandžio 5 d. nutarimo „Dėl nuteistojo nubaudimo“ Nr. 68-614, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda – perkėlimas iš paprastos grupės į drausmės grupę 8 mėnesiams, pagrįstumo ir teisėtumo.

24. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nuobauda Nutarimu pareiškėjui skirta pagrįstai ir teisėtai, jo skundą atmetė.

25. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo nurodytas aplinkybes.

26. Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

27. BVK 12 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, o 2 punktas nustato, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. BVK 142 straipsnio 1 dalyje yra nurodytos nuobaudos, kurios gali būti skiriamos nuteistiesiems už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. Pagal BVK 142 straipsnio 2 dalies 2 punktą nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti skiriama nuobauda – pataisos namuose ir kalėjimuose paprastosios grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į drausmės grupę nuo trijų mėnesių iki vienerių metų.

28. Ginčijamu Nutarimu nuobauda – perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę 8 (aštuoniems) mėnesiams – pareiškėjui skirta už atsisakymą būti jam paskirtame būryje.

29. Bylos duomenimis, pažeidimas (pareiškėjo atsisakymas atlikti bausmę jam administracijos paskirtame būryje) buvo ištirtas ir įvertintas. Surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovo atstovas, siekdamas užtikrinti, kad pareiškėjas būtų laikomas tinkamomis ir saugiomis kalinimo sąlygomis, aiškinosi, kodėl pareiškėjas atsisako eiti į jam paskirtą būrį. Pareiškėjas savo paaiškinimuose jokių svarbių atsisakymo priežasčių gyventi paskirtame būryje nenurodė, t. y. jas nurodė itin abstrakčiai (konfliktai su kitais nuteistaisiais). Pravieniškių PN-AK Kriminalinės žvalgybos skyriaus atlikto tyrimo metu taip pat nebuvo nustatyta priežasčių, dėl kurių pareiškėjas negalėtų gyventi paskirtame 6 būryje. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, padarė pagrįstą išvadą, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų iš kurių būtų galima spręsti, kad Pravieniškių PN-AK kalintys nuteistieji būtų priešiškai nusiteikę pareiškėjo atžvilgiu, dėl ko jis negalėtų gyventi paskirtame būryje.

30. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo atsisakymas gyventi paskirtame būryje, nevykdant administracijos teisėtų reikalavimų vykti į paskirtą būrį, pagrįstai kvalifikuotas kaip BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytų nuteistųjų pareigų pažeidimas ir yra pakankamas pagrindas nuobaudai skirti. Duomenų, kad skirta nuobauda yra proporcinga, nėra: Drausmės komisijos 2019 m. balandžio 5 d. posėdyje (protokolo Nr. 62-1390) konstatuota, kad pareiškėjas itin piktybiškai pažeidinėjate bausmės atlikimo režimo reikalavimus, į taikomas socialinės reabilitacijos bei drausminio poveikio priemones nereaguoja, demonstratyviai ignoruoja nustatytą tvarką, kategoriškai atsisako laikytis nustatytų pareigų ir draudimų, kito pobūdžio drausminio poveikio priemonės pareiškėjo elgesiui teigiamo poveikio nedaro; bylos duomenimis, 2019 metais pareiškėjas padarė 6 pažeidimus. Nuobaudą paskyrė kompetentingas pareigūnas, nuobaudų skyrimo pagrindinės procedūros ir taisyklės, iš jų – ir nuteistojo teisė pateikti paaiškinimus, nebuvo pažeistos. Taigi, pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs įrodymus (ABTĮ 57 str.), pagrįstai nusprendė, kad nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai ir teisėtai.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, iš esmės dar kartą pakartoja savo argumentus, kuriuos buvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies nuostatų nepažeidė. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas.

33. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui reikšmingas faktines aplinkybes bei tinkamai aiškinęs ir taikęs proceso ir materialiosios teisės normas, priėmė sprendimą, kurio keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dainius Raižys

Dalia Višinskienė