2021-10-06 Nr. AB-20387-3-61-3-03068-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2555-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03068-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. N. skundą atsakovui Lietuvos kriminalinės policijos biurui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas E. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos kriminalinės policijos biuro (toliau – ir atsakovas, Biuras) 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. 38-S-7433 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Biurą atsakyti į pareiškėjo keliamus klausimus; 3) atlyginti pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas – priteisti 30 Eur už sumokėtą žyminį mokestį.

2. Pareiškėjas nurodo, jog Biurui 2020 m. liepos 25 d. pateikė du prašymus, prašydamas atsakyti į juose nurodytus klausimus. Atsakovas Sprendime nurodė, jog pareiškėjo prašomi pateikti duomenys yra susiję su ikiteisminiu tyrimu, kuris, be kita ko, buvo pradėtas 2011 m. spalio 15 d., apkaltinamasis nuosprendis Vilniaus apygardos teismo baudžiamojoje byloje buvo priimtas 2018 m. gegužės 24 d., Lietuvos apeliacinis teismas baudžiamojoje byloje taip pat priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Sprendime pažymėta, kad skundai ir paklausimai, susiję su atliktu ikiteisminiu tyrimu ar baudžiamosios bylos nagrinėjimu teismuose, nebus nagrinėjami, nes baudžiamoji byla yra išnagrinėta teismuose ir teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs. Atsakovas neatsakė nei į vieną pareiškėjo keliamą klausimą, pažeidė pareiškėjo teisę gauti informaciją iš Biuro vadybos dėl pareigūnų veiksmų.

3. Pareiškėjo nuomone, Biuras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalimi, turi pareigą pateikti objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis pagrįstą bei motyvuotą sprendimą. Sprendimu nebuvo atsakyta į pareiškėjo keliamus klausimus. Nors baudžiamoji byla ir yra išnagrinėta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, tačiau šie nuosprendžiai 2020 m. birželio 12 d. buvo apskųsti kasacine tvarka, skundas yra priimtas nagrinėti. Pareiškėjo prašymuose pateikti klausimai (atsakymai į juos) yra būtini kasacinio skundo išnagrinėjimui. Atsakovas nepagrįstai atsisako pateikti atsakymus, todėl pareiškėjui yra užkertama teisė į tinkamą gynybą, teisingą teismą bei teisingą procesą baudžiamojoje byloje.

4. Atsakovas Biuras atsiliepime į skundą prašė jį atmesti arba bylą nutraukti.

5. Atsakovas paaiškino, kad 2020 m. liepos 28 d. buvo gauti du pareiškėjo prašymai atsakyti į jo keliamus klausimus. Skundžiamu Sprendimu pareiškėjui pateiktas išsamus atsakymas, nurodyta, kad skundai ar paklausimai, susiję su atliktu ikiteisminiu tyrimu ar baudžiamosios bylos nagrinėjimu teismuose, nebus nagrinėjami, nes šiuo metu baudžiamoji byla yra išnagrinėta teismuose ir teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs. Pareiškėjui į jo klausimus buvo atsakyta teikiant atsakymą į patį pirmą prašymą, kuris buvo gautas 2020 m. birželio 9 d., o parengtas atsakymas 2020 m. birželio 29 d. buvo pasirašytas Policijos generalinio komisaro pavaduotojo.

Minėtame atsakyme pareiškėjui detaliai atsakyta ir paaiškinta dėl kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo, paaiškinta kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo ir (ar) išslaptinimo tvarka, paaiškinta, kad sprendimus dėl kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese priima kriminalinės žvalgybos subjekto vadovas ar jo įgaliotas pareigūnas, laikantis proporcingumo principo. Pareiškėjui paaiškinta, kad prašyme nurodytos aplinkybės, įrodymų teisėtumo ir leistinumo klausimai jau buvo išnagrinėti baudžiamojoje byloje, kurioje 2020 m. balandžio 29 d. buvo priimtas Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, kuriame konstatuota, jog duomenų, kad vėliau atliekant kriminalines žvalgybos tyrimą buvo padaryta tuo metu galiojusio Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatų pažeidimų, byloje nėra.

Sprendime yra aiškiai nurodyti priimto sprendimo motyvai, teisiniai pagrindai, jo apskundimo tvarka. Pareiškėjui buvo išaiškintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos dėl teisės turėti gynėją ir teisę skųsti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro proceso veiksmus ir (ar) nutarimus ikiteisminio tyrimo metu, kuriomis pareiškėjas turėjo ir galėjo naudotis ikiteisminio tyrimo metu bei baigus ikiteisminį tyrimą; išaiškinta, kad nuo baudžiamosios bylos gavimo teisme dienos teisė susipažinti su papildomai gauta po kaltinamojo akto surašymo medžiaga numatyta BPK 237 straipsnyje.

Pareiškėjo keliami klausimai yra susiję su įslaptintų dokumentų tvarkymu, tačiau jie kildinami iš ikiteisminio tyrimo, t. y. visi šie klausimai galėjo ir turėjo būti sprendžiami baudžiamosios bylos nagrinėjimo teismuose metu. Įslaptinti dokumentai tvarkomi vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu ir Įslaptintos informacijos administravimo ir išslaptinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 820 (toliau – ir Tvarkos aprašas). Biuras savo žinioje neturi baudžiamosios bylos.

Be to, Sprendimas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių viešojo administravimo srityje, jis negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, todėl byla turėtų būti nutraukta. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnio nuostatos nesuteikia teisės administraciniam teismui vertinti Biuro, kaip ikiteisminio tyrimo įstaigos, veiksmų. Atsakovo nuomone, pareiškėjo keliami klausimai susiję su įslaptintų dokumentų išslaptinimu, jų pateikimu (nepateikimu) prie ikiteisminio tyrimo medžiagos ar Biuro pareigūnų veiksmų atliekant kriminalinę žvalgybą.

Ikiteisminį tyrimą kuruojantis prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas savarankiškai sprendžia ir vertina, ar surinkta pakankamai duomenų nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 10 straipsnio 2 dalimi, įslaptinta informacija, kai nustatytas įslaptinimo terminas dar nėra pasibaigęs, išslaptinama tik įslaptintą informaciją parengusio paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu. Pareiškėjo minimi dokumentai buvo išslaptinti ar iš dalies išslaptinti Lietuvos apeliaciniam teismui paprašius baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu.

Sprendimas yra teisėtas, atliktas ikiteisminis tyrimas ir baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme, jų metu surinktų ir pateiktų įrodymų vertinimas administraciniame teisme neturėtų būti vertinamas.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimu administracinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. 38-S-7433 ta apimtimi, kuria nurodomi ikiteisminio tyrimo ir / ar baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme aspektai, nutraukė, kitą pareiškėjo E. N. skundo dalį atmetė.

7. Teismas nustatė, kad Biure 2020 m. birželio 9 d. gautas pareiškėjo prašymas (įstaigoje suteiktas Nr. 38-AP-96), kuriuo pareiškėjas prašė atsakyti: 1) kokiu teisiniu pagrindu Biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 1-osios valdybos viršininkas nesikreipė į Biuro viršininką dėl pareiškėjo nurodytų dokumentų išslaptinimo; 2) kokiu teisiniu pagrindu Biuro viršininkas neteikė ikiteisminio tyrimo medžiagos Generalinei prokuratūrai, nesikreipė dėl dokumentų išslaptinimo, kodėl nesiekė patvirtinti operatyvinių veiksmų teisėtumo; 3) kodėl nesivadovauta Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsniu bei Valstybės tarnybos paslapčių įstatymo reikalavimais, siekiant dokumentų išslaptinimo; 4) kodėl nebuvo patvirtintas Įslaptintų dokumentų išslaptinimo aktas.

8. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos į pareiškėjo prašymą atsakė 2020 m. birželio 29 d. raštu Nr. 5-5-8227 „Dėl atsakymo pateikimo“. Atsakyme pateiktas teisinis reguliavimas dėl kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo ir informacijos išslaptinimo, nurodyta, jog pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės bei įrodymų teisėtumo ir leistinumo klausimai jau buvo išnagrinėti baudžiamojoje byloje, kurioje 2020 m. balandžio 29 d. buvo priimtas Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis. Minėtame nuosprendyje, be kita ko, konstatuota, kad „<...> Duomenų, kad vėliau atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą buvo padaryta tuo metu galiojusio Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatų pažeidimų, byloje taip pat nėra <...>“.

9. 2020 m. liepos 25 d. pareiškėjas Biurui pateikė prašymą (įstaigoje suteiktas Nr. 38-AP-125), kuriame prašė atsakyti: 1) kokiu teisiniu pagrindu jo nurodytame ikiteisminiame tyrime ir baudžiamojoje byloje Biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 3-osios valdybos viršininkas neteikė prašymo Generalinei prokuratūrai dėl įslaptintos informacijos išslaptinimo iš pareiškėjo nurodytų dokumentų dėl operatyvinių veiksmų atlikimo teisėtumo patvirtinimo; 2) kokiu teisiniu pagrindu Biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 1-osios valdybos raštai, Vilniaus apygardos prokuratūros teikimai ir Vilniaus apygardos teismo nutartys nebuvo pateiktos pareiškėjo nurodytam ikiteisminiam tyrimui; 3) kokiu teisiniu pagrindu Biuro viršininkas neteikė prašymo baudžiamojoje byloje dėl operatyvinių veiksmų atlikimo teisėtumo patvirtinimo. Tą pačią dieną, t. y. 2020 m. liepos 25 d. pareiškėjas pateikė dar vieną prašymą Biurui, kuriame prašė nurodyti, kokiu teisiniu pagrindu Biuro Organizuoto nusikalstamumo 3-osios valdybos skyriaus vyr. tyrėjas, atlikdamas operatyvinius veiksmus, nesivadovavo Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsniu bei Valstybės tarnybos paslapčių įstatymo nuostatomis ir nepateikė Biuro viršininkui dokumento dėl įslaptinto dokumento išslaptinimo, taip pat kokiu pagrindu neišslaptino pareiškėjo nurodomų dokumentų.

10. Teismas nustatė, kad 2020 m. rugpjūčio 18 d. priimtas skundžiamas Sprendimas, kuriuo pareiškėjas informuotas, jog jo prašomi pateikti duomenys yra susiję su ikiteisminiu tyrimu, kuris buvo pradėtas 2011 m. spalio 5 d. Apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje Vilniaus apygardos teismo buvo priimtas 2015 m. gegužės 24 d. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 29 d. baudžiamojoje byloje taip pat priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Sprendime nurodyta, jog vadovaujantis BPK 44 straipsnio 8 dalimi, pareiškėjui buvo užtikrinta teisė turėti gynėją. Skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų pareiškėjas turėjo teisę paduoti kol vyko ikiteisminis tyrimas. Baigus ikiteisminį tyrimą ir paskelbus apie jo pabaigą, pareiškėjui buvo suteikta teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą. Nuo baudžiamosios bylos gavimo teisme dienos, teisę susipažinti su papildomai gauta po kaltinamojo akto surašymo medžiaga numatyta BPK 237 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prokuroras, kaltinamasis, atstovas pagal įstatymą, gynėjas, taip pat nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai nuo bylos gavimo teisme dienos turi teisę susipažinti su papildomai gauta po kaltinamojo akto surašymo, o per teisėjo nustatytą terminą – ir su kita bylos medžiaga ir daryti jos išrašus ar kopijas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu kaltinamasis suimtas, su šio straipsnio 1 dalyje nurodyta bylos medžiaga susipažįsta jo gynėjas. Gynėjas turi teisę daryti jos išrašus ar kopijas. Atsisakius gynėjo, susipažinti su bylos medžiaga, daryti jos išrašus ar kopijas turi teisę kaltinamasis. Neturinčiam gynėjo kaltinamajam gynėją paskiria teismas. Susipažinęs su minėta medžiaga ar padaręs jos išrašus ar kopijas, gynėjas apie bylos medžiagą informuoja kaltinamąjį ir apie tai praneša teismui. Pareiškėjui pakartotinai priminta, kad skundai ar paklausimai, susiję su atliktu ikiteisminiu tyrimu ar baudžiamosios bylos nagrinėjimui teismuose, nebus nagrinėjami, nes šiuo metu baudžiamoji byla yra išnagrinėta teismuose ir teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs.

11. Teismas pažymėjo, kad Sprendimas ta apimtimi, kuria nurodomi ikiteisminio tyrimo ir / ar baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme aspektai, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo administraciniame teisme dalyku, todėl šioje dalyje byla nutrauktina (ABTĮ 103 str. 1 p.).

12. Teismas pabrėžė, kad Biuras, vykdydamas priskirtą kompetenciją kriminalinės žvalgybos srityje, be kita ko, yra saistomas VAĮ 7 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos teikti asmenims įstatymų nustatytą viešojo administravimo subjekto turimą informaciją. Atsakovas ginčijamu Sprendimu atsakydamas pareiškėjui į jo prašymus, veikė kaip viešojo administravimo subjektas, todėl jo veikla privalo atitikti iš atsakingo valdymo kylančius imperatyvus, taip pat aktualios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintos Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Biuras, atsakydamas į pareiškėjo prašymus, nurodė priežastis, kodėl informacijos nepateiks, taip pat pagal Taisyklių 38 punktą nurodė atsakymo apskundimo tvarką, nurodė institucijos, kuriai gali būti paduotas skundas, pavadinimą ir adresą, taip pat terminą, per kurį gali būti pateiktas skundas. Teismas vertino, kad atsakovo pateiktas atsakymas į prašymus atitiko numatytas Taisykles.

13. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui dalis informacijos buvo pateikta 2020 m. birželio 29 d. atsakyme. Pareiškėjui buvo paaiškinta dėl kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo, taip pat paaiškinta kriminalinės žvalgybos panaudojimo ir (ar) išslaptinimo tvarka, paaiškinta, kad sprendimus dėl kriminalinės žvalgybos panaudojimo priima kriminalinės žvalgybos vadovas ar jo įgaliotas pareigūnas, laikantis proporcingumo principo. Pareiškėjui buvo nurodyta, kad prašyme nurodytos aplinkybės, įrodymų teisėtumo ir leistinumo klausimai jau išnagrinėti baudžiamojoje byloje Nr. 1A-20-1076/2020, kurioje 2020 m. balandžio 29 d. buvo priimtas Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, kuris yra įsiteisėjęs.

14. Teismas nurodė, kad dalis informacijos, kurios pareiškėjas prašo, jam negali būti suteikta. Teismas, sistemiškai aiškindamas Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – ir KŽĮ) 19 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, teigė, jog kriminalinės žvalgybos informacija bet kuriam iš KŽĮ 19 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų, nepriklausomai nuo to, ar ši informacija įslaptinta Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka, gali būti teikiama tik tuo atveju, kai prašančio subjekto kriminalinės žvalgybos informacijos (ar jos pagrindu parengtos apibendrintos informacijos) gavimo tikslai sutampa su KŽĮ 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais šios informacijos naudojimo būdais. Minėtos nuostatos vienareikšmiškai įpareigoja kriminalinės žvalgybos subjektus ar jų veiklą kontroliuojančias ir koordinuojančias institucijas (t. y. Biurą) teikti kriminalinės žvalgybos informaciją valstybės institucijoms ir asmenims, kurie nevykdo kriminalinės žvalgybos, tik griežtai nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, KŽĮ 19 straipsnio 5 dalyje vartojama sąvoka „kiti asmenys“ nereiškia neapibrėžto asmenų rato, o tik asmenis (pareigūnus), valdžios institucijas, kuriems vykdant tarnybines, nesusijusias su kriminalinės žvalgybos vykdymu, funkcijas iškilo objektyvi būtinybė susipažinti su apibendrinta informacija, parengta kriminalinės žvalgybos informacijos pagrindu.

15. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas neveikia kriminalinę žvalgybą vykdančių institucijų vardu, nėra kriminalinės žvalgybos subjektas ar kitas, KŽĮ 19 straipsnio 4–5 dalyse nurodytas asmuo. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad pareiškėjo prašoma informacija apie jo atžvilgiu vykdytus kriminalinės žvalgybos veiksmus reikalinga ne tarnybos, o asmeniniais tikslais, t. y. siekiant išaiškinti galbūt padarytus Biuro ir kitų teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus veiksmus ikiteisminiame tyrime Nr. 38-1-00107-11 ir nagrinėjant pareiškėjo baudžiamąją bylą Nr. 1-11-655/2018. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas, kaip privatus fizinis asmuo, nepatenka į KŽĮ 19 straipsnyje nurodytų subjektų, galinčių gauti apibendrintą informaciją, ratą, todėl tokia informacija nei pagal KŽĮ, nei pagal Teisės gauti informaciją įstatymo nuostatas negalėjo būti pateikta.

16. Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje atsakovo ginčijamo rašto motyvai yra aiškūs, Sprendimas yra pagrįstas teisiniais ir faktiniais argumentais, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Teismas taip pat netenkino ir pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą atsakyti į prašyme pateiktus klausimus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. 17. Pareiškėjas E. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir patenkinti jo skundą.

18. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad atsakovas neatsakė nei į vieną jo keltą klausimą prašymuose, grubiai pažeidė jo teisę gauti nedraudžiamą informacija iš Biuro dėl pareigūnų veiksmų, o Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

19. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nors baudžiamoji byla ir yra išnagrinėta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, tačiau nuosprendžiai 2020 m. birželio 12 d. buvo apskusti kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, skundas priimtas nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pareiškėjo pateikti klausimai bei atsakymai į juos būtini kasacinio skundo nagrinėjimui, o atsakovas nepagrįstai atsisako pateikti motyvuotus atsakymus ir tokiu būdu užkerta teisę į tinkamą gynybą, teisingą teismą bei teisingą procesą baudžiamojoje byloje. Kasaciniame skunde nurodytos pagrįstos aplinkybės dėl pirminės informacijos teisinio ir faktinio pagrindo užtikrinimo sąlygų.

20. Pareiškėjas nurodo, kad Biuras, neatsakydamas į pareiškėjo keliamus klausimus iš esmės pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnį, pagal kurį, be kita ko, teisė gauti informaciją apie asmenį turi būti reguliuojama įstatymu. Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad Biuras, nenorėdamas ar negalėdamas atsakyti į keliamus klausimus, privalėjo nurodyti atsisakymo tai padaryti priežastis (Taisyklių 35 p.), tačiau nei Biuro sprendime, nei pirmosios instancijos teismo sprendime tokių priežasčių nėra nustatyta ir nurodyta. Vienintelis Biuro atsisakymas atsakyti į klausimus buvo, kad skundai ar paklausimai, susiję su atliktu ikiteisminiu tyrimu ar baudžiamosios bylos nagrinėjimu teismuose, nebus nagrinėjami, nes šiuo metu baudžiamoji byla yra išnagrinėta teismuose ir teismo nuosprendis įsiteisėjęs. Tačiau pirmosios instancijos teismas bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Sprendimą ta apimtimi, kuria nurodomi ikiteisminio tyrimo ir / ar baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme aspektai, nutraukė. Taigi Sprendime neliko ir pagrįstų aplinkybių, dėl kurių Biuras neturėtų ar negalėtų atsakyti į keliamus klausimus prašymuose. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo įpareigoti Biurą atsakyti į pareiškėjo klausimus. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neobjektyvus, šališkas, nes teismas aiškino teisę ir taikė teismų praktiką atsakovo naudai, neišsamus, neatitinka teisinio reguliavimo bei teismų praktikos, teisingumo ir protingumo kriterijų. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 15 straipsnį, 56 straipsnio 6 dalį, 78 straipsnio 1 dalį, 80 straipsnio 1 dalį, 86 straipsnį.

21. Atsakovas Biuras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

22. Atsakovas nurodo, kad apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kodėl teismo priimtas sprendimas yra neteisėtas, pareiškėjas apie sprendimo dalį, kuria dalis bylos nutraukta, nepasisako, nepateikia jokių motyvų ir teisinių argumentų, kodėl teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, o apeliacinis skundas abstraktus. Ginčo dalyką sudaro Biuro administraciniai veiksmai ir procedūra, o ne Biuro veiksmai atliekant ikiteisminį tyrimą ar kiti veiksmai, susiję su baudžiamosios bylos nagrinėjimu teismuose. VAĮ 8 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus.

Sprendimas atitinka VAĮ nustatytus reikalavimus, kadangi pareiškėjas aiškiai suvokia jam pateikto atsakymo esmę, o atsakymą skundžia todėl, kad jo prašymus buvo atsisakyta tenkinti. Pareiškėjo keliami klausimai prašymuose yra susiję su įslaptintų dokumentų tvarkymu, tačiau jie kildinami iš ikiteisminio tyrimo. Tai reiškia, kad visi šie klausimai galėjo ir turėjo būti sprendžiami baudžiamosios bylos nagrinėjimo teismuose metu. Pareiškėjas skunde kelia klausimus, kurie jau buvo išnagrinėti teismuose, ir dėl kurių jau yra priimti apkaltinamieji nuosprendžiai.

Biuras savo žinioje neturi baudžiamosios bylos. Išnagrinėta baudžiamoji byla lieka teismo žinioje. Pagal ABTĮ 17 straipsnį administracinių teismų kompetencijai nėra priskirtas bylų nagrinėjimas kriminalinės žvalgybos srityje. Teismas, nagrinėdamas bylą, savo kompetencijos ribose sprendė dėl Biuro, kaip viešojo administravimo subjekto ir nenustatė pažeidimų. ABTĮ 18 straipsnio nuostatos nesuteikia administraciniam teismui vertinti Biuro, kaip ikiteisminio tyrimo įstaigos veiksmų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė bylos dalį ta apimtimi, kuria nurodomi ikiteisminio tyrimo ir / ar baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme aspektai, nes jie negali būti administracinės bylos nagrinėjimo administraciniame teisme dalyku.

Pareiškėjo keliami klausimai susiję su įslaptintų dokumentų išslaptinimu, jų pateikimu / nepateikimu prie ikiteisminio tyrimo Nr. 38-1-00107-11 medžiagos ar Biuro pareigūnų veiksmais atliekant kriminalinę žvalgybą. Tai yra neatsiejama baudžiamosios bylos dalis, minėti dokumentai buvo įvertinti baudžiamąją bylą nagrinėjančių teismų. Pareiškėjo minimi dokumentai buvo išslaptinti ar iš dalies išslaptinti Lietuvos apeliaciniam teismui paprašius baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą įvertino ir pasisakė, kad nėra duomenų, apie tai, kad atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą buvo padaryta tuo metu galiojusio Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatų pažeidimų.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes bei taikytiną teisinį reguliavimą, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas, kaip fizinis asmuo, nepatenka į KŽĮ 19 straipsnyje nurodytų subjektų ratą, galinčių gauti informaciją, parengtą kriminalinės žvalgybos pagrindu. Analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2019 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1996-1062/2019). Vilniaus apygardos administracinis teismas ištyrė visus byloje surinktus įrodymus, tinkamai įvertino aplinkybes, nėra pagrindo keisti ar naikinti teismo priimto sprendimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Biuro 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo Nr. 38-S-7433 teisėtumo ir pagrįstumo bei reikalavimo įpareigoti Biurą atsakyti į pareiškėjo E. N. keliamus klausimus pagrįstumo.

24. Pirmosios instancijos teismas dalį bylos nutraukė ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu, konstatavęs, kad Sprendimas ta apimtimi, kuria nurodomi ikiteisminio tyrimo ir / ar baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme aspektai, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo administraciniame teisme dalyku, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė nustatęs, kad pareiškėjas, kaip privatus fizinis asmuo, nepatenka į KŽĮ 19 straipsnyje nurodytų subjektų, galinčių gauti apibendrintą informaciją, ratą, ir prašoma informacija nei pagal KŽĮ, nei pagal Teisės gauti informaciją įstatymo nuostatas jam negalėjo būti pateikta, o skundžiamas Sprendimas yra pagrįstas teisiniais ir faktiniais argumentais.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, kadangi Sprendimu nepagrįstai atsisakyta suteikti pareiškėjui jo prašytą informaciją, atsakovas turėtų būti įpareigotas tai padaryti.

26. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

28. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

29. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. liepos 25 d. prašymu, pateiktu Biurui, prašė atsakyti: 1) kokiu teisiniu pagrindu jo nurodytame ikiteisminiame tyrime ir baudžiamojoje byloje Biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 3-osios valdybos viršininkas neteikė prašymo Generalinei prokuratūrai dėl įslaptintos informacijos išslaptinimo iš pareiškėjo nurodytų dokumentų dėl operatyvinių veiksmų atlikimo teisėtumo patvirtinimo; 2) kokiu teisiniu pagrindu Biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 1-osios valdybos raštai, Vilniaus apygardos prokuratūros teikimai ir Vilniaus apygardos teismo nutartys nebuvo pateiktos pareiškėjo nurodytam ikiteisminiam tyrimui; 3) kokiu teisiniu pagrindu Biuro viršininkas neteikė prašymo baudžiamojoje byloje dėl operatyvinių veiksmų atlikimo teisėtumo patvirtinimo. 2020 m. liepos 25 d. pareiškėjas pateikė dar vieną prašymą Biurui, kuriame prašė nurodyti, kokiu teisiniu pagrindu Biuro Organizuoto nusikalstamumo 3-osios valdybos skyriaus vyr. tyrėjas, atlikdamas operatyvinius veiksmus, nesivadovavo KŽĮ 19 straipsniu bei Valstybės tarnybos paslapčių įstatymo nuostatomis ir nepateikė Biuro viršininkui dokumento dėl įslaptinto dokumento išslaptinimo, taip pat kokiu pagrindu neišslaptino pareiškėjo nurodomų dokumentų. Skundžiamu Sprendimu Biuras pareiškėją informavo, kad jo prašomi pateikti duomenys susiję su ikiteisminiu tyrimu, išaiškinta BPK nustatyta susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga, baudžiamosios bylos medžiaga tvarka. Atkreiptas dėmesys, kad skundai ir paklausimai, susiję su atliktu ikiteisminiu tyrimu ar baudžiamosios bylos nagrinėjimu teismuose, nebus nagrinėjami, nes baudžiamoji byla yra išnagrinėta teismuose ir teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs.

30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis nustato, jog administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš pareiškėjo 2020 m. liepos 25 d. prašymų turinio matyti, kad juose keliami klausimai susiję su ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu Biuro atliktais operatyviniais ir procesiniais veiksmais, taip pat veiksmais, atliktais KŽĮ nustatyta tvarka. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino Biuro, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmus vykdant teisės aktuose nustatytą pareigą atsakyti į pareiškėjo prašymus, o nevertino atsakovo, kaip institucijos, atliekančios ikiteisminį tyrimą BPK nustatyta tvarka, procesinių veiksmų ir pagrįstai šią bylos dalį nutraukė ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu.

32. Kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, kriminalinės žvalgybos informacija bet kuriam iš KŽĮ 19 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų, nepriklausomai nuo to, ar ši informacija įslaptinta Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka, gali būti teikiama tik tuo atveju, kai prašančio subjekto kriminalinės žvalgybos informacijos (ar jos pagrindu parengtos apibendrintos informacijos) gavimo tikslai sutampa su KŽĮ 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais šios informacijos naudojimo būdais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neveikia kriminalinę žvalgybą vykdančių institucijų vardu, nėra kriminalinės žvalgybos subjektas ar kitas, KŽĮ 19 straipsnio 4–5 dalyse nurodytas asmuo, o pareiškėjo prašoma informacija apie jo atžvilgiu vykdytus kriminalinės žvalgybos veiksmus reikalinga ne tarnybos, o asmeniniais tikslais, t. y. išsiaiškinti Biuro pareigūnų veiksmus pareiškėjo atžvilgiu vykdytame ikiteisminiame tyrime ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes bei kilusiam ginčui taikytiną teisinį reguliavimą, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas, kaip privatus fizinis asmuo, nepatenka į KŽĮ 19 straipsnyje nurodytų subjektų, galinčių gauti apibendrintą informaciją, ratą, todėl pareiškėjo prašoma suteikti informacija nei pagal KŽĮ, nei pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatas, jam negalėjo būti suteikta. Skundžiamas Sprendimas atitinka Taisyklių nustatytus reikalavimus, jo panaikinti ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo pateiktus prašymus pagrindo nėra.

33. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų matyti, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pažymėtina, jog ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

34. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, susipažinęs su byloje esančiais įrodymais vertina, kad pirmosios instancijos teismas aukščiau paminėtų taisyklių laikėsi. Iš bylos medžiagos matyti, kad buvo ištirti ir įvertinti visi byloje surinkti įrodymai, įvertintos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo keliamu ginču, o aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas, ar, kad teismas buvo šališkas, o priimtas teismo sprendimas nemotyvuotas. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

35. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo E. N. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė