N-822-1237-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. N822-1237/2012

Procesinio sprendimo kategorija 50.14; 52.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio, Veslavos Ruskan, Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Z., atstovaujamo advokato Irmanto Dobilo, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. nutarimo A. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Išplėstinė teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir Komisija) įgaliotas pareigūnas 2008 m. rugsėjo 13 d. A. Z. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jam būnant Liberalų ir centro sąjungos pirmininku, 2008 m. rugsėjo 12 d., apie 09.00–12.00 val., prasidėjus išorinės politinės kampanijos ribojimams, numatytiems Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo (toliau – ir Seimo rinkimų įstatymas) 51 straipsnio 8 dalyje, Vilniuje, Gynėjų gatvėje, prie M. Mažvydo bibliotekos, buvo pastatytas vilkikas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei lengvasis automobilis Fiat Doblo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su Liberalų ir centro sąjungos simbolika, vilkike buvo patalpinti 4 monitoriai, kurie į Nepriklausomybės aikštės pusę viešai transliavo vaizdinę ir garsinę politinę reklamą, raginančią balsuoti už minėtą partiją, be to, apie 11.30 val. šios partijos pirmininkas A. Z. minėtą vilkiką viešai pristatė žurnalistams kaip „mobilų partijos rinkimų štabą“. Protokole nurodyta, jog tokia veika A. Z. pažeidė Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 5 dalies 2 ir 7 punktuose numatytus draudimus bei padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 2079 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. birželio 11 d. nutarimu A. Z. už ATPK 2079 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 2 000 Lt baudą. Teismas pažymėjo, kad prie administracinio teisės pažeidimo protokolo pridėtos nuotraukos patvirtina, jog Liberalų ir centro sąjungos vilkike buvo įmontuoti keturi iš išorės gerai matomi monitoriai, per kuriuos buvo rodomi Liberalų ir centro sąjungos nariai bei kandidatai 2008 m. Seimo rinkimuose. Pabrėžė, kad tokio pobūdžio informacijos pateikimo forma ir priemonės, atsižvelgiant į tai, jog 2008 m.

Seimo rinkimų agitacijos kampanija prasidėjo 2008 m. rugsėjo 12 d., yra vertinama kaip kvietimas rinkėjams susidomėti šia konkrečia partija, už ją balsuoti, t. y. kaip politinė reklama. Nurodė, kad ant vilkiko, be nurodyto politinės partijos pavadinimo, jos logotipo, buvo patalpintas ir reklaminis šūkis, daugiamandatėje rinkimų apygardoje keliamų kandidatų sąrašo numeris bei internetinės svetainės adresas, o ant lengvojo automobilio – Liberalų ir centro sąjungos simbolika. Atkreipė dėmesį, kad tokia informacija neabejotinai negali būti laikoma vien informacinio pobūdžio.

Atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes ir jų atitikimą Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo (toliau – ir PPPKFFKĮ) 2 straipsnio 10 dalyje nurodytiems tikslams, teismas tokio pobūdžio informacijos pateikimą vertino kaip kvietimą rinkėjams susidomėti konkrečia partija, jos kandidatais, pasirinkti už juos balsuoti. Taip pat pažymėjo, kad ant politinės partijos ar kandidato rinkimų štabo esanti informacinio pobūdžio rinkimų iškaba turėtų būti trumpa ir aiški.

Tai įvertinęs, teismas padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju pateikta informacija atitinka politinės reklamos sąvoką, kurios pagrindinis tikslas – paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose už konkrečią politinę partiją, jos narį ar kandidatą, o šiuo atveju minėtas poveikis buvo daromas tokia forma, kurią draudžia atitinkamos Seimo rinkimų įstatymo nuostatos. Be to, nurodė, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminai nepraleisti ir A. Z., kaip Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas, yra tinkamas ATPK 2079 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo subjektas.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes, A. Z. asmenybę ir tai, kad nebuvo nustatytos jo atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės.

II. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Z., atstovaujamas advokato Irmanto Dobilo, apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Teigė, kad raginimas dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose pats savaime nėra rinkimų agitacijos elementas, todėl Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 1 dalies draudimas skatinti rinkėją ar rinkimų teisę turintį asmenį dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose yra perteklinis ir pažeidžiantis konstitucinių vertybių pusiausvyrą.

Nurodė, jog bet kokie teisių ribojimai gali būti daromi tik įstatymu, ir tik tuomet, kai jie yra pagrįsti. Pažymėjo, kad žmogaus ir piliečio teisė turėti savo įsitikinimus bei juos laisvai reikšti gali būti realizuojama ne tik žodžiu, raštu, kitomis formomis reiškiant įsitikinimus, bet ir naudojant identifikacinius duomenis. Identifikacinių simbolių vartojimas, galimybė skleisti politinę reklamą gali būti ribojama išimtinai tik konstituciniais pagrindais, t. y. jei toks ribojimas yra būtinas apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei, orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai, todėl Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtintas išorinės reklamos draudimas ant transporto priemonių negali būti realiai ir protingai pagrįstas nė vienu iš aukščiau nurodytų reikalavimų, o tai patvirtina tokio draudimo neproporcingumą, tačiau pirmosios instancijos teismas neargumentavo, kodėl netenkino prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 1 dalies ir 51 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatų konstitucingumą.

Taip pat nurodė, kad ATPK 2079 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo sudėties objektyviąją pusę sudaro atitinkamos tvarkos pažeidimas politinės reklamos įrengimu ir atitinkamos tvarkos pažeidimas tokios politinės reklamos skleidimu. Atsižvelgiant į tai, pabrėžė, jog pirmosios instancijos teismas neargumentavo, kokiais veiksmais A. Z. vykdė politinės kampanijos skleidimą ir kaip tas skleidimas pasireiškė. Tvirtino, kad politinės partijos numerio nurodymas nėra agitacinis elementas, o žodžiai ant vilkiko „Geresnė Lietuva“ nėra rinkiminis šūkis, nes Liberalų ir centro sąjungos rinkiminis šūkis buvo „Už geresnę Lietuvą“.

Be to, teigė, kad per vilkiko monitorius transliuojama informacija buvo minėtos partijos programa, o ne reklama. Pabrėžė, jog A. Z. veikoje nėra kaltės, kadangi teisės aktai tinkamai nereglamentavo reikalavimų rinkimų štabui, o Liberalo ir centro sąjunga elgėsi vadovaudamasi Komisijos išdėstyta nuomone, kad politinė partija rinkimų metu gali turėti stacionarią, mobilią ar laikiną patalpą, kurioje prisistato rinkėjams ir kuri gali turėti tam tikrą nuorodą, tokio rinkimų štabo turėjimas bei rinkiminės agitacijos vykdymas jame nepažeidžia Seimo rinkimų įstatymo.

Manė, jog A. Z. nėra tinkamas subjektas dėl jam inkriminuoto pažeidimo, nes partijos rinkimų kampanijas pagal Liberalų ir centro sąjungos įstatų 12.4.14 punktą organizuoja partijos atsakingasis sekretorius kartu su centriniu rinkimų štabu, o rinkimų štabo vadovas Ž. Š. pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė pats asmeniškai priimdavęs atitinkamus sprendimus dėl rinkiminės agitacijos strategijos. Taip pat tvirtino, kad A. Z. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka reikalavimų, keliamų dokumentui, kuriuo užbaigiamas administracinio teisės pažeidimo tyrimas, kadangi jame nenurodyti įrodymai, pagrindžiantys kiekvieną administracinio teisės pažeidimo sudėties elementą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Komisija su skundu nesutiko ir nurodė, kad nagrinėjami išorinės politinės reklamos ribojimai, nustatyti Seimo rinkimų įstatyme, yra teisėti, būtini demokratinėje visuomenėje bei proporcingi. Pažymėjo, jog apeliacinio skundo argumentai, susiję su Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio nuostatų konstitucingumu, neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi šioje byloje minėtas straipsnis nėra taikomas. Taip pat pabrėžė, kad Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 5 dalies nuostatoje vartojamas jungtukas „ir“ sujungia dvi skirtingas savarankiškas draudžiamas veikas – tiek išorinės politinės reklamos įrengimą, tiek šios reklamos skleidimą. Manė, jog vertinant inkriminuojamo pažeidimo objektyviąją pusę turi būti vadovaujamasi šioje byloje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. priimta nutartimi Nr. N261-3382/2010. Pažymėjo, kad įstatymuose nustatyti išorinės politinės reklamos draudimai buvo suformuluoti pakankamai aiškiai, nes 2008 m. Seimo rinkimų kampanijos metu jokia kita partija nebandė išorinės politinės reklamos įrengti ar skleisti ant transporto priemonių arba per monitorius ją transliuoti miesto erdvėse. Be to, teigė, jog A. Z. yra tinkamas jam inkriminuoto pažeidimo subjektas, kadangi administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu jis buvo politinės partijos pirmininkas, o pažeidimo padarymo metu jis buvo šalia Liberalų ir centro sąjungos simbolika, šios partijos reklaminiu šūkiu ir numeriu paženklinto vilkiko, iš kurio buvo transliuojama minėtos partijos politinė reklama, bei pristatė žurnalistams šį vilkiką kaip partijos mobilų rinkimų štabą, taip prisiimdamas atsakomybę už minėtos neleistinos išorinės reklamos skleidimą. Tvirtino, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas atitinka visus ATPK 260 straipsnyje numatytus reikalavimus, protokolo turinys negali prilygti teismo nutarimo skirti administracinę nuobaudą turiniui.

III. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 10 d. nutartimi Nr. N575-1475/2011 A. Z., atstovaujamo advokato Irmanto Dobilo, apeliacinio skundo netenkino ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. nutarimą paliko nepakeistą.

Teismas, vadovaudamasis ATPK 257 straipsniu, patikrinęs byloje surinktus įrodymus, sutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta veika buvo pažeista išorinės politinės reklamos įrengimo ir skleidimo tvarka. Teismas vadovavosi PPPKFFKĮ 2 straipsnio 10 dalimi, Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 7 dalimi ir kitomis teisės normomis bei byloje esančiais įrodymais, taip pat rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. nutarties Nr. N261-3382/2010 šioje administracinio teisės pažeidimo byloje išvadomis.

Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Liberalų ir centro sąjungos daugiamandatėje rinkimų apygardoje keliamų kandidatų sąrašo numeris bei internetinės svetainės adresas nelaikytini būtina informacija, skelbtina politinės partijos ar kandidato rinkimų štabo prieigose. Pažymėjo, kad minėta informacija akivaizdžiai siekiama PPPKFFKĮ 2 straipsnio 10 dalyje nurodyto tikslo – paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose, kadangi jokiam kitam tikslui įgyvendinti tokia informacija nėra reikalinga. Nurodė, jog šalia minėtos informacijos naudojamas užrašas „Geresnė Lietuva“ vienareikšmiškai laikytinas politine reklama, kuria siekiama skatinti rinkimuose balsuoti už nurodytą partiją, šiame kontekste siejamą su „geresne Lietuva“.

Juolab kad apeliaciniame skunde pripažįstama, jog Liberalų ir centro sąjungos rinkiminis šūkis buvo „Už geresnę Lietuvą“. Pabrėžė, kad per minėtus monitorius rodomi Liberalų ir centro sąjungos nariai bei kandidatai 2008 m. Seimo rinkimuose (partijos pirmininkas A. Z., J. J., J. Č. ir kt.), kartu su pirmiau minėta informacija, padeda pritraukti praeivių dėmesį bei propaguoti partiją, kuriai priklauso minėti asmenys, todėl taip pat laikytina politine reklama. Atsižvelgiant į tai, konstatavo, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeista politinės reklamos įrengimo ir skleidimo tvarka, numatyta Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 5 dalies 2 ir 7 punktuose, todėl inkriminuojamo pažeidimo sudėties objektyvioji pusė visiškai įrodyta.

Be to, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepatenkino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 1 dalies ir 51 straipsnio 5 dalies 2 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija). Nors pirmosios instancijos teismas tokio savo sprendimo nemotyvavo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu sprendimu sutiko ir pažymėjo, kad Konstitucijos 25 straipsnyje garantuojama įsitikinimų laisvė nėra absoliuti (Konstitucijos 25 str. 3 ir 4 d.) ir nagrinėjamu atveju taikomas ribojimas yra pateisinamas dėl kitų ne mažiau svarbių vertybių (pavyzdžiui, sąžiningų rinkimų principo realizavimas) apsaugos (nurodė Konstitucinio Teismo 2004 m. lapkričio 5 d. išvadą).

Pasisakydamas dėl A. Z. inkriminuoto pažeidimo subjektyviosios pusės, teismas pabrėžė, kad yra skiriamos dvi kaltės formos – tyčia ir neatsargumas. Vadovaudamasis ATPK 11 straipsniu, padarė išvadą, kad ATPK 2079 straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. Vertindamas apeliacinio skundo teiginį, kad nagrinėjamu atveju buvo remiamasi Komisijos pateikta nuomone, teismas, remdamasis minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartimi Nr. N261-3382/2010, atkreipė dėmesį, jog pagal Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 11 dalį Komisija neturi teisės aiškinti inter alia Seimo rinkimų įstatymo nuostatų.

Be to, nors politinės partijos ar kandidato rinkimų štabui (stacionariam, mobiliam ar laikinam) jokie specifiniai reikalavimai nebuvo numatyti, turėjo būti laikomasi bendrųjų reikalavimų, užtikrinančių sąžiningos politinės kampanijos dalyvių konkurencijos ir atitinkamai sąžiningų rinkimų principų, inter alia Seimo rinkimų įstatyme įtvirtintų politinės reklamos sklaidos reikalavimų, realizavimą. Taip pat akcentavo, kad už ATPK 2079 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas specialus subjektas – politinės kampanijos dalyvis ar politinės partijos, kuri yra politinės kampanijos dalyvė, pirmininkas, todėl konstatavo, jog šiuo atveju A.

Z., kaip politinės partijos, kuri yra politinės kampanijos dalyvė, pirmininkas (PPPKFFKĮ 2 str. 11 d.), yra tinkamas jam inkriminuoto pažeidimo subjektas. Nurodė, jog A. Z. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas atitinka visus ATPK 260 straipsnyje numatytus reikalavimus, jame asmeniui inkriminuoto pažeidimo sudėtis atskleista išsamiai ir aiškiai, o fotonuotraukos, vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalimis, yra tinkamas įrodymas administracinio teisės pažeidimo byloje, juolab kad byloje nėra ginčo dėl faktinių bylos aplinkybių.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, todėl naikinti skundžiamą nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

IV. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Z., atstovaujamas advokato Irmanto Dobilo, 2011 m. gruodžio 22 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-1475/2011, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtintu pagrindu. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju buvo padaryta esminė ATPK 8 straipsnio 2 dalies, kaip materialiosios teisės normos, taikymo klaida ir iš esmės pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, kurio vienas iš elementų nustato, jog įstatymas, švelninantis teisinių santykių subjekto padėtį, gali būti taikomas atgal. Pažymėjo, kad ATPK 2079 straipsnyje yra įtvirtinta blanketinė administracinio teisės pažeidimo sudėtis dėl atitinkamų administracinės atsakomybės taikymo sąlygų nukreipianti į kitus teisės aktus, o šiuo konkrečiu atveju į Seimo rinkimų įstatymo nuostatas, apibrėžtas 51 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, atkreipė dėmesį, jog teismas vadovavosi Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio redakcija, galiojusia nuo 2008 m. balandžio 30 d. iki 2010 m. rugsėjo 15 d., t. y. administracinio teisės pažeidimo padarymo metu, tačiau neatsižvelgė ir nevertino aplinkybės, kad naujoje Seimo rinkimų įstatymo redakcijoje, įsigaliojusioje 2010 m. rugsėjo 15 d., apskritai buvo panaikintos tos įstatymo nuostatos, kurių pagrindu buvo konstatuotas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas, t. y. iš taikytinų teisės normų sistemos pašalintos nuostatos, jog draudžiama įrengti ir skleisti išorinę politinę reklamą ant transporto priemonių, nepriklausančių valstybės ir savivaldybių įmonėms, taip pat vietose, nepatvirtintose apygardos rinkimų komisijos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 5 d. nutartimi Nr. P143-72/2012 A. Z., atstovaujamo advokato Irmanto Dobilo, prašymą tenkino ir atnaujino procesą A. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-1475/2011 bei perdavė bylą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacine tvarka nagrinėti iš naujo. Teismas byloje procesą atnaujino ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn asmuo pagal ATPK 2079 straipsnio 3 dalį buvo patrauktas už Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 5 dalies 2 ir 7 punktuose numatytų draudimų pažeidimą. Nurodė, jog A. Z. inkriminuoto pažeidimo padarymo metu (2008 m. rugsėjo 12 d.) galiojusio Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 5 dalies (2008 m. balandžio 15 d. įstatymo Nr. X-1490 redakcija) 2 punktas nustatė, kad draudžiama įrengti ir skleisti išorinę politinę reklamą ant transporto priemonių ir viešajame transporte, o 7 punktas – vietose, nepatvirtintose apygardos rinkimų komisijos, kaip tai nustatyta šio straipsnio 8 dalyje. Tačiau atkreipė dėmesį, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka (2011 m. spalio 10 d.) galiojusio Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio (2010 m. gegužės 18 d. įstatymo Nr. XI-815 redakcija) 9 dalies 2 punktas numatė, kad draudžiama įrengti ir skleisti išorinę politinę reklamą tik valstybės ar savivaldybių įmonėms priklausančiose transporto priemonėse ir ant jų, o ankstesnės redakcijos 51 straipsnio 5 dalies 7 punkte įtvirtinto ribojimo apskritai nebeliko. Atsižvelgiant į tai, pabrėžė, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismui atsirado prielaida spręsti dėl ATPK 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto principo lex benignior retro agit (pagerinantis subjektų teisinę padėtį įstatymas turi grįžtamąją galią) taikymo, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neatsižvelgdamas į Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio (2010 m. gegužės 18 d. įstatymo Nr. XI-815 redakcija) nuostatas, galėjo padaryti esminį materialinės teisės normos pažeidimą, galbūt turėjusį įtakos priimti neteisėtą nutartį.

Išplėstinė teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

V. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog bylos, kurioje procesas atnaujintas, ypatybė yra ta, kad nagrinėjant tokias bylas būtina atsižvelgti į nutartyje atnaujinti procesą apibrėžtas proceso atnaujinimo ribas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-393/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010, P. 271–294, ir joje nurodytą praktiką; taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-3034/2011 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju procesą šioje byloje atnaujinusi teisėjų kolegija pagrindą procesui atnaujinti siejo su galimai padarytu esminiu materialinės teisės normos pažeidimu, galėjusiu turėti įtakos priimant neteisėtą nutartį. Kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutarties Nr. P143-72/2012 (b. l. 173–176), kuria buvo atnaujintas procesas šioje administracinio teisės pažeidimo byloje, teisėjų kolegija vertino, jog šiuo atveju nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismui atsirado prielaida spręsti dėl ATPK 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto principo lex benignior retro agit (pagerinantis subjektų teisinę padėtį įstatymas turi grįžtamąją galią) taikymo.

Taigi išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi minėtomis procesinėmis taisyklėmis, taip pat atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartyje Nr. P143-72/2012 nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą, konstatuoja, jog šioje byloje pasisakytina dėl pagrindo taikyti ATPK 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą principą lex benignior retro agit ir atitinkamai spręstina, ar nagrinėjamu atveju buvo pagrindas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną A. Z. atžvilgiu dėl ATPK 2079 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymo ATPK 250 straipsnio 6 punkto pagrindu (kai panaikinamas administracinę atsakomybę nustatantis aktas).

VI. Nagrinėjamu atveju A. Z. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už ATPK 2079 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Pabrėžtina, jog ATPK 2079 straipsnio 3 dalyje atsakomybė įtvirtinta už išorinės politinės reklamos įrengimo ir skleidimo nustatytos tvarkos pažeidimą. Taigi ATPK 2079 straipsnio 3 dalies dispozicija yra blanketinė norma, todėl, surašant asmeniui administracinio teisės pažeidimo protokolą šio straipsnio pagrindu, turi būti nurodyti konkretūs teisės aktų reikalavimai, kuriuos jis pažeidė. Atsižvelgiant į tai, A. Z. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole aiškiai nurodyta, kad jis kaltinamas pažeidęs Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 5 dalies 2 ir 7 punktuose numatytus draudimus.

Pažymėtina, jog nagrinėjamo pažeidimo padarymo metu, t. y. 2008 m. rugsėjo 12 d., galiojusio Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio (2008 m. balandžio 15 d. įstatymo Nr. X-1490 redakcija) 5 dalies 2 punktas numatė, kad draudžiama įrengti ir skleisti išorinę politinę reklamą ant transporto priemonių ir viešajame transporte, o 7 punktas įtvirtino draudimą įrengti ir skleisti išorinę politinę reklamą vietose, nepatvirtintose apygardos rinkimų komisijos, kaip tai nustatyta šio straipsnio 8 dalyje. Tačiau nagrinėjant A. Z. administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka, t. y. 2011 m. spalio 10 d., galiojusio Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio (2010 m. gegužės 18 d. įstatymo Nr. XI-815 redakcija) 9 dalies 2 punktas nustatė draudimą įrengti ir skleisti išorinę politinę reklamą tik valstybės ar savivaldybių įmonėms priklausančiose transporto priemonėse ir ant jų, o ankstesnės redakcijos Seimo rinkimų įstatyme įtvirtinto ribojimo įrengti ir skleisti išorinę politinę reklamą vietose, nepatvirtintose apygardos rinkimų komisijos, apskritai nebeliko. Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas taip pat nenumato atitinkamų draudimų, kurių pažeidimu nagrinėjamu atveju kaltinamas A. Z..

Pabrėžtina, kad byloje nėra duomenų, jog nagrinėjamo įvykio metu Vilniuje, Gynėjų gatvėje, prie M. Mažvydo bibliotekos, stovėjęs vilkikas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo patalpinti 4 monitoriai, į Nepriklausomybės aikštės pusę viešai transliavę vaizdinę ir garsinę politinę reklamą, raginančią balsuoti už minėtą partiją, bei lengvasis automobilis Fiat Doblo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su Liberalų ir centro sąjungos simbolika, priklausė valstybės ar savivaldybių įmonėms. Taigi, remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pakeitus atitinkamas Seimo rinkimų įstatymo nuostatas, A. Z. veika nebeužtraukė atsakomybės. Tuo tarpu ATPK 8 straipsnio 2 dalis numato, kad aktai, švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, turi atgalinio veikimo galią, t. y. taikomi skiriant nuobaudas už teisės pažeidimus, padarytus prieš šių aktų išleidimą, taip pat paskirtoms nuobaudoms, kurios nėra įvykdytos.

Atkreiptinas dėmesys, jog blanketinio teisinio reguliavimo pakeitimai patenka į ATPK 8 straipsnio 2 dalies taikymo sritį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-598/2012 ir kt.). Tai įvertinus, konstatuotina, kad A. Z. apeliacinio skundo nagrinėjimo metu galiojęs ir šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas pagerina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį, todėl turi grįžtamąją galią (ATPK 8 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas A. Z. apeliacinį skundą ir nustatęs, jog bylos nagrinėjimo metu galiojantis teisinis reguliavimas nebenumato atsakomybės už administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuotos veikos padarymą, turėjo taikyti ATPK 8 straipsnio 2 dalies nuostatas ir panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. nutarimą bei nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną A. Z. atžvilgiu dėl ATPK 2079 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymo (ATPK 250 str. 6 p.). Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 10 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo netenkinto ir minėtą pirmosios instancijos teismo nutarimą paliko nepakeistą.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis bei Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. nutarimas naikintini ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena A. Z. atžvilgiu nutrauktina. Tai įvertinus, pažymėtina, jog kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai šiuo atveju yra teisiškai nebereikšmingi, todėl išplėstinė teisėjų kolegija jų pagrįstumo nevertina ir dėl jų nepasisako.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalies 3 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartį panaikinti.

A. Z., atstovaujamo advokato Irmanto Dobilo, apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną A. Z. atžvilgiu dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 2079 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis

Veslava Ruskan

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė