ee3723de-d3dd-4bd1-a5d1-e54c8bd3d3e9 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1S-447-383/2018Teisminio proceso Nr. 1-94-1-00793-2008-4Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 13 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. J. atstovės advokatės K.

R. skundÄ dėl 2018 m. gegužės 8 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimÄ taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : A. J., nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo 2009 m. spalio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį - 11 metų laisvės atėmimo.

Neatlikta bausmės dalis (Komisijos 2018 m. balandžio 12 d. nutarimo priėmimo dienai) – 1 metai 8 mėnesiai ir 25 dienos. Bausmės pradžia – 2009 m. birželio 3 d., bausmės pabaiga – 2020 m. sausio 6 d.Komisijos 2018 m. balandžio 12 d. priimtu nutarimu buvo nutarta nuteistajam A. J. taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , tačiau Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mai 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi Komisijos nutarimÄ patvirtinti atsisakė, konstatuojant, jog surinktų duomenų visuma neleidžia daryti iÅ¡vados, kad nuteistasis jau pakankamai pakeitė savo elgesį, pažiÅ«ras, nuostatas visuomenės ir įstatymų atžvilgiu bei tai padarė tokiu mastu ir tiek stabiliai, kad toliau jį jau bÅ«tų galima taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės ir spręsti, kad atliktos pastarosios bausmės dalies pakaks teisingumui visiÅ¡kai įvykdyti ir kitiems kriminalinės bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, tikslams pasiekti.Apeliaciniame skunde nuteistojo A.

J. atstovė praÅ¡o, panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartį ir priimti nutartį tenkinti 2018 m. balandžio 12 d. Komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.Skunde nurodė, jog skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta, neteisėta, todėl naikintina. Nuteistojo atstovės teigimu, apylinkės teismas savo iÅ¡vadÄ , kad A. J. negali bÅ«ti paleistas lygtinai iÅ¡ pataisos namų grindė ta aplinkybe, kad jam vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai- alkoholio vartojimas, tačiau su tokiomis teismo iÅ¡vadomis sutikti nėra pagrindo, kadangi paskutinė nuobauda nuteistajam už alkoholio vartojimÄ skirta 2015 m. gruodžio 9 d.

Nuo to laiko A. J. dalyvavo programose „Pažink save“, lankė „Anoniminių alkoholikų“ užsiėmimus, lankė programÄ â€žKeisk požiÅ«rį“. Po 2015 m. gruodžio 9 d. A. J. nebuvo baudžiamas už alkoholio vartojimÄ , ir jo nevartojo. Teismas taip pat nurodė, kad A. J. vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai - netinkamas draugų ratas, tačiau Komisijos nutarime yra konstatuota, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimÄ lėmė iÅ¡silavinimas, mokymasis, gyvenimo stilius ir draugai.Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad Komisijos nutarimu buvo konstatuota, kad 2017 m. gegužės 4 d.

A. J. nusikalstamo elgesio rizika buvo 47 balai, todėl ji sumažėjo ženkliai. Kita vertus nusikalstamo elgesio tyrimas pagal OASys ir jo rezultatai priklauso nuo skirtingų vertintojų padarytos įžvalgos. Todėl teismas turėjo atsižvelgti ne į vertinimo rezultatÄ , o į nuteistojo elgesį, bei jo charakteristikÄ . Nuteistasis skatintas net penkiolika kartų. Skunde praÅ¡oma atsižvelgti į tai, jog nuteistasis dalyvavo įvairiose programose: „Pažink save", „Keisk požiÅ«rį", „Elgesys, pokalbis, pasikeitimas", lankė „Anoniminių alkoholikų" užsiėmimus.

Nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir vykdo iki Å¡iol. Nuo pat bausmės pradžios dirba prie Marijampolės pataisos namų VÄ® "MÅ«sų amatai", kÅ«riko- maÅ¡inisto pareigose, yra gautas sutikimas nuteistÄ jį po paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos įdarbinti A. K. įmonėje. Nuteistojo atstovės teigimu A. J. Å¡iai dienai yra motyvuotas teigiamai koreguoti savo elgesį, gyventi be nusikalstamos veiklos. Skundo autorės įsitikinimu nuteistasis už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl yra tikslinga toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimÄ .Nuteistojo A.

J. atstovės advokatės K. R. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Taigi bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.IÅ¡nagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamÄ nutartį ir teismui pateiktÄ medžiagÄ bei įvertinusi pataisos procesui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis A.

J. jau gali bÅ«ti paleistas lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigos ir taisomas probacijos.Nors nuteistojo atstovės manymu, jis atitinka BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, tačiau formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sÄ lyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Å iuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir sunkumÄ , nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryÅ¡ius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimÄ .Analizuojant pateiktos bylos medžiagÄ ir joje esančiÄ socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , nustatyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

Tačiau sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus Å¡io instituto taikymo pagrindas. Kaip matyti iÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados nuteistasis atvykęs į pataisos namus sutiko dirbti pataisos namų administracijos siÅ«lomÄ darbÄ , nuo pat bausmės pradžios dirba prie Marijampolės pataisos namų VÄ® "MÅ«sų amatai", kÅ«riko- maÅ¡inisto pareigose, išėjęs į laisvę ketina dirbti, atlikdamas bausmę dalyvavo įvairiose programose, socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais palaiko.

Pažymėtina ir tai, jog socialinio tyrimo iÅ¡vadoje ir Komisijos nutarime konstatuota, jog nuteistasis per visÄ laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikÄ buvo 15 kartų paskatintas už dalyvavimÄ Ä¯vairiose programose ir gerai atliekamus darbus, 5 kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir rėžimo reikalavimus, už kÄ buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, Å¡iuo metu nuobaudos nebegaliojančios. Visos Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, t. y. laikytis pataisos namuose nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų.

Tikrinant skundžiamos nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , teisėjų kolegija mano, kad lygtinio paleidimo instituto taikymui teismas padarė tinkamÄ iÅ¡vadÄ dėl materialaus pagrindo pagrįstumo nebuvimo. Manymas, kad nuteistasis paleistas lygtinai elgsis iÅ¡imtinai įstatymų normose, nėra pakankamas. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ , naudojant OASys metodikÄ nustatyta, jog nuteistojo A. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 41 balai.

Pakartotinio smurtinio elgesio rizika iÅ¡likusi didelė (pagal HCR-20), labiausiai sietina su alkoholio vartojimu. Å iuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė, nuteistojo pažanga Å¡iÄ rizikÄ mažinant turi bÅ«ti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Nors nuteistojo atstovės skunde teigiama, kad A. J. pastangos taisytis ir vykdyti Komisijos įpareigojimus, patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamÄ elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iÅ¡ tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.

Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos programose ir užsiėmimuose, pataisos įstaigoje dirba, yra padengęs visus jam priteistus civilinius ieÅ¡kinius, palaiko socialinius ryÅ¡ius, tačiau kaip jau minėta, tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir Å¡ios aplinkybės nesudaro besÄ lyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Juk sprendžiant klausimÄ dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ , negali bÅ«ti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės.AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti į tai, jog nuteistasis bausmę atliekÄ už labai sunkaus, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (nužudymas) nusikaltimo padarymÄ , kas neabejotinai rodo nuteistojo pavojingumÄ ir nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobÅ«dis jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , tačiau nurodytina, kad Å¡ie veiksmai negali bÅ«ti visiÅ¡kai sumenkinami.

Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiÅ¡kai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik jÄ atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į Å¡ias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymÄ , nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimÄ , tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali bÅ«ti laikoma neteisėtu.

Vienas iÅ¡ bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiÅ¡kia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip bÅ«tų iÅ¡kreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Pažymėtina ir tai, jog atlikus socialinio tyrimo iÅ¡vados turinio vertinimÄ be teigiamai charakterizuojančių nuteistojo asmenybę aplinkybių, jam skirtų paskatinimų, kitų svarių kriterijų dėl jo elgesio kitimo, iÅ¡lieka svarbÅ«s ir reikÅ¡mingi, tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime, nustatyti (vadovaujantis OASys vertinimo metodika) pagrindiniai kriminogeniniai veiksniai didinantys nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ : alkoholio vartojimas (praeities alkoholio vartojimas, paskatino daryti naujus nusikaltimus) ir netinkamas draugų ratas (paskutinis nusikaltimas padarytas, bendraujant su netinkamais draugais).

Be to, Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje vertinant nuteistojo mÄ stymÄ ir elgesį, nurodyta, jog galima teigti, kad A. J. bÅ«dingas agresijos prieÅ¡ kitus naudojimas, jis gali pasielgti impulsyviai, neapgalvotai, prarasti savitvardÄ (ypač pavartojęs alkoholio). Be to, nors nuteistasis smurtinį nusikaltimÄ Ä¯vykdė apsvaigęs nuo alkoholio ir alkoholio vartojimÄ jis įvardina kaip problemÄ , tačiau ir bÅ«nant struktÅ«ruotoje aplinkoje jis net keturis kartus buvo baustas už alkoholio vartojimÄ . Å iuo atveju, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamÄ elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iÅ¡ tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.

Taigi, pritariant pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad nėra pagrindo patvirtinti Komisijos nutarimÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistojo A. J. atžvilgiu, Komisijos nutarimo pagrįstumas yra abejotinas, manant, kad Komisija nepakankamai atidžiai įsigilino į nuteistojo atžvilgiu materialų lygtinio paleidimo pagrindÄ , lygtinio paleidimo institutas nėra taikomas visuomet kuomet nuteistasis atitinka tik formalaus pagrindo sÄ lygas, be to Å¡i teisė, o ne pareiga suteikta teismui, todėl teismas, nesutikdamas su Komisijos nutarimo motyvais, padarė prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , kuriÄ motyvavo, tačiau Komisijos darbo nenuvertino, nesumenkino.

Tai, kad teismo padaryta iÅ¡vada, kuri aukÅ¡tesniojo teismo nuomone yra teisinga ir pagrįsta, neduoda pagrindo tvirtinti, jog Komisija nėra kompetentinga ir neteisingai atliekanti savo funkcijas institucija. Skundžiamas teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, pažeidimų, vertinant Komisijos nutarimÄ , apylinkės teismas nagrinėjamoje byloje nepadarė. Kaip jau minėta, vienas iÅ¡ bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiÅ¡kia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip bÅ«tų iÅ¡kreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.

Taigi, Komisijos galutinė iÅ¡vada suformuota nepakankamai įvertinus materialų lygtinio paleidimo taikymo pagrindÄ , Å¡iÄ iÅ¡vadÄ dėl minėto instituto netaikymo apylinkės teismas motyvavo, BVK nuostatų nepažeidė, su nurodytais skundžiamojoje nutartyje motyvais sutinka ir aukÅ¡tesnysis teismas, faktinės aplinkybės ir BVK nuostatos patikrintos ir taikytos tinkamai.  Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įvertinant ankstesnį patyrimÄ bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtÄ jo elgesį.

Kadangi nuteistojo nusikalstamo elgesio istorija susijusi smurtiniu elgesiu, jis pataisos proceso metu turi siekti sumažinti smurtinio elgesio ir priklausomybės alkoholio vartojimui, išėjus iÅ¡ pataisos įstaigos, rizikÄ . Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatÄ sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromÄ pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ .Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , aukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikÅ¡mingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų sÄ lygų, todėl dar negali bÅ«ti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu.

Teismo nuomone nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimÄ , todėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2018 m. gegužės 8 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, jÄ keisti ar naikinti nuteistojo atstovės skundo motyvais pagrindo nėra.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo A.

J. atstovės advokatės K. R. skundÄ atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2018 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai                                                                                                Svetlana Jurgaitienė              V.

P. Valdas Vitunskas