2017-09-06 Nr. AB-16217-3-61-3-01421-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-656-822/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01421-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šakių šilumos tinklai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šakių šilumos tinklai“ skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Šakių rajono savivaldybės taryba) dėl nutarimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Šakių šilumos tinklai“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2017 m. gegužės 2 d. per elektroninių paslaugų portalą padavė skundą, kuriuo prašė panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. vasario 3 d. nutarimo Nr. 03-44 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Šakių šilumos tinklai“ šilumos bazinės kainos dedamųjų nustatymo“ (toliau – ir Nutarimas) 3 punktą ir įpareigoti atsakovą perskaičiuoti papildomas pajamas, taikant ginčijamu Nutarimu patvirtintos šilumos bazinės kainos dedamųjų rodiklius nuo 2014 metų lapkričio mėnesio. Pareiškėjas teismui taip pat pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui dėl Nutarimo 3 punkto panaikinimo paduoti.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2014 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. R-345 kreipėsi į Komisiją prašydamas nustatyti šilumos bazinės kainos dedamąsias. Pastarąsias Komisija privalėjo nustatyti per 15 kalendorinių dienų, tačiau tai padarė tik 2017 m. vasario 3 d. Dėl užsitęsusio šilumos bazinės kainos dedamųjų nustatymo Bendrovė neturėjo teisės ir negalėjo vykdyti metinių perskaičiavimų, dėl to 2014–2016 metų laikotarpiu negavo tam tikros dalies pajamų. Šakių rajono savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) 2017 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. T-99 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Šakių šilumos tinklai“ šilumos kainos dedamųjų pirmiesiems šilumos bazinės kainos dedamųjų galiojimo metams nustatymo“ (toliau – ir Sprendimas) 3 punktu nusprendė paskirstyti šilumos kainos galiojimo metu (2013 m. rugsėjo 1 d. – 2016 m. rugsėjo 30 d.) dėl faktinių ir į šilumos kainą įskaičiuotų kuro kainų skirtumo gautas papildomas pajamas, kurios sudaro 603 tūkst. Eur, 60 mėnesių laikotarpiui, mažinant kainą po 0,63 ct/kWh per mėnesį. Taip Bendrovei per vienerius metus pritrūks 120,85 tūkst. Eur Komisijos planuotų pajamų būtinųjų sąnaudų padengimui bei sumažės investicijų grąžai planuotos lėšos. Pasak pareiškėjo, 603 tūkst. Eur, kaip papildomos pajamos, atsirado tik dėl Komisijos ne laiku atlikto darbo, neužtikrinant finansinių šaltinių šioms išlaidoms padengti. Esą, jeigu Komisija šilumos bazinės kainos dedamąsias Bendrovei būtų nustačiusi 2014 metais, per 2015–2016 metus Bendrovė būtų gavusi papildomų pajamų, kurių vartotojams nereikėtų grąžinti, todėl papildomomis pajamomis gali būti laikomos tik tos pajamos, kurios gautos nuo 2014 m. sausio 17 d. iki šilumos bazinių kainų nustatymo nustatytais terminais, t. y. iki 2014 m. lapkričio mėnesio. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad Komisija neatliko skaičiavimų, kiek pajamų Bendrovė prarado dėl padidėjusių sąnaudų pastoviojoje sąnaudų dalyje, kurios nelaikomos papildomomis pajamomis ir kurių nereikėtų grąžinti šilumos vartotojams. Be to, nustatydama papildomas pajamas nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. spalio 14 d., Komisija vadovavosi teisės norma, kuri šiuo laikotarpiu negaliojo.

Pareiškėjo teigimu, terminą skundui dėl Nutarimo 3 punkto paduoti jis praleido, nes Nutarimo 3 punkto netraktavo kaip esmingai pažeidžiančio jo teises, kadangi turėjo pagrįstą lūkestį, kad Taryba Nutarimo 3 punktą įvykdys labiau atsižvelgdama į pareiškėjo interesus bei įvertinusi tai, kad į šią nepalankią padėtį pareiškėjas pateko ne dėl savo kaltės, o dėl to, kad Komisija nemotyvuotai ilgai delsė priimti jos kompetencijai priskirtą sprendimą dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų nustatymo, tačiau Taryba priėmė pareiškėjui nepalankų Sprendimą. Pareiškėjo manymu, šios aplinkybės įrodo, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbios priežasties ir turi būti atnaujintas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo dėl termino skundui paduoti praleidimo nurodytos aplinkybės yra subjektyvaus pobūdžio ir nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Pareiškėjo pradinis manymas, kad ginčijamas sprendimas nepažeidė jo teisių, ar lūkestis, kad į susidariusią situaciją priimdama sprendimus atsižvelgs Taryba, yra subjektyvaus pobūdžio, nulemtas pareiškėjo įsitikinimo, o ne objektyvių faktų egzistavimo. Siekdamas apginti galbūt pažeistas teises pareiškėjas galėjo imtis aktyvių veiksmų ir pats laiku kreiptis į teismą, o ne pasyviai laukti, kol jo teisės bus apgintos kitų asmenų pagalba. Atsižvelgdamas į tai, Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjo prašymo dėl termino atnaujinimo netenkino ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

II. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą skundui dėl Nutarimo 3 punkto panaikinimo paduoti.

Pareiškėjas nurodo, kad įstatymo sąvoka „svarbios priežastys“ yra vertinamoji. Pareiškėjas teismui neskundė Nutarimo, nes tikėjosi, kad Taryba supras susidariusią situaciją ir įvertins, kad ji susidarė dėl Komisijos delsimo priimti sprendimą dėl šilumos kainos dedamųjų nustatymo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi panaikino pareiškėjui teisminės gynybos prieinamumą remdamasis tuo, jog pareiškėjas nuosekliai siekė ginčą pirmiausia išspręsti taikiai, t. y. kuo mažesniais nuostoliais kitai šaliai, taip, kaip rekomenduoja Europos Tarybos Ministrų komitetas, ir vadovaujantis proporcingumo principu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Pareiškėjo atskirasis skundas nagrinėjamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) normomis.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, praleidus nustatytą jo padavimo terminą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmiausia akcentuotina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. ABTĮ nustatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (29 str. 1 d.). Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (30 str. 1 d.). Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas) (30 str. 2 d.). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015).

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Viena iš tokių reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens visiškas pasyvumas ir procesinis neveikimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą akcentavo, kad pareiškėjas, siekdamas aktyviai ginti savo teises ir interesus, gali domėtis administracinės bylos baigtimi, kreiptis į teismą dėl tokios informacijos jam suteikimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-21/2012). Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas. Termino atnaujinimo klausimą nagrinėjantis teismas vertina, kada suinteresuotas asmuo faktiškai susipažino su atitinkamais sprendimais ir ar jis neturėjo galimybių su jais susipažinti anksčiau (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-4/2012). Be to, operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011).

Nagrinėjamu atveju remiantis byloje surinktais dokumentais nustatyta, kad Komisija 2017 m. vasario 3 d. priėmė Nutarimą, kurio 3 punktu konstatavo, jog šilumos kainos galiojimo metu (2013 m. rugsėjo 1 d. – 2016 m. rugsėjo 30 d.) dėl faktinių ir į šilumos kainą įskaičiuotų kuro kainų skirtumo UAB „Šakių šilumos tinklai“ gautos papildomos pajamos sudaro 603 tūkst. Eur. Šias pajamas Taryba turi įvertinti, nustatydama Bendrovei šilumos kainos dedamąsias pirmiesiems šilumos bazinės kainos dedamųjų galiojimo metams. Atsižvelgdama į Nutarimo 3 punktą, Taryba Sprendimo 3 punktu nusprendė paskirstyti šilumos kainos galiojimo metu (2013 m. rugsėjo 1 d. – 2016 m. rugsėjo 30 d.) dėl faktinių ir į šilumos kainą įskaičiuotų kuro kainų skirtumo Bendrovės gautas papildomas pajamas, kurios sudaro 603 tūkst. Eur, 60 mėnesių laikotarpiui, mažinant kainą po 63 ct/kWh per mėnesį. Pareiškėjas skundą dėl Nutarimo 3 punkto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus teismui per elektroninių paslaugų portalą padavė 2017 m. gegužės 2 d., t. y. praleidęs skundo padavimo terminą. Šios aplinkybės pareiškėjas skunde ir atskirajame skunde neginčija.

Pažymėtina, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismo prašė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, tačiau pirmosios instancijos teismas pareiškėjo nurodytų termino praleidimo priežasčių nepripažino svarbiomis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes, su kuriomis jis sieja termino paduoti skundą praleidimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido ne dėl svarbių priežasčių.

Pareiškėjas prašyme atnaujinti praleistą skundo pateikimo terminą bei atskirajame skunde nurodo, kad terminą skundui dėl Nutarimo 3 punkto paduoti jis praleido, nes Nutarimo 3 punkto netraktavo kaip esmingai pažeidžiančio jo teises ir turėjo pagrįstą lūkestį, kad Taryba Nutarimo 3 punktą įvykdys labiau atsižvelgdama į pareiškėjo interesus bei įvertinusi tai, kad į šią nepalankią padėtį pareiškėjas pateko ne dėl savo kaltės, o dėl to, kad Komisija nemotyvuotai ilgai delsė priimti jos kompetencijai priskirtą sprendimą dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų nustatymo, tačiau Taryba priėmė pareiškėjui nepalankų Sprendimą. Be to, pareiškėjas esą nuosekliai siekė ginčą pirmiausia išspręsti taikiai, t. y. kuo mažesniais nuostoliais kitai šaliai, taip, kaip rekomenduoja Europos Tarybos Ministrų komitetas, ir vadovaudamasis proporcingumo principu.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skundą pirmosios instancijos teismui pareiškėjas, be kita ko, motyvavo aplinkybėmis, jog: Nutarimo 3 punkte nurodyta 603 tūkst. Eur suma, kaip papildomos pajamos, atsirado tik dėl Komisijos ne laiku atlikto darbo, neužtikrinant finansinių šaltinių šioms išlaidoms padengti; jeigu Komisija šilumos bazinės kainos dedamąsias Bendrovei būtų nustačiusi 2014 metais, per 2015–2016 metus Bendrovė būtų gavusi papildomų pajamų, kurių vartotojams nereikėtų grąžinti, todėl papildomomis pajamomis gali būti laikomos tik pajamos, gautos nuo 2014 m. sausio 17 d. iki 2014 m. lapkričio mėnesio; Komisija neatliko skaičiavimų, kiek pajamų Bendrovė prarado dėl padidėjusių sąnaudų pastoviojoje sąnaudų dalyje, kurios nelaikomos papildomomis pajamomis ir kurių nereikėtų grąžinti šilumos vartotojams; be to, nustatydama papildomas pajamas nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. spalio 14 d., Komisija vadovavosi teisės norma, kuri šiuo laikotarpiu negaliojo. Įvertinus šiuos pareiškėjo argumentus, akivaizdu, kad jis iš esmės nesutinka su Nutarimo 3 punkte pateiktais skaičiavimais ir nustatyta papildomų pajamų suma, todėl kritiškai vertinti pareiškėjo teiginiai, kad Nutarimo 3 punkto jis nelaikė iš esmės pažeidžiančiu jo teises. Tuo tarpu pareiškėjo argumentai, kad į susiklosčiusią situaciją jis pateko ne dėl savo, o dėl Komisijos kaltės, t. y. dėl to, kad ji nepagrįstai delsė priimti jos kompetencijai priklausančius sprendimus, savaime nesudaro pagrindo praleistam Komisijos Nutarimo apskundimo terminui atnaujinti. Manydamas, kad Komisija teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neatlieka savo funkcijų ir kad dėl to nukenčia pareiškėjo teisėti interesai (kaip skunde teismui teigia pareiškėjas, dėl užsitęsusio šilumos bazinės kainos dedamųjų nustatymo Komisijoje Bendrovė neturėjo teisės ir negalėjo vykdyti metinių perskaičiavimų ir 2014–2016 metų laikotarpiu negavo tam tikros dalies pajamų), pareiškėjas savo teises, ginčydamas tokį neveikimą, galėjo ginti anksčiau, tačiau to nedarė.

Pareiškėjo teigimu, jis turėjo pagrįstą lūkestį, kad Taryba, priimdama sprendimą dėl Nutarimo 3 punkte nurodytos sumos paskirstymo, atsižvelgs į susidariusią situaciją ir pareiškėjo interesus. Pažymėtina, jog pareiškėjas nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui plačiau nepakomentavo, koks konkrečiai buvo jo minimas pagrįstas lūkestis, t. y. kaip Taryba turėjo atsižvelgti į pareiškėjo interesus bei įvykdyti Nutarimo 3 punktą. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl Nutarimo 3 punkto vykdymo, nustatant Bendrovei šilumos kainos dedamąsias pirmiesiems šilumos bazinės kainos dedamųjų galiojimo metams, būdo pareiškėjas būtų kreipęsis į Tarybą bei siekęs ginčą išspręsti taikiai, kuo mažesniais nuostoliais, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Kita vertus, netgi darant prielaidą, kad pareiškėjas Nutarimo 3 punkto teisės aktų nustatytais terminais neskundė, tikėdamasis sau palankaus Tarybos Sprendimo, pažymėtina, kad Tarybos Sprendimas dėl Nutarimo 3 punktu nustatytos 603 tūkst. Eur Bendrovės papildomų pajamų sumos paskirstymo buvo priimtas 2017 m. kovo 31 d., o skundą teismui pareiškėjas pateikė tik 2017 m. gegužės 2 d., t. y. net ir sužinojęs apie Nutarimo 3 punkto įgyvendinimą sau nepalankiu būdu pareiškėjas delsė teisės aktų nustatytais terminais pasinaudoti savo pažeistų teisių teismine gynyba. Nagrinėjamu atveju taip pat akcentuotina, kad, jeigu pareiškėjas tikėjosi, kad Taryba Sprendimu Nutarimo 3 punktą įvykdys konkrečiu jam palankiu būdu, Tarybai to nepadarius, pareiškėjas, nesutikdamas su Tarybos Sprendimo 3 punkte nustatytu Nutarimo 3 punkto vykdymo būdu, turėjo teisę Tarybos Sprendimą skųsti teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau to taip pat nepadarė. Taigi, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas nesiėmė jokių priemonių savo galbūt pažeistoms teisėms ginti, o tik pasyviai laukė, kol jo teisės bus apgintos kitų asmenų pagalba.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, matyti, kad pareiškėjas nei po Komisijos Nutarimo priėmimo, nei Tarybai priėmus Sprendimą per protingą laiką nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, nepagrįstai delsė ginti savo galbūt pažeistas teises ir nepateikė ABTĮ reikalavimus atitinkančio skundo dėl Nutarimo 3 punkto, nors tokia teisė jam buvo išaiškinta skundžiamame Nutarime. Taigi pareiškėjas nebuvo pakankamai sąžiningas, rūpestingas ir atidus. Juo labiau, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog, kai skundą teikia juridinis asmuo, jis, veikdamas operatyviai ir tinkamai parinkęs organizacines bei technines priemones, turi geras galimybes laiku paduoti skundą teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-194/2011). Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina, kad pareiškėjui atstovavo kvalifikuotas teisininkas – advokatas Audrius Bandzaitis, todėl pareiškėjas turėjo visas sąlygas tinkamai ginti savo teises, tačiau to nepadarė.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai bei teisėtai 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi pareiškėjo skunde nurodytų termino skundui dėl Nutarimo 3 punkto paduoti praleidimo priežasčių nelaikė svarbiomis ir ekstraordinariomis bei netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą Nutarimo 3 punkto apskundimo terminą. Pažymėtina, kad 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismas vadovavosi ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, nors turėjo remtis ABTĮ (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu. Įvertinusi šių teisės normų turinį, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad pastarosios yra iš esmės analogiškos, reguliuoja tuos pačius teisinius santykius (atvejus, kai skundą teisme atsisakoma priimti dėl to, kad yra praleistas skundo padavimo terminas, kuris neatnaujinamas), be to, pirmosios instancijos teismas 2017 m. gegužės 5 d. nutartyje nustatė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes bei tinkamai kvalifikavo teisinį santykį, todėl ne tos teisės normos nurodymas šiuo atveju laikytinas pirmosios instancijos teismo apsirikimu ir nesudaro pagrindo panaikinti 2017 m. gegužės 5 d. nutartį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šakių šilumos tinklai“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė