2022-01-19 Nr. AB-1506-3-61-3-03412-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-10-492/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03412-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. sausio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ekologistika“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ekologistika“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) 2020 m. spalio 19 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. (30.4)-A4-E-8176 (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 4 d. pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Agentūros Sprendimo vykdymą iki bus išnagrinėta administracinė byla ir įsiteisės teismo sprendimas.

Pareiškėjas prašyme nurodė, kad Bendrovė su skundu teismui pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Sprendimo vykdymą iki bus išnagrinėta ši administracinė byla ir įsiteisės joje priimti teismų sprendimai, tačiau teismas 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi šio prašymo netenkino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs Bendrovės atskirąjį skundą, 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-832-624/2020 minėtą teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį paliko nepakeistą. Pareiškėjas pažymėjo, kad valstybės institucijos (Agentūra ir Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas)), atsižvelgdamos į tai, kad Sprendimu yra panaikintas 2014 m. birželio 23 d. išduotas taršos leidimas Nr. TL-A.1-2/2014 (toliau – ir Taršos leidimas), ir toliau vykdo įvairias administracines procedūras, nustato su šio administracinio akto priėmimu susijusius reikalavimus ir nurodymus, kurie taip pat yra siejami su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimis, kuriomis teismai netenkino Bendrovės prašymo laikinai sustabdyti Sprendimo, kurio sudedamoji dalis yra Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planas (toliau – ir Planas), vykdymą. Bendrovė atsidūrė tokioje situacijoje, kai valstybės institucijos (Agentūra ir Departamentas) reikalauja, kad Bendrovė atliktų atitinkamus su Taršos leidimo panaikinimu susijusius veiksmus, o Bendrovė tokių veiksmų negali atlikti dėl objektyvių priežasčių – ikiteisminio tyrimo institucijos ir teismo nustatytų įpareigojimų ir kitų su šia baudžiamąja byla susijusių aplinkybių.

Pareiškėjas akcentavo, kad po Taršos leidimo panaikinimo ir po to, kai Bendrovė viešai pranešė ir nurodė registruose, kad veiklos nevykdo, pareiškėjas patyrė pasekmes. Departamento Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyriaus 2020 m. spalio 30 d. pavedimu Nr. SPR7-1-BDR-6903 buvo pavesta atlikti neplaninį patikrinimą, kurio tikslas – patikrinti Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių įgyvendinimą. 2020 m. gruodžio 18 d. patikrinimo akte Nr. PA5-56.56 nurodyta, kad patikrinimo pradžios dieną (2020 m. spalio 30 d.) ir iki patikrinimo pabaigos (2020 m. gruodžio 18 d.) Bendrovė nepradėjo vykdyti Plano.

Konstatuota, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui netenkinus Bendrovės prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, Bendrovė turėjo pradėti vykdyti Plano priemones, o, to nepadariusi, pažeidė Atliekų naudojimo ir šalinimo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo 25 punkto reikalavimus. Departamento skyrius 2021 m. vasario mėn. atliko dar vieną neplaninį Bendrovės patikrinimą, kurio tikslas – atliekų surinkėjui keliamų reikalavimų laikymasis. 2021 m. vasario 9 d. patikrinimo akte Nr. (5.2)-PA-361, be kita ko, pateiktos išvados, kad Bendrovės veiklavietėje atliekų surinkimo ir apdorojimo (perdirbimo) veikla nevykdoma:

Bendrovė nepradėjo vykdyti Plano priemonių, nors teismai reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikė. Taip pat pateikta išvada, kad, Agentūrai panaikinus Taršos leidimą, Bendrovė nebegali vykdyti dalies atliekų tvarkymo veiklų dėl kurių jį buvo įregistruota registre. Atliekų tvarkytojų valstybės registre Bendrovės pateikti duomenys neatitinka realios situacijos. Apie pasikeitusius duomenis Įmonė turėjo informuoti Registro tvarkytoją – Agentūrą per 20 darbo dienų, tačiau to nepadarė. Bendrovė 2021 m. vasario 15 d. gavo Departamento skyriaus 2021 m. vasario 11 d. raštą (5.2)-AD5-2331 su priedu – 2021 m. vasario 9 d. patikrinimo aktu Nr. (5.2)-PA-361.

Šiame rašte nurodyta, kad, panaikinus Taršos leidimą, Bendrovė turi pradėti vykdyti Plano priemones; apie pasikeitusius duomenis Bendrovė privalėjo informuoti Registro tvarkytoją per 20 darbo dienų. Šiais klausimais Bendrovei bus duoti privalomieji nurodymai. Bendrovė 2021 m. kovo 9 d. gavo Departamento skyriaus 2021 m. kovo 3 d. privalomąjį nurodymą Nr. (52)-PN-58. Jame nurodyta, kad, Agentūrai panaikinus Taršos leidimą ir teismams netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, Bendrovė negali vykdyti dalies atliekų tvarkymo veiklų, dėl kurių ji buvo įregistruota Atliekų tvarkytojų registre.

Bendrovei nurodyta iki 2021 m. kovo 31 d. atnaujinti registraciją Registre pateikiant Agentūrai naują paraišką. 2021 m. balandžio 7 d. patikrinimo akte Nr. (5.2)-PN-1058 nurodyta esą minėtas privalomasis nurodymas iki 2021 m. kovo 31 d. neįvykdytas. Departamentas kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus, prašydamas teismo įpareigoti Bendrovę įvykdyti privalomajame nurodyme Nr. 58 nustatytus reikalavimus (administracinė byla Nr. eI3-7155-402/2021, teisminio proceso Nr. 3-62-3-01371-2021-2). Departamento skyrius 2021 m. rugpjūčio 30 d. surašė Bendrovės direktoriui administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 317 straipsnio 1 dalį už privalomojo nurodymo Nr. 58 neįvykdymą.

Agentūra 2021 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. (27)-TS-37 išbraukė Bendrovę iš turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašo. Bendrovės direktorius elektroniniu paštu gavo Departamento pranešimą apie numatytą planinį Bendrovės veiklos patikrinimą (patikrinimo dalykas – gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo teisingumas už 2020 metus ir atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų vykdymas). Pranešime nurodyta, kad patikrinimas bus pradėtas 2021 m. lapkričio 3 d. 14 val. bei išvardytas pateiktinų tikrintojams dokumentų sąrašas.

Pareiškėjas taip pat akcentavo, kad Taršos leidimo galiojimas Bendrovei nesuteikia jokių (net ir teorinių) galimybių atlikti kokius nors neteisėtus veiksmus nuo gaisro nukentėjusiose patalpose, kurie darytų neigiamą poveikį aplinkai, todėl, sustabdžius Sprendimo galiojimą, viešasis interesas nenukentės. Bendrovės galimybės vykdyti veiklą, kuriai ji turėjo Taršos leidimą, faktiškai priklausys nuo baudžiamojoje byloje priimto procesinio sprendimo. Agentūros neteisėtas sprendimas panaikinti Taršos leidimą iš esmės reiškia, kad baudžiamojoje byloje ir šioje administracinėje byloje paaiškėjus, jog Bendrovė gali rekonstruoti gaisro pažeistą statinį ir vykdyti veiklą, kurią vykdyti ji galėjo pagal turimą neterminuoto galiojimo Taršos leidimą (neteisėtai panaikintą ginčo Sprendimu), Bendrovei ne tik tektų iš naujo investuoti į taršos leidimo gavimo procedūrą, bet ir susigrąžinti visą savo turtą (padangas, granules ir įrenginius), kurie bus sutvarkyti Departamento vykdant Planą, nors iš esmės šiuo metu nesudegusios padangos ir granulės toliau laikomos saugiai UAB „Ekologistika“ patalpose ir toks laikymas nekelia jokios grėsmės aplinkai. Įvykdžius Planą ir toliau vykdant procedūras po Taršos leidimo panaikinimo, Bendrovei bus padaryta tokia žala, kurios objektyviai nebus įmanoma atitaisyti. Žala, kurios nėra objektyvių galimybių atitaisyti, turi būti teismo pripažinta kaip didelė žala, neįrodinėjant atskirai žalos dydžio sumos.

Pareiškėjo teigimu, nurodyti argumentai ir pateikiami įrodymai patvirtina, kad Agentūra ir Departamentas, atsižvelgdami vien į tai, kad Sprendimu yra panaikintas Taršos leidimas, o teismai netenkino Bendrovės prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo vykdymą, Bendrovei taiko naujas poveikio priemones, kurių taikymą priežastiniu ryšiu sieja būtent su Taršos leidimo panaikinimu. Naujų poveikio priemonių taikymas Bendrovei taip pat daro neatitaisomą didelę žalą. Bendrovė yra įtraukiama į naujus ginčus teismuose, kurie atsiranda kaip Taršos leidimo panaikinimo pasekmė. Atitinkamai Bendrovė turi mokėti advokatams už teisines paslaugas, nes dalyvauti tokiuose procesuose yra reikalingos teisinės žinios. Todėl, esant minėtų aplinkybių visumai, būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susiklosčiusią su teisme neišnagrinėto ginčo dėl Sprendimo teisėtumo teisiniais santykiais.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tenkino ir sustabdė Agentūros Sprendimo vykdymą iki bus išnagrinėta administracinė byla ir įsiteisės teismo sprendimas.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl šio straipsnio aiškinimo ir taikymo.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčija Agentūros Sprendimą, kuriame nurodyta, kad net ir nebegaliojant leidimui, pareiškėjas veiklą turi nutraukti, laikydamasis teisės aktuose nustatytų įpareigojimų, garantuodamas tinkamą ūkinės veiklos vietos sutvarkymą ir Įstatymo 23 straipsnyje įtvirtinto principo „teršėjas moka“ įgyvendinimą. Sprendime išaiškinta, kad, nors Planas yra priskirtas Taršos leidimo priedams, Plano rengimą ir derinimą reguliuoja savarankiškas teisės aktas, todėl, panaikinus leidimą, Planas nenustoja galioti ir veiklos vykdytojui (pareiškėjai) išlieka prievolė įgyvendinti Plane numatytas priemones.

Teismas nurodė, kad, šiuo atveju nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo argumentai apie atliekamus patikrinimus, nusižengimo protokolą yra pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas akcentavo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra siejamas su prašomo stabdyti teisės akto sukeliama finansinių sunkumų grėsme įmonės veikloje, santykiuose su partneriais, dėl ko gali atsirasti dideli nuostoliai, apsunkinantys jo ekonominę ar socialinę padėtį ir pan. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas įrodė šias aplinkybes.

Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su kilusiomis pasekmėmis (pareiškėjas neatitinka padangų surinkėjui keliamų reikalavimų, jam surašomi privalomieji nurodymai ir skiriamos baudos) turi būti vertinamos kaip sudarančios pagrindą taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Šios priemonės taikymas atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą.

III. Atsakovas Agentūra atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutartį.

Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, jog, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nenurodė jokių faktinių duomenų (įrodymų), kurie patvirtintų, kad jis ateityje patirs didelę žalą, jeigu bus nepritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Prašyme nėra nurodyta, kokią žalą aritmetine išraiška pareiškėjas patirs, todėl yra neaišku, kaip teismas nustatė, kad pareiškėjas patirs didelę žalą ir kokie pareiškėjo nurodyti įrodymai tai patvirtina. Atsakovo teigimu, visos faktinės aplinkybės dėl baudžiamojoje byloje taikomų apsaugos priemonių, dėl avarinių pastatų įrodo, kad pareiškėjas jau patiria ir patyrė didelius nuostolius, kurie yra nesusiję su Agentūros priimtu sprendimu ir tolimesni Departamento ir Agentūros veiksmai, priimti sprendimai, privalomieji nurodymai neįtakoja dabar susidariusios žalos ar ateityje galimos didelės žalos.

Atsakovas pažymi, kad, palikus galioti taikytas reikalavimo užtikrinimo priemones, Departamentas negalėtų vykdyti kontrolės, ar pareiškėjas atlieka veiksmus, kurie turi būti atlikti, panaikinus Taršos leidimo galiojimą, ir kaip pareiškėjas vykdo atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą bei ar laikosi Atliekų naudojimo ir šalinimo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarkos apraše nurodytų nuostatų. Taip pat bus neįmanoma pašalinti atliekų (padangų ir granulių), kurios gali būti objekte laikomos nesaugiai ir vien tik dėl tokių atliekų laikymo bus toliau daroma žala aplinkai ir pažeidžiama visuomenės teisė į sveiką bei saugią aplinką, be to, išlieka rizika, kad tos padangos vėl gali užsidegti.

Atsakovo teigimu, teismas nesilaikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos ir neteisingai nustatė, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas atitinka šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad visi Agentūros ir Departamento atliekami veiksmai, priimami sprendimai ir privalomieji nurodymai yra tam, kad būtų maksimaliai apgintas viešasis interesas (visuomenės), t. y. visuomenės teisė į sveiką ir švarią aplinką bei atliekų prevencijos ir tvarkymo reikalavimų įgyvendinimą kaip įmanoma skubiau ir neatidėliojant neapibrėžtam laikui iki kol įsiteisės teismo sprendimas. Palikus galioti teismo priimtą nutartį ir sustabdžius ginčijamo Sprendimo galiojimą, iš esmės ilgam laikotarpiui ir beprasmiškai būtų atidėtas atliekų prevencijos ir tvarkymo reikalavimų įgyvendinimas be to, nebus maksimaliai apginta viešojo intereso (visuomenės) apsauga.

Atsakovas nurodo, kad Departamentas yra informavęs AAS „BTA Baltic Insurance Company“ apie plano vykdymą ir kad reikės draudimo išmokos pagal 2019 m. vasario 2 d. laidavimo draudimo polisą, kuris galiojo iki 2021 m. liepos 6 d. Esant teismo pritaikytoms reikalavimo užtikrinimo priemonėms, gali būti, kad AAS „BTA Baltic Insurance Company“ neišmokės draudimo išmokos arba nuspręs, kad minėtas draudimo polisas neteko galios, nes jo galiojimas yra pasibaigęs, tokiu atveju valstybė patirs neatitaisomą didelę žalą, kurios negalės kompensuoti pareiškėjas ir visus plano įvykdymo ir atliekų pašalinimo darbus turės apmokėti tik valstybė, t. y. visa visuomenė, kuri ir turi didžiausią interesą į saugią ir švarią aplinką.

Atsakovo teigimu, teismas pažeidė ABTĮ 70 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo išnagrinėjo per 10 darbo dienų ir nesikreipė į kitas proceso šalis dėl nuomonės pateikimo. Teismas, pagal ABTĮ 70 straipsnio 4 dalį nusprendęs nagrinėti pareiškėjo prašymą, per 10 darbo dienų turėjo kreiptis į Agentūrą ir Departamentą dėl nuomonės pateikimo. Tokiu būdu teismas galėjo patikrinti pareiškėjo prašyme pateiktą informaciją bei sužinoti proceso šalių nuomonę dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo šioje administracinėje byloje, kas būtų leidę teismui priimti teisingą nutartį.

Pareiškėjas UAB „Ekologistika“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad atsakovas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą nepagrįstai sieja vien tik su galimos neatitaisomos ar sunkiais atitaisomos didelės žalos aritmetine išraiška. Pareiškėjo teigimu, jis prašyme išdėstė argumentus ir pateikė teismui įrodymus, kad neatidėliotinas Agentūros Sprendimo panaikinti Taršos leidimą vykdymas ne tik gali nepataisomai paveikti Bendrovės interesus, bet juos sistemingai ir nepataisomai veikia. Agentūra reikalauja neatidėliotinai vykdyti Taršos leidimo sudedamąją dalį – Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą, nors teisme nėra išnagrinėtas ginčas dėl Sprendimo panaikinti Taršos leidimą teisėtumo. Plane numatytų priemonių įvykdymas reiškia, kad Taršos leidime nurodytas Įrenginys turi būti išformuotas visiškai, įskaitant atliekų tvarkymo veiklos įrenginių išmontavimą ir išvežimą, nors šiems įrenginiams baudžiamojoje byloje yra taikytas laikinasis nuosavybės teisės apribojimas, kurių išmontuoti teismas 2021 m. vasario 12 d. nutartimi neleido. Pareiškėjo teigimu, teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui neturi jokios įtakos, per kiek darbo dienų (3 ar 10) teismas išnagrinėjo Bendrovės prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teismo nutarties priėmimo data nėra ta aplinkybė, kuri būtų kaip nors suvaržiusi atsakovo ar trečiųjų suinteresuotų asmenų teisę paduoti atskirąjį skundą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą pritaria atskirojo skundo argumentams ir prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutartį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo UAB „Ekologistika“ prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir sustabdytas Agentūros Sprendimo vykdymas iki bus išnagrinėta administracinė byla ir įsiteisės teismo sprendimas, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010; kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013; kt.).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindžiantys argumentai <...> privalo būti pagrįsti objektyviais faktiniais duomenimis (įrodymais) – finansinės atskaitomybės, buhalterinės apskaitos ar kitais dokumentais (pavyzdžiui, duomenimis apie rinkos situacijos pokyčius, vykdomos ekonominės veiklos tolesnio vystymosi perspektyvas bei tendencijas), iš kurių būtų galima spręsti apie asmens finansinę būklę, jo tolimesnės ekonominės veiklos perspektyvas, t. y. jais remiantis įvertinti (nustatyti) galimas finansines bei materialines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-972-756/2017; kt.).

Taigi būtent asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad tokių priemonių taikymas yra būtinas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Agentūros Sprendimo vykdymą iki bus išnagrinėta administracinė byla ir įsiteisės teismo sprendimas. Prašymą siejo su aplinkybėmis, kad paaiškėjus, jog Bendrovė gali rekonstruoti gaisro pažeistą statinį ir vykdyti veiklą, kurią vykdyti ji galėjo pagal turimą neterminuoto galiojimo Taršos leidimą, Bendrovei ne tik tektų iš naujo investuoti į taršos leidimo gavimo procedūrą, bet ir susigrąžinti visą savo turtą (padangas, granules ir įrenginius), kurie bus sutvarkyti Departamento vykdant Planą. Įvykdžius Planą ir toliau vykdant procedūras po Taršos leidimo panaikinimo, Bendrovei bus padaryta tokia žala, kurios objektyviai nebus įmanoma atitaisyti. Prašymą taip pat siejo su aplinkybėmis, kad po Taršos leidimo panaikinimo valstybės institucijos (Agentūra ir Departamentas) toliau vykdo įvairias administracines procedūras, nustato su šio administracinio akto priėmimu susijusius reikalavimus ir nurodymus, t. y. taiko naujas poveikio priemones. Todėl, pareiškėjo teigimu, yra būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susiklosčiusią su teisme neišnagrinėto ginčo dėl Sprendimo teisėtumo teisiniais santykiais.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad pareiškėjo argumentai apie atliekamus patikrinimus, nusižengimo protokolą yra pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti, o, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Atsakovas atskirajame skunde prašo panaikinti minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Nagrinėjant atskirojo skundo argumentus ir tikrinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymėtina, kad byloje yra ginčijamas Agentūros 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimas Nr. (30.4)-A4-E-8176, kuriuo nuspręsta panaikinti UAB „Ekologistika“ išduoto Taršos leidimo Nr. TL-A.1-2/2014 galiojimą. Agentūros Sprendime, be kita ko, nurodoma, kad ir nebegaliojant Taršos leidimui, UAB „Ekologistika“ veiklą turi nutraukti laikydamasi teisės aktuose skirtų įpareigojimų, garantuodama tinkamą ūkinės veiklos vietos sutvarkymą ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 23 straipsnyje įtvirtinto principo „teršėjas moka“ įgyvendinimą. Taip pat nurodoma, kad, nors Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planas yra priskirtas Taršos leidimo priedams, Plano rengimą ir derinimą reguliuoja savarankiškas teisės aktas, todėl, panaikinus Taršos leidimą, Planas nenustoja galioti ir veiklos vykdytojui išlieka prievolė įgyvendinti Plane numatytas priemones.

Taigi, pareiškėjas, teikdamas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Agentūros Sprendimo vykdymą iki bus išnagrinėta administracinė byla ir įsiteisės teismo sprendimas, turėjo argumentuotai pagrįsti, kad byloje pareikšto reikalavimo, t. y. būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui, turi būti stabdomas viso Sprendimo vykdymas, ar būtų pakankamas tik jo dalies – Plano, vykdymo sustabdymas, nes iš esmės visos teismui nurodytos aplinkybės naujai pateiktame prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra siejamos su Departamento ir Agentūros veiksmais kontroliuojant Plano vykdymą. Pareiškėjo teiginiai dėl žalos, kurios objektyviai nebus įmanoma atitaisyti, yra bendro pobūdžio, nekonkretūs, nėra įvardyta, kokios faktinės ir teisinės aplinkybės nulemtų neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą žalos atsiradimą, kokią konkrečiai žalą (kokio pobūdžio, masto, dydžio) pareiškėjas patirtų, jei prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė nebūtų pritaikyta. Pareiškėjas, prašydamas laikinai sureguliuoti padėtį, nenurodė, kokios kitos konkrečios priemonės gali būti pritaikytos, kurios būtų proporcingos šioje faktinėje padėtyje, užtikrintų pareiškėjo įmonės ir viešųjų interesų balansą.

Pirmosios instancijos teismas, taikydamas reikalavimo užtikrinimo priemonę ir stabdydamas viso sprendimo vykdymą, nepagrįstai sprendė dėl kilsiančios neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos, nes pareiškėjas, teikdamas pakartotinį prašymą, nepagrindė objektyviais duomenimis, nepasisakė dėl pareiškėjo prašymo taikyti priemones padėčiai laikinai sureguliuoti. Atkreiptinas dėmesys, kad prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė nebuvo įvertinta proporcingumo aspektu; pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės mastas neturi viršyti to, kas būtina pareiškėjo interesams apsaugoti; Sprendimo vykdymo stabdymas visa apimtimi, kol vyksta ginčas teisme, kai nėra nurodyti tokį būtinumą pagrindžiantys argumentai, gali suteikti nepagrįstą prioritetą vienai ginčo šaliai bei būti neadekvati priemonė kitos šalies bei viešųjų interesų aspektu. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, turėjo pasiūlyti pareiškėjui pateikti papildomus paaiškinimus ir įrodymus dėl prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės apimties bei neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos žalos dydžio, pateikti argumentus, kodėl būtina priemonė yra viso Sprendimo vykdymas, ar nėra pakankama stabdyti jo dalį, pvz., dėl Plano / ar jo dalies vykdymo; kokios kitos padėties laikino sureguliavimo priemonės, geriausiai atitinkančios šalių bei viešuosius interesus, galėtų būti pritaikytos. Tik įvertinus šias aplinkybes, būtų galima spręsti dėl pareiškėjo prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių būtinumo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tenkino nenustatęs visų jo nagrinėjimui reikšmingų duomenų.

Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas jau buvo pateikęs prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo vykdymą, kol bus išnagrinėta administracinė byla bei įsiteisės teismo sprendimas, šį prašymą argumentavo tuo, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, UAB „Ekologistika“ gali būti padaryta neatitaisoma didelė žala; Bendrovė, vykdydama Plane numatytas priemones, patirs 41 000 Eur išlaidų, o jos lėšos, esančios banko sąskaitose, šiuo metu yra areštuotos; pareiškėjas neturi objektyvių galimybių vykdyti Plane ir Sprendime nustatytų įsipareigojimų; vykdydama Sprendimą ir Planą, UAB „Ekologistika“ pažeis pritaikytas baudžiamojo poveikio priemones; jeigu Sprendimo vykdymas nebus sustabdytas, Bendrovė bus išbraukta iš Atliekų tvarkytojų sąrašo, o Departamentas jai galės surašyti privalomuosius nurodymus ir skirti baudas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 12 d. šio prašymo netenkino, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-832-624/2020 minėtą teismo nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas toje nutartyje atkreipė dėmesį, kad galima žala ir pareiškėjo galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo, iš esmės gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad prielaida, jog pareiškėjas ar kiti asmenys gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas.

ABTĮ 70 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo teisėjas arba teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per tris darbo dienas po jo gavimo, atsakovui ir kitiems proceso dalyviams apie tai nepranešama. Jeigu toks prašymas paduodamas kartu su skundu (prašymu, pareiškimu), jis išnagrinėjamas ne vėliau kaip per tris darbo dienas po skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo. Kai teismas arba teisėjas mano, kad dėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones yra būtina gauti atsakovo ir (ar) kitų proceso dalyvių nuomonę, toks prašymas turi būti išnagrinėtas per dešimt darbo dienų nuo jo gavimo ar skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo. Šiuo atveju apie prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nagrinėjimą pranešama atsakovui ir (ar) kitiems proceso dalyviams ir nurodomas terminas, per kurį atsakovas ir (ar) kiti proceso dalyviai turi pateikti nuomonę. Dėl reikalavimo užtikrinimo teismas arba teisėjas priima nutartį, kurioje nurodo jos įvykdymo tvarką ir būdą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju apie prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turėtų būti pranešama atsakovui ir (ar) kitiems proceso dalyviams, kadangi gavus atsakovo ir kitų proceso dalyvių nuomonę, galima objektyviau įvertinti aplinkybes, ar pareiškėjo pateikti duomenys patvirtinta prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės būtinumą, ar nebus pažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principai bei viešasis interesas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė