ee3444e6-076f-4c8a-86cf-f95e4e50b2e8 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-496-317/2022 Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00230-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1; 1.2.29.1.1; 2.4.6.1; 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 9 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Laimos Šeputienės, sekretoriaujant Sigitai Švėgždienei, dalyvaujant prokurorui Andrej Klimaševskij, nuteistojo B.

L. gynėjai advokatei Monikai Kaluževičienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo B. L. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. gegužės 6 d. nuosprendžio, kuriuo B. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (2018 m. sausio 31 d. veika), 300 straipsnio 1 dalį (2018 m. sausio 31 d. veika), 182 straipsnio 1 dalį (2018 m. vasario 16 d. veika), 300 straipsnio 1 dalį (2018 m. vasario 16 d.) iÅ¡teisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant Å¡ias nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2017 m. lapkričio 20 d. veika), 300 straipsnio 1 dalį (2017 m. lapkričio 20 d. veika), 182 straipsnio 1 dalį (2018 m. sausio 23 d. veika) ir 300 straipsnio 1 dalį (2018 m. sausio 23 d. veika) nuteistas ir jam paskirtos bausmės: - pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2017 m. lapkričio 20 d. veika) – 51 MGL (2 550 Eur) dydžio bauda; - pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2017 m. lapkričio 20 d. veika) – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda; - pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2018 m. sausio 23 d. veika) – 51 MGL (2 550 Eur) dydžio bauda; - pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2018 m. sausio 23 d. veika) – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda.

Bausmės, paskirtos už veikas, įvykdytas 2017 m. lapkričio 20 d., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirta 51 MGL (2 550 Eur) dydžio bauda. Bausmės, paskirtos už veikas, įvykdytas 2018 m. sausio 23 d., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirta 51 MGL (2 550 Eur) dydžio bauda. Šios bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrintos prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir B.

L. paskirta galutinė bausmė – 60 MGL (3 000 eurų) dydžio bauda, kuriÄ jis įpareigotas sumokėti per 18 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. B. L. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – nuspręsta palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti. Civilinės ieÅ¡kovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai ir jai iÅ¡ B.

L. priteista 396,31 Eur turtinei žalai atlyginti. Civilinės ieškovės „(duomenys neskelbtini)“ pareikštas civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir jai iš B. L. priteista 682,88 Eur turtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. B. L. nuteistas: 1.1. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad, siekdamas apgaule savo ir bendrininko naudai įgyti svetimÄ draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini) Lietuva“ turtÄ â€“ pinigus (draudimo iÅ¡mokÄ už tariamai eismo įvykio metu apgadintÄ automobilį „Toyota Prius“, v. n. (duomenys neskelbtini) veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas, tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip 2017 m. lapkričio 20 d., bendrais veiksmais su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas, suklastojo ir panaudojo eismo įvykio deklaracijÄ , o bÅ«tent: siekdami gauti piniginę draudimo iÅ¡mokÄ už tariamo eismo įvykio metu apgadintÄ automobilį „Toyota Prius“, v. n. (duomenys neskelbtini) į eismo įvykio deklaracijÄ Ä¯rašė melagingÄ informacijÄ , jog 2017 m. lapkričio 20 d. 16 val. 45 min.

Jonavos g. žiedinėje sankryžoje, Kaune, įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo jo (B. L.) vairuojamas automobilis „Toyota Prius“, v. n. (duomenys neskelbtini) ir B. K. vairuojamas automobilis „MB C220“, v. n. (duomenys neskelbtini) kurio metu automobiliai buvo apgadinti, ir suklastotÄ eismo įvykio deklaracijÄ pateikė draudimo bendrovei, po ko draudimo bendrovė pervedė 682 Eur 88 ct į MB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), ir bendrininkai užvaldė minėtÄ pinigų sumÄ . 1.2. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad, siekdamas apgaule savo ir bendrininko naudai įgyti svetimÄ , draudimo bendrovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ â€“ pinigus (draudimo iÅ¡mokÄ už tariamai eismo įvykio metu apgadintÄ automobilį „Citroen Xsara Picaso“, v. n. (duomenys neskelbtini) veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas, tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip 2018 m. sausio 23 d., bendrais veiksmais su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas, suklastojo ir panaudojo eismo įvykio deklaracijÄ , o bÅ«tent: siekdami gauti piniginę draudimo iÅ¡mokÄ už tariamo eismo įvykio metu apgadintÄ automobilį „Citroen Xsara Picaso“, v. n. (duomenys neskelbtini) į eismo įvykio deklaracijÄ Ä¯rašė melagingÄ informacijÄ , jog 2018 m. sausio 23 d. 19 val.

Žalioji g. 3, Garliavoje, Kauno rajone, įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo jo (B. L.) vairuojamas automobilis „Citroen Xsara Picaso“, v. n. (duomenys neskelbtini) ir O. N. vairuojamas automobilis „Renault Megane“, v. n. (duomenys neskelbtini), kurio metu automobiliai buvo apgadinti, ir suklastotÄ eismo įvykio deklaracijÄ pateikė draudimo bendrovei, po ko draudimo bendrovė pervedė 396 Eur 31 ct į B. L. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), ir bendrininkai užvaldė minėtÄ pinigų sumÄ .

2. B. L. taip pat buvo kaltinamas: 2.1. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį tuo, kad, siekdamas apgaule savo ir bendrininko naudai įgyti svetimÄ draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, turtÄ â€“ pinigus (draudimo iÅ¡mokÄ už tariamai eismo įvykio metu apgadintÄ automobilį „Citroen Xsara Picaso“, v. n. (duomenys neskelbtini) veikdamas bendrininkų grupėje su A. J., tiksliau nenustatyti laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip 2018 m. sausio 31 d., bendrais veiksmais su A.

J. suklastojo ir panaudojo eismo įvykio deklaracijÄ , o bÅ«tent: siekdami gauti piniginę draudimo iÅ¡mokÄ už tariamo eismo įvykio metu apgadintÄ automobilį „Citroen Xsara Picaso“, v. n. (duomenys neskelbtini) į eismo įvykio deklaracijÄ Ä¯rašė melagingÄ informacijÄ , jog 2018 m. sausio 31 d. 19 val. Kulvos g. ir A. Strazdo g. sankryžoje, Kaune, įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo A. J. vairuojamas automobilis „Citroen Xsara Picasso“, v. n. (duomenys neskelbtini) ir A. T. vairuojamas automobilis „Fiat Bravo“, v. n. (duomenys neskelbtini) kurio metu automobiliai buvo apgadinti, ir suklastotÄ eismo įvykio deklaracijÄ pateikė draudimo bendrovei, po ko draudimo bendrovė pervedė 525 Eur 35 ct į B.

L. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), ir bendrininkai užvaldė minėtÄ pinigų sumÄ . 2.2. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį tuo, kad, siekdamas apgaule savo ir bendrininko naudai įgyti svetimÄ draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, turtÄ â€“ pinigus (draudimo iÅ¡mokÄ už tariamai eismo įvykio metu apgadintÄ automobilį „Toyota Prius“, v. n. (duomenys neskelbtini) veikdamas bendrininkų grupėje su A. J., tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip 2018 m. vasario 16 d., bendrais veiksmais su A.

J. suklastojo ir panaudojo eismo įvykio deklaracijÄ , o bÅ«tent: siekdami gauti piniginę draudimo iÅ¡mokÄ už tariamo eismo įvykio metu apgadintÄ automobilį „Toyota Prius“, v. n. (duomenys neskelbtini) į eismo įvykio deklaracijÄ Ä¯rašė melagingÄ informacijÄ , jog 2018 m. vasario 16 d. 18 val. 40 min. Veiverių g. 148, Kaune, įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo jo (B. L.) vairuojamas automobilis „Toyota Prius“, v. n. (duomenys neskelbtini) ir A. T. vairuojamas automobilis „Fiat Bravo“, v. n. (duomenys neskelbtini) kurio metu automobiliai buvo apgadinti ir suklastotÄ eismo įvykio deklaracijÄ pateikė draudimo bendrovei, tokiu bÅ«du jis bendrais veiksmais su A.

J. pasikėsino apgaule įgyti svetimÄ draudimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtÄ â€“ 906 Eur 25 ct draudimo iÅ¡mokÄ už tariamai eismo įvykio metu apgadintÄ automobilį „Toyota Prius“, v. n. (duomenys neskelbtini) tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes draudimo bendrovės darbuotojai suabejojo eismo įvykio tikrumu ir sustabdė draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimÄ .

3. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , konstatavo, jog byloje surinkti įrodymai leidžia daryti pagrįstas iÅ¡vadas, jog 2017 m. lapkričio 20 d. bei 2018 m. sausio 23 d. eismo įvykių tarp automobilių Toyota Prius“, v. n. (duomenys neskelbtini) ir „MB C220“, v. n. (duomenys neskelbtini) bei automobilių „Citroen Xsara Picaso“, v. n. (duomenys neskelbtini) ir „Renault Megane“, v. n. (duomenys neskelbtini), nebuvo, tačiau nebÅ«tų eismo įvykių deklaracijos buvo užpildytos ir B.

L. pasiraÅ¡ytos, pateiktos draudimo bendrovėms AB „(duomenys neskelbtini)“ ir ADB „(duomenys neskelbtini)“, kurios pervedė draudimo iÅ¡mokas į MB „(duomenys neskelbtini)“ (2017 m. lapkričio 20 d. veikos atveju) ir B. L. (2018 m. sausio 23 d. veikos atveju) sÄ skaitas, taigi kaltinimai B. L. pareikÅ¡ti pagal 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį dėl 2017 m. lapkričio 20 d. bei 2018 m. sausio 23 d. įvykių pasitvirtino. Pasisakydamas dėl B. L. pareikÅ¡tų kaltinimų dėl 2018 m. sausio 31 d. ir 2018 m. vasario 16 d.

įvykių pagrįstumo, apylinkės teismas nurodė, jog byloje surinkti įrodymai leidžia daryti pagrįstas iÅ¡vadas, jog 2018 m. sausio 31 d. ir 2018 m. vasario 16 d. eismo įvykių taip pat nebuvo, tačiau Å¡ios aplinkybės B. L. galėjo bÅ«ti nežinomos, tokiÄ jo versijÄ paneigiančių aplinkybių nebuvo nustatyta, todėl jo veiksmuose neįrodytas subjektyvusis jam inkriminuojamų nusikalstamų veiksmų požymis – tyčia.

4. Apeliaciniame skunde nuteistasis B. L. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. gegužės 6 d. nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos) ir 300 straipsnio 1 dalį (2 veikos) ir priimti naujÄ nuosprendį – dėl Å¡ių veikų jį iÅ¡teisinti. 4.1. Apelianto įsitikinimu, pripažindamas jį kaltu dėl 2017 m. lapkričio 20 d. ir 2018 m. sausio 23 d. veikų, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai taikė ir aiÅ¡kino baudžiamÄ jį įstatymÄ , padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, prieÅ¡taringas iÅ¡vadas, iÅ¡vados dėl jo kaltės grindžiamos prielaidomis, o ne byloje surinktais įrodymais.

Nuteistojo manymu, dėl Å¡ių veikų apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu negalėjo bÅ«ti priimtas, nes byloje nėra surinkta duomenų, neginčijamai patvirtinančių kaltinime nurodytas aplinkybes. Negalima remtis vien tik prielaida, kad eismo įvykiai galėjo bÅ«ti tariami, nesant jokių tai patvirtinančių įrodymų, nes tai pažeistų iÅ¡ nekaltumo principo iÅ¡plaukiantį in dubio pro reo principÄ . Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nuosprendžio dalyje neatskleidė ir byloje surinktais įrodymais nepagrindė kuo jo (apelianto) veiksmuose pasireiÅ¡kė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų požymiai, nenurodė tyčios turinio.

Teismui nenurodžius jokių argumentų, buvo priimtas nemotyvuotas teismo nuosprendis, kuris kartu riboja jo (nuteistojo) teisę į apeliacijÄ , kadangi nesant jokių argumentų, jis neturi galimybės į juos atsikirsti. 4.2. Ginčydamas pirmosios instancijos teismo padarytas iÅ¡vadas dėl 2017 m. lapkričio 20 d. įvykio, B. L. nurodo, jog vertindamas tas pačias aplinkybes, susijusias su Å¡iuo įvykiu ir 2018 m. gruodžio 16 d. įvykiu, dėl kurio jis buvo iÅ¡teisintas, apylinkės teismas padarė skirtingas iÅ¡vadas.

O būtent, tas pačias aplinkybes, kai 2017 m. lapkričio 20 d. eismo įvykio metu jis pasirašė ant nesupildytų eismo įvykio deklaracijų, teismas nepagrįstai laiko, kad jis pasirašė eismo įvykio deklaracijoje, kurioje buvo supildyti tikrovės neatitinkantys duomenys. Tokia išvada neatitinka nei faktinių duomenų, nei kitų byloje surinktų įrodymų. Anot nuteistojo, jam nėra žinoma ar A. J. supildė tikslius kaltininko automobilio ir asmens duomenis, nes jis pasirašė ant tuščių eismo įvykio deklaracijų, neturėdamas pagrindo nepasitikėti A.

J., kad jis galėtų dėl kažkokių priežasčių supildyti netikslius ar galimai tikrovės neatitinkančius duomenis į eismo įvykio deklaracijÄ , nes bÅ«tent jam priklausančiai įmonei turėjo bÅ«ti iÅ¡mokama žalos iÅ¡moka už jo įmonei priklausančio automobilio patirtÄ Å¾alÄ . Užpildytos deklaracijos jis nematė, duomenų netikrino, draudimo bendrovei duomenų neteikė, su draudimo bendrove nebendravo. Tai patvirtina ir byloje surinkti įrodymai, 2021 m. sausio 6 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vada Nr. 11-395 (20).

Nuteistojo teigimu, jam nėra žinoma, ar eismo įvykio kaltininkas buvo B. K., nes jis kaltininko duomenų netikrino, jo asmens dokumentų nematė. Tačiau su teismo iÅ¡vada, kad jei toks asmuo nesikreipė į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrių dėl vizos iÅ¡davimo, tai toks asmuo negalėjo bÅ«ti Lietuvos Respublikos teritorijoje – negalima sutikti, nes tai nepaneigia galimybės, kad asmuo Lietuvos Respublikos sienÄ galėjo kirsti nelegaliai. Jam nežinoma ir tai, ar bÅ«tent automobilis MB C220, v. n. (duomenys neskelbtini), dalyvavo eismo įvykyje, nes eismo įvykio kaltininko automobilio duomenų jis neužsirašė, į eismo įvykio deklaracijÄ jų neįrašė.

Jei eismo įvykyje dalyvavo Å¡is A. J. nurodytas automobilis, tai pagrįstai galima manyti, kad daugiau nei mėnesio laiko tarpas yra pakankamas sutaisyti kuro sistemos gedimÄ , kad transporto priemonė galėtų bÅ«ti eksploatuojama. Taip pat ta aplinkybė, kad automobilis MB C220, v. n. (duomenys neskelbtini), nebuvo registruotas B. K. vardu, neatima galimybės vairuoti trečiajam asmeniui priklausančio automobilio. 4.3. Dėstydamas argumentus dėl nepagrįsto jo nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį dėl 2018 m. sausio 23 d.

įvykio, apeliantas visų pirma pažymi, jog eismo įvykio deklaracijÄ supildė A. J., nes jam (apeliantui) nėra suprantama rusų kalba ir ja komunikuoti jis negali. A. J. supildytÄ deklaracijÄ jis tik pasirašė, pagrindo nepasitikėti A. J., kad jis galėtų įraÅ¡yti tikrovės neatitinkančius duomenis, neturėjo, todėl duomenų netikrino. Toliau nuteistasis nurodo, jog pavedimai 50 Eur sumai A. J. buvo atlikti gerokai iki 2018 m. vasario 16 d. eismo įvykio. Be to, jį ir A. J. siejo darbiniai santykiai, jis iÅ¡ A.

J. priklausančios įmonės nuomojosi transporto priemones, kurias naudojo savo vykdomoje veikloje – teikti pavėžėjimo paslaugas. Jis transporto priemonę pirko iš MB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės su galiojančiu transporto priemonės draudimu, todėl transporto priemonė buvo drausta šios įmonės vardu. 4.3.1. Teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai sprendžia, kad transporto priemonė negalėjo dalyvauti eisme, nes neva, kiek V. B. žinoma, jai nesant Lietuvoje, jos transporto priemone niekas nesinaudojo.

Nuteistojo teigimu, V. B. davė nenuoseklius parodymus. Duodant parodymus ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad 2017 m. vasarÄ ji įgijo „Renault Megane“ automobilį, kuris Å¡iuo metu yra pas sÅ«nų A. B. (duomenys neskelbtini). Ji automobiliu labai mažai važinėjo, nes dirba Vokietijoje ir buvo grįžusi 2018 m. kovo 20 d.. Tuo metu automobilis „Renault Megane“ buvo pas sÅ«nų (duomenys neskelbtini) remontuojamas, tik nežino kokiame servise. Tuo tarpu duodant parodymus teisme, ji pateikė kitokias aplinkybes – neva transporto priemonė nebuvo servise ir nebuvo sÅ«naus žinioje, ji stovėjo kieme (duomenys neskelbtini), o automobilio raktai buvo namuose.

Posėdžio metu tvirtino, kad automobilis servise nebuvo remontuojamas, neva dėl to, kad jis buvo per senas jį tvarkyti servise. Kadangi liudytojos parodymai buvo nenuoseklūs, patikimai spręsti, ar transporto priemone tikrai nesinaudojo kiti asmenys - negalima. Dar daugiau, ikiteisminio tyrimo metu duotose parodymuose ji tvirtino, kad 2018 m. kovo 20 d. automobilis buvo remontuojamas servise, avarija kurioje dalyvavo jis (B. L.) su minėtu automobiliu, įvyko 2018 m. sausio 23 d., galimai dėl šių priežasčių ir buvo atliekami remonto darbai. 4.3.2.

Nuteistasis taip pat pažymi, kad nuosprendyje minimas 2020 m. rugpjūčio 5 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-2138-311/2020 nebuvo pridėtas prie Å¡ios bylos ir iÅ¡tirtas teisiamojo posėdžio metu, todėl Å¡iais įrodymais nėra galima remtis. Be to, pati O. N. nebuvo apklausta nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylÄ nagrinėjant teisme. Todėl teismo padaryta iÅ¡vada, kad jos Lietuvoje nebuvo, yra tik prielaida. O. N. vairuotojo pažymėjimas nuo 2015 m. gruodžio 31 d. (duomenys neskelbtini) paieÅ¡komas kaip dingęs. 2016 m. birželio 6 d. iÅ¡duotas naujas vairuotojo pažymėjimas.

Ta aplinkybė, kad vairuotojo pažymėjimas buvo registruotas kaip pamestas, nepanaikina galimybės, kad tuo pažymėjimu galėjo naudotis jį radęs kitas asmuo. Maža to, neatmestina ir galimybė, kad pati O. N. galėjo atrasti neva pamestÄ vairuotojo pažymėjimÄ ir toliau juo naudotis. Tuo tarpu kirsti Ukrainos sienÄ ji galėjo ir nelegaliai. 4.4. Toliau skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog jam inkriminuotas nusikalstamas veikas jis padarė bendrininkų grupėje su A.

J., visiškai nepasisakė dėl bendrininkavimo sudėties buvimo jo veiksmuose, t. y. nenurodė kokios buvo bendrininkų susitarimo ribos, nenustatyta ir nenurodyta koks susitarimas buvo sudarytas ir kokia buvo bendrininkų bendra tyčia. Šios aplinkybės rodo, jog teismas, pripažindamas jį veikus bendrininkų grupėje, rėmėsi prielaida, o nuosprendis šioje dalyje yra visiškai nemotyvuotas. B. L. pažymi, kad jokioje bendrininkų grupėje nedalyvavo, su bendrininku daryti nusikalstamų veikų nesitarė.

5. BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja palaikė apeliacinį skundÄ jame nurodytais pagrindais ir motyvais, prašė jį tenkinti. Prokuroras prašė skundÄ atmesti. Nuteistojo B. L. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos BPK 320 straipsnyje. Remiantis Å¡io straipsnio 3 dalimi teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. gegužės 6 d. nuosprendžio pateikė tik nuteistasis B. L., kuris nesutinka su jo pripažinimu kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2017 m. lapkričio 20 d. veika), 300 straipsnio 1 dalį (2017 m. lapkričio 20 d. veika), 182 straipsnio 1 dalį (2018 m. sausio 23 d. veika) ir 300 straipsnio 1 dalį (2018 m. sausio 23 d. veika).

7. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrÄ dokumentÄ , suklastojo tikrÄ dokumentÄ arba žinomai netikrÄ ar žinomai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. BK 300 straipsniu siekiama apsaugoti su valdymo tvarka siejamas vertybes: dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumÄ , informacijos, esančios dokumente, patikimumÄ , normaliÄ , teisingÄ dokumentų apyvartÄ . Teisinė apsauga suteikiama tiek dokumentų, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikÅ¡mingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai, tiek privačių asmenų sukurtų dokumentų apyvartai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-175-303/2015).

Pagrindinė dokumento funkcija – liudyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus. Skirtingų rÅ«Å¡ių dokumentai turi skirtingus rekvizitus, be to, gali egzistuoti kaip įraÅ¡ai ne tik popieriuje, bet ir elektroninėje erdvėje ar laikmenoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56-696/2018, 2K-7-84-489/2018 ir kt.). Svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas paliudyti (įrodyti, patvirtinti) juridinį faktÄ . Suklastotais ar netikrais dokumentais atitinkamai turėtų bÅ«ti laikomi tokios formos raÅ¡tai, kurie tam tikromis aplinkybėmis yra tinkami melagingam faktui paliudyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-282-788/2018, 2K-7-82-699/2018, 2K-227-976/2021).

Netikru dokumentu teismų praktikoje paprastai vadinamas dokumentas, suraÅ¡ytas ar kitaip pagamintas kito asmens vardu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-361/2012), iÅ¡oriÅ¡kai panaÅ¡us į tikrÄ , bet pagamintas asmens, neturinčio teisės pagaminti dokumentÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-699/2016), žinomai melagingas tikrovėje neegzistuojantis dokumentas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-600/2012), netikras ir pagal formÄ , ir pagal turinį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-19-942/2017).

Taigi dokumento netikrumo kriterijumi paprastai laikomas įgaliojimų suraÅ¡yti ar kitaip pagaminti tokį dokumentÄ nebuvimas, kai pagamintas daiktas yra tik į dokumentÄ panaÅ¡i imitacija, pvz., privačiai pagamintas vairuotojo pažymėjimas ar pasas, neįgalioto asmens įmonės vardu iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra, kito asmens vardu Å¡iam nežinant suraÅ¡ytas sutikimas ir pan. Tikro dokumento esminiu požymiu laikytina tai, kad jį surašė (ir (ar) pasirašė) asmenys, turintys teisę ir įgaliojimus atlikti tokį veiksmÄ , o jo suklastojimas gali pasireikÅ¡ti melagingos informacijos jame įtvirtinimu (intelektinis suklastojimas) arba mechaniniu poveikiu tokio dokumento turiniui ar rekvizitams, pvz., datos, paraÅ¡o, jame esančios informacijos pakeitimu ir pan. (materialusis suklastojimas).Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 300 straipsnį, bÅ«tina nustatyti ir tiesioginę kaltininko tyčiÄ , t. y. kad jis suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, suprato, kad gamina, klastoja ar disponuoja žinomai netikru ar žinomai suklastotu tikru dokumentu, kuris gali sukelti neigiamų teisinių pasekmių, ir norėjo taip veikti.

8. BK 182 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengė turtinės prievolės ar jÄ panaikino. Taigi, sukčiavimas yra nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Å ios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kuriÄ apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui. Turtinė nauda, be kita ko, pasireiÅ¡kia ir turtinės teisės įgijimu. Sukčiavimui bÅ«dinga apgaulė suprantama kaip turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, taip pat kitų asmenų, priimančių atitinkamus sprendimus, suklaidinimas dėl aplinkybių ar faktų, kurie yra esminiai, lemiantys Å¡ių asmenų apsisprendimÄ dėl turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ir pan.

Apgaulė gali pasireikÅ¡ti suklastotų dokumentų panaudojimu kaip priemone, siekiant pateikti tikrovės neatitinkančius (melagingus) teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus, iÅ¡ kurių sprendžiama apie teisių ar pareigų atsiradimÄ ir kita (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-156/2016, 2K-329/2015, 2K-144/2020). Nagrinėjamoje byloje Å¡ios sukčiavimÄ apibÅ«dinančios aplinkybės yra nustatytos. Pagal teismų praktikÄ Å¾inomai netikrų ar žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas sukčiaujant papildomai pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuojamas, nes netikri ar suklastoti dokumentai panaudojami kaip priemonė turtinei naudai gauti.

Tačiau jeigu kaltininkas pats pagamino netikrÄ dokumentÄ ar suklastojo tikrÄ dokumentÄ ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę įgijo svetimÄ turtÄ , turtinę teisę, iÅ¡vengė turtinės prievolės ar jÄ panaikino, jo veika kvalifikuojama pagal BK 182 ir 300 straipsnių atitinkamose dalyse nustatytų nusikalstamų veikų sutaptį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-213/2009, 2K-7-82-699/2018, 2K-7-66/2022).

9. Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo, nuteistasis kelia klausimÄ dėl BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų ir praÅ¡o juos pripažinti esminiais, nulėmusiais neteisingo sprendimo pripažinti jį kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos) ir 300 straipsnio 1 dalį (2 veikos) priėmimÄ bei netinkamÄ baudžiamojo įstatymo taikymÄ . Apelianto manymu, byloje nebuvo surinkta įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų jo kaltę įvykdžius Å¡ias nusikalstamas veikas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas, apylinkės teismas jo kaltę grindė tik prielaidomis.

Todėl, vadovaujantis in dubio pro reo principu, numatančiu, kad visi neaiÅ¡kumai ir netikslumai aiÅ¡kinami kaltininko naudai, ir dėl Å¡ių veikų jo atžvilgiu turi bÅ«ti priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį byloje surinktų įrodymų vertinimo aspektu, tokiems skundo argumentams nepritaria ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas B. L. kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2017 m. lapkričio 20 d. veika), 300 straipsnio 1 dalį (2017 m. lapkričio 20 d. veika), 182 straipsnio 1 dalį (2018 m. sausio 23 d. veika) ir 300 straipsnio 1 dalį (2018 m. sausio 23 d. veika), byloje surinktus įrodymus vertino laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių.

Nors nuosprendyje pateikta byloje surinktų įrodymų vertinimo analizė yra pakankamai lakoniÅ¡ka, apylinkės teismas iÅ¡ tiesų visapusiÅ¡kai neatskleidė visų nusikalstamų veikų, dėl kurių B. L. pripažintas kaltu, požymių buvimo jo veikoje (visiÅ¡kai nepasisakė dėl subjektyviosios jam inkriminuotų nusikaltimų pusės – tyčios), tačiau tai nėra laikytina esminiu proceso pažeidimu, sukliudžiusiu pirmosios instancijos teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti visas Å¡iai baudžiamajai bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir priimti teisingÄ nuosprendį.

Nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis Å¡ios bylos aplinkybėmis, padarytomis teismo iÅ¡vadomis, kurios pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne subjektyviomis prielaidomis, kaip kad teigia B. L., ir abejoti nuteistojo nusikalstamų veikų kvalifikacija nėra jokio objektyvaus pagrindo. Dėl 2017 m. lapkričio 20 d. epizodo 10. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, B. L. kategoriÅ¡kai neigia savo kaltę dėl 2017 m. lapkričio 20 d. eismo įvykio deklaracijos suklastojimo, joje įraÅ¡ant melagingÄ informacijÄ apie nebÅ«tÄ eismo įvykį, kurio metu neva tai susidÅ«rė B.

L. vairuojamas automobilis „Toyota Prius“, v. n. (duomenys neskelbtini) ir B. K. vairuojamas automobilis „MB C220“, v. n. (duomenys neskelbtini) ir Å¡io suklastoto dokumento panaudojimo (pateikimo draudimo bendrovei), siekiant apgaule savo ir savo bendrininko naudai įgyti draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pinigus (draudimo iÅ¡mokÄ už tariamai eismo įvykio metu apgadintÄ automobilį „Toyota Prius“, v. n. (duomenys neskelbtini) po ko draudimo bendrovė pervedė 682 Eur 88 ct į MB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

Apklaustas pirmosios instancijos teisme apeliantas neneigė, kad jis pasirašė draudimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pateiktÄ 2017 m. lapkričio 20 d. eismo įvykio deklaracijÄ , kurioje nurodyta, kad 2017 m. lapkričio 20 d. 16.45 val. Kaune, Jonavos g., žiedinėje sankryžoje įvyko eismo įvykis tarp automobilio „Toyota Prius”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas B. L., draudėjas MB „(duomenys neskelbtini)”, draudimo įmonė „BTA”, ir automobilio „MB C220“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini),vairuotojas B. K., gim. (duomenys neskelbtini), draudėjas N. B., draudimo įmonė „(duomenys neskelbtini)”. Tačiau apeliantas kategoriÅ¡kai tvirtino, jog deklaruotas eismo įvykis iÅ¡ tiesų įvyko, jis nebuvo iÅ¡galvotas. B. L. taip pat nurodė, kad eismo įvykio kaltininkas buvo ne jis, o automobilio „MB C220“, v. n. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, kuris atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio Å¡onÄ ir jį sugadino. Kadangi Å¡is asmuo buvo rusakalbis, o jis pats rusų kalbos nemoka, iÅ¡ karto įvykus eismo įvykiui jis (B.

L.) paskambino A. J., kuriam ir priklausė jo eismo įvykio metu vairuotas automobilis „Toyota Prius“, bei paprašė jo atvažiuoti į įvykio vietÄ . A. J. atvykus, jis (B. L.) pasirašė ant tuščių eismo įvykio deklaracijų ir pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, o visÄ informacijÄ , susijusiÄ su eismo įvykiu, supildė bÅ«tent A. J..

11. Å ioje byloje bÅ«tent aplinkybė, ar deklaruotas eismo įvykis iÅ¡ tiesų įvyko ar ne, yra esminė sprendžiant, ar B. L. veiksmai atitinka BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų požymius. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme A. J., kaip asmuo, kuris, B. L., teigimu, buvo atvykęs į tariamo eismo įvykio vietÄ , bei kuris užpildė eismo įvykio deklaracijos formÄ B. L. vardu ir jÄ pateikė draudimo bendrovei tikslu gauti draudiminę iÅ¡mokÄ , apklaustas nebuvo, kadangi jis pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo, dėl ko jo atžvilgiu 2018 m. spalio 16 d. nutarimu buvo paskelbta paieÅ¡ka, o 2021 m. birželio 7 d. nutarimu byla iÅ¡skirta į atskirÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ .

Atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, taip pat buvo nustatyta, kad apie eismo įvykio kaltininku deklaracijoje nurodomam asmeniui – B. K., išduotas Šengeno ir nacionalines vizas Centrinėje vizų informacinėje sistemoje duomenų nėra (6 t., b. l. 59). Patikrinus B. K. eismo įvykio deklaracijoje nurodytus duomenis Vidaus reikalų ministerijos Centrinėje duomenų bazėje, nustatyta, jog toks asmuo apskritai neegzistuoja (6 t., b. l. 60). Pažymėtina, jog apeliantas taip ir nenurodė kokie kiti asmenys ar kiti duomenų šaltiniai galėtų patvirtinti jo parodymus, kad aptariamas eismo įvykis iš tiesų įvyko.

Taigi, Å¡i jo versija taip ir liko neįrodyta, o byloje surinkti duomenys, kurie bus aptarti toliau, sujungus juos į nuosekliÄ ir logiÅ¡kÄ grandinę, leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad 2017 m. lapkričio 20 d. joks eismo įvykis tarp automobilių „Toyota Prius”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „MB C220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neįvyko, jis buvo iÅ¡galvotas, siekiant apgaule gauti materialÄ naudÄ â€“ draudimo iÅ¡mokÄ . 12. 2018 m. lapkričio 9 d. „(duomenys neskelbtini)” praneÅ¡imu bei kartu su juo pateiktais dokumentais nustatyta, kad tariamame eismo įvykyje neva tai dalyvavęs ne B.

L., o rusakalbio asmens vairuojamas automobilis „MB C220”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas 2017 m. rugsėjo 27 d. „AB (duomenys neskelbtini)” įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi, sudaryta laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. iki 2018 m. rugsėjo 28 d. Draudėjas sutartyje nurodytas N. B. (2 t., b. l. 48, 54-55). Šios transporto priemonės draudėju N. B., o draudiku – „(duomenys neskelbtini)”, nurodyti ir 2017 m. lapkričio 20 d. eismo įvykio deklaracijoje (2 t., b. l. 25).

IÅ¡ informacijos apie kelių transporto priemones, gautos iÅ¡ VÄ® „Regitra“ matyti, kad nuo 2017 m. spalio 16 d. automobilio „MB C220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naujas savininkas yra E. S., prieÅ¡ tai buvęs – N. B. (7 t., b. l. 19). Apklausus N. B. pirmosios instancijos teisme jis parodė, kad savo turėtÄ automobilį „Mercedes Benz“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. spalio 15 d. už 100 eurų pardavė E. S.. Automobilis buvo nevažiuojantis, kadangi buvo sugedęs kuro siurblys.

Jis pirkėjo asmens dokumentų netikrino. Pirkėjas, prisistatęs E. S., buvo iki 30 metų amžiaus, „ryžokas“, su barzdele, jį atpažino nuotraukose pas tyrėjÄ . IÅ¡ 2018 m. liepos 20 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad liudytojas N. B. iÅ¡ Å¡eÅ¡ių jam pateiktų asmenų nuotraukų atpažino iÅ¡ bendrų veido bruožų A. J., kaip panaÅ¡iausiÄ asmenį, kuriam jis 2017 m. spalio 15 d. pardavė savo automobilį „MB C220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (7 t., b. l. 37-39).

BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme taip pat buvo apklausta liudytoja S. K., kuri dirba (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovėje draudimo brokere. Liudytoja nurodė, kad jai E. S. yra žinomas, kadangi jis, naudodamasis jos teikiamomis paslaugomis, drausdavo automobilius. S. K. taip pat parodė, kad asmenį, jai prisistatantį kaip E. S., yra mačiusi 2-3 kartus, kuomet jis buvo atvykęs atsiskaityti už draudimo paslaugas. Jo asmens dokumentų ji niekada netikrino, tačiau Å¡is asmuo privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės (automobilio) draudimu draudė ne vienÄ automobilį, juos drausdavo ir kitų asmenų vardais.

S. K. el. laiÅ¡ko turinys patvirtina, kad, naudodamasis Å¡ios draudimo brokerės paslaugomis, vyriÅ¡kis, kuris prisistatydavo E. S., draudė ir automobilius UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio direktorius yra A. J., vardu (7 t., b. l. 94-98). IÅ¡ 2019 m. balandžio 19 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad liudytoja S. K. iÅ¡ bendrų veido bruožų atpažino A. J. kaip E. S., su kuriuo bendravo draudimo klausimais, kuris atvykdavo pas jÄ ir drausdavo automobilius privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (7 t., b. l. 108-110).

13. Ä®vertinus 12 pastraipoje aptartų įrodymų visumÄ , apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo padaryta iÅ¡vada, jog 2017 m. lapkričio 20 d. eismo įvykio deklaracijoje buvo užfiksuotas tariamas autoįvykis tarp dviejų faktiÅ¡kai A. J. priklausančių automobilių – „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris 2017 m. lapkričio 20 d. buvo registruotas A. J. vadovaujamos įmonės vardu (7 t., b. l. 21-23), bei „MB C220”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)“, kuris buvo pirktas bei užregistruotas E. S. vardu, nors realiai tiek automobilio pirkimo-pardavimo sutartį sudarė, tiek faktiÅ¡kai juo naudojosi A.

J.. Būtent A. J., kaip asmenį pristatantį E. S., atpažino tiek buvęs automobilio „MB C220”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)“, savininkas, tiek liudytoja S. K., kuri paaiškino, kad šis asmuo drausdavo automobilius ne tik E. S. vardu, bet ir kitų asmenų, tame tarpe ir MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, o šiai įmonei, kaip jau minėta, vadovavo ne kas kitas, kaip A. J..

14. Nors šioje byloje nėra tiesioginių įrodymų (pavyzdžiui, vaizdo įrašo medžiagos, kurioje būtų užfiksuotas automobilių judėjimas Kaune, Jonavos g. žiedinėje sankryžoje, tariamo eismo įvykio metu) patvirtinančių, kad 2017 m. lapkričio 20 d. jokio realaus kontaktavimo tarp automobilių „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „MB C220”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)“, nebuvo, tačiau byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurie patikimai pagrindžia tarpinius faktus ir išvadas, kurias sujungus nuoseklia ir logiška grandine, yra neabejotinai nustatyta ir pagrindinė šioje byloje įrodinėtina aplinkybė – autoįvykio nebuvimas.

O bÅ«tent, Å¡i aplinkybė laikytina įrodyta nustačius tarpinius faktus, jog abi 2017 m. lapkričio 20 d. deklaracijoje nurodytos eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės faktiÅ¡kai priklausė bÅ«tent A. J., o 2017 m. lapkričio 20 d. deklaracijoje nurodytas eismo įvykio kaltininkas – B. K., gimęs (duomenys neskelbtini), ne tik kad negalėjo teisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sienÄ , bet ir realiai yra neegzistuojantis asmuo, kas reiÅ¡kia, jog jis automobilio „MB C220”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuoti niekaip negalėjo.

Å iuo atveju yra akivaizdu, kad jei transporto priemonės „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „MB C220”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)“, iÅ¡ tiesų bÅ«tų susidÅ«rusios 2017 m. lapkričio 20 d., A. J., kuris, anot B. L., supildė visÄ 2017 m. lapkričio 20 d. deklaracijÄ , o jis (B. L.) tik pasirašė ant jos, nebÅ«tų buvę tikslo eismo įvykio kaltininku deklaracijoje nurodyti neegzistuojantį asmenį. Netinkamo eksploatuoti automobilio „MB C220”, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimas, slepiant savo tikrÄ jÄ tapatybę pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, jos registravimas kito asmens vardu Transporto priemonių registre, taip pat suponuoja iÅ¡vadÄ , jog jau automobilio MB C220”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu A. J. turėjo tikslÄ Å¡iÄ transporto priemonę panaudoti bÅ«tent įgyvendinant nusikalstamÄ sumanymÄ apgaule įgyti draudimo iÅ¡mokÄ , o tam, kad nesukelti draudimo bendrovės įtarimo dėl galimo sukčiavimo, reikėjo pasitelkti kitÄ asmenį, kuris eismo įvykio deklaracijoje bÅ«tų nurodytas nukentėjusio automobilio „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotoju.

Tokiu vairuotoju Å¡iuo atveju sutiko bÅ«ti B. L., su kuriuo A. J. buvo kurį laikÄ pažįstamas, kadangi apeliantui jis teikė automobilių nuomos paslaugas.

15. Apeliaciniame skunde, nesutikdamas su jo nuteisimu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį dėl 2017 m. lapkričio 20 d. įvykio, nuteistasis akcentuoja tai, kad jam nebuvo žinoma, ar A. J. supildė tikslius eismo įvykio kaltininko ir asmens duomenis, nes jis pasirašė ant tuščių eismo įvykio deklaracijų, neturėdamas pagrindo nepasitikėti A. J., kad jis galėtų supildyti netikslius ar galimai tikrovės neatitinkančius duomenis į eismo įvykio deklaracijÄ , užpildytos deklaracijos jis nematė, duomenų netikrino, draudimo bendrovei duomenų neteikė, su draudimo bendrove nebendravo.

B. L. nurodytos aplinkybės, jog jis 2017 m. lapkričio 20 d. eismo įvykio deklaracijos pats nepildė, o tik jÄ pasirašė, jau užpildytos deklaracijos taip pat nematė, draudimo bendrovei apie įvykusį eismo įvykį pats nepranešė, nėra paneigtos, tačiau Å¡ios aplinkybės jo kaltės dėl aptariamų nusikalstamų veikų nepaneigia. Jau vien pasiraÅ¡ydamas (padėdamas paraÅ¡Ä ) ant eismo įvykio deklaracijos, kai joks eismo įvykis iÅ¡ tiesų nekilo, B. L. asmeniÅ¡kai realizavo BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – dokumento klastojimo – požymius.

Å iame kontekste pažymėtina ir tai, kad bendrininkavimo atveju nebÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę visas nusikalstamos veikos detales, o bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų.Žinodamas, kad jokio eismo įvykio iÅ¡ tiesų nekilo, B. L. negalėjo nesuprasti, kad ir visa kita eismo įvykio deklaracijoje pateikta informacija (informacija apie jame neva tai dalyvavusias transporto priemones, jų vairuotojus, eismo įvykio kaltininkÄ , eismo įvykio vietÄ , datÄ bei laikÄ ir k. t.), net jei ji buvo nurodoma ne paties B.

L., o A. J., taip pat bus melaginga. Pats bÅ«damas vairuotoju bei netgi dirbdamas pavėžėju, apeliantas taip pat negalėjo nesuvokti kokį juridinį faktÄ Ä¯tvirtina tokio pobÅ«džio dokumentas (eismo įvykio deklaracija) ir, kad jis bus panaudotas pateikiant jį draudimo bendrovei tikslu gauti draudimo iÅ¡mokÄ , kai teisė į tokiÄ iÅ¡mokÄ iÅ¡ tiesų neegzistavo. Taigi, daroma iÅ¡vada, kad B. L. suprato, kad, veikdamas bendrai su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas, jis klastoja tikrÄ dokumentÄ ir jį panaudoja, suvokė Å¡ios veikos pavojingÄ pobÅ«dį, taip pat ir tai, kad pasitelkiant apgaulę – pateikiant draudimo bendrovei suklastotÄ eismo įvykio deklaracijÄ , tokiu bÅ«du draudimo bendrovę suklaidinant, savo bei bendrininko naudai įgis svetimÄ â€“ „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ â€“ pinigus, kurie bus iÅ¡mokėti kaip draudimo iÅ¡moka už tariamai įvykusio eismo įvykio metu apgadintÄ automobilį „Toyota Prius“, v. n. (duomenys neskelbtini) ir, kad dėl tokios neteisėtos veikos „(duomenys neskelbtini)“ atsiras turtinė žala, ir tokių padarinių norėjo.

Taigi, B. L. veika atitinka ne tik objektyviuosius BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymius, bet ir subjektyviÄ jÄ Å¡ių nusikaltimų pusę – tyčiÄ .

16. Ginčydamas savo kaltę dėl 2017 m. lapkričio 20 d. įvykio, apeliantas taip pat visiškai nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl šių veikų jį nuteisti prieštarauja tame pačiame nuosprendyje priimtam sprendimui jį išteisinti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį dėl 2018 m. gruodžio 16 d. įvykio. Priešingai nei teigia B. L., teismo vertintos aplinkybės tiek vieno, tiek kito epizodo atveju nebuvo tapačios, todėl joks prieštaringumas priimant visiškai priešingus sprendimus nenustatytas.

Abiem atvejais B. L. inkriminuotų nusikalstamų veikų įvykdymo mechanizmas buvo analogiÅ¡kas, t. y. tiek vienu, tiek kitu atveju jis buvo kaltinamas tuo, jog, veikdamas bendrai su kitu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo iÅ¡skirtas – A. J., siekdami gauti draudimo iÅ¡mokÄ už tariamo eismo įvykio metu apgadintÄ automobilį, į eismo įvykio deklaracijÄ Ä¯rašė melagingÄ informacijÄ , jog įvyko eismo įvykis, kai jo iÅ¡ tiesų nebuvo, ir suklastotÄ eismo įvykio deklaracijÄ pateikė draudimo bendrovei.

Tačiau kaip matyti, 2017 m. lapkričio 20 d. veikos atveju B. L. tikino, kad eismo įvykis iÅ¡ tiesų įvyko ir jis pats buvo vienas iÅ¡ susidÅ«rusių transporto priemonių vairuotojų. Kai tuo tarpu, duodamas parodymus apie 2018 m. gruodžio 16 d. veikÄ , nurodė, jog 2018 m. gruodžio 16 d. eismo įvykio deklaracijoje užfiksuotame eismo įvykyje jis asmeniÅ¡kai nedalyvavo ir jam apie jį nebuvo žinoma, o A. J. pasinaudojo anksčiau jo pasiraÅ¡ytomis neužpildytomis eismo įvykio deklaracijomis.

Apylinkės teismas sprendė, kad pastarieji B. L. parodymai nebuvo paneigti byloje surinktais parodymais, todėl jį išteisino, konstatavęs, jog apelianto veiksmuose nebuvo būtinojo nusikalstamos veikos sudėties požymio – tyčios. Taigi, 2017 m. lapkričio 20 d. bei 2018 m. gruodžio 16 d. veikų atvejais B. L. davė skirtingus parodymus dėl paties eismo įvykio kilimo fakto, jo dalyvavimo deklaruotuose eismo įvykiuose, ir iš esmės jo užimtos pozicijos pasirinkimas (gynybinė taktika) nulėmė tai, kad dėl vienų veikų jis buvo pripažintas kaltu, o dėl kitų nuteistas.

Dėl 2018 m. sausio 23 d. epizodo 17. Apeliantas kategoriÅ¡kai neigia savo kaltę ir dėl 2018 m. sausio 23 d. eismo įvykio deklaracijos suklastojimo, joje įraÅ¡ant melagingÄ informacijÄ apie nebÅ«tÄ eismo įvykį, kurio metu neva tai susidÅ«rė B. L. vairuojamas automobilis „Citroen Xsara Picaso“, v. n. (duomenys neskelbtini) ir O. N. vairuojamas automobilis „Renault Megane“, v. n. (duomenys neskelbtini), ir Å¡io suklastoto dokumento panaudojimo (pateikimo draudimo bendrovei) siekiant apgaule savo ir savo bendrininko naudai įgyti draudimo bendrovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus (draudimo iÅ¡mokÄ už tariamai eismo įvykio metu apgadintÄ automobilį „Citroen Xsara Picaso“, v. n. (duomenys neskelbtini) po ko draudimo bendrovė pervedė 396 Eur 31 ct į B.

L. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), ir bendrininkai užvaldė minėtÄ pinigų sumÄ . Kaip ir pirmiau aptarto epizodo atveju, nuteistasis pirmosios instancijos teisme neneigė, kad jis pasirašė draudimo bendrovei ADB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktÄ 2018 m. sausio 23 d. eismo įvykio deklaracijÄ , kurioje nurodyta, kad 2018 m. sausio 23 d. 19.00 val. Kauno r., Garliavoje, Žalioji g. 3 įvyko eismo įvykis tarp automobilio „Citroen Xsara Picasso”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas B.

L., ir automobilio „Renault Megane”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas O. N., gim. (duomenys neskelbtini). Tačiau apeliantas tvirtino, jog Å¡is eismo įvykis taip pat įvyko, jis nėra tariamas. Nuteistasis vėl gi parodė, kad eismo įvykio kaltininkas buvo ne jis, o automobilio „Renault Megane”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja. Kadangi kitos transporto priemonės vairuotoja, kaip ir pirmuoju atveju, buvo rusakalbė, o tuo metu kartu su juo automobilyje važiavo ir A. J., jis užpildė deklaracijÄ ir pateikė jÄ draudimo bendrovei, o jis deklaracijÄ tik pasirašė, prieÅ¡ tai nepatikrinęs nei vairuotojos, sukėlusios eismo įvykį, asmens duomenų, nei eismo deklaracijoje nurodytų duomenų.

18. AnalogiÅ¡kai, kaip ir ankščiau aptarto epizodo atveju, apie 2018 m. sausio 23 d. tariamai įvykusį eismo įvykį A. J. nebuvo apklaustas dėl tos pačios priežasties (jam pasislėpus nuo ikiteisminio tyrimo), o patikrinus eismo įvykio deklaracijoje nurodytos eismo įvykio kaltininkės – O. N., duomenis Vidaus reikalų ministerijos Centrinėje duomenų bazėje, nustatyta, jog toks asmuo neegzistuoja (7 t., b. l. 64). Jokių kitų asmenų, kurie galėtų paliudyti B. L. nurodomas aplinkybes apie jo vairuotos transporto priemonės susidÅ«rimÄ su kita transporto priemone 2018 m. sausio 23 d., apeliantas, vėl gi, nenurodė, kaip ir savarankiÅ¡kai nepateikė jokių kitų šį faktÄ patvirtinančių duomenų ar neprašė jų iÅ¡sireikalauti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no, prokuroro ar teismo.

Taigi, B. L. neįrodė savo pateiktos versijos ir Å¡io epizodo atveju, tuo tarpu byloje surinkti duomenys – liudytojos V. B. parodymai, informacija iÅ¡ VÄ® „Regitros“, 2018 m. gruodžio 3 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos S. T. tarnybinio praneÅ¡imo turinys, taip pat 2018 m. birželio mėn. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Specialiųjų užduočių valdybos praneÅ¡ime nurodyta informacija ir kiti duomenys, jÄ leidžia patikimai atmesti. 19. 2018 m. gruodžio 28 d.

ADB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimu nustatyta, kad tariamame eismo įvykyje neva tai dalyvavęs ne B. L., o rusakalbės moters asmens vairuojamas automobilis „Renault Megane”, buvo apdraustas ADB „(duomenys neskelbtini)“ įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi, sudaryta laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 21 d. iki 2018 m. lapkričio 20 d. Draudėja sutartyje nurodyta V. B. (2 t., b. l. 87-90, 100, 104, 107, 111). Iš „VĮ Regitra” informacijos matyti, kad būtent V.

B. nuo 2017 m. birželio 13 d. yra registruota „Renault Megane”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininke Transporto priemonių registre (7 t., b. l. 52). Apklausiama pirmosios instancijos teisme V. B. parodė, kad ji nuo 2017 m. gruodžio 17 d. iki 2018 m. kovo 1 d. buvo Vokietijoje. Tuo metu jos automobilis buvo sugedęs, nevažiavo, stovėjo kieme ir jo niekas netaisė tol, kol ji negrįžo į LietuvÄ . V. B. taip pat parodė, jog jokios O. N. nepažįsta ir nepažinojo. Apeliantas yra teisus, kad Å¡ie liudytojos parodymai nevisiÅ¡kai sutampa su jos duotaisiais ikiteisminio tyrimo metu, kuomet V.

B. nurodė, jog jai būnant Vokietijoje automobilis „Renault Megane” buvo pas sūnų (duomenys neskelbtini) bei buvo remontuojamas. Tačiau vien ši aplinkybė, teisėjų kolegijos nuomone, neleidžia abejoti jos parodymų kitoje dalyje patikimumu, o būtent nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotais parodymais, kad jokie svetimi asmenys jos automobiliu naudotis negalėjo, kad tokio asmens kaip O. N. ji nepažįsta. Apeliaciniame skunde B. L. nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V.

B. tvirtino, jog 2018 m. kovo 20 d. jos automobilis „Renault Megane“ buvo remontuojamas servise, bei pažymi, jog tariama avarija įvyko 2018 m. sausio 23 d., galimai dėl šios priežasties ir buvo atliekami automobilio „Renault Megane“ remonto darbai. Toks skundo teiginys V. B. kategoriškų parodymų apie tai, kad jos transporto priemonė jokiame eismo įvykyje nedalyvavo bei jokių nepažįstamų jai asmenų 2018 m. sausio 23 d. nebuvo vairuojama, nepaneigia ir negali paneigti, kadangi jis yra pagrįstas ne tik, kad subjektyvia prielaida, bet ir neteisingu šios liudytojos parodymų interpretavimu – nors ikiteisminio tyrimo metu V.

B. nurodė, kad jai bÅ«nant Vokietijoje jos automobilis buvo pas sÅ«nų ir buvo remontuojamas, tačiau ji nedetalizavo kada konkrečiai automobiliui buvo atliekami remonto darbai – ar jai tik iÅ¡vykus į VokietijÄ 2017 m. gruodžio mėn., ar jau po 2018 m. sausio 23 d. 2018 m. birželio mėn. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Specialiųjų užduočių valdybos praneÅ¡ime nurodyta, kad 2018 m. sausio 23 d. apie 19.00 val. Garliavoje, Žaliojoje g. 3, telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) ir telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) neveikė (4 t., b. l. 83-84).

Būtent šie telefono numeriai, kaip tariamame eismo įvykyje dalyvavusių asmenų kontaktiniai numeriai buvo nurodyti eismo įvykio deklaracijoje.

20. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ankstesnėje pastraipoje nurodyti duomenys leidžia visiÅ¡kai pritarti apylinkės teismo padarytai iÅ¡vadai, kad iÅ¡ tiesų joks eismo įvykis nekilo ne tik 2017 m. lapkričio 20 d., bet ir 2018 m. sausio 23 d. TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti aukščiau aptartais įrodymais patikimai nustatytos aplinkybės, kad: 1) 2018 m. sausio 23 d. deklaracijoje nurodyta eismo įvykio kaltininkė – O. N., automobilio „Renault Megane”, valst. Nr. BRO 416, 2018 m. sausio 23 d. nevairavo ir vairuoti negalėjo, kÄ patvirtina Å¡ios transporto savininkės V. B. parodymai ir 2018 m. gruodžio 3 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos S. T. tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuota informacija;

2) nei B. L., nei kito eismo įvykyje tariamai dalyvavusio asmens – O. N. – telefono numeriai, nurodyti eismo įvykio deklaracijoje, neveikė tariamo eismo įvykio vietoje. Vėl gi yra visiÅ¡kai akivaizdu, kad jei transporto priemonės „Citroen Xsara Picaso“, v. n. (duomenys neskelbtini) ir „Renault Megane“, v. n. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ tiesų bÅ«tų kontaktavusios 2018 m. sausio 23 d., A. J., kuris, anot B. L., supildė visÄ 2018 m. sausio 23 d. deklaracijÄ , o jis (B. L.) tik pasirašė ant jos, nebÅ«tų buvę tikslo eismo įvykio kaltininku deklaracijoje nurodyti asmens, kuris neturėjo galimybės vairuoti V. B. priklausančios transporto priemonės. Tai pat teisėjų kolegija neįžvelgia jokios logiÅ¡kos priežasties, dėl kurios A. J. galėjo eismo įvykio deklaracijoje nurodyti neteisingÄ apelianto tariamo eismo įvykio metu naudoto telefono numerį.

21. Padarius analogiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog 2018 m. sausio 23 d. eismo įvykis, kaip ir 2017 m. lapkričio 20 d. eismo įvykis, yra fiktyvus, teisėjų kolega neturi pagrindo daryti prieÅ¡ingų iÅ¡vadų, nei, kad buvo padarytos Å¡ios nutarties 15 punkte dėl B. L. veiksmų atitikimo visiems BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymiams. Teisėjų kolegija dar kartÄ 15 punkte iÅ¡dėstytų iÅ¡vadų nekartoja, jos, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų mechanizmÄ , kuris iÅ¡ esmės yra toks pats, yra tinkamos ir Å¡io epizodo atveju.

22. Ginčydamas savo kaltę dėl 2018 m. sausio 23 d. įvykio, nuteistasis skunde pažymi, jog piniginiai pavedimai 50 Eur sumai A. J. buvo atlikti gerokai iki 2018 m. sausio 23 d. Å is jo argumentas yra visiÅ¡kai pagrįstas, kadangi iÅ¡ 2019 m. gegužės 7 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo E. T. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad iÅ¡ B. L. vardu atidarytos banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) A. J. pavedimai bendrai 50 Eur sumai buvo padaryti 2017 m. kovo 31 d. bei 2017 m. spalio 6 d. (4 t., b. l. 179-180), tai yra dar iki 2018 m. sausio 23 d., bei juo labiau, draudimo iÅ¡mokos pagal pateiktÄ praneÅ¡imÄ dėl tariamo eismo įvykio 2018 m. sausio 23 d. pervedimo B.

L.. Vis tik Å¡is argumentas, nors ir yra pagrįstas, jis apylinkės teismo padarytų iÅ¡vadų dėl 2018 m. sausio 23 d. eismo įvykio deklaracijos suklastojimo, joje įraÅ¡ant melagingÄ informacijÄ apie nebÅ«tÄ eismo įvykį, bei jos panaudojimo ir tokiu bÅ«du apgaule pasisavinto ADB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nepaneigia. Vien tai, kad bylos duomenimis B. L. neatliko bankinio pavedimo A. J. jau po 2018 m. sausio 23 d., nesudaro pagrindo spręsti, kad deklaruotas eismo įvykis iÅ¡ tiesų buvo.

Å i aplinkybė taip pat nepaneigia jų bendrininkavimo fakto, kadangi apgaule įgytas turtas su A. J. galėjo bÅ«ti pasidalintas ne tik atliekant bankinį pavedimÄ , kas netgi bÅ«tų itin neapdairu, bet ir kitais bÅ«dais – perduodant jam grynuosius pinigus, atliekant pavedimÄ Ä¯ visai kito A. J. nurodyto asmens sÄ skaitÄ ir t. t. Pažymėtina ir tai, kad apylinkės teismas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo E. T. tarnybiniu praneÅ¡imu negrindė savo iÅ¡vados dėl eismo įvykio nebuvimo.

Å iuo atveju paminėtas tyrėjo tarnybinis praneÅ¡imas aktualus grindžiant svetimo turto įgijimo faktÄ , kuris yra vienas iÅ¡ bÅ«tinųjų sukčiavimo požymių, kadangi jame nurodomi ne tik duomenys apie tai kada ir kokio dydžio piniginiai pavedimai buvo atliekami iÅ¡ B. L. vardu atidarytos banko sÄ skaitos A. J., bet ir informacija apie draudimo bendrovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. sausio 29 d. B. L. atliktÄ piniginį pavedimÄ 396,31 Eur sumai.

23. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, jog apylinkės teismas negalėjo grįsti savo išvados dėl 2018 m. sausio 23 d. eismo įvykio nebuvimo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1-2138-311/2020, nurodytais duomenimis, kad Ukrainos pilietei O. N. nebuvo išduotas leidimas gyventi Lietuvoje, ji 2018 m. sausio 31 d. nekirto Ukrainos sienos. Nors, priešingai nei teigia apeliantas, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendis buvo pridėtas prie nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos (8 t., b. l. 65-72), tačiau kaip matyti iš 2022 m. balandžio 22 d. teisiamojo posėdžio protokolo (10 t., b. l. 53-60), jis nebuvo ištirtas BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka, tuo tarpu pagal BPK 301 straipsnį teismas nuosprendį gali grįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje.

Vis tik, šis nustatytas pažeidimas galutinių teismo išvadų nepaneigia, kadangi faktas, jog O. N. kito tariamame eismo įvykyje dalyvavusio automobilio – „Renault Megane“ – nevairavo, yra paneigtas liudytojos V. B. parodymais bei 2018 m. gruodžio 3 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos S. T. tarnybiniu pranešimu.

24. Nors B. L. neigia jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įvykdęs bendrininkų grupėje su A. J., tačiau Å¡ių asmenų bendrÄ veikÄ Ä¯rodo jau vien paties nuteistojo parodymais nustatyta aplinkybė, kad eismo įvykio deklaracijos buvo klastojamos jų abiejų –B. L. tik pasiraÅ¡ant jas, o A. J. melagingai supildant visÄ kitÄ privalomÄ informacijÄ . Pažymėtina, kad bendrininkavimo atveju bÅ«tina nustatyti objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumÄ : dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimÄ darant nusikalstamÄ veikÄ ; jų veikos bendrumÄ ; susitarimÄ daryti nusikalstamÄ veikÄ kartu bei tyčios bendrumÄ , kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamÄ veikÄ ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu.

Å iuo gi atveju nustatyta, kad B. L. ir A. J. automobiliai nebuvo apgadinti eismo įvykio deklaracijose nurodytomis aplinkybėmis, t. y. avarijų, įvykusių 2017 m. lapkričio 20 d. ir 2018 m. sausio 23 d., metu, tačiau Å¡ie asmenys kartu bendrais veiksmais įtvirtino Å¡iuos melagingus faktus. Taigi, akivaizdu, jog apeliantas suprato, kad veikia ne vienas, draudimo iÅ¡mokos buvo gautos jo ir A. J. bendrais veiksmais, turint bendrÄ iÅ¡ankstinį sumanymÄ .

25. Taigi, susiejus byloje surinktus pirmosios instancijos teismo posėdyje iÅ¡tirtus ir įvertintus byloje esančius įrodymus į vientisÄ loginę įrodinėjimo grandinę, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų teisėtumo ir pagrįstumo, kad B. L., veikdamas bendrai su asmeniu, kurio atžvilgiu byla iÅ¡skirta, suklastojo tikrus dokumentus ir žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo bei apgaule įgijo svetimÄ turtÄ pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, nurodytomis Å¡ios nutarties 1.1. ir 1.2. punktuose.

Todėl iÅ¡teisinti B. L. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2017 m. lapkričio 20 d. veika), 300 straipsnio 1 dalį (2017 m. lapkričio 20 d. veika), 182 straipsnio 1 dalį (2018 m. sausio 23 d. veika) ir 300 straipsnio 1 dalį (2018 m. sausio 23 d. veika), kaip to praÅ¡oma apeliaciniu skundu, nėra teisinio pagrindo. Kiti klausimai 26. Nors apeliaciniame skunde B. L. skunde neformuoja alternatyvaus reikalavimo tuo atveju, jei teismas jo neiÅ¡teisins, pakeisti skundžiamÄ nuosprendį dėl jam paskirtos bausmės, tačiau skundu jis praÅ¡o priimti sprendimÄ , prieÅ¡ingÄ pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiÅ¡kia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas.

Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismÄ patikrinti bylÄ visa apimtimi, tam tarpe ir dėl paskirtos bausmės bei civilinių ieÅ¡kinių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

27. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas B. L. bausmę, atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų skaičių ir pavojingumo laipsnį – padaryti keturi nesunkÅ«s nusikaltimai, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (o tiksliau jų nebuvimÄ ), nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – jis neteistas, baustas administracine tvarka, dirba, nėra saistomas Å¡eiminiais ryÅ¡iais, ir sprendė, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti paskyrus apeliantui BK 182 straipsnio 1 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytÄ bausmę – baudÄ .

Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ už nesunkų nusikaltimÄ skiriama nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda. B. L. už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymÄ buvo paskirtos 50 MGL dydžio baudos, o už BK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nusikaltimų padarymÄ â€“ 51 MGL dydžio baudos, t. y. minimalios arba beveik minimalios baudos skirtinos už nesunkius nusikaltimus. Apylinkės teismas taip pat tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrindamas B. L. paskirtas bausmes.

Jis visiÅ¡kai pagrįstai visų pirma apėmimo bÅ«du subendrino bausmes, paskirtas už veikas, įvykdytas 2017 m. lapkričio 20 d., bei veikas, įvykdytas 2018 m. sausio 23 d., o tada Å¡ias subendrintas bausmes bendrino tarpusavyje sudėjimo bÅ«du. Kaip matyti, apylinkės teismas parinko nuteistajam palankesnį dalinio, o ne visiÅ¡ko bausmių sudėjimo bendrinimo bÅ«dÄ , ir prie griežtesnės 51 MGL dydžio baudos bausmės pridėjo vos 9 MGL iÅ¡ Å¡velnesnės 50 MGL dydžio baudos bausmės, paskirdamas B.

L. galutinę bausmę – 60 MGL dydžio baudÄ . Tokia nuteistajam paskirta bausmė nelaikytina netinkama, per griežta ar neproporcinga. PrieÅ¡ingai, iÅ¡dėstytos aplinkybės atskleidžia, jog ji itin Å¡velni.

28. Apibendrinant visa, kas išdėstyta šioje nutartyje, konstatuojama skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais ir motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas galioti pilna apimtimi, o nuteistojo skundas atmetamas.

29. Kauno apygardos teisme dar iki bylos baudžiamosios bylos nagrinėjimo paskirtame teismo posėdyje dienos buvo gauta 2022 m. liepos 19 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų Nr. APD-2022-07804. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistÄ jį B. L., sudaro 86,67 Eur, kurios turi bÅ«ti priteistos iÅ¡ nuteistojo valstybei. Tačiau dar iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis sudarė teisinės pagalbos sutartį su advokate Monika Kaluževičiene.

BÅ«tent Å¡i advokatė, o ne Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos centrinio koordinatoriaus parinktas advokatas – Arvydas Montrimas gynė B. L. bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Nors advokatas Arvydas Montrimas atvyko į apygardos teisme 2022 m. liepos 20 d. turėjusį vykti teismo posėdį, kuris, atsižvelgiant į advokatės Monikos Kaluževičienės praÅ¡ymÄ buvo atidėtas, tačiau realiai jokių teisinių paslaugų jis B. L. nesuteikė, kadangi, įvertinusi tÄ faktÄ , jog nuteistÄ jį gins jo paties pasirinktas gynėjas, teisėjų kolegija atleido advokatÄ ArvydÄ MontrimÄ nuo tolimesnio dalyvavimo bylos nagrinėjime.

Dėl Å¡ios priežasties Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ B. L. paliekamas nenagrinėtu. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo B. L. apeliacinį skundÄ atmesti. Palikti nenagrinėtÄ Valstybės teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2022 m. liepos 19 d. praÅ¡ymÄ Nr. APD-2022-07804 priteisti iÅ¡ B.

L. valstybės naudai 86,67 Eur Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Algirdas Jaliniauskas Svetlana Jurgaitienė Laima Šeputienė