ee329a9b-da2b-4503-a99b-ed1f366ea571 · Kauno apygardos teismas

Pranešėja D                                                    Baudžiamoji byla Nr. 1A-411-238/2017             Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10055-2017-4Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 23 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),sekretoriaujant Dianai Vorvul, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, nuteistajam R.

P., jo gynėjui advokatui Rimantui Bučmai,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Mindaugo Å ukio apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta bausmė – 30 MGL dydžio (t. y. 1129,80 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 20 MGL dydžio (t. y. 753,20 Eur) bauda.Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 68 straipsniu R. P. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 1 (vieniems) metams.Tuo pačiu nuosprendžiu daiktas, turintis reikšmės bylai nagrinėti teisme – automobilis „SAAB 9-5”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis R.

P. ir pakvitavimu jam perduotas saugoti, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktas R. P. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : R. P. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį nuteistas už tai, kad 2017 m. kovo 1 d., apie 16.30 val. Kaune, vairuodamas automobilį „SAAB 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga iš Aukštaičių gatvėje esančios automobilių stovėjimo vietos, ties namu Nr. 62 pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 114 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui, vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia 2,73 promilės etilo alkoholio koncentracija, važiuodamas atbulas nedavė kelio Aukštaičių gatve tiesiai važiavusiam automobiliui „Dacia Sandero“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam V. P., ir su juo susidÅ«rė.Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras Mindaugas Å ukys praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nuosprendį pakeisti – R. P. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymÄ paskirti bausmę – 45 MGL (1694,70 Eur) dydžio baudÄ . Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio baudÄ ; vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu R.

P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 3 (trejiems) metams; vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimÄ ir, remiantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iÅ¡ R. P. konfiskuoti automobilį „SAAB 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)Skunde nurodoma, kad jeigu R. P. kraujyje bÅ«tų nustatytas mažesnis nei 1,5 promilės alkoholio kiekis, tuomet jam grėstų administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį.

Tokio nusižengimo padarymas užtraukia baudÄ vairuotojams nuo 1 200 Eur iki 1 400 Eur, taip pat yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo 3 iki 5 metų. Be to, už šį administracinį nusižengimÄ gali bÅ«ti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Vadinasi, BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pavojingumas turėtų bÅ«ti įvertintas ne tik griežtesne, nei už panaÅ¡ius nusižengimus ANK atitinkamame straipsnyje numatyta, sankcija, bet ir griežtesnėmis, ar bent jau maksimaliai griežčiausiomis, baudžiamojo poveikio priemonėmis.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu sumažinta ir paskirta galutinė bausmė – 20 MGL, t. y. 753,20 Eur, bauda yra ne tik žymiai mažesnė nei baudos vidurkis už nesunkius nusikaltimus, bet ir mažesnė už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytÄ minimalų baudos dydį, t. y. 1 200 Eur. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji bÅ«tų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už Å¡iÄ veikÄ nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti nustatyta teisinga pusiausvyra.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes ir paskyrė aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ ir neteisingÄ bausmę.Skunde teigiama, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimÄ . Skiriant uždraudimÄ vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ , svarbu įvertinti ir prevencinį Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės tikslÄ â€“ užkirsti galimybę kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Deja, bet BK 68 straipsnio nuostata numato maksimalų 3 (trejų) metų teisės vairuoti atėmimo terminÄ . Nors teismas skundžiamame nuosprendyje beveik nemotyvavo savo sprendimo, kodėl bÅ«tent tikslinga skirti uždraudimÄ naudotis specialia teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones tik 1 (vieniems) metams, tačiau manytina, kad tokiu bÅ«du yra pažeidžiamas konstitucinio proporcingumo principas ir baudžiamojo poveikio priemonė tampa neadekvačiai Å¡velnesnė nei ta, kuri bÅ«tų paskirta už administracinį nusižengimÄ .

Dėl to bÅ«tina skirti maksimalų BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės terminÄ â€“ 3 (trejiems) metams.Skunde taip pat nurodoma, kad teismas, spręsdamas klausimÄ dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo R. P., nustatė, kad automobilis „SAAB 9-5“ laikytinas ne nusikalstamos veikos padarymo priemone, bet pa­didinto pavojaus Å¡altiniu, kurio vairavimas, asmeniui esant blaiviam ir turinčiam specialiÄ teisę juo naudotis, nėra draudžiamas įstatymo, todėl sprendė, kad tiriamu atveju transporto priemonės konfiskavimas yra negalimas.

Ä®vertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios in­stancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus neabejotina, kad R. P. priklausančios transporto priemonės konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimÄ esant ne­blaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promi­lės, baudžiamÄ jÄ atsakomybę už Å¡iÄ veikÄ Ä¯tvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra ne tik ga­limas, bet ir bÅ«tinas.

PrieÅ¡ingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281 straips­nio 7 dalyje įtvirtintÄ nusikalstamÄ veikÄ , turimÄ turtÄ â€“ automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbÄ baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sÄ lygas pakartotiniam tokio asmens nusi­kalstamumui, tokiu bÅ«du neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tarp jų ir turto konfiskavimo, pobÅ«džio. Abejonių tuo, jog nagrinėjamu atveju R.

P. priklausanti transporto priemonė – automobilis SAAB 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sÄ vokÄ BK 72 straipsnio prasme, prieÅ¡ingai, nei tei­giama skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje, nekyla. Tokia iÅ¡vada darytina įvertinus ne tik aukščiau aptartÄ nusikalstamos veikos padarymo priemonės iÅ¡aiÅ¡kinimÄ (tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sÄ lygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padary­mÄ ), bet ir BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijÄ , kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvar­dijama kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemo­nė.

Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintÄ nusikalstamÄ veikÄ be transporto priemonės asmuo negali, kadangi Å¡i veika gali bÅ«ti padaryta tik panaudojant kelių trans­porto priemonę. Taigi siekiant užkirsti keliÄ galimam pakartotiniam R. P. nusikalsta­mumui, jam priklausanti transporto priemonė turi bÅ«ti konfiskuojama.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Mindaugo Å ukio apeliacinis skundas atmetamas.Apeliaciniame skunde neginčijama R. P. kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos, skunde keliamas tik bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tik apeliacinio skundo ribose.Apeliaciniame skunde praÅ¡oma nuteistajam R.

P. paskirti griežtesnę bausmę, kadangi paskirtoji bauda yra ne tik kad žymiai mažesnė nei baudos vidurkis už nesunkius nusikaltimus, bet ir mažesnė už ANK 423 straipsnio 3 dalyje (už vairavimÄ ir eismo įvykio sukėlimÄ esant lengvam girtumo laipsniui) numatytÄ minimalų baudos dydį.Kolegija konstatuoja, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes.

Ä®statymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi bÅ«ti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija bei viena iÅ¡ sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų.

Å ioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiÅ¡kai bei objektyviai iÅ¡tirti baudžiamosios bylos medžiagÄ ir priimti teisėtÄ , pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ skiriant tokiÄ bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintÄ bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, šias įstatymo nuostatas taikė tinkamai. Teismas nurodė, jog skirdamas bausmę R.

P. atsižvelgė į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ , anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, Å¡iuo metu nedirba (yra 50 procentų neįgalus, vienas slaugo neįgalų tėvÄ ). Ä®vertinęs visų aplinkybių visumÄ , pagrįstai skyrė BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytÄ bausmę – baudÄ ir bausmės dydį parinko sankcijos ribose, artimÄ jos minimaliam dydžiui (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), taigi laikytina, kad nuteistajam paskirta bausmė yra teisinga.

AukÅ¡tesnysis teismas taip pat pažymi, kad nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ ir skirdamas bausmę teismas vadovaujasi tik baudžiamojo įstatymo nuostatomis, ir vien tai, kad ANK yra numatyta didesnė piniginė bauda už tokio paties pobÅ«džio neteisėtus veiksmus, padarytus asmens, kuriam nustatytas lengvas girtumo laipsnis, savaime neįpareigoja teismo pagal tai derinti skiriamÄ bausmę. Pažymėtina ir tai, kad R. P. paskirta bausmė už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra 30 MGL dydžio, t. y. 1129,80 Eur bauda (kuri yra artima ANK 423 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytam minimaliam baudos dydžiui), ir tik buvus įstatyme nustatytoms sÄ lygoms – kaltinamajam pripažinus kaltę, atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , vadovaujantis BK 641 straipsniu R.

P. paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu. Taigi, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visus baudžiamajame įstatyme nustatytus reikalavimus ir paskyrė nuteistajam teisingÄ , adekvačiÄ , nusikalstamÄ veikÄ ir nuteistojo asmenybę atitinkančiÄ baudÄ .Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iÅ¡ baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Å iame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau Å¡io straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimÄ .

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.).

BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį, vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimÄ , teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes.Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad R. P. jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Apeliaciniame skunde neginčijamas Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo R.

P. teisėtumas bei pagrįstumas, tačiau nesutinkama su jo trukme – uždraudimu vairuoti transporto priemones 1 (vieniems) metams, praÅ¡ant taikyti maksimalų uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminÄ â€“ 3 (trejus) metus.Prokuroro apeliaciniame skunde pateikiama ANK 423 straipsnio 4 dalies, pagal kuriÄ , už neblaivių (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmenų padarytÄ Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymÄ ar lėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ), privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trejų iki penkerių metų, ir BK 68 straipsnio 2 dalies, pagal kuriÄ , teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų, lyginamoji analizė.

Nors ANK 423 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas yra griežtesnis nei BK 68 straipsnio 2 dalyje, t. y. numato ilgesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ , tačiau vien tuo pagrindu keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. P. nustatytÄ baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, terminÄ , teisinio pagrindo nėra. Kaip jau buvo minėta, tokiu atveju aptariamas klausimas privalo bÅ«ti sprendžiamas vadovaujantis baudžiamuoju įstatymu.

Ä®vertinus aukščiau minėtas aplinkybes, apibÅ«dinančias R. P. asmenybę ir turinčias reikÅ¡mės bausmei bei baudžiamojo poveikio priemonėms skirti, jam buvo paskirta minimalios trukmės baudžiamojo poveikio priemonė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, teismas <...>, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti <...> Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Taigi, teismas, spręsdamas asmens administracinės atsakomybės pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį klausimÄ , gali neapsiriboti Å¡io straipsnio 4 dalyje siÅ«lomu teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminu, t. y. gali jį sutrumpinti, arba jo visai neskirti, jeigu to, įvertinus bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, padaryto nusižengimo pobÅ«dį, pavojingumÄ bei pasekmes, reikalauja teisingumo ir protingumo principai.Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ 1 (vienų) metų laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė.

Tiek paskiriant Å¡iÄ priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, buvo įvertintos visos reikÅ¡mingos bylos aplinkybės, apibÅ«dinančios R. P. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumÄ ir jo asmenybę. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad R. P. padarė vienÄ Å¡iurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas ANK, bet pagal BK nuostatas.

Aukštesnysis teismas neabejoja, kad neteisėti R. P. veiksmai sukėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėti R. P. veiksmai didelės žalos nepadarė, eismo įvykio metu buvo tik nežymiai apgadinti jame dalyvavę automobiliai. Be to, pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę.

Å iuo atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos R. P. pripažino visiÅ¡kai, nuoÅ¡irdžiai gailisi, yra teisiamas pirmÄ kartÄ . Nors teisę vairuoti transporto priemones R. P. įgijo 1978 m. kovo 31 d. (b. l. 40), tačiau administracine nuobauda už Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ yra baustas tik vienÄ kartÄ 2011 m. liepos 5 d. Ä®vertinusi Å¡ias aplinkybes teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė R. P. 1 (vienų), o ne 3 (trejų) metų, kaip to praÅ¡oma prokuroro apeliaciniame skunde, teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo terminÄ ir objektyvaus pagrindo tokį terminÄ vertinti kaip aiÅ¡kiai per trumpÄ nėra.Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad įvykdyti BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintÄ nusikalstamÄ veikÄ be transporto priemonės asmuo negali, kadangi Å¡i veika gali bÅ«ti padaryta tik panaudojant kelių trans­porto priemonę, taigi, siekiant užkirsti keliÄ galimam pakartotiniam R.

P. nusikalsta­mumui, jam priklausanti transporto priemonė turi bÅ«ti konfiskuota.Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, kur nurodyta, kad pagal KonstitucijÄ nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali bÅ«ti įstatymo ribojama dėl nuosavybės objekto pobÅ«džio, dėl padarytų teisei prieÅ¡ingų veikų ir (arba) dėl visuomenei bÅ«tino ir konstituciÅ¡kai pagrįsto poreikio, tačiau ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi bÅ«ti laikomasi Å¡ių sÄ lygų: ji gali bÅ«ti ribojama tik remiantis įstatymu; apribojimai turi bÅ«ti bÅ«tini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei bÅ«tinus konstituciÅ¡kai svarbius tikslus; turi bÅ«ti paisoma proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei bÅ«tinus ir konstituciÅ¡kai pagrįstus tikslus (pvz., Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. liepos 5 d., 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimai, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-100-222/2015).

Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Å iuose nutarimuose nėra iÅ¡skirta ar suskirstyta, kokios poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, nevaržančios asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti, o kalbama apskritai apie visas valstybės nustatomos poveikio priemones, tiek imperatyvias, tiek ir alternatyvias. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat laikosi pozicijos, kad, konfiskuojant asmens turtÄ , radikaliai apribojama ir konvencinė asmens teisė į nuosavybės neliečiamumÄ , todėl įgyvendinant BK 72 straipsnio nuostatas dėl turto konfiskavimo bÅ«tina, be kita ko, vadovautis ŽTK protokolo Nr. 11 straipsnio nuostatomis ir EŽTT praktika dėl jų aiÅ¡kinimo, kurioje pateikiami papildomi kriterijai, kuriuos turi vertinti teismas (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304/2016).AukÅ¡tesnysis teismas, vertindamas BK 72 straipsnyje iÅ¡dėstytas imperatyvias nuostatas, kuriose nurodoma, kad konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje transporto priemonė – automobilis „SAAB 9-5“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kuriÄ vairavo neblaivus R. P., kai jo kraujyje buvo nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, kas užtraukė jam baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, yra nusikaltimo padarymo priemonė, kuriai turi bÅ«ti taikomas konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė. Tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad skiriant Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę, kartu turi bÅ«ti iÅ¡laikytas pagrįstas proporcingumas tarp vieÅ¡ojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebÅ«tų užkrauta individuali ir pernelyg didelė naÅ¡ta.

Kaip jau buvo minėta, dėl padarytos nusikalstamos veikos R. P. pripažino visiÅ¡kai, nuoÅ¡irdžiai gailisi, anksčiau neteistas, per beveik 40 metų vairavimo staÅ¾Ä už Kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo baustas tik vienÄ kartÄ , yra 50 procentų neįgalus, vienas slaugo neįgalų tėvÄ , todėl manytina, kad automobilis R. P. yra ne prabangos daiktas, o bÅ«tina susisiekimo priemonė, todėl automobilio konfiskavimas Å¡ioje byloje prieÅ¡tarautų proporcingumo principui. Atsižvelgiant į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y., pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, kuriame teismo padarytos iÅ¡vados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas R.

P. pritaikytas tinkamai, nuteistajam paskirta bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose nustatytų nuostatų.Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Mindaugo Šukio apeliacinis skundas atmetamas.Kauno apygardos teisme 2017 m. birželio 5 d. iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus buvo gauta pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo už nuteistajam R.

P. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ baudžiamojoje byloje, praÅ¡oma iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas – 46,32 Eur. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus praÅ¡ymas netenkinamas. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam bÅ«na paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Å ioje byloje antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimo procesinėmis ir iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas.

Å i nuostata reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniÅ¡kumo principo įgyvendinimÄ , dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ nuteistojo nesuderinamas su Å¡io teise į gynybÄ ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamÄ jį procesÄ savo pasirinktÄ gynėjÄ , valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ teikiančio gynėjo dalyvavimÄ .

Todėl teisėjų kolegija sprendžia netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus praÅ¡ymo priteisti iÅ¡ nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos turėtas iÅ¡laidas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,                                                    n u t a r i a : Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Mindaugo Å ukio apeliacinį skundÄ atmesti.

Teisėjai             Kęstutis Dargužis              Jurgis Kiškis                                                                               Danguolė Šiugždinytė