2026-02-25 Nr. AB-4210-3-61-3-01592-2024-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-223-520/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01592-2024-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 22.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Lietuvos kalėjimų tarnybos, apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Lietuvos kalėjimų tarnybos, prašymą atsakovui I. Š. dėl žalos atlyginimo priteisimo regreso tvarka.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas Lietuvos valstybė (toliau – ir pareiškėjas, valstybė), atstovaujamas Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir pareiškėjo atstovas, Tarnyba), kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo I. Š. (toliau – ir atsakovas) 4 000 Eur žalos atlyginimą regreso tvarka.

2. Pareiškėjas prašyme nurodė:

2.1. Vilniaus apygardos administracinis teismas (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteisė pareiškėjui R. J. (R. J.) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nustatęs, kad nuteistasis E. J., laikomas Marijampolės pataisos namuose (nuo 2023 m. sausio 1 d. Tarnybos Marijampolės kalėjimas; toliau – ir Pataisos namai), 2019 m. balandžio 29 d. – gegužės 2 d. buvo sistemingai mušamas kito nuteistojo ir mirė dėl daugybinių kūno sužalojimų, nes Pataisos namų pareigūnai nesiėmė visų būtinų priemonių, siekdami užtikrinti nuteistųjų saugumą ir tinkamas laikymo sąlygas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2023 m. lapkričio 16 d. išmokėjo R. J. 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimų skyrius, atlikęs tyrimą, 2023 m. gruodžio 1 d. pažymoje Nr. LV-56169 „Dėl žalos išieškojimo regreso tvarka iš Marijampolės kalėjimo pareigūnų“ (toliau – ir Pažyma) konstatavo, kad valstybė patyrė turtinę žalą (20 000 Eur) dėl Pataisos namų pareigūnų D. R., R. P., T. Č., R. A. ir atsakovo veiksmų, todėl iš šių pareigūnų turėtų būti išieškoma žala regreso tvarka.

2.2. Atsakovas iki 2021 m. gegužės 25 d. ėjo Marijampolės pataisos namų Saugumo valdymo skyriaus (toliau – ir SVS) specialisto dinaminei priežiūrai pareigas. Atlikus patikrinimus, nustatyta, kad atsakovas nevykdė jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, apibrėžiančių ir nustatančių jo kompetenciją (Pataisos namų direktoriaus 2019 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 4/07-17 patvirtintas Marijampolės pataisos namų Saugumo valdymo skyriaus specialisto dinaminei priežiūrai pareigybių aprašymas ir 2011 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 14/07-2650 patvirtintas Marijampolės pataisos namų Priežiūros postų planas, taip pat Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. Tarnyba; toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-357 patvirtintas Suimtųjų ir nuteistųjų kūno sužalojimų prevencijos ir tyrimo, kūno sužalojimų dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos laisvės atėmimo vietose tvarkos aprašas), netinkamai atliko savo pareigas, todėl Pataisos namų uždarosios zonos kamerų tipo patalpose, kameroje Nr. 13, neužkirto kelio nuteistajam L. L. naudoti smurtą prieš E. J. ir tokiu būdu jį nužudyti. Atsakovas aplaidžiai (nerūpestingai) 2019 m. gegužės 1 d. 22.34 val., 23.10 val., 2019 m. gegužės 2 d. 1.14 val., 2.23 val., 3.01 val., 3.48 val., 4.32 val., 4.39 val. ir 5.19 val. apžiūrėdamas kamerą Nr. 13, neužfiksavo, kad L. L. smurtauja prieš E. J., todėl pamainos metu neužkirto kelio L. L. kameroje smurtauti, panaudoti atidalytą ir paslėptą stalo metalinę koją, ja žaloti ir taip tyčia nužudyti kitą nuteistąjį.

2.3. Atsakovas, pagal profesinę patirtį, darbo specifikos žinojimą, gebėjimą prognozuoti įvykio eigą ir pasekmes, turėjo pareigą numatyti savo neveikimo pavojingus padarinius, tačiau ignoravo visuomenės interesus, nepakankamai apdairiai vykdė tarnybines pareigas, nesilaikė teisės aktų reikalavimų. Atsakovas šiais neteisėtais veiksmais šiurkščiai pažeidė duotą priesaiką, dėl jo veiksmų kilo labai sunkios pasekmės, taip jis sumenkino Kalėjimų departamento pareigūnų vardą, sumažino pasitikėjimą šiais pareigūnais visuomenės ir kitų pareigūnų akivaizdoje, taip pat sumenkino Tarnybos, kaip valstybės įstaigos, privalančios kontroliuoti joje laisvės atėmimo bausmes atliekančius nuteistuosius, autoritetą ir prestižą (šis įvykis sulaukė atgarsio visuomenėje, o žiniasklaidos priemonėse buvo pristatoma, kad situaciją, palankią žmogžudystei, sukūrė pataisos namų personalas), dėl ko didelę neturtinę žalą patyrė fiziniai asmenys (nužudytojo artimieji), valstybė ir juridinis asmuo (valstybės vardu veikianti Tarnyba).

2.4. Atsakovas atliko neteisėtus veiksmus (neveikimą), nes, pažeisdamas jo tarnybą reglamentuojančius teisės aktus, nesiėmė visų būtinų priemonių, siekdamas užtikrinti nuteistųjų saugumą ir tinkamas laikymo sąlygas, dėl to nuteistasis E. J. buvo nužudytas. Atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas) atlikti dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo). Pareiškėjas turėjo atlyginti 20 000 Eur neturtinę žalą, kuri neabejotinai kilo ir dėl minėtų atsakovo veiksmų (neveikimo). Šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos taikyti atsakovui civilinę atsakomybę.

2.5. Visų minėtų penkių pareigūnų kaltės dydis dėl valstybės patirtos žalos yra vienodas, jų kaltės forma ir rūšis taip pat vienodos, todėl laikytina, jog jie turi atlyginti žalą lygiomis dalimis, t. y. po 1/5 dalį.

3. Atsakovas I. Š. atsiliepime į prašymą prašė atmesti prašymą.

4. Atsakovas atsiliepime į prašymą nurodė:

4.1. Pareiškėjas neįrodė visų būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti, be kita ko, atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), priežastinio ryšio ir atsakovo kaltės.

4.2. Atsakovas nuo 1996 metų iki 2021 m. gegužės 25 d. dirbo SVS specialistu dinaminei priežiūrai. Atsakovui nebuvo paskirtas nuteistųjų būrys, nuteistųjų būriai buvo keičiami kiekvieną dieną. Jis nepažinojo nuteistųjų E. J. ir L. L., nedirbo su jais, nes kamerų tipo patalpose esančioje drausmės grupėje dinaminė nuteistųjų priežiūra nevykdoma.

4.3. Dėl darbuotojų trūkumo atsakovas buvo paskirtas dirbti kamerų tipo patalpose nuo 2019 m. gegužės 1 d. 22.00 val. iki 2019 m. gegužės 2 d. 8.00 val. Jis ne visą nurodytą 10 valandų trukmės laikotarpį buvo kamerų tipo patalpose (uždarojoje zonoje), nes vyriausiojo specialisto nurodymu apie 24 val. ir 2 val. teko išeiti į naktinius patikrinimus gyvenamojoje zonoje. Atsakovas, atlikdamas užduotį kamerų tipo patalpose, pagal nustatytą tvarką vykdė nuteistųjų stebėjimą pro kameros duryse esantį stebėjimo langą (apžiūrėdavo kameros vidų ir uždarydavo langą), neužeidamas į kameros vidų. Jis, vykdydamas stebėjimą, visuomet naudojo įjungtą vaizdo registratorių. Aptariamos pamainos metu jis neužfiksavo nieko neįprasto: visi kamerų tipo patalpose buvę nuteistieji buvo ramūs, nebuvo šūkavimų, rėkimų, daužymų į duris ar pagalbos prašymų.

4.4. Atsakovo pamaina prasidėjo 22.00 val., todėl jis nedalyvavo nuteistųjų susirinkime prieš miegą ir net nežinojo, kiek nuteistųjų turi būti kamerose. Visi nuteistieji miegojo. Per stebėjimo langelį nebuvo matyti žmonių. Prieš pradedant tarnybą kamerų tipo patalpose, atsakovas nebuvo įspėtas dėl čia laikomų kokių nors probleminių nuteistųjų.

4.5. 2019 m. gegužės 2 d. paryčiais (po 5 val.) atsakovas pastebėjo užsidegusią lemputę, kuri reiškė, jog nuteistieji kviečia į kamerą Nr. 13. Nuėjus prie kameros ir atidarius stebėjimo langelį, vienas iš nuteistųjų pranešė, kad kitam nuteistajam bloga ir reikia kviesti greitąją pagalbą. Atsakovas apie tai informavo kitą pareigūną ir pranešė budėtojui R. P.. Buvo iškviesta medikė, kiek vėliau sužalotas nuteistasis E. J. buvo išgabentas.

4.6. Atsakovas nedalyvavo nagrinėjant administracinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendime nėra pasisakyta dėl atsakovo teisių ir pareigų, todėl nagrinėjamai bylai prejudicinę reikšmę turi tik minėtu 2023 m. rugsėjo 20 d. teismo sprendimu nustatytas faktas dėl valstybės civilinės atsakomybės ir jos dydžio. Be to, 2023 m. rugsėjo 20 d. teismo sprendime minimoje Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus 2021 m. sausio 11 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. TT-2 (toliau – ir Išvada Nr. TT-2) jokie jo (atsakovo) veiksmai nebuvo kvalifikuoti kaip neteisėti.

4.7. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialistų komisijos pakartotinio tyrimo išvadoje Nr. PM 32/2019 (02) nustatyta, kad didžiausia tikimybė, jog nuo E. J. konstatuotų sužalojimų padarymo iki jo mirties praėjo daugiau nei viena, bet ne daugiau nei trys paros. E. J. mirė (duomenys neskelbtini), todėl, atsižvelgiant į minėtą pakartotinio tyrimo išvadą, konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti 2019 m. balandžio 30 d. – gegužės 2 d. Atsakovas prižiūrėtojo darbą uždarojoje zonoje atliko tik 2019 m. gegužės 1 d. 22.00 val. – 2019 m. gegužės 2 d. 8.00 val., taip pat buvo išėjęs atlikti naktinius patikrinimus gyvenamojoje zonoje.

4.8. Atsakovas neturėjo pareigos visos pamainos metu nuolat nepertraukiamai stebėti kameros Nr. 13 vidų. Nuteistasis L. L., teikdamas parodymus teismui baudžiamojoje byloje, paaiškino, jog nemušė prieš patikrinimus. Tai sudaro prielaidą išvadai, kad atsakovas negalėjo matyti smurto veiksmų prieš E. J., nes, vykdant stebėjimą per durų langelį, tokio pobūdžio veiksmai nebūdavo atliekami. Jei tokie veiksmai buvo atliekami ir 2019 m. gegužės 2 d., tikėtina, kad jie buvo atliekami po to, kai atsakovas uždarydavo kameros Nr. 13 stebėjimo langą ir nueidavo stebėti kitos kameros.

4.9. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2023 m. sausio 13 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą) nurodyta, kad, 2022 m. vasario 23 d. apžiūrėjus Pataisos namų kamerą Nr. 13, nustatyta, kad kameros duryse yra stebėjimo langas su metaline apsauga; atidarius metalinę apsaugą, matomas apsauginis plastikinis stiklas, už kurio – papildoma apsauga su skylutėmis; plastikinė apsauga nėra skaidri, yra nešvari, matomumas pro ją patenkintas, plastikinė apsauga ir apsauga su skylutėmis neatsidaro.

4.10. Anksčiau nurodytos aplinkybės, taip pat liudytojos Pataisos namų bendrosios praktikos slaugytojos V. E. paaiškinimai patvirtina, kad tokiomis aplinkybėmis atsakovas negalėjo įžiūrėti jokių požymių, kad E. J. buvo sužalotas. Byloje esantys dokumentai (tyrimų išvados, Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir kt.) įrodo, kad atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų, o priežastinis ryšys nesieja jo veiksmų su atsiradusia žala.

4.11. Iš Išvados Nr. TT-2 galima spręsti, kad aptariama žala atsirado dėl pareigūnų darbo teisinio reguliavimo spragų ir organizavimo trūkumų, už kuriuos atsakovas nėra atsakingas.

II. 5. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu atmetė pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Tarnybos, prašymą, priteisė atsakovui I. Š. iš atsakovo 200 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

6. Teismas nustatė:

6.1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteisė R. J. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Tarnybos, 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6.2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2023 m. lapkričio 16 d. įvykdė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir išmokėjo R. J. 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

6.3. Tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus 2023 m. gruodžio 1 d. Pažymoje nurodyta, kad Pataisos namų pareigūnai D. R., R. P., T. Č., R. A. ir ataskovas aplaidžiai (nerūpestingai) atlikdami savo pareigas, neužkirto kelio ir sudarė palankias sąlygas nuteistajam L. L. tyčiotis ir žaloti nuteistąjį E. J., kuris vėliau mirė dėl daugybinių sužalojimų įvairiose kūno vietose; dėl minėtų Pataisos namų pareigūnų veiksmų valstybė patyrė turtinę žalą – 20 000 Eur. Pažymoje nurodyta, kad nuo 2019 m. gegužės 1 d. 7.30 val. iki 2019 m. gegužės 2 d. 7.30 val. tarnybą vykdę pareigūnai nesiėmė visų būtinų priemonių, siekdami užtikrinti nuteistųjų saugumą ir tinkamas laikymo sąlygas, ir tokiu neteisėtu neveikimu sudarė sąlygas kilti neteisėtiems, tyčiniams nuteistojo L. L. veiksmams, dėl kurių mirė nuteistasis E. J.. Atsakovas, būdamas jaunesniuoju specialistu budinčiajai pamainai Nr. 1, 2019 m. gegužės 1 d. tarnybą vykdė aplaidžiai (nerūpestingai), t. y. apžiūrėdamas kamerą Nr. 13, 2019 m. gegužės 1 d. 22.34 val., 23.10 val. ir 2019 m. gegužės 2 d. 1.14 val., 2.23 val., 3.01 val., 3.48 val., 4.32 val., 4.39 val., 5.19 val., neužfiksavo, kad L. L. smurtauja prieš E. J., dėl ko savo pamainos tarnybos metu neužkirto kelio L. L. toje pačioje kameroje smurtauti prieš E. J., panaudoti atidalytą ir pasislėptą stalo metalinę koją, ja žaloti E. J. ir taip jį tyčia nužudyti.

7. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo (toliau – ir Žalos atlyginimo įstatymas) nuostatas, pažymėjo, kad valstybės tarnautojo civilinei atsakomybei atsirasti būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.).

8. Teismas akcentavo, kad teisės pažeidimu padarytą žalą valstybei, kurios dalies atlyginimo regreso tvarka yra reikalaujama iš atsakovo, patvirtina 2023 m. rugsėjo 20 d. teismo sprendimo įvykdymo faktas. Valstybė atlygino R. J. neturtinę žalą, kuri buvo padaryta Pataisos namų pareigūnų veiksmais (neveikimu), nes Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2023 m. lapkričio 16 d. išmokėjo R. J. priteistą 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

9. Teismas nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 20 d. teismo sprendime taip pat jau yra nustatyti neteisėti Pataisos namų pareigūnų veiksmai (neveikimas), už kuriuos iš valstybės buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas R. J.. 2023 m. rugsėjo 20 d. teismo sprendime yra aiškiai konstatuota, kokie pareigūnų veiksmai (neveikimas) buvo pripažinti neteisėtais ir nulėmusiais pasekmes, už kurias iš valstybės buvo priteista neturtinė žala.

10. Teismas pažymėjo, kad Tarnybos direktoriaus 2023 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. V-675 patvirtinto Lietuvos kalėjimų tarnybos teisinio atstovavimo organizavimo tvarkos aprašo 33 punktas aiškiai apibrėžia Tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus tyrimo dėl materialinės atsakomybės taikymo ribas, nes materialinės atsakomybės taikymui turi būti tiriami būtent tie konkretūs darbuotojų, valstybės tarnautojų ar pareigūnų neteisėti veiksmai, kurie yra įvardyti teismo procesiniame sprendime (tie patys veiksmai (neveikimas)). Būtent tai ir atitinka CK 6.280 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą regreso (atgręžtinio reikalavimo) instituto esmę, kad regreso tvarka negalima reikalauti daugiau žalos, nei buvo atlyginta už kitą asmenį, bei kitu pagrindu, nei ji buvo priteista.

11. Teismas nurodė, kad pareiškėjas šioje byloje turi įrodyti, kokius konkrečius neteisėtus veiksmus (neveikimą) iš tų, kurie konstatuoti 2023 m. rugsėjo 20 d. teismo sprendime, atliko atsakovas. Teismo vertinimu, pareiškėjas, reikalaudamas iš atsakovo atlyginti žalą regreso tvarka nurodyto 2023 m. rugsėjo 20 d. teismo sprendimo pagrindu, šioje byloje nepagrįstai tiek susiaurina, tiek išplečia 2023 m. rugsėjo 20 d. teismo sprendime nustatytų neteisėtų pareigūnų veiksmų (neveikimo) mastą savo regresiniam reikalavimui į pareigūnus pagrįsti, ir konkrečiai neįrodo atsakovo veiksmų neteisėtumo ir priežastinio ryšio su kilusiais padariniais, dėl kurių iš valstybės buvo priteista žala.

12. Teismas akcentavo, kad Išvados Nr. TT-2 dalyje „Gautų faktinių aplinkybių įvertinimas“ neteisėtais pripažinti nuo 2019 m. balandžio 29 d. 20.48 val. iki 2019 m. gegužės 1 d. 19.52 val. atlikti pareigūnų R. S., A. Š., G. M., L. C., D. R., R. P. ir R. A. veiksmai: tarnybos metu nestebėjo kamerų (nekontroliavo nuteistųjų elgesio), neatliko dalinių kratų, neužfiksavo padaryto režimo reikalavimo pažeidimo, apžiūrų metu nepastebėjo, kad kameroje Nr. 13 esantis stalas yra be vienos iš metalinių kojų (stalo konstrukcijos dalies), nepastebėjo, nors turėjo pastebėti, E. J. eisenos sutrikimo (šlubavimo) ir nesiaiškino tokio sutrikimo priežasties. Išvados Nr. TT-2 dalyje „Konstatuojamoji dalis“ pripažinta, kad šioje tarnybinio patikrinimo išvadoje minimi Pataisos namų pareigūnai ir Kalėjimų departamento pareigūnai aplaidžiai (nerūpestingai) atliko jiems nustatytas funkcijas ir pareigas, tačiau tarnybinės nuobaudos jiems neskirtos dėl vienerių metų senaties termino.

13. Teismas konstatavo, kad Išvadoje Nr. TT-2 nustatyti neteisėti pareigūnų veiksmai (neveikimas) buvo atlikti nuo 2019 m. balandžio 29 d. 20.48 val. iki 2019 m. gegužės 1 d. 19.52 val. ir šie veiksmai buvo pripažinti neteisėtais 2023 m. rugsėjo 20 d. teismo sprendimu. Teismo vertinimu, Tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimų skyrius Pažymoje visos valstybės išmokėtos žalos išieškojimą regreso tvarka nepagrįstai susiaurino tik iki paskutinę parą – nuo 2019 m. gegužės 1 d. 7.30 val. iki 2019 m. gegužės 2 d. 7.30 val. – tarnybą vykdžiusių pareigūnų veiksmų. Tokiu būdu pareiškėjas, įgyvendinamas teisę regreso tvarka išsireikalauti jo atlygintą žalą iš konkrečių pareigūnų, iš esmės kvestionuoja 2023 m. rugsėjo 20 d. teismo sprendimą ir juo nustatytų neteisėtų Pataisos namų pareigūnų veiksmų apimtį (ją susiaurindamas), o materialinę atsakomybę regreso tvarka taiko tik daliai pareigūnų, nors visa žala, kurią atlygino valstybė, buvo padaryta ir kitų pareigūnų, dirbusių nuo 2019 m. balandžio 29 d. 20.48 val., veiksmais. Teismas priėjo prie išvados, kad Pažymoje regreso tvarka reikalaujamas atlyginti žalos dydis kiekvienam pareigūnui (konkrečiai – atsakovui) nėra pagrįstas, nes pareiškėjas nepagrindė, kodėl žalą, priteistą už didesnio skaičiaus pareigūnų veiksmus (neveikimą), reikalauja atlyginti iš mažesnio skaičiaus pareigūnų, dirbusių tik paskutiniąją parą iš kelių parų, per kurias nužudyto nuteistojo saugumas nebuvo užtikrintas tinkamai.

14. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas būtent dėl atsakovo elgiasi ir priešingai, t. y. išplečia 2023 m. rugsėjo 20 d. teismo sprendimu nustatytų neteisėtų pareigūnų veiksmų (neveikimo) mastą regresiniam reikalavimui pagrįsti. Pažymoje konstatuota, kad atsakovas tarnybą vykdė aplaidžiai (nerūpestingai) dėl to, kad, apžiūrėdamas kamerą Nr. 13, 2019 m. gegužės 1 d. 22.34 val., 23.10 val. ir 2019 m. gegužės 2 d. 1.14 val., 2.23 val., 3.01 val., 3.48 val., 4.32 val., 4.39 val. bei 5.19 val. neužfiksavo, kad L. L. smurtauja prieš E. J.. Teismas pripažino, kad pareiškėjas regresinį reikalavimą atsakovui grindžia jo veiksmais (neveikimu), atliktais po 2019 m. gegužės 1 d. 19.52 val., t. y. po laiko, kuriuo 2023 m. rugsėjo 20 d. teismo sprendimu yra apibrėžta neteisėtų Pataisos namų pareigūnų veiksmų (neveikimo) pabaiga. Šie atsakovo veiksmai nepatenka į tuos Pataisos namų pareigūnų veiksmus (neveikimą), kurie neteisėtais buvo pripažinti tiek Išvadoje Nr. TT-2, tiek 2023 m. rugsėjo 20 d. teismo sprendime. Teismas nusprendė, kad pareiškėjas regresinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo atsakovui reiškia išeidamas už CK 6.280 straipsnio 1 dalyje numatyto galimo regresinio reikalavimo ribų, nes ši CK norma neleidžia regreso tvarka reikalauti nei daugiau žalos, negu buvo sumokėta, nei reikalauti atlyginti žalą kitu pagrindu, nei ji buvo priteista 2023 m. rugsėjo 20 d. teismo sprendimu. Teismo vertinimu, pareiškėjo prašymas atmestinas vien šiuo pagrindu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 p.).

15. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas taip pat neįrodė, jog atsakovas atlikto neteisėtus veiksmus (neveikimą), o jo veiksmai priežastiniu ryšiu yra susiję su kilusiais padariniais, dėl kurių iš valstybės buvo priteista žala. Teismas rėmėsi Išvadoje Nr. TT-2 nustatytomis aplinkybėmis.

16. Teismas, vadovaudamasis Išvada Nr. TT-2 ir 2023 m. rugsėjo 20 d. teismo sprendimu, konstatavo, kad E. J. be pagrindinės priežasties (t. y. padaryto nusikaltimo), buvo nužudytas ir dėl to, jog nuo 2019 m. balandžio 29 d. 20.48 val. iki 2019 m. gegužės 1 d. 19.52 val. buvo padaryti pažeidimai, vykdant nuteistųjų priežiūrą ir jų kontrolę, nes pareigūnai per šį laikotarpį ne kartą buvo užėję į kamerą Nr. 13, kalbėjo su nuteistaisiais, juos išleisdavo į pasivaikščiojimus, tačiau nepastebėjo nei smurto prieš nuteistąjį E. J. požymių, nei trūkstamos stalo kojos, su kuria ir buvo smurtauta.

17. Teismas pabrėžė, kad atsakovas neatlikto nurodytų neteisėtų veiksmų (neveikimo), konstatuotų tiek Išvadoje Nr. TT-2, tiek 2023 m. rugsėjo 20 d. teismo sprendimu, dėl kurių nebuvo užtikrintas nuteistųjų saugumas kameroje Nr. 13, nes jis nedirbo šių veiksmų atlikimo metu. Atsakovo pamaina prasidėjo tik 2019 m. gegužės 1 d. 22.00 val. Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovas kamerų tipo patalpose dirbo ne visą pamainą ir ne nuo jos pradžios (8.00 val.), o tik nuo 22 val., kai nuteistiesiems jau prasidėjo miego metas. Todėl atsakovas tiesiogiai nematė nei nuteistojo E. J., nei kameros vidaus, kadangi pagal pareigas nakties metu, nesant jokių papildomų pavojaus požymių, jam priklausė stebėti kamerą tik per stebėjimo langelį ir jis neturėjo teisinio pagrindo užeiti į kameros vidų.

18. Teismas atsižvelgė į Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodytas aplinkybes ir priėjo prie išvados, kad atsakovas nakties metu objektyviai negalėjo matyti nei gulinčio lovoje nuteistojo E. J. išorinių kūno sužalojimo požymių, atsiradusių iki tos nakties, nei trūkstamos stalo kojos. Atsakovas nežinojo apie ankstesniu metu buvusius minėtus galimo smurto prieš E. J. požymius (šlubavimą), kurių nepastebėjo kiti pareigūnai, o, pradėdamas darbą 2019 m. gegužės 1 d. 22.00 val., jis nebuvo informuotas ar instruktuotas apie ankstesnių dienų įvykius (E. J. režimo reikalavimų pažeidimą), kameros apžiūros rezultatus. Atsakovas nakties metu objektyviai neturėjo galimybių imtis kokių nors kitokių, papildomų veiksmų, kurie būtų užtikrinę E. J. saugumą tą naktį.

19. Teismas atmetė teismo posėdyje pareiškėjo atstovo išsakytus argumentus apie tai, kad atsakovas pažeidė tarnybą reglamentuojančių aktų reikalavimus, nes kas 30 minučių nestebėjo kameros Nr. 13. Teismas šiuo aspektu pažymėjo, kad, viena vertus, žalos atlyginimo regreso tvarka iš atsakovo teisme reikalaujama ne dėl to, kad atsakovas netikrino kameros kas 30 minučių, o dėl to, kad tikrindamas kamerą neužfiksavo, jog L. L. smurtauja prieš E. J., kita vertus, kameros nepatikrinimas tiksliai kas 30 minučių nesusijęs priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis, dėl kurių iš valstybės buvo priteistas žalos atlyginimas.

20. Teismas, remdamasis Pažyma, nurodė, jog atsakovas kaltinamas tuo, kad atliktų patikrinimų metu neužfiksavo smurto prieš E. J.. Tačiau iš teismui pateiktos medžiagos negalima konstatuoti, jog kameroje Nr. 13, naktį iš 2024 m. gegužės 1 d. į 2024 m. gegužės 2 d., L. L. smurtavo prieš E. J. būtent tuo metu, kai kamerą tikrino atsakovas.

21. Teismas iš L. L. ir G. K. parodymų baudžiamajame procese nustatė, kad paskutiniąją naktį L. L. nemušė E. J. sistemingai, po keletą kartų kas tam tikrą laiką, kaip tai darė ankstesnėmis dienomis. Tą naktį, kai atsakovas budėjo kamerų tipo patalpose, L. L. tik vieną kartą smurtavo prieš E. J. ir visus smūgius sudavė vienu metu, o po šių smūgių, E. J. nereaguojant į aplinką, iš karto iškvietė pagalbą. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad šis smurtas buvo atliekamas būtent tuo metu, kai kamerą per stebėjimo langelį tikrino atsakovas. Priešingai, L. L. visuose parodymuose nuosekliai patvirtino, kad nemušdavo E. J. prieš patikrinimus ir pareigūnai to tiesiogiai nematė.

22. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovas patikrinimų metu galėjo matyti ir užfiksuoti L. L. smurtą prieš E. J., nes pagalba pastarajam buvo iškviesta iš karto po panaudoto prieš jį smurto, o įrodymų, kad smurtas buvo naudojamas tuo momentu, kai atsakovas tikrindavo kamerą per stebėjimo langelį, nebuvo surinkta nei baudžiamojoje byloje, nei administracinėje byloje dėl žalos priteisimo iš valstybės, nei šioje byloje.

23. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovo veiksmai tikrinant kamerą Nr. 13 nebuvo nei 2023 m. rugsėjo 20 d. teismo sprendime nurodytu pagrindu priteisti žalos atlyginimą iš valstybės, nei priežastiniu ryšiu susiję su pasekmėmis, už kurias žalos atlyginimas buvo priteistas iš valstybės, todėl pareiškėjas nepagrįstai reikalauja dalies žalos atlyginimo iš atsakovo regreso (atgręžtinio reikalavimo) tvarka. Dėl to teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą.

24. Teismas, įvertinęs pateiktus dokumentus, tenkino atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, t. y. priteisė atsakovui iš pareiškėjo 200 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti.

III. 25. Pareiškėjas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Tarnybos, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti prašymą, t. y. priteisti pareiškėjui iš atsakovo I. Š. 4 000 Eur padarytai žalai atlyginti.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo:

26.1. Teismas netinkamai, selektyviai vertino faktines bylos aplinkybes ir byloje esančius duomenis, juos netinkamai interpretavo, sumenkino atsakovo padarytų teisės aktų pažeidimų reikšmę žalos padarymui ir ignoravo priežastinį ryšį tarp jų, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

26.2. 2023 m. rugsėjo 20 d. teismo sprendime nėra konstatuota, kad neteisėti veiksmai (neveikimas) buvo padaryti pareigūnų, dirbusių 2019 m. balandžio 29 d. – 2019 m. gegužės 1 d., ir kad visi šie veiksmai priežastiniu ryšiu yra susiję su žalos atsiradimu, ir būtent taip pareigūnų veiksmų neteisėtumas yra įvertintas Išvadoje Nr. TT-2. Priešingai, 2023 m. rugsėjo 20 d. teismo sprendime nurodyta, kad Pataisos namų pareigūnai nuo 2019 m. balandžio 29 d. iki 2019 m. gegužės 2 d. netinkamai vykdė pareigas.

26.3. 2023 m. rugsėjo 20 d. teismo sprendimas buvo priimtas išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje surinktus duomenis, o ne vien tik Išvadą Nr. TT-2. Be to, 2023 m. rugsėjo 20 d. teismo sprendime nėra nustatyta nei konkrečių Pataisos namų pareigūnų, nei kiekvieno iš jų konkrečių atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo), sukėlusių pasekmes, už kurias buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas iš valstybės.

26.4. Tarnybiniu patikrinimu, kurį atlikus priimta Išvada Nr. TT-2, buvo sprendžiamas pareigūnų drausminės atsakomybės klausimas. Pareigūnų padarytos materialinės žalos atlyginimo regreso (atgręžtinio reikalavimo) tvarka klausimas buvo sprendžiamas tyrimu dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2023 m. lapkričio 16 d. rašte nurodytų aplinkybių, kurį atlikus priimta Pažyma. Atliekant pastarąjį tyrimą, buvo atsižvelgta į, be kita ko, Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodytas aplinkybes, kad, remiantis teismo medicininiais tyrimais, apytikslis E. J. visų sužalojimų padarymo laikas yra 1–3 paros iki mirties laiko, bet po mirtį sukėlusių sužalojimų padarymo nukentėjusysis sąmoningas galėjo būti 2–4 valandas; nukentėjusysis buvo rastas gulintis lovoje be sąmonės apie 2019 m. gegužės 2 d. 5.40 val. (GMP iškvietimo laikas), o iš to seka, kad mirtį sukėlusius smūgius jis patyrė nuo maždaug 1.40 val. iki maždaug 3.40 val. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad tuo metu tarnybą vykdę pareigūnai, t. y. pareigūnai, kurie dirbo pamainoje Nr. 1, trukusioje nuo 2019 m. gegužės 1 d. 7.30 val. iki 2019 m. gegužės 2 d. 7.30 val., nesiėmė visų būtinų priemonių, siekdami užtikrinti nuteistųjų saugumą ir tinkamas laikymo sąlygas. Pažymoje buvo nustatyti konkretūs Pataisos namų pareigūnai ir kiekvieno jų atlikti konkretūs neteisėti veiksmai (neveikimas), sukėlę pasekmes, už kurias buvo priteista neturtinė žala iš valstybės.

26.5. Teismo išvada, kad pareiškėjas dėl atsakovo išplėtė 2023 m. rugsėjo 20 d. teismo sprendimu nustatytų neteisėtų pareigūnų veiksmų (neveikimo) mastą savo regresiniam reikalavimui pagrįsti, nepagrįsta. Kaip minėta, 2023 m. rugsėjo 20 d. teismo sprendimas buvo priimtas įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, o ne tik Išvadą Nr. TT-2. Būtent Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nustatytos aplinkybės, susijusios su atsakovu, t. y. atsakovo aplaidus (nerūpestingas) pareigūnų vykdymas apžiūrint kamerą Nr. 13. 2023 m. rugsėjo 20 d. teismo sprendime konstatavus, kad byloje įrodyta, jog Pataisos namų pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus (neveikimą), kadangi, pažeisdami nurodytus jų tarnybą reglamentuojančius teisės aktus, nesiėmė visų būtinų priemonių, siekdami užtikrinti nuteistųjų saugumą ir tinkamas laikymo sąlygas, dėl ko nuteistasis E. J. buvo nužudytas, buvo įvertintos ir anksčiau nurodytos Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nustatytos aplinkybės, patvirtinančios atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą).

27. Atsakovas I. Š. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, priteisti jam iš pareiškėjo 200 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

28. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

28.1. Priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, iš 2023 m. rugsėjo 20 d. teismo sprendimo akivaizdu, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas vertino pareigūnų veiksmus, atliktus nuo 2019 m. balandžio 29 d. iki 2019 m. gegužės 1 d. Per tą patį laikotarpį atlikti pareigūnų veiksmai buvo įvertinti ir Išvadoje Nr. TT-2. Teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas regresinį reikalavimą grindžia atsakovo veiksmais (neveikimu), atliktais jau po 2019 m. gegužės 1 d., t. y. po 2023 m. rugsėjo 20 d. teismo sprendime apibrėžtų neteisėtų Pataisos namų pareigūnų veiksmų (neveikimo) pabaigos, nors atsakovo veiksmai nepatenka į tuos Pataisos namų pareigūnų veiksmus (neveikimą), kurie pripažinti neteisėtais tiek Išvadoje Nr. TT-2, tiek 2023 m. rugsėjo 20 d. teismo sprendime.

28.2. 2023 m. rugsėjo 20 d. teismo sprendime yra paminėtas Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, tačiau tik pažymint, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas. Ikiteisminio tyrimo duomenys, kurie nebuvo konstatuoti įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje, turi ne prejudicinę, o paprasto rašytinio įrodymo galią, todėl teismas turėjo pagrindą juos ne išskirti, o vertinti kartu su visais kitais įrodymais. Faktinės aplinkybės, nustatytos atliekant ikiteisminį tyrimą, nepatenka į ABTĮ 57 straipsnyje išvardytų pagrindų sąrašą, todėl jos turi būti įrodinėjamos.

28.3. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo tik kelis skundžiamo teismo sprendimo teiginius, su kuriais nesutinka, t. y. iš esmės kritikuoja teismo teiginius, kuriais teismas motyvavo savo išvadas apie tai, kad pareiškėjas išėjo už CK 6.280 straipsnio 1 dalyje numatyto galimo regresinio reikalavimo ribų. Teismas skundžiamame sprendime taip pat konstatavo, pavyzdžiui, kad atsakovas nakties metu objektyviai negalėjo matyti nei gulinčio lovoje nuteistojo E. J. išorinių kūno sužalojimo požymių, atsiradusių anksčiau, nei trūkstamos stalo kojos, taip pat kad atsakovas nežinojo apie ankstesnių dienų įvykius ir kameros Nr. 13 apžiūros rezultatus, todėl atsakovas objektyviai neturėjo galimybių imtis kokių nors kitokių, papildomų veiksmų, kurie būtų užtikrinę E. J. saugumą tą naktį, bei kad kameros tikrinimo dažnumas ir galimybės atsakovui dažniau ją patikrinti buvo nulemtos ir darbo organizavimo specifikos, už kurią atsakovas nėra atsakingas, ir kt. Apeliaciniame skunde nėra pateikti argumentai, kuriais pareiškėjas mėgintų pagrįsti savo nesutikimą su pastarosiomis teismo išvadomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 29. Bylos dalykas – pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Tarnybos, reikalavimas regreso tvarka priteisti iš atsakovo I. Š. 4 000 Eur padarytą žalą.

30. Pareiškėjas šį reikalavimą grindė tuo, kad valstybė, pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atlyginusi priteistą 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl nuteistojo E. J. saugumo ir tinkamų laikymo sąlygų neužtikrinimo, patyrė turtinę žalą, todėl šią turtinę žalą regreso tvarka turi atlyginti lygiomis dalimis penki Pataisos namų pareigūnai (tarp jų ir atsakovas), dėl kurių neteisėtų veiksmų (neveikimo) nebuvo užtikrintas nuteistųjų saugumas ir tinkamos laikymo sąlygos, dėl ko E. J. buvo sužalotas kito nuteistojo (L. L.) ir (duomenys neskelbtini) mirė.

31. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo prašymą, nustatęs, kad, pirma, pareiškėjas regresinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo atsakovui pareiškė, peržengdamas CK 6.280 straipsnio 1 dalyje numatytas galimo regresinio reikalavimo ribas, nes pareiškėjas regresinį reikalavimą grindžia atsakovo veiksmais (neveikimu), atliktais po laiko, kuriuo 2023 m. rugsėjo 20 d. teismo sprendimu yra apibrėžta neteisėtų Pataisos namų pareigūnų veiksmų (neveikimo) pabaiga (t. y. po 2019 m. balandžio 29 d. 20.48 val. – 2019 m. gegužės 1 d. 19.52 val. laikotarpio), antra, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovas, pradėjęs tarnybą (pamainą) nuo 2019 m. gegužės 1 d. 22 val., patikrinimų metu galėjo matyti ir užfiksuoti L. L. smurtą prieš E. J., o kameros tikrinimo dažnumas ir galimybės atsakovui dažniau ją patikrinti buvo nulemtas ir darbo organizavimo specifikos, už kurią atsakovas nėra atsakingas.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos duomenis ir faktines aplinkybes bei nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog 2023 m. rugsėjo 20 d. teismo sprendimas buvo priimtas išnagrinėjus ir įvertinus visą byloje esančią medžiagą, t. y. ne tik Išvadą Nr. TT-2, bet ir Nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame yra užfiksuoti atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas). Pareiškėjas tvirtina, kad 2023 m. rugsėjo 20 d. teismo sprendime yra nurodyta, jog Pataisos namų pareigūnai nuo 2019 m. balandžio 29 d. iki 2019 m. gegužės 2 d. netinkamai vykdė pareigas. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl ginčo esmės.

33. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad CK 6.280 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Pagal šio straipsnio 2 dalį, atlyginęs kelių asmenų bendrai padarytą žalą asmuo turi teisę iš kiekvieno reikalauti jų išmokėto žalos atlyginimo dalies, proporcingos jų kaltei. Kai neįmanoma nustatyti kiekvieno iš žalą padariusių asmenų kaltės dydžio, laikoma, kad jie žalą turi atlyginti lygiomis dalimis.

34. Kadangi atsakovas, iš kurio reikalaujama priteisti padarytą žalą regreso tvarka, yra statutinis valstybės tarnautojas, kilusiam ginčui aktualios ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio nuostatos. Šios straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pareigūno padarytą žalą atlyginusi statutinė įstaiga, o kai žala padaryta neteisėtais statutinės įstaigos vadovo veiksmais, statutinės įstaigos vadovą į pareigas skiriantis asmuo turi pareigą regreso (atgręžtinio reikalavimo) tvarka reikalauti iš žalą padariusio pareigūno tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek statutinė įstaiga yra sumokėjusi, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių pareigūno darbo užmokesčių. Kai pareigūnas žalą padarė tyčia, statutinė įstaiga, o kai žala padaryta statutinės įstaigos vadovo veiksmais, statutinės įstaigos vadovą į pareigas skiriantis asmuo turi pareigą regreso (atgręžtinio reikalavimo) tvarka reikalauti iš žalą padariusio pareigūno tiek, kiek statutinė įstaiga yra sumokėjusi žalos atlyginimo.

35. Valstybės regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės į žalą padariusį asmenį įgyvendinimo tvarką ir kitus klausimus reglamentuoja Žalos atlyginimo įstatymas (šio įstatymo 1 str. 1 d.). Žalos atlyginimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybė, atlyginusi dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuratūros ar teismo pareigūno, teisėjo tyčinių veiksmų (aktų) atsiradusią žalą, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę, kurią įgyvendindama privalo teismo tvarka išieškoti iš šių asmenų tiek, kiek ji sumokėjo žalos atlyginimo. Valstybė, atlyginusi dėl kitų valdžios institucijų pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų kaltų veiksmų (aktų) atsiradusią žalą, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę, kurią įgyvendindama privalo teismo tvarka išieškoti iš šių asmenų tiek, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinius jų darbo užmokesčius, o jeigu žala padaryta tyčia, – tiek, kiek ji sumokėjo žalos atlyginimo. Šioje dalyje nustatytos taisyklės taikomos, jeigu kiti įstatymai, reglamentuojantys šioje dalyje nurodytų asmenų veiklą, nenustato kitaip.

36. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, valstybės tarnautojo civilinei atsakomybei atsirasti būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.).

37. Šiuo atveju pareiškėjas jam padaryta žala laiko 20 000 Eur sumą, kuri buvo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išmokėta R. J. kaip neturtinės žalos atlyginimas, priteistas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, ši žala jam kilo dėl Pataisos namų pareigūnų D. R., R. P., T. Č., R. A. ir I. Š. veiksmų, ir šie pareigūnai turi atlyginti padarytą žalą lygiomis dalimis, t. y. po 1/5 dalį.

38. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendime iš baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatė, kad L. L. buvo pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktuose, t. y. dėl to, kad nuo 2019 m. balandžio 29 d. iki 2019 m. gegužės 2 d. Pataisos namų uždarosios zonos kamerų tipo patalpose, kameroje Nr. 13, demonstratyviai ignoruodamas elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, dėl menkavertės dingsties, tariamai netinkamo E. J. elgesio – kalbėjimo, niūniavimo, triukšmavimo, maisto padėjimo ant jo indų, o taip pat tyčiodamasis iš E. J.

– nurodydamas klūpoti ant grindų iškeltomis rankomis, o šiam nuleidus rankas – smurtaudamas, šiomis aplinkybėmis tyrimu nenustatytu aštriu pjaunančiu įrankiu tyčia keturis kartus smogė E. J. į dešinę koją ir tyčia sudavė E. J. mažiausiai dvidešimt smūgių rankomis, kojomis ir metaliniu strypu į kojas, rankas, galvą; dėl ilgalaikiu nuolatiniu mušimu, žalojančių įrankių – metalinio strypo ir tyrimu nenustatyto aštraus pjaunančio įrankio – panaudojimu, daugybės kūno sužalojimų padarymu sukėlė E. J. dideles fizines kančias bei skausmą, padarė E. J. paviršines pjautines žaizdas dešinėje blauzdoje ir dešinėje pėdoje, poodines kraujosruvas dešiniame žande, kairiame žande, kairiame skruoste, nosies nugarėlėje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, dešinio riešo srityje, dešinėje plaštakoje, kairiame žaste, kairėje plaštakoje, dešinėje šlaunyje, dešinio kelio srityje, dešinėje blauzdoje, kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, kraujosruvas veido minkštuosiuose audiniuose (poodinių kraujosruvų projekcijose ir kaktoje) bei liežuvyje, sunkią galvos traumą, pasireiškusią kraujo išsiliejimais po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio ir į smegenų skilvelius, dėl ko, įvykus komplikacijoms – galvos smegenų suspaudimui ir edemai (pabrinkimui), antrinei dešinio smegenų pusrutulio išemijai, smegenų kamieno foraminaliniam (tonziliariniam) strigimui, komai ir ūminiam kvėpavimo funkcijos nepakankamumui, (duomenys neskelbtini) Kauno klinikose E. J. mirė.

Iš baudžiamojoje byloje apklaustų liudytojų, kurie kameroje Nr. 13 atliko bausmę, parodymų nustatyta, kad L. L., demonstratyviai ignoruodamas elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, dėl menkavertės dingsties, tyčiodamasis – nurodydamas klūpoti ant grindų iškeltomis rankomis, o E. J. nuleidus rankas – smurtaudamas, mušė E. J. suduodamas smūgius rankomis, kojomis ir metaliniu strypu į kojas, rankas, galvą, dėl patirtų sužalojimų E. J. mirė. Pats nuteistasis apklausos metu nurodė, kad jam mušant E. J. jis šaukė, skambėjo visas aukštas.

Jis taip pat parodė, kad smurtavo prieš E. J. kojomis ir rankomis, strypu į visas kūno dalis ir padarė jam akivaizdžius sužalojimus. Buvo sužalotas ne tik E. J. veidas, jis buvo sužalotas visas, net negalėjo pastovėti. Nuteistasis L. L. aiškino, jog jis buvo pranešęs pareigūnams, kad smurtaus prieš E. J. kol jį iškels iš jo kameros.

39. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendime konstatavo: „nagrinėjamu atveju Marijampolės pataisos namų pareigūnai nors ir vykdė jiems teisės aktais nustatytas funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tai patvirtina ir Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus 2021-01-11 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TT-2, kurioje konstatuota, kad 2019-04-29 – 2019-05-01 dirbę Marijampolės pataisos namų pareigūnai aplaidžiai (nerūpestingai) atliko jiems nustatytas pareigas ir funkcijas, t. y. tarnybos metu nestebėjo kamerų (nekontroliavo nuteistųjų elgesio), neatliko dalinių kratų, neužfiksavo padaryto režimo reikalavimo pažeidimo, apžiūrų metu nepastebėjo, kad kameroje Nr. 13 esantis stalas yra be vienos iš metalinių kojų (stalo konstrukcijos dalies), nepastebėjo, nors turėjo pastebėti, E. J. eisenos sutrikimo (šlubavimo) ir nesiaiškino tokio sutrikimo priežasties. Tokiu savo neveikimu Marijampolės pataisos namų pareigūnai pažeidė paminėtus tarnybą reglamentuojančius teisės aktus.“

40. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendime priėjo prie išvados, kad byloje įrodyta, jog Pataisos namų pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus (neveikimą), kadangi, pažeisdami nurodytus jų tarnybą reglamentuojančius teisės aktus, nesiėmė visų būtinų priemonių, siekdami užtikrinti nuteistųjų saugumą ir tinkamas laikymo sąlygas, dėl ko nuteistasis E. J. buvo nužudytas. Vilniaus apygardos administracinis teismas, atsižvelgęs į nustatytus Pataisos namų pareigūnų neteisėtus veiksmus ir šių veiksmų ryšį su neturtine žala, kilusia E. J. artimiesiems dėl jo mirties, priteisė E. J. tėvui R. J. 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

41. Išvadoje Nr. TT-2 nurodyti ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), Pataisos namų pateiktoje dokumentinėje medžiagoje ir kt. esantys duomenys, be kita ko, tai, kad Pataisos namų tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. 14/07-3378 „Dėl budinčiųjų pamainų tarnybos nuo 2019-04-29 iki 2019-05-02 įvertinimo“ nurodoma, jog budinčiųjų pamainų Nr. 3, Nr. 2 ir Nr. 1 pareigūnai A. Ž., R. S., A. Š., D. K., G. M., L. C., R. P., D. R., R. A., I. Š. vykdė visas priemones, kaip ir numatyta priežiūros paros žiniaraščiuose ir dienotvarkėje numatytu laiku, jokių incidentų nepastebėta ir neužfiksuota; Pataisos namų uždarosios zonos kamerų tipo patalpose dirbusių pareigūnų veikoje nėra aplaidumo požymių, nes pareigūnai tinkamai vykdė savo pareigas.

42. Išvadoje Nr. TT-2, be kita ko, yra išvardytos SVS 2019 m. gegužės 27 ir 28 d. tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės apie vaizdo įrašų peržiūrą, t. y. išvardyti atvejai, kai pareigūnai R. S., A. Š., G. M., L. C., R. P., D. R. ir R. A. atliko veiksmus kameroje Nr. 13 arba prie šios kameros nuo 2019 m. balandžio 29 d. 20.48 val. iki 2019 m. gegužės 1 d. 19.52 val., ir, apžvelgus teisinį reguliavimą, nurodyta, jog „[t]arnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys leidžia konstatuoti, kad 2019-04-29 – 2019-05-01 pirmiau paminėti Marijampolės pataisos namų pareigūnai aplaidžiai (nerūpestingai) atliko jiems nustatytas pareigas ir funkcijas, t. y. tarnybos metu nestebėjo kamerų (nekontroliavo nuteistųjų elgesio), neatliko dalinių kratų, neužfiksavo padaryto režimo reikalavimo pažeidimo, apžiūrų metu nepastebėjo, kad kameroje Nr. 13 esantis stalas yra be vienos iš metalinių kojų (stalo konstrukcijos dalies), nepastebėjo, nors turėjo pastebėti, E. J. eisenos sutrikimo (šlubavimo) ir nesiaiškino tokio sutrikimo priežasties. Taigi, aplaidžiai buvo vykdomi bausmių vykdymą ir tarnybą reglamentuojantys teisės aktai.“ Išvadoje Nr. TT-2 pripažinta, kad Pataisos namų tarnybinio tyrimo išvados Nr. 14/07-3378 rezultatai prieštarauja pačių Pataisos namų surinktoje dokumentinėje medžiagoje užfiksuotoms aplinkybėms, Pataisos namų tarnybinis tyrimas buvo atliktas skubotai.

43. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartas byloje nustatytas aplinkybes, nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų, kad 2023 m. rugsėjo 20 d. teismo sprendime niekur nėra konstatuota, kad neteisėti veiksmai (neveikimas) buvo padaryti pareigūnų, dirbusių 2019 m. balandžio 29 d. – 2019 m. gegužės 1 d. Iš 2023 m. rugsėjo 20 d. teismo sprendimo turinio matyti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą ir ginčui aktualų teisinį reguliavimą, priėjo prie išvados, kad Pataisos namų pareigūnai veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, o tai patvirtina Išvada Nr. TT-2, kurioje konstatuota, kad 2019 m. balandžio 29 d. – 2019 m. gegužės 1 d. dirbę Pataisos namų pareigūnai aplaidžiai (nerūpestingai) atliko jiems nustatytas pareigas ir funkcijas (žr. 2023 m. rugsėjo 20 d. teismo sprendimo l. 11).

44. 2023 m. rugsėjo 20 d. teismo sprendime, apžvelgiant byloje esančių rašytinių dokumentų, konkrečiai – Išvados Nr. TT-2, turinį, yra frazė (dalis sakinio): „Marijampolės pataisos namų pareigūnai nuo 2019-04-29 iki 2019-05-02 netinkamai vykdė savo pareigas neatlikdami nuteistųjų kratų išvedant ir grąžinant juos į kameras ir tokie pareigūnų veiksmai įvertinti kaip drausminis nusižengimas“ (žr. 2023 m. rugsėjo 20 d. teismo sprendimo l. 9; kalba taisyta). Pacituota frazė nepaneigia ankstesnio vertinimo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, 2023 m. rugsėjo 20 d. teismo sprendime formuluodamas savo išvadas dėl neteisėtų veiksmų (žr. 2023 m. rugsėjo 20 d. teismo sprendimo l. 11), aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog būtent 2019 m. balandžio 29 d. – 2019 m. gegužės 1 d. dirbę Pataisos namų pareigūnai aplaidžiai (nerūpestingai) atliko jiems nustatytas pareigas ir funkcijas. Pažymėtina, kad kanceliarinėje kalboje įskaitant paskutinį minimą dalyką, kai norima tą laiko ribą pabrėžti, vartojamas žodis imtinai (įskaitytinai) (P. K. ir kt. Kanceliarinės kalbos patarimai, Vilnius, 2000, p. 101). Šiuo atveju teismo sprendime nėra nurodyta data iki 2019 m. gegužės 2 d. imtinai ar įskaitytinai, nėra aptarti jokie atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas) 2019 m. gegužės 2 d. (naktį). Be to, pareiškėjas nėra nurodęs kokių teisiškai pagrįstų argumentų, jog būtent atsakovas turėjo pareigą nuo 2019 m. balandžio 29 d. iki 2019 m. gegužės 2 d. įskaitytinai atlikti kratas ar užtikrinti tokių kratų atlikimą, nuteistuosius išvedant arba grąžinant į kamerą Nr. 13; kt.

45. Akcentuotina, kad, kaip apeliaciniame skunde pagrįstai nurodė pareiškėjas, administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pateikti ir kiti dokumentai, tarp jų – Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodytos ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu nustatytos aplinkybės, be kita ko, ikiteisminį tyrimą atlikusio pareigūno vertinimas, kad atsakovas aplaidžiai (nerūpestingai) 2019 m. gegužės 1 d. 22.34 val., 23.10 val., 2019 m. gegužės 2 d. 1.14 val., 2.23 val., 3.01 val., 3.48 val., 4.32 val., 4.39 val. ir 5.19 val. apžiūrėdamas kamerą Nr. 13, neužfiksavo, kad L. L. smurtauja prieš E. J., todėl pamainos metu neužkirto kelio L. L. kameroje smurtauti prieš E. J., panaudoti atidalytą ir paslėptą stalo metalinę koją, ja žaloti ir taip jį tyčia (duomenys neskelbtini) nužudyti (Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą l. 89). Tačiau pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui buvo pateiktas Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir kiti rašytiniai dokumentai bei šis teismas vertino šiuos dokumentus, savaime nereiškia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas šiuose rašytiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes pripažino įrodytomis, o pateiktas išvadas – teisėtomis ir pagrįstomis. Priešingai, iš 2023 m. rugsėjo 20 d. teismo sprendime išdėstytų motyvų akivaizdu, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas, vertindamas Pataisos namų pareigūnų veiksmų teisėtumą, iš esmės vadovavosi Išvada Nr. TT-2 ir šios išvados pagrindu konstatavo, kad neteisėti veiksmai (neveikimas) buvo padaryti pareigūnų, dirbusių 2019 m. balandžio 29 d. – 2019 m. gegužės 1 d.

46. Teisėjų kolegija, remdamasi šiomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai įvertino 2023 m. rugsėjo 20 d. teismo sprendimo turinį ir pagrįstai nurodė, jog šiame teismo sprendime yra nustatytas nurodytų neteisėtų pareigūnų veiksmų (neveikimo) padarymo laikas: 2019 m. balandžio 29 d. – 2019 m. gegužės 1 d. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į įrodymus, kuriais remdamasis Vilniaus apygardos administracinis teismas padarė minėtą išvadą 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendime, t. y. Išvadą Nr. TT-2, patikslino, kad neteisėtais pripažinti nuo 2019 m. balandžio 29 d. 20.48 val. iki 2019 m. gegužės 1 d. 19.52 val. atlikti pareigūnų veiksmai: tarnybos metu nestebėjo kamerų (nekontroliavo nuteistųjų elgesio), neatliko dalinių kratų, neužfiksavo padaryto režimo reikalavimo pažeidimo, apžiūrų metu nepastebėjo, kad kameroje Nr. 13 esantis stalas yra be vienos iš metalinių kojų (stalo konstrukcijos dalies), nepastebėjo, nors turėjo pastebėti, E. J. eisenos sutrikimo (šlubavimo) ir nesiaiškino tokio sutrikimo priežasties. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia tokio pirmosios instancijos teismo vertinimo ir nesudaro pagrindo pripažinti, jog 2023 m. rugsėjo 20 d. teismo sprendime buvo pripažinti neteisėtais Pataisos namų pareigūnų veiksmai (neveikimas) iki 2019 m. gegužės 2 d. (įskaitytinai).

47. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, pažymi, kad, kaip minėta, 2023 m. rugsėjo 20 d. teismo sprendime neteisėtais veiksmais (neveikimu) buvo pripažinti Pataisos namų pareigūnų veiksmai nuo 2019 m. balandžio 29 d. iki 2019 m. gegužės 1 d., tačiau minėtame teismo sprendime nėra konkrečiai įvardyti pareigūnai, kurie, Vilniaus apygardos administracinio teismo vertinimu, atliko nurodytus neteisėtus veiksmus (neveikimą). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas savo pamainą pradėjo 2019 m. gegužės 1 d. 22.00 val., t. y. jau po vakarinio patikrinimo (apie 20 val.) ir prasidėjus nuteistųjų miego laikui, o pareiškėjas byloje nėra pateikęs jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad 2029 m. gegužės 1 d. nuo 22.00 iki 24.00 val. atsakovas, atlikdamas kameros stebėjimą, turėjo nustatyti, jog L. L. smurtauja prieš E. J., ir tam užkirsti kelią, kad atsakovas prieš prasidedant jo pamainai buvo informuotas apie ankstesnių dienų įvykius, apie kameros apžiūros rezultatus, kuriais remdamasis jis turėjo imtis papildomų veiksmų, užtikrinančių E. J. saugumą naktį.

48. Pataisos namų SVS 2019 m. birželio 5 d. tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. 14/07-3378, be kita ko, nurodyta, kad 2019 m. gegužės 1 d. apšvietimas koridoriuje buvo išjungtas 22.00 val., atsakovas vykdė nuteistųjų stebėjimą kamerose, įskaitant kamerą Nr. 13, 22.34 val. ir 23.10 val., o kiti atsakovo veiksmai buvo atlikti jau 2019 m. gegužės 2 d. Išvadoje Nr. TT-2 ir Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą yra nurodytos tokios pačios faktinės aplinkybės. Kaip minėta, 2019 m. birželio 5 d. tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. 14/07-3378 ir Išvadoje Nr. TT-2 nėra konstatuoti būtent atsakovo neteisėti veiksmai, o Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad atsakovas aplaidžiai (nerūpestingai) apžiūrėjo kamerą Nr. 13 ir neužfiksavo, kad L. L. smurtauja prieš E. J., dėl ko atsakovas savo pamainos metu neužkirto kelio L. L. toje pačioje kameroje smurtauti prieš E. J., panaudoti atidalytą ir paslėptą stalo metalinę koją, ja žaloti E. J. ir taip jį tyčia (duomenys neskelbtini) nužudyti.

49. Pirmosios instancijos teismas šiame kontekste pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad iš bylos medžiagos negalima tiksliai nustatyti, kada (kokiu laiku) E. J. buvo suduoti paskutiniai smūgiai prieš jo mirtį paskutiniąją naktį, kai dirbo atsakovas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis, nustatytomis pagal nuteistojo L. L. ir liudytojų parodymus.

50. Iš nagrinėjamoje byloje pateiktų dokumentų ir atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas apie 5 val. pastebėjo, jog užsidegė kameros Nr. 13 lemputė. Atsakovas 5.19 val. nuėjo patikrinti kameros Nr. 13, vėliau į šią kamerą vaikščiojo ir kiti pareigūnai, o 5.33 val. atėjo bendrosios praktikos slaugytoja (žr. SVS 2019 m. birželio 5 d. tarnybinio tyrimo išvadą Nr. 14/07-3378 ir kt.).

51. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos surinktus įrodymus, konstatavo, kad 2019 m. gegužės 1–2 d. naktį L. L. sistemingai nemušė E. J., o smurtavo tik vieną kartą ir visus smūgius sudavė vienu metu, po šių smūgių E. J. nereaguojant į aplinką, iškvietė pagalbą. Byloje nėra pateikti jokie objektyvūs įrodymai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. 2019 m. gegužės 1 d. 22.00 val. – 24.00 val., bei vėliau L. L. smurtavo prieš E. J., ypač tais momentais, kai atsakovas atliko kameros Nr. 13 stebėjimą. Pareiškėjo akcentuojamame Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nėra nurodyti jokie konkretūs bei objektyvūs duomenys, kuriais remiantis turėtų būti nustatyta, kad atsakovas patikrinimų metu matė ar privalėjo matyti, jog L. L. smurtauja prieš E. J..

52. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, jog atsakovas patikrinimų metu galėjo matyti ir užfiksuoti L. L. smurtą prieš E. J., taip pat pagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus, susijusius su kamerų stebėjimo dažnumu (ypač atsižvelgiant į byloje nepaneigtas aplinkybes, kad atsakovas vyresniojo pareigūno nurodymu apie 24 val. ir vėliau turėjo eiti stebėti kameras kitoje zonoje).

53. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus (tiek kiekvieną iš jų atskirai, tiek jų visetą) (ABTĮ 56 str. 7 d.), sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė, jog žala valstybei buvo padaryta dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) 2019 m. gegužės 1 d. 22.00 val. – 24.00 val. ar vėliau. Kaip minėta, Vilniaus apygardos administracinis teismas rėmėsi daugiausiai Išvada Nr. TT-2, kurioje nėra aiškiai ir konkrečiai konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas) nuo 2019 m. balandžio 29 d. iki 2019 m. gegužės 1 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendime atkreipė dėmesį į tai, kad Nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtas prieš įtariamuosius (iš jų ir atsakovą), tačiau minėtas teismas nepasisakė dėl šiame nutarime nustatytų aplinkybių ir jų vertinimo (pvz., išvados, kad atsakovas aplaidžiai (nerūpestingai) apžiūrėjo kamerą Nr. 13 ir neužfiksavo, kad L. L. smurtauja prieš E. J.) pagrįstumo. Iš 2023 m. rugsėjo 20 d. teismo sprendimo turinio negalima daryti išvados, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pripažino, jog ir atsakovo veiksmai (neveikimas) sudarė prielaidas (pakankamai prisidėjo) neturtinei žalai E. J. artimiesiems atsirasti, nes sudarė tiesiogines sąlygas tokiems padariniams, dėl kurių E. J. buvo žalojamas ir mirė, kilti.

54. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai konstatavo, kad atsakovo veiksmai tikrinant kamerą Nr. 13 nebuvo nei 2023 m. rugsėjo 20 d. teismo sprendime nurodytu pagrindu iš valstybės priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nei priežastiniu ryšiu susiję su pasekmėmis, už kurias žalos atlyginimas buvo priteistas iš valstybės, todėl pareiškėjas nepagrįstai reikalauja dalies žalos atlyginimo iš atsakovo regreso (atgręžtinio reikalavimo) tvarka. Pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai, susiję iš esmės su tuo, kad atsakovo veiksmų (neveikimo) teisėtumas buvo įvertintas kituose rašytiniuose dokumentuose, kurie buvo pateikti administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (pvz., Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą) arba surašyti po šios bylos išnagrinėjimo (pvz., Pažyma), nepaneigia išvados, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad nurodytas atsakovo veiksmų (neveikimo) teisėtumo vertinimas buvo pagrindu Vilniaus apygardos administraciniam teismui priimti sprendimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo arba turėjo įtakos tokiam teismo sprendimui priimti.

55. Konstatuotina, kad pareiškėjas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp šių neteisėtų veiksmų ir nurodytos žalos valstybei, todėl, nenustačius visų būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, pareiškėjo reikalavimas buvo pagrįstai atmestas.

56. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, nepažeidė materialiosios teisės normų, pagrįstai ir teisėtai atmetė pareiškėjo prašymą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

57. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas yra palankus atsakovui, jis įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

58. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (200 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatomis, atsižvelgusi į būtinumo, realumo ir pagrįstumo kriterijus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, tenkina atsakovo prašymą dėl 200 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Lietuvos kalėjimų tarnybos, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui I. Š. iš pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Lietuvos kalėjimų tarnybos, 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė