ee2b15ce-649c-47e7-93f1-7ca8ca1fb3c7 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-985-624/2009Procesinio sprendimo kategorija 19; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2009 m. kovo 27 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Donato Vansevičiaus, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant pareiškėjos B. L. atstovei advokatei Ingridai Jurgelevičienei, atsakovės Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos atstovams Evelinai Matulaitienei ir Juozui Sinkevičiui, nedalyvaujant pareiškėja B.

L., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos B. L. skundÄ atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo, n u s t a t ė :pareiÅ¡kėja B. L. skundu praÅ¡o panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2008-12-11 sprendimÄ Nr. KS-104. Nurodo, kad 2008-12-11 Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – ir VTEK) priėmė sprendimÄ Nr. KS - 104, kuriuo pripažino Klaipėdos miesto savivaldybės vieÅ¡osios bibliotekos direktorę B.

L. nevykdžius Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 3 str. 2 p. nustatytos prievolės vengti interesų konflikto ir tokiais veiksmais pažeidus Å¡io Ä®statymo 11 str. 1 d. ir 2 d. nuostatas. Sprendime nurodyta, jog Å¡iuos pažeidimus Klaipėdos miesto savivaldybės vieÅ¡osios bibliotekos direktorė B. L. padarė 2003-07-30, kai atstovaudama Å¡iÄ bibliotekÄ , pasirašė sutartį su UAB „Pelėda“, kurios akcininke ji yra, direktore dėl bibliotekos patikėjimo teise valdomo Å«kinio pastato (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje nugriovimo Å¡ios bendrovės lėšomis.

Pagal Ä®statymo 23 str. 8 d., įstatymų nustatyta tvarka neapskųstas, teismo nesustabdytas ar nepanaikintas VTEK sprendimas dėl Ä®statymo pažeidimo yra pagrindas teisės aktų nustatyta tvarka skirti tarnybinę (drausminę) nuobaudÄ asmeniui, pažeidusiam Å¡io įstatymo reikalavimus bei taikyti Å¡io įstatymo 15 str. nustatytus kitus apribojimus ir draudimus. Pagal Ä®statymo 15 str., valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti pažeidusiais Å¡io įstatymo reikalavimus, vienerius metus negali bÅ«ti skatinami, skiriami į aukÅ¡tesnes pareigas, o atleisti iÅ¡ valstybinės tarnybos už Å¡io įstatymo pažeidimus trejus metus nuo atleidimo negali bÅ«ti priimami į valstybinę tarnybÄ .

Skundžiamas VTEK 2008-12-11 sprendimas Nr. KS-104 yra susijęs su dirbančio valstybinėje tarnyboje asmens konstitucinių teisių ribojimu. Todėl galimai pažeidusio Ä®statymÄ asmens veiklos tyrimas ir įvertinimas pripažįstant, kad asmuo pažeidė teisės aktų reikalavimus, yra viena iÅ¡ teisinės atsakomybės formų. Visoms teisinės atsakomybės rÅ«Å¡ims yra bÅ«dingas ir senaties institutas, pagal kurį, suėjus senaties terminams už pažeidimus, teisinė atsakomybė įstatymo pažeidimÄ padariusiam asmeniui nebegali bÅ«ti taikoma, o asmens teisinis persekiojimas besÄ lygiÅ¡kai turi bÅ«ti nutraukiamas, tokiam asmeniui nesukeliant jokių neigiamų pasekmių.

Vyriausiosios tarybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – ir VTEK įstatymas) (2008-07-01 redakcija) 29 str. 1 d. 8 p. ir 3 d. 1 p. bei 24 str. 4 d. nurodyta, jog VTEK sprendimÄ nutraukti tyrimÄ priima, kai paaiÅ¡kėja Å¡io įstatymo 24 str. 1 d. nurodytas aplinkybės. Viena iÅ¡ Ä®statymo 24 str. 1 d. 1 p. numatytų aplinkybių, kurioms esant VTEK privalo nutraukti tyrimÄ - Å¡io įstatymo 23 str. nustatyto termino suėjimas. VTEK įstatymo 23 str. l d. nurodytas trejų metų terminas pareiÅ¡kimams pateikti nuo galimai teisės aktus pažeidžiančios veikos padarymo.

AiÅ¡kinant Å¡ias Vyriausiosios tarybinės etikos komisijos įstatymo normas sisteminiu, loginiu ir teleologiniu bÅ«du konstatuotina, jog praėjus trijų metų terminui nuo galimai Å¡iame Ä®statyme numatytos teisės aktus pažeidžiančios veikos padarymo, teisinė atsakomybė galimai Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus padariusiam asmeniui dėl senaties negalima; VTEK įstatymo 23 str. 2 d. 4 p. numatytu pagrindu pradėtas VTEK tyrimo procesas senaties termino nesustabdo ir nenutraukia; tyrimo metu nustačius, jog suėjo trijų metų senaties terminas nuo galimai Å¡iame Ä®statyme numatytos teisės aktus pažeidžiančios veikos padarymo, numatytas tik vienas galimas VTEK sprendimas - tyrimÄ pagal šį Ä®statymÄ teisiÅ¡kai persekiojamam asmeniui nutraukti.

Teigiant prieÅ¡ingai, - jog senaties terminas už Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus netaikomas, atsakomybė už Å¡io Ä®statymo pažeidimų padarymÄ bÅ«tų taikoma neribotÄ laikotarpį. Todėl teisinė atsakomybė už Å¡io Ä®statymo pažeidimus bÅ«tų reikÅ¡mingesnė už administracinę atsakomybę (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str. 1 d. numato bendrÄ 6 mėnesių senaties, o už atskirtus administracinės teisės pažeidimus - maksimalų 1 metų senaties terminÄ ), tarnybinę atsakomybę (Valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 1 d. nustatytas maksimalus 3 metų senaties už tarnybinius nusižengimus terminas), ar net atskirais atvejais (kaip ir Å¡iuo atveju) - už baudžiamÄ atsakomybę (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 str. 1 d. 1 p. a punkte numatytas dvejų metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas;

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 95 str. 1 d. 1 p. b punkte numatytas penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, kai padarytas neatsargus ar nesunkus tyčinis nusikaltimas). Šios teisinės atsakomybės rūšys savo pobūdžiu ir pavojingumo laipsniu yra daug sunkesnės ir pavojingesnės už Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus. Todėl senaties termino už Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus netaikymas ir asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, konstitucinių teisių ribojimas, neatsižvelgiant į nuo jo veikos, galimai pažeidžiančios šio Įstatymo reikalavimus, padarymo praėjusį laikotarpį, yra aiškiai neteisingas ir prieštarauja teisės ir pagrindiniams šiuolaikinės demokratinės ir teisinės valstybės principams.

Galimai teisės aktus pažeidžianti veika, už kuriÄ teisinė atsakomybė numatyta Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme buvo padaryta 2003-07-30. BÅ«tent tada buvo pasiraÅ¡yta sutartis dėl pastatų nugriovimo, kuriÄ , kaip konstatuota skundžiamame 2008-12-11 VTEK sprendime Nr. KS-104, pareiÅ¡kėjai pasiraÅ¡ant, galimai ir buvo pažeistos Ä®statymo nuostatos. VTEK tyrimas dėl Å¡io 2003-07-30 įvykio pradėtas tik 2008-10-23 ir tai patvirtina 2008-10-23 VTEK komisijos posėdžio (pasitarimo) protokolo iÅ¡raÅ¡as Nr. IN-22-(1.3).

Tad galimo teisės aktų pažeidimo data - 2003-07-30 - tiek pradedant tyrimÄ , tiek tyrimo metu VTEK buvo žinoma. Tai, kad tirtinam įvykiui yra suėjęs Vyriausiosios tarybinės etikos komisijos įstatymo 23 str. 1 d. numatytas trijų metų senaties terminas ir dėl to tyrimas, sutinkamai su Vyriausiosios tarybinės etikos komisijos įstatymo 24 str. 4 d. reikalavimais, turi bÅ«ti nutrauktinas, VTEK dėmesys buvo atkreiptas ir 2008-11-06 pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinime. Skundžiamas 2008-12-11 VTEK sprendimas Nr. KS-104 priimtas 2008-12-11, t. y. nuo galimo Å¡io Ä®statymo normų pažeidimų - 2003-07-30 - praėjus 5 metams 4 mėnesiams ir 11 dienų, t. y. jau esant trijų metų senaties už Ä®statymo pažeidimÄ terminui, kuris suėjo 2006-07-30.

Tačiau į pareiÅ¡kėjos 2008-11-06 paaiÅ¡kinime nurodytus motyvus dėl trijų metų senaties VTEK neatsižvelgė ir sprendimÄ atsisakyti nutraukti tyrimÄ motyvavo „žiniasklaidos pateiktos informacijos atgarsiu visuomenėje“ bei tuo, kad motyvuotu VTEK sprendimu toks tyrimas jau buvo pradėtas. Skundžiamo 2008-12-11 VTEK sprendimo Nr. KS-104 motyvas, jog tyrimas negali bÅ«ti nutrauktas remiantis „žiniasklaidos pateiktos informacijos atgarsiu visuomenėje“, yra neteisinis, todėl atskiro vertinimo ir paneigimo nereikalauja.

Skundžiamame VTEK sprendime nurodant, jog pareiÅ¡kėjos paÅ¡ymas nutraukti tyrimÄ praėjus įstatyme nustatytam terminui atmestinas remiantis VTEK įstatymo 23 str. 2 d. 4 p., konstatuotina, jog nebuvo neatsižvelgta į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 24 str. 4 d. ir 1 d. 1 p. bei 23 str. 1 d. įtvirtintas normas, kurios imperatyviai nurodo, jog VTEK vykdomo praneÅ¡imo tyrimo metu paaiÅ¡kėjus aplinkybei, jog nuo galimai teisės aktus pažeidžiančios veikos padarymo praėjo 3 metų terminas, tyrimas ne gali, bet privalo bÅ«ti nutraukiamas.VTEK yra vieÅ¡ojo administravimo subjektas, todėl jai taikomos vieÅ¡osios teisės normos.

Ä®gyvendindamas vieÅ¡osios teisės normas vieÅ¡ojo administravimo subjektas turi teisę elgtis tik taip, kaip nustatyta įstatymų ir teisėtai gali atlikti tik tokius veiksmus, kurie tiesiogiai yra numatyti įstatymuose ir laikantis tų veiksmų atlikimo tvarkos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (nutartis administracinėje byloje Nr. A14-1052/2007) ne kartÄ pažymėta, kad vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimto administracinio akto teisėtumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas taikant įgalinimų ribų kriterijų.

VieÅ¡ojoje teisėje veikiantys įstatymo virÅ¡enybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi vieÅ¡ojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, plečiamas valdymo institucijų kompetencijos aiÅ¡kinimas yra negalimas; tirti įtariamus teisės aktų reikalavimų pažeidimus ir priimti sprendimÄ , konstatuojantį, kad jie buvo pažeisti, vieÅ¡ojo administravimo institucija gali tik tada, kai tokie įgalinimai teisės aktais jai yra suteikti aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai, o visos abejonės dėl vieÅ¡ojo administravimo institucijos įgalinimų tokiais atvejais turi bÅ«ti vertinamos asmens, kurio atžvilgiu atliekamas tyrimas, naudai; administracinis aktas, priimtas vieÅ¡ojo administravimo subjektui virÅ¡ijus savo įstatyminės kompetencijos ribas, t. y. padarytas teisinėje ultra vires bÅ«senoje, yra besÄ lygiÅ¡kai neteisėtas ir dėl to turi bÅ«ti naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. l d. 2p.).

Å ių reikalavimų skundžiamame VTEK 2008-12-11 sprendime Nr. KS-104 buvo nesilaikyta, tuo buvo peržengtos VTEK įgalinimų ribos ir plečiamai iÅ¡aiÅ¡kinta VTEK kompetencija konstatuoti galimus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus, kuriems konstatuoti yra suėjęs senaties terminas. Esant imperatyviems įstatymo numatytiems pagrindams dėl senaties pareiÅ¡kėjos atžvilgiu nutraukti tyrimÄ , to VTEK nepadarė. Todėl 2008-12-11 VTEK sprendimas Nr. KS-104 yra neteisėtas ir naikintinas (b. l. 3-6).Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovė palaikė skundÄ ir prašė jį tenkinti jame iÅ¡dėstytais motyvais.

Papildomai paaiÅ¡kino, kad VTEK priėmė sprendimÄ pasibaigus senaties terminui. Atsakovės pozicija, kad vieÅ¡iesiems interesams ginti senaties terminai neturi bÅ«ti taikomi, yra nepagrįsta. Bet kokiai institucijai, kuriai pavesta ginti vieÅ¡uosius interesus, taikomi senaties terminai, jie taikomi ir administracinėse, ir baudžiamosiose bylose. Atsakovė remiasi Jungtinių Tautų konvencijos prieÅ¡ korupcijÄ nuostatomis, tačiau joje yra kalbama apie korupcinius nusikaltimus ir etikos pažeidimai joje nėra įvardijami.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006-11-14 nutartyje administracinėje byloje A-11-1935/2006 nurodė, kad vienas iÅ¡ Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo tikslų yra siekis užkirsti keliÄ atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje (1 str.). VTEK yra speciali institucija, kuri turi vykdyti Ä®statymo nuostatas, todėl minėto tikslo siekimas yra ir Komisijos užduotis. AiÅ¡kindama Å¡iuo aspektu VTEK kompetencijÄ nustatančiÄ Ä®statymo 23 straipsnio 6 dalį, kolegija pažymėjo, kad konkrečių asmenų veiksmų įvertinimas (Ä®statymo reikalavimų atitikimo požiÅ«riu) gali turėti prevencinį poveikį minėtam tikslui pasiekti.

Tačiau toks poveikis yra Komisijos konkrečių (Ä®statymo 23 str. 6 d. iÅ¡vardintų) veiksmų rezultatas, o ne jos kompetencijos dalis. Taip pat pažymėjo, kad Jungtinių Tautų konvencijos prieÅ¡ korupcijÄ 29 str. nuostatos, numatančios galimybę tam tikrais atvejais pagal nacionalinę teisę nustatyti ilgus terminus, taikomos korupcinio pobÅ«džio nusikaltimams, todėl atsakovės argumentas, kad Å¡ios nuostatos turi bÅ«ti taikomos ir Å¡iuo atveju, nepagrįstas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimo vertinimo senaties termino aspektu  suformuota 2005-09-07 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-7-874/2005.

Jei įstatymas senaties terminų nenustato, tai taikoma analogija. Dėl analogijos taikymo yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 3K-3-163/2001. PareiÅ¡kėja savo reikalavimÄ dėl VTEK sprendimo neteisėtumo ir jo panaikinimo grindžia tik aplinkybe, kad jis priimtas suėjus senaties terminui. Pateiktu atsiliepimu atsakovė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodo, kad VTEK 2008-12-11 sprendimu Nr. KS-104 pripažino, kad Klaipėdos miesto savivaldybės vieÅ¡osios bibliotekos direktorė B.

L., 2003 m. pasiraÅ¡ydama sutartį dėl pastatų nugriovimo su UAB „Pelėda“, kurios akcininke ji yra, nevykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 2 p. nustatytos prievolės vengti interesų konflikto ir tokiais veiksmais pažeidė Å¡io įstatymo 11 str. 1 ir 2 d. nuostatas. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas savo esme yra prevencinis, jo tikslas yra įtvirtinti priimamų sprendimų neÅ¡aliÅ¡kumÄ ir užkirsti keliÄ atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje, skatinti žmonių pasitikėjimÄ valdžios įstaigomis bei jų administraciniais gebėjimais, todėl VTEK, įgyvendindama šį įstatymÄ , ne tik turėjo teisę, bet ir pareigÄ reaguoti į visuomenės informavimo priemonėse pasirodžiusius praneÅ¡imus dėl pareiÅ¡kėjos teisės aktus pažeidžiančios veikos ir tyrimÄ pradėjo savo iniciatyva.

Ä®statymas, įtvirtinęs viešųjų interesų virÅ¡enybę privačių interesų atžvilgiu, jokių senaties terminų nenumato. Mano, kad vieÅ¡ieji interesai turi bÅ«ti ginami netaikant senaties terminų, panaÅ¡iai kaip ginamos asmens prigimtinės asmeninės neturtinės teisės, pavyzdžiui, teisė į vardÄ , orumÄ , sveikatÄ ir pan. Prioritetinis viešųjų interesų gynimas visiÅ¡kai atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimuose suformuluotÄ konstitucinę doktrinÄ apie valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų ypatingÄ atsakomybę visuomenei už jiems pavestų funkcijų atlikimÄ (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d, 2004 m. gegužės 25 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. ir kituose nutarimuose).

Senaties terminų nebuvimas nėra Å¡io įstatymo spraga. Senaties termino netaikymas visiÅ¡kai atitinka ir LR Seimo 2006-12-05 įstatymu ratifikuotos Jungtinių Tautų konvencijos prieÅ¡ korupcijÄ nuostatas, numatančias galimybę tam tikrais atvejais pagal nacionalinę teisę nustatyti ilgus senaties terminus (Konvencijos 29 str.). LR Seimo 2008-07-01 priimtas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas nustato VTEK statusÄ , veiklos teisinius pagrindus, sudarymo tvarkÄ , kompetencijÄ ir organizacinę struktÅ«rÄ (1 str.).

Å is įstatymas reguliuoja ne materialinius, o procesinius santykius, kurie atsiranda Komisijai pradėjus tyrimÄ dėl galimo interesų konflikto. Å io įstatymo 23 str. nustato ne materialinį senaties terminÄ , kurį reikėtų taikyti vertinant asmens tarnybinį elgesį, o procesinį pareiÅ¡kimų padavimo terminÄ . Kartu Å¡is straipsnis leidžia komisijai nutarus, atlikti tyrimus dėl galimų interesų konfliktų ir pagal tuos praneÅ¡imus, kuriais praneÅ¡ama apie Ä®statymo pažeidimus, įvykdytus anksčiau nei prieÅ¡ trejus metus.

Kadangi Ä®statymo pažeidimai skatina korupcijÄ valstybinėje tarnyboje, o tai yra vienas iÅ¡ pavojingiausių socialinių reiÅ¡kimų, kuris kelia grėsmę žmogaus teisėms, demokratijai ir visuomenės moralei, iÅ¡kreipia socialinį teisingumÄ , stabdo ekonominę plėtrÄ ir silpnina valdymÄ , o interesų konfliktų prevencijos įstatymas senaties terminų nenumato, todėl VTEK priima sprendimus pradėti tyrimus. Taip buvo nuspręsta ir dėl pareiÅ¡kėjos veiksmų tyrimo. PareiÅ¡kėjos teigimas apie tyrimo nutraukimo bÅ«tinumÄ , paremtas netinkamai aiÅ¡kinant Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo paskirtį ir jo teisinę prigimtį, todėl jis yra nepagrįstas ir netenkintinas.

VTEK yra viešojo administravimo subjektas, tačiau ji yra įsteigta ir vadovaujasi specialiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu ir jai suteikta specialioji kompetencija, kuri jai konkuruojant su kitų valstybės institucijų atitinkama kompetencija, yra prioritetinė (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2003-03-06 nutartis adm. byloje Nr. A -222-03). Jos nagrinėjimo dalykas yra ne gyventojų materialinės teisės, kurios ginamos LR viešojo administravimo įstatymo normomis, o elgesys valstybės politikų, pareigūnų ir valstybės tarnautojų, kurių teises riboja Konstitucija, šis ir kiti įstatymai ir kurie įpareigojami vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad visuomenei net nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra.

Ä®statymo paskirtis - užtikrinti vieÅ¡ojo intereso dominavimÄ privačių interesų atžvilgiu. Kadangi pirmumas suteikiamas vieÅ¡ajam interesui, todėl vertinant valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens elgesį abejonės, jeigu tokios yra, atitenka ne pareiÅ¡kėjo, o vieÅ¡ojo intereso naudai. VTEK įstatymo 24 str. 1 d. nustatyta, kad VTEK informuoja pranešėjÄ apie atsisakymÄ nagrinėti praneÅ¡imÄ , jeigu jis pateiktas praėjus Å¡io įstatymo 23 str. nustatytam trejų metų praneÅ¡imų padavimo terminui, o 24 str. 4 d. nurodyta, kad tyrimas gali bÅ«ti nutraukiamas, jeigu praneÅ¡imo tyrimo metu paaiÅ¡kėja Å¡io straipsnio 1 dalyje minimos aplinkybės. Tačiau, VTEK įstatymo 23 str. 2 d. 4 p. reglamentuota VTEK diskrecija - teisė savo nuožiÅ«ra spręsti klausimÄ dėl tyrimo atlikimo tais atvejais, kai trejų metų terminas yra praėjęs. Taigi, VTEK, vykdydama pareigÄ kontroliuoti interesų konfliktų prevencijos įstatymo nuostatų laikymÄ si, atsižvelgusi į visuomenės informavimo priemonėse pateiktÄ pagrįstÄ informacijÄ apie galimÄ Ä®statymo pažeidimÄ ir remdamasi VTEK įstatymo 23 str. 2 d. 4 p. jai suteikta teise, 2008-10-23 protokoliniu nutarimu priėmė sprendimÄ atlikti pareiÅ¡kėjos veikos atitikties Ä®statymo nuostatoms tyrimÄ .

VTEK tyrimÄ atliko teisėtai bei priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas (b. l. 86-87).Teismo posėdyje atsakovės atstovai su skundu nesutiko ir prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti iÅ¡ esmės atsiliepime iÅ¡dėstytais motyvais. Papildomai paaiÅ¡kino, kad vieÅ¡ieji interesai turi bÅ«ti ginami netaikant senaties terminų ir tai visiÅ¡kai atitinka Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarimuose suformuotÄ konstitucinę doktrinÄ apie valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų ypatingÄ atsakomybę visuomenei už jiems pavestų funkcijų vykdymÄ .

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme nenumatyti senaties terminai ir tai negali bÅ«ti vertinama kaip spraga. Vyriausiosios tarybinės etikos komisijos įstatymas nustato ne senaties, o procedÅ«rinius terminus. Jungtinių Tautų konvencijos prieÅ¡ korupcijÄ nuostatų nereikia skaityti pažodžiui: valstybė gali nustatyti terminus, bet jų nenustatė, todėl negalima to vertinti kaip spragÄ ir taikyti analogijÄ . Ä® pareiÅ¡kėjo nurodytÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-09-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A7-874/2005 neturi bÅ«ti atsižvelgta: ji yra ydinga, nes pažeidžia Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6 str. ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. nuostatas, be to, pagal ABTÄ® 13 str. 2 d. nuostatas nėra aprobuota ir paskelbta, todėl teismas ir kiti asmenys neprivalo atsižvelgti į joje pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ .

VTEK nagrinėja praneÅ¡imus dėl prieÅ¡ 4-5 metus buvusių įvykių, jai suteikta diskrecijos teisė protokoliniais nutarimais nuspręsti pradėti ar nepradėti tyrimÄ . VTEK sprendimas Å¡iuo atveju pasekmių nesukelia, nes drausminės nuobaudos skyrimo terminai yra pasibaigę. Senatis negali bÅ«ti taikoma, nes ji nėra nustatyta, įstatymo ar teisės analogija - taip pat, nes teisinės spragos nėra. Skundas tenkinamas.Å alių atstovų paaiÅ¡kinimais ir byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, atlikusi savo 2008-10-23 priimtu sprendimu pradėtÄ tyrimÄ dėl Klaipėdos miesto savivaldybės vieÅ¡osios bibliotekos direktorės B.

L. veiksmų, galimai pažeidžiančių Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas (b. l. 9), 2008-12-11 priimtu sprendimu Nr. KS-104 pripažino, kad Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė B. L., 2003 m. pasirašydama sutartį dėl pastatų nugriovimo su UAB „Pelėda“, kurios akcininke ji yra, nevykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 2 p. nustatytos prievolės vengti interesų konflikto ir tokiais veiksmais pažeidė šio įstatymo 11 str. 1 ir 2 d. nuostatas (b. l. 79-82).Pareiškėja B.

L. pateiktu skundu praÅ¡o panaikinti atsakovės 2008-12-11 sprendimÄ Nr. KS-104 dėl to, kad ginčijamas sprendimas priimtas suėjus 3 metų patraukimo už Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme numatyto pažeidimo padarymÄ senaties terminui, numatytam LR vyriausiosios tarybinės etikos komisijos įstatymo 24 str. 1 d. Atsakovas su tokiu LR vyriausiosios tarybinės etikos komisijos įstatymo 24 str. 1 d. aiÅ¡kinimu nesutinka, teigdamas, kad Å¡ia norma nustatytas procedÅ«rinis terminas, į kurį įstatymo nustatytais atvejais, tame tarpe – esant VTEK motyvuotam sprendimui, gali bÅ«ti ir neatsižvelgiama, o senaties terminai, taikytini Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimams, nėra ir negali bÅ«ti nustatyti, kadangi vieÅ¡ieji interesai turi bÅ«ti ginami netaikant senaties terminų, panaÅ¡iai kaip ginamos asmens prigimtinės asmeninės neturtinės teisės – pavyzdžiui, teisė į vardÄ , orumÄ , sveikatÄ ir pan. LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 1 str. ir 24 str. numato, kad Å¡iuo įstatymu siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės vieÅ¡uosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė bÅ«tų teikiama vieÅ¡iesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų neÅ¡aliÅ¡kumÄ ir užkirsti keliÄ atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje, asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, už Å¡io įstatymo pažeidimus atsako įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo metu galiojančio LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo redakcijos 15 str. numato, kad valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti pažeidusiais Å¡io įstatymo reikalavimus, vienus metus nuo pažeidimo paaiÅ¡kėjimo dienos negali bÅ«ti skatinami, skiriami į aukÅ¡tesnes pareigas, o tarnybos santykiams pasibaigus bet kuriais pagrindais, trejus metus nuo pažeidimo paaiÅ¡kėjimo dienos negali bÅ«ti priimami į valstybinę tarnybÄ . 2006-07-30, t. y. veikos, už kuriÄ pareiÅ¡kėja pripažinta pažeidusi minėto įstatymo nuostatas, atlikimo metu galiojusios LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo redakcijos 15 str. numatė, kad valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims taikomi Valstybės tarnybos įstatymo ir bei kitų teisės aktų nustatyti apribojimai ir draudimai.

LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme nėra numatyti senaties terminai, taikytini už Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus, tačiau toks terminas numatytas LR vyriausiosios tarybinės etikos komisijos įstatyme: šio įstatymo 20 str. ir 23 str. 1 d. numato, kad VTEK tiria pranešimus ir skundus (toliau – pranešimai) dėl asmenų veikos atitikties teisės aktų reikalavimams, nurodytus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose, išskyrus pranešimus dėl valstybės ir savivaldybių institucijų (kaip kolegialių institucijų) veiklos, prokurorų ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.

VTEK netikrina teismų priimtų sprendimų, nutarimų, nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumo ir teisėtumo. Pranešimams pateikti nustatomas trejų metų terminas nuo galimai teisės aktus pažeidžiančios veikos padarymo. Nors įstatyme šis terminas įvardytas kaip „pranešimų pateikimo terminas“, nėra jokio pagrindo manyti, kad šia norma įtvirtintas procedūrinis, o ne patraukimo atsakomybėn už Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus senaties terminas, juo labiau, kad, kaip teigia atsakovas, patraukimo atsakomybėn už tokio pobūdžio pažeidimus senaties terminas neturi būti nustatomas:

Lietuvos Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime nurodė, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat Å¡ių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiÅ¡kas bylas. IÅ¡ Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiÅ¡kos) bylos turi bÅ«ti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikÅ¡tų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymÄ .

Nagrinėjamos bylos kontekste yra aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2005-09-07 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A7-874/2005, suformuota nuostata dėl senaties terminų, taikytinų Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo pažeidimams: šioje nutartyje kolegija aiškino, kad „Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnis, viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje, numato tokias prievoles:

1) neÅ¡aliÅ¡kai, sÄ Å¾iningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas;

2) įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto;

3) nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti;

4) priimdami sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu;

5) nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar kita su savo veikla susijusia informacija kitokia tvarka ir mastu, nei nustato įstatymai;

6) nesinaudoti ir neleisti naudotis jokia valstybės nuosavybe, taip pat ir valstybei nuomojama nuosavybe, kitokiai nei tarnybinei veiklai. Å ių prievolių pažeidimas, konstatuotas įstatymo vykdymo kontrolės funkcijas atliekančios Komisijos, atsakovo Å¡ioje byloje, sprendimu sukelia tiesiogines neigiamas teisines pasekmes – turtines ir asmenines neturtines – tarnybos santykių srityje (įstatymo 15 str.), todėl nėra teisinių argumentų teigimui, jog Å¡iai teisinio persekiojimo už neteisėtus veiksmus (veikimÄ ir neveikimÄ ) rÅ«Å¡iai netaikytini senaties terminai.“ Kadangi minėtos nutarties priėmimo metu LR vyriausiosios tarybinės etikos komisijos įstatymas nebuvo priimtas, kolegija taip pat aiÅ¡kino, kad įstatyme nesant nustatytiems tokiems (senaties) terminams, teisės spraga turi bÅ«ti užpildoma taikant įstatymÄ , reglamentuojantį panaÅ¡ius santykius, o jei ir tokio nėra, - vadovaujamasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo bei protingumo kriterijais.

Pažymėtina, kad netgi vertinant, kad LR vyriausiosios tarybinės etikos komisijos įstatymo 23 str. 1 d. numatytas ne senaties, o procedūrinis terminas, kurio šio įstatymo 23 str. 2 d. numatytais atvejais gali būti nepaisoma, bet kokiu atveju turėtų būti taikomos įstatymo, reglamentuojančio panašius santykius, nuostatos, šiuo atveju - LR valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 1 d., nustatančio tarnybinių nuobaudų skyrimo terminus valstybės tarnautojams, kurioje numatytas maksimalus 3 metų terminas, skaičiuojamas nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos, tarnybinei nuobaudai skirti.

Taip pat pažymėtina, kad Seimo ir etikos ir procedÅ«rų komisijos darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų 2009-01-28, 34 p. numato, kad Å¡i komisija, pagal LR Seimo statuto 78 str. 11 p. ir kitų teisės aktų nuostatas tirianti Seimo narių padarytus LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus, tiria pažeidimus, jeigu nuo jų padarymo praėjo ne daugiau kaip metai laiko. Atsakovo atstovo teiginys, kad į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-09-07 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A7-874/2005, pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ neturi bÅ«ti atsižvelgiama, kadangi ji (nutartis) nėra paskelbta pagal ABTÄ® 13 str. 2 d. nuostatas, yra nepagrįstas, kadangi ABTÄ® nenumato, kad teismas ir kiti asmenys privalo atsižvelgti tik į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje paskelbtuose sprendimuose, nutarimuose ir nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo iÅ¡aiÅ¡kinimus.

Taip pat pažymėtina, kad pripažinus, jog Å¡iai teisinio persekiojimo už neteisėtus veiksmus (veikimÄ ir neveikimÄ ) rÅ«Å¡iai (už Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus) taikytini senaties terminai, nuostata, jog daliai Å¡iame įstatyme numatytų pažeidimų ar konkrečiai atsakomybės rÅ«Å¡iai už Å¡iuos pažeidimus senaties terminai nėra taikomi, kaip iÅ¡imtis iÅ¡ bendros taisyklės, turėtų bÅ«ti aiÅ¡kiai aptarta įstatyme, kaip tai padaryta LR baudžiamojo kodekso 95 str. 5 d., LR civilinio kodekso 1.134 str.     Pažymėtina, kad nors LR vyriausiosios tarybinės etikos komisijos įstatymo 23 str. 2 d. numato, kad praneÅ¡imai, pateikti praėjus Å¡io įstatymo 23 str. 1 d. numatytam terminui, gali bÅ«ti tiriami, kai yra gauti Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko ar Ministro Pirmininko, Generalinės prokuratÅ«ros ar Specialiųjų tyrimų tarnybos praÅ¡ymai atlikti tyrimÄ , Seimo komiteto ar komisijos arba 1/5 Seimo narių siÅ«lymas atlikti tyrimÄ arba priimtas VTEK motyvuotas sprendimas atlikti tyrimÄ , LR vyriausiosios tarybinės etikos komisijos įstatymo 29 str., kuriame nurodyti VTEK sprendimai, kuriuos ji gali priimti atlikusi tyrimÄ , 3 d. numato, kad sprendimas nutraukti tyrimÄ priimamas, kai yra Å¡io įstatymo 24 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. LR vyriausiosios tarybinės etikos komisijos įstatymo 24 str. 1 d. 1 p. numato, kad VTEK atsisako nagrinėti praneÅ¡imÄ , jeigu pastarasis pateiktas praėjus Å¡io įstatymo 23 str. numatytam terminui.

Taigi, nors VTEK, kurios veiklos tikslai neapsiriboja vien tik poveikio priemonių už pažeidimus taikymu, tyrimas, esant LR vyriausiosios tarybinės etikos komisijos įstatymo šio įstatymo 23 str. 2 d. numatytų subjektų prašymui, siūlymui ar pačios VTEK motyvuotam sprendimui, pasibaigus 3 metų terminui, nėra negalimas, suėjus patraukimo atsakomybėn už Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus senaties terminui, VTEK negali priimti LR vyriausiosios tarybinės etikos komisijos įstatymo 29 str. 1 d. 1 p. numatyto sprendimo, t. y. pripažinti, kad asmuo pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso ar kito teisės akto, reglamentuojančio tarnybinės etikos ir elgesio normas, nuostatas, kuris pagal LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 15 str. nuostatas yra pagrindas drausti valstybinėje tarnyboje dirbantį asmenį vienus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos skatinti, skirti į aukštesnes pareigas ir t. t.

Kadangi pareiškėjos veika, kuri atsakovo sprendimu įvertinta kaip Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 2 p. nustatytos prievolės vengti interesų konflikto nevykdymas ir šio įstatymo 11 str. 1 ir 2 d. nuostatų pažeidimas, t. y. Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorės B. L. sudarymas sutarties dėl pastatų nugriovimo su UAB „Pelėda“, kurios akcininke ji yra, atlikta 2003-07-30 ir VTEK sprendimo priėmimo metu LR vyriausiosios tarybinės etikos komisijos įstatymo 23 str. 1 d. numatytas 3 metų senaties terminas, taikytinas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimams, buvo pasibaigęs, atsakovė negalėjo priimti LR vyriausiosios tarybinės etikos komisijos įstatymo 29 str. 1 d. 1 p. numatyto sprendimo.

Kitų ginčijamo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo pagrindų pareiÅ¡kėja nenurodė, bylos nagrinėjimo metu tokie pagrindai taip pat nenustatyti. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas n u s p r e n d ž i a:pareiÅ¡kėjos B. L. skundÄ patenkinti.Panaikinti atsakovės Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2008-12-11 sprendimÄ Nr. KS-104, kuriuo pripažinta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės vieÅ¡osios bibliotekos direktorė B.

L., 2003 m. pasiraÅ¡ydama sutartį dėl pastatų nugriovimo su UAB „Pelėda“, kurios akcininke ji yra, nevykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 2 p. nustatytos prievolės vengti interesų konflikto ir tokiais veiksmais pažeidė Å¡io įstatymo 11 str. 1 ir 2 d. nuostatas.Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                                 ArÅ«nas Dirvonas                           Ernestas Spruogis Donatas Vansevičius Â