ee2a1af1-54b9-4dfb-adfa-563bd93b05f5 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-639-593/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00487-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 16 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Simonai Naskauskaitei, nuteistajam G.

Å ., jo gynėjai advokatei Aidai Lilijai Krukonienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo G. Å . apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų 2022 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 10 (deÅ¡imties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Å¡i bausmė subendrinta dalinio sudėjimo bÅ«du su 2021 m. spalio 6 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį Å¡velnesnės, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – 2 (dveji) metai 7 (septyni) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos įstaigoje. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikas, pilnai atliktas pagal 2021 m. spalio 6 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų nuosprendį.

Bausmės pradžiÄ nuspręsta skaičiuoti nuo G. Å . sulaikymo dienos. G. Å . paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuspręsta palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, panaikinti. Å iuo nuosprendžiu taip pat nuteisti A. G. ir J. Č., tačiau dėl jų apeliacinių skundų negauta. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. G. Å . nuteistas už tai, kad jis, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 26 d., 18.00 val., iki 2020 m. gruodžio 26 d., 23.54 val., veikdamas bendrininkų grupe su A. G. ir J. Č., iÅ¡ neužrakinto buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimus A. B. priklausančius daiktus: fotoaparatÄ ,,Samsung“, kurio vertė 50 eurų, akumuliatorinį suktukÄ ,,Yato“, kurio vertė 78,85 eurai, mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ,,Nokia“ su SIM kortele, kurio bendra vertė 20 eurų, televizorių ,,Sharp“, kurio vertė 300 eurų, vasarinę striukę, kurios vertė 40 eurų, žieminę striukę ,,Adidas“, kurios vertė 30 eurų, vienÄ porÄ sportinių batelių ,,Adidas“, kurių vertė 30 eurų, kabių pistoletÄ (steplerį), kurio vertė 15 eurų, elektroninę sumuÅ¡tinių keptuvę ,,Bomann“, kurios vertė 15 eurų, bei maisto produktus iÅ¡ Å¡aldytuvo, kurių bendra vertė 20 eurų, tuo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam A.

B. 598,85 eurų turtinę žalÄ .

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. Å . praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Netenkinus Å¡io praÅ¡ymo, pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti, paskiriant jam Å¡velnesnę, su realiu laisvės atėmimu nesusijusiÄ , bausmę. 2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, savo forma jis neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 302-307 straipsnių nuostatų, nuosprendis nėra įtikinamas, o jame padarytų iÅ¡vadų pagrįstumas kelia abejonių.

Teismas neišsamiai ir šališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl įrodymų vertinimo. 2.2. Apeliantas nesutinka dėl jo kaltės pripažinimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nes jis nedalyvavo nusikaltime ir neturėjo tikslo padaryti vagystės. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo nustatyta, kur, kada, kokius veiksmus ir su kuo jis padarė ar susitarė padaryti. Jis nereiškė jokio noro prisidėti prie jam inkriminuoto nusikaltimo, todėl jo veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip bendrininkavimas.

Svetimo turto pagrobimui jis nepritarė, be to, nebuvo pasiskirstyta jokiais vaidmenimis. 2.3. Nuteistasis skunde pažymi, kad apie jo dalyvavimÄ nusikaltimo padaryme nenurodė nei nukentėjusysis, nei liudytojai, nei kiti nuteistieji. Vienintelis argumentas, kuriuo apylinkės teismas vadovavosi konstatuodamas jo kaltę, yra tai, kad ikiteisminio tyrimo metu pas jį buvo rasti iÅ¡ nukentėjusiojo pavogti sportiniai bateliai ir jis negalėjo paaiÅ¡kinti Å¡ių batelių atsiradimo aplinkybių. Be to, teismo teigimu, visi kaltinamieji nusikaltimo padarymo dienÄ buvo neblaivÅ«s, todėl gali neprisiminti savo veiksmų.

Apelianto nuomone, tokie argumentai yra tik prielaidos. Tai, kad po išgertuvių asmuo užsidėjo svetimus batus, negali būti vertinama, kaip dalyvavimo vagystėje faktas. Kitų įrodymų byloje nėra, o visos abejonės turi būti aiškinamos traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai.

3. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė šį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nuteistojo G. Å . apeliacinis skundas atmetamas.

4. Pagal bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme bendrÄ sias nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Apeliantas nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, bylos aplinkybes analizavo neiÅ¡samiai ir Å¡aliÅ¡kai, vadovavosi prielaidomis ir spėjimais, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nuosprendį.

Nenustačius pagrindo jo iÅ¡teisinimui, G. Å . praÅ¡o paskirti jam Å¡velnesnę bausmę, nes realus laisvės atėmimas yra pernelyg griežta bausmė. Taigi, Å¡iais aspektais pasisako aukÅ¡tesnės instancijos teismas. Dėl nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 5. BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė svetimÄ turtÄ . Taigi, vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Nustatant vagystės sudėtį, bÅ«tina nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius veikos požymius.

Vagystė yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia, todėl, apibÅ«dinant kaltės, darant vagystę, turinį turi bÅ«ti vadovaujamasi BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis ir turi bÅ«ti konstatuojama, kad, grobdamas svetimÄ turtÄ vagystės bÅ«du, kaltininkas suvokė, kad veikia prieÅ¡ turto savininko valiÄ , numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia, t. y. bÅ«tina nustatyti, kad kaltininkas turėjo sumanymÄ , siekė pagrobti svetimÄ turtÄ .

6. Pagrindiniai argumentai, kodėl, apelianto nuomone, jis turėtų bÅ«ti iÅ¡teisintas, yra tai, kad įvykio metu jis buvo neblaivus ir savo atliktų veiksmų tiksliai neatsimena. Daryti vagystę su kitais asmenimis jis nesitarė ir joje nedalyvavo, o tai, kad, bÅ«damas girtas, apsiavė svetimus sportinius batus, nepatvirtina jo kaltės dėl siekio užvaldyti šį turtÄ . Analizuodama Å¡iuos teiginius, teisėjų kolegija pažymi, kad BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis G. Å . veiksmuose buvo nustatyta įrodymų visuma – kitų dviejų kaltinamųjų J.

Č. ir A. G. parodymais, liudytojo E. A. parodymais, kitų liudytojų parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, taip pat pareigÅ«nų tarnybiniuose parneÅ¡imuose nurodyta informacija ir kita raÅ¡ytine bylos medžiaga. BÅ«tent Å¡ių duomenų visapusiÅ¡ka analizė, o ne prielaidos ar spėjimai leido pirmosios instancijos teismui konstatuoti apelianto kaltę padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .

7. Bylos duomenys patvirtina, kad įvykio metu G. Å . iÅ¡ tiesų buvo neblaivus, jam nustatytas 1,85 promilių girtumas (1 t., b. l. 131), t. y. vidutinis girtumo laipsnis (nuo 1,51 iki 2,5 ‰). Be abejo, esant tokiam apsvaigimui, asmeniui gali bÅ«ti sunkiau valdyti savo veiksmus ir kÅ«no pusiausvyrÄ , neretai sutrinka dėmesys, atmintis ir mÄ stymas, vis dėlto, toks asmuo gali suvokti savo atliekamus veiksmus – jis suvokia, kas darosi aplinkui, tačiau nesugeba kritiÅ¡kai vertinti savo veiksmų (gali netekti savitvardos, pasidaryti įžūlus, lengvai pasiduoti neigiamiems potraukiams) ir dėl to dažnai padaro įvairias nusikalstamas veikas, bÅ«tent dėl to Å¡i aplinkybė sunkina kaltininko teisinę atsakomybę, o ne jÄ lengvina.

Taigi, nors G. Å . teigia dėl girtumo nieko neatsimenantis (prisimena tik tai, kad girtavo nukentėjusiojo namuose, po to be priežasties pradėjo daužyti stiklus, galiausiai kažkas iÅ¡kvietė taksi, kuriame jis užmigo, todėl nežino, nei kur važiavo, nei su kuo važinėjosi), apeliacinės instancijos teismas įvertina, jog pasiteisinimas neblaivumu gali bÅ«ti nuteistojo gynybinė versija, todėl iÅ¡samiai iÅ¡analizuoja įvykio metu susidariusiÄ situacijÄ .

8. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2020 m. Å¡v. Kalėdas nukentėjusysis A. B. Å¡ventė savo namuose kartu su J. Č., G. Å ., A. G., K. B. ir S. V.. Visi Å¡ventės dalyviai gausiai vartojo alkoholį, todėl netrukus tarp kelių asmenų įvyko konfliktas – susistumdė A. G. ir K. B.. Nukentėjusysis nurodė, jog bandė raminti konfliktuojančius asmenis, pats susistumdė su A. G., todėl, siekdamas iÅ¡vengti didesnio smurtinio konflikto, iÅ¡bėgo iÅ¡ buto kviesti kaimynų pagalbos, tačiau durų jam niekas neatidarė. Grįžęs į savo butÄ , jis pamatė iÅ¡daužytus durų stiklus, apgadintus namų apyvokos daiktus, taip pat buvo iÅ¡neÅ¡tas televizorius, fotoaparatas, akumuliatorinis suktukas, mobiliojo ryÅ¡io telefonas, vasarinė ir žieminė striukės, sportiniai bateliai ,,Adidas“, kabių pistoletas (stepleris), sumuÅ¡tinių keptuvė bei maisto produktai iÅ¡ Å¡aldytuvo. Kas nuniokojo butÄ ir pavogė jam priklausančius daiktus, A. B. nematė.

9. Vis dėlto, kaltę dėl įvykdytos vagystės pripažino tiek J. Č., tiek A. G., kurie nurodė, jog kartu su jais veikė ir G. Š.. Vagystės vykdymo metu moterys – K. B. ir S. V. jau buvo išėjusios, bute taip pat nebuvo ir šeimininko A. B.. J. Č. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad įvykio metu buvo stipriai neblaivus, ikiteisminio tyrimo metu jis geriau atsiminė visas incidento aplinkybes, todėl pilnai tvirtina savo pirminius parodymus, kur teigė, kad, bevartojant degtinę, tarp nukentėjusiojo ir A.

G. kilo konfliktas, dėl ko nukentėjusysis pasiÅ¡alino iÅ¡ namų. A. B. bute jie liko trise – jis, A. G. ir G. Å .. Tuomet pastarasis kumščiu iÅ¡daužė durų stiklus, taip pat daužė sekcijÄ , tuo tarpu A. G. pasiėmė televizorių bei nukentėjusiojo striukę. Po to kažkuris iÅ¡ jų trijų (neprisimena kuris) iÅ¡kvietė taksi. A. G. jam liepė neÅ¡ti į maÅ¡inÄ televizorių, kÄ jis ir padarė. Kas dar buvo paimta, neprisimena. Ä® taksi automobilį įsėdo visi trys, važiavo iki A.

G. namų. Tuomet jis išėmė iÅ¡ taksi bagažinės televizorių ir jį įnešė į A. G. namus, kartu ėjo ir pastarasis su G. Å ., kÄ Å¡ie nešėsi, neprisimena. Po to visi trys grįžo į taksi ir važiavo į G. Å . namus, kur pastarasis apsibintavo į stiklus sužalotas rankas. Tuomet nuvyko į kažkokį namÄ pas nepažįstamus asmenis, kur jis ir G. Å . buvo sulaikyti policijos pareigÅ«nų. Jis rankoje turėjo kurpinę, kurioje buvo akumuliatorinis suktukas, Å¡iÄ kuprinę jam galimai davė G.

Š., tiksliai neprisimena (2 t., b. l. 90, 3 t., b. l. 13–14).

10. Vyriausiojo patrulio D. L. 2020 m. gruodžio 27 d. tarnybiniu praneÅ¡imu (1 t., b. l. 127) nustatyta, kad sulaikymo metu J. Č. turėjo kuprinę, kurioje buvo akumuliatorinis suktukas YATO. J. Č. paaiÅ¡kino, kad šį suktukÄ jam į kuprinę įdėjo G. Å ., suktukas priklauso jo pažįstamam A. B. ir buvo paimtas iÅ¡ pastarojo namų, esančių (duomenys neskelbtini).

11. A. G. teisiamojo posėdžio metu pripažino, jog pavogė televizorių „Samsung“, kÄ iÅ¡ nukentėjusiojo namų nešėsi kiti kaltinamieji, neprisimena. Balsu perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, A. G. juos patvirtino, t. y. pripažino, kad pavogė ne tik televizorių, tačiau ir kitus daiktus – telefonÄ â€žNokia“ su SIM kortele, fotoaparatÄ â€žSamsung“, sumuÅ¡tinių keptuvÄ ir kt. Jis iÅ¡kvietė taksi „E.“, kuriam atvykus į maÅ¡inÄ susėdo visi trise – jis, G. Å . ir J. Č.. Po to vyko į jo namus, o tuomet važinėjo po įvairius kaimus. Nuvykus į paskutinę vietÄ , jis liko taksi automobilyje, laukė grįžtančių G. Å . ir J. Č.. Netrukus pastebėjo atvažiuojančiÄ policijos pareigÅ«nų maÅ¡inÄ , kuri sustojo prieÅ¡ais taksi automobilį. IÅ¡sigandęs jis pabėgo ir pasislėpė krÅ«muose (1 t., b. l. 138, 3 t., b. l. 12–13).

12. Aptarti nuteistųjų J. Č. ir A. G. parodymai paneigia G. Å . teiginį, kad, įlipęs į taksi automobilį, jis, bÅ«damas neblaivus, užmigo, todėl nežino, kur ir kokiu tikslu buvo važiuojama. Minėti nuteistieji patvirtino, kad G. Å . kiekviename sustojime kartu su jais buvo iÅ¡lipęs iÅ¡ maÅ¡inos. Nors J. Č. ir A. G. nesugebėjo prisiminti, ar apeliantas nešėsi į taksi automobilį kokius nors daiktus iÅ¡ nukentėjusiojo namų, o po to juos pasiėmė iÅ¡ taksi bagažinės ir nešėsi su savimi į kuriÄ nors jų sustojimo vietÄ , tačiau abu minėti nuteistieji pripažino nešę tam tikrus daiktus. Visa tai neabejotinai matė ir G. Å ., tačiau tokiam jų elgesiui neprieÅ¡taravo, prieÅ¡ingai, Å¡is pritarė jiems nepriklausančių daiktų pasisavinimui.

13. Kadangi visi trys vagystę įvykdę asmenys įvykio metu buvo neblaivÅ«s, todėl teisėjų kolegija itin atidžiai įvertina Å¡ioje byloje neutralaus liudytojo E. A. parodymus, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo taksi vairuotoju ir vežė nuteistuosius kartu su pavogtais daiktais jų nurodytais adresais. Apklaustas teisiamajame posėdyje, E. A. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2020 m. gruodžio 26 d., apie 21.00 val., gavo iÅ¡kvietimÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu, atėjo trys vyriÅ¡kiai, kurie paprašė jo atidaryti bagažinę ir į jÄ krovė daiktus, tarp kurių matė televizorių, kiti daiktai buvo sudėti į maiÅ¡us.

Kažkuris iš vyriškių paaiškino, jog kraustosi, todėl jam nekilo jokių įtarimų dėl galimai daromos nusikalstamos veikos. Pirmiausia nuvyko iki (duomenys neskelbtini) esančio namo, kur iš automobilio bagažinės buvo pasiimta ir nusinešta keletas daiktų. Vyriškiai sugrįžo į taksi atsinešdami tamsios spalvos kuprinę. Toliau važiavo į (duomenys neskelbtini), kur visi keleiviai išlipo ir nuėjo už namo link kažkokio garažo ar sandėliuko. Ar toje vietoje buvo kas nors pasiimta iš vežtų daiktų, neprisimena.

Galiausiai, sugrįžus visiems vyriškiams, jam buvo nurodyta važiuoti prie (duomenys neskelbtini) kaime esančio namo, iš kur visi trys keleiviai taip pat atsinešė įvairių daiktų. Netrukus atvažiavo policijos ekipažas, du vyriškius sulaikė, o trečiasis, tuo metu buvęs taksi automobilyje, pabėgo link Žiežmarių pusės (1 t., b. l. 78, 3 t., b. l. 140–141).

14. Pirmiau iÅ¡dėstyti parodymai patvirtina, kad visi trys nuteistieji – G. Å ., J. Č. ir A. G. veikė kartu, t. y. jie visi bendromis pastangomis krovė nukentėjusiajam priklausančius daiktus į taksi automobilio bagažinę, po to kartu iÅ¡vežiojo dalį daiktų į savo gyvenamÄ sias vietas, galiausiai nuvyko į dar vienÄ sodybÄ , iÅ¡ kurios taip pat bandė pavogti atitinkamus daiktus, tačiau savo veikos neužbaigė, nes buvo sulaikyti policijos pareigÅ«nų, iÅ¡skyrus A. G., kuris iÅ¡sigandęs iÅ¡ įvykio vietos pabėgo.

15. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad veikimas bendrininkų grupėje nereiÅ¡kia, jog visi bendrininkai turi atlikti vienodus veiksmus. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamÄ veikÄ daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iÅ¡ jų yra vykdytojai. BK 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vykdytojas yra asmuo, nusikalstamÄ veikÄ padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius Å¡io kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti.

Jeigu nusikalstamÄ veikÄ padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iÅ¡ jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju). Nors G. Å . apeliaciniame skunde teigia, kad su kitais nuteistaisiais nesitarė daryti vagystės ir apskritai nebuvo pasiskirstyta jokiais vaidmenimis, tačiau konkrečių užduočių paskirstymas ir atlikimas nėra bÅ«tinas bendrininkų grupės požymis. Tuo tarpu susitarimas padaryti nusikalstamÄ veikÄ gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas, ir gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas.

Konstatuojant susitarimo buvimÄ , nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-788/2022, 2K-51-788/2022 ir kt.).

16. Å iuo atveju susitarimas buvo iÅ¡reikÅ¡tas konkliudentiniais veiksmais, t. y. apeliantas suprato, kokius veiksmus atlieka A. G., rinkdamas bei neÅ¡damas iÅ¡ nukentėjusiojo buto vertingus daiktus, ir kartu su J. Č. aktyviai prisidėjo prie Å¡ios veikos vykdymo, padėdami pavogtus daiktus nuneÅ¡ti iki taksi automobilio, vėliau į A. G. namus ir kitas vietas. Å iame kontekste pažymėtina ir tai, kad esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamÄ sumanymÄ , atsako už tÄ pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Nagrinėjamu atveju G. Å . nebuvo vagystės iÅ¡ nukentėjusiojo buto iniciatorius, tačiau jis neabejotinai realizavo vagystės objektyviuosius požymius, kÄ patvirtina ir tai, jog kratos metu ant jo kojų buvo rasti ir paimti juodos spalvos sportiniai bateliai „Adidas“ (1 t., b. l. 113–114), kuriuos nukentėjusysis A. B. atpažino kaip jam priklausantį daiktÄ (1 t., b. l. 57–63).

Be to, Å¡ioje nutartyje jau minėta, kad G. Å . iÅ¡ nukentėjusiojo namų buvo paėmęs ir į kuprinę įdėjęs akumuliatorinį suktukÄ , vėliau Å¡iÄ kuprinę su pavogtu prietaisu perdavė J. Č.. Å i aplinkybė, t. y. ir kitų jam nepriklausančių daiktų paėmimas, paneigia apelianto aiÅ¡kinimÄ , jog svetimus batus jis užsidėjo per klaidÄ , tiesiog dėl neblaivumo. Net jei savo ir nukentėjusiojo batus jis sumaišė dėl girtumo, vis dėlto, nesuvokti, jog iÅ¡sineÅ¡a jam nepriklausantį akumuliatorinį suktukÄ , nebuvo objektyvios galimybės.

17. Ä®vertinus aptartus duomenis, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė G. Å . tyčios turinį. Jis suprato savo neteisėtų veiksmų pobÅ«dį ir norėjo bÅ«tent taip elgtis. Nukentėjusiajam priklausantys daiktai buvo kraunami į taksi automobilio bagažinę bendrais veiksmais, todėl pagrįstai inkriminuotas bendrininkavimas. Apelianto iÅ¡teisinimui pagal BK 178 straipsnio 1 dalį jokio pagrindo nėra. G. Å . suvokė, jog vagia svetimÄ turtÄ , jo tyčia buvo nukreipta į negrįžtamÄ svetimo turto užvaldymÄ ir atitinkamos žalos nukentėjusiajam padarymÄ .

Taigi, yra nustatyti ir įrodyti visi vagystės nusikaltimo sudėties požymiai. Dėl bausmės individualizavimo 18. Apelianto teigimu, jam paskirta galutinė bausmė – 2 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo yra per griežta. Nuteistojo gynėja apeliacinės instancijos teismo posėdyje pažymėjo, kad jis dirba, augina kÅ«dikį, todėl yra galimybė taikyti jam bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu. Å iame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog baudžiamasis įstatymas nenumato konkrečių sÄ lygų, kurioms esant teismas parenka konkrečiÄ bausmės rūšį ir jos dydį, tačiau visais atvejais privalu paisyti BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų kriterijų, kuriuos teismas turi įvertinti, t. y. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ .

Individualizuodamas bausmę, teismas turi iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės, t. y. teismas turi paskirti tokiÄ bausmę, kuri bÅ«tų adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai.

19. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad G. Å . padarė vienÄ tyčinį nesunkų turtinio pobÅ«džio nusikaltimÄ . Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkinančios aplinkybės nustatytos net trys – nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui, nusikaltimÄ padarė bÅ«damas recidyvistu ir veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 ir 13 punktai). Be to, įvertinta ir tai, kad G.

Å . praeityje ne kartÄ teistas, taip pat baustas administracine tvarka, nusikalstamos veikos padarymo metu jis niekur nedirbo, tačiau buvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Å ių duomenų visuma leido apylinkės teismui parinkti nuteistajam griežčiausiÄ inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – terminuotÄ laisvės atėmimÄ . Vis dėlto, įvertinus aplinkybę, jog nukentėjusysis turtinių pretenzijų nuteistiesiems neturėjo, pagrobtų daiktų vertė nebuvo didelė, pirmosios instancijos teismas paskyrė G.

Š. laisvės atėmimo bausmės dydį gerokai mažesnį (10 mėnesių) nei sankcijos vidurkis (1 metai 7 mėnesiai 15 dienų). Dar labiau mažinti šį bausmės dydį teisėjų kolegija nenustatė teisinio pagrindo.

20. Bausmių bendrinimo taisyklių pažeidimo apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė. Skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė (10 mėnesių laisvės atėmimo) su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme (2 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo) buvo subendrinta nuteistajam palankesniu dalinio, o ne visiško bausmių sudėjimo principu (BK 63 straipsnio 4 dalis). Prie griežtesnės bausmės pridėtos švelnesnės bausmės dalis (penki mėnesiai laisvės atėmimo) nėra didelė, todėl ir galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo nelaikytina pernelyg griežta ar neproporcinga atliktiems neteisėtiems veiksmams bausme.

21. BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Tačiau bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas tik tuo atveju, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo, įvertina, ar atidėjus bausmės vykdymÄ asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, ar savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobÅ«džio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡is teistumas G. Å . jau devintas (penkis kartus buvo teistas iki Å¡ioje nutartyje analizuotos nusikalstamos veikos padarymo ir tris kartus po Å¡ios veikos padarymo). Anksčiau jam buvo taikytos Å¡velnesnės bausmių rÅ«Å¡ys – laisvės apribojimas, areÅ¡tas, tačiau teigiamo poveikio jo elgesiui Å¡velnus baudžiamumas neturėjo. 2017 m. spalio 26 d. nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, tačiau probacijos sÄ lygų nuteistasis nesugebėjo laikytis, todėl 2018 m. liepos 5 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir paskirtoji bausmė perduota vykdymui.

Iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos G. Š. buvo paleistas 2019 m. gruodžio 13 d., o 2020 m. vasario 5 d. jau buvo fiksuotas pirmasis jo padarytas administracinis nusižengimas. Administracine tvarka dėl įvairių nusižengimų, kurių dauguma buvo padaryti jam esant apsvaigus nuo alkoholio, apeliantas buvo baustas ir 2020 m. rugpjūčio, rugsėjo, lapkričio, gruodžio mėnesiais, kol galiausiai 2020 m. gruodžio 26 d. kartu su bendrininkais įvykdė vagystę, dėl kurios yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu.

23. Bylos medžiaga liudija, kad (duomenys neskelbtini) G. Å . gimė duktė U. Å . (4 t., b. l. 110), taigi, apeliantas tapo tėvu. Tačiau vien Å¡i aplinkybė, nesant kitų teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių nesudaro pagrindo bausmės ar jos atlikimo formos Å¡velninimui. Todėl, atsižvelgus į anksčiau Å¡ioje nutartyje aptartÄ G. Å . asmenybės charakteristikÄ , teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistojo vertybinė skalė yra gerokai atitolusi nuo visuomenėje priimtų bendrų gyvenimo normų, todėl bausmės atlikimas struktÅ«rizuotoje aplinkoje jam yra tikslingas.

Asmuo, negerbiantis Å¡alies įstatymų bei kitų visuomenės narių teisių ir teisėtų interesų, negali tikėtis Å¡velnaus baudžiamumo, t. y. tokios bausmės, kuria jis nebÅ«tų bent kuriam laikui izoliuotas nuo visuomenės. Dėl proceso iÅ¡laidų 24. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius pateikė pažymÄ Nr. APD-2022-11240, patvirtinančiÄ iÅ¡laidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam G. Å ., nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka.

IÅ¡ pateiktos pažymos turinio matyti, kad advokatė Aida Lilija Krukonienė, pateikusi advokato orderį Nr. (duomenys neskelbtini), teikia antrinę teisinę pagalbÄ G. Å . ir antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų suma yra 183,33 Eur.

25. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo procese (iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Teisė į nemokamÄ teisinę pagalbÄ nėra absoliuti, ji gali bÅ«ti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis (nuteistasis, iÅ¡teisintasis) neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi bÅ«ti objektyviai atsižvelgiama į jo turtinę padėtį. Sprendžiant dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo už atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas. Å iuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo G. Å . apeliacinį skundÄ , kuris atmestas kaip nepagrįstas.

26. Sodros duomenimis apeliantas nuo 2022 m. vasario 28 d. yra įsidarbinęs MB „V.“ (iki tol nedirbo), tačiau jo pajamos nėra didelės, nuo 2022 m. rugsėjo 26 d. iki 2022 m. spalio 25 d. nuteistasis buvo tėvystės atostogose. Kadangi apeliantas turės atlikti realiÄ laisvės atėmimo bausmę, todėl bus priverstas nutraukti darbo santykius. Duomenų, kad G. Å . turėtų savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių ar piniginių santaupų, bylos medžiagoje nėra. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad jo materialinė padėtis yra sunki, juo labiau, iÅ¡laidų neabejotinai padaugėjo gimus kÅ«dikiui.

Todėl, įvertinus aplinkybę, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės vieno posėdžio, trukusio vos 20 min., metu, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ jo nepriteisiamos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a : Nuteistojo G. Å . apeliacinį skundÄ atmesti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų iÅ¡ G. Å . nepriteisti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Danutė Giačaitė Daiva Jankauskienė Arūnas Paštuolis