Legislator Case Law & Legislation
ee299287-89e0-4dff-9c6e-9afcac5ebd12 AI generated

ee299287-89e0-4dff-9c6e-9afcac5ebd12 · Kauno apygardos teismas

Case Number ee299287-89e0-4dff-9c6e-9afcac5ebd12
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėjas Jurgis KiškisPranešėjas Jurgis Kiškis             Baudžiamoji byla Nr. 1A-26-290/2014Teisėjas Bronislovas Liatukas             Proceso Nr. 1-23-1-00204-2012-8   Procesinio sprendimo kategorija 2.4.9. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 4 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Algerdo Urbšio ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, Audronei Stankevičiūtei dalyvaujant prokurorui Andrejui Klimaševskij, nuteistajam M.

Legislator headnote

AI generated

ee299287-89e0-4dff-9c6e-9afcac5ebd12 · Kauno apygardos teismas: Taip pat svarbu, jog nukentėjusysis E. U. buvo stipriai neblaivus, o tai įnešė didelį neapibrėžtumÄ - nebuvo dėl to aiÅ¡ku, kiek dar tęsis visa ta situacija. Skunde teigė, kad žalos, padarytos minėtuoju bÅ«du atidarant duris, dydis yra abejotinas, nepagrįstai per didelis, iki galo nenustatytas (neskirti nei atitinkami ekspertiniai tyrimai tuo klausimu; ar pan.). Beveik tÅ«kstančio litų tariamos žalos mastas yra neįtikėtinas, reikalaujantis iÅ¡samesnio iÅ¡tyrimo ir nagrinėjimo. Pastarosios aplinkybės reikÅ¡mingos sprendžiant ne tik nukentėjusiojo G.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas Jurgis KiškisPranešėjas Jurgis Kiškis             Baudžiamoji byla Nr. 1A-26-290/2014Teisėjas Bronislovas Liatukas             Proceso Nr. 1-23-1-00204-2012-8   Procesinio sprendimo kategorija 2.4.9. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 4 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Algerdo Urbšio ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, Audronei Stankevičiūtei dalyvaujant prokurorui Andrejui Klimaševskij, nuteistajam M.

L., jo gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui, nuteistajam T. Č., jo gynėjui advokatui Edgarui Jautakiui, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams G. U. ir E. U. bei nukentėjusiojo atstovui advokatui Vaclovui Kaminskiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo E. U., nuteistojo T. Č. bei nuteistojo M. L. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo: M. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK)187 str. 1 d., 135 str. 1 d.

– laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. T. Č. nuteistas pagal BK 135 str. 1 d. – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams, atliekant jÄ pataisos namuose.Civiliniai ieÅ¡kiniai patenkinti iÅ¡ dalies: iÅ¡ M. L. nukentėjusiajam G. U. priteista turtinė žala – 968 Lt (devyni Å¡imtai Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuoni litai). Solidariai iÅ¡ M. L. ir T. Č. priteista neturtinę žalÄ nukentėjusiesiems: E. U. – 50 000 Lt (penkiasdeÅ¡imt tÅ«kstančių litų), G.

U. – 10 000 Lt (deÅ¡imt tÅ«kstančių litų). Valstybinės ligonių kasos pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys atmestas.Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : kad M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 187 str. 1 d., 135 str. 1 d. už tai, jog, 2012 m. kovo 4 d., apie 2.00 val., ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), priklausančioje nukentėjusiajam G. U., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia koja iÅ¡spirdamas užrakintas duris, sugadino svetimÄ - G.

U. priklausantį turtÄ - durų staktÄ ir prie jos esančiÄ kambario sienos apdailÄ , padarydamas nukentėjusiajam G. U. 986 Lt turtinę žalÄ . Taip pat 2012 m. kovo 4 d., apie 2.00 val., ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrai su T. Č., sudavė rankomis ir kojomis nukentėjusiajam E. U. ne mažiau kaip 5 smÅ«gius į galvÄ , krÅ«tinę, nugarÄ , padarė nukentėjusiajam E. U. galvos sumuÅ¡imÄ su poodinėmis kraujosruvomis deÅ¡inėje kaktos, smilkinio, virÅ¡ugalvio srityje, deÅ¡inės akies vokuose, kraujosruvÄ po deÅ¡inės akies obuolio jungine, nosies sumuÅ¡imÄ su odos nubrozdinimu veide su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imÄ su kairio plaučio sužalojimu su oro ir kraujo susikaupimu kairėje krÅ«tinplėvės ertmėje, su kraujosruva kairiajame plautyje, dėl kurio nukentėjusiajam E. U. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio skiltinio broncho paÅ¡alinimo E. U. neteko 40 procentų bendro darbingumo.

T. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 135 str. 1 d. už tai, jog 2012 m. kovo 4 d., apie 2.00 val., ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrai su M. L., sudavė rankomis ir kojomis nukentėjusiajam E. U. ne mažiau kaip 5 smÅ«gius į galvÄ , krÅ«tinę, nugarÄ , padarė nukentėjusiajam E. U. galvos sumuÅ¡imÄ su poodinėmis kraujosruvomis deÅ¡inėje kaktos, smilkinio, virÅ¡ugalvio srityje, deÅ¡inės akies vokuose, kraujosruvÄ po deÅ¡inės akies obuolio jungine, nosies sumuÅ¡imÄ su odos nubrozdinimu veide su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imÄ su kairio plaučio sužalojimu su oro ir kraujo susikaupimu kairėje krÅ«tinplėvės ertmėje, su kraujosruva kairiajame plautyje, dėl kurio nukentėjusiajam E. U. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio skiltinio broncho paÅ¡alinimo E. U. neteko 40 procentų bendro darbingumo.

Nuteistojo M. L. gynėjas advokatas Danius Svirinavičius apeliaciniu skundu prašė šį Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo kaltinimÄ dalyje pagal BK 187 str. 1 d. nutraukti, pripažinus, kad kaltinamasis veikė bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygomis, perkvalifikuoti veikÄ iÅ¡ BK 135 str. 1 d. į BK 28 str. 3 d., 4 d. ir 135 str. 1 d. ir remiantis BK 62 str. 2 d. 5 p., 3 d. 3 p. skirti nuteistajam bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu, paskirtÄ bausmę jam suÅ¡velninti, panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje patenkintas nukentėjusiojo G.

U. civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir perduoti G. U. civilinį ieÅ¡kinį spręsti civilinio proceso tvarka bei sumažinti priteistÄ nukentėjusiajam E. U. neturtinės žalos atlyginimÄ iki 15000 Lt (penkiolikos tÅ«kstančių litų).Nuteistojo M. L. gynėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis nėra pilnai pagrįstas. Dėl BK 187 str. 1 d. kaltinimo yra pagrindas taikyti BK 31 str. nuostatas ir M. L. iÅ¡teisinti. Yra faktiniai ir teisiniai pagrindai, Å¡alinantys M.

L. baudžiamÄ jÄ atsakomybę.Taip pat apeliaciniame skunde nurodė, kad nuteistasis M. L. parodė, kad 2012-03-04, po vidurnakčio visi suėjo į buto virtuvę parÅ«kyti ir ten prasidėjo žodinis konfliktas tarp E. U. ir (duomenys neskelbtini). Tada E. U. išėjo iÅ¡ virtuvės. Visi parÅ«kė apie 5 minutes ir norėjo grįžti į kambarį, kuriame vyko iÅ¡gertuvės. M. L. su T. Č. jau ruošėsi eiti namo. Prie kambario durų pastebėjo, kad jos užrakintos. Jie beldė į duris ir įkalbinėjo E. U. jas atidaryti.

Į kambarį nuteistajam buvo būtina patekti, nes jame buvo padėtos visų vaikinų, tame tarpe ir jo, striukės. M. L. ilgai prašė atiduoti striukę. Matydamas, kad nukentėjusysis nesiruošia atidaryti durų, jis koja du ar tris kartus spyrė virš durų spynos. Durų stakta atšoko ir durys atsidarė. M. L. pirmasis įbėgo į kambarį, o jam iš paskos įbėgo T. Č. bei kiti vaikinai. Skunde pažymėjo, kad analogiškus parodymus dėl nurodytųjų aplinkybių davė byloje ir kaltinamasis T.

Č., bei liudytojai R. P., A. M.. Pats nukentėjusysis iÅ¡ esmės neginčijo aplinkybių, kad jis buvo neblaivus užsirakinęs atskirame kambaryje su ten likusiais kaltinamųjų bei liudytojų daiktais ir jų neatidavė. Todėl esant minėtiesiems nukentėjusiojo E. U. veiksmams paties M. L. veiksmai spiriant į kambario duris ir tokiu bÅ«du jas atidarant, kad pasiimti tuo metu bÅ«tinÄ savo turtÄ , bet jas apgadinant, atitinka BK 31 str. nustatytas bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygas. Tokie nukentėjusiojo veiksmai buvo neteisėti.

Jis neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo savintis kitų asmenų, tame tarpe M. L. turtÄ - striukes, mobilaus ryÅ¡io telefono aparatus, kurie buvo bÅ«tini M. L. ir kitiems asmenims - buvo Å¡altas metų laikas (kovo mėnuo, naktis), o jau buvo laikas eiti namo. Pats nukentėjusysis elgėsi pasityčiodamas iÅ¡ kitų, tame tarpe M. L.. Visi jie nukentėjusiojo ilgÄ laikÄ prašė atiduoti bÅ«tinus jiems daiktus, tačiau nukentėjusysis E. U. į tai nereagavo, daiktų negrÄ Å¾ino, o pro duris tik iÅ¡ visų Å¡aipėsi.

Taip pat svarbu, jog nukentėjusysis E. U. buvo stipriai neblaivus, o tai įnešė didelį neapibrėžtumÄ - nebuvo dėl to aiÅ¡ku, kiek dar tęsis visa ta situacija. Skunde teigė, kad žalos, padarytos minėtuoju bÅ«du atidarant duris, dydis yra abejotinas, nepagrįstai per didelis, iki galo nenustatytas (neskirti nei atitinkami ekspertiniai tyrimai tuo klausimu; ar pan.). Beveik tÅ«kstančio litų tariamos žalos mastas yra neįtikėtinas, reikalaujantis iÅ¡samesnio iÅ¡tyrimo ir nagrinėjimo. Pastarosios aplinkybės reikÅ¡mingos sprendžiant ne tik nukentėjusiojo G.

U. ieÅ¡kinio klausimÄ , tačiau turi reikÅ¡mės, ir sprendžiant baudžiamosios atsakomybės pagal BK 187 str. 1 d. klausimÄ . Ä®vertintina ar atidarant bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygomis durims padarytos žalos dydis yra adekvatus ar neadekvatus iÅ¡vengtai žalai, kuomet neapibrėžtÄ laikÄ eilė asmenų bÅ«tų turėję laukti savo daiktų - drabužių ir mobilaus ryÅ¡io telefono aparatų, taigi padarytos žalos dydis tikrai adekvatumu nevirÅ¡ija galimo blogio, kurio buvo iÅ¡vengta. Todėl baudžiamoji byla kaltinimo pagal BK 187 str. 1 dalį dalyje M.

L. atžvilgiu turi bÅ«ti nutraukta, esant Å¡io asmens atsakomybę Å¡alinančiai aplinkybei - bÅ«tinajam reikalingumui (BK 31 str.). Å iuo atveju yra aktualios ir pamatinės baudžiamųjų įstatymų normos. Dėl Å¡ių skundo aplinkybių teigė, jog pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas M. L. kaltinimo epizode pagal BK 187 str. 1 d., pažeidė nurodytÄ sias BK bendrosios dalies normas (BK 2 str. 3 d., 4 d.).Skunde nurodė, kad dėl BK 135 str. 1 d. nurodyto kaltinamo nuteistasis M. L. parodė, kad jis pirmas įbėgo į kambarį ir pamatė E. U., kuris stovėjo be apatinių rÅ«bų.

E. U. deÅ¡inėje rankoje turėjo kirvį mediniu kotu. M. L. stvėrė E. U. už deÅ¡inės rankos, kurioje buvo kirvis, bandė jį griauti, bet nepavyko. T. Č. bandė smÅ«giuoti E. U., bet pataikė į petį. Grumtynių metu E. U. kirviu M. L. įbrėžė i kojÄ , kirvis nukrito ant žemės. T. Č. jį nuspyrė tolyn, o M. L. deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė E. U. i veidÄ . Po to E. U. pasilenkė, M. L. jam sudavė deÅ¡ines kojos keliu į kaktÄ . E. U. nugriuvo ant deÅ¡inės pusės Å¡ono.

M. L. pasiėmė savo striukę. E. U. tuo metu dar gulėjo ant žemės. M. L., pamatęs, kad E. U. siekia kirvio, suÅ¡uko - „Atsargiai!". Tada T. Č., priÅ¡okęs prie nukentėjusiojo, koja iÅ¡spyrė iÅ¡ E. U. deÅ¡inės rankos kirvį. M. L. įspyrė E. U. į sėdmenis ir koja spausdamas nugarÄ prispaudė E. U. prie žemės. Ant stalo buvo peilis, kurį M. L. ranka pastÅ«mė j Å¡onÄ . Daugiau nei pastarasis, nei T. Č. E. U. nesudavė nei vieno smÅ«gio. Kaltinamasis T. Č. davė iÅ¡ esmės tokius pačius parodymus, kaip ir M.

L.. Taip pat skunde pažymėjo, kad nukentėjusysis G. U. negalėjo nei paneigti, nei patvirtinti aktualių kaltinimo epizode pagal LR BK 135 str. 1 d. aplinkybių, nes jis nebuvo tų, Å¡ioje byloje nagrinėjamų įvykių dalyviu. Nukentėjusysis E. U. pripažino, kad jis nagrinėjamų įvykių dienÄ girtavo su nuteistaisiais ir kitais asmenimis prieÅ¡ įvykį vaiÅ¡inosi alkoholiniais gėrimais jo bute, kad buvo užsirakinęs kambaryje, kuriame liko nuteistųjų ir kitų asmenų bÅ«tini daiktai; pripažino, jog jis buvo stipriai neblaivus.

Nors lyginant su kaltinamųjų parodymais atskiras aplinkybes nukentėjusysis ir neigė arba traktavo savaip - neigė šaipęsis iš kitų asmenų iš už užrakintų durų ir specialiai neatidavęs jų daiktų, neigė turėjęs kirvį ir juo kėsinęsis - tačiau kaltinamųjų ir liudytojų parodymais, nukentėjusiojo parodymai paneigti. Taip pat atsižvelgtina į liudytojų A. M., R. P. ir J. A., kaltinamųjų, ir iš dalies liudytojo A. M. parodymus bei objektyvius duomenis (kaltinamojo M.

L. sužalojimas) ir, kad yra nustatyta būtinosios ginties nuo paties nukentėjusiojo E. U. veiksmų situacija. To nepaneigia ir nukentėjusiojo E. U. parodymai, o taip pat nagrinėjamų įvykių metu nukentėjusiojo bute buvusių kitų asmenų - liudytojų R. P., J. A. parodymai, bei kiti byloje surinkti ir apylinkės teismo išnagrinėti įrodymai.Apeliaciniame skunde teigė, kad apylinkės teismas įrodymus byloje įvertino pažeidžiant BPK reikalavimus, tame tarpe, šio Kodekso 20 str. nuostatas, todėl padarė nepilnai teisingas ir ne iki galo pagrįstas išvadas, neįvertino buvusios kaltinamiesiems būtinosios ginties situacijos ir neteisingai išsprendė nuteistojo M.

L. kaltės klausimÄ , neteisingai (nepagrįstai per griežtai) kvalifikavo pastarojo veikÄ . IÅ¡ iÅ¡dėstytų faktinių apeliacijos pagrindų seka iÅ¡vada, jog apylinkės teismo nuosprendžio apkaltinamoji dalis ne tik epizode pagal BK 187 str. 1 d., bet ir kaltinimo epizode pagal BK 135 str. neatitinka BPK 20 str. reikalavimų. Apylinkės teismas iÅ¡ esmės atsižvelgė tik į nukentėjusiojo parodymų atskirÄ dalį. Tačiau ir vertindamas nukentėjusiojo parodymus teismas pažeidė BPK 20 str. reikalavimus, ir privalomosios teisminės praktikos nuostatas, nes savo iÅ¡vadas parėmė akivaizdžiomis prielaidomis.

Tuo tarpu į pačių kaltinamųjų ir liudytojų parodymus apylinkės teismas neatsižvelgė, spręsdamas M. L. kaltės klausimÄ .Skunde nurodė, kad įvertinus kaltinamųjų nuosekliai nurodytas aplinkybes apie nukentėjusiojo E. U. neteisėtus veiksmus ir jo stovį (dėl nukentėjusiojo neblaivumo jo veiksmai buvo sunkiai numatomi) byloje yra nenuginčytina bÅ«tinosios ginties padėtis (BK 28 str.) Tačiau įvertinant nukentėjusiajam padarytÄ sveikatos sutrikdymÄ , taip pat kaltinamųjų veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu intensyvumÄ ir mechanizmÄ , galima jų atsakomybė už bÅ«tinosios ginties ribų virÅ¡ijimÄ .

IÅ¡ to seka iÅ¡vada, kad pagrindiniame kaltinimo epizode (pagal BK 135 str.) M. L. veika daugiausia gali bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 28 str. 3 d., 4 d. ir 135 str. 1 d., o skiriant jam bausmę taikytinos BK 62 str. nuostatos ir bausmė nuteistajam Å¡velnintina.Skunde pažymėjo, kad bausmė M. L. apylinkės teismo nuosprendyje paskirta neteisingai, nes jo veika yra netinkamai kvalifikuota. Vertinant M. L. veikÄ pagal BK 28 str. 3 d., 135 str., turėtų bÅ«ti taikomos imperatyvios BK 62 str. 3 d. normos, kurios sudaro pagrindÄ jeigu jau ne paskirti Å¡velnesnę bausmės rūšį (sakykime, laisvės apribojimÄ ar pan.), tai bent jau paskirti mažesnę bausmę, nei BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatyta mažiausia bausmė.

Taip pat apylinkės teismas skirdamas nuteistajam M. L. bausmę, neįvertino neteisėto nukentėjusiojo elgesio, kai bÅ«tent dėl jo ir kilo konfliktas. Todėl yra aktualios BK normos t.y. 59 str. 1 d. 9 p., 10 p. ir apylinkės teismo nuosprendžio iÅ¡vada, kad nėra lengvinančių atsakomybę aplinkybių nepagrįsta. Abejotinas yra sunkinančios aplinkybės inkriminavimas nuteistajam M. L. nuosprendyje nurodant, jog jo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas neblaivus.

Baudžiamojo įstatymo normos Å¡iuo atveju nėra imperatyvios. Tai yra, net jeigu nusikalstama veika padaroma neblaiviame stovyje, teismas nebÅ«tinai privalo tÄ aplinkybę laikyti sunkinančia kaltininko atsakomybę aplinkybe. Teismas tokiais atvejais turi atsižvelgti į byloje nustatytÄ aplinkybių visetÄ . Kadangi Å¡iuo atveju nagrinėjamoje byloje eina kalba apie veikÄ prieÅ¡ asmenį (pagrindinėje kaltinimo dalyje), tokiu atveju svarbu įvertinti ir paties nukentėjusiojo elgesį, visÄ tos kaltinamajam inkriminuotos veikos kontekstÄ .

Byloje nustatytos tokios faktinio pobÅ«džio aplinkybės, kurios sudaro pagrindÄ neinkriminuoti nuteistajam M. L. sunkinančios jo atsakomybę aplinkybės. Apylinkės teismas neįvertino byloje nustatytų svarbių aplinkybių, kad M. L. praeityje neteistas, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , yra gana jauno amžiaus žmogus, bylos procese elgėsi tinkamai - davė iÅ¡samius parodymus, gailėjosi ir gailisi dėl kilusių pasekmių nukentėjusiajam, pastarojo atsiprašė, atlygino žalÄ ligonių kasoms. Apeliaciniame skunde nuteistojo M.

L. gynėjas taip pat teigė, jog nukentėjusiųjų pareikšti civiliniai ieškiniai yra pernelyg dideli. Neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam E. U. dydį nuteistasis M. L. įvertina 15 000 litų, o nukentėjusiojo G. U. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos (durų sugadinimo) atlyginimo yra nepagrįstas. Nukentėjusiajam G. U. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, priteistas neteisingai (nepagrįstai ir neteisėtai) nėra patikimų turtinės žalos įrodymų, o nukentėjusiojo nurodomas ieškinio dydis yra abejotinas, neįtikinamas, nerealus, bandomas pagrįsti tik vienašališkai nukentėjusiojo gautų dokumentų pagrindu.

Taip pat atsižvelgtina į liudytojo A. M. parodymus, kad nagrinėjamo įvykio metu buvo sugadinta tik durų staktos lentelė, kuri atšoko, o sienos įtrūkimas buvo nuo senų laikų. Todėl ši ieškinio dalis galėtų būti sprendžiama tik civilinio proceso tvarka. Nepagrįstai nukentėjusiajam G. U. priteistas ir neturtinės žalos dėl jo sūnaus E. U. sužalojimo atlyginimas. Nukentėjusiojo sūnus E. U. yra suaugęs, pilnametis vyras ir pagal LR civilinio kodekso nuostatas (kurios gali būti tiesioginiu teisiniu pagrindu sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus) neturtinės žalos atlyginimas galimas tik E. U., bet ne jo tėvui, todėl apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kurioje nukentėjusiajam G.

U. priteistas neturtinės žalos atlyginimas dėl jo pilnamečio sÅ«naus sužalojimo, turi bÅ«ti panaikinta. O nukentėjusiojo G. U. ieÅ¡kinio reikalavimai tiksliai paskaičiuoti gali bÅ«ti tik jo ieÅ¡kinį perdavus spręsti civilinio proceso tvarka. Neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam G. U. priteisimas neatitinka LR civilinio kodekso nuostatų, ir yra nepakankamai apskaičiuotas ir pagrįstas, nes įvertinus paties nukentėjusiojo E. U. neteisėtÄ , provokuojantį elgesį, tapusį nagrinėjamo įvykio priežastimi, nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra per didelis ir turi bÅ«ti sumažintas.

Nuteistasis T. Č. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nuosprendį, ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Nuteistojo nuomone Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nuosprendis jo atžvilgiu yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jame teismo iÅ¡dėstytos iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, nuosprendis suraÅ¡ytas nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymų, jame padarytos iÅ¡vados dėl jo kaltumo nepagrįstos iÅ¡samiai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Pagal BPK 241 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ nuostatÄ , teismas privalo taikyti visas įstatymų numatytas priemones, kad bylos aplinkybės bÅ«tų iÅ¡tirtos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai. Kauno apylinkės teismas pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ teisę į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ . Byloje nėra duomenų, kad teisėjas, nagrinėdamas bylÄ , turėjo iÅ¡ankstinį nusistatymÄ ar buvo tendencingas, tačiau neÅ¡aliÅ¡ko teismo nuostata apima ne tik subjektyvųjį teismo neÅ¡aliÅ¡kumÄ .

Teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas ir objektyviai, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ su tuo susijusiÄ abejonę, o tai reiÅ¡kia, kad teismas privalo užtikrinti, jog procesas bÅ«tų organizuojamas, proceso veiksmai bÅ«tų atliekami taip, kad proceso metu negalėtų susidaryti įspÅ«dis, jog bylÄ nagrinėjantis teismas yra vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. To bylos nagrinėjimo metu, nebuvo pasiekta. BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Å iÄ nuostatÄ pirmosios instancijos teismas pažeidė. Byloje priimtas procesinis dokumentas - nuosprendis - neatitinka BPK 302-307 straipsniuose numatytų reikalavimų. Beveik visa nuosprendžio apraÅ¡omoji dalis, su nežymiais pakeitimais, nukopijuota nuo kaltinamojo akto. Minėtos aplinkybės leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamÄ jį nuosprendį grindė remdamasis ne teisiamajame posėdyje tiesiogiai iÅ¡tirtais įrodymais, bet ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, todėl darytina iÅ¡vada, kad Kauno apylinkės teismas, priėmęs apkaltinamÄ jį nuosprendį, nebuvo neÅ¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja prasme ir tai nesiderina su BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 44 straipsnio 5 dalyje ir 301 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais reikalavimais.

Tokie pirmosios instancijos teismo veiksmai reiÅ¡kia esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimÄ (BPK 326 str. 1 d. 4 p.), dėl ko skundžiamas nuosprendis negali bÅ«ti laikomas teisėtu.Nuteistasis T. Č. skunde pažymėjo, kad teismo iÅ¡vados yra nemotyvuotos, nuosprendyje tik iÅ¡dėstyti įrodymai ir konstatuota, jog jis padarė inkriminuotus veiksmus, tačiau įrodymų analizė neatlikta, nenurodyta, kokie duomenys ir kaip patvirtina konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Teismas neįvertino, kad nukentėjusysis E. U. buvo labai girtas, jo veiksmai buvo neadekvatÅ«s, jis užsirakino ir neįleido į kambarį kitų asmenų pasiimti striukių, nusirengė nuogai, keikėsi ir įžeidinėjo kitus.

Visų liudytojų parodymai apie minėtas aplinkybės sutampa su jo ir M. L. parodymais. Byloje yra prieÅ¡taravimas dėl kirvio buvimo pas E. U. tuo metu, kai durys į kambarį buvo iÅ¡laužtos. Tiek jis, tiek M. L. nuosekliai tvirtino, kad E. U. turėjo rankose kirvį ir nors nukentėjusysis tai neigia, Å¡iÄ aplinkybę iÅ¡ dalies patvirtino liudytojas A. M., kuris parodė matęs, kad (duomenys neskelbtini) kažkÄ laikė rankoje. Detaliau Å¡ios svarbios aplinkybės teismas netyrė. Vertinant įrodymų visumÄ , teismas turėjo pagrindÄ padaryti iÅ¡vadÄ , kad E. U. turėjo kirvį rankose, kuriuo sužalojo M.

L.. Nusikaltimo sudėties požymių visuma (objektyvieji požymiai - veika, padariniai, priežastinis ryÅ¡ys ir subjektyvieji požymiai- kaltė, motyvas tikslas) yra bÅ«tinas teisinis pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir tiksliai kvalifikuoti veikÄ . Teismas neįvertino reikÅ¡mingos aplinkybės, kad fizinis smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu buvo pavartotas neturint tikslo jo sunkiai sužaloti, o tik sukelti fizinį skausmÄ ir buvo nukreiptas siekiant atimti iÅ¡ jo kirvį, kurį jis turėjo rankose ir kuriuo sužalojo M.

L.. Å ios aplinkybės turi reikÅ¡mės jo ir M. L. veikų kvalifikacijai, todėl subjektyviosios pusės požymio analizė leistų individualizuoti ir teisingai kvalifikuoti kiekvieno kaltinamojo veikÄ . Nuosprendyje nėra padaryta jokios įrodymų analizės ir iÅ¡vadų dėl subjektyviosios, o ir kitų požymių jų veikose buvimo, todėl neaiÅ¡ku, kuo remiantis teismas padarė iÅ¡vadÄ apie jų veiksmų bendrumÄ . Nuosprendyje iÅ¡ viso nepasisakoma dėl nusikaltimo, numatyto BK 135 str. 1 d., sudėties požymių buvimo jo veikoje, o tik formaliai nurodyta, kad veika teisingai kvalifikuota pagal minėtÄ straipsnį.Nuteistas T.

Č. skunde taip pat teigė, kad specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1019/12(02) konstatuota, kad nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Pirmos instancijos teismas teisminio nagrinėjimo metu neapklausė specialisto apie sužalojimų atsiradimo mechanizmÄ , pačioje iÅ¡vadoje taip pat nėra duomenų koks sunkaus sveikatos sutrikdymo atsiradimo mechanizmas.Skunde pažymėjo, kad byloje galima nustatyti kiekvieno iÅ¡ kaltinamųjų padarytus konkrečius veiksmus, ir juos individuliai įvertinti. Byloje yra duomenys (M.

L. ir jo parodymai), kad M. L. koja kelis kartus spyrus į duris, šios staiga atsidarė ir pataikė į E. U., nes jis stovėjo arti. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir neįvertino byloje esančių duomenų apie tai, kad M. L. prišokęs prie nukentėjusiojo koja išspyrė iš E. U. dešinės rankos kirvį, įspyrė E. U. į sėdmenis ir koja spausdamas iš viršaus E. U. krūtinę ir petį prispaudė jį prie grindų. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad yra ne mažiau kaip du sunkaus sveikatos sužalojimo atsiradimo mechanizmai, o duomenų paneigiančių, kad ne taip buvo sunkiai sutrikdyta E. U. sveikata, nėra.

Tik apklausus specialistÄ galima nustatyti ar sunkus sveikatos sutrukdymas galėjo bÅ«ti padarytas esant minėtomis aplinkybėmis. Jeigu bÅ«tų nustatyta, kad E. U. krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas galėjo bÅ«ti padarytas gavus smÅ«gį durimis arba M. L. koja suspaudus E. U. krÅ«tinę, tokiu atveju nebÅ«tų pagrindo daryti iÅ¡vados apie jo ir M. L. veiksmų bendrumÄ , nes jie vienu atveju, net nebuvo patekę į kambarį, kuriame buvo E. U., o antru atveju, sunkus sužalojimas galėjo atsirasti dėl konkrečių M.

L. veiksmų. Visais atvejais yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ apie tyčios (tiesioginės, netiesioginės) jo ir M. L. veiksmuose nebuvimÄ ir atitinkamai kvalifikuoti veikas. Visi kiti E. U. nustatyti sužalojimai yra nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl jo veika turėjo bÅ«ti kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d. Teismas taip pat neįvertino, kad byloje nėra jokių duomenų, kad jis su M. L. bendrais veiksmais turėjo tikslÄ sunkiai sužaloti E. U.. Byloje esantys duomenys leidžia teigti, kad jo veiksmai buvo tyčiniai tik siekiant nukentėjusiajam sukelti fizinį skausmÄ turint tikslÄ atimti kirvį, kuriuo E. U. grasino jam ir M.

L., o pastarÄ jį ir sužalojo. Jo manymu visos Å¡ios nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas neįvertino įrodymų visumos, todėl padarytos iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo nepilnai ir nevisapusiÅ¡kai, todėl padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus (BPK 20 str. 3, 5 d.). Jeigu bÅ«tų nustatyta, kad jo veiksmuose nėra BK 135 str. 1 d. požymių ir nėra jo bei M. L. bendrų veiksmų, atitinkamai įvertinant teismų praktikÄ turėtų bÅ«ti sprendžiamas klausimas ir dėl civilinio ieÅ¡kinio (solidarios prievolės ir ieÅ¡kinio dydžio).Nukentėjusysis E. U. apeliaciniu skundu prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį, t.y. sutinkamai su LR BK 61 str. 2 d. nuostatomis M.

L. ir T. Č., skirti 6 (Å¡eÅ¡is) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose, o pareikÅ¡tÄ 150 000 Lt. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Jis su Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu nesutinka, nes teismas nepagrįstai paskyrė per Å¡velniÄ bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , reglamentuojantį bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str., 61 str.), neobjektyviai ir neteisingai įvertino nustatytas byloje faktines aplinkybes, todėl priėmė neteisingÄ nuosprendį, bei nepagrįstai priteisė per maÅ¾Ä pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio dalį.

Nukentėjusysis nurodo, kad M. L. ir T. Č. pripažinti kaltais padarę sunkų nusikaltimÄ (BK 11 str. 5 d.) už kurį numatoma, iÅ¡skirtinai, tik laisvės atėmimo bausmė iki deÅ¡imt metų. Lietuvos Respublikos BK 61 str. nustato bausmės skyrimo taisykles. Å iuo atveju teismas teisingai įvertino, jog nėra nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o yra tik jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kadangi nusikaltimÄ jie padarė bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo tiesioginės įtakos nusikaltimo padarymui, tačiau nevertino aplinkybės, jog nuteistieji nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismo posėdžio metu padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas kaltais neprisipažino, todėl nepagrįstai jiems paskyrė Å¡velnias laisvės atėmimo bausmes, - žemiau bausmės vidurkio, numatyto BK 135 str. 1 d. sankcijoje.

Be to skunde nurodė, kad neturtinė žala yra nustatoma atsižvelgiant į LR CK 6.250 str. 2 d., taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 3 K-j 03/2009). Skunde pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiÅ¡kęs civilinį ieÅ¡kinį 150000 litų neturtinei žalai atlyginti, o teismas nepagrįstai priteisė per maÅ¾Ä civilinį ieÅ¡kinį. Jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų fizinių sužalojimų gydėsi Kauno klinikose.

Padarytų fizinių, moralinių ir psichologinių sužalojimų liekamuosius reiÅ¡kinius jaučia ir dabar. Å iuo metu, dėl naujai atsiradusios psichologinės ligos, ambulatoriÅ¡kai gydosi Kauno Å ilainių poliklinikos Psichikos sveikatos centre. Jam nustatyta psichologinė liga, kuriÄ oficialiai pripažino III lygio psichiatrai iÅ¡ KMUK Psichiatrijos klinikos ir II lygio psichiatrai ir psichologai iÅ¡ Å ilainių Psichiatrijos centro. Nustatyta diagnozė ir paskirtas gydymas. Jis yra pažeistas psichologiÅ¡kai, gydosi bei reikės gydytis ir ateityje.

Dėl to turės didelių sunkumų gyvenime. Taip pat yra traumuotas fiziÅ¡kai, niekada negalės sportuoti, plaukioti, nardyti, bėgioti, o kai susilauks vaikų, negalės pilnai viskuo aprÅ«pinti, nes negali dirbti pagal specialybę. IÅ¡gyventi iÅ¡ paÅ¡alpos yra neįmanoma. Jau metus gauna 350 Lt. paÅ¡alpÄ , o galėjo, kas mėnesį uždirti 10 kartų daugiau. Kai ieÅ¡kojo darbo - visi darbdaviai apsidžiaugdavo sužinoję apie jo sugebėjimus ir specialybę, tačiau sužinoję apie fizinę bÅ«klę, dirbti nepriimdavo.

Patirta netiesioginė finansinė žala nuo įvykio datos iki Å¡ios dienos jau siekia apie 35 000 Lt. Jis prarado norÄ bendrauti ir susipažinti su naujais žmonėmis, taip sumažėjo bendravimo galimybės, neturės galimybių gyventi pilnavertį gyvenimÄ . PraÅ¡o atsižvelgti į naujai iÅ¡kilusias aplinkybes - į atsiradusiÄ psichinę ligÄ bei kitas paminėtas aplinkybes tokias kaip fizinė negalia ir moralinė skriauda. Kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjo praneÅ¡imÄ , nuteistųjų ir jų gynėjų praÅ¡ymus apeliacinius skundus tenkinti, o nukentėjusiojo atmesti, nukentėjusiojo E. U. ir jo atstovo praÅ¡ymus nukentėjusiojo apeliacinį skundÄ tenkinti, o nuteistųjų skundus atmesti, nukentėjusiojo G.

U. praÅ¡ymÄ E. U. skundÄ tenkinti, o nuteistųjų skundus atmesti, prokuroro praÅ¡ymÄ visus apeliacinius skundus atmesti bei iÅ¡analizavusi visas bylos aplinkybes ir įvertinusi visus įrodymus, kolegija padarė iÅ¡vadÄ , kad apeliaciniai skundai yra nepagrįsti, todėl atmestini. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai sprendė veikos kvalifikavimo, kaltės, bausmės klausimus, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.).

Esminių Lietuvos Respublikos BPK pažeidimų, nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ , nepadaryta.Dėl nuteistojo M. L. gynėjo Daniaus Svirinavičiaus apeliacinio skundoPirmosios instancijos teismas, spręsdamas M. L. kaltės dėl jam inkriminuotų veiksmų klausimÄ ir priimdamas sprendimÄ pripažinti jį kaltu, rėmėsi paties M. L., nukentėjusiųjų E. U., G. U., liudytojų R. P., J. A., P. Ž., E. Navicko, D. B., J. I., A. M., parodymais, M. L. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, 2012-05-03 daiktų apžiÅ«ros protokolu, 2012-04-19 specialisto iÅ¡vada, kita bylos medžiaga, kÄ Ä¯rodymų visete vertino kaip įrodymus, pagrindžiančius nusikalstamos veikos sudėties buvimÄ M.

L. veiksmuose.Apeliaciniame skunde praÅ¡oma dėl kaltinimo pagal BK 187 str. 1 d. taikyti BK 31 str. nuostatas. Å iame straipsnyje yra įtvirtintas bÅ«tinasis reikalingumas, kaip viena iÅ¡ aplinkybių, Å¡alinančių baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BK 31 str. 1 d. nurodoma, kad asmuo neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus už veikÄ , kuriÄ jis padarė siekdamas paÅ¡alinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu Å¡is pavojus negalėjo bÅ«ti paÅ¡alintas kitomis priemonėmis, ir padaryta žala yra mažesnė už tÄ , kurios siekta iÅ¡vengti.

IÅ¡ Å¡io įstatymo formuluotės matyti, kad baudžiamoji atsakomybė už padarytÄ veikÄ paÅ¡alinama tik tada, kai nustatomos bÅ«tinojo reikalingumo teisėtumo sÄ lygos: pavojus baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms turi bÅ«ti realus ir akivaizdus, Å¡is pavojus negali bÅ«ti paÅ¡alintas kitomis priemonėmis, padaryta žala yra mažesnė už tÄ , kurios siekta iÅ¡vengti. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad Å¡iuo atveju nebuvo jokio realaus gresiančio pavojaus nuteistojo ar visuomenės interesams, t. y. byloje nėra duomenų, kad E. U. neatidavus daiktų kaltinamiesiems, ar visuomenei dėl to grėstų pavojus.

Tuo tarpu byloje iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad nuteistasis M. L. įvykio metu buvo agresyvus ir neblaivus, o prieÅ¡ tai buvo kilęs konfliktas virtuvėje dėl ko nukentėjusysis užsirakino kambaryje, kuriame buvo kaltinamųjų asmeniniai daiktai, tik siekdamas iÅ¡vengti muÅ¡tynių. Taigi akivaizdu, kad Å¡iuo atveju nebuvo jokio realaus gresiančio pavojaus nuteistojo ar visuomenės interesams, todėl nėra ir pagrindo pateisinti apelianto veiksmus. Dėl Å¡ių aptartų aplinkybių nėra jokio pagrindo tenkinti nuteistojo praÅ¡ymÄ ir taikyti jam BK 31 str. nuostatas.

Taip pat apeliaciniame skunde praÅ¡oma dėl kaltinimo numatyto BK 135 str. 1 d. taikyti BK 28 str. nuostatas. Kolegija pažymi, kad pagal BK 28 straipsnio 1 dalį nustatytÄ teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo iÅ¡vengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalies prasme asmuo neatsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Taikant ir aiÅ¡kinant Å¡iÄ nuostatÄ teismų praktikoje bÅ«tinÄ ja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes (kasacinės nutartys Nr. 2K-558/2006, 2K-342/2006, 2K-627/2007, 2K-186/2008, 2K-336/2008, 2K-487/2009 ir kt.). Kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje.

Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tai reiškia, kad besiginančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra išreikštas išoriškai, t. y. toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ar kitaip justi, patirti tokio elgesio padarinius.

Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiÅ¡kai aiÅ¡ki. Kėsinimosi ypatybės (ginamų vertybių svarba, puolimui naudojamos priemonės, veiksmų jėga, intensyvumas ir pan.) nulemia ir gynybÄ sudarančių veiksmų bei jų padarinių teisėtumo vertinimÄ . Taip pat net ginantis negali bÅ«ti peržengtos bÅ«tinosios ginties ribos, kurių turinys atskleidžiamas BK 28 straipsnio 3 dalyje. BÅ«tinosios ginties ribos peržengiamos, kai yra visos bÅ«tinos sÄ lygos vienu metu:

a) nužudymas arba sunkus sveikatos sutrikdymas;

b) tai padaroma tiesiogine tyčia (besiginantysis suvokia, jog gynybai nėra būtini tokie padariniai, tačiau jų nori ir siekia;

c) gynyba aiÅ¡kiai neatitinka kėsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo. Net ir esant visoms Å¡ioms bÅ«tinoms sÄ lygoms vienu metu, įstatymas numato du atvejus, kuriems esant nepripažįstama, jog peržengtos bÅ«tinosios ginties ribos. Neužtraukia baudžiamosios atsakomybės veikimas, kai:

a) bÅ«tinosios ginties ribos peržengtos dėl didelio sumiÅ¡imo ar didelio iÅ¡gÄ sčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis;

b) ginantis nuo įsibrovimo į bÅ«stÄ padaryta veika. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, nukentėjusysis E. U., pirmas nepuolė kaltinamųjų kirviu, jis buvo užsirakinęs kambaryje, kas netgi atvirkščiai rodo jo gynybinę pozicijÄ . Atsižvelgiant į apeliacinio skundo motyvus pažymėtina, kad kaltinamiesiems nebuvo nuo ko gintis, bei į tai, kad kaip teigia kaltinamasis M. L. nukentėjusiojo veiksmai dėl neblaivumo buvo sunkiai numatomi, tačiau kaltinamieji galėjo laisvai iÅ¡eiti iÅ¡ nukentėjusiojo buto, jiems nebuvo užkirstas kelias pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos.Apylinkės teismas, skirdamas bausmę M.

L., atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padaryti nesunkus ir sunkus nusikaltimai), į tai, kad abi nusikalstamos veikos padarytos tyčia, į tai, kad abu nusikaltimai yra baigtiniai, į M. L. asmenybę (neteistas, tačiau anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės nereabilituojančiais pagrindais, nedirba), į tai, kad pilnai atlygino Valstybinei ligonių kasai nukentėjusiojo gydymo iÅ¡laidas, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o tik jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.Teisėjų kolegijos nuomone, bausmė parinkta tinkama, ji užtikrins teisingumo principo įgyvendinimÄ bei leis pasiekti bausmės tikslus.Apeliaciniu skundu teigiama, kad nukentėjusiųjų civiliniai ieÅ¡kiniai yra per dideli ir praÅ¡oma juos mažinti.Apylinkės teismas pagrįstai įvertino nukentėjusiojo G.

U. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, nes teismui buvo pateikti atitinkami dokumentai, pagrindžiantys civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala gali pasireikšti tiek fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.), tiek dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir pan.) padariniais.

Atkreiptinas dėmesys, kad tiek fizinio, tiek dvasinio pobÅ«džio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiÅ«riu, t. y. kokiÄ Ä¯takÄ jie turės nukentėjusiojo visuomeninei, profesinei, kÅ«rybinei veiklai, Å¡eiminiams santykiams ir pan. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, sveikatos grÄ Å¾inimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-200/2010, 2K-551/2013).

Apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis E. U. patyrė didžiulę žalÄ sveikatai su liekamojo pobÅ«džio reiÅ¡kiniais, iÅ¡ esmės pasikeitė jo gyvenimo kokybė: po įvykio jam buvo atlikta sudėtinga operacija, gydytas reanimacijos skyriuje, nuolat turi vartoti vaistus, žymiai pablogėjo bendravimo galimybės, negali dirbti sunkaus fizinio darbo (neteko 40 proc. bendro darbingumo). Nustatė, kad patirta žala yra didelė. Taip pat sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis G.

U. patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus dėl to, kad buvo sunkiai sužalotas jam artimas žmogus – sÅ«nus, į tai, kad Å¡iuo metu jis turi rÅ«pintis sÅ«numi, teikti jam visokeriopÄ pagalbÄ . Pagrįstai nustatė, kad nukentėjusysis G. U. patyrė neturtinę žalÄ . Atsižvelgiant į nuosprendyje iÅ¡dėstytus motyvus, nukentėjusiųjų E. U. ir G. U. civiliniai ieÅ¡kiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡nagrinėti atsižvelgiant į visus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 str. 2 d. ir nukentėjusiesiems priteisti neturtinės žalos dydžiai atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus.

Civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos priteisti nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės materialinės teisės normų.Dėl nuteistojo T. Č. apeliacinio skundoApeliaciniu skundu T. Č. teigia, kad nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, kad neatitinka baudžiamajame įstatyme keliamų reikalavimų.Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Kolegija konstatuoja, kad Å¡iuos įstatymo reikalavimus teismas taikė tinkamai, įrodymus vertino iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai, pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, pagrįstai T.

Č. pripažino kaltu už nusikalstamos veikos padarymÄ ir skyrė jam bausmę. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Kaip minėta anksčiau, BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad įrodymus teisėjai vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolas ir priimto nuosprendžio turinys rodo, kad BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų patikrinimo, vertinimo taisyklių buvo laikomasi. Visos bylos aplinkybės ištirtos ir įvertintos tinkamai. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Šių reikalavimų teismas nepažeidė.

Teismas nuosprendyje nurodė, kokie įrodymai patvirtina apelianto kaltumÄ , nurodė iÅ¡vadas ir motyvus, kodėl jis kaltas nusikalstamos veikos padarymu. Nėra pagrindo nesutikti su teismo iÅ¡vada, kad T. Č. padarė sunkų nusikaltimÄ . Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas specialisto suraÅ¡iusio iÅ¡vadÄ Nr. G 1019/12(02) nepaklausė kokiu mechanizmu buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi anot jo kaltinamajam M. L. kelis kartus spyrus koja į duris, Å¡ios pateikė į nukentėjusįjį E. U., taip pat vėliau kaltinamasis M.

L. koja spaudė nukentėjusįjį iÅ¡ virÅ¡aus krÅ«tinę ir petį, todėl tai galėjo sukelti sunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymÄ . AukÅ¡tesnės instancijos teismas pažymi, kad teisiamųjų posėdžių metu Å¡alys turi bÅ«ti aktyvios, įrodinėti jų argumentus pagrindžiančias aplinkybes, todėl nuteistasis T. Č. ar jo gynėjas galėjo nevaržomai užduoti klausimus specialistui.Nuteistasis taip pat nurodė, kad tyčia siekė sukelti nukentėjusiajam tik fizinį skausmÄ , tačiau neturėjo tikslo sunkiai sužaloti nukentėjusįjį.

Kolegija konstatuoja, kad kaltinamojo veiksmai vertinami, kaip neapibrėžta tyčia.  Neapibrėžta tyčia yra tada, kai asmuo padaro žymiai didesnes pasekmes negu planavo, o tokiu atveju veika vertinama pagal padarytas pasekmes.Dėl nukentėjusiojo E. U. apeliacinio skundoNukentėjusysis skunde teigė, kad nuteistiesiems buvo paskirtos per švelnios bausmės, nes buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dėl kaltinamajam M. L. paskirtos bausmės pagrįstumas buvo aptartas nagrinėjant nuteistojo M.

L. gynėjo apeliacinį skundÄ , todėl teismas dar kartÄ to paties nekartoja.Apygardos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę T. Č. atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas sunkus nusikaltimas), į tai, kad nusikalstama veika padaryta tyčia, į tai, kad nusikaltimas yra baigtinis, į T. Č. asmenybę (neteistas, dirba), į tai, kad pilnai atlygino Valstybinei ligonių kasai nukentėjusiojo gydymo iÅ¡laidas, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , į vienÄ kaltinamojo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę.

Teisėjų kolegijos nuomone, bausmė parinkta tinkama, ji užtikrins teisingumo principo įgyvendinimÄ bei leis pasiekti bausmės tikslus.Nukentėjusysis E. U. skunde taip pat teigė, kad teismas jam priteisė nepagrįstai maÅ¾Ä civilinį ieÅ¡kinį, tačiau teismas apie civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumÄ pasisakė nagrinėjant nuteistojo M. L. apeliacinį skundÄ , todėl dar kartÄ to pateis kartoti nėra jokio tikslo ir pagrindo.Kolegija įvertinusi visas Å¡ias aplinkybes padarė iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas, todėl jį nei keisti, nei tuo labiau naikinti apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytais argumentais ir motyvais nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p n u t a r ė : Nuteistojo M. L. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus, nuteistojo T. Č. ir nukentėjusiojo E. U. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos primininkas                                                      Jurgis Kiškis Teisėjai:                                                                           Algerdas Urbšys                                                                                                                           Valdas Vitunskas