Legislator Case Law & Legislation
ee2933eb-69a7-4be1-9b7b-1cd64225d2be AI generated

ee2933eb-69a7-4be1-9b7b-1cd64225d2be · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number ee2933eb-69a7-4be1-9b7b-1cd64225d2be
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Administracinio nusižengimo byla Nr. II-322-270/2018 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01263-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.19.2; 21.10.4 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2018 m. rugsėjo 28 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas, sekretoriaujant RÅ«tai Purickaitei, dalyvaujant skundÄ padavusiam V. B., jo atstovui advokatui Pauliui Miliauskui, Valstybinės miÅ¡kų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovui Sigitui Kvedarui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs V.

Legislator headnote

AI generated

ee2933eb-69a7-4be1-9b7b-1cd64225d2be · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Taigi, iÅ¡ minėto punkto reikalavimo akivaizdu, kad vyriausiasis inžinierius vykdo tik kontrolės funkcijÄ . Savo pareigÄ kontroliuoti girininko atliekamÄ darbÄ bÅ«tent miÅ¡ke PareiÅ¡kėjas atliko, kiek tai yra operatyviai įmanoma. Kadangi atlikdamas savo darbo funkcijas PareiÅ¡kėjas didžiÄ jÄ laiko dalį, prieÅ¡ingai nei girininkas, praleidžia ne tiesiogiai miÅ¡ke, darytina iÅ¡vada, kad PareiÅ¡kėjas negali atsakyti už girininkui Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytų pareigų nevykdymÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Administracinio nusižengimo byla Nr. II-322-270/2018 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01263-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.19.2; 21.10.4 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2018 m. rugsėjo 28 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas, sekretoriaujant RÅ«tai Purickaitei, dalyvaujant skundÄ padavusiam V. B., jo atstovui advokatui Pauliui Miliauskui, Valstybinės miÅ¡kų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovui Sigitui Kvedarui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs V.

B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Valstybinės miÅ¡kų tarnybos MiÅ¡kų kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto 2018 m. balandžio 30 d. nutarimo Nr. VMT-ANR_N-32-2018 panaikinimo, n u s t a t ė : Valstybinės miÅ¡kų tarnybos MiÅ¡kų kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto 2018 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. VMT-ANR_N-32-2018 V. B. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 271 straipsnio 4 dalį dėl to, kad, atliekant neplaninį VÄ® Valstybinių miÅ¡kų urėdijos Vilniaus regioninio padalinio Verkių girininkijos einamųjų kirtimų kokybės patikrinimÄ , nustatyta, kad 2017 m.

Verkių girininkijoje einamųjų kirtimų biržėse (39 kv. 7, 9, 10, 11, 12 skl., 29 kv. 19 skl.) valksmai tiesÅ«s, sudaro statų kampÄ su keliais, kvartalinėmis; biržėje paliktos likvidinės Å¡akos įvairaus ilgio ir skersmens asortimentai. Vyriausiasis inžinierius V. B. pagal VÄ® Vilniaus miÅ¡kų urėdijos miÅ¡kų urėdo 2013 m. rugpjūčio 30 įsakymu Nr. V-186 patvirtintų vyriausiojo inžinieriaus pareiginių nuostatų 19,21,22 punktų reikalavimus netikrino pagal savo kompetencijÄ medienos ruoÅ¡os veiklos, nekontroliavo medienos ruoÅ¡os atliekamų paslaugų atitikimo biržių eksploatavimo technologinių kortelių reikalavimams, neorganizavo savalaikio medienos likučių iÅ¡vežimo.

Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 patvirtintų (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. D1-690 redakcija) MiÅ¡ko kirtimų taisyklių 55.5 ir 70 punktų reikalavimus (b. l. 32-33). V. B. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nutarimÄ ir atlyginti patirtas bylos nagrinėjimo teisme iÅ¡laidas. Skunde pareiÅ¡kėjas nurodo, kad Nutarime nurodyti miÅ¡kų einamųjų kirtimų kokybės trÅ«kumai negali bÅ«ti vertinami kaip ANK 271 straipsnio 4 dalies pažeidimai.

Valstybinė miÅ¡kų tarnyba, priimdama šį nutarimÄ neatsižvelgė į tai, kad priežastys, dėl kurių miÅ¡kas sklypuose buvo tvarkomas tam tikru bÅ«du, yra pagrįstos. Å ios priežastys buvo nurodytos tiek Valstybinei miÅ¡kų tarnybai, tiek Valstybinei miÅ¡kų urėdijai pateikiant paaiÅ¡kinimus. PaaiÅ¡kinimuose nurodoma, kad valksmai santykinai tiesÅ«s (derinami prie reljefo) dėl sklype esančios kalvos. Pažymėtina, kad labai sudėtinga padaryti vingiuotus valksmus ant kalvos Å¡laito, kad esant storai sniego dangai traktorius, traukiantis medienÄ , nepažeistų medžių, o dirbtinai vingiuojant valksmus ir nesinaudojant esamais keliukais labai padidėja iÅ¡kertamos medienos tÅ«ris iÅ¡ valksmų, iÅ¡kertami perspektyvÅ«s, paliktini medžiai.

PaaiÅ¡kinimuose taip pat buvo nurodytos priežastys, dėl kurių biržėse buvo paliktos likvidinės Å¡akos. Kertant su medkirte, neįmanoma sugaminti Å¡akas į padarinę medienÄ , todėl jų visada lieka. Paprastai Å¡ios kirtimo atliekos aktyviai yra superkamos vietinių gyventojų. Taigi, vien faktas, kad Patikrinimo metu biržėse aptiktos likvidinės Å¡akos ir įvairÅ«s sortimentai, nesuponuoja teisės aktų pažeidimo. Taip pat pažymėtina, kad Å¡ie kirtimo trÅ«kumai visuomet yra paÅ¡alinami.

Galiausiai, pridurtina, kad tikrinimo metu kirtimas apskritai dar nebuvo baigtas, o paaiškinimuose Valstybinei miškų urėdijai pareiškėjas nurodė, kad reaguojant į nurodytus trūkumus bus imtasi priemonių - suplanuotas dviejų papildomų GPS prietaisų, tinkamų biržių rėžimui, pirkimas, pažadėta visas biržes atriboti, daryti brėžinius; numatyti dažnesni girininkijų priimtų biržių patikrinimai; buvo įsipareigota su Patikrinimo aktu supažindinti visas girininkijas.

Nutarime nenurodytas aiškus ir konkretus pažeidimo faktinis pagrindas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Pažymoje buvo užfiksuoti skirtingi Verkių girininkijoje atliktų einamųjų kirtimų kokybės trūkumai 29, 39, 45, 50, 56, 57 bei 90 kvartaluose. Nutarimu Pareiškėjui buvo paskirta bauda už Pažymoje nurodytus 39 kvartalo 7, 9, 10, 11, 12 sklypų ir 29 kvartalo 19 sklypo biržėse atliktų einamųjų kirtimų kokybės trūkumus. Pažymėtina, kad būtent Pažymos pagrindu Pareiškėjui buvo surašytas Nurodymas, o vėliau ir Nutarimas.

Kadangi Patikrinimo metu pažeidimai buvo užfiksuoti septyniuose (29, 39, 45, 50, 56, 57) kvartaluose, o Nutarimas buvo priimtas tik dėl dviejuose (39 ir 29) kvartaluose, nėra aišku, dėl kokių priežasčių administracinė atsakomybė yra taikoma už Sklypuose nustatytus trūkumus, o dėl kitų nustatytų trūkumų pagrindo taikyti atsakomybę nenustatyta. Veiksmai, kuriais yra padarytas administracinis teisės pažeidimas nėra išsamiai apibūdinti, pateiktos tik nuorodos j bendro pobūdžio Inžinieriaus pareiginių nuostatų punktus bei į atsitiktinai iš Pažymos parinktus kvartalus.

Taigi, Nurodymo pagrindas yra neaiÅ¡kus, abejotinas ir galimai priimtas neįvertintus visų nagrinėjamai situacijai reikÅ¡mingų aplinkybių. Už Pažymoje užfiksuotus pažeidimus atsako girininkas. Girininko pareiginiuose nuostatų 9, 22-23 punktuose nustatyta, kad girininkas privalo planuoti girininkijos veiklÄ , nustatyti darbų eiliÅ¡kumÄ , organizuoti, vadovauti ar tiesiogiai vykdyti biržių, miÅ¡kui kirsti, atrėžimÄ . Be kita ko, tikrinti, kaip vykdomi darbai miÅ¡ko kirtimo vietose. Girininko pareiginių nuostatų 45-47 punktuose atitinkamai nustatyta, kad girininkas atsako už girininkijai skirtų užduočių ir privalomųjų miÅ¡ko darbų įvykdymÄ ir darbų kokybę.

Taip pat miÅ¡kų atkÅ«rimÄ , ugdymÄ , apsaugÄ , priežiÅ«rÄ , kirtimÄ , racionalų miÅ¡ko turtų naudojimÄ ir jų apskaitÄ girininkijoje. Be to, savalaikį tarpinio ir pagrindinio naudojimo biržių paruoÅ¡imÄ kirtimui. IÅ¡ Girininko pareiginių nuostatų aiÅ¡kiai matyti, kad bÅ«tent girininkas savo darbo funkcijas atlieka tiesiogiai miÅ¡ke ir yra už tai atsakingas, todėl ir Nutarime konstatuoti pažeidimai yra tiesioginių girininko pareigų nevykdymo pasekmė. PareiÅ¡kėjo funkcijas numatančiuose VÄ® Vilniaus miÅ¡kų urėdijos miÅ¡kų urėdo 2013 m. rugpjūčio 30 d.

įsakymu Nr. V-186 patvirtintuose Vyriausiojo inžinieriaus pareiginiuose nuostatuose (toliau - Inžinieriaus pareiginiai nuostatai) nustatyta tik pareiga kontroliuoti miÅ¡ko kirtimo darbų vykdymÄ (Inžinieriaus pareiginių nuostatų 19 punktas), koordinuoti pavaldžių darbuotojų darbÄ (Inžinieriaus pareiginių nuostatų 27 punktas) (Priedas Nr. 7). Pavyzdžiui, Inžinieriaus pareiginių nuostatų 20 punkte numatyta, kad vyriausiasis inžinierius tvirtina biržių eksploatavimo technologines korteles, kontroliuoja medienos ruoÅ¡os įmonių atliekamų paslaugų atitikimÄ biržių eksploatavimo technologinių kortelių reikalavimams.

Taigi, iÅ¡ minėto punkto reikalavimo akivaizdu, kad vyriausiasis inžinierius vykdo tik kontrolės funkcijÄ . Savo pareigÄ kontroliuoti girininko atliekamÄ darbÄ bÅ«tent miÅ¡ke PareiÅ¡kėjas atliko, kiek tai yra operatyviai įmanoma. Kadangi atlikdamas savo darbo funkcijas PareiÅ¡kėjas didžiÄ jÄ laiko dalį, prieÅ¡ingai nei girininkas, praleidžia ne tiesiogiai miÅ¡ke, darytina iÅ¡vada, kad PareiÅ¡kėjas negali atsakyti už girininkui Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytų pareigų nevykdymÄ .

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad Nutarimas buvo priimtas neįvertinus visų nagrinėjamai situacijai reikÅ¡mingų aplinkybių, nenurodžius dėl kokių konkrečių pažeidimų PareiÅ¡kėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, bei netinkamai nustačius už Valstybinės miÅ¡kų tarnybos nurodytus pažeidimus atsakingÄ subjektÄ . Dėl Å¡ių priežasčių Nutarimas yra naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas ( b.l.2-6). Institucija, priėmusi nutarimÄ , Valstybinės miÅ¡kų tarnybos MiÅ¡kų kontrolės skyrius atsiliepimu į V.

B. skundÄ prašė skundžiamÄ nutarimÄ palikti nepakeistÄ , o pareiÅ¡kėjo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad MiÅ¡ko kirtimų taisyklių 55.5 punktas nustato, kad ugdomųjų kirtimų vienas pagrindinių tikslų naudoti medienÄ , kuri medyne supÅ«tų jam natÅ«raliai retėjant, o 70 p. numato, jog medienos sandėliai, valksmai įrengiami atsižvelgiant į esamo kelių ir prieÅ¡gaisrinių ar kitų proskiebių tinklÄ . Valksmai negali bÅ«ti platesni kaip 4 m, o valksmams iÅ¡kertant medžių eiles kultÅ«rinės kilmės jaunuolynuose - ne platesni kaip 5 m.

Bendras valksmų užimamas plotas negali viršyti 20 proc. biržės ploto. Retinimo ir einamuosiuose kirtimuose valksmai turi būti kertami tik, kai valksmuose iškertama ne daugiau kaip 60 proc. iškertamo biržės tūrio. II miškų grupės miškuose mediena pirmiausia traukiama keliais ir natūraliomis proskynomis, o, jei jų nėra, įrengiami vingiuoti valksmai, juose iškertant ne daugiau kaip 50 proc. iškertamo biržės tūrio ir derinant prie reljefo, pomiškio grupių, tarpų tarp medžių taip, kad valksmai su keliais ir kvartalinėmis nesudarytų stataus kampo.

Atsižvelgiant į paminėtÄ , PareiÅ¡kėjo skunde nurodyta aplinkybė, kad Nutarime nurodyti miÅ¡kų einamųjų kirtimų kokybės trÅ«kumai negali bÅ«ti vertinami kaip ANK 271 str. 4 d. pažeidimai, yra teisiÅ¡kai nepagrįsta. PareiÅ¡kėjo skunde minimi nutarimo trÅ«kumai, nenumatant jame visų Pažymoje nurodytų miÅ¡ko kvartalų, neturi įtakos nusižengimo teisiniam kvalifikavimui ir paskirtos nuobaudos dydžiui, todėl neturėtų bÅ«ti vertinami kaip esminiai. Net jeigu pasitvirtintų skunde paminėtas faktas, kad nutarimas suraÅ¡ytas pažeidžiant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teises, bylos nutraukimas dėl to, kad suraÅ¡ytas reikalavimų neatitinkantis nutarimas, prieÅ¡tarautų administracinės atsakomybės paskirčiai.

Asmuo, kurio atžvilgiu suraÅ¡ytas reikalavimų neatitinkantis administracinio nusižengimo protokolas ar nutarimas, automatiÅ¡kai nėra atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės. PareiÅ¡kėjas kaltina kitÄ asmenį - girininkÄ . Kontrolė - procesas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad reali veikla atitiktų planuojamÄ , faktinė situacija - norimÄ . Kontrolė numato sistemingÄ faktinės veiklos stebėjimÄ , siekiant nustatyti nukrypimus nuo veikiančių reikalavimų, taisyklių bei normų, analizuoti nukrypimų priežastis ir rengti pasiÅ«lymus nukrypimams paÅ¡alinti.

Kontrolės funkcija, numatyta vyriausiojo inžinieriaus pareiginiuose nuostatuose, tiesiogiai susijusi su didesne atsakomybe, t.y., užtikrinimu, jog darbai miÅ¡ke bÅ«tų vykdomi laikantis Ä®statymų, Ä®sakymų ir pan. PareiÅ¡kėjas į bylÄ nepateikė jokių faktinių duomenų apie tai, kad jis ėmėsi atitinkamų priemonių, užtikrinančių, kad darbai miÅ¡ke bÅ«tų atlikti laikantis teisės aktų reikalavimų ar tinkamai kontroliavo šĮ procesÄ , Taigi, PareiÅ¡kėjas nevykdė jo pareiginiuose nuostatuose numatytos miÅ¡ko darbų kokybės kontrolės funkcijos, po ko buvo padarytas administracinis nusižengimas už kurį jis patrauktas atsakomybėn. Tai, kad Valstybinės miÅ¡kų tarnybos pareigÅ«nas nevertino aplinkybių taip, kaip naudinga administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimÄ reglamentuojančios normos.

Skunde pateikiami subjektyvūs, pažeidėjui palankiai dėstomi samprotavimai ( b.l.48-50). Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. B. palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti ( b.l. 69). Teismo posėdžio metu Valstybinės miškų tarnybos atstovas Sigitas Kvedaras paaiškino, kad kirtimai biržėse Nr. 39 ir 29 buvo atlikti 2017 metais. 2018 metais jie negalėjo būti sutvarkyti, nes leidimas galiojo tik iki 2017 m. gruodžio 31 d. Vyr . inžinieriaus pareigybės nuostatuose yra nurodyta, kad vyr. inžinierius tvirtina eksploatacine korteles ir jas kontroliuoja.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad kortelės paruoÅ¡tos tinkamai, tačiau natÅ«roje atlikti darbai neatitiko kortelių, buvo nustatyta daug pažeidimų, kas rodo, kad vyr. inžinierius neatliko kontrolės funkcijos bei neorganizavo savalaikio medienos likučių iÅ¡vežimo, kadangi mediena turėjo bÅ«ti iÅ¡gabenta iki gruodžio 31 d.( b.l.69) Teismo posėdžio metu liudytojas V. L. nurodė, kad jis iki 2018 m. sausio 6 d. dirbo Verkių girininkijos girininku, Å¡iuo metu pensijoje. Leidimai kirsti miÅ¡kÄ buvo gauti.

Jo nuomone, buvo pasirinktas netinkamas kirtimo bÅ«das. Jis visÄ laikÄ rekomendavo, kad miÅ¡kas bÅ«tų kertamas traktoriuku, o ne kirtimo maÅ¡ina, kadangi pastaroji griozdiÅ¡ka, jai reikia padaryti platų tarpÄ ir po to miÅ¡kas atrodo negražiai, kaip suniokotas. Už biržių ribas yra atsakinga girininkija, girininkija paruoÅ¡ia biržę, atriboja. Å iuos darbus atlieka girininko pavaduotojas. Pavaduotojas užpildo technologines korteles, suraÅ¡o visus duomenis, nubraižo kirtimo planÄ . Girininkijos vyr. inžinierius privalo vykdyti gamybÄ , nukreipia rangovus (b. l. 70).

Skundas tenkintinas. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. ANK 271 straipsnio 4 dalies nuostatomis, biržių atrėžimas arba medžių atrinkimas ar ženklinimas kirsti pažeidžiant biržių atrėžimo, pagrindinio, ugdymo ir sanitarinio kirtimo, privačių miÅ¡kų tvarkymo ir naudojimo tvarkÄ , taip pat medienos ruoÅ¡os, gabenimo, miÅ¡ko iÅ¡teklių naudojimo reikalavimų pažeidimas, užtraukia baudÄ asmenims nuo Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt iki vieno Å¡imto keturiasdeÅ¡imt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno Å¡imto deÅ¡imt iki trijų Å¡imtų eurų.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 įsakymu Nr. D1-577 patvirtintų Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių (toliau – Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklės) (kurios reglamentuoja biržių atrėžimÄ visų nuosavybės formų miÅ¡kuose ir jų įvertinimÄ valstybiniuose miÅ¡kuose) 5.3 punkte numatyta, kad biržės atribojamos ir apmatuojamos neplyniems tarpiniams kirtimams, kai biržių ribos nesutampa su taksacinių sklypų ribomis ir vietoje neaiÅ¡kios, iÅ¡skyrus 8.1, 8.4, 8.5 punktuose nurodytus atvejus.

Pagal 8.1, 8.4 ir 8.5 punktus biržes atriboti ir apmatuoti neprivaloma atrankiniams sanitariniams kirtimams, griovių, pakelių, ribinių ir kvartalinių linijų, trasų priežiÅ«ros kirtimams, taip pat neplyniems tarpiniams kirtimams, kai biržių ribos sutampa su taksacinių sklypų ribomis ir vietoje yra aiÅ¡kios. Nagrinėjamoje byloje nė vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų nenustatyta. Valstybiniuose miÅ¡kuose biržės atrėžiamos pagal miÅ¡ko valdytojų patvirtintÄ biržių atrėžimo projektÄ , kuriame numatyta, kad šį projektÄ rengia girininkas, o tvirtina MiÅ¡kų urėdo (nacionalinio parko direktoriaus) pavaduotojas miÅ¡kininkystei (Å¡ių taisyklių 4 p., I priedas).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. D1-690 redakcija)) patvirtintų MiÅ¡ko kirtimų taisyklių (toliau – MiÅ¡ko kirtimų taisyklės) (kurios nustato pagrindinius miÅ¡ko kirtimų (medienos ruoÅ¡os, medienos iÅ¡traukimo) miÅ¡kuose biologinius, ekologinius ir technologinius reikalavimus) 70 punkte numatyta, kad medienos sandėliai, valksmai įrengiami, atsižvelgiant į esamo kelių ir prieÅ¡gaisrinių ar kitų proskiebių tinklÄ .

Valksmai negali būti platesni kaip 4 m, o valksmams iškertant medžių eiles kultūrinės kilmės jaunuolynuose – ne platesni kaip 5 m. Bendras valksmų užimamas plotas negali viršyti 20 proc. biržės ploto. Retinimo ir einamuosiuose kirtimuose valksmai turi būti kertami tik, kai valksmuose iškertama ne daugiau kaip 60 proc. iškertamo biržės tūrio. II miškų grupės miškuose mediena pirmiausia traukiama keliais ir natūraliomis proskynomis, o, jei jų nėra, įrengiami vingiuoti valksmai, juose iškertant ne daugiau kaip 50 proc. iškertamo biržės tūrio ir derinant prie reljefo, pomiškio grupių, tarpų tarp medžių taip, kad valksmai su keliais ir kvartalinėmis nesudarytų stataus kampo.

Teismo vertinimu, iÅ¡ byloje esančių įrodymų visumos darytina iÅ¡vada, jog byloje įrodyta, kad 2017 m. Verkių girininkijoje einamųjų kirtimų biržėse (39 kv. 7, 9, 10, 11, 12 skl., 29 kv. 19 skl.) nagrinėjamo patikrinimo metu buvo padaryti MiÅ¡ko kirtimų taisyklių 70 punkto pažeidimai. Tai patvirtina 2018 m. vasario 28 d. Valstybinės miÅ¡kų tarnybos MiÅ¡kų kontrolės skyriaus pažymos apie Verkių girininkijoje 2017-2018 m. atliktų einamųjų kirtimų kokybės vertinimo neplaninį patikrinimÄ Nr. MKS-18-03 duomenys, pagal kuriuos patikrinimo metu konstatuota, jog Å¡iose biržėse valksmai tiesÅ«s, sudaro statų kampÄ su keliais, kvartalinėmis, o biržės ribos vietoje (natÅ«roje) neaiÅ¡kios (neatribotos ir neapmatuotos); taip pat patikrinimo metu bei teisme dalyvavusio Valstybinės miÅ¡kų tarnybos MiÅ¡kų kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto Sigito Kvedaro bei buvusio Verkių girininko – liudytojo V.

L. paaiškinimai teisme. Pažeidimas dėl biržėse paliktų likvidinių šakų bei įvairaus ilgio ir skersmens sortimentų, teismo nuomone , nepasitvirtino. Pareiškėjas nurodė, kad kirtimas patikrinimo metu nebuvo baigtas. Institucijos atstovas teisme nurodė, kad leidimas kirtimui buvo išduotas iki 2017 m. gruodžio 31 d., tačiau, kad kirtimas realiai buvo baigtas duomenys nepateikti. Be to ANK 271 straipsnio 4 dalies taikymas susijęs su Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių 5.3 punkto ir (arba) Miško kirtimų taisyklių 70 punkto nuostatų pažeidimu, o paliktos likvidinės šakos ir sortimentai daugiau ekologinis pažeidimas.

Teismas nesutinka su skundo argumentais, kad Nutarime nenurodytas aiÅ¡kus ir konkretus pažeidimo faktinis pagrindas. IÅ¡ administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad administracinio nusižengimo esmė yra aiÅ¡ki. Tai pasakytina ir apie nutarimÄ . Tai, kad nutarime nurodyta tik dalis patikrinimo metu nustatytų pažeidimų, nesudaro pagrindo teigti, kad nutarimas turi esminių trÅ«kumų, kas turėtų įtakos teisingam bylos nagrinėjimui. Skunde taip pat keliamas klausimas ar pareiÅ¡kėjas V. B. Å¡iuo atveju yra tinkamas subjektas traukiant asmenį atsakomybėn pagal ANK 271 straipsnio 4 dalį.

NutarimÄ priėmusi institucija nusprendė, jog dėl padarytų pažeidimų yra atsakingas VÄ® Valstybinių miÅ¡kų urėdijos Vilniaus regioninio padalinio miÅ¡kotvarkos vyriausiasis inžinierius V. B., kadangi pagal Vilniaus MU miÅ¡kų urėdo įsakymu, Nr. V-186, patvirtintus vyriausiojo inžinieriaus pareiginių nuostatų 19, 21 ir 22 punktų reikalavimus, bÅ«damas atsakingu asmeniu, netikrino pagal kompetencijÄ priskirtos medienos ruoÅ¡os veiklos, nekontroliavo medienos ruoÅ¡os atliekamų paslaugų atitikimo biržių technologinių kortelių reikalavimams, neorganizavo savalaikio medienos likučių iÅ¡vežimo, tai yra neatliko savo pareigų.

ANK 271 straipsnio 4 dalis nustato administracinę atsakomybę už miškotvarkos projektų sudarymo, derinimo ir tvirtinimo, miško naudojimo, medienos gabenimo reikalavimų, apvaliosios medienos matavimo, apskaitos ir ženklinimo tvarkos pažeidimus, o šio straipsnio 4 dalyje konkrečiai numatyta atsakomybė, be kita ko, už biržių atrėžimo, miškų tvarkymo ir naudojimo tvarkos, taip pat medienos ruošos, gabenimo, miško išteklių naudojimo reikalavimų pažeidimus. Nagrinėjamu atveju, minėta, nustatyti pažeidimai dėl netinkamai atribotų ir apmatuotų biržių bei netinkamai įrengtų valksmų.

IÅ¡tyrus bylos įrodymus nustatyta, kad biržių ribas nustato ir jas pažymi girininkija. Liudytojas V. L. nurodė, kad Å¡iuo atveju kirtimo plano ribas nubraižė, technologinę kortelę užpildė, biržę paruošė girininko pavaduotojas. Pagal Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisykles, biržės atrėžiamos pagal miÅ¡ko valdytojų patvirtintÄ biržių atrėžimo projektÄ , kuriame numatyta, kad šį projektÄ rengia girininkas, o tvirtina MiÅ¡kų urėdo pavaduotojas miÅ¡kininkystei (Å¡ių taisyklių 4 p., I priedas).

Pagal bylos įrodymų visumÄ darytina iÅ¡vada, kad valksmai yra numatomi, rengiant technologinę kortelę. V. B. patikrino ir patvirtino technologines korteles, jos buvo parengtos tinkamai, kÄ patvirtino ir Institucijos atstovas. ANK 271 straipsnio 4 dalis numato atsakomybę asmenims arba juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kurie įvykdo Å¡iuos pažeidimus, t. y. miÅ¡ko kirtimo darbus atliekantys asmenys, valksmus įrengiantys bei biržes atribojantys ir apmatuojantys asmenys ar už Å¡iuos darbus atsakingi kiti asmenys, tačiau ne asmenys, kurie vykdo kontrolės funkcijÄ , taigi teismas sprendžia, kad V.

B. veiksmuose nėra ANK 271 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo sudėties, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o, patenkinus jo skundÄ , atlyginti jo patirtas 617,10 Eur bylos nagrinėjimo teisme iÅ¡laidas. ANK 666 straipsnio nuostatomis, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme iÅ¡laidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 105 straipsnio 6 dalis numato galimybę iÅ¡teisintajam, jei byla pradėta tik pagal nukentėjusiojo pareiÅ¡kimÄ , prisiteisti visas proceso iÅ¡laidas ar jų dalį iÅ¡ asmens, pagal kurio pareiÅ¡kimÄ buvo pradėtas procesas.

Tačiau Å¡iuo atveju institucija, kuri inicijavo administracinio nusižengimo bylos teisenÄ , nėra nukentėjusioji, todėl iÅ¡ jos priteisti proceso iÅ¡laidų nėra jokio pagrindo. Be to, BPK nenumato galimybės iÅ¡teisintajam iÅ¡ieÅ¡koti jo gynybos iÅ¡laidas iÅ¡ valstybės ar jos institucijų. Dėl nurodyto praÅ¡ymas dėl iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo atmestinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 6 dalimis, 666 straipsniu, n u t a r i a :

Panaikinti Valstybinės miÅ¡kų tarnybos MiÅ¡kų kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto 2018 m. balandžio 30 d. nutarimÄ Nr. VMT-ANR_N-32-2018, kuriuo V. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 271 straipsnio 4 dalį paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur bauda, ir administracinio nusižengimo bylÄ V. B. atžvilgiu nutraukti. V. B. praÅ¡ymo dėl iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo iÅ¡ Valstybinės miÅ¡kų tarnybos - netenkinti. Nutarimas per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas Olegas Zaicevas Nuorašas tikras