2020-08-19 Nr. AB-15216-3-61-3-01384-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-4601-502/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01384-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. (D. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. M. (D. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. (15/6-5) 12PR-36 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjo skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Prieglobsčio prašymas buvo grindžiamas baime patirti persekiojimo veiksmus dėl išpažįstamos religijos ir baime patirti persekiojimo veiksmus dėl pareiškėjo brolio. Departamentas tyrimą, kurio metu priėmė skundžiamą Sprendimą, iš esmės atliko paviršutiniškai, apsiribojo atskirų faktinių aplinkybių izoliuotu vertinimu, nevertinant jų visumos bei neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo.

2.2. Pareiškėjas išsamiai ir nuosekliai paaiškino cerkvės, kuriai priklauso, išskirtinumą. Departamentas turėjo užduoti papildomus klausimus dėl religinės dogmos, tokiu atveju pareiškėjui būtų sukurta galimybė pateikti papildomus paaiškinimus ir aiškiai apibūdinti religinę doktriną, kurią išpažįsta. Teiginių pripažinimas nepatikimais negalėjo būti grindžiamas subjektyviomis prielaidomis arba intuicija. Todėl Departamentui patvirtinus ir pripažinus, kad pareiškėjas priklausė krikščionių pilnos evangelijos „Viešpaties Jėzaus Kristaus“ cerkvei, o jo brolis yra pastorius (duomenys neskelbtini), o pareiškėjui aiškiai ir detaliai nurodžius skirtumus tarp jo ir kitų tikėjimų tradicijų, Departamentas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo pasakojimas apie cerkvę, kuriai pareiškėjas priklausė, nėra detalus ir išsamus ir nepripažino jo nustatytu faktu.

2.3. Sprendime nepagrįstai nustatytu faktu nepripažintas pasakojimas apie tai, kad pareiškėjas turėjo nutraukti studijas dėl persekiojimo. Pareiškėjas laikėsi vieningos pozicijos dėl susiklosčiusių aplinkybių, lėmusių studijų nutraukimą. Pareiškėjas privalėjo nutraukti studijas dėl nuolatinio teisėsaugos institucijų persekiojimo. Biblijos koledžo vadovas dokumente nurodė kitą priežastį, siekdamas padėti pareiškėjui ir apsisaugoti pats nuo jam galėjusios kilti atsakomybės.

2.4. Sprendime nepagrįstai nustatytu faktu nepripažintas pasakojimas apie tai, kad pareiškėjo brolis kaltinamas šnipinėjimu. Pats Departamentas surinko duomenis, kurie patvirtino, kad pareiškėjo brolis yra pastorius ir tai, kad (duomenys neskelbtini) prezidentas paskelbė, jog buvo sulaikytas katalikų bažnyčios dvasininkas, kuris buvo susijęs su užsienio šalimis. Pareiškėjo nuoseklus ir pakankamai patikimas pasakojimas apie tai, kad pareiškėjo brolis buvo kaltinamas šnipinėjimu, ir aplinkybė, kad, kaip buvo matyti, šis pasakojimas neprieštaravo Departamento surinktai informacijai, nepagrįstai nepripažintas nustatytu faktu.

2.5. Nesutikimas su Sprendimo dalimi, kuria nustatytu faktu nepripažintas pasakojimas dėl kelių policijos arba migracijos tarnybos veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, kurie nulemti jo priklausymo krikščionių pilnos evangelijos cerkvei arba pareiškėjo brolio veiklos grindžiamas tuo, kad pats Departamentas pripažino, jog pareiškėjo nurodytas vaikystės draugas, jaunesnysis seržantas dirbo (duomenys neskelbtini), bei tai, jog KGB (duomenys neskelbtini) įsikūrusi (duomenys neskelbtini), o pareiškėjo pasakojimas apie sulaikymus bei sulaikymo metu panaudotą fizinį smurtą nebuvo prieštaringas ar nenuoseklus.

2.6. Departamento išvada, kad pareiškėjas turi leidimą gyventi (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. yra visiškai nepagrįsta, nes ji padaryta nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrus pareiškėjo pateiktus dokumentus, iš kurių matyti, kad pareiškėjo pasas galioja iki 2021 m., o ne leidimas gyventi (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui leidimas gyventi yra anuliuotas 2019 m. liepos 26 d.

2.7. Sprendime padaryta išvada nesuteikti pareiškėjui ir papildomos apsaugos yra nepagrįsta, nes pareiškėjas jaučia visiškai pagrįstą baimę dėl savo sveikatos ir gyvybės (duomenys neskelbtini) Respublikoje vien dėl to, kad priklauso „Viešpaties Jėzaus Kristaus“ cerkvei. Departamento surinkta medžiaga tik patvirtino, kad pareiškėją išsiuntus į (duomenys neskelbtini) Respubliką jo teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovo atsiliepimas buvo grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Sprendimu atsisakyta suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą dėl to, kad pareiškėjas nepateikė jokios informacijos, leidžiančios manyti, kad jo baimė yra pagrįsta.

3.2. Pareiškėjo skundo teiginiai, kad Departamentas neuždavė pareiškėjui papildomų klausimų, kurie būtų padėję išsamiau ir detaliau atskleisti pareiškėjo išpažįstamos religijos išskirtinumą, buvo visiškai nepagrįsti. Apklausos metu buvo ne kartą klausiama pareiškėjo, prašoma pateikti išsamesnius atsakymus dėl išpažįstamos religijos išskirtinumo, religinių dogmų ir pan.

3.3. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Respublikoje pareiškėjo brolis paieškomas arba jį siekiama priversti grįžti. Pareiškėjo pateikti dokumentai vokiečių, armėnų, rusų kalbomis, kuriais jis grindė aplinkybę, kad jo brolis buvo apkaltinas šnipinėjimu ir persekiojamas, su trūkumais, kurie sukėlė abejonių dėl jų autentiškumo. Nebuvo rasta ir informacijos, kad kuris nors krikščionių pilnos evangelijos cerkvių pastorių būtų susidūręs su kaltinimais šnipinėjimu. Pareiškėjo brolio atžvilgiu tarptautinė paieška nebuvo paskelbta, atviros prieigos informacijos apie pareiškėjo brolio problemas su teisėsauga nebuvo.

Pareiškėjo samprotavimai apie brolio tariamas problemas pagal savo esmę nebuvo nei liudytojo parodymai, nei ekspertinė nuomonė, todėl įrodomosios vertės neturėjo. Departamento teisės aktai neįpareigojo įrodinėti neiginius. Šiuo aspektu Departamentas atliko išsamų tyrimą, kurio metu nebuvo rasta jokios informacijos apie tai, kad pareiškėjo brolis persekiojamas dėl šnipinėjimo, o pareiškėjo pateikti dokumentai pasižymėjo trūkumais, dėl ko pagrįstai suabejota juose nurodytos informacijos teisingumu ir aptariamas pasakojimas nepripažintas nustatytu faktu.

Pareiškėjo pateiktoje pažymoje nurodyta, kad pareiškėjas nutraukė mokslus Biblijos koledže dėl to, kad įmonė, kurioje pareiškėjas dirbo tuo metu, neleido pasinaudoti nemokamomis atostogomis, dėl ko pareiškėjas negalėjo išlaikyti egzaminų. Buvo nustatyta, kad pažymoje nurodyti rekvizitai tikri, pasirašyta koledžo rektoriaus, todėl abejoti tokios pažymos autentiškumu nebuvo pagrindo. Ši pažyma prieštaravo pareiškėjo teiginiams, kad jam teisėsaugos institucijos trukdė mokytis, dėl ko jis turėjo nutraukti mokslus. Taip pat kitame pareiškėjo pateiktame dokumente nurodoma, kad jis mokslus baigė dėl buitinių priežasčių.

Pareiškėjo skundo argumentas, kad koledžo rektorius nurodė netikrą priežastį, norėdamas apsisaugoti nuo jam galinčios kilti atsakomybės, buvo pareiškėjo gynybinė pozicija, nes jo paties pateikta pažyma, kurioje pateiktas jo mokslų nutraukimo priežasčių paaiškinimas, parengta pareiškėjo prašymu, siekiant ją pateikti Departamentui, kaip prieglobsčio motyvus pagrindžiantis dokumentas. Jokia informacija nepatvirtino, kad (duomenys neskelbtini) Respublikoje ribojama religijos laisvė, todėl pagrįstai pasakojimas apie KGB pareigūnų ir policijos sulaikymus pripažintas mažai tikėtinu, o pareiškėjo skundo argumentai, kad koledžo rektorius nurodė netikrą mokslų nutraukimo priežastį, buvo įvertinti kritiškai.

Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių pareiškėjo deklaruojamą baimę būti nužudytam dėl religijos, kurią išpažįsta. „Neoficialūs pokalbiai“ nelaikytini persekiojimu 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ (toliau – ir Konvencijos) prasme, todėl padaryta pagrįsta išvada, kad pareiškėjas neatitiko Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktas pabėgėlio statusas.

3.4. Susisiekus su ambasada buvo gauta pareiškėjui išduoto leidimo gyventi kopija, kuri patvirtino ambasados pateiktus duomenis, kurie paneigė pareiškėjo pasakojimą, esą leidimas gyventi jam buvo išduotas metams. Pareiškėjui suteiktas nuolatinio gyventojo statusas. Tokį statusą asmenys gauna, kai nepertraukiamai 7 metus turėjo leidimą laikinai gyventi (duomenys neskelbtini) Respublikoje. Skunde pareiškėjo nurodomas dokumentas buvo jo gyvenamosios vietos registraciją patvirtinantis dokumentas, o skunde nurodomas spaudas patvirtino, kad pareiškėjas iš nurodytos gyvenamosios vietos buvo išregistruotas 2019 m. liepos 26 d.

3.5. Departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, vadovavosi pareiškėjo pateikta informacija, įvertino pareiškėjo pasakojimus surinktos kilmės valstybės informacijos ir pareiškėjo pateiktų dokumentų kontekste. Nors pareiškėjas pateikė dokumentus, kurie galimai patvirtino tam tikras aplinkybes, tačiau dalis pasakojimų nebuvo patvirtinti jokiais rašytiniais duomenimis ir grindžiami vien tik pareiškėjo žodžiais. Pareiškėjo pasakojimas, kuris nebuvo pagrįstas objektyviais duomenimis, vertintas pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikos suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 116 punkte išdėstytus reikalavimus. Pareiškėjo pateikti dokumentai turėjo daug trūkumų, pareiškėjo pasakojimas prieštaravo paties pateiktiems dokumentams. Pareiškėjo nurodyti įvykiai nepagrindė pareiškėjo baimės patirti persekiojimo pagrįstumo. Pareiškėjas Departamentui nebuvo nurodęs kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, todėl Departamentas neturėjo pagrindo konstatuoti pagrįstą tikimybę, kad grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjas bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas orumas.

4. Byloje pateikta pareiškėjo Asmens be pilietybės byla Nr. ABP0087 (toliau – ir Byla), kuria buvo remiamasi priimant teismo sprendimą.

II. 2. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

3. Teismas nustatė, kad 2019 m. rugsėjo 23 d. pareiškėjas buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką iš Vokietijos ir žodžiu išreiškė norą prašytis prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, o 2019 m. rugsėjo 24 d. pateikė prašymą ir sutikimą kalbėti rusų kalba. Prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos metu nurodė, kad neturi pilietybės, yra armėnas, nevedęs, nepriklauso politinei partijai, paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) Respublikoje jis yra persekiojamas Valstybės saugumo komiteto dėl to, kad jo brolis cerkvės pastorius ir pareiškėjas išpažįsta religiją, kurią išpažinti draudžiama, nežinojo, kad Lietuvos Respublikoje galima prašyti prieglobsčio, todėl vyko į Vokietiją, nes 2018 m. balandžio 20 d. kreipėsi dėl prieglobsčio, tačiau buvo grąžintas, prašė prieglobsčio čia, nes pavargo nuo nuolatinių sulaikymų, grasinimų nužudyti.

Pareiškėjas šios apklausos metu taip pat nurodė, kad jam buvo anuliuota (duomenys neskelbtini) viza. Pareiškėjas nurodė, kad turi 3 seseris, kurios atitinkamai gyvena Vokietijoje ir (duomenys neskelbtini), ir brolį, kuris gyvena Vokietijoje. Pareiškėjas nepriskirtas prie pažeidžiamų asmenų. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas nurodė, kad neturi informacijos apie tai, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje keltų grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei.

Į Bylą pateikta informacija, kad pareiškėjo nėra Interpolo sistemoje, t. y. nebuvo pradėta tarptautinė paieška. Pareiškėjo apklausa įvyko 2020 m. sausio 30 d., kurios metu pareiškėjas atsakinėjo į Departamento atstovės užduodamus klausimus, pateikė papildomus dokumentus. Šios apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jį gali nužudyti, nes jis neatsisakė išpažįstamos religijos, o tapo cerkvės tarnautoju bei neišdavė brolio, kuris kaltinamas šnipinėjimu ir kuris dėl to buvo priverstas išvykti iš (duomenys neskelbtini).

Paaiškino, kad jo asmeninis persekiojimas dėl šių priežasčių prasidėjo tik nuo 2014 m., kai išvyko pareiškėjo brolis. Nurodė, kad buvo ne kartą sulaikytas (duomenys neskelbtini) miestelio milicijos ir apklaustas KGB pareigūnų, prieš jį buvo naudojamas smurtas. Dėl išpažįstamos religijos pareiškėjui buvo nuolat išrašomos administracinės baudos. Netinkamas elgesys pareiškėjo atžvilgiu buvo patirtas ir migracijos tarnybose, kuriose buvo daromos kliūtys pareiškėjui gauti leidimus gyventi. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą suteikti jam prieglobstį, nes nuolat (duomenys neskelbtini) buvo kviečiamas į policiją ir jam neduodama gyventi, priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nusprendė netenkinti pareiškėjo prašymo ir nesuteikti jam ne tik pabėgėlio statuso, bet ir papildomos apsaugos.

Departamentas pareiškėjo prašymą analizavo identifikavęs šiuos materialiuosius faktus: pareiškėjas priklauso religinio pilnos evangelijos krikščionių susivienijimo „Viešpaties Jėzaus Kristaus“ cerkvei, pareiškėjo brolis buvo pastoriumi pilnos evangelijos krikščionių susivienijimo „Viešpaties Jėzaus Kristaus“ cerkvėje ir yra kaltinamas šnipinėjimu (duomenys neskelbtini), pareiškėjas buvo sulaikomas ir apklausiamas (duomenys neskelbtini) milicijos ir KGB pareigūnų, pareiškėjui buvo išrašomos administracinės baudos, pareiškėjui buvo panaikinti leidimai gyventi, išduoti trumpi leidimai, nors turėjo būti išduoti ilgesniam laikotarpiui bei atsisakyta suteikti (duomenys neskelbtini) pilietybę.

Pareiškėjo atžvilgiu priimtas neigiamas sprendimas, nes tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjo brolis yra paieškomas (duomenys neskelbtini) arba jį siekiama priversti grįžti, ir todėl, kad pareiškėjo įsivaizduojama sąsaja tarp jo persekiojimo dėl jo išpažįstamos religijos nepasitvirtino, o įvertinus turimą (duomenys neskelbtini) informaciją nenustatyta, kad pareiškėjui, kaip „Viešpaties Jėzaus Kristaus“ cerkvės tarnautojui grėstų reali grėsmė būti nužudytam dėl priklausymo minėtai cerkvei.

4. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju keliamas ginčas dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį netenkintas ir pareiškėjui atsisakyta suteikti papildomą apsaugą, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas nesutiko su Sprendimu, nes, jo nuomone, Sprendime nepagrįstai nustatytais faktais: 1) nepripažintas pasakojimas apie tai, kad pareiškėjas turėjo nutraukti studijas dėl persekiojimo; 2) nepripažintas pasakojimas apie tai, kad pareiškėjo brolis kaltinamas šnipinėjimu; 3) nepripažintas pasakojimas dėl jo sulaikymų milicijos ir KGB pareigūnų. Taip pat neteisingai nustatyta, kad pareiškėjas turi leidimą gyventi (duomenys neskelbtini) iki 2021 m., o Sprendimo dalis nesuteikti papildomos apsaugos visiškai nepagrįsta. Sprendžiant dėl šių pareiškėjo skundo argumentų visų pirma teismas pažymėjo, kad tokio pobūdžio bylose suformuotoje administracinių teismų praktikoje bet koks galimas persekiojimas ar baimė, dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių, turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę, prieglobsčio prašytojas, siekdamas, kad būtų panaikintas Departamento sprendimas, kuris neigiamas jo atžvilgiu, turėjo įrodyti, kad Departamento išvados neteisingos.

5. Buvo nustatyta, pareiškėjas baimę grįžti į (duomenys neskelbtini) Respubliką grindė tuo, kad gali būti nužudytas, nes jo brolis kaltinamas šnipinėjimu, o jis nebendradarbiavimo su teisėsaugos institucijomis ir neišdavė brolio buvimo vietos. Taip pat dėl priklausymo „Viešpaties Jėzaus Kristaus“ cerkvei. Visgi Departamentas nenustatė, kad pareiškėjo baimė pagrįsta. Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus bylos medžiagos kontekste juos vertino kritiškai. Visų pirma, Užsieniečių registro vizų modulyje buvo nurodyta, kad pareiškėjas turi jam išduotą leidimą gyventi šalyje, kuri nėra jo dabartinės pilietybės šalis, ir toks leidimas galioja iki 2021 m. vasario 26 d. (Byloje pateiktas Užsieniečių registro vizų modulis, 1 iš 3 lapų).

Todėl skundo argumentas, kad Departamento išvada buvo neteisinga, atmestinas kaip nepagrįstas. Antra, nors Sprendime nurodoma, kad buvo nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas katalikų bažnyčios dvasininkas, kuris buvo susijęs su užsienio valstybėmis ir užsiėmė šnipinėjimu, tačiau ši nustatyta aplinkybė niekaip nepatvirtino pareiškėjo skundo argumento, kad tai įrodo pareiškėjo pasakojimo dėl brolio kaltinimo šnipinėjimo pagrįstumą. Priešingai, tame pačiame Sprendime nurodoma, kad tas dvasininkas buvo ne pareiškėjo brolis, o kunigas V.

L.. Departamento surinkta informacija apie (duomenys neskelbtini) valstybę nepatvirtino, kad pareiškėjo brolis būtų sulaikytas ir persekiojamas dėl šnipinėjimo. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų dėl Departamento išvadų, susijusių su jo pateiktų dokumentų trūkumais, kurie sukėlė Departamentui abejones dėl jų autentiškumo. Šių abejonių pareiškėjas ne tik kad nepaneigė, tačiau skunde apie jas net neužsiminė. Teismas atkreipė dėmesį, kad kaip ir Departamentui, pareiškėjas ir teismui nepateikė dokumentų, kuriuos, pasak pareiškėjo, pats jo brolis teikė teismui dėl jam pateiktų kaltinimų šnipinėjimu, ir kuriuos žadėjo pateikti Departamentui jo prašymo vertinimo metu.

Todėl teismas neturėjo jokio pagrindo abejoti Departamento atliktu tyrimu dėl pareiškėjo pasakojimo dėl jo brolio persekiojimo ir atitinkamai dėl iš to kylančios pareiškėjo baimės grįžti į (duomenys neskelbtini). Trečia, išanalizavus Byloje pateiktas apklausas ir kitą medžiagą buvo nustatyta, kad pareiškėjas antros apklausos metu jau nurodė kitus incidentus, kada buvo sulaikytas, nei nurodė pirminės apklausos metu. Nors pareiškėjas paaiškino, kad pirminės apklausos metu viską nurodė lakoniškai, o antros apklausos metu jau detalizavo visas aplinkybes, tačiau tai nepaneigė Departamento išvados, kad pasakojimas apie sulaikymus buvo nenuoseklus, atsirado naujai kokybiškos detalės, kurios nebuvo paminėtos pirminės apklausos metu.

Pareiškėjas skunde nepateikė argumentų, paneigiančių Departamento išvadą dėl aptariamo pasakojimo nenuoseklumo. Teismo vertinimu, skunde tik abstrakčiai ir deklaratyviai teigiama, kad pasakojimas dėl sulaikymų yra nuoseklus ir neprieštaringas, nepateikiant konkrečių argumentų, kurie paneigtų Departamento padarytas išvadas dėl šio pasakojimo nenuoseklumo ir prieštaringumo (supainiotos įvykių datos, aplinkybės skirtingų apklausų metu, neteisingai atpasakota administracinių baudų skyrimo procedūra, nenustatyta, kad pareiškėjo nurodytas A.

L. dirbo tuo metu, kai buvo vykdomi pareiškėjo sulaikymai) ir Sprendime išdėstytus motyvus. Teismas pažymėjo, kad nors skunde teigiama, kad Departamentas patvirtino pareiškėjo nurodytą aplinkybę dėl A. L. ir KGB būstinės, įsikūrusios (duomenys neskelbtini), tačiau tai neatitiko Sprendime nurodytos informacijos, kad iš tikrųjų Departamentas nenustatė, jog būtent A. L. ėjo seržanto pareigas tuo metu, kai vyko pareiškėjo sulaikymai, ar kad pareiškėjas buvo apklausiamas ir tardomas KGB būstinėje, nors skunde nurodoma, kad šios aplinkybės buvo nustatytos.

Šių aplinkybių pareiškėjas pats neįrodė jokiais dokumentais, o pasakojimas, kaip konstatavo Departamentas, prieštaringas ir nenuoseklus, su kuo nebuvo pagrindo teismui nesutikti. Atsižvelgęs į tai, kad teisminė Sprendimų kontrolė nereiškia, jog teismas turi iš naujo atlikti pareiškėjo prašymo vertinimą, nes teismas, vykdydamas teisingumą neperima viešojo administravimo subjektui priskirtų funkcijų, teismas padarė išvadą, kad skundo argumentai dėl to, kad Departamento išvada, jog pareiškėjo pasakojimas dėl jo sulaikymų yra nepripažintas nustatytu faktu, nepagrįsti ir nesudarė pagrindo kitaip vertinti šį pasakojimą nei jį įvertino Departamentas.

Ketvirta, nors pareiškėjas skunde išdėstė nesutikimą su Departamento išvada apie jo pasakojimo dėl mokslų nutraukimo aplinkybių prieštaringumą, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų Departamento padarytą išvadą, kad paties pareiškėjo pateikti dokumentai, kurie patvirtino, kad pareiškėjas mokslus baigė dėl asmeninių priežasčių (negalėjo laikyti egzaminų, nes jam nebuvo suteiktos atostogos pasiruošti), prieštaravo pareiškėjo teiginiams apie tai, kad pareiškėjas buvo priverstas nutraukti mokslus dėl jo atžvilgiu vykdomo persekiojimo.

Teismo vertinimu, Departamento išvada patvirtinta informacija, kuri nurodyta paties pareiškėjo pateiktoje pažymoje, kurios autentiškumu pagrindų abejoti nebuvo. Todėl skundo argumentas dėl to, kad Departamentas nepagrįstai nepripažino pasakojimo apie tai, kad pareiškėjas turėjo nutraukti studijas dėl persekiojimo, nustatytu faktu atmestas kaip nepagrįstas. Penkta, tai, kad Departamentas patvirtino aplinkybę, jog pareiškėjas priklauso „Viešpaties Jėzaus Kristaus“ cerkvei, niekaip nepaneigė Departamento išvados, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog dėl priklausymo šiai cerkvei pareiškėjas buvo persekiojimas arba buvo siekiama jį nužudyti.

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad Departamentas surinko pakankamai duomenų apie religijos laisvės ribojimus (duomenys neskelbtini), nustatė svarbią aplinkybę, kad minėta cerkvė buvo oficialiai registruota ir jai leidžiama vykdyti veiklą. Tai, kad cerkvės atstovai galėjo jausti tam tikrą valstybės institucijų spaudimą dėl vykdomos veiklos niekaip nepatvirtino pareiškėjo individualizuotos baimės būti nužudytam dėl priklausymo aptariamai cerkvei. Visi ribojimai, susiję su religijos laisves (duomenys neskelbtini), vykdomi trukdant vykdyti veiklą, tačiau duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų persekiojimas asmeniškai ir jam kiltų asmeninė reali grėsmė būti nužudytam Departamento atlikto tyrimo metu nebuvo nustatyta.

To neįrodė ir pats pareiškėjas, teismui nepateikė jokių konkrečių duomenų, paneigiančių tokią išvadą, taip pat nenurodė konkrečių argumentų, kurie paneigtų Departamento motyvus šiuo aspektu. Todėl teismas padarė išvadą, kad Departamentas pagrįstai nepripažino nustatytu faktu pareiškėjo pasakojimo dalies dėl jo baimės būti nužudytam ar persekiojamam dėl jo priklausymo aptariamai cerkvei.

6. Teismas nenustatė pagrindų, leidžiančių abejoti Departamento Sprendimo dalimi, kuria pareiškėjui atsisakyta suteikti papildomą apsaugą. Byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjo kilmės valstybėje vyktų tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, kaip nustatyta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Pareiškėjas nenurodė jokių kitų aplinkybių, grindžiančių jo baimę grįžti į kilmės valstybę Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų prasme, kurios nebuvo nagrinėtos sprendžiant dėl jo baimės Įstatymo 86 straipsnio prasme. Skundo argumentas, kad Sprendimas šioje dalyje nepagrįstas, niekaip nebuvo pagrindžiamas. O nustačius, kad Departamentas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjui nekilo reali grėsmė būti nužudytam ar persekiojamam (duomenys neskelbtini), teismas padarė išvadą, kad Sprendimo dalies, kuria atsisakyta pareiškėjui suteikti papildomą apsaugą, naikinti pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais nebuvo pagrindo.

7. Teismo buvo nustatyta, kad pareiškėjas buvo apklaustas, turėjo galimybę išsamiai ir detaliai išdėstyti savo argumentus, teismo posėdyje dalyvavo, kurio metu taip pat turėjo galimybę dėstyti argumentus, teikti dokumentus, kurie paneigtų Departamento padarytas išvadas. Teismas pažymėjo, kad nei Įstatymas, nei Tvarkos aprašas neįpareigojo Departamento atlikti pakartotines apklausas. Tokių apklausų atlikimas priklauso Departamento diskrecijai ir įvertinimui. Šiuo atveju pareiškėjo atliktos apklausos įvyko sklandžiai, pareiškėjas turėjo galimybę pasisakyti, pasinaudojo savo teise pateikti papildomus dokumentus, apklausa jam vyko suprantama kalba, todėl skundo argumentas dėl Departamento pareigos neįvykdymo teismo atmestas kaip nepagrįstas.

8. Esant tokioms aplinkybėms teismas konstatavo, kad skundžiamas Sprendimas teisėtas ir pagristas, jį naikinti pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo, pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.

III. 9. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvacija iš esmės atkartoja atsakovo padarytas išvadas. Nagrinėjamu atveju atsakovas nustatė, kad, pirma, tyrimo metu buvo susisiekta su Lietuvoje veikiančia nevyriausybine organizacija „Freedom House“, kuri susisiekusi su savo šaltiniais nurodė, jog M. M. buvo „Viešpaties Jėzaus Kristaus“ cerkvės pastoriumi. Šaltinis nurodo, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra išvykęs į Vokietiją, kur prašo prieglobsčio, o jo šeima, ypatingai žmona (duomenys neskelbtini), kuri buvo oficiali religinės bendruomenės vadovė, patyrė KGB spaudimą; antra, buvo rasta informacijos, kad 2013 m. liepą (duomenys neskelbtini) prezidentas A. L. paskelbė, jog buvo sulaikytas katalikų bažnyčios dvasininkas, kuris buvo susijęs su užsienio šalimis. Remiantis atsakovo surinkta informacija bei atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir pakankamai patikimas bei į tai, kad pareiškėjo pasakojimas neprieštarauja byloje surinktai informacijai (pareiškėjas nurodė, kad jo brolis išvyko į Vokietiją dar 2014 m. vasarą), atsakovas nepagrįstai pasakojimo daliai dėl brolio kaltinimo šnipinėjimu nepritaikė abejonės privilegijos principo ir nepripažino šio pareiškėjo pasakojimo nustatytu faktu, o teismas, matydamas aiškiai padarytas klaidas (netinkamas faktų vertinimas), nepagrįstai patvirtino atsakovo nurodytas aplinkybes.

9.2. Pareiškėjas visuomet laikėsi vieningos pozicijos dėl susiklosčiusių aplinkybių, lėmusių studijų netesimą, t. y., kad pareiškėjas negalėjo tęsti studijų dėl nuolatinio teisėsaugos institucijų persekiojimo vykdyto pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjas papildomai nurodė, kad „Biblijos koledžo" vadovas padėdavo pareiškėjui nurodydamas kitas priežastis, kodėl pareiškėjas negali tęsti studijų. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad koledžo vadovui nurodžius, jog pareiškėjas negali tęsti studijų dėl teisėsaugos institucijų suinteresuotumo juo, koledžo vadovui galėtų kilti atsakomybė, todėl tokiu būdu pareiškėjo koledžo vadovas apsisaugojo nuo galimos atsakomybės ir nurodė kitas priežastis, lėmusias studijų netesimą.

9.3. Atsakovas poziciją dėl to, kad tyrimo metu nebuvo rasta informacijos, jog dėl priklausymo cerkvei pareiškėjas buvo persekiojamas arba buvo siekiama jį nužudyti, grindė išimtinai savo subjektyviu vertinimu, o ne kilmės valstybės informacija, o tai pareiškėjo įsitikinimu, negali būti laikoma pakankamu pagrindu atmesti šią pareiškėjo pasakojimo dalį. Pareiškėjo vertinimu, nebuvo atlikta tinkama faktinė pareiškėjo atvejo analizė, o tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjo prieglobsčio prašymas bei jo paaiškinimai nebuvo įvertinti visų surinktų duomenų visumoje. Aplinkybės, kurias pareiškėjas nurodė savo prieglobsčio prašyme ir apklausos metu, visiškai atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, tačiau Departamentas ir pirmosios instancijos teismas jo nurodytus faktus ir aplinkybes kvalifikavo netinkamai, todėl be pagrindo atsisakė pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje. Todėl šių išvadų pagrįstumas ir teisingumas turi būti patikrintas apeliacinės instancijos teismo.

9.4. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas konstatuotų, jog Departamentas pagrįstai nesuteikė pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai tam pritarė, atmesdamas pareiškėjo skundą, tada turėtų būti įvertintos ir kitos skundžiamų Departamento ir teismo sprendimų dalys, t. y. dėl papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo (Įstatymo 87 str. 1 d.). Pareiškėjo vertinimu nei atsakovas nei pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių tinkamai neįvertino, todėl jų priimti sprendimai yra nepagrįsti ir naikintini.

10. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovo atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus visus byloje pateiktus duomenis, padarius nustatytomis aplinkybėmis pagrįstas išvadas ir pakankamai nuosekliai išdėsčius įrodymus, kuriais teismo išvados yra grindžiamos. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su ginčijamu sprendimu, kadangi pirmosios instancijos teismas sprendime atkartoja Departamento padarytas išvadas. Kitų argumentų, kodėl ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo, iš esmės vadovaujasi tais pačiais teiginiais, kuriuos nurodė ir skunde pirmosios instancijos teisme.

10.2. Tyrimo metu Departamentui kilo pagrįstų įtarimų ne tik dėl pareiškėjo bendro patikimumo, tačiau ir dėl jo pateiktų dokumentų, kuriais įrodinėjo neva pareiškėjo broliui iškeltą bylą. Be to, vertinant pareiškėjo prieglobsčio prašymo teiginį, kad (duomenys neskelbtini) jį gali nužudyti, nes jo brolis kaltinamas šnipinėjimu, pažymėtina, kad tyrimo metu nenustatyta aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog (duomenys neskelbtini) pareiškėjo brolis M. M. yra paieškomas arba jį siekiama priversti grįžti. Įvertinus pareiškėjo pateiktus dokumentus (3 vnt.) – vokiečių, armėnų ir rusų kalba, buvo nustatyta, kad visi šie dokumentai pasižymi rimtais trūkumais. Atlikus tyrimą, nebuvo rasta informacijos, kad kuris nors iš krikščionių pilnos evangelijos cerkvės pastorių susidurtų su kaltinimais šnipinėjimu.

10.3. Teismas nereikalavo pateikti jokių įrodymų dėl ateities įvykių, o akcentavo būtent praeities įvykius – negalėjimą baigti mokslų. Pažymėtina, kad paties pareiškėjo pateiktoje pažymoje iš „Biblijos koledžo“ nurodoma, kad jis negalėjo baigti mokslų, nes įmonė, kurioje jis dirbo, neleido pasinaudoti mokymosi atostogomis ir jis negalėjo laiku išlaikyti egzaminus. Atsižvelgiant į tai, kad surinkta kilmės valstybės informacija nepatvirtino, jog (duomenys neskelbtini) yra ribojama religijos laisvė, todėl pareiškėjo teiginiai, kad koledžo vadovas pateikė kitokią informaciją, negu buvo iš tikrųjų, siekdamas išvengti atsakomybės, vertintini kritiškai.

10.4. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas priklauso religinei mažumai, kurios, pagal kilmės valstybės informaciją, dažnai yra stebimos, su jomis vykdomi neformalūs pokalbiai, o šaltinių teigimu, jo šeima susilaukė KGB dėmesio, todėl tikėtina, kad pareiškėjas turėjo neformalių pokalbių su teisėsaugos pareigūnais. Tačiau, įvertinus turimą kilmės valstybės informaciją, nenustatyta, kad pareiškėjui grėstų reali grėsmė būti nužudytam dėl priklausymo „Viešpaties Jėzaus Kristaus“ cerkvei, kuriai jis priklauso, kuri yra oficialiai registruota, taigi jos nariams nėra draudžiama organizuoti renginius, pamaldas, dalinti religinę literatūrą. „Neoficialūs pokalbiai“ su „ideologiniais pareigūnais“, kuriais siekiama išsiaiškinti apie religinės bendruomenės veiklas, pagal savo pobūdį ir poveikį asmeniui nesąlygoja persekiojimo Konvencijos kontekste. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių pareiškėjo deklaruojamą baimę būti nužudytam dėl religijos. „Neoficialūs pokalbiai“, su kuriais jis gali susidurti, neprilygsta persekiojimo veiksmams Konvencijos prasme, todėl jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

10.5. Dėl papildomos apsaugos nesuteikimo, Departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, vadovavosi pareiškėjo pateikta informacija, įvertino pareiškėjo pasakojimus surinktos kilmės valstybės informacijos ir pareiškėjo pateiktų dokumentų kontekste. Kaip matyti iš ginčijamo Sprendimo turinio pareiškėjo pasakojimai ir juos patvirtinantys dokumentai pasižymėjo rimtais trūkumais (matyti datų taisymai ranka, neatitinkančios formos dokumentai; pareiškėjas teigė, kad leidimas laikinai gyventi panaikintas ir jam buvo išduodamas metams, nors iš tikrųjų pareiškėjas turi galiojantį leidimą gyventi, kuris buvo išduotas 5 metams; pareiškėjas teigė, kad mokslų nebaigė dėl teisėsaugos spaudimo, o koledžo vadovo pažymoje nurodoma, kad jis nebaigė mokslų dėl buitinių priežasčių ir kt.), t. y. pareiškėjo pasakojimas prieštaravo paties pareiškėjo pateiktų dokumentų turiniui (pvz. pasakojimas apie leidimo gyventi panaikinimą; priežastis dėl mokslų nebaigimo; pareiškėjas pasakojo, kad buvo rudenį sulaikytas 1–2 savaites, tačiau visus tris rudens mėnesius jo atlyginimas nebuvo pakitęs, nors pareiškėjas tuo metu negalėjo dirbti ir kt.), o be to, pareiškėjas negebėjo įtikinamai paaiškinti nustatytų nesutapimų. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Departamentas atliko išsamų tyrimą, t. y. įvertino pareiškėjo pasakojimą, jo pateiktus dokumentus, surinko kilmės valstybės informaciją, kreipėsi dėl informacijos į Lietuvos Respublikos ambasadą (duomenys neskelbtini) Respublikoje, į nevyriausybinę organizacija „Freedom house“, todėl teiginiai dėl paviršutiniško prieglobsčio prašymo išnagrinėjimo yra nepagrįsti ir sąlygoti neigiamo sprendimo priėmimo.

10.6. Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje M.O v. Šveicarija nurodė, kad dalijimasis įrodinėjimo našta prieglobsčio bylose neturi būti aiškinamas tokiu būdu, kuris reikalautų iš valstybės institucijos įrodyti priešingai, ypač jei prašytojo pasakojimas atmestas dėl patikimumo stokos. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad atmesdamas pareiškėjo pasakojimą dėl patikimumo stokos Departamentas neturi pareigos paneigti šį pasakojimą objektyviais įrodymais bei įrodyti priešingai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde suformulavo prašymą, teismui pripažinus, kad yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas – teismo posėdžio metu užtikrinti vertėjo iš/į anglų kalbą dalyvavimą.

12. Vertinant šį prašymą, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas; proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

13. Pareiškėjas prašymo apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nemotyvavo. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Atsižvelgdama į tai, kad bylos šalims buvo sudaryta galimybė pirmosios instancijos teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

14. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 19 d. sprendimo, kuriuo atmesti pareiškėjo skundo reikalavimai panaikinti atsakovo Departamento 2020 m. kovo 25 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga) Lietuvos Respublikoje, ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo, pagrįstumas ir teisėtumas.

15. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimus, apklausų metu duotus paaiškinimus bei atsakovo surinktą informaciją, Įstatymo, Tvarkos aprašo ir Konvencijos nuostatas, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad pirmosios instancijos teismo motyvacija iš esmės atkartoja atsakovo padarytas išvadas. Pareiškėjo nuomone, atsakovas nepagrįstai pasakojimo daliai dėl brolio kaltinimo šnipinėjimu nepritaikė abejonės privilegijos principo, o teismas, matydamas aiškiai padarytas klaidas (netinkamas faktų vertinimas), nepagrįstai patvirtino atsakovo nurodytas aplinkybes. Pareiškėjas tvirtino, kad visuomet laikėsi vieningos pozicijos dėl susiklosčiusių aplinkybių, lėmusių studijų netesimą, t. y., kad pareiškėjas negalėjo tęsti studijų dėl nuolatinio teisėsaugos institucijų persekiojimo vykdyto pareiškėjo atžvilgiu. Atsakovas poziciją, kad tyrimo metu nebuvo rasta informacijos dėl priklausymo cerkvei ir, kad pareiškėjas buvo persekiojamas arba buvo siekiama jį nužudyti, grindė išimtinai savo subjektyviu vertinimu, o ne kilmės valstybės informacija. Pareiškėjo vertinimu, nebuvo atlikta tinkama faktinė pareiškėjo atvejo analizė, o tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjo prieglobsčio prašymas bei jo paaiškinimai nebuvo įvertinti visų surinktų duomenų visumoje.

16. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

17. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 ir 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

18. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

19. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H. L. R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Įstatymo 83 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 2 dalis netaikoma ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jeigu prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti.

21. Tvarkos aprašo 116 punkte taip pat nustatyta, kad <...> prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai išsamus ir detalus; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs ir neprieštaringi; <...> ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. <...> Jeigu visi ar tam tikri prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys paneigiami arba pripažįstami nepatikimais, jie yra atmetami ir toliau nenagrinėjami. Prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys, kurie yra patvirtinti kitais įrodymais arba pripažįstami patikimais, laikomi nustatytais faktais. Jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir patikimas, prieglobsčio prašytojui taikomas abejonės privilegijos principas, t. y. tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo pateiktų duomenų, kurie nebuvo atmesti, vertinamos jo naudai ir netrukdo laikyti tokius duomenis nustatytais faktais.

22. Pareiškėjas prašymą suteikti jam prieglobstį grindė tuo, kad grįžus į kilmės valstybę būtų persekiojamas dėl išpažįstamos religijos, todėl jautė baimę dėl sveikatos ir gyvybės, bei baimę patirti persekiojimo veiksmus dėl savo brolio.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pažymi, kad atsakovui tyrimo metu Lietuvoje veikiančios nevyriausybinės organizacijos „Freedom House“ pateiktos aplinkybės, jog M. M. buvo „Viešpaties Jėzaus Kristaus“ cerkvės pastoriumi ir jis šiuo metu yra išvykęs į Vokietiją, kur prašo prieglobsčio, o jo žmona (duomenys neskelbtini), kuri buvo oficiali religinės bendruomenės vadovė, patyrė KGB spaudimą, bei, kad buvo rasta informacijos, jog 2013 m. liepą (duomenys neskelbtini) prezidentas paskelbė, kad buvo sulaikytas katalikų bažnyčios dvasininkas, kuris buvo susijęs su užsienio šalimis, patvirtino pareiškėjo pasakojimą dėl pareiškėjo brolio ir neprieštarauja byloje surinktai informacijai.

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktą medžiagą, pareiškėjo paaiškinimus, teiktus apklausų metu ir teismo posėdžio metu, sutinka su pirmosios instancijos teismo (kartu su Departamento) padarytomis išvadomis, kad nebuvo nustatyta, jog pareiškėjo baimė pagrįsta. Departamentas Sprendime nurodė, kad buvo nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas katalikų bažnyčios dvasininkas (ne pareiškėjo brolis, o kunigas V. L.), kuris buvo susijęs su užsienio valstybėmis ir užsiėmė šnipinėjimu. Tyrimo metu Departamentas nustatė, kad pareiškėjo brolis M.

M. 2013 m. gruodžio 12 d. (o ne 2014 m. vasarą, kaip nurodo pareiškėjas apeliaciniame skunde) kirto Lietuvos Respublikos sieną automobiliu, važiuodamas iš (duomenys neskelbtini). Kartu su juo vyko jo žmona L. M.. Informacijos apie tai, kad jie būtų grįžę į (duomenys neskelbtini), nerasta. Taip pat nustatyta, kad 2017 m. gegužės 5 d. iš (duomenys neskelbtini) per Lietuvą išvyko pareiškėjo sesuo J. M.. Informacijos apie jos grįžimą į (duomenys neskelbtini) taip pat nerasta. Tiek M. M., tiek J. M. Lietuvos Respublikos valstybės sieną kirto pateikdami Armėnijos piliečių pasus, kurie iki šiol galioja.

Taigi, tikėtina, kad pareiškėjo brolis ir sesuo yra Armėnijos piliečiai. Tiek apie M. M., tiek apie J. M. informacijos atviruose šaltiniuose randama tik tiek, kad 2014–2015 m. jie abu buvo įtraukti į (duomenys neskelbtini) rajono vykdomojo komiteto tvarkomą sąrašą asmenų, kurie laukia gyvenamųjų sąlygų pagerinimo (eilė butui gauti). Tikėtina, kad pareiškėjo brolis ir sesuo taip pat yra (buvo) nuolatiniai (duomenys neskelbtini) gyventojai. Tyrimo metu nerasta informacijos, pagrindžiančios prielaidą, jog (duomenys neskelbtini) M.

M. yra paieškomas arba jį siekiama priversti grįžti. Iš (duomenys neskelbtini) jis išvyko teisėtai, per pasienio kontrolės punktą (VSATIS duomenys), tarptautinė paieška jo atžvilgiu nėra paskelbta (Interpolo duomenys), atviros prieigos informacijos apie jam keliamus kaltinimus (duomenys neskelbtini) nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, Departamento surinkta informacija apie (duomenys neskelbtini) valstybę nepatvirtino, kad pareiškėjo brolis buvo persekiojamas dėl šnipinėjimo. Be to, pareiškėjas teismui nepateikė dokumentų, kuriuos, pasak pareiškėjo, pats jo brolis teikė teismui dėl jam pateiktų kaltinimų šnipinėjimu, ir kuriuos žadėjo pateikti Departamentui jo prašymo vertinimo metu.

Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo abejoti Departamento atliktu tyrimu dėl pareiškėjo pasakojimo dėl jo brolio persekiojimo ir atitinkamai dėl iš to kylančios pareiškėjo baimės grįžti į (duomenys neskelbtini).

25. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad buvo surinkta pakankamai duomenų apie religijos laisvės ribojimus (duomenys neskelbtini), nustatytos svarbios aplinkybės, kad „Viešpaties Jėzaus Kristaus“ cerkvė yra oficialiai registruota ir jai leidžiama vykdyti veiklą. Tai, kad cerkvės atstovai gali jausti tam tikrą valstybės institucijų spaudimą dėl vykdomos veiklos niekaip nepatvirtina pareiškėjo individualizuotos baimės būti nužudytam dėl priklausymo aptariamai cerkvei. „Neoficialūs pokalbiai“ su „ideologiniais pareigūnais“, kuriais siekiama išsiaiškinti apie religinės bendruomenės veiklas, pagal savo pobūdį ir poveikį asmeniui nesąlygoja persekiojimo Konvencijos kontekste.

26. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, pabrėžia, kad byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį išnagrinėti, o Departamento atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad atsakovas nepagrįstai pasakojimo daliai dėl brolio kaltinimo šnipinėjimu nepritaikė abejonės privilegijos principo, yra deklaratyvūs. Departamentas nagrinėjamu atveju neturėjo pagrindo taikyti abejonės privilegiją, nes byloje nustatytos Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje ir Tvarkos aprašo 116 punkte numatytos aplinkybės, paneigiančios galimybę taikyti abejonės privilegijos principą, t. y. pareiškėjo pasakojimas nebuvo rišlus, nuoseklus, pareiškėjas antros apklausos metu nurodė kitus incidentus, nei nurodė pirminės apklausos metu, pateikė naują informaciją, dėl ko negali būti vertinamas kaip patikimas. Šiuo atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų persekiojamas asmeniškai ir jam kiltų asmeninė reali grėsmė būti nužudytam nebuvo nustatyta bei Departamentas pagrįstai nepripažino nustatytu faktu pareiškėjo pasakojimo dalies dėl jo baimės būti nužudytam ar persekiojamam dėl jo priklausymo „Viešpaties Jėzaus Kristaus“ cerkvei.

27. Vertinant pareiškėjo argumentus dėl mokslų nutraukimo aplinkybių prieštaringumo, pabrėžtina, kad pareiškėjo pateiktoje 2020 m. vasario 23 d. pažymoje iš „Biblijos koledžo“ nurodoma, kad jis negalėjo baigti mokslų, nes įmonė, kurioje pareiškėjas dirbo, neleido pasinaudoti mokymosi atostogomis ir jis negalėjo laiku išlaikyti egzaminų. Departamentui atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad pažymoje nurodyti rekvizitai yra teisingi, o pasirašęs asmuo išties yra koledžo rektorius ir šis dokumentas parengtas pareiškėjo prašymu, siekiant jį pateikti Departamentui. Nustatyta, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų Departamento išvadą, jog paties pareiškėjo pateiktas dokumentas patvirtina, kad pareiškėjas mokslus baigė dėl asmeninių priežasčių (negalėjo laikyti egzaminų, nes jam nebuvo suteiktos atostogos pasiruošti). Be to, šis dokumentas prieštarauja pareiškėjo teiginiams apie tai, kad jis buvo priverstas nutraukti mokslus dėl jo atžvilgiu vykdomo persekiojimo.

28. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Departamento atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių vertinimas buvo atliktas visų surinktų duomenų visumoje. Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes (pareiškėjo paaiškinimus), konstatuoja, kad pareiškėjas nepateikė patikimos informacijos, leidžiančios spręsti, jog jis atitinka pabėgėlio statusui taikytinas nuostatas. Nenustatęs, kad pareiškėjas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Departamentas pagrįstai atsisakė jam suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

29. Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad kilmės valstybėje pareiškėjas galėtų būti kankinamas, su juo galėtų būti žiauriai elgiamasi arba galėtų būti žeminamas jo orumas arba jis galėtų būti tokiu būdu baudžiamas. Taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jam gali būti įvykdyta mirties bausmė. Todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Byloje nėra nustatyta ir tai, kad pareiškėjo kilmės valstybėje šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei negresia ginkluoto konflikto nulemtas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojui turėtų būti suteikta papildoma apsauga.

30. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, atsižvelgė į šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus ir posėdžio metu išsakytus argumentus, įvertino byloje surinktų duomenų visumą pagal įrodymų vertinimo taisykles ir Įstatymo kontekste išsamiai patikrino Departamento Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, t. y. tinkamai laikėsi ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje, 86 ir 87 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

31. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui reikšmingas faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. M. (D. M.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė