2018-04-05 Nr. AB-6992-3-61-3-00095-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-4056-438/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00095-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.10

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. P. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. P. skundą atsakovui Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. P. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. 10000392964 „Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojų sąskaitų kredito įstaigose“ (toliau – ir Sprendimas).

Atsakovas Vilniaus teritorinė muitinė (toliau – ir atsakovas) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 21 d. sprendimu pareiškėjo G. P. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad Vilniaus teritorinė muitinė 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. 10000392964, nustačiusi, kad pareiškėjas iki nustatyto termino neįvykdė muitų mokestinės prievolės, įregistruotos 2017 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 2TR-19-0032, nusprendė nurašyti 23 660,39 Eur mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo sąskaitų kredito įstaigose.

Teismas darė išvadą, jog pareiškėjo muito mokestinės prievolės vykdymas buvo atliktas pagal teisės aktų reikalavimus ir jų nustatytą tam tikrą harmoningą chronologiją, derinančią mokesčio mokėtojo teisę apskaičiuotus mokesčius sumokėti geruoju, pareigą sumokėti apskaičiuotus mokesčius ir mokesčių administratoriaus pareigą imtis priemonių, kad įstatymų nustatyta tvarka apskaičiuoti ir nenuginčyti mokesčiai būtų išieškoti. Teismas vertino, jog ginčijamas sprendimas yra pagrįstas, todėl panaikinti pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

III. Pareiškėjas G. P. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. 10000392964 „Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigose“.

Taip pat pareiškėjas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai sustabdyti Vilniaus teritorinės muitinės 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. 10000392964 „Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigose“ vykdymą.

Nurodo, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte – ginčijamo individualaus teisės akto galiojimo laikinas sustabdymas, bus padaryta neatitaisoma žala pareiškėjui, kadangi išieškojimas iš pareiškėjo sąskaitoje esančių šeimos lėšų bei gaunamų pajamų (pensijos) vykdomas dar net nesant priimtam apkaltinamajam nuosprendžiui, kuris neginčytinai patvirtintų pareiškėjo kaltumą dėl pareikštų kaltinimų.

Nurodo, jog dėl vykdomo išieškojimo negali tenkinti net minimalių savo poreikių, todėl dar neišsprendus mokestinio ginčo, nurašant lėšas (gaunamą pensiją) iš sąskaitos, pažeidžiamas šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principai, be to šioje stadijoje nėra adekvatus siekiamam tikslui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo Nr. 10000392964 „Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigose“ nurašyti 23 660,39 Eur muito mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo sąskaitų kredito įstaigose teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas G. P. kreipėsi į teismą su apeliaciniu skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. 10000392964 „Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojų sąskaitų kredito įstaigose“, taip pat pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai sustabdyti Vilniaus teritorinės muitinės 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. 10000392964 „Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojų sąskaitų kredito įstaigose“.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; <...> reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Atkreiptinas dėmesys, jog būtent asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad tokių priemonių taikymas yra būtinas siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-801/2011).

Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė teismo pritaikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytas reikalavimo užtikrinimo priemones: laikinai sustabdyti ginčijamą individualų teisės aktą – Vilniaus teritorinės muitinės 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. 10000392964 „Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojų sąskaitų kredito įstaigose“. Pareiškėjas siekia, kad būtų laikinai sustabdytas Sprendimo galiojimas, nes, jo teigimu, nesant priimtam apkaltinamajam nuosprendžiui, kuris neginčytinai patvirtintų pareiškėjo kaltumą dėl pareikštų kaltinimų, galiojant ginčytinam teisės aktui yra vykdomas išieškojimas iš pareiškėjo sąskaitoje esančių šeimos lėšų bei gaunamų pajamų (pensijos), todėl pareiškėjui daro neatitaisomą žalą. Be to, pareiškėjo teigimu, nurašant lėšas iš jo sąskaitos, jis negali tenkinti net minimalių savo poreikių, pažeidžiami šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principai ir nėra adekvatus siekiamam tikslui.

Išanalizavusi sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes bei įvertinusi pareiškėjo nurodytas priežastis dėl kurių turi būti taikoma prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo argumentai, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma žala, yra nepagrįsti. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių detalių paaiškinimų ir papildomų rašytinių įrodymų dėl jo ekonominės ir socialinės padėties. Taigi, šiuo atveju nenustatyta, kad dėl Sprendimo galiojimo iš esmės pablogėtų pareiškėjo finansinė padėtis, ar kiltų kitokia grėsmė būsimo teismo sprendimo vykdymui. Pažymėtina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių institutas yra skirtas tam, kad būtų apgintos pareiškėjų teisės, kylančios iš byloje pareikšto materialinio pobūdžio reikalavimo. Pareiškėjo teiginys, jog vykdant išieškojimą iš pareiškėjo sąskaitoje esančių šeimos lėšų bei gaunamų pajamų (pensijos), nesant priimtam apkaltinamajam nuosprendžiui, daroma pareiškėjui žalą, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo laikinai stabdyti ginčijamo teisės akto.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo dėl Sprendimo galiojimo patiriamus finansinius nuostolius galima būtų kompensuoti teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu Sprendimas būtų panaikintas. Tokios pozicijos dėl materialinių nuostolių atlyginimo laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-563-525/2017; 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017). Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo taikyti pareiškėjo nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl prašymas netenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. P. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys