2021-05-18 Nr. CB-4722-2-56-3-00426-2019-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2627

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00426-2019-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Egidijos Tamošiūnienės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2021 m. gegužės 3 d. paduotu atsakovės Z. M. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 1 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė Z. M. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Toresta“ teisių perėmėjos mažosios bendrijos „Skolpreka“ ieškinį atsakovams L. D., I. L., R. N. ir Z. M. dėl žalos atlyginimo priteisimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai išaiškino ir pritaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.427 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias, kas laikytina ginčijama teise šio straipsnio prasme. Šioje byloje pradinė ieškovė buvo pareiškusi ieškinį visiems atsakovams, prašydama iš jų solidariai priteisti žalos atlyginimą. Taigi, teisė į žalos atlyginimą iš atsakovų buvo ir yra ginčo objektas. Atitinkamą teisę BUAB „Toresta“ 2019 m. birželio 26 d. Sutartimi Nr. 1 Dėl reikalavimo teisių perleidimo perleido naujam įgijėjui MB „Skolpreka“. Todėl atsakovai, sumokėję atitinkamų teisių įgijėjui sutarties kainą, sutarties sudarymo išlaidas ir palūkanas, skaičiuojamas nuo kainos, turėjo būti atleisti nuo atitinkamos prievolės. Pažymėtina, kad BUAB „Conlasa“ bankroto byloje pripažino BUAB „Toresta“ teisę į bankrutuojančią bendrovę, o ne atsakovus. Be to, patvirtinta teisė ne į žalos atlyginimą. Visiškai nepagrįstas ir teismo argumentas, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra teisių perleidimas. Atsakovė reikalavimo teisių kainą sumokėjo pervesdama pinigus į notaro depozitinę sąskaitą. Šie pinigai šiuo metu yra notaro depozitinėje sąskaitoje. Nuo teismo motyvų priklauso, kas turi teisę šiais pinigais disponuoti. Jei teismo procesiniai sprendimai bus papildyti atsakovės nurodytais argumentais, tuomet atitinkamas atsakovės į notaro depozitinę sąskaitą sumokėtas lėšas turės teisę gauti ieškovė. Jei bus atmesti kasatorės nurodyti argumentai jų neišnagrinėjus, tuomet notaras neturės pagrindo šias lėšas grąžinti (galimai kils naujas teisinis ginčas). Tuo metu išnagrinėjus atitinkamus argumentus ir konstatavus, kad argumentai yra nepagrįsti ir tokiu būdu kaina nesumokėta, atitinkamos notaro sąskaitoje esančios lėšos turės būti grąžintos atsakovei. Dėl šių priežasčių atsakovė turi teisinį suinteresuotumą (CPK 2 ir 5 straipsniai) ginčyti teismų sprendimus, prašant juos papildyti atitinkamais motyvais.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti už kasatorę žyminį mokestį sumokėjusiam A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2021 m. gegužės 3 d. Swedbank banke, mokėjimo nurodymas Nr. 8.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Goda Ambrasaitė-Balynienė

Egidija Tamošiūnienė

Dalia Vasarienė