ee23d665-b5f7-4e27-aef2-c1fd33cc2317 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-6360-960/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01399-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.5. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 10 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dariuš Lučinski, sekretoriaujant Gretai Ribikauskaitei, dalyvaujant ieškovei R. M. B., jos atstovui advokatui Valdui Bliujui, atsakovės E. P. ir trečiojo asmens D. A. Š. atstovei advokatei Zitai Malovai, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Anželikai Rastenienei, trečiajam asmeniui J.

Å ., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R. M. B. ieÅ¡kinį atsakovams E. P., L. Ž., T. Ž., K. Ž., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, tretiesiems asmenims Sodininkų bendrijai „Mokslas“, J. Å ., D. A. Å ., UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ dėl aktų ir įsakymų pripažinimo negaliojančiais, žemės sklypo ribų nustatymo, n u s t a t ė : IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir patikslintais ieÅ¡kiniais, kuriuose suformulavo galutinius reikalavimus:

1) pripažinti negaliojančiais: 2012-01-12 UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ paruoÅ¡tÄ sklypo ribų paženklinimo parodymo aktÄ bei kitus Å¡io sklypo kadastro duomenų byloje esančius dokumentus (žemės sklypo planas, žemės sklypo kadastro duomenų forma, veržių nustatymo žiniaraščiai); 2012-01-06 UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ paruoÅ¡tÄ sklypo ribų paženklinimo parodymo aktÄ bei kitus Å¡io sklypo kadastro duomenų byloje esančius dokumentus (žemės sklypo planas, žemės sklypo kadastro duomenų forma, veržių nustatymo žiniaraščiai); 2012-02-13 NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymÄ Nr. 49VÄ®-(14.49.2.)-498; 2012-03-06 NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymÄ Nr. 49VÄ®-(14.49.2.)-790;

2) nustatyti ieÅ¡kovės žemės sklypo ribas pagal į bylÄ pateikto ieÅ¡kovės žemės sklypo planÄ (paruošė UAB „Geomanai“ 2019-08-19), nustatant ribas pagal plane pažymėtus taÅ¡kus Nr. 1, 2, 3, 4;

3) atstatyti terminÄ dėl administracinių aktų apskundimo;

4) priteisti iš atsakovų solidariai ieškovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grinė tuo, jog ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ir su šiuo sklypu ribojasi atsakovei E. P. priklausantis sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei atsakovams L. Ž., T. Ž. ir K. Ž. priklausantis sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). 2012 m. sausio 12 d. trečiojo asmens Sodininkų bendrijos „Mokslas“ užsakymu buvo sudarytas skundžiamas sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas, kurį paruošė UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“.

Å iuo akto pagrindu buvo priimtas skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos įsakymas. 2012 m. sausio 6 d. atsakovų L., T. ir K. Ž. užsakymu buvo sudarytas skundžiamas sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas jiems priklausančiam žemė sklypui. Šį aktÄ parengė UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ ir jo pagrindu buvo priimtas 2012 m. kovo 6 d. Nacionalinės žemės tarnybos įsakymas. Atliekant žemės sklypų ribų paženklinimÄ â€“ parodymÄ nebuvo gautas ieÅ¡kovė sutikimas ir ji nebuvo informuota apie tai, kad bus atliekamas gretimų žemė sklypų ribų ženklinimas.

Abejuose aktuose yra nurodyta, jog ieÅ¡kovei priklausantis sklypas priklauso ieÅ¡kovės motinai M. B. ir pateikta pažyma, jog M. B. yra mirusi. Vien turto savininko mirtis nėra pagrindu laikyti, jog turtas lieka beÅ¡eimininkis. BÅ«tina buvo pasidomėti ar yra turto paveldėtojai ir atsakovai Ž.ir E. P. bei Sodininkų bendrija „Mokslas“ puikiai žinojo, jog ieÅ¡kovė yra M. B. dukra ir nuolat bÅ«na žemės sklype, nes ten yra namas. IeÅ¡kovė sklypÄ pavedėjo po motinos mirties. Ginčijamais žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo aktais buvo pakeistos ieÅ¡kovės žemės sklypo ribos be jos sutikimo ir taip atsitiko, jog ieÅ¡kovės sklype esantis namas tapo arčiau nei 3 metrai nuo atsakovams Ž. priklausančio sklypo ribos bei buvusi tvora atsidÅ«rė gretimuose sklypuose.

Dar iÅ¡ 1986 metų ieÅ¡kovės žemės sklypo plano matyti, jog namas yra 4 metrai nuo E. P. ir Ž. sklypų ribų. Teisinis reglamentavimas numato, jog sklypo ribų paženklinimÄ â€“ parodymÄ turi pasiraÅ¡yti ir gretimų sklypų savininkai arba jų įgalioti asmenys ir jiems asmeniÅ¡kai turi bÅ«ti iÅ¡siųsti kvietimai arba paskelbta vietiniame laikraÅ¡tyje ir seniÅ«nijos skelbimų lentoje. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos teismui pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė taikyti įstatyme nustatytÄ terminÄ apskųsti Nacionalinės žemės tarnybos įsakymus ir atmesti ieÅ¡kinį.

NesutikimÄ su ieÅ¡kiniu grindė tuo, jog ginčo objektu esantis žemės sklypas 1994 m. gegužės 12 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu buvo perleistas M. B.. IeÅ¡kovė žemės sklypÄ Ä¯gijo pagal 2012 m. liepos 12 d. ir 2012 liepos 24 d. paveldėjimo pagal testamentÄ liudijimus. Å is žemės sklypas yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Atsakovei E. P. nuosavybės teise priklausiantis 0,1242 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo suprojektuotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2016 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu ir suformuotas Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. spalio 25 d. sprendimu sujungus du žemės sklypus: 0,0649 ha ploto žemės sklypÄ (suprojektuotas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 16 d. sprendimu ir suformuotas Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. vasario 13 d. įsakymu) ir 0,0593 ha ploto žemės sklypÄ . 2012 m. vasario 22 d. UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ pateikė Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui atsakovų Ž. žemės sklypo kadastrinių duomenų bylÄ dėl kadastro duomenų patikslinimo ir Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2012 m. kovo 3 d.

įsakymu patikslino Å¡io žemė sklypo plotÄ , paskirtį, bÅ«dÄ ir pobÅ«dį, taikytinas specialias sÄ lygas. 2013 m. birželio 14 d. Vilniaus miesto skyriuje buvo gautas ieÅ¡kovės atstovo praÅ¡ymas „Dėl informacijos pateikimo“, o Nacionalinė žemės tarnyba 2013 m. liepos 30 d. raÅ¡tu pateikė informacijÄ apie atsakovams E. P., L. Ž., T. Ž., K. Ž. priklausančių žemė sklypų ribas, jų suformavimo bei įgijimo pagrindus. Matininkas atlikęs atsakovų priklausiančių žemės sklypų ženklinimÄ , privalo užtikrinti žemės sklypo pateiktų duomenų teisingumÄ ir atsako už atlikto darbo kokybę.

UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ matininkas surašydamas žemės sklypų parodymo – paženklinimo aktus pakvietė besiribojančių sklypų savininkus, o dėl ieškovės sklypo nurodė, jog savininkas yra miręs, o paveldėtojai neįregistravo turto perėmimo. Nacionalinė žemės tarnyba nenustačiusi trūkumų, suderino žemės sklypų kadastrinių matavimus ir įsakymais suformavo žemės sklypus. Atsakovų žemės sklypai yra suformuoti atliekant tiksliuosius kadastrinius matavimus, kurie atitinka teisės aktų reikalavimus, o ieškovės žemės sklypas suformuotas atliekant tik preliminarius matavimus.

IeÅ¡kovės pateiktas 2019 m. rugpjūčio 19 d. UAB „Geomanai“ parengtas žemės sklypo planas neatitinka SB „Mokslas“ generalinio plano ir žemės sklypo 1992 m. kovo 28 d. schemos, nes žemės plotas pagal schemÄ â€“ 852 kv.m., o pagal planÄ â€“ 929 kv.m., kraÅ¡tinės pagal schemÄ â€“ 18 m., 19 m., 43,90 m., 47,20 m., o pagal planÄ â€“ 20,50 m., 19,50 m., 45,85 m., 45,70 m. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi ginčijami Nacionalinės žemės tarnybos įsakymai galėjo bÅ«ti apskųsti per 1 mėnesį.

Apie įsakymų priėmimÄ ieÅ¡kovė galėjo žinoti nuo 2013 metų, kai kreipėsi pagalbos į advokatus. Atsakovai K. Ž., L. Ž. ir T. Ž. teismui pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį nesutiko su ieÅ¡kiniu ir prašė jį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. NesutikimÄ su ieÅ¡kiniu grindė tuo, jog atsakovams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas buvo suformuotas dar 1994 metais pagal preliminarius matavimus, kurie ir buvo įregistruoti registre. 2012 m. sausio 6 d. trečiasis asmuo UAB „Geodeziniai matavimai“ atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus ir jie Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. kovo 6 d.

įsakymu buto patikslinti ir vėliau įregistruoti registre. Ieškovės žemės sklypas iš vakarinės pusės ribojasi dalinai su atsakovų Ž. žemės sklypu, iš vakarinės ir pietinės pusės su E. P. žemės sklypu, o iš pietinės pusės su trečio asmens J. Š. žemės sklypu. Ieškovės žemės sklype nėra atlikti kadastriniai matavimai. Kadastrinių matavimų bylose esantys žemės sklypo paženklinimo – parodymo aktai patys savaime nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl jų nuginčijimas nesukels ieškovei jokių teisinių pasekmių.

Tik administracinių aktų, kuriais tvirtinami žemės sklypo kadastriniai matavimai (kadastro duomenis) nuginčijimas sukelia jo savininkui teisines pasekmes. Ginčijant administracinius aktus taikomas 30 dienų senaties terminas. Nekilnojamojo turto duomenis įregistravus registre, jie laikomi išviešinti, todėl ieškovė turėjo sužinoti apie atsakovų atliktus kadastrinius matavimus nuo 2012 m. balandžio 17 d., kai šie duomenis buvo įregistruoti registre. Be to, Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. liepos 30 d. raštu ieškovei buvo suteikta visa informacija dėl atsakovų atliktų kadastrinių matavimų.

Esant ginčui tarp gretimų sklypų savininkų dėl žemės sklypo ribų sklypų, ribos gali būti keičiamos, gali būti keičiama sklypo konfigūracija, bet neturi būti keičiamas sklypo plotas. Ieškovė nenurodė kaip buvo pažeistos jos teises: ar sumažėjo jos žemės sklypas, ar pasikeitė sklypo konfigūracija, ar įvyko žemės sklypų persidengimas. Iš ieškovės parengto plano matyti, jog jame ieškovės žemė sklypo plotas nurodomas 929 kv.m., kai faktinis naudojamas plotas yra 894 kv.m.

Atliekant atsakovų žemė sklypo matavimus, žemės sklypo savininkė buvo nurodyta ieškovės motina, kuri buvo mirusi, o ieškovė nebuvo išviešinusi palikimo priėmimo. Sklypo savininke ieškovė tapo tik 2012 m. liepos 12 d. ir apie tai išviešino 2012 m. rugpjūčio 6 d, todėl UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ pagrįstai apsiribojo informacija, jog sklypo savininkas 2011 m. birželio 17 d. mirė. Iš ieškovės pateikto UAB „Geomanai“ parengto 2019 m. rugpjūčio 19 d. plano matyti, jog ieškovė žemė sklypo plotas yra 851 kv.m., ieškovė šiuo metu faktiškai naudojasi didesniu 894 kv.m.

žemės sklypu, o pagal parengtÄ projektÄ ieÅ¡kovės žemės sklypo plotas bÅ«tų dar didesnis - 929 kv.m. Tokiu reikalavimu ieÅ¡kovė siekia, jog jos sklypas padidėtų 77 kv.m. kitų asmenų sÄ skaita, todėl toks reikalavimas negali bÅ«ti tenkintas. IeÅ¡kovė taip ta nutyli, jog savo žemės sklype turi pastatytÄ ir neįregistruotÄ gyvenamÄ jį namÄ , kuris yra arčiau kaip 3 metrai iki atsakovų žemės sklypo ribos ir ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai naudojasi atsakovų 38 kv.m. žemės sklypo dalimi prie vakarinės ribos.

IeÅ¡kovės parengtas žemės sklypo planas neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes nėra tinkamai surinkti ir užfiksuoti visi žemės sklypo kadastriniai duomenys. IeÅ¡kinys turi bÅ«ti atmesta ir praleidus 30 dienų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Atsakovė E. P. teismui pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, jog su ieÅ¡kiniu nesutinka, prašė jį atmesti, paskirti ieÅ¡kovei 1 000 Eur baudÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. NesutikimÄ su ieÅ¡kiniu grindė tuo, jog atsakovei priklausantis žemė sklypas paskutinį kartÄ geodeziÅ¡kai buvo iÅ¡matuotas 2016 metais buvusios žemės sklypo D.

A. Å .. Matavimus atliko UAB „Miliuva“, sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje prijungiant prie turimo sklypo kito sklypo dalį. Atsakovė žemės sklypÄ Ä¯gijo 2016 m. lapkričio 24 d. ir Å¡is sklypas buvo geodeziÅ¡kai iÅ¡matuotas ir aptvertas kapitaline tvora bei atramine sienele besiribojančia su ieÅ¡kovės sklypu. Tvora buvo pastatyta 2013 metais buvusios savininkės D. A. Å . ir ji yra teisėta. IeÅ¡kovė nepagrindė kaip yra pažeistos jos teisės. IÅ¡ ieÅ¡kovės pateikto plano matyti, jog pati ieÅ¡kovė yra neteisėtai užėmusi ir naudojasi didesniu nei turi žemės plotÄ .

IeÅ¡kovės parengtas žemė sklypo planas neatitinka teisės aktų reikalavimų, sklypas nėra geodeziÅ¡kai iÅ¡matuotas. IeÅ¡kiniui turi bÅ«ti taikoma ieÅ¡kinio senatis. IeÅ¡kovė piktnaudžiauja savo teisėmis, nes daug kartų prieÅ¡ posėdį tikslino ieÅ¡kinį, pareiÅ¡kė nepagrįstÄ reikalavimÄ . Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas advokatas Valdas Bliujus palaikė ieÅ¡kinį. Papildomai paaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas, nes be ieÅ¡kovės žinios buvo pakeistos jos žemės sklypo ribos atsakovų žemės sklypuose atliekant kadastrinius matavimus.

Buvo gauta tik pažyma apie savininko mirtį, bet nebuvo imtasi veiksmų dėl savininko nustatymo. Privalu buvo nustatyti kas priėmė palikimÄ . Paveldėjimo byla buvo pradėta liepos 13 d. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė palaikė ieÅ¡kinį. Papildomai paaiÅ¡kino, jog po motinos mirties paveldėjo žemės sklypÄ . Apie vykstančius procesus sužino 2014 metais, kai pradėjo ardyti tvorÄ . Turėjo operacijų ir tik 2016 metais kreipėsi į advokatÄ . Nieko nežinojo apie detalųjį planÄ .

PalikimÄ priėmė po motinos mirties po kelių dienų. Byloje pateiktas planas, pagal kurį praÅ¡oma nustatyti sklypo ribas buvo parengtas pagal jos paaiÅ¡kinimus ir matininkas turėjo kitus dokumentus. Teismo posėdžio metu atsakovės E. P. ir trečiojo asmens D. A. Å . atstovė advokatė Zita Malova nesutiko su ieÅ¡kiniu. Papildomai paaiÅ¡kino, jog 2012 metais buvo atliktos teisėtos ir pagrįstos procedÅ«ros. Detaliuoju planu buvo suformuotos žemes sklypo ribos. Detalusis planas buvo rengiamas porÄ metų.

IeÅ¡kovės planas parengtas be pagal teritorijų planavimo dokumentus, o pagal pačios ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus. 2009 metais ieÅ¡kovės motina davė sutikimÄ dėl detaliojo plano. Rengiant ginčijamus dokumentus buvo domėtasi dėl ieÅ¡kovės motinos palikimo priėmimo ir buvo gauta informacija, jog palikimÄ niekas nepriėmė. Teismo posėdžio metu atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos atstovė Anželika Rastenienė nesutiko su ieÅ¡kiniu. Papildomai paaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovės žemės sklypas yra suformuotas pagal preliminarius matavimus, o kiti Å¡alia esantys sklypai yra suformuoti pagal detaliuosius matavimus.

IeÅ¡kovės žemės sklypo negalima patvirtini pagal jos pateiktÄ planÄ , nes nėra kitų bÅ«tinų dokumentų ir jis nebuvo suderinimas. Visos ieÅ¡kovė plane nurodytos kraÅ¡tinės yra ilgesnės nei SB „Mokslas“ generaliniame plane ir ieÅ¡kovės parengtas planas yra tik jos nuomonė. IeÅ¡kovės atstovas apie atsakovų kadastrinių matavimų atlikimÄ sužinojo 2013 metais, kai gavo Nacionalinės žemės tarnybos raÅ¡tÄ . 2011 metais mirė ieÅ¡kovės motina, o turtas buvo paveldėtas tik 2012 metais.

Nebuvo jokios informacijos apie palikimo priėmimÄ . Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo J. Å . nesutiko su ieÅ¡kiniu. IeÅ¡kinys atmetamas. Dėl bylos nagrinėjimui reikÅ¡mingų aplinkybių nustatymo. Byloje pateikti iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ VÄ® „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro pagrindžia, jog ieÅ¡kovei nuosavybės teisės priklauso 0,0852 ha ploto žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas Nr. 1), kuris suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Atsakovei E. P. nuosavybės teise priklauso 0,1242 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas Nr. 2), kuris suformuotas atliekant kadastrinius matavimus.

Atsakovams L. Ž., T. Ž. ir K. Ž. nuosavybės teise priklauso 0,0403 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), (toliau – Sklypas Nr. 3), kuris suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Trečiajam asmeniui J. Š. nuosavybės teise priklauso 0,0989 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), (toliau – Sklypas Nr. 4), kuris suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Byloje pateikti planai, schemos bei proceso dalyvių bylos nagrinėjimo metu neginčijamos aplinkybės pagrindžia, jog ieškovei nuosavybės teise priklausantis Sklypas Nr. 1 ribojasi: iš vakarinės pusės su atsakovų Ž.

Sklypu Nr. 3, iš vakarinės ir pietinės pusės su atsakovės E. P. Sklypu Nr. 2, iš rytinės pusės su trečiojo asmens J. Š. Sklypu Nr.

4. Anksčiau teismo nustatytos aplinkybės pagrindžia, jog ieÅ¡kovės Sklypas Nr. 1, kuris yra suformuotas pagal preliminarius matavimus, yra apsuptas Sklypais Nr. 2, 3, 4, kurie yra suformuoti pagal kadastrinius matavimus. Sklypas Nr. 1 iki 2012 m. liepos 24 d. nuosavybės teise priklausė ieÅ¡kovės motinai M. B.. Pagal 2012 m. liepos 24 d. paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ ieÅ¡kovė įgijo nuosavybę į SklypÄ Nr. 1. 2011 m. liepos 13 d. notaro liudijimas pagrindžia, jog ieÅ¡kovė dėl palikimo priėmimo po motinos M. B. mirties 2011 m. birželio 17 d., kreipėsi 2011 m. liepos 13 d. 2012 m. sausio 6 d. UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ žemės sklypo paženklinimo – parodymo aktu (toliau – Aktas Nr.

1) buvo nustatomos atsakovams Ž. nuosavybės teise priklausiančio Sklypo Nr. 3 ribos. Akte Nr. 1 nėra ieÅ¡kovės paraÅ¡o nurodant Vilniaus miesto savivaldybės Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus pažymÄ , kurioje nurodoma, jog M. B. 2011 m. birželio 17 d. mirė. 2010 m. kovo 6 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos įsakymu Nr. 49VÄ®-(14.49.2.)-790 (toliau – Ä®sakymas N.

1) buvo patikslintas atsakovams Ž. nuosavybės teise priklausančio Sklypo Nr. 3 plotas. 2012 m. sausio 12 d. UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ žemės sklypo paženklinimo – parodymo aktu (toliau – Aktas Nr.

2) buvo nustatomos atsakovei E. P. nuosavybės teise priklausiančio Sklypo Nr. 2 ribos. 2012 m. vasario 13 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-498 (toliau – Įsakymas Nr.

2) buvo suformuotas 649 kv.m. ploto žemės sklypas, kuris vėliau tapo atsakovei E. P. priklausančio Sklypo Nr. 2 dalimi. Dėl ieÅ¡kovės pareikÅ¡tų reikalavimų. IeÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu kelis kartus, nekeisdama ieÅ¡kinio pagrindo, tikslino ieÅ¡kinio reikalavimus ir dalyvaujančių byloje asmenų procesinę padėtį. Susipažinęs su ieÅ¡kinyje nurodytomis aplinkybėmis ir galutinai suformuotais reikalavimais, ieÅ¡kovės ir jos atstovo paaiÅ¡kinimais teismo posėdžio metu, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ketina ginti savo nuosavybės teisę dalyje dėl pažeistų Sklypo Nr.1 ribų, ginčydama Å¡alia jo esančių Sklypų Nr. 2, Nr. 3 ribų nustatymo procedÅ«ras ir jų atlikimo pasekmes – administracinius aktus, kuriuose buvo nustatytos sklypų Nr. 2, Nr. 3 ribos ir dydžiai bei praÅ¡ydama ribas nustatyti pagal ieÅ¡kovės parengtÄ planÄ .

Teismo vertinimu, ieškovės ginčijami Aktas Nr.1 ir Aktas Nr. 2, patys savaime ieškovei nesukėlė jokių teisinių pasekmių, nes jie yra tik atliekamos procedūros dalimi. Teisines pasekmes ieškovei sukėlė Įsakymai Nr. 1 ir Nr.

2. Kadangi ieÅ¡kovė pareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl Ä®sakymo Nr.1 ir Nr. 2 pripažinimo negaliojančiais, tai kartu pareikÅ¡ti reikalavimai dėl Akto Nr. 1, Nr. 2 ir kitų sklypų kadastro duomenų bylose esančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais sukels ieÅ¡kovei teisines pasekmes, todėl tokie reikalavimai pareikÅ¡ti kartu yra nagrinėtini teisme. IeÅ¡kovė pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį grindė 2 pagrindais:

1) atliktu procedÅ«riniu pažeidimu – ieÅ¡kovei nebuvo praneÅ¡ta apie žemės sklypų Nr. 2, Nr. 3 ribų paženklinimÄ â€“ parodymÄ ir nebuvo gautas jos sutikimas;

2) atliktu materialiniu pažeidimu – pakeista ieÅ¡kovė Sklypo Nr. 1 riba, nes sklype esantis pastatas tapo arčiau kai 3 metrais iki ribos. Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai pagrindžia, jog suraÅ¡ant AktÄ Nr.1 ir Nr. 2 ieÅ¡kovei nebuvo praneÅ¡ta ir ji nedalyvavo Sklypų Nr. 2 ir Nr. 3 ribų paženklinime – parodyme, bet anksčiau teismo nustatytos aplinkybės pagrindžia, jog Å¡ių Aktų suraÅ¡ymo metu Sklypo Nr. 1 savininku buvo ieÅ¡kovės motina M. B., kuri buvo mirusi, o ieÅ¡kovė tuo metu buvo notarui pateikusi pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo, bet jai dar nebuvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas.

Aktų surašymo metu galiojusių Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau - Nuostatai) 32.1.1.2. punkte buvo numatyta, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu atliekami veiksmai - nustatomos ir riboženkliais paženklinamos žemės sklypo ribos dalyvaujant žemė sklypo savininkui ir gretinių sklypų savininkams, kuriems turi būti įteikiami asmeniškai kvietimai, o jeigu šių asmenų negalima rasti nei gretimų sklypų adresais, nei gyventojų registre nurodytais adresais, informacija apie numatomus žemės sklypo kadastrinius matavimus turi būti paskelbta vietiniame laikraštyje ir seniūnijos, kurioje numatyti darbai, skelbimų lentoje.

Susipažinus su Nuostatuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu darytina išvada, jog juose nėra reglamentuojama kaip turi būti elgiamasi tuo atveju, kai gretimo sklypo savininkas yra miręs. Teismo vertinimu, Nuostatuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu siekiama užtikrinti, jog kadastrinių matavimų metu – nustatant žemės sklypo ribas, dalyvautų suinteresuoti asmenys tam, kad šioje procedūroje būtų galima nustatyti ir išspręsti galimus ginčus dėl sklypų ribų, todėl sklypo savininko mirties faktas pats savaime nereiškia, jog šias procedūras galima atlikti niekam nepranešus.

Nekilnojamojo turto savininko mirtis savaime nereiÅ¡kia, jog turtas tapo beÅ¡eimininkiu. Nesant įpėdinių, palikimas pereina valstybei (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Å ios aplinkybės leidžia spręsti, jog nustačius, jog gretimo žemės sklypo savininkas yra miręs, bÅ«tina imtis priemonių nustatant mirusiojo įpėdinius ir jiems praneÅ¡ant. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės pagrindžia, jog ieÅ¡kovė dėl palikimo priėmimo kreipėsi į notarÄ iki Aktų suraÅ¡ymo pradžios, todėl duomenis apie palikimo priėmimÄ buvo iÅ¡vieÅ¡inti Testamentų registre ir Å¡ie duomenis galėjo bÅ«ti pateikti suinteresuotiems asmenims.

Byloje pateikti įrodymai pagrindžia, jog nebuvo imasi jokių veiksmų M. B. įpėdiniams nustatyti, o vien tik buvo remiamasi mirties faktu, todėl teismas laiko, jog suraÅ¡ant AktÄ Nr. 1 ir Nr. 2 ir apie tai nepraneÅ¡us ieÅ¡kovei, buvo padaryti procedÅ«riniai pažeidimai, kurie patys savaime nereiÅ¡kia, jog tuo pagrindu Aktai ir toliau atliekami veiksmais ir parengti dokumentai turi bÅ«ti pripažintini negaliojančiais. Teismo vertinimu, bÅ«tina įvertinti nustatyto procedÅ«rinio pažeidimo įtakÄ ieÅ¡kovės pažeistoms materialinėms teisėms.

IeÅ¡kovė materialinės teisės pažeidimÄ grindė iÅ¡ esmės tuo, jog buvo nustatyta Sklypų Nr. 2 ir Nr. 3 riba Sklype Nr. 1 ir tokiu bÅ«du ieÅ¡kovės namas priartėjo arčiau nei 3 metrai nuo Sklypų Nr. 2 ir Nr. 3 ribos, nors 1986 metų žemės sklypo plane matyti, jog namas yra 4 metrai nuo sklypų ribos. Byloje pateiktoje 1986 m. gruodžio 22 d. situacijos schemoje nurodoma, jog sklypo dydis yra 19,00 m x 40,00 m., ir sodo namo atstumas nuo ribų yra 4 metrai. Byloje esančiame 1992 m. kovo 28 d. plane nurodomi ieÅ¡kovės žemės sklypo iÅ¡matavimai: 18,00 m x 43,80 m x 19,00 m x 47,20 m., ir plotas 852 kv.m., bet jame nėra nurodomas pastatas.

Byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro įraÅ¡as pagrindžia, jog SklypÄ Nr. 1 ieÅ¡kovės motina M. B. įgijo nuosavybės teise pagal 1994 m. gegužės 12 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį ir jis kadastre buvo suformuotas 1994 m. gegužės 26 d. IeÅ¡kovė teismui nepateikė jokių įrodymų, jog situacijos schemoje nurodytas namas yra įregistruotas Nekilnojamo turto registre, todėl teismas sprendžia, jog nustatinėti sklypo ribÄ vien tik remiantis 1986 metų situacinėje schemoje nurodytais atstumais nuo namo iki sklypo ribos, nėra pagrindo, nes nėra žinoma ar Å¡iuo metu Sklype Nr. 1 esantis namas atitiko 1986 metų schemoje pažymėtÄ namÄ , jo dydį, iÅ¡sidėstymÄ .

Pažymėtina ir tai, jog 1992 m. kovo 28 d. plane namas iÅ¡ viso nėra pažymėtas, o ieÅ¡kovės motina žemės sklypÄ nuosavybės teise įgijo dar vėliau tik 1994 m. gegužės 26 d. sutartimi, situacijos schemoje ir plane nurodyto sklypo ribų ilgiai skiriasi. Teismo vertinimu, sprendžiant dėl ieÅ¡kovės teisių pažeidimo turi bÅ«ti vertinama ar nustatant Sklypo Nr. 2 ir Nr. 3 ribas nebuvo nepagrįstai sumažintas ieÅ¡kovės nuosavybės teise valdomas žemės sklypas. IÅ¡ ieÅ¡kovės pateikto UAB „Geomanai“ 2019 m. rugpjūčio 19 d. parengto Sklypo Nr. 1 plano, pagal kurį ieÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti Sklypo Nr. 1 ribas, matyti, jog Å¡iuo metu esančio teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto ieÅ¡kovės sklypo plotas yra 851 kv.m., ieÅ¡kovės faktiÅ¡kai naudojamas plotas 894 kv.m., o pagal praÅ¡omas nustatyti ribas plotas sudaro - 929 kv.m., kai ieÅ¡kovės turimo žemės sklypo dydis yra 852 kv.m.

PraÅ¡omo nustatyti žemės sklypo kraÅ¡tinės sudarytų 20,50 m x 45,85 m x 19,50 m x 47,04 m., o tai virÅ¡ytų 1986 m. gruodžio 22 d. situacijos schemoje ir 1992 m. kovo 28 d. plane nurodytus žemės sklypo dydžius. Å ių aplinkybių visuma leidžia teismui spręsti, jog nors buvo padarytas procedÅ«rinis pažeidimas nustatant atsakovų Sklypo Nr. 2 ir Nr. 3 ribas, jis nepažeidė jokių ieÅ¡kovės materialiųjų teisių, nes jai priklausiančio Sklypo Nr. 1 plotas nustatant kaimyninių sklypų ribas nebuvo sumažintas, o praÅ¡omos nustatyti naujos ribos nepagrįstai ir be jokio pagrindo padidintų ieÅ¡kovės Sklypo plotÄ iki 929 kv.m., todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys laikomas nepagrįstu, todėl teismo atmetamas.

Dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo. Sklypų Nr. 2 ir Nr. 3 ribos buvo nustatytos priėmus Ä®sakymus Nr. 1 ir Nr. 2, kurie laikytini administraciniais aktais. ABTÄ® 29 straipsnio 1 dalis nustato 1 mėnesio terminÄ per kurį gali bÅ«ti apskundžiamas administracinis aktas. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje pripažino, jog praleido šį terminÄ apskųsti Ä®sakymÄ Nr. 1 ir Nr. 2 ir prašė šį terminÄ atnaujinti nenurodydama jokių priežasčių dėl kurių Å¡is terminas buvo praleistas. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė nurodė, jog apie Ä®sakymus Nr. 1 ir Nr. 2 sužinojo 2014 metais, o termino praleidimÄ motyvavo jos liga ir atliekamomis operacijomis.

Nustatydamas momentÄ kada ieÅ¡kovė sužinojo apie priimtus Ä®sakymus Nr. 1 ir Nr. 2, teismas įvertina, jog 2013 m. liepos 30 d. Nacionalinės žemės tarybos atsakymu į ieÅ¡kovės atstovo advokato padėjėjo D. J. raÅ¡tÄ dėl informacijos pateikimo, buvo nurodyta informacija apie Ä®sakymų Nr. 1 ir Nr. 2 priėmimÄ . 2013 m. rugsėjo 2 d. ieÅ¡kovei buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl kaimyno žemės sklypo užėmimo. Visos Å¡ios aplinkybės leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , jog apie Ä®sakymų priėmimÄ ir savo pažeidžiamÄ teisę ieÅ¡kovė sužinojo 2013 m. liepos 30 d. (CK 1.127 straipsnio 1 dalis) ir nuo Å¡ios datos turi bÅ«ti skaičiuojamas 1 mėnesio ieÅ¡kinio senaties terminas juos apskųsti.

IeÅ¡kovė į teismÄ kreipėsi tik 2019 m. sausio 16 d., todėl praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kÄ ir pati pripažino ieÅ¡kinyje. IeÅ¡kovė tik teismo posėdžio metu nurodė, jog terminÄ praleido dėl ligos ir atliekamų operacijų, bet byloje nepateikta jokių Å¡ias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Teismo vertinimu, netgi ir įrodžius ieÅ¡kovei atliekamas operacijas, ilgiau kaip 5 metus praleistas terminas ieÅ¡kiniui pateikti negali bÅ«ti svarbia priežastimi, nes ieÅ¡kovė elgdamasi apdairiai ir rÅ«pestingai per šį laikÄ galėjo pasirÅ«pinti tinkamu atstovavimu ir teisių gynimu.

Visa tai leidžia spręsti, jog ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės nelaikomos svarbiomis dėl kurių buvo praleistas virÅ¡ 5 metų ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl nėra pagrindo jį atnaujinti. Kadangi ieÅ¡kovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , o atsakovai prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas atmeta ieÅ¡kovės reikalavimus dėl Ä®sakymo Nr. 1 ir Nr. 2 panaikinimo ir Å¡iuo savarankiÅ¡ku pagrindu (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Dėl baudos paskyrimo. Atsakovė E. P. prašė teismo ieÅ¡kovei paskirti baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesu.

Teismas įvertinęs byloje nagrinėjamo ginčo pobÅ«dį ir ieÅ¡kovės elgesį proceso metu, neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, elgėsi nesÄ Å¾iningai (CPK 95 straipsnis), todėl teismas netenkina praÅ¡ymo dėl baudos ieÅ¡kovei paskyrimo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsakovai Ž. pateikė įrodymus apie patirtas 1 936,00 Eur iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovė E. P. pateikė įrodymus apie patirtas 1 900,00 Eur iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Teismas įvertinęs nagrinėjamos bylos sudėtingumÄ , advokatų darbo ir laiko sÄ naudas, ir atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡alių iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, yra pagrįstos ir įrodytos bei nėra pagrindo jų mažinti. Byloje susidarė 43,45 Eur paÅ¡to iÅ¡laidos.

Kadangi ieškinys yra atmestas, t.y. sprendimas priimtas atsakovų naudai, tai visos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš ieškovės taip pat priteisiamos 43,45 Eur pašto išlaidos valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Vadovaudamasis CPK 259-260 straipsniais, 268-270 straipsniais, 279 straipsniu, teismas, n u s p r e n d ž i a: Ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovės R. M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 1 936,00 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovų K.

Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) L. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) T. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės R. M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 1 900,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas atsakovės E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės R. M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 43,45 Eur paÅ¡to iÅ¡laidas valstybės naudai. Netenkinti atsakovės E. P. praÅ¡ymo dėl baudos paskyrimo. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas Dariuš Lučinski