ee22fdb5-6f90-42ed-8daa-0c4ef2b74e01 · Lietuvos apeliacinis teismas

Skundas Nr                                                                                                                 Skundas Nr. 1S-154-487/2018 (S) Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00015-2005-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.6.; 2.5.17.; 2.5.19. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 29 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Kęstučio Jucio ir Reginos Pocienės, Sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Zdzislav Tuliševski, nuteistajam H.

D.,gynėjui advokatui Vytautui Sirvydžiui,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo nuteistojo H. D. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo H. D. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio praÅ¡ymas palengvinti nuteistojo iki gyvos galvos H. D. teisinę padėtį, suÅ¡velninant jam Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 30 d. nuosprendžiu, paskirtÄ bausmę.Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundu ir pateikta baudžiamosios bylos Nr. 1-23-382/2013 medžiaga, iÅ¡klausiusi proceso dalyvių pasisakymus, n u s t a t ė :

1. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje       Nr. 1-23-382/2013 H. D. paskirtosios bausmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 9 dalimi, ir bausmės, paskirtos Vilniaus apygardos teismo 1997 m. vasario 13 d. bei to paties teismo 2006 m. gruodžio        8 d. nuosprendžiais, subendrintos apėmimo būdu ir H. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.2.

Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. birželio 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-55-202/2015 nuteistojo H. D. apeliacinį skundÄ tenkino iÅ¡ dalies ir Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendį pakeitė. Nuosprendžio dalis, kuria H. D. paskirtos bausmės subendrintos, panaikinta. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 9 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , 9 punktÄ ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ bei Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal 1961 m.

BK 2271 straipsnio 2 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , 1961 m. BK 150 straipsnio 2 dalį, BK 181 straipsnio 2 dalį, BK 180 straipsnio 1 dalį, BK 254 straipsnio 2 dalį, BK 21 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , BK 181 straipsnio 3 dalį, BK 181 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 2 dalį bei bausmės, paskirtos Vilniaus apygardos teismo 1997 m. vasario 13 d. ir 2006 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiais, subendrintos apėmimo bÅ«du ir nuteistajam H. D. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.

Bausmę paskirta atlikti kalėjime.3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus iÅ¡plėstinė septynių teisėjų kolegija 2016 m. birželio 16 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-2-699/2016 nuteistojo H. D. kasacinį skundÄ atmetė.4. 2018 m. balandžio 30 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas nuteistojo H. D. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio praÅ¡ymas palengvinti nuteistojo iki gyvos galvos H. D. teisinę padėtį, suÅ¡velninant jam Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 30 d. nuosprendžiu, paskirtÄ bausmę, parenkant kitÄ bausmės rūšį (terminuotÄ laisvės atėmimÄ ar kitÄ bausmės rūšį).

Toks praÅ¡ymas pateiktas atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau EŽTT) sprendimÄ byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės oficialiÄ pozicijÄ , suformuotÄ 2018 m. kovo 19 d. Pastabose byloje Dardanskis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimų Nr. 74452/13, 48303/16 ir kiti). PraÅ¡yme pažymima, jog 2018 m. kovo 19 d. pastabose Vyriausybė nurodo, jog pareiÅ¡kėjai, taip pat ir nuteistasis H. D., galėjo pasinaudoti EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti).

Be to, Vyriausybė teigia, kad nepasinaudojimas tokia galimybe yra ne kas kita, kaip vidaus teisinių galimybių neiÅ¡naudojimas, savo ruožtu sukeliantis neigiamų teisinių pasekmių EŽTT procese.5. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi nuteistojo H. D. gynėjo advokato V. Sirvydžio praÅ¡ymÄ atmetė, motyvuodamas tuo, kad EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendime byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti) nebuvo konstatuotas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau Konvencija) 3 straipsnio pažeidimas konkrečiai bÅ«tent nuteistojo H.

D. atveju. Apygardos teismas taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju bÅ«tų visiÅ¡kai nepagrįsta teismui esančiÄ teisėkÅ«ros spragÄ paÅ¡alinti ad hoc ir iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , numatytÄ EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendime byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti), tiesiogiai taikyti ir nuteistajam H. D., konstatuojant, kad ir Å¡iuo atveju buvo padarytas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.6. Nuteistojo H. D. gynėjas advokatas V. Sirvydis skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartį ir palengvinti nuteistojo iki gyvos galvos H.

D. teisinę padėtį, suÅ¡velninant jam Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 30 d. nuosprendžiu, paskirtÄ bausmę, parenkant kitÄ bausmės rūšį (terminuotÄ laisvės atėmimÄ ar kitÄ bausmės rūšį).

7. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Gynėjas mano, kad esminė skundžiamos nutarties yda yra tai, kad jÄ priimant buvo visiÅ¡kai nevertinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. kovo 19 d. Pastabų dėl bylos priimtinumo ir esmės motyvai. Advokato nuomone, motyvai ir argumentai, kuriais Lietuvos Respublika, iÅ¡sakydama savo oficialiÄ pozicijÄ , atsiliepė į H. D. pareiÅ¡kimÄ EŽTT, turėjo bÅ«ti analizuojami ir nagrinėjami bei dėl jų pasisakoma.8. Gynėjas pažymi, jog apygardos teismas skundžiamoje nutartyje sutiko su iÅ¡vada, kad tiek pati Konvencija, tiek EŽTT sprendimai nacionalinėje teisėje turi bÅ«ti taikomi tiesiogiai, tačiau Å¡ios iÅ¡vados tinkamai teisiÅ¡kai neinterpretavo ir nuteistojo gynėjo praÅ¡yme suformuluoto procesinio sprendimo nepriėmė.

Advokato nuomone, žemesnysis teismas skundžiamoje nutartyje nesiėmė vykdyti teisingumo ir vengė teismui tenkančios pareigos iÅ¡spręsti praÅ¡ymÄ .9. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad skundžiamos nutarties motyvas, esÄ EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti) nebuvo konstatuotas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bÅ«tent nuteistojo iki gyvos galvos H. D. byloje, yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. kovo 19 d.

Pastabose dėl bylos priimtinumo ir esmės nurodo, kad pareiÅ¡kėjai (taip pat ir nuteistasis H. D.) galėjo pasinaudoti EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti) ir kad nepasinaudojimas tokia galimybe yra vidaus teisinių galimybių neiÅ¡naudojimas, savo ruožtu sukeliantis neigiamų teisinių pasekmių EŽTT procese iki pat pareiÅ¡kimo (peticijos) iÅ¡braukimo iÅ¡ EŽTT nagrinėjamų bylų sÄ raÅ¡o. 9.1. Vyriausybės nuomone, svarstomoje byloje sÄ Å¾ininga reikalauti, kad ieÅ¡kovai iÅ¡naudotų visas nacionalines gynybos priemones, kadangi tiesioginis EŽTT iÅ¡vadų byloje „MatioÅ¡aitis ir kiti“ taikymas užtikrino veiksmingas priemones apginti Konvencijoje nustatytas teises ir galimybes spręsti klausimÄ nacionaliniu lygmeniu.

Vyriausybė teigia, kad nacionaliniai baudžiamieji teismai turėtų bÅ«ti laikomi kompetentingais užpildyti esamas teisines spragas ir užtikrinti skirtų nuosprendžių kalėti iki gyvos galvos teisinę peržiÅ«rÄ , siekiant iÅ¡analizuoti galimÄ bausmės suÅ¡velninimÄ . Advokatas pažymi, kad žemesnysis teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, jog toks vienkartinis teisėkÅ«ros spragos užpildymas prieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, kadangi EŽTT yra pateikti, bet dar neiÅ¡nagrinėti H.

D. ir kitų pareiÅ¡kėjų iÅ¡ Lietuvos pareiÅ¡kimai dėl to paties klausimo. Gynėjo nuomone, Å¡is motyvas yra ne tik atsisakymas vykdyti teisingumÄ , bet tiesioginis prieÅ¡taravimas tarptautinių sutarčių privalomumo principui, kuris labai aiÅ¡kiai iÅ¡dėstytas Konstitucinio Teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendime Nr. KT12-S5/2016.

10. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad EŽTT sprendimai ir pati Konvencija turi bÅ«ti įgyvendinami efektyviai. Advokato nuomone, byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti) suformuluota pagrindinė iÅ¡vada, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė iÅ¡ viso negalėjo bÅ«ti paskirta nesant jokio aiÅ¡kaus, efektyvaus ir realiai taikomo mechanizmo, kaip ir kada tokia bausme nuteisti asmenys galėtų bÅ«ti paleisti į laisvę, negali bÅ«ti nuginčyta kada nors bÅ«siančiu teisiniu reguliavimu.

Teismas turi taikyti teisę remdamasis galiojančiais teisės Å¡altiniais, vienas iÅ¡ kurių yra tiek pati Konvencija, tiek ir EŽTT praktika (nebÅ«tinai konkretaus pareiÅ¡kėjo bylose ir netgi nebÅ«tinai bylose prieÅ¡ LietuvÄ ), o ne laukti, kaip toliau bus taikomas ar keičiamas teisinis reguliavimas. Kadangi EŽTT praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimai suteikia teismams ne tik diskrecijÄ , bet ir teisę užpildyti teisės spragas ad hoc, Klaipėdos apygardos teismo atsisakymas tai daryti reiÅ¡kia ne tik atsisakymÄ užpildyti teisės spragÄ , bet tuo pačiu ir paÅ¡alinti klaidÄ bausmės skyrimo dalyje to paties teismo apkaltinamajame nuosprendyje.

11. Gynėjas pažymi, kad žemesnysis teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, jog nagrinėjamu atveju nuteistajam H. D. keičiant paskirtÄ jÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę kita bausme, pavyzdžiui, terminuotu laisvės atėmimu, nebÅ«tų aiÅ¡ku, kokiais kriterijais remtis sprendžiant šį klausimÄ , t. y. tokia situacija neatitiktų numatomo įstatyme įtvirtinto peržiÅ«ros instituto prasmės. Advokatas atkreipia dėmesį, kad teismas baudžiamosiose bylose yra aktyvus ir formuoja teismų praktikÄ konkrečiose bylose, priimdamas sprendimus-precedentus, kurie per tos pačios kategorijos bylų praktikÄ vienodinami aukÅ¡tesniųjų instancijų teismų.

Gynėjo nuomone, reikÅ¡minga Å¡iuo atveju galėtų bÅ«ti atliktos laisvės atėmimo bausmės (ypač kalėjime) trukmė, asmens amžius, pakartotinio nusikalstamumo rizika ir panaÅ¡Å«s kriterijai, kuriuos žemesnysis teismas pats galėjo pritaikyti, taip pat ir žodinio proceso metu apklausdamas patį nuteistÄ jį.12. Teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistojo H. D. gynėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir skundžiamÄ nutartį palikti galioti, nuteistasis H. D. ir jo gynėjas prašė skundÄ patenkinti. 13.

Nuteistojo H. D. gynėjo advokato V. Sirvydžio skundas netenkinamas.

14. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3621 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymÄ , panaikinantį veikos nusikalstamumÄ , Å¡velninantį bausmę arba kitokiu bÅ«du lengvinantį veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo praÅ¡ymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylÄ pirmÄ ja instancija. BPK 3621 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paduodant Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytus praÅ¡ymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio nuostatomis, o to paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs, kad praÅ¡ymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės suÅ¡velninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo iÅ¡nykimo.

Teismas, nustatęs, kad praÅ¡ymas ar teikimas nepagrįstas, priima nutartį praÅ¡ymÄ ar teikimÄ atmesti (BPK 3621 straipsnio 5 dalis).15. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos teismo buvo praÅ¡oma suÅ¡velninti nuteistajam iki gyvos galvos H. D. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirtÄ bausmę, parenkant kitÄ bausmės rūšį, atsižvelgiant į EŽTT sprendimÄ byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės oficialiÄ pozicijÄ , suformuotÄ 2018 m. kovo 19 d.

Pastabose byloje Dardanskis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimų Nr. 74452/13, 48303/16 ir kiti). EŽTT minėtame sprendime padarė iÅ¡vadÄ , kad Prezidento malonė Lietuvoje de facto nesuteikia galimybės nuteistajam iki gyvos galvos žinoti, kÄ jis privalo daryti, kad bÅ«tų svarstomas jo iÅ¡leidimas į laisvę ir kokiomis sÄ lygomis tai gali įvykti. Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog nėra teisminės priežiÅ«ros, kuri galėtų lemti atleidimÄ nuo laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės ar jos suÅ¡velninimÄ .

Todėl Teismas konstatavo, kad šiuo metu pareiškėjams skirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės negali būti laikomos sumažinamomis pagal Konvencijos 3 straipsnio reikalavimus (t. 108, b. l. 124). Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamoje nutartyje, tai reiškia, kad nacionalinis reguliavimas, kuriame nenumatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūra, pažeidžia Konvencijos 3 straipsnio reikalavimus. Tačiau priešingai nei nurodoma gynėjo skunde, minėtame EŽTT sprendime nebuvo konstatuota, kad pareiškėjams laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės iš viso negalėjo būti paskirtos, nesant jokio aiškaus, efektyvaus ir realiai taikomo mechanizmo, kaip ir kada tokia bausme nuteisti asmenys galėtų būti paleisti į laisvę. 15.1.

EŽTT byloje Öcalan prieÅ¡ TurkijÄ (no. 2) (nos. 24069/03, 197/04, 6201/06 ir 10464/07, 2014-03-18), § 207) suformulavo taisyklę, kad 3 straipsnio pažeidimo konstatavimas negali bÅ«ti suprantamas kaip vilties suteikimas pareiÅ¡kėjui, kad jis bus netrukus paleistas į laisvę. Kaip nurodė Teismas, bÅ«tent nacionalinės institucijos, pasinaudodamos teisės aktais nustatyta procedÅ«ra ir vadovaudamasi principais, kuriuos Teismas iÅ¡dėstė Didžiosios kolegijos priimto sprendimo byloje Vinter ir kiti 111–113 punktuose (Vinter ir kiti prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (nos. 66069/09, 130/10 ir 3896/10, ECHR 2013), privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar tolesnis pareiÅ¡kėjo įkalinimas yra pagrįstas praėjus minimaliam laisvės atėmimo laikotarpiui dėl to, kad bausmės ir atgrasymo reikalavimai dar nevisiÅ¡kai patenkinti arba dėl to, kad tolesnis pareiÅ¡kėjo įkalinimas yra pagrįstas dėl jo pavojingumo.

Todėl skunde nepagrįstai teigiama, kad Klaipėdos apygardos teismas, 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirdamas H. D. galutinę subendrintÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, nuosprendyje bausmės skyrimo dalyje padarė klaidÄ , kuriÄ reikia paÅ¡alinti.15.2. Skunde nurodoma, kad esminė skundžiamos nutarties yda yra tai, kad jÄ priimant buvo visiÅ¡kai nevertinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. kovo 19 d. Pastabų dėl bylos priimtinumo ir esmės motyvai. Vyriausybė Å¡iose Pastabose nurodo, kad pareiÅ¡kėjai (taip pat ir nuteistasis H.

D.) tinkamai neiÅ¡naudojo galimybių pradėti teismo procesÄ , siekiant suÅ¡velninti skirtÄ laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos, pasikliaudami EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti). Vyriausybė teigia, kad nacionaliniai baudžiamieji teismai turėtų bÅ«ti laikomi kompetentingais užpildyti esamas teisines spragas ir užtikrinti skirtų nuosprendžių kalėti iki gyvos galvos teisinę peržiÅ«rÄ , siekiant iÅ¡analizuoti galimÄ bausmės suÅ¡velninimÄ .

Vyriausybės nuomone, baudžiamasis teismas, tiesiogiai taikydamas KonvencijÄ ir nusistovėjusioje EŽTT praktikoje suformuluotus kriterijus, užtikrintų tolimesnį bausmės atlikimo penologinio pagrindo egzistavimo tyrimÄ , tuo užtikrindamas nuteistajam galimybę žinoti, ko reikia siekiant bausmės suÅ¡velninimo, jei skirta bausmė iki gyvos galvos nebuvo sutrumpinta (t. 108, b. l. 151-153). 15.2. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad teismai, vykdydami teisingumÄ , yra nepriklausomi nuo kitų valstybės valdžios institucijų, pareigÅ«nų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ir kitų asmenų.

Taigi, teismo nesaisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės Pastabose byloje Dardanskis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimų Nr. 74452/13, 48303/16 ir kiti) pateikta nuomonė dėl to, kokiu bÅ«du turėtų bÅ«ti Å¡alinama esama teisės spraga dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiÅ«ros. Å iuo atveju teisėjų kolegija pritaria skundžiamoje nutartyje pateiktai pozicijai, kad Å¡i teisės spraga turėtų bÅ«ti Å¡alinama ne tiesiogiai taikant EŽTT sprendimÄ byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti), o Å¡io sprendimo pasekoje keičiant nacionalinį teisinį reguliavimÄ .

Tokiu bÅ«du įstatyme bÅ«tų nustatyta aiÅ¡ki tvarka, kada ir kaip nuteistasis gali kreiptis į teismÄ dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiÅ«ros, kokius kriterijus jis turi atitikti, norėdamas teismui pateikti tokį praÅ¡ymÄ ir kad Å¡is praÅ¡ymas bÅ«tų patenkintas, taip pat kaip laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė bÅ«tų keičiama į kitÄ bausmę ir pan. 15.3. Nuteistojo H. D. gynėjas skunde pagrįstai nurodo, kad EŽTT sprendimai ir pati Konvencija turi bÅ«ti įgyvendinami efektyviai, tačiau siekiant paÅ¡alinti nustatytus Konvencijos pažeidimus reikia tam tikro laiko tarpo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 12 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ Nr. 152 priede „Teisės aktų projektų, kuriuos Lietuvos Respublikos Vyriausybė siÅ«lo įtraukti į Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programÄ , sÄ raÅ¡as“ yra numatyta, jog vienas iÅ¡ siÅ«lomų projektų yra Baudžiamojo kodekso 51 ir 97 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir lydimieji įstatymų projektai, kuriais siekiama įgyvendinti EŽTT sprendimÄ ir sudaryti teisines sÄ lygas asmenims, kurie nuteisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme ir atitinka Ä®statyme nustatytus kriterijus, kreiptis į teismÄ dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę.

Projekto siÅ«lomas svarstymo Seime mėnuo numatytas birželis. IÅ¡ Lietuvos Respublikos Seimo internetiniame puslapyje pateiktos informacijos matyti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 ir 97 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. 18-9412), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso papildymo 3601 straipsniu įstatymo projektas (reg. Nr. 18-9432) ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 158 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 1671 straipsniu įstatymo projektas (reg. Nr. 18-9442) yra suderinti su Teisėjų taryba bei Generaline prokuratÅ«ra ir įtraukti į paketÄ .

Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamoje nutartyje, tai patvirtina, jog atitinkami teisinio reguliavimo keitimo ir pildymo veiksmai, siekiant paÅ¡alinti esamÄ teisinę spragÄ ir užtikrinti EŽTT sprendimo įgyvendinimÄ , yra atliekami.16. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad BPK XXXV skyriuje numatyti pagrindai ir tvarka atnaujinti baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo, kai Å¡is teismas pripažįsta, kad sprendimas nuteisti asmenį yra priimtas, pažeidžiant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijÄ ir jos papildomus protokolus.

Vienok, tokį praÅ¡ymÄ Lietuvos Aukščiausiajam teismui gali pateikti asmuo, kurio atžvilgiu minėti EŽTT konstatuoti pažeidimai buvo padaryti, ir tada, kai Europos Žmogaus Teisių Teismo priimtas sprendimas tapo galutinis. Kaip matyti iÅ¡ nagrinėjamos bylos medžiagos, nuteistojo H. D. atžvilgiu atitinkamas Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas nėra priimtas.16. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos nuteistojo H.

D. gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, n u t a r ė : nuteistojo H. D. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundÄ atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartį.Nutartis galutinė ir neskundžiama. Teisėjai                                                                                 Kęstutis Jucys                                                                                         Jolanta Čepukėnienė                                                                             Regina Pocienė