2020-04-29 Nr. AB-8658-3-62-3-00375-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. eA-2331-629/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00375-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. E. (A. E.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. E. (A. E.) skundą atsakovui Druskininkų savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. E. (A. E.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2019 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. 21R1-30(AG1-17/09-2019) (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Druskininkų savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) 2018 m. gegužės 15 d. raštu Nr. S12-1891-(3.17.) „Dėl prašymo“ (toliau – ir 2018 m. gegužės 15 d. raštas) informavo apie atsisakymą priimti nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir pateikti šio dokumento kopiją. 2018 m. gegužės 15 d. raštas pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 2 straipsnio 9 dalį laikytinas individualiu administraciniu aktu. Pareiškėjas teigė, kad Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir IAGNTĮ) 5 straipsnio 2 dalis nustato, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus (prašymus) dėl savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui (toliau – ir Komisija) yra suteikta teisė nagrinėti pareiškėjo 2019 m. vasario 6 d. skundą dėl Administracijos 2018 m. gegužės 15 d. rašto panaikinimo, todėl Komisijos sprendimas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo skundą yra neteisėtas ir turi būti panaikintas kaip prieštaraujantis IAGNTĮ 5 straipsnio 2 dalies nuostatoms.

3. Atsakovas Druskininkų savivaldybės administracija atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad 2018 m. gegužės 15 d. raštas yra informacinio pobūdžio ir siejamas su administracinio nusižengimo teisena, todėl nėra individualus administracinis aktas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 589 straipsnyje nurodyti institucijų pareigūnai turintys teisę pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus. Atsakovas nurodė, kad Administracijos specialistas, atlikęs Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Avilys“, (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdytojo pareiškėjo veiklos patikrinimą, surašė 2017 m. rugpjūčio 31 d. patikrinimo aktą Nr. DNVP-15, kuriame nurodė iki 2017 m. spalio 31 d.

įvykdyti nurodytus reikalavimus pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo atitinkamus reikalavimus. Pareiškėjas iki nustatytos datos reikalavimų neįvykdė, jam 2017 m. lapkričio 14 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 349 straipsnio 1 dalį su administraciniu nurodymu. Paskirtą administracinę baudą pasiūlyta susimokėti iki 2017 m. lapkričio 29 d. Pareiškėjas skirtą baudą sumokėjo 2017 m. lapkričio 15 d., 2017 m. lapkričio 24 d. pateikė prašymą panaikinti administracinį nurodymą, o 2017 m. lapkričio 27 d. pateikė prašymą nagrinėti administracinio nusižengimo bylą.

Atsakovas pažymėjo, kad prašymuose pareiškėjas nebuvo nurodęs, kad paskirtą administracinę baudą sumokėjo 2017 m. lapkričio 15 d. Atsakovas nurodė, kad Administracinių nusižengimų registre (toliau – ir Registras) buvo patikrinta pareiškėjo finansinė būsena, susijusi su baudos sumokėjimu, tačiau Registre nebuvo informacijos apie pareiškėjui paskirtos baudos sumokėjimą. Atsakovas 2017 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. S12-3828-(8.12) (toliau – ir 2017 m. lapkričio 27 d. raštas) informavo pareiškėją apie bylos nagrinėjimą.

Ruošiantis bylos nagrinėjimui 2017 m. gruodžio 4 d. buvo dar kartą patikrintas Registras bei nustatyta, kad baudą pareiškėjas sumokėjo 2017 m. lapkričio 15 d., tačiau Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo informacinė sistema mokėjimą priskyrė (įskaitė) tik 2017 m. lapkričio 30 d. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas administracinį nurodymą įvykdė, todėl administracinio nusižengimo teisena buvo baigta. Nors pareiškėjas buvo informuotas apie administracinio nusižengimo teisenos pasibaigimą, tačiau 2018 m. balandžio 20 d. jis pateikė prašymą nurodydamas, jog Administracija 2017 m. lapkričio 27 d. raštu jį informavo apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą 2017 m. gruodžio 4 d., todėl prašė priimti nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir jo kopiją (nuorašą) pateikti pareiškėjui.

Atsakovas teigė, kad pareiškėjo prašymas dėl nutarimo priėmimo yra nepagrįstas, kadangi 2017 m. lapkričio 14 d. pradėta administracinio nusižengimo teisena pasibaigė pareiškėjui 2017 m. lapkričio 15 d. sumokėjus paskirtą baudą.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 27 d. sprendimu pareiškėjo A. E. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjui 2017 m. lapkričio 14 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 349 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjui administraciniu nurodymu buvo pasiūlyta administracinę baudą sumokėti iki 2017 m. lapkričio 29 d. Pareiškėjas skirtą baudą sumokėjo 2017 m. lapkričio 15 d., tačiau 2017 m. lapkričio 24 d. pateikė prašymą panaikinti administracinį nurodymą, 2017 m. lapkričio 27 d. pateikė prašymą nagrinėti administracinio nusižengimo bylą. Registre iki 2017 m. lapkričio 30 d. nebuvo duomenų, jog pareiškėjas paskirtą baudą sumokėjo, todėl atsakovas 2017 m. lapkričio 27 d. raštu informavo pareiškėją apie bylos nagrinėjimą. 2017 m. gruodžio 4 d. paaiškėjus apie baudos sumokėjimą, pareiškėjas buvo informuotas, jog administracinio nusižengimo teisena pasibaigė. Tačiau pareiškėjas 2018 m. balandžio 20 d. pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog Administracija 2017 m. lapkričio 27 d. raštu jį informavo apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą 2017 m. gruodžio 4 d., todėl prašė priimti nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir jo kopiją (nuorašą) pateikti pareiškėjui. Administracija 2018 m. gegužės 15 d. raštu atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą, nes nutarimas administracinio nusižengimo byloje nebuvo priimtas pasibaigus administracinio nusižengimo teisenai. Atsakovas atsisakymo pateikti nutarimą administracinio nusižengimo byloje teisiniu pagrindu nurodė ANK 610 straipsnio 5 dalį.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. vasario 8 d. pateikė Komisijai 2019 m. vasario 6 d. skundą, kuriuo prašė įpareigoti viešojo administravimo subjektą – Administraciją priimti nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK:17074873021 ir jo kopiją pateikti pareiškėjui, taip pat pareiškėjas prašė atnaujinti terminą skundui paduoti. Sprendimu buvo atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtą Komisijos kompetencijai, vadovaujantis IAGNTĮ 10 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Komisija nustatė, kad ginčas kilo administracinio nusižengimo teisenos procese. Veikų, už kurių padarymą atsakomybė nustatyta ANK, tyrimas ir bylų nagrinėjimas vyksta pagal šiame kodekse nustatytas taisykles (ANK 564 str. 1 d.).

8. Teismas analizavo viešojo administravimo ir viešojo administravimo subjekto sąvokas, įtvirtintas Viešojo administravimo įstatyme, aptarė administracinių nusižengimų teisenos paskirtį (ANK 563 str.), atkreipė dėmesį į tai, kad administracinio nusižengimo tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėja tik įgalioti pareigūnai, nurodyti ANK 589 ir 615 straipsniuose, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje paduodamas per šį nutarimą priėmusią instituciją (ANK 622 str. 2 d.), kad asmeniui, įvykdžius administracinį nurodymą, administracinio nusižengimo teisena pasibaigia (ANK 610 str. 5 d.) bei pažymėjo, kad teisės aktuose nustatytos tvarkos ir procedūrų laikymasis yra būtina sąlyga proceso veiksmų efektyvumui, todėl ANK numatytas administracinių nusižengimų tyrimo ir nuobaudų skyrimo procesas negali būti laisvai interpretuojamas ir pažeidžiamas taip, kaip pageidauja pareiškėjas. Asmuo įgyvendindamas savo teises privalo laikytis įstatymų, reglamentuojančių pažeistų teisių gynimo būdus ir tvarką. Pareiškėjas ANK nustatyta tvarka turėjo teisę ginti galimai pažeistas teises.

9. Teismas aptarė IAGNTĮ paskirtį, Komisijos kompetenciją ir darė išvadą, kad Komisija Sprendimu pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasi IAGNTĮ 10 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtą Komisijos kompetencijai.

III. 10. Pareiškėjas A. E. apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Komisijos Sprendimą.

11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis sumokėjo administraciniu nurodymu paskirtą baudą, tačiau vėliau persigalvojo ir siekė, jog būtų priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK:17074873021, paskiriant švelnesnę nuobaudą – įspėjimą. Pareiškėjas teigia, kad 2017 m. gruodžio 4 d. buvo informuotas žodžiu apie atsisakymą nagrinėti administracinio nusižengimo bylą Nr. ROIK:17074873021, o 2017 m. lapkričio 27 d. raštu – apie administracinio nurodymo panaikinimą pagal ANK 613 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjas akcentuoja, kad administracinis nurodymas neįvykdytas, nes yra panaikintas, administracinio nusižengimo teisena nepasibaigė, nes administracinis nurodymas neįvykdytas.

12. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad ginčas kilo administracinio nusižengimo teisenos procese ir pažymi, kad tai viešojo administravimo srities ginčas, nes pareiškėjas 2018 m. balandžio 20 d. pateikė viešojo administravimo subjektui (Administracijai) prašymą priimti administracinį sprendimą (nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ROIK:17074873021). Pareiškėjas pažymi, kad jo atžvilgiu nepriėmus nutarimo, jis, priešingai nei konstatavo teismas, neturi galimybės pasinaudoti ANK 621 straipsnyje nustatyta teise apskųsti ANK 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų (pareigūnų) veiksmus.

13. Pareiškėjas akcentuoja, kad Administracijos 2018 m. gegužės 15 d. raštas yra individualus administracinis aktas, todėl Komisijai yra suteikta teisė nagrinėti pareiškėjo 2019 m. vasario 6 d. skundą.

14. Atsakovas Druskininkų savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

15. Atsakovas akcentuoja, kad Administracijos 2018 m. gegužės 15 d. raštas yra siejamas su administracinio nusižengimo teisena ir yra informacinio pobūdžio, todėl nėra individualus administracinis aktas. Atsakovas pakartoja bylos faktines aplinkybes ir akcentuoja, kad pareiškėjo prašymas dėl nutarimo priėmimo administracinio nusižengimo byloje teisine prasme yra nepagrįstas, kadangi 2017 m. lapkričio 14 d. pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 349 straipsnio 1 d. pasibaigė remiantis ANK 610 straipsnio 5 dalimi, t. y. nelikus pagrindo tęsti administracinio nusižengimo teiseną, nes pareiškėjas 2017 m. lapkričio 15 d. sumokėjo paskirtą baudą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2019 m. vasario 11 d. sprendimo Nr. 21R1-30(AG1-17/09-2019), kuriuo buvo atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtą Komisijos kompetencijai, teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, jį atmetė, konstatavęs, kad Komisijos Sprendimas, priimtas vadovaujantis IAGNTĮ 10 straipsnio 2 dalies 1 punktu, laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog šioje byloje nagrinėjamas ginčas kilo administracinio nusižengimo teisenos procese. Pareiškėjas taip pat nesutinka, kad administracinio nusižengimo teisena pasibaigusi.

19. Teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundų ribų.

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo skundo argumentų, juos išanalizavo pakankamai detaliai, visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad Komisija pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtą Komisijos kompetencijai. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar jį keisti, todėl, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ginčo esmės, šių motyvų nekartoja, o tik pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų.

21. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymas, kuris nustato ikiteisminio skundų (prašymų) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje nagrinėjimo tvarką, Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių sudarymo tvarką ir kompetenciją (IAGNTĮ 1 str. 1 d.). Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (IAGNTĮ 5 str. 2 d.). Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai nesprendžia ABTĮ 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3, 4 dalyse ir 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų ginčų (bylų), taip pat mokestinių ginčų (IAGNTĮ 5 str. 3 d. 1 p.), administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai nustato kitokią tvarką (IAGNTĮ 5 str. 3 d. 1 p.).

22. Viešojo administravimo ir viešojo administravimo subjekto sąvokos yra įtvirtintos Viešojo administravimo įstatyme. Viešojo administravimo subjektas – valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 4 d.), viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1 d.). Vadinasi, viešasis administravimas apima penkias pagrindines sritis, kuriose funkcionuoja viešojo administravimo subjektai, tai yra: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-473-492/2016).

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad nagrinėjamas ginčas kilo viešojo administravimo srityje, nes jis pateikė viešojo administravimo subjektui (Administracijai) prašymą priimti administracinį sprendimą (nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ROIK:17074873021). Teisėjų kolegija pažymi, kad ne kiekviena Administracijos atliekama viešąją reikšmę turinti veikla gali būti laikoma viešuoju administravimu. Administracijai, kaip savivaldybės vykdomajai institucijai, yra suteiktos dvejopo pobūdžio funkcijos: viena vertus Administracija veikia kaip viešojo administravimo subjektas, kurio veiksmai (sprendimai) gali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka; kita vertus – Administracijai suteiktos funkcijos (ANK 589 str. 80 p.), kurias ji atlieka ANK nustatyta tvarka, todėl nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi pareiškėjo pateikto prašymo Komisijai turinys. Komisijai pateiktame prašyme pareiškėjas prašė įpareigoti Administraciją priimti nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK:17074873021 ir pateikti jo kopiją pareiškėjui, taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Komisijai pateikto prašymo pobūdis neabejotinai patvirtina, jog kilusio ginčo esmė yra susijusi su administracinių nusižengimų bylų teisenos procesu. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai aptarė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, reglamentuojantį viešąjį administravimą, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo procesą bei Komisijos kompetenciją, ir priėjo prie pagrįstos išvados, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimas kyla iš administracinių nusižengimų, už kuriuos numatyta administracinė atsakomybė, bylų nagrinėjimo proceso, reglamentuojamo ANK normų, nesuteikiančių Komisijai jokių teisių ir įgaliojimų minėtame procese, todėl Komisija pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtiną Komisijos kompetencijai.

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl administracinio nusižengimo teisenos bei Administracijos 2018 m. gegužės 15 d. rašto pobūdžio nėra susiję su skundžiamo teismo sprendimo ir ginčijamo Komisijos Sprendimo teisėtumu ar pagrįstumu, todėl nevertintini.

25. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išsiaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. E. (A. E.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Arūnas Dirvonas Milda Vainienė