2017-12-13 Nr. AB-23453-3-65-3-00470-2015-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-886-415/2017

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00470-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir R. R.,

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. P. skundą dėl atrankos komisijos sprendimo panaikinimo atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. P. skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK, atsakovas) viršininko sudarytos Atrankos į laisvas aukštesnes Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno pareigas komisijos (toliau – ir Atrankos komisija) 2015 m. lapkričio 26 d. Pretendentų į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas atrankos protokole Nr.50-P1-536(2.36) (toliau – ir Protokolas Nr. 50-P1-536(2.36)) įformintą sprendimą, kuriuo kitas pretendentas paskelbtas atrankos užimti Panevėžio APVK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato (toliau – Panevėžio miesto ir rajono PK) Viešosios policijos skyriaus II-ojo poskyrio vyriausiojo tyrėjo pareigas laimėtoju (toliau – ir Sprendimas).

2. D. P. skunde nurodė, kad jis dirbo Panevėžio AVPK Panevėžio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus vyresniuoju specialistu (bendruomenės pareigūnu) ir, siekdamas aukštesnių pareigų, dalyvavo 2015 m. lapkričio 26 d. vykusioje atrankoje į Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono PK Viešosios policijos skyriaus II-ojo poskyrio vyriausiojo tyrėjo pareigas. Atrankos komisija Protokole Nr. 50-P1-536(2.36) suformuluotu sprendimu šią atranką laimėjusiu pretendentu paskelbė kitą Panevėžio AVPK Panevėžio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus pareigūną. Pareiškėjo vertinimu, toks Atrankos komisijos sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėjas nurodė, kad Atrankos komisija netinkamai įvertino jo kompetenciją, kadangi neatsižvelgė į pareiškėją teigiamai charakterizuojančius duomenis, jo papildomai vykdytus pavedimus. Be to, Atrankos komisijoje nedalyvavo Panevėžio AVPK Personalo skyriaus vadovė E. K. ar kitas personalo tarnybos valstybės tarnautojas, į nurodytą komisiją nebuvo pakviesta būsimoji tiesioginė pareiškėjo vadovė R. K., paskirta vadovauti Panevėžio miesto ir rajono PK Viešosios policijos skyriaus II-ajam poskyriui.

3. D. P. papildomai paaiškino, kad Atrankos komisijos nariams nebuvo pateikti pretendentų dokumentai, todėl jiems nebuvo žinoma, jog kitas pretendentas turi galiojančią tarnybinę nuobaudą. Pareiškėjas vertino, kad ta aplinkybė, jog Atrankos komisijos posėdyje nedalyvavo Personalo skyriaus viršininkė E. K. ir pretendentų būsimoji tiesioginė vadovė R. K., reiškia, kad šios komisijos nariai nebuvo supažindinti su pretendentų pateiktais ir asmens bylose esančiais dokumentais. Kaip nepagrįstą vertino Panevėžio AVPK poziciją, kad Aprašas nereikalauja pranešti apie dalyvaujančių atrankoje pretendentų turimas tarnybines nuobaudas, nepagrįsta, nes, pareiškėjo teigimu, teisės aktai nurodo, jog aukštesnes pareigas, aukštesnį laipsnį ar priemokas turi teisę gauti tik nepriekaištingos reputacijos pareigūnai. Pareiškėjas kritiškai vertino atsakovo teiginius, jog V. S., Panevėžio miesto ir rajono PK viršininkas, Atrankos komisijoje dalyvavo kaip policijos įstaigos vadovo įgaliotas atstovas, nes tai Protokole Nr. 50-P1-536(2.36) nenurodyta.

4. Pareiškėjas pabrėžė, kad Personalo skyriaus atstovo ir tiesioginio pretendento vadovo dalyvavimas Atrankos komisijos posėdyje būtų leidęs atskleisti visą ir teisingą informaciją apie atrankoje dalyvaujančių asmenų kompetenciją bei sugebėjimus, įskaitant ir informaciją apie tarnybines nuobaudas. D. P. nurodė, kad duomenys apie jo aukštesnę kompetenciją, profesionalumą, tinkamumą aukštesnėms pareigoms buvo jo asmens byloje, su kuria Atrankos komisijos nariai privalėjo susipažinti. Pareiškėjas teigė, kad Atrankos komisijos vertinimo kriterijai neaiškūs, jos priimtas sprendimas nemotyvuotas.

5. Atsakovas Panevėžio AVPK atsiliepimu prašė D. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Panevėžio AVPK nurodė, kad atranka į Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono PK Viešosios policijos skyriaus II-ojo poskyrio vyriausiojo tyrėjo pareigas vyko vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 1V-334 patvirtintu Atrankos į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas tvarkos aprašu (toliau – Aprašas). Atsakovas pabrėžė, jog Apraše nebuvo įtvirtinto reikalavimo pateikti informaciją apie pretendentų turimas tarnybines nuobaudas, o patvirtintoje pretendentų į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas atrankos protokolo formoje taip pat nebuvo reikalaujama pateikti tokio turinio informaciją. Tvirtino, kad Panevėžio AVPK Personalo skyriaus viršininkė E. K. ir Panevėžio AVPK viršininko pavaduotojas E. Ž. 2015 m. lapkričio 26 d. vykusiame Atrankos komisijos posėdyje nedalyvavo dėl svarbių priežasčių, tačiau posėdyje nustatytas komisijos narių skaičius dalyvavo, todėl Aprašo 24 punktas nebuvo pažeistas. Tvirtino, kad nebuvo pažeistas ir Aprašo 21 punktas, nes Atrankos komisijoje dalyvavo Panevėžio AVPK vadovo įgaliotas pareigūnas – tuometinis Panevėžio miesto PK viršininkas V. S., kuris nuo 2015 m. gruodžio 1 d. buvo paskirtas Panevėžio miesto ir rajono PK viršininku. Panevėžio AVPK nurodė, kad Atrankos komisijos nariai vadovavosi Aprašo 29 punktu ir vertino pretendentų profesionalumą, tarnybinę veiklą, tinkamumą pareigoms, vidaus tarnybos trukmę einant konkrečias pareigas, naujoms pareigoms eiti būtiną turimą kvalifikaciją, kitą pretendentus charakterizuojančią informaciją.

6. Posėdžio metu Panevėžio AVPK atstovė, nurodė, kad Atrankos komisijos nariai buvo susipažinę su pretendentų pateiktais dokumentais, kuriuos nustatytu terminu susipažinti pateikė Atrankos komisijos sekretorė, teigė, jog D. P. abejonės dėl šios aplinkybės yra nepagrįstos. Atsakovo atstovė nurodė, kad apie Atrankos komisijos narių R. Ž. ir E. K. nedalyvavimą posėdyje žodžiu buvo informuotas komisijos pirmininkas. Atsakovo atstovė paaiškino, kad 2015 m. lapkričio 26 d. R. K. dar nebuvo paskirta į Panevėžio miesto ir rajono Viešosios policijos skyriaus II-ojo poskyrio viršininkės pareigas, o Protokole Nr. 50-P1-536(2.36) esantį įrašą apie V. S. pareigas vertino kaip rašymo apsirikimą.

II. 7. Panevėžio apygardos administracinis teismas (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) 2016 m. kovo 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl tarnybinių teisinių santykių srityje kilusio ginčo dėl policijos įstaigos vadovo įsakymu sudarytos atrankos į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Nustatė, kad Panevėžio AVPK paskelbė apie atrankas į laisvas aukštesnes statutinių valstybės tarnautojų, tarp jų – ir į Panevėžio miesto ir rajono PK Viešosios policijos skyriaus 2-ojo poskyrio vyriausiojo tyrėjo (A lygio 11 kategorijos) pareigas. Atrankoms į laisvas aukštesnes statutinių valstybės tarnautojų pareigas vykdyti Panevėžio AVPK viršininkas 2015 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 50-V-575 sudarė atrankų komisijas. Šiuo įsakymu į atrankos į Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus II-ojo poskyrio vyriausiojo tyrėjo (statutinio valstybės tarnautojo, A lygio 11 kategorijos) pareigas užimti komisiją paskyrė 7 narius ir sekretorių bei nustatė, kad atranka į minėtas pareigas vyks 2015 m. lapkričio 26 d., 13 val. Dalyvauti nurodytoje atrankoje buvo leista pareiškėjui D. P. ir R. S.. Atranka į Panevėžio miesto ir rajono PK Viešosios policijos skyriaus 2-ojo poskyrio vyriausiojo tyrėjo pareigas įvyko 2015 m. lapkričio 26 d. atrankos komisijos nariams įvertinus pretendentus, sekretorius, remdamasis individualaus vertinimo lentelėse nurodytais įvertinimo balais, išvedė pretendentų vertinimo balų vidurkį ir parengė protokolą Nr. 50-P1-536(2.36), kurį pasirašė posėdyje dalyvavę komisijos nariai ir kuriame užfiksuotas atrankos komisijos sprendimas atrankos į laisvas Panevėžio miesto ir rajono PK Viešosios policijos skyriaus 2-ojo poskyrio vyriausiojo tyrėjo pareigas laimėtoju paskelbti R. S..

10. Teismas vadovavosi 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtintu Vidaus tarnybos statutu, atrankos į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 17d. įsakymu Nr. 1V-334 su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. 1V-80, 2012 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 1V-357 ir 2013 m. kovo 12 įsakymo Nr. 1V-199 pakeitimais.

11. Teismas nustatė, kad Panevėžio AVPK viršininkas 2015 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 50-V-575 1.9 punktu atrankos komisiją sudarė vardiniu principu ir į ją kaip narius paskyrė septynis Panevėžio AVPK pareigūnus, tarp jų - E. K., Panevėžio AVPK Personalo skyriaus viršininkę, bei V. S., Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono PK viršininką. Iš atrankos komisijos Protokolo Nr. 50-P1-536-(2.36) matyti, kad 2015 m. lapkričio 26 d. posėdyje dalyvavo aukščiau nurodytu įsakymu paskirti 4 nariai (M. A., V. S., V. V. ir R. V.), komisijos sekretore buvo paskirta Ž. K., Panevėžio AVPK viršininko 2015 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 50-V-582 kaip Panevėžio policijos darbuotojų profesinės sąjungos atstovė vietoje A. B. įtraukta V. A.. Teismas atkreipė dėmesį į posėdyje Panevėžio AVPK atstovės D. G. pasisakymus, jog Panevėžio policijos darbuotojų profesinės sąjungos atstovo pasikeitimas įvyko, siekiant pašalinti galinčias kilti abejones dėl A. B. nešališkumo, kadangi po perkėlimo šis pareigūnas galėjo tapti pavaldus Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono PK Viešosios policijos skyriaus 2-ojo poskyrio vyriausiajam tyrėjui, į kurio pareigas ir buvo vykdoma atranka. Analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytoja Ž. K., kuri, be to, paaiškino, jog suderinusi su Panevėžio policijos darbuotojų profesinės sąjungos vadovu, asmeniškai rengė tarnybinį pranešimą dėl A. B. pakeitimo kitu Panevėžio policijos darbuotojų profesinės sąjungos atstovu.

12. Nustatė, kad Lietuvos policijos generalinis komisaras 2015 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 5-V-645 pakeitė ir nauja redakcija išdėstė Panevėžio AVPK struktūros schemą. Pagal šią struktūros schemą, nuo 2015 m. gruodžio 1 d. Panevėžio AVPK turėjo pradėti veikti naujas šios policijos įstaigos struktūrinis padalinys – Panevėžio miesto ir rajono PK. Kadangi R. K. į Panevėžio miesto ir rajono PK Viešosios policijos skyriaus 2-ojo poskyrio viršininko pareigas buvo paskirta po konkurso, ji kaip būsimas įstaigos vadovas negalėjo dalyvauti komisijoje.

13. Į atrankos komisijos sudėtį kaip Panevėžio AVPK, vadovo įgaliotas pareigūnas buvo įtrauktas V. S., jis į Panevėžio miesto ir rajono PK viršininko pareigas nuo 2015 m. gruodžio 1 d. buvo paskirtas Panevėžio AVPK viršininko 2015 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 50-TE-534. Teismas vertindamas Aprašo 21 punkte įtvirtintą alternatyvaus pobūdžio nuostatą, kad vidaus reikalų įstaigos vadovas, sprendžiantis dėl atranką į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas vykdančios komisijos sudėties, turi teisę savo nuožiūra nuspręsti, kuris pareigūnas – būsimasis tiesioginis pretendento vadovas ar vidaus reikalų įstaigos, kurioje yra pareigybė, kurią užimti paskelbta atranka, vadovo įgaliotas pareigūnas – bus pakviestas, sprendė, kad V. S. dalyvavo kaip Panevėžio AVPK viršininko įgaliotas pareigūnas.

14. Teismas vertindamas komisijos sudėties atitikimą Aprašo 21 punktui nustatė, kad Panevėžio AVPK viršininkas, priimdamas 2015 m. lapkričio 20 d. įsakymą Nr. 50-V-575, į atrankos komisijos sudėtį įtraukė E. K., Panevėžio AVPK Personalo skyriaus viršininkę. Atkreipė dėmesį, kad kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisijos posėdis gali vykti, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių. Todėl sprendė, kad atrankos komisijos 2015 m. lapkričio 26 d. posėdyje dviems nariams nedalyvaujant (E. K. ir R. Ž.), nustačius, jog jie dėl svarbių priežasčių į ją neatvyko, atrankos komisijos posėdis galėjo vykti ir buvo teisėtas, kadangi jame dalyvavo Aprašo 24 punkte nustatytas komisijos narių skaičius, t. y. daugiau kaip pusė atrankos komisijos narių.

15. Teismas konstatavo, kad D. P. ginčijamą sprendimą, įformintą 2015 m. lapkričio 26 d. protokole Nr. 50-P1-536-(2.36), priėmė kompetentinga atrankos komisija.

16. Dėl D. P. nurodytų argumentų, kad sprendimas nepagrįstas nes atrankos komisijos nariai neatsižvelgė į duomenis, reikšmingus sprendžiant dėl jo kompetencijos. Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis ir teismo posėdžiuose liudytojų Ž. K. ir M. A. pasisakymus, tai kad atrankos komisijos nariai buvo susipažinę pretendentų pateiktais dokumentais ir jų asmens bylose esančia informacija, darė išvadą, kad Aprašo 22 punkto reikalavimas nebuvo pažeistas.

III. 17. Pareiškėjas nesutikdamas su Panevėžio apygardos administracinio teismo (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti 2016 m. kovo 3 d. sprendimą, jo skundą tenkinti ir panaikinti atrankos komisijos 2015 m. lapkričio 26 d. protokolinį sprendimą Nr. 50-PI-536-(2.36).

18. Nurodo, kad teismas atrankos komisijos atliktus procedūrinių pažeidimų nenagrinėjo. Pasak pareiškėjo teismas dėl atrankos komisijos narių susipažinimu su kandidatų pateikta medžiaga nepasisakė. Taip pat, pareiškėjas kelia klausimą dėl A. B. atrankos nedalyvavimo posėdyje.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės dėsto tapačias aplinkybes, kelia klausimą dėl tiesioginio vadovo ir personalo tarnybos vadovo nedalyvavimo atrankos komisijos posėdyje. Nurodo, jog vietoj E. K. nebuvo paskirtas joks kitas komisijos narys.

20. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliacinio skundo motyvais nesutinka, prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, tačiau pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas išnagrinėtas vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.

22. Byloje ginčas kilo dėl tarnybinių teisinių santykių srityje kilusio ginčo dėl policijos įstaigos vadovo įsakymu sudarytos atrankos į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Pareiškėjas nesutiko su komisijos sudėtimi ir kėlė klausimą, kad komisija galimai nesusipažino su kandidatų pateiktais dokumentais prieš atrankos posėdį, todėl tokios aplinkybės kaip jo buvusi darbinė padėtis ir skatinimai, o konkurentui paskirta nuobauda, per konkursą nebuvo vertinami ir tai jo manymu turėjo lemiamos reikšmės rezultatams.

24. Kadangi pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nurodė tapačias aplinkybes kaip ir pirmosios instancijos teismui atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.

25. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas.

26. Pareiškėjo argumentai, kad Atrankos komisija buvo neteisėta nes posėdyje nedalyvavo tiesioginė vadovė R. K. atmestini kaip nepagrįsti, nes byloje nustatyta, kad R. K. į Panevėžio miesto ir rajono PK Viešosios policijos skyriaus 2-ojo poskyrio viršininko pareigas buvo paskirta po konkurso, todėl ji kaip būsimas įstaigos vadovas negalėjo dalyvauti komisijoje, nes atrankos metu šių pareigų neužėmė. Į atrankos komisijos sudėtį kaip Panevėžio AVPK vadovo įgaliotas pareigūnas buvo įtrauktas V. S., jis į Panevėžio miesto ir rajono PK viršininko pareigas nuo 2015 m. gruodžio 1 d. buvo paskirtas Panevėžio AVPK viršininko 2015 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 50-TE-534. Tai neprieštarauja Aprašo 21 punkte įtvirtintai nuostatai, kadangi vidaus reikalų įstaigos vadovas, sprendžiantis dėl atranką į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas vykdančios komisijos sudėties, turi teisę savo nuožiūra nuspręsti, kuris pareigūnas – būsimasis tiesioginis pretendento vadovas ar vidaus reikalų įstaigos, kurioje yra pareigybė, kurią užimti paskelbta atranka, vadovo įgaliotas pareigūnas, bus pakviestas.

27. Dėl pareiškėjo argumentų, kad atrankos komisija neteisėta nes posėdyje nedalyvavo personalo skyriaus viršininkė E. K.. Panevėžio AVPK viršininkas, priimdamas 2015 m. lapkričio 20 d. įsakymą Nr. 50-V-575, į atrankos komisijos sudėtį įtraukė Panevėžio AVPK Personalo skyriaus viršininkę E. K.. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisijos posėdis gali vykti, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių, nes tai neprieštarauja Aprašo 24 punktui. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad atrankos komisijos 2015 m. lapkričio 26 d. posėdyje dviems nariams nedalyvaujant (E. K. ir R. Ž.), nustačius, jog jie dėl svarbių priežasčių į ją neatvyko, atrankos komisijos posėdis galėjo vykti ir buvo teisėtas, kadangi jame dalyvavo daugiau kaip pusė atrankos komisijos narių.

28. Byloje nustatyta, kad Panevėžio AVPK viršininko 2015 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 50-V-582 kaip Panevėžio policijos darbuotojų profesinės sąjungos atstovė vietoje A. B. į atrankos komisiją įtraukta V. A.. Aprašo 201 numatyta, kad Komisijos nariais negali būti skiriami asmenys, kurie yra pretendentų sutuoktiniai, artimi giminaičiai ar asmenys, su pretendentais susiję svainystės ryšiais, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai gali būti suinteresuoti atrankos rezultatais, arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių šių asmenų nešališkumu. Pareiškėjo argumentai, kad atrankos komisija neteisėta, nes joje nedalyvavo profsąjungos atstovas A. B. vietoj jo paskiriant V. A. nepagrįsti, kadangi šis Panevėžio policijos darbuotojų profesinės sąjungos atstovo pasikeitimas įvyko siekiant pašalinti galinčias kilti abejones dėl A. B. nešališkumo, kadangi po perkėlimo šis pareigūnas galėjo tapti pavaldus Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono PK Viešosios policijos skyriaus 2-ojo poskyrio vyriausiajam tyrėjui, į kurio pareigas ir buvo vykdoma atranka.

29. Dėl pareiškėjo argumentų, kad atrankos komisijos nariai prieš posėdį nebuvo susipažinę su kandidatų pateiktais dokumentais, dėl ko priimdami sprendimą neįvertino pareiškėjo darbo patirties bei skatinimų ir kito kandidato turimos nuobaudos - pastabos. Atrankos komisijos sekretorė Ž. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad atrankos metu vykdė Panevėžio AVPK Personalo skyriaus vyriausiosios specialistės pareigas, pagal kurias, liudytojai buvo pavesta tvarkyti atrankose į laisvas aukštesnes pareigūnų pareigas dalyvaujančių pretendentų pateiktus dokumentus; tikrinti, ar pateikti visi nustatyti dokumentai; įvertinti, ar pretendentai atitinka pareigybei nustatytus reikalavimus; rengti pranešimus pretendentams apie vyksiančias atrankas; informuoti atrankų komisijų narius apie posėdžio vietą, datą ir laiką ir kt. Ž. K. nurodė, kad ji, remdamasis pretendentų pateiktais ir jų asmens bylose esančiais dokumentais, apie pretendentus parengdavo apibendrintą informaciją ir ją elektroniniais laiškais išsiųsdavo atrankų komisijų nariams.

30. Apibendrintų duomenų pateikimas kolegijos pripažįstama tinkama organizacine priemone, užtikrinančia Aprašo 29 punkto reikalavimų įgyvendinimą. Vadovaujantis Aprašo 29 punktu Komisija pokalbio metu vertina pretendento profesionalumą, tarnybinę veiklą, tinkamumą pretenduojamoms pareigoms, vidaus tarnybos trukmę einant konkrečias pareigas, turimą kvalifikaciją, būtiną naujoms pareigoms eiti, ir kitą informaciją, charakterizuojančią pretendentą. Pažymėtina, kad byloje nustatyta aplinkybė, jog atrankos komisijos nariai galėjo nevaržomai susipažinti su kandidatų pateiktais dokumentais bei asmens bylomis, jeigu apibendrintų duomenų nepakaktų vertinimui atlikti.

31. Pažymėtina ir tai, jog Aprašas nenumato išankstinio (ar minimalaus) balų skyrimo už kokias nors objektyvias ar subjektyvias pretendento savybes (pvz. už teisinio darbo stažą, išsilavinimą, mokslinę, pedagoginę, visuomeninę veiklą). Balo skyrimas atrankoje dalyvaujančiam kandidatui yra komisijos nario diskrecijos teisė, kuri apima ir tai išdėstyti ar ne savo skiriamo balo motyvus.

32. Be to, pretendento pasirodymo bei jo pateiktų dokumentų patikrinimui yra būdingas subjektyvaus pretendento (konkurso dalyvio) žinių vertinimo faktorius. Šio faktoriaus reikšmė yra siejama tik su konkurso komisijos nario, o ne konkurso dalyvio (pretendento) atitinkamos nuomonės susiformavimu (2011 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3241/2011; 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1334/2012). Taigi teismų praktikoje pripažįstama, kad atrankos komisijos nariai turi teisę savo nuožiūra spręsti dėl kiekvieno kandidato įvertinimo.

33. Byloje nėra duomenų dėl atrankos komisijos narių šališkumo, jų nenurodo ir pareiškėjas. Komisijos sudarymo ir atrankos procedūrų prieštaravimo Vidaus tarnybos statuto bei Aprašą reikalavimams byloje nenustatyta.

34. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 140 str. 1 d. 1 p.).

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 145 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. P. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Gintaras Kryževičius

R. R.