2021-04-14 Nr. AB-7556-3-61-3-01100-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1912-442/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01100-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.1; 22.7; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Ministerija) 2020 m. kovo 19 d. raštą Nr. (1.23E) 7R-1735 „Dėl Jūsų skundo ir prašymo“ (toliau – ir Raštas, Sprendimas) ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti jo 2020 m. kovo 11 d. prašymą (skundą). Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

1.1. Ministro įsakymu sudaryta Pretendentų į Lietuvos administracinių ginčų komisijos ar jos teritorinių padalinių narius atrankos komisija (toliau – ir Atrankos komisija) 2020 m. kovo 6 d. sprendimu neatrinko pareiškėjo į Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) narius, todėl buvo pateikti skundas Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui ir prašymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Atrankos komisija pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 4 straipsnio nuostatas atlikdama atranką veikė kaip viešojo administravimo subjektas, kadangi įgaliojimai jai suteikti teisingumo ministro įsakymu, ji sudaryta iš valstybės tarnautojų ir pareigūnų. Be to, įvykus atrankai, Teisingumo ministerija parengia ir pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei nutarimo projektą dėl pretendento (-ų) skyrimo LAGK nariu (-iais) būtent vadovaudamasi Atrankos komisijos priimtu sprendimu. Dėl to nesutiko su atsakovo pozicija, kad Atrankos komisijos 2020 m. kovo 6 d. sprendimas yra tik rekomendacinio pobūdžio. VAĮ 14 straipsnio 5 dalyje nustatytų pagrindų nenagrinėti pareiškėjo skundo ir prašymo nėra. Atrankos komisija veikė kaip įgaliotas viešojo administravimo subjektas, o jos priimtas sprendimas pareiškėjui sukelia teisines pasekmes. Todėl Ministerija turėjo pareiškėjo skundą ir prašymą išnagrinėti iš esmės bei dėl jų priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

1.2. Vienas iš Atrankos komisijos narių buvo Ministerijos Teisminės justicijos ir civilinės teisės grupės vyresnysis patarėjas A. R., o ginčijamą Sprendimą surašė Ministerijos Teisminės justicijos ir civilinės teisės grupės žemesnė pagal pareigas specialistė. Todėl šiuo konkrečiu atveju buvo iš esmės pažeisti VAĮ 14 straipsnio 4 dalies ir VAĮ 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimai. Be to, ginčijamas Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio, nes nepasisakyta dėl prašymo teisingumo ministrui pavesti atranką į LAGK narius, pirmininko ir pavaduotojo pareigas, skelbti iš naujo.

2. Atsakovas Ministerija atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

2.1. Pareiškėjas kreipėsi į Ministeriją, kad ši panaikintų / pakeistų 2020 m. kovo 6 d. įvykusios atrankos rezultatus. Atrankos komisijos sprendimai nėra privalomojo pobūdžio ir niekaip neįpareigoja teisingumo ministro teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei tik Atrankos komisijos pasiūlytas LAGK narių kandidatūras. Tačiau tuo atveju, jeigu pareiškėjas mano, kad Atrankos komisijos sprendimai jam sukelia teisines pasekmes, toks skundas turėjo būti teikiamas teismui, o ne Ministerijai. Pretendentų į LAGK narius atrankos tvarkos aprašo, patvirtinto teisingumo ministro 2020 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1R-51 „Dėl Pretendentų į Lietuvos administracinių ginčų komisijos narius atrankos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), 35 punkte numatyta, kad Atrankos komisijos sprendimai, veiksmai ar neveikimas gali būti skundžiami Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. ABTĮ nenumato, jog asmuo, nesutinkantis su priimtu sprendimu, pirmiausia turi kreiptis į Ministeriją. Todėl atsakovas priėmė pagrįstą ir teisėtą Raštą, kuriuo nutarta pareiškėjo skundo dalį palikti nenagrinėtu.

2.2. Atrankos komisiją sudarė nariai iš kelių institucijų, ne vien iš Ministerijos. Aplinkybė, kad pareiškėjo 2020 m. kovo 10 d. skundą nagrinėjo specialistė, kurios kolega buvo Atrankos komisijos narys, nesudaro pagrindo konstatuoti VAĮ 14 straipsnio 4 dalies pažeidimą. Tarp Atrankos komisijos nario A. R. ir tos pačios grupės patarėjos (asmens, kuris nagrinėjo pareiškėjo skundą ir prašymą) pavaldumo santykių nėra. Pareiškėjas ginčija atrankos rezultatus išimtinai subjektyviai vertindamas jam nepalankius atrankos rezultatus, tačiau tai nesudaro pagrindo abejoti Atrankos komisijos nešališkumu.

II. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir panaikino Ministerijos 2020 m. kovo 19 d. rašto Nr. (1.23E) 7R-1735 „Dėl Jūsų skundo ir prašymo“ dalį, kuria paliktas nenagrinėtas pareiškėjo 2020 m. kovo 11 d. skundas/prašymas dėl Pretendentų į Lietuvos administracinių ginčų komisijos ar jos teritorinių padalinių narius atrankos komisijos 2020 m. kovo 6 d. sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir pakartotinės atrankos paskelbimo; taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 100 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Ministerijos 2020 m. kovo 19 d. rašto Nr. (1.23E) 7R-1735 „Dėl Jūsų skundo ir prašymo“, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo 2020 m. kovo 11 d. skundą ir persiųstą nagrinėti prašymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Teismas nustatė, kad Atrankos komisija 2020 m. kovo 6 d. protokolu Nr. 27R-13 įformino Atrankos komisijos sprendimą dėl atrankos laimėtojų (tarp laimėtojų nebuvo pareiškėjo). Atrankos komisijos posėdžio protokole taip pat pateikiama atrankos pokalbio vertinimo suvestinė lentelė. Pareiškėjas, nesutikdamas su Atrankos komisijos 2020 m. kovo 6 d. sprendimu, pateikė 2020 m. kovo 11 d. skundą Teisingumo ministerijai ir prašymą Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pareiškėjo skundą, gautą Vyriausybėje 2020 m. kovo 16 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio rezoliucija Nr. S-831 perdavė nagrinėti Ministerijai. Pareiškėjas abiejuose skunduose iš esmės nurodė analogiškus argumentus ir prašymus: pripažinti Atrankos komisijos 2020 m. kovo 6 d. sprendimą negaliojančiu ir atranką į LAGK narius skelbti iš naujo, atlikti LAGK vidaus auditą, atlikti LAGK pirmininko V. K. veiklos tyrimą (tarnybinį patikrinimą). Ministerija ginčijamu Raštu pareiškėjo skundo dalį, kuria buvo prašoma pripažinti Atrankos komisijos sprendimą negaliojančiu ir atranką į LAGK narius paskelbti iš naujo, paliko nenagrinėtą, nurodydama, kad Atrankos komisija priima rekomendacinio pobūdžio sprendimus ir nėra viešojo administravimo subjektas, o administracinė procedūra galėtų būti vykdoma, t. y. asmens skundas nagrinėjamas tik dėl viešojo administravimo subjektų veiksmų, neveikimo, administracinių sprendimų (VAĮ 19 str. 1 d.).

6. Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-321-261/2020, sprendė, kad būtent Atrankos komisijos sprendimas paskelbti atrankos laimėtojus sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, nes jis nagrinėjamu atveju atrankos laimėtoju paskelbtas nebuvo. Apraše nėra numatyta, kad Atrankos komisijai priėmus minėtą sprendimą, teisingumo ministras tokį sprendimą turi patvirtinti ar atlikti kitus panašaus pobūdžio veiksmus. Priešingai, Aprašo 32 punkte nurodyta, jog Teisingumo ministerija parengia ir pateikia Vyriausybei nutarimo projektą dėl pretendento (-ų) skyrimo LAGK nariu (-iais). Įgyvendinant minėtą Aprašo punktą, nagrinėjamu atveju buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 25 d. nutarimas Nr. 278 „Dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sudarymo“, kurio 1 ir 2 punktais ketveriems metams buvo sudaryta atitinkamos sudėties LAGK ir jos teritoriniai padaliniai. Teismas pažymėjo, kad Aprašo 35 punkte aiškiai įtvirtinta, jog Atrankos komisijos sprendimai, veiksmai ar neveikimas gali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka. Todėl teismas sutiko su pareiškėjo skundo argumentais, jog Rašto dalis, kurioje dalis jo skundo ir prašymo (dėl Atrankos komisijos sprendimo ir pakartotinės atrankos skelbimo) palikti nenagrinėti vien tik tuo motyvu, kad šis sprendimas nesukelia pareiškėjui pasekmių ir Atrankos komisijos sprendimai negali būti skundžiami, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Teismas sprendė, kad šiuo atveju taip pat nebuvo teisinio pagrindo taikyti VAĮ 19 straipsnio 1 dalį ir teigti, kad skundžiamas Atrankos komisijos sprendimas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, dėl ko nepradedama administracinė procedūra. Atrankos komisijos sprendimas atrinkti vienus pretendentus į LAGK, o kitų pretendentų neatrinkti, sukelia teisines pasekmes pretendentams, kurie nebuvo atrinkti.

7. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju minėta ginčijamo Rašto dalis neatitinka pagrįstumo reikalavimo ir objektyvumo, išsamumo principų, kadangi dalies pareiškėjo skundo/prašymo palikimo nenagrinėta priežastis nenurodyta tinkamai ir aiškiai neišaiškinta Atrankos komisijos sprendimų apskundimo tvarka, numatyta Apraše. Todėl teismas sutiko su pareiškėjo skundu tuo aspektu, kad jo dalies skundo palikimo nenagrinėtu priežastis neatitiko VAĮ 14 straipsnyje numatytų galimų prašymų ir skundų palikimo nenagrinėtais priežasčių.

8. Teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-2856-541/2020 pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas, be kita ko, panaikinti Atrankos komisijos 2020 m. kovo 6 d. sprendimą atrinkti į LAGK narius. Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartimi šis skundo reikalavimas yra priimtas nagrinėti teisme. Teismas skundžiamame sprendime sprendė, kad Ministerija, būdama atsakinga už nutarimo Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl LAGK narių pateikimą ir tinkamą atrankos į LAGK narius organizavimą, nepagrįstai nurodytu Raštu paliko nenagrinėtą pareiškėjo 2020 m. kovo 10 d. skundo dalį, kurioje prašoma pripažinti negaliojančiu Atrankos komisijos 2020 m. kovo 6 d. sprendimą ir skelbti pakartotinę atranką. Tačiau teismas priėjo prie išvados, kad panaikinus nurodytą skundžiamo Rašto dalį, nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą pareiškėjo prašymą ir skundą nurodytoje dalyje nagrinėti iš naujo, kadangi atsakovas jau yra pateikęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą, kurį Vyriausybė 2020 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 278 „Dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sudarymo“ yra priėmusi, be to, ginčas dėl atrankos rezultatų yra nagrinėjamas iš esmės teisme. Todėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Ministeriją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. kovo 11 d. skundą netenkino.

9. Teismas nustatė, kad kita pareiškėjo skundo ir prašymo dalis (dėl vidaus audito atlikimo ir LAGK pirmininko veiklos patikrinimo) buvo išnagrinėta iš esmės informuojant pareiškėją, jog jo pateikta informacija bus įvertinta atliekant kasmetinį rizikos vertinimą ir sudarant metinį audito planą, vadovaujantis Vidaus audito ir vidaus kontrolės įstatymu, Ministerijos Vidaus audito metodika, patvirtinta teisingumo ministro 2020 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 1R-43 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos vidaus audito metodikos patvirtinimo“. Teismas pažymėjo, kad pagal VAĮ administracinė procedūra pradedama pagal skundą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą (VAĮ 19 str. 1 d.). Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo 2020 m. kovo 11 d. skunde/ prašyme nurodyti faktai dėl galimo netinkamo LAGK resursų naudojimo, netinkamo ir neskaidrios veiklos vykdymo nėra asmeniškai susiję su pareiškėjo teisėmis ir teisėtais interesais, dėl kurių Ministerija turėtų pasisakyti pradėdama administracinę procedūrą ir priimdama procedūros užbaigimo sprendimą. Pareiškėjo asmeninio teisinio intereso dalyvauti tolesniame nurodytų faktų, nesusijusių su jo kaip asmens, teisėmis ir teisėtais interesais, nenustatyta. Teismas, įvertinęs tai, kad tam tikrų aplinkybių įtraukimas į metinį vidaus audito planą yra iš esmės pareiškėjo 2020 m. kovo 11 d. skundo/prašymo dalies tenkinimas, sprendė, jog nėra pagrindo palankaus pareiškėjui sprendimo naikinti. Nors Rašte atskirai nepasisakyta dėl tarnybinio veiklos patikrinimo, tačiau iš sisteminio Rašto aiškinimo matyti, kad ir skunde/prašyme nurodyti konkretaus pareigūno veiklos trūkumai, galimo pareigų netinkamo atlikimo atvejai bus vertinami atliekant įstaigoje vidaus auditą. Todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo naikinti kitos ginčijamo Rašto dalies.

10. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą, kad nagrinėjant jo skundą ir prašymą buvo pažeisti VAĮ 14 straipsnio 4 dalis ir 25 straipsnio 1 dalies 2 punktas, nes ginčijamą Raštą parengė specialistė, kuri dirba Ministerijoje kartu su vienu iš Atrankos komisijos narių ir jam yra pavaldi, pažymėjo, jog teisingumo ministro 2020 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1R-57 „Dėl Pretendentų į Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių narius atrankos komisijos sudarymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 1R-57) sudarytą Atrankos komisiją sudaro du nariai iš Ministerijos, du nariai iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos ir vienas narys iš Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK). Nėra ginčo, kad vienas iš Ministerijos deleguotų į Atrankos komisiją narių buvo pareiškėjo skunde nurodytas tarnautojas, dirbantis toje pačioje Teisminės justicijos ir civilinės teisės grupėje. Pagal VAĮ 14 straipsnio 4 dalį draudžiama persiųsti skundą nagrinėti viešojo administravimo subjektui, padaliniui ar tarnautojui, kurių veiksmai skundžiami. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skundė Atrankos komisijos ir LAGK pirmininko veiksmus, kurie jo prašymo ir skundo nenagrinėjo. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjo 2020 m. kovo 11 d. skundą ir prašymą nagrinėjo specialistė, kurios kolega buvo vienas iš Atrankos komisijos narių, nesudaro pagrindo konstatuoti VAĮ 14 straipsnio 4 dalies pažeidimą, nes ginčijamą Raštą priėmė ir pasirašė teisingumo ministras. Argumentai, kad Atrankos komisijos narys, būdamas pagal pareigas vyresnysis patarėjas, galėjo paveikti galimai jam pavaldžią tos pačios grupės patarėją, nagrinėjančią pareiškėjo skundą ir prašymą, neturi faktinio pagrindo. Teismas nenustatė, kad minimas Atrankos komisijos narys ir skundą nagrinėjusi tarnautoja būtų vienas kitam pavaldūs. Patarėjos pareigybės aprašymo 5.11 punktas taip pat nesuteikia pagrindo tokiai išvadai.

11. Teismas, vertindamas pareiškėjo prašymą priteisti 22,73 Eur žyminį mokestį už skundą ir 450 Eur atstovavimo išlaidas už skundo teismui parengimą, pažymėjo, kad atsižvelgiant į aplinkybes, jog pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, pats pareiškėjas yra teisininkas, savarankiškai surašęs 2020 m. kovo 11 d. skundą ir prašymą, turi teisę į dalį byloje patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą pagal bylos baigties rezultatus. Teismas pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš atsakovo 100 Eur atstovavimo išlaidų.

III. 12. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir apeliantas) padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo 2020 m. liepos 22 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmesti pareiškėjo reikalavimai, ir tekinti skundą visiškai; taip pat priteisti 34,21 Eur žyminį mokestį ir visas bylinėjimosi išlaidas, taip pat priteisti išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliaciniame skunde nurodo, kad:

12.1. Teismas ir atsakovas visiškai nepasisakė dėl pareiškėjo prašymo teisingumo ministrui neskirti atrinktų asmenų LAGK nariais, pirmininku ir pavaduotoju, o teisingumo ministrui pavesti atranką į LAGK narius, pirmininko ir pavaduotojo pareigas skelbti iš naujo. Todėl teismo sprendimo dalis šiuo aspektu naikintina kaip nemotyvuota, prieštaraujanti teismų praktikai ir taikius teisės normų reikalavimams. Atsakovo Rašto dalis turi būti naikintina kaip neatitinkanti VAĮ 8 straipsnio reikalavimų ir vien šiuo pagrindu atsakovas turi būti įpareigotas šiuos pareiškėjo prašymus išnagrinėti iš naujo (VAĮ 8 str. 1 ir 2 d.).

12.2. Dėl pareiškėjo prašymų atlikti LAGK pirmininko V. K. veiklos tarnybinį patikrinimą pažymi, kad pagal teisinį reguliavimą Atrankos komisijos pirmininkas yra įstaigos vadovas, kuriam už darbo pareigų pažeidimą Vyriausybė mutatis mutandis taiko Darbo kodekso normas. Atsakovo Rašto turinys patvirtina, kad jame dėl LAGK pirmininko V. K. veiklos tarnybinio patikrinimo taip pat visiškai nepasisakyta. Šią aplinkybę nustatė ir teismas, taigi atsakovas pareiškėjo 2020 m. kovo 11 d. skundo bei prašymo neišnagrinėjo ir Rašte dėl to jokių faktinių ir teisinių argumentų nenurodė (esminis VAĮ 8 str. 1 ir 2 d. pažeidimas). Todėl teismo hipotetinė prielaida, jog galimo pareigų netinkamo atlikimo atvejai bus vertinami atliekant įstaigoje vidaus auditą, yra nepagrįsta. Vadovaujantis VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimais atsakovas dėl šių prašymų pačiame Rašte privalėjo atskirai pasisakyti ir nurodyti faktinius bei teisinius pagrindus dėl ko bus, ar nebus atliekamas LAGK pirmininko V. K. veiklos tarnybinis patikrinimas. Taigi atsakovas turi būti įpareigotas pareiškėjo prašymus ir dėl LAGK pirmininko V. K. veiklos tarnybinio patikrinimo išnagrinėti iš naujo, vadovaujantis teisinius reguliavimu ir suformuota administracinių teismų praktika.

12.3. Dėl pareiškėjo prašymų pavesti LAGK atlikti vidaus auditą Rašto turinys patvirtina, kad atsakovas jame visiškai nepasisakė (nenurodė jokių faktinių ir teisinių argumentų) ir nemotyvavo, kodėl pareiškėjo skunde/prašyme nurodytais argumentais nėra pagrindo pavesti LAGK atlikti vidaus auditą, o tik informuojama, kad pareiškėjo skunde pateikta informacija bus įvertinta atliekant kasmetinį rizikos vertinimą ir sudarant metinį audito planą. Rašte nesant patvirtinimo, kad sudarant metinį audito planą pareiškėjo prašymas apskritai bus įtrauktas į tą planą, ginčo Raštas iš esmės neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimų, todėl priešingai nei vertino teismas, tai nėra pareiškėjo 2020 m. kovo 11 d. skundo/prašymo dalies tenkinimas. Teismas šiuo aspektu netinkamai ištyrė bylai reikšmingas faktines aplinkybes (Rašto turinį) bei neteisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas (VAĮ 8 str. 1 ir 2 d.). Atsakovas turi būti įpareigotas pareiškėjo prašymus dėl pavedimų LAGK atlikti auditą išnagrinėti iš naujo.

12.4. Pagal suformuotą administracinių teismų praktiką ginčijamo Rašto motyvai negali būti nurodomi atsiliepime į pareiškėjo skundą teismui, todėl teismas pagrįstai nesivadovavo atsakovo atsiliepime pareiškėjo skundą nurodytais argumentais ir Rašto dalį panaikino pagrįstai. Tačiau nesutinka su teismo vertinimu, kad nebuvo pagrindo konstatuoti VAĮ 14 straipsnio 4 dalies pažeidimo. Raštą surašė E. K.-B.. Pareiškėjas, be kito, skundu teisingumo ministrui ginčijo ir Atrankos komisijos sprendimą. Atrankos komisijoje pirmininko pavaduotojas buvo Teisingumo ministerijos Teisminės justicijos ir civilinės teisės grupės vyresnysis patarėjas A. R.. Pareiškėjui ginčijant ir A. R. sprendimą (Atrankos komisijos sprendimą), pareiškėjo skundo ir prašymo nagrinėjimas buvo pavestas ir ginčijamą Raštą surašė tos pačios grupės vyresniajam patarėjui A. R. pagal pareigas pavaldi patarėja E. K.-B.. Todėl šiuo konkrečiu atveju buvo iš esmės pažeisti ir VAĮ 14 straipsnio 4 dalies bei VAĮ 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto imperatyvūs reikalavimai.

12.5. Atsakovas pareiškėjo prašymus pripažinti Atrankos komisijos sprendimą negaliojančiu ir atranką į LAGK narius paskelbti iš naujo paliko nenagrinėtu vien argumentais, kad Atrankos komisijos sprendimas yra rekomendacinio pobūdžio ir pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių. Nustatęs priešingai, teismas atsakovo Rašto dalį panaikino. Tačiau teismas neteisingai vertino, kad šiuo metu atsakovas yra pateikęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą, kurį Vyriausybė 2020 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 278 „Dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sudarymo“ yra priėmusi, be to, ginčas dėl atrankos rezultatų yra nagrinėjamas iš esmės teisme. Todėl teismas pareiškėjo reikalavimą įpareigoti teisingumo ministeriją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. kovo 11 d. skundo dalį dėl prašymo pripažinti negaliojančiu Atrankos komisijos sprendimą ir skelbti pakartotinę atranką atmetė. Teismas tokios išvados nepagrindė jokiomis teisės normomis, todėl ši teismo sprendimo dalis yra nemotyvuota. Teismui neįpareigojus atsakovą pareiškėjo prašymo išnagrinėti iš naujo, susidarytų situacija, kad nurodytas pareiškėjo prašymas liktų neišnagrinėtas visiškai (VAĮ 8 str. 1 ir 2 d. pažeidimas). Taigi atsakovas turi būti įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. kovo 11 d. skundą ir prašymą.

12.6. Teismas, tenkindamas pareiškėjo skundą iš dalies, sprendimo nepriteisti žyminį mokestį nemotyvavo. Nors už skundo ir prašymo surašymą pareiškėjas priteisti atstovavimo išlaidų neprašo, tačiau teismas nepagrįstai sprendė, kad skundą surašė pats pareiškėjas. Teismas pareiškėjo patirtas atstovavimo išlaidas sumažino įvertinęs ir tai, jog pareiškėjas yra teisininkas, t. y. diskriminavo pareiškėją dėl jo socialinės padėties (profesijos), ką draudžia Konstitucijos 29 straipsnis. Todėl panaikinus esminę ginčijamo Rašto dalį, ši teismo sprendimo dalis (dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo) taip pat turi būti keičiama priteisiant pareiškėjui 450 Eur atstovavimo išlaidų.

13. Atsakovas Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

13.1. Pareiškėjas teikė du skundus, kuriais turinio prasme teikė tuos pačius reikalavimus (Ministerijai ir Vyriausybei). Teisingumo ministerija, išnagrinėjus pareiškėjo skundą ir prašymą, Rašte nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog Atrankos komisija priima rekomendacinio pobūdžio sprendimus ir nėra viešojo administravimo subjektas, o administracinė procedūra galėtų būti vykdoma tik dėl viešojo administravimo subjektų veiksmų, neveikimo, administracinių sprendimų (VAĮ 19 str. 1 d.) Pareiškėjo skundo dalį, kuria prašoma pripažinti Atrankos komisijos sprendimą negaliojančiu ir atranką į LAGK narius paskelbti iš naujo, nenagrinėjo. Todėl nėra pagrindo teigti, kad Raštu nebuvo išnagrinėti pareiškėjo skundais keliami reikalavimai.

13.2. Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-2856-541/2020 pagal pareiškėjo skundą atsakovui Teisingumo ministerijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai dėl sprendimo panaikinimo. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas, be kita ko, panaikinti Atrankos komisijos 2020 m. kovo 6 d. sprendimą atrinkti į LAGK narius bei Vyriausybės nutarimo dalį, kuria paskiriami nariai. Pareiškėjas siekia, kad LAGK narių paskyrimo teisėtumo klausimą išnagrinėtų tiek Teisingumo ministerija, tiek teismas. Tačiau pagal VAĮ 27 straipsnio 5 dalį, jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra nutraukiama ir per 5 darbo dienas nuo tokio paaiškėjimo dienos apie tai raštu informuojamas skundą pateikęs asmuo. Todėl teisės normos nenumato galimybės viešojo administravimo subjektui nagrinėti asmens skundo tuo pačiu klausimu, kurį nagrinėja teismas. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą pareiškėjo prašymo ir skundo dalį nagrinėti iš naujo, nes atsakovas yra pateikęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą, kurį Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 278 yra priėmusi, be to, ginčas dėl atrankos rezultatų yra nagrinėjamas iš esmės teisme. Todėl pareiškėjo skundo reikalavimas dėl asmenų neskyrimo LAGK nariais ir naujos atrankos organizavimo buvo išnagrinėtas Raštu ir nėra teisinio pagrindo įpareigoti Teisingumo ministeriją nagrinėti pareiškėjo skundus.

13.3. Buvusio LAGK pirmininko tarnybinės veiklos atlikimas ir / ar LAGK vidaus audito atlikimas neturės įtakos pareiškėjo teisėms ir / ar pareigoms, be to, pareiškėjas šiuo metu nėra Komijos narys. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo 2020 m. kovo 11 d. skunde / prašyme nurodyti faktai dėl galimo netinkamo LAGK resursų naudojimo, netinkamo ir neskaidrios veiklos vykdymo nėra asmeniškai susiję su pareiškėjo teisėmis ir teisėtais interesais, dėl kurių Teisingumo ministerija turėtų pasisakyti pradėdama administracinę procedūrą ir priimdama procedūros užbaigimo sprendimą. Pareiškėjo asmeninio teisinio intereso dalyvauti tolesniame nurodytų faktų, nesusijusių su jo kaip asmens, teisėmis ir teisėtais interesais, nenustatyta. Be to, vidaus auditas viešajame juridiniame asmenyje yra atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymu, viešojo juridinio asmens vadovo patvirtinta vidaus audito metodika ir kitais vidaus audito atlikimą reglamentuojančiais teisės aktais, atsižvelgiant į tarptautinius vidaus audito profesinės praktikos standartus. Rašte pagrįstai buvo nurodyta, kad pateikta informacija bus įvertinta atliekant kasmetinį rizikos vertinimą ir sudarant metinį audito planą.

13.4. Nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad teismas nepagrįstai sumažino jam priteisiamas bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad pareiškėjas 2020 m. liepos 9 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriuo prašė priteisti 22,50 Eur žyminį mokestį bei 450 Eur už 2020 m. kovo 20 d. skundo surašymą teismui. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas yra teisininkas, priteisė 100 Eur bylinėjimosi išlaidų. Byloje nagrinėjamas klausimas nereikalavo specialių žinių, byloje nebuvo keliamas naujas ar sudėtingas teisės taikymo ar aiškinimo klausimas. Taigi teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo prašoma priteisti 472,73 Eur suma už advokato teisinę pagalbą yra aiškiai per didelė, todėl pagrįstai jas sumažino iki 100 Eur.

13.5. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad E. K.-B. buvo pavaldi A. R., nes Teisminės justicijos ir civilinės teisės grupės vyresniojo patarėjo A. R., pareigybės charakteristikoje nėra nurodyta, kad šis turėtų pavaldžių asmenų. Be to, minėtame skyriuje yra ne vienas vyresnysis patarėjas. Atrankos komisiją sudarė nariai iš kelių institucijų, ne tik iš Teisingumo ministerijos. Aplinkybė, kad pareiškėjo 2020 m. kovo 11 d. skundą nagrinėjo specialistė, kurios kolega buvo Atrankos komisijos narys, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo skundą išnagrinėjo tas viešojo administravimo subjektas, kurio veiksmai skundžiami.

13.6. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. eI3-2856-541/2020 (šiuo metu bylos Nr. eI3-574-541/2021) yra nagrinėjami klausimai dėl asmenų skyrimo / neskyrimo Lietuvos administracinių ginčų komisijos nariais, Viešojo administravimo įstatymas draudžia viešojo administravimo subjektui nagrinėti asmens skundą tuo pačiu klausimu. Kiti apeliaciniu skundu keliami reikalavimai, t. y. dėl buvusio LAGK pirmininko tarnybinės veiklos atlikimo, LAGK vidaus audito atlikimo nėra susiję su pareiškėjo teisėmis ir / ar pareigomis. Todėl teismas tinkamai išanalizavo faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Teisingumo ministerijos 2020 m. kovo 19 d. rašto Nr. (1.23E) 7R-1735 „Dėl Jūsų skundo ir prašymo“, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo skundą Ministerijai ir Vyriausybės persiųstą Ministerijai nagrinėti prašymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Pareiškėjas skunde Ministerijai ir prašyme Lietuvos Respublikos Vyriausybei (kurį Vyriausybė perdavė nagrinėti pagal kompetenciją Ministerijai), prašė: pripažinti Atrankos komisijos 2020 m. kovo 6 d. sprendimą negaliojančiu; atranką į LAGK narius skelbti iš naujo; atlikti LAGK vidaus auditą ir atlikti LAGK pirmininko V. K. veiklos tyrimą (tarnybinį patikrinimą). Ministerija parengė šioje byloje ginčijamą 2020 m. kovo 19 d. Raštą, kuriuo pareiškėjo skundo netenkino.

16. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmesti pareiškėjo reikalavimai (jų dalis).

17. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Pažymėtina, jog VAĮ 27 straipsnio 5 dalis (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2779 redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) imperatyviai nustato, kad jeigu paaiškėja, jog, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra nutraukiama ir per 5 darbo dienas nuo tokio paaiškėjimo dienos apie tai raštu informuojamas skundą pateikęs asmuo. Taigi teisės normos nenumato galimybės viešojo administravimo subjektui nagrinėti asmens skundo (jo dalies) tuo pačiu klausimu, kurį nagrinėja teismas.

19. Šiuo atveju Atrankos komisija 2020 m. kovo 6 d. protokolu Nr. 27R-13 įformino Atrankos komisijos sprendimą dėl atrankos laimėtojų, tarp kurių pareiškėjas nepateko. Informacinės teismų sistemos Liteko ir bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme šiuo metu yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-2856-541/2020 pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl, be kita ko, Atrankos komisijos 2020 m. kovo 6 d. sprendimo atrinkti į LAGK narius sprendimo panaikinimo. Todėl vadovaudamasi VAĮ 27 straipsnio 5 dalimi Ministerija minėtu aspektu negalėtų nagrinėti pareiškėjo prašyme bei skunde keliamo klausimo dėl Atrankos komisijos 2020 m. kovo 6 d. sprendimo, kurį jau nagrinėja teismas iš esmės. Taigi pirmosios instancijos teismas šioje byloje visiškai pagrįstai sprendė, kad nėra jokio pagrindo įpareigoti Ministeriją iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2020 m. kovo 11 d. skundą (prašymą).

20. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

21. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) buvo numatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Tokie patys reikalavimai yra nustatyti ir šiuo metu galiojančioje VAĮ 8 straipsnio 1 dalies redakcijoje.

22. Pagal VAĮ 14 straipsnio 4 dalį (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2779 redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) draudžiama persiųsti skundą nagrinėti viešojo administravimo subjektui, padaliniui ar tarnautojui, kurių veiksmai skundžiami. Pagal VAĮ 19 straipsnio 1 dalį (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2779 redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Pareigūnas, valstybės tarnautojas ar darbuotojas nusišalina pats arba turi būti nušalintas nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje, jeigu tarp pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo ir asmens, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, yra pavaldumo santykiai (VAĮ 25 str. 1 d. 2 p., 2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.).

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo asmeninio teisinio intereso dalyvauti tolesniame nurodytų faktų dėl vidaus audito atlikimo ir LAGK pirmininko veiklos patikrinimo, kurie nesusiję su jo kaip asmens teisėmis ir teisėtais interesais, nenustatyta. Taip pat teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad Raštą parengusios specialistės šališkumo, įvertinus bylos duomenis, nėra. Apeliantas apeliaciniame skunde naujų argumentų (dėl vidaus audito atlikimo, LAGK pirmininko veiklos patikrinimo ir Raštą parengusios specialistės šališkumo), kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, nenurodė. Apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas panašiais argumentais kaip ir skundas, paduotas pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismas detaliai įvertino pareiškėjo skundą, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino bylai reikšmingus duomenis. Apeliantas nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kuriais būtų galima paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, pritaria kitiems pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentams (žr. šios nutarties 9–10 p.) ir jų nebekartoja. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo Rašto turinys patvirtina, jog VAĮ 8 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 4 dalies, 19 straipsnio 1 dalies ir 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, priešingai nei teigia pareiškėjas, pažeistos nebuvo.

24. Teismas, vertindamas pareiškėjo prašymą priteisti 450 Eur atstovavimo išlaidas už skundo teismui parengimą, pažymėjo, kad pats pareiškėjas yra teisininkas. Toks motyvas nėra pagrįstas ir teisėtas, nes procesinį dokumentą pateikusio asmens, kuriam atstovauja advokatas, padėtis dėl to, kad jis yra teisininkas, negali būti bloginama. Tačiau teismas, pagrįstai sumažino pareiškėjui priteistiną atstovavimo išlaidų sumą iki 100 Eur, t. y. proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

25. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas prašė priteisti jam ir 22,73 Eur žyminį mokestį, jo (jo dalies) skundžiamame sprendime nepriteisė. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teismui yra patenkintas iš dalies, pareiškėjui iš atsakovo priteistina proporcinga patenkintų reikalavimų daliai sumokėto žyminio mokesčio dalis – 5,68 Eur (ABTĮ 40 str. 1, 5 d.).

26. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, šia nutartimi keičiama tik skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista. Nors pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies pakeičiant teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, tačiau kita teismo sprendimo dalis (dėl materialiųjų teisinių reikalavimų) paliekama nepakeista. Todėl pareiškėjas neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 22 d. sprendimą pakeisti ir papildomai priteisti pareiškėjui J. K. iš atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 5,68 Eur (penkis eurus, 68 ct) žyminio mokesčio už skundą pirmosios instancijos teismui.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 22 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas Gintaras Kryževičius Dainius Raižys