2019-01-30 Nr. AB-2866-3-61-3-02963-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-18-492/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02963-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 19.3.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Jūreivių aptarnavimo centras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Jūreivių aptarnavimo centras“ skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centras (trečiasis suinteresuotas asmuo – Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Jūreivių aptarnavimo centras“ 2016 m. liepos 15 d. su skundu (I t., 1–8) ir patikslintu skundu (II t., 1–8) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių mokėtojų prašymo nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. cspr2-14 „Dėl mokestinės vertės“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti VĮ Registrų centrą įregistruoti UAB „Vestus group“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 160322/VS0772 (toliau – ir ataskaita).

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis 2016 m. birželio 16 d. gavo Sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta atmesti jo 2016 m. kovo 24 d. prašymą ir netikslinti prašyme nurodyto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), mokestinės vertės. Pareiškėjo teigimu, turto vertinimo ataskaita atitiko visus Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (toliau – ir Vertinimo įstatymas) nustatytus reikalavimus. VĮ Registrų centras, gavęs pareiškėjo prašymą, kreipėsi į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba), siekdamas gauti išvadą dėl UAB „Vestus group“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 160322/VS0772 atitikties Vertinimo įstatymo 22 straipsnio reikalavimams. Tarnyba nustatė, kad ataskaita neatitinka Vertinimo įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 5, 7, 11, 13, 14 punktų ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl Turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos metodikos (toliau – ir Metodika) 30 punkto 58.1, 58.2, 62.4, 71.1 ir 83.5 papunkčių reikalavimų. Pareiškėjo nuomone, išvada yra aprašomojo pobūdžio, nepagrįsta jokiais priedais ir apriboja galimybę patikrinti išvadoje pateiktus skaičiavimus. Išvados įžanginėje dalyje neaptarti tirtini klausimai, prie išvados nepridėta ataskaitos tyrimo medžiaga, neaišku, kada buvo pradėtas tyrimas ir kada jis buvo baigtas, taip pat kas atliko tyrimą.

3. Pareiškėjas nurodė, kad tiek Tarnybos išvadoje, tiek skundžiamame Sprendime nebuvo surinkta pakankamai įrodymų Išvadai ir Sprendimui pagrįsti. Atsakovas Sprendime nenagrinėjo ir neaptarė individualios ataskaitos atitikties vertinant ją masiniu turto vertinimo metodu. Nėra aišku, ar tiriant ataskaitą buvo naudoti Nekilnojamojo turto registro duomenys. VĮ Registrų centras galėjo kreiptis tik dėl turto vertės nustatymo ataskaitos Vertinimo įstatymo 22 straipsnyje ir Metodikoje nustatytiems reikalavimams, tačiau Tarnyba pasisakė apie galimus pažeidimus ataskaitoje.

4. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į skundą (I t., b. l. 56–60 ir II t., 20–24) prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad 2013 m. sausio 22 d. tarp jo ir Tarnybos buvo sudaryta sutartis, pagal kurią Tarnyba įsipareigojo teikti išvadą dėl VĮ Registrų centro pateiktos individualaus nekilnojamojo turto ar žemės vertinimo ataskaitos atitikties Vertinimo įstatymo 22 straipsnio ir Metodikos reikalavimams. Išvados Nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių mokėtojų prašymų nagrinėjimo komisijai (toliau – ir Komisija) yra privalomos, kadangi išvada patvirtina arba paneigia individualios vertinimo ataskaitos atitiktį VĮ Registrų centro direktoriaus 2013 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. V-115 „Dėl Nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių mokėtojų skundų ir prašymų nagrinėjimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių (toliau – ir Skundų nagrinėjimo taisyklių) 45.2 papunktyje nurodytam reikalavimui. Ataskaita laikoma teisinga tol, kol Tarnyba nėra nustačiusi jos neatitikties Vertinimo įstatymui. Taigi, Tarnybai 2016 m. gegužės 26 d. priėmus išvadą Nr. RC-5(16) (toliau – ir Išvada), kad turto vertinimo ataskaita Nr. 160322/VS0772 neatitinka reikalavimų, atsakovas privalėjo ja vadovautis priimdamas Sprendimą ir laikyti ją neatitinkančią nustatytų teisės aktų reikalavimų. Atsakovui nesuteikti įgaliojimai peržiūrėti Tarnybos išvadų.

6. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo prašymas pastato mokestine verte laikyti pastato vertę, nustatytą turto vertinimo ataskaitoje Nr. 160322/VS0772, atsakovo jau yra išnagrinėtas Taisyklių nustatyta tvarka ir jau yra priimtas Komisijos sprendimas. Taip pat atsakovas pažymėjo, kad kol Tarnybos Išvada dėl ataskaitos atitikties įstatymų reikalavimams nepanaikinta ar nepripažinta netinkama, atsakovas negali priimti sprendimo patikslinti pastato mokestinę vertę turto vertinimo ataskaitos Nr. 160322/VS0772 pagrindu. Pareiškėjas reikalavimo panaikinti Tarnybos Išvadą neteikė, o Išvadą pateikusi institucija į teisminį procesą nebuvo įtraukta.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 30 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Jūreivių aptarnavimo centras“ skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. birželio 8 d. pateikė atsakovui prašymą dėl nekilnojamojo daikto – pastato – klubo, esančio (duomenys neskelbtini), mokestinės vertės patikslinimo (I t., b. l. 38), kartu su prašymu pateikdamas UAB „Vestus group“ parengtą individualaus vertinimo atsakintą Nr. 160115/VS0737. Atsakovas, vertindamas pateiktą prašymą, nustatė, kad su prašymu pateiktoje ataskaitoje yra įvertinta tik dalis nekilnojamojo turto, todėl 2016 m. kovo 2 d. raštu (I t., b. l. 39) nurodė pareiškėjui per 10 dienų pašalinti minėtus trūkumus. 2016 m. kovo 24 d. atsakovas gavo patikslintą pareiškėjo prašymą ir UAB „Vestus group“ 2016 m. kovo 22 d. parengtą turto vertinimo ataskaitą Nr. 160322/VSO772 (I t., b. l. 40). Šį prašymą atsakovas priėmė ir vadovaudamasis Taisyklių 45.2 punktu kreipėsi į Tarnybą dėl turto vertinimo atsakaitos atitikties Vertinimo įstatymo ir Metodikos nuostatoms. 2016 m. gegužės 31 d. atsakovas gavo Tarnybos 2016 m. gegužės 26 d. išvadą Nr. RC-5(16) (I t., 45–50), kurioje buvo nurodyta, jog ataskaita neatitinka Vertinimo įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 5, 7, 11, 13, 14 punktų ir Metodikos 30 punkto 58.1, 58.2, 62.4., 71.1., 83.5 papunkčių reikalavimų. Šios išvados pagrindu atsakovas priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė atmesti pareiškėjo prašymą ir netikslinti prašyme nurodyto nekilnojamojo turto mokestinės vertės.

9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad esant ataskaitos pažeidimams, laikytina, jog atsakovas pagrįstai ir teisėtai, atsižvelgdamas į Tarnybos Išvadą, priėmė Sprendimą, kuriuo atmetė pareiškėjo prašymą. Teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai nurodė, kad atsižvelgus į Išvadą, pareiškėjo pateikta turto vertinimo ataskaita negali būti laikoma teisinga, o teisės aktų reikalavimų neatitinkanti ataskaita negali būti pagrindas mokestinei vertei patikslinti. Išvadą dėl individualaus nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos atitikties teisės aktams atsakovui teikia Tarnyba, kurios išvados atsakovui yra privalomos. Ataskaita laikoma teisinga tol, kol Tarnyba nėra nustačiusi jos neatitikties Vertinimo įstatymo 22 straipsnyje įtvirtintiems reikalavimams. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad atsakovo atliktos procedūros atitiko teisės aktų reikalavimus, priimtas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje numatytus reikalavimus.

III. 10. Pareiškėjas UAB „Jūreivių aptarnavimo centras“ apeliaciniame skunde (II t., b. l. 143–152) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimą ir priimti naują.

11. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas papildomai nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į mokesčio mokėtojo argumentus ir teisės aktų, reguliuojančių šių procesų visumą, nuostatas, t. y. neatsižvelgė, jog vertinant masiniu, tarptautiniuose vertinimo standartuose nenumatytu metodu, sąmoningai didinama mokesčių mokėtojo našta tokiu būdu pažeidžiant tarptautinius įsipareigojimus ir sukuriant nepatrauklią verslo aplinką Lietuvoje. Skundžiamame teismo sprendime neatsižvelgiama į galimus rinkos iškraipymus dėl Vyriausybės taikomų apribojimų ir iždo politikos. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad sutartį tarp atsakovo ir Tarnybos pasirašė neįgalioti asmenys. Be to, VĮ Registrų centras neapmokėjo už suteiktas paslaugas ir tai įrodo, kad šalys veikė kartu.

12. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

13. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ginčą, todėl teisinio pagrindo naikinti priimtą teismo sprendimą nėra. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo teismo padarytų materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Atsakovo teigimu, teismas visapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus, faktus ir aplinkybes, tinkamai taikė teisės aktų normas, o pareiškėjo skundas turėtų būti atmestas.

14. Pareiškėjas nenurodė argumentų, kurie paneigtų Tarnybos išvadoje nurodytus ataskaitos trūkumus, o Tarnybos išvada pagrįsta ne tik teisės aktų nuostatomis, bet ir teismų praktika. Tiek atsakovas, tiek Tarnyba teisėtai vykdė teisės aktuose jiems pavestas funkcijas ir nustatytas pareigas. Pareiškėjo 2016 m. kovo 24 d. prašymas buvo visapusiškai išnagrinėtas, atsakovo atliktos procedūros atitiko teisės aktų reikalavimus, o priimtas Sprendimas pagrįstas teisės aktų nuostatomis ir atitinka VAĮ 8 straipsnyje keliamus reikalavimus individualiam administraciniam aktui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių mokėtojų prašymo nagrinėjimo komisijos 2016 m. birželio 8 d. sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo UAB „Jūreivių aptarnavimo centras“ prašymas ir netikslinta nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), mokestinė vertė pagal pateiktą šio turto individualaus vertinimo ataskaitą, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

16. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo redakcijos (2011 m. birželio 22 d. Nr. XI-1497) 23 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad Turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1049 „Dėl Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 451 punktą Nekilnojamojo turto vertinimo atitiktį šių taisyklių 45.1 ir 45.3 punktuose nustatytiems reikalavimams vertina turto vertintojas, o išvadą dėl individualaus nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos atitikties minėtų taisyklių 45.2 punkte nurodytiems teisės aktams turto vertintojui pateikia Turto vertinimo priežiūros tarnyba šios tarnybos ir turto vertintojo sutartyje nustatytais būdais ir terminais, užtikrindama, kad mokesčio mokėtojo prašymas būtų išnagrinėtas per Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatytus terminus. Tuo tarpu VĮ Registrų centro direktoriaus 2013 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. v-115 „Dėl Nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių mokėtojų skundų ir prašymų nagrinėjimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 52 punkte nustatyta, kad Komisijos pirmininkas, gavęs Priežiūros tarnybos išvadą dėl ataskaitos atitikties atitinkamai Taisyklių 43.5 arba 44.6 papunkčio reikalavimams, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų sušaukia Komisijos posėdį, kuriame Komisija, atsižvelgdama į Priežiūros tarnybos pateiktą išvadą, priima motyvuotą sprendimą.

17. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-602-162/2014 konstatavo, kad Tarnybos išvada dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos nepaneigia šios ataskaitos, o tik išreiškia Tarnybos nuomonę dėl ataskaitos atitikties Įstatymo 22 straipsniui. Tarnybos išvada dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos atitikties Įstatymo 22 straipsnio reikalavimams yra įrodomąją reikšmę turintis dokumentas, kuris padėtų ginče dėl tam tikro turto arba verslo vertinimo nustatyti tikrąją tam tikro turto arba verslo vertę. Tarnybos išvada dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos yra viena iš nuomonių, kurios gali turėti įtaką, nustatant su turto arba verslo vertinimo ataskaita susijusių asmenų teisinę padėtį. Išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad Įstatymo 23 straipsnio 1 dalis aiškintina sistemiškai ir suprantama kaip nuostata, apibrėžianti prielaidas atvejams, kai įstatymo galią turinčiame akte numatoma pareiga vadovautis išvada kaip ataskaitos paneigimą konstatuojančiu aktu. Nuo tokio įtvirtinimo galėtų keistis ir Tarnybos išvados dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos statusas jos sukeliamų teisinių pasekmių aspektu. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, Tarnybos išvados statusas turi būti aiškiai įtvirtintas įstatymo galią turinčiame akte, o išvada be tokio įtvirtinimo reiškia Tarnybos nuomonę dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos atitikties Įstatymo 22 straipsnio reikalavimams.

18. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį, pažymi, kad teisės aktai nenumato Tarnybos teikiamos išvados dėl turto vertinimo ataskaitos atitikties teisės aktų reikalavimams apskundimo tvarkos. Todėl, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, teismas, nagrinėdamas Komisijos sprendimo, kuris priimamas vadovaujantis Išvadoje nurodytoms aplinkybėms, teisėtumą ir pagrįstumą, kartu turi įvertinti Išvadą.

19. Atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, iš esmės vadovavosi Išvadoje nurodytais ataskaitos trūkumais, t. y. Ataskaitoje turto vertė nustatyta ne trijų, o vieno lyginamojo objekto pardavimo kainos pagrindu (Vertinimo įstatymo 22 str. 4 d. 13 p., Metodikos 58.1 p. pažeidimai); ataskaitoje neįvertinti vertinamo turto ir lyginamųjų objektų ploto, paskirties ir statybos metų skirtumai (Vertinimo įstatymo 22 str. 4 d. 13 p., Metodikos 58.2 p. pažeidimai); ataskaitoje nenurodyta, kodėl lyginamojo objekto būklė yra geresnė nei vertinamo objekto (Vertinimo įstatymo 22 str. 4 d. 13 p., Metodikos 62.4 p. pažeidimai); ataskaitoje nėra tinkamai pagrįstas kapitalizacijos ir rizikos koeficientų nustatymas (Vertinimo įstatymo 22 str. 4 d. 13 p., Metodikos 30 p. pažeidimai); ataskaitoje nepagrįstas administravimo išlaidų, kurių pagrindu nustatyta galutinė vertinamo turto rinkos vertė, nustatymas, taip pat ataskaitoje nepateikti patikrinami informacijos šaltiniai, pagrindžiantys išlaidų nustatymą (Vertinimo įstatymo 22 str. 4 d. 13 p., Metodikos 83.5 p. pažeidimai); ataskaitoje nenurodytas išlaidų (kaštų) metodo netaikymo pagrindimo aplinkybes (Vertinimo įstatymo 22 str. 4 d. 11 p., Metodikos 71.1 p. pažeidimai); ataskaitoje nepateikti duomenys apie registrą, kuriame kaupiami ir laikomi duomenys apie užsakovą ir vertinimo įmonę (Vertinimo įstatymo 22 str. 4 d. 5 ir 7 p. pažeidimai); ataskaitoje nenurodyta informacija, ar išvada parengta dėl to, kad tarp užsakovo ir vertinimo įmonės ar kitų asmenų iškilo ginčas dėl vertės nustatymo (Vertinimo įstatymo 22 str. 4 d. 14 p. pažeidimas). Tuo tarpu pareiškėjas, nesutikdamas su minėtais Išvadoje nurodytais Ataskaitos trūkumais ir ginčydamas Komisijos Sprendimą, skunde nurodė, jog Išvada yra aprašomojo pobūdžio, nepagrįsta įrodymais ir priedais.

20. Vadovaujantis anksčiau minėtu teisėjų kolegijos aiškinimu dėl Išvados pagrįstumo vertinimo, šiuo atveju ginčijant Komisijos Sprendimą atsirado pagrindas patikrinti, ar Tarnybos Išvada buvo pagrįsta ir teisėta bei sudarė pagrindą netenkinti pareiškėjo prašymo nustatyti ginčo turto vertę pagal individualų vertinimą. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas savo reikalavimą grindė bendro pobūdžio nesutikimu dėl ataskaitos nepagrįstumo. Nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nepateikė faktinių ar teisinių argumentų, kuriais remiantis teismas būtų galėjęs paneigti Išvadoje nurodytus pažeidimus. Kadangi skunde pareiškėjas nenurodė konkrečių argumentų, kodėl Išvada yra neteisėta, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo nesutikti su Išvadoje nustatytais pažeidimais. Atsižvelgus į tai, jog nebuvo paneigti Išvadoje nurodyti Ataskaitos trūkumai, Komisija pagrįstai nesivadovavo pareiškėjo pateikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita ir atmetė pareiškėjo prašymą patikslinti prašyme nurodyto nekilnojamojo turto mokestinės vertės.

21. Nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad teismas neatsižvelgė į turto vertinimo masiniu metodu taikymą, taip pat į rinkos iškraipymus, teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, vadovavosi ginčui aktualiais teisės aktais bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įvertino pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus, todėl teigti, kad teismas neįvertino reikalavimų, kurių skunde nebuvo nurodęs pareiškėjas, nėra pagrindo.

22. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialinės teisės normomis, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Jūreivių aptarnavimo centras“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Ramutė Ruškytė

Virginija Volskienė