ee1b8aab-20a1-4e97-af6f-66fbd56a4c60 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1292-945/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11128-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2; 2.6.10.5.2.17; 3.3.1.14. (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 1 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininko, pranešėjo), Nijolios Indreikienės, Izoldos Nėnienės, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ūkininko patarėjas“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V.

N. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ūkininko patarėjas“ dėl autorinio atlyginimo priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu (1 t., e. b. l. 1–12), kurį vėliau tikslino (2 t., e. b. l. 107–108), prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 2 584,76 Eur autorinio atlyginimo bei 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas. IeÅ¡kovas nurodė nuo 1992 m. gruodžio 2 d. iki 2017 m. spalio 11 d. dirbęs atsakovės direktoriumi, taip pat už autorinį atlyginimÄ atlikęs vyriausiojo redaktoriaus funkcijas.

Å ios aplinkybės nepaneigia faktas, kad nebuvo sudaryta raÅ¡ytinė autorinė sutartis. IeÅ¡kovas už atlygį kÅ«rė kÅ«rinius ir teises į Å¡iuos kÅ«rinius perduodavo atsakovei priėmimo – perdavimo aktais. Nors akcininkams priėmus sprendimÄ atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ atsakovės direktoriaus pareigų, jam buvo paliktos vyriausiojo redaktoriaus pareigos, tačiau gavęs Sodros pažymÄ ieÅ¡kovas sužinojo, kad autorinis atlyginimas jam neskaičiuojamas nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. IeÅ¡kovo praÅ¡omas priteisti įsiskolinimas susidarė už laikotarpį iki sutartinių santykių nutraukimo su juo dienos.

2. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ (1 t., e. b. l. 101–108), kuriuo prašė ieÅ¡kinį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad darbo sutartis su ieÅ¡kovu sudaryta direktoriaus pareigoms. Santykiai su ieÅ¡kovu, kaip su vyriausiuoju redaktoriumi, nebuvo įforminti, nors ieÅ¡kovas, bÅ«damas atsakovės vadovu ir didžiausiu akcininku, turėjo galimybę tai padaryti. IeÅ¡kovas neįrodė autorinių teisinių santykių fakto, autorinis atlyginimas už ankstesnius laikotarpius jam mokėtas nesant teisinio pagrindo.

IeÅ¡kovas taip pat nenurodė jokių konkrečių kÅ«rinių, už kuriuos jam turėtų bÅ«ti sumokėtas autorinis atlyginimas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 9 d. sprendimu (2 t., e. b. l. 166–175) ieÅ¡kinį tenkino, priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 2 584,76 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas, 2 154,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ bei grÄ Å¾ino A. N. ieÅ¡kovo vardu sumokėtÄ 250 Eur nepanaudotÄ avansÄ .

4. Teismas, vadovaudamasis į bylÄ surinktais raÅ¡ytiniais įrodymais bei liudytojų parodymais, sprendė, kad ieÅ¡kovas vykdė atsakovės vyriausiojo redaktoriaus funkcijas. IeÅ¡kovui kas mėnesį buvo mokamas ne tik darbo užmokestis už direktoriaus pareigas, bet ir autorinis atlyginimas už straipsnių kÅ«rimÄ ir redagavimÄ , kÅ«rybinio darbo organizavimÄ , kÅ«rinių surinkimÄ Ä¯ vienÄ rinkinį (leidinį).

5. Teismas konstatavo, kad teisinių santykių neįforminimas nepaneigia jų egzistavimo fakto, o kartu ir ieškovo teisės reikalauti autorinio atlyginimo.

6. Kadangi autorinis atlyginimas už ginčo laikotarpį ieÅ¡kovui nebuvo sumokėtas, teismas reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ pripažino pagrįstu. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas buvo be iÅ¡ankstinio perspėjimo nuÅ¡alintas nuo vykdomų funkcijų, neįleistas į savo darbo kabinetÄ , todėl darbų perdavimo aktų už ginčo laikotarpį nepateikimas į bylÄ neleidžia daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, jog tokių aktų nebuvo. Pasisakydamas dėl ieÅ¡kovui priteistinos sumos dydžio teismas nurodė, kad praÅ¡oma priteisti suma, kuri įvardinta atsižvelgiant į atsakovės buhalterės ieÅ¡kovui pateiktus duomenis, yra mažesnė už sumas, kurios ieÅ¡kovui paprastai buvo mokamos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 7. Apeliaciniu skundu (2 t., e. b. l. 181–193) atsakovė praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1. Teismas tinkamai nekvalifikavo ginčo santykių. IÅ¡ teismo sprendimo turinio nėra aiÅ¡ku, kodėl teismas sprendė, kad Å¡alis siejo ne darbo santykiai, bet autoriniai santykiai.

Papildomi darbo santykiai su ieÅ¡kovu nebuvo įforminti teisės aktuose nustatyta tvarka, nebuvo priimtas atsakingo bendrovės organo sprendimas Å¡iuo klausimu. Kita vertus, autoriniai santykiai taip pat nebuvo įforminti. IeÅ¡kovas neįrodė, kad kÅ«rė periodinius leidinius, todėl teismas be pagrindo sprendė, jog raÅ¡ytinės formos autorinė sutartis nebuvo privaloma. 7.2. IÅ¡vadÄ dėl Å¡alis siejusių autorinių santykių teismas darė vertindamas ne už ginčo laikotarpį suraÅ¡ytus dokumentus, nors atsisakydamas stabdyti bylos nagrinėjimÄ kol bus iÅ¡nagrinėta atsakovės Kauno apygardos teisme inicijuota civilinė byla Nr. e2-600-896/2019, kurioje reikalaujama už ankstesnį laikotarpį atsakovės ieÅ¡kovui iÅ¡mokėtas autorinio atlyginimo iÅ¡mokas pripažinti neteisėtomis ir jų atlyginimÄ priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo, akcentavo, kad bylos nėra tarpusavyje susijusios, kadangi skiriasi tiksliniai laikotarpiai.

Taip teismas peržengė savo paties apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas. 7.3. Skirtingai, nei nurodoma skundžiamame sprendime, byloje apklausti liudytojai negalėjo paaiškinti, kuo remiantis buvo nustatomas išmokų ieškovui dydis, dėl ko šis dydis nuo 2017 m. vasario mėn. ženkliai padidėjo. Nustatydamas žalos dydį teismas vadovavosi bendrovės buhalterės J. P. ieškovui siųsta žinute, kuri negali būti vertinama kaip pakankamas įrodymas. Iš bylos medžiagos nėra aišku, kaip atlygio suma buvo apskaičiuota. 7.4.

Teismas neturėjo teisės remtis liudytojų I. G. ir J. G. parodymais, kadangi pirmoji 2017 m. rugsėjo–spalio mėn. atostogavo, o antroji yra nusiteikusi prieš bendrovę.

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (3 t., e. b. l. 19–29) ieÅ¡kovas praÅ¡o skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . IeÅ¡kovo vertinimu, vien aplinkybė, kad kitos bylos nagrinėjimas nebuvo pripažintas kliÅ«timi nagrinėti Å¡iÄ bylÄ , negali bÅ«ti vertinama kaip paneigianti teismo teisę savarankiÅ¡kai vertinti faktus, kurie yra analizuojami kitoje byloje. Dėl agresyvaus atsakovės elgesio nuÅ¡alinant ieÅ¡kovÄ nuo pareigų nebuvo galimybės pateikti į bylÄ raÅ¡ytinių įrodymų, tiesiogiai susijusių su einamuoju laikotarpiu.

Dėl to buvo remiamasi iki tol susiklosčiusių santykių tęstinumu. Pirmosios instancijos teismas kvalifikavo teisinį santykį nurodydamas, kad šalis siejo žodinės formos autorinė sutartis. Kadangi buvo kuriami periodiniai leidiniai, rašytinės formos autorinė sutartis nebuvo būtina. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas prie leidinių prisidėdavo kiekvienoje jų kūrimo stadijoje. Bendrovėje nėra nustatytas kiekybinis atstovavimas, todėl bendrovės vadovas sprendimus galėjo priimti be valdybos pritarimo.

Atlygio sumos pagrįstumÄ patvirtina raÅ¡ytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai. Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Å ioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

10. Kaip matyti iÅ¡ į bylÄ pateiktos 1995 m. balandžio 5 d. darbo sutarties (1 t., e. b. l. 13–15, 122–127) turinio, ieÅ¡kovas ėjo atsakovės vadovo pareigas. Darbo santykiai nutrÅ«ko bendrovės valdybai 2017 m. spalio 11 d. atÅ¡aukus ieÅ¡kovÄ iÅ¡ pareigų (1 t., e. b. l. 78–81). Ä® bylÄ pateikti ieÅ¡kovo Sodros knygelės iÅ¡raÅ¡as (1 t., e. b. l. 16), atsakovės leidžiamų laikraščių ir žurnalų iÅ¡karpos (1 t., e. b. l. 29–36; 2 t., e. b. l. 72–73, 126–132, 146–150) taip pat patvirtina, kad ieÅ¡kovas nuo 1991 m. atliko ir atsakovės vyr. redaktoriaus funkcijas.

Å iÄ aplinkybę patvirtino bylos nagrinėjimo metu apklaustos liudytojos D. J. (2019 m. sausio 22 d. teismo posėdžio po pertraukos garso įraÅ¡as: nuo 36 min. 33 sek. iki 1 val. 25 min. 7 sek.), L. M. (2019 m. kovo 13 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: nuo 2 min. 56 sek. iki 20 min. 55 sek.), V. L. (2019 m. kovo 13 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: nuo 21 min. 00 sek. iki 58 min. 20 sek.), I. G. (2019 m. kovo 13 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: nuo 58 min. 25 sek. iki 1 val. 46 min. 00 sek.), J.

G. (2019 m. kovo 13 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: nuo 1 val. 46 min. 05 sek. iki 2 val. 18 min. 35 sek.), ji nuosekliai akcentuojama ir įvairių su atsakove susijusių asmenų teismui pateiktuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose (2 t., e. b. l. 3–34, 74–80), atsakovės vyr. redaktoriumi ieÅ¡kovas nurodomas ir įvairių institucijų priimtuose sprendimuose (2 t., e. b. l. 68–71). IÅ¡ atsakovės 2017 m. spalio 11 d., 2017 m. lapkričio 22 d. raÅ¡tų (1 t., e. b. l. 17, 22) turinio akivaizdu, kad Å¡ių funkcijų vykdymas taip pat buvo nutrauktas (pradžioje funkcijų vykdymÄ sustabdžius) nuo 2017 m. spalio 11 d.

11. Ginčas byloje kilo ne dėl paties fakto, kad ieÅ¡kovas vykdė vyr. redaktoriaus funkcijas, bet dėl to, kokiu pagrindu nurodytos funkcijos buvo vykdomos. IeÅ¡kovas įrodinėjo, kad pagal darbo sutartį darbo užmokestis jam buvo mokamas už direktoriaus pareigas, o vyr. redaktoriaus funkcijas jis vykdė autorinės sutarties pagrindu. Atsakovė akcentavo, kad vyr. redaktoriaus funkcijos įėjo į direktoriaus pareigas, net jeigu Å¡ias funkcijas bÅ«tų galima vertinti kaip papildomÄ darbÄ , susitarimas dėl jo nebuvo pasiektas, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABÄ®) 37 straipsnio 3 dalyje nurodytas kompetentingas organas nepriėmė sprendimo dėl atlygio ieÅ¡kovui už papildomÄ darbÄ mokėjimo.

Kartu atsakovė nurodė, kad šalių nesiejo ir autoriniai teisiniai santykiai, kadangi nebuvo sudaryta Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 42 straipsnio 1 dalyje nurodyta rašytinės formos sutartis. Įvertinęs šiuos argumentus pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalis siejo autoriniai teisiniai santykiai, paremti žodiniu susitarimu.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad spręsti, jog vyr. redaktoriaus funkcijas ieÅ¡kovas vykdė kaip papildomÄ darbo, nėra pagrindo dėl kelių priežasčių. Pirma, kaip matyti iÅ¡ darbo sutarties (1 t., e. b. l. 13–15, 122–127) turinio, dėl vyr. redaktoriaus pareigų darbo sutartimi Å¡alys nesusitarė. Antra, susitarimÄ su ieÅ¡kovu dėl papildomo darbo, vadovaujantis ABÄ® 37 straipsnio 3 dalimi, galėjo sudaryti tik atsakovės valdyba, tačiau toks susitarimas nebuvo sudarytas.

Trečia, kad ginčas kyla ne iÅ¡ darbo santykių, konstatuota ir į bylÄ pateiktuose Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimuose (1 t., e. b. l. 23–28, 140–143, 161–167). Ketvirta, kaip matyti iÅ¡ į bylÄ pateiktų sÄ skaitų iÅ¡rašų (2 t., e. b. l. 81–99), iÅ¡mokos ieÅ¡kovui už vyr. redaktoriaus pareigas buvo mokamos kaip autorinis atlyginimas. Penkta, į bylÄ pateikti atsakovės valdybos nutarimai (1 t., e. b. l. 132–139, 168–169) bei darbų perdavimo aktai (1 t., e. b. l. 128–131) atskleidžia, kad įmonėje ilgÄ laikÄ buvo susiklosčiusi praktika, pagal kuriÄ atsakovės leidžiamiems leidiniams buvo nustatyti autorinių honorarų fondai bei autorinis atlyginimas periodiÅ¡kai buvo skaičiuojamas ir mokamas ne tik ieÅ¡kovui, bet ir kitiems prie leidinių kÅ«rimo prisidėjusiems asmenims.

Nurodytų aplinkybių visuma leido pirmosios instancijos teismui spręsti, kad šalis siejo būtent autoriniai teisiniai santykiai. Dėl nurodytos priežasties kaip nepagrįstas atmetamas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nekvalifikavo teisinio santykio pobūdžio.

13. NesutikimÄ su ginčo santykių kvalifikacija atsakovė grindžia aplinkybe, kad santykiai nebuvo įforminti raÅ¡ytine sutartimi. ATGTÄ® 42 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad autorinė sutartis sudaroma raÅ¡tu, tačiau raÅ¡ytinė forma nėra privaloma sutartims dėl kÅ«rinių skelbimo periodiniuose leidiniuose. Kaip teisingai nurodoma skundžiamame sprendime, nagrinėjamu atveju autorinis darbas buvo siejamas bÅ«tent su kÅ«rinių periodiniuose leidiniuose skelbimu bei periodinių leidinių, kuriuos leidžia atsakovė, rengimu ir redagavimu.

Å iai aplinkybei pagrįsti ieÅ¡kovas į bylÄ teikė darbinę medžiagÄ (1 t., e. b. l. 37–45), jÄ patvirtino ir byloje liudytojomis apklaustos D. J. (2019 m. sausio 22 d. teismo posėdžio po pertraukos garso įraÅ¡as: nuo 36 min. 33 sek. iki 1 val. 25 min. 7 sek.), L. M. (2019 m. kovo 13 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: nuo 2 min. 56 sek. iki 20 min. 55 sek.), V. L. (2019 m. kovo 13 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: nuo 21 min. 00 sek. iki 58 min. 20 sek.), I. G. (2019 m. kovo 13 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: nuo 58 min. 25 sek. iki 1 val. 46 min. 00 sek.), J.

G. (2019 m. kovo 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 46 min. 05 sek. iki 2 val. 18 min. 35 sek.). Kita vertus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 1.93 straipsnio 1–2 dalimis, rašytinės sandorio formos nesilaikymas sutartį negaliojančia daro tik įstatyme tiesiogiai nurodytais atvejais. ATGTĮ 42 straipsnyje tokios nuorodos nėra, todėl, net ir tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad autoriniai santykiai tarp šalių turėjo būti įforminti raštu, formos nesilaikymas nepaneigtų sandorio teisėtumo ir iš jo kylančių teisių.

Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip minėta nutarties 12 punkte, santykių faktÄ patvirtina raÅ¡ytiniai įrodymai (valdybos nutarimai (1 t., e. b. l. 132–139, 168–169), darbų perdavimo aktai (1 t., e. b. l. 128–131), sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai (2 t., e. b. l. 81–99)), todėl, vadovaujantis CK 1.93 straipsnio 6 dalies 1 punktu, negalioja ir draudimas Å¡iuos santykius papildomai įrodinėti liudytojų parodymais.

14. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstÄ atmeta ir apeliacinio skundo argumentÄ , kad sprendimÄ grįsdamas autorinius teisinius santykius patvirtinančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, suraÅ¡ytais už ankstesnį laikotarpį, nei laikotarpis, už kurį ieÅ¡kovas skaičiuoja įsiskolinimo sumÄ , teismas išėjo už reiÅ¡kiamo reikalavimo ribų. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos (2 t., e. b. l. 38–39), pirmosios instancijos teismas 2018 m. lapkričio 28 d. parengiamajame teismo posėdyje atmetė atsakovės atsiliepime į ieÅ¡kinį pateiktÄ praÅ¡ymÄ sustabdyti bylos nagrinėjimÄ , kol Kauno apygardos teismas iÅ¡nagrinės civilinę bylÄ Nr. e2-600-896/2019, kurioje atsakovė reikalauja už ankstesnį laikotarpį atsakovės ieÅ¡kovui iÅ¡mokėtas autorinio atlyginimo iÅ¡mokas pripažinti neteisėtomis ir jų atlyginimÄ priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo.

Teismas sutiko su ieÅ¡kovo atsiliepime į praÅ¡ymÄ (1 t., e. b. l. 170–172) iÅ¡dėstyta pozicija, kad skiriasi bylose nagrinėjamų ieÅ¡kinių dalykas (2018 m. lapkričio 28 d. parengiamojo teismo posėdžio iki pertraukos garso įraÅ¡as: nuo 11 min. 48 sek. iki 12 min. 20 sek.). Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas reikalauja priteisti jam neiÅ¡mokėtÄ autorinį atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. spalio 11 d., o Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-600-896/2019 sprendžiamas klausimas dėl autorinio atlyginimo ieÅ¡kovui iÅ¡mokėjimo už laikotarpį iki 2017 m. rugsėjo 1 d. teisėtumo.

Jokių ribų, susijusių su ieÅ¡kinio pagrindu ar įrodymais, kuriais ieÅ¡kinys gali bÅ«ti grindžiamas, teismas nenustatė. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas civilinės bylos sustabdymo, kai bylos negalima nagrinėti tol, kol bus iÅ¡nagrinėta kita byla, pagrindas nėra taikytinas nagrinėjamai situacijai. Vien aplinkybė, kad dvejose civilinėse bylose reiÅ¡kiami reikalavimai yra grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis ar tais pačiais įrodymais, nekliudo teismams Å¡ias aplinkybes vertinti savarankiÅ¡kai ir pasisakyti dėl jų reikÅ¡mės sprendžiant toje konkrečioje byloje pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumo klausimÄ .

15. Atsakovė skunde taip pat akcentuoja, kad nėra aiÅ¡ku, už kokius konkrečiai veiksmus autorinio atlyginimo reikalauja ieÅ¡kovas. Ä®vertinusi šį argumentÄ teisėjų kolegija pažymi keletÄ reikÅ¡mingų aplinkybių. Pirma, kaip minėta nutarties 13 punkte, aplinkybę, kad autorinis darbas buvo siejamas bÅ«tent su kÅ«rinių periodiniuose leidiniuose skelbimu bei periodinių leidinių, kuriuos leidžia atsakovė, rengimu ir redagavimu, patvirtina raÅ¡ytiniai įrodymai (valdybos nutarimai (1 t., e. b. l. 132–139, 168–169), darbų perdavimo aktai (1 t., e. b. l. 128–131), ieÅ¡kovo pateikta darbinė medžiaga (1 t., e. b. l. 37–45)).

Antra, kad eidamas vyr. redaktoriaus funkcijas ieÅ¡kovas pats sprendė, kokius straipsnius leisti, ir juos redagavo, nurodoma ir atsakovės į bylÄ pateiktame 2017 m. lapkričio 4 d., t. y. po sutartinių santykių su ieÅ¡kovu nutraukimo, iÅ¡spausdintame 2017 m. rugsėjo mėn. leidiniuose pateiktos informacijos paneigime (2 t., e. b. l. 72–73). Pažymėtina, kad tokiu bÅ«du atsakovė ne tik pripažino faktÄ , jog ieÅ¡kovas vykdė kÅ«rybinę veiklÄ , bet ir patvirtino, kad ta veikla buvo vykdoma laikotarpiu, už kurį praÅ¡oma priteisti autorinį atlyginimÄ .

Trečia, kaip minėta nutarties 13 punkte, aplinkybę, kad ieÅ¡kovas vykdė su straipsnių rengimu ir leidinių redagavimu susijusiÄ veiklÄ , patvirtino ir liudytojos D. J., L. M., V. L., I. G., J. G., o taip pat notarui raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus teikusi T. M. (2 t., e. b. l. 74–80). Vien atsakovės pateikti duomenys, kad T. M. nebuvo įdarbinta bendrovėje pagal darbo sutartį (2 t., e. b. l. 111), nepaneigia jos pačios paaiÅ¡kinimuose bei į bylÄ pateiktuose raÅ¡ytiniuose dokumentuose (2 t., e. b. l. 126, 146) nurodomos informacijos, kad ji ėjo vyr. redaktoriaus pavaduotojos pareigas, kurias, kaip ir ieÅ¡kovas, galėjo vykdyti autorinių sutarčių pagrindu.

Atmestinas ir skundo argumentas, kad liudytojos I. G. parodymai negali bÅ«ti vertinami, kadangi ginčo laikotarpiu ji nedirbo (2 t., e. b. l. 112–115). Liudytoja teikė parodymus apie teisinių santykių raidÄ , kuri jai buvo žinoma, todėl abejoti jos paaiÅ¡kinimų objektyvumu nėra pagrindo. Ketvirta, kaip minėta nutarties 10 punkte, ieÅ¡kovas pateikė į bylÄ Ä¯rodymus, kad nuo pareigų jis buvo nuÅ¡alintas nedelsiant po 2017 m. spalio 11 d. valdybos susirinkimo, kuriame nuspręsta atÅ¡aukti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ bendrovės vadovo pareigų ir nebeleisti jam toliau vykdyti vyr. redaktoriaus funkcijų.

Jokių Å¡iÄ aplinkybę paneigiančių įrodymų atsakovė neteikė. Nurodyti duomenys leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai spręsti, kad ieÅ¡kovas neturėjo galimybės pateikti į bylÄ visų jo autorinius santykius su atsakove už ginčo laikotarpį įforminančių dokumentų, o atsakovė nebuvo suinteresuota juos teikti. Kita vertus, aptariami duomenys leidžia spręsti, kad ieÅ¡kovas iki pat 2017 m. spalio 11 d. vykdė savo įprastines funkcijas, t. y. įmonė vykdė veiklÄ , buvo leidžiami leidiniai ir ieÅ¡kovas dalyvavo jų leidyboje.

PrieÅ¡inga iÅ¡vada sÄ lygotų nepagrįstÄ Ä¯rodinėjimo pareigos perkėlimÄ ieÅ¡kovui, kurio galimybės pateikti jo pozicijÄ pagrindžiančius įrodymus yra suvaržytos (CPK 178 straipsnis).

16. Apibendrindama nutarties 15 punkte aptartas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovas iki pat 2017 m. spalio 11 d. vykdė atsakovės vyr. redaktoriaus funkcijas, už kurias jam ilgÄ laikÄ buvo mokamas autorinis atlyginimas, todėl spręsti, kad toks atlyginimas už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. spalio 11 d. jam nepriklauso, nėra pagrindo.

17. Ä®vertinusi skundžiamo sprendimo, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ motyvus, susijusius su ieÅ¡kovui mokėtinu autorinio atlyginimo dydžiu, teisėjų kolegija pažymi keletÄ reikÅ¡mingų aplinkybių. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, nei ieÅ¡kovas, nei liudytojai bylos nagrinėjimo metu negalėjo tiksliai paaiÅ¡kinti, kokia tvarka vadovaujantis ieÅ¡kovui buvo nustatomas autorinio atlyginimo dydis. Kita vertus, autorinis atlyginimas tiek ieÅ¡kovui, tiek ir kitiems kÅ«rybines funkcijas atlikusiems asmenims, buvo mokamas ilgÄ laikÄ , t. y. įmonėje buvo nusistovėjusi autorinio atlyginimo mokėjimo praktika. Byloje nėra jokių duomenų, kad suinteresuoti asmenys (pvz., kiti įmonės akcininkai) bÅ«tų kada nors reiÅ¡kę pretenzijas dėl tokios atsiskaitymo su turinį kuriančiais asmenimis tvarkos.

18. Atsakovės argumentai, kad įmonėje nebuvo tinkamai įforminta autorinių atlyginimų apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo tvarka, savaime negali bÅ«ti vertinama kaip paneigianti ieÅ¡kovo reikalavimų pagrįstumÄ . ReikalavimÄ ieÅ¡kovas reiÅ¡kia ne kaip buvęs atsakovės vadovas, bet kaip autorinio pobÅ«džio funkcijas vykdęs vyr. redaktorius. Net jeigu ir pasitvirtintų prielaida, kad ieÅ¡kovas, kaip direktorius, priimdamas sprendimus dėl autorinio atlyginimo sau ir kitiems asmenims iÅ¡mokėjimo ar autorinio atlyginimo dydžio nustatymo virÅ¡ijo savo kompetencijÄ , tokia iÅ¡vada, esant kitoms įstatyme nustatytoms sÄ lygoms, galėtų taip pagrindu reikÅ¡ti ieÅ¡kovui pretenzijas dėl galimos atsakovei padarytos žalos atlyginimo, bet nepaneigtų ieÅ¡kovo, kaip autoriaus (kÅ«rėjo), teisės reikalauti autorinio atlyginimo.

19. Atsakovė kėlė klausimÄ ir dėl autorinio atlyginimo sumų ieÅ¡kovui padidinimo nuo 2017 m. sausio mėn. teisėtumo. Kaip matyti iÅ¡ į bylÄ pateikto Sodros iÅ¡raÅ¡o (1 t., e. b. l. 18–21), taip pat sÄ skaitų iÅ¡rašų (2 t., e. b. l. 81–99), iki 2016 m. gruodžio mėn. ieÅ¡kovui iÅ¡mokama autorinio atlyginimo suma kas mėnesį sudarė 855 Eur, o nuo 2017 m. sausio mėn. buvo priskaitoma po 2 125 Eur arba 2 250 Eur, iÅ¡mokama – 1 615 Eur arba 1 710 Eur (du kartus po 855 Eur).

Teisėjų kolegija pažymi, kad teikdama parodymus teismo posėdžio metu liudytoja I. G. (2019 m. kovo 13 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: nuo 58 min. 25 sek. iki 1 val. 46 min. 00 sek.) patvirtino, jog didesnis autorinis atlyginimas ieÅ¡kovui pradėtas mokėti dėl to, kad išėjus dviem kÅ«rybinį darbÄ dirbusiems asmenims, padidėjo ieÅ¡kovo vykdomų funkcijų apimtis. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir atsakovės vadovo teismui pateiktas autorinio atlyginimo iÅ¡mokėjimo apskaičiavimas (1 t., e. b. l. 173–174), kuriame užfiksuota, kad dvigubai (nuo 6 iki 12–13) padidėjo ieÅ¡kovo nurodytų autorinių objektų skaičius.

Kartu Å¡iame dokumente užfiksuotas ir faktas, kad ieÅ¡kovui iÅ¡mokamų autorinių atlyginimų suma sudarė tik dalį mėnesinio autorinių atlyginimų fondo, kas dar kartÄ patvirtina nutarties 12 punkte konstatuotÄ aplinkybę, jog įmonėje buvo susiklosčiusi ilgalaikė praktika dėl autorinių atlyginimų mokėjimo tiek ieÅ¡kovui, tiek ir kitiems asmenims. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad į bylÄ nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad 2017 m. rugsėjo mėn. ar pirmÄ sias 11 dienų 2017 m. spalio mėn. darbas įmonėje buvo organizuojamas kitaip nei įprasta.

Å iuo aspektu reikÅ¡minga pripažįstama aplinkybė dėl atsakovės leidžiamų leidinių periodiÅ¡kumo, kuris ilgÄ laikÄ lėmė ir sÄ naudų kÅ«rybiniam darbui tolygumÄ .

20. Vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų apie priteistÄ autorinio atlyginimo dydį pakankamumo teisėjų kolegija pažymi keletÄ reikÅ¡mingų aplinkybių. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio, teismas vertino antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (2 t., e. b. l. 100–106) užfiksuotÄ atsakovės buhalterės ieÅ¡kovui siųstoje SMS žinutėje nurodytÄ autorinio atlyginimo sumÄ , jÄ lygindamas su Sodros iÅ¡raÅ¡e (1 t., e. b. l. 18–21) nurodytais duomenimis apie ieÅ¡kovui 2017 m. skaičiuotas autorinio atlyginimo sumas (2 125 Eur arba 2 250 Eur per mėnesį), bei konstatavo, kad praÅ¡oma priteisti suma yra mažesnė, nei ankstesniais laikotarpiais mokėtų sumų vidurkis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip minėta nutarties 19 punkte, Sodros iÅ¡raÅ¡e buvo nurodytos priskaitytos sumos (prieÅ¡ mokesčius), o ieÅ¡kovui faktiÅ¡kai iÅ¡mokėtos sumos, matomos sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡uose (2 t., e. b. l. 81–99), buvo mažesnės – 1 615 Eur arba 1 710 Eur (du kartus po 855 Eur).

21. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismas nepagrindė, kodėl vertindamas sumos pagrįstumÄ skaičiavo paskutinius tris mėnesius mokėtų sumų vidurkį. Toks skaičiavimas galėtų bÅ«ti taikomas Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigÅ«no vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496, nustatyta tvarka apskaičiuojant ieÅ¡kovo vidutinį darbo užmokestį. Nagrinėjamu atveju reikalavimas yra kildinamas ne iÅ¡ darbo santykių, bet iÅ¡ civilinių autorinių teisinių santykių, todėl taikyti Å¡iems santykiams specialiÄ sias teisės normas, skirtas specifiniams santykiams reglamentuoti, nėra pagrindo.

Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad minimali ieÅ¡kovui mokėtina suma galėtų bÅ«ti apskaičiuojama taikant mažesnįjį iÅ¡ dviejų 2017 m. naudotų autorinių atlyginimų dydžių – 2 125 Eur prieÅ¡ mokesčius arba 1 615 Eur atskaičius mokesčius. IeÅ¡kovas autorinį atlyginimÄ praÅ¡o priteisti už 2017 m. rugsėjo mėn. bei 8 darbo dienas 2017 m. spalio mėn., kurį iÅ¡ viso buvo 22 darbo dienos, todėl autorinio atlyginimo suma prieÅ¡ mokesčius apskaičiuotina taip: 2 125 Eur + 2 125 Eur / 22 * 8 = 2 897,73 Eur.

Å i suma yra didesnė už ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ priteisti sumÄ . Tokia pačia tvarka skaičiuojant autorinį atlyginimÄ po mokesčių, gaunama 2 201,27 Eur (1 615 Eur + 1 615 Eur / 22 * 8) suma yra mažesnė už ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ priteisti sumÄ , todėl akivaizdu, kad atlikdamas skaičiavimus pirmosios instancijos teismas vadovavosi suma prieÅ¡ mokesčius.

22. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad teismui nebuvo pateikti jokie skaičiavimai, kokiu pagrindu ir kuo vadovaudamasi buhalterė ieÅ¡kovui apskaičiavo ir SMS žinutėje (2 t., e. b. l. 100–106) nurodė bÅ«tent 2 584,76 Eur autorinio atlyginimo sumÄ . IÅ¡ į bylÄ pateiktų duomenų matyti, kad SMS žinutė buvo siųsta 2017 m. spalio 17 d. Be to, kaip matyti iÅ¡ atsakovės 2017 m. spalio 11 d. raÅ¡to turinio (1 t., e. b. l. 17), atsakovė buvo informavusi ieÅ¡kovÄ apie tai, kad jam paliekamas vyr. redaktoriaus užmokestis, o apie pasikeitusiÄ pozicijÄ informavo 2017 m. lapkričio 22 d. raÅ¡tu (1 t., e. b. l. 22).

Dėl nurodytos aplinkybės labiausiai tikėtina, kad buhalterė autorinį atlyginimÄ apskaičiavo bÅ«tent iki 2017 m. spalio 17 d. (t. y. už 13 darbo dienų 2017 m. spalio mėn.). Taikant nutarties 21 punkte nurodytÄ skaičiavimo tvarkÄ , gaunama 2 569,32 Eur (1 615 Eur + 1 615 Eur / 22 * 13) suma yra labai artima buhalterės nurodytai sumai. Ä®vertinusi faktÄ , kad autorinį atlyginimÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti už laikotarpį iki 2017 m. spalio 11 d., taip aiÅ¡kiai apibrėždamas ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), teisėjų kolegija sprendžia, jog ieÅ¡kovas įrodė 2 201,27 Eur autorinio atlyginimo sumos po mokesčių, apskaičiuotos nutarties 21 punkte nustatyta tvarka, pagrįstumÄ .

Å i aplinkybė pripažįstama pagrindu skundžiamÄ sprendimÄ pakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

23. SprendimÄ pakeitus, iÅ¡ naujo sprendžiamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas. Pateikdamas ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas sumokėjo 58 Eur žyminį mokestį (1 t., e. b. l. 91). Å io mokesčio dalis, sumokėta už patenkintÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ (2 201,27 Eur * 3 proc. * 75 proc. = 49,73 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), priteisiama ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės. Be žyminio mokesčio, ieÅ¡kovas turėjo 2 096,50 Eur iÅ¡laidų (2 t., e. b. l. 116–125, 151–153, 160–162), kurias sudarė 100 Eur iÅ¡laidos antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimÄ ir 1 996,50 Eur atstovavimo iÅ¡laidos.

Kadangi buvo patenkinta 85,16 proc. (2 201,27 Eur / 2 584,76 Eur * 100 proc.) ieÅ¡kinio reikalavimų, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės taip pat priteisiamas 1 785,38 Eur (2 096,50 Eur * 85,16 proc.) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas. Bendra priteisiama iÅ¡laidų suma sudaro 1 835,11 Eur (49,73 Eur + 1 785,38 Eur). Atsakovė pateikė į bylÄ duomenis apie 950 Eur atstovavimo iÅ¡laidas (2 t., e. b. l. 133–137). Atmestų reikalavimų daliai proporcinga Å¡ių iÅ¡laidų suma (950 Eur * (100 proc.

– 85,16 proc.) = 140,98 Eur) priteisiama atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo. Vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo principu prieÅ¡prieÅ¡ines sumas įskaičius tarpusavyje, iÅ¡ viso ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteisiama 1 694,13 Eur (1 835,11 Eur – 140,98 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atlyginimo suma. Å i aplinkybė taip pat pripažįstama pagrindu skundžiamam sprendimui pakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

24. Paduodama apeliacinį skundÄ atsakovė sumokėjo 58 Eur žyminį mokestį (2 t., e. b. l. 195). Teismas patenkino apeliacinio skundo dalį dėl 383,49 Eur (2 584,76 Eur – 2 201,27 Eur), už kuriÄ mokėtinas 8,63 Eur žyminis mokestis (383,49 Eur * 3 proc. * 75 proc. = 8,63 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Å i suma priteistina atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo. IeÅ¡kovas pateikė į bylÄ Ä¯rodymus apie rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ turėtas 1 331 Eur atstovavimo iÅ¡laidas (3 t., e. b. l. 33–37).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7, 8.11 punktais, maksimalus atlygintinas iÅ¡laidų už 2019 m. antrÄ jį ketvirtį teiktÄ atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ dydis apskaičiuotinas taip: 1,3 * 970,30 Eur = 1 261,39 Eur.

Kadangi ieÅ¡kovas nepagrindė specifinių sÄ lygų, kurios leistų nukrypti nuo Rekomendacijose nustatyto dydžio taikymo priteisiant didesnę sumÄ , egzistavimo, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovas gali pretenduoti į ne didesnės sumos, nei 1 261,39 Eur, atlyginimÄ . Vadovaujantis nutarties 23 punkte nustatyta patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų proporcija, ieÅ¡kovui atlygintina iÅ¡laidų suma apskaičiuotina taip: 1 261,39 Eur * 85,16 proc. = 1 074,20 Eur. Vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo principu prieÅ¡prieÅ¡ines sumas įskaičius tarpusavyje, iÅ¡ viso ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteisiama 1 065,57 Eur (1 074,20 Eur – 8,63 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atlyginimo suma.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimÄ pakeisti. IeÅ¡kovui V. N., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ūkininko patarėjas“, juridinio asmens kodas 133122411, priteistÄ skolos sumÄ sumažinti nuo 2 584,76 Eur iki 2 201,27 Eur. IeÅ¡kovui V. N., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ūkininko patarėjas“, juridinio asmens kodas 133122411, priteistÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo sumÄ sumažinti nuo 2 154,50 Eur iki 1 694,13 Eur.

KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovui V. N., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ūkininko patarėjas“, juridinio asmens kodas 133122411, 1 065,57 Eur (tÅ«kstančio Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkių eurų 57 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliaciniame procese atlyginimÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Marius Bartninkas Nijolia Indreikienė Izolda Nėnienė