ee1ab2cb-67ec-4f41-8ba8-191ef8b68e6c · Å iaulių apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. ?2A-116-368/2020 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02714-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos 2.3.2.8; 2.1.2.4.1.4.; 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.2; 2.3.2.7; 2.3.2.8; 2.3.5.2.1; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 31 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Danutės Burbulienės ir Vytauto Kursevičiaus teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal apelianto (ieÅ¡kovo) Ž.

P. apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2019 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Ž. P. ieÅ¡kinį atsakovei R. P. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo jiems priteisimo ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo ir R. P. patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui Ž. P., atsakovui E. P. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo jiems priteisimo bei santuokos metu įgyto turto ir prievolių padalijimo, trečiasis asmuo Mažeikių (notarų) biuro notarė V.

M., iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos TelÅ¡ių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas Ž. P. prašė:

1) nutraukti jo ir atsakovės R. P. santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2) palikti sutuoktiniams santuokines pavardes;

3) Å¡alių nepilnamečių vaikų A. P. ir A. P. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su atsakove R. P.;

4) priteisti iš ieškovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 150 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės;

6) vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę R. P.;

7) padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ ;

8) nustatyti atsakovei R. P. uzufrukto teisėmis naudotis ieškovui asmenine nuosavybe priklausančiu butu adresu (duomenys neskelbtini), iki šalių vaikams sukaks pilnametystė;

9) priteisti jam iÅ¡ atsakovės jo turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Nurodė, kad santuokÄ su atsakove sudarė (data neskelbtina) (rajono) civilinės metrikacijos skyriuje, bet paskutinius penkerius metus atitolo vienas nuo kito, neturi jokių bendrų interesų, iÅ¡siskyrė požiÅ«ris į gyvenimÄ ir Å¡eimÄ , gyvenimo bÅ«dÄ , laisvalaikio pomėgius bei Å«kio ir buities problemų sprendimÄ . IeÅ¡kovo nuomone, toliau gyventi kartu ir iÅ¡saugoti Å¡eimÄ nebeįmanoma, gyvenimas santuokoje nebeturi perspektyvų ir yra netikslingas, santuoka faktiÅ¡kai yra iÅ¡irusi, todėl santuokÄ bÅ«tina nutraukti, pripažįstant, kad ji iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. BendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę sudaro du automobiliai Renault Espace ir Ford Focus, kurių vertė yra po 300 Eur ir po santuokos nutraukimo vienas automobilis atitenka ieÅ¡kovui, kitas atsakovei.

Nekilnojamojo turto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis santuokos metu sutuoktiniai neįsigijo, butas, adresu (duomenys neskelbtini), įgytas ieškovo asmenine nuosavybe, jį (data neskelbtina) dovanojimo sutartimi jam padovanojo jo tėvai A. P. ir E. P. ir šis nekilnojamasis turtas nedalintinas, tačiau su atsakove lieka gyventi nepilnamečiai šalių vaikai, todėl iki jų pilnametystės atsakovei R. P. turi būti nustatytas uzufruktas naudotis šiuo nekilnojamuoju turtu. Santuokos metu įgytus kilnojamuosius daiktus šalys pasidalins geruoju.

PraÅ¡o įpareigoti atsakovę grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui auksinį vestuvinį žiedÄ , kuris yra ieÅ¡kovo asmeninė nuosavybė, tačiau atsakovė jam jo neatiduoda. Bendrų kreditorių neturi.

2. Atsakovė R. P. patikslintu priešieškiniu prašė teismo:

1) Å¡alių santuokÄ nutraukti dėl ieÅ¡kovo kaltės;

2) po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokos metu turėtas pavardes;

3) Å¡alių nepilnamečių vaikų A. P. ir A. P. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su atsakove R. P.;

4) Å¡alių nepilnamečių sÅ«nų iÅ¡laikymui iki jų pilnametystės priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo Ž. P. po 250 Eur dydžio periodines iÅ¡mokas kas mėnesį, indeksuojant priteistÄ sumÄ kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, vaikų iÅ¡laikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę R. P.;

5) nustatyti jos siÅ«lomÄ ieÅ¡kovo bendravimo su sÅ«numis tvarkÄ ;

6) priteisti atsakovei R. P. iÅ¡ ieÅ¡kovo Ž. P. 5000 Eur dydžio neturtinę žalÄ ;

7) tarp ieÅ¡kovo Ž. P. ir jo tėvų A. P. bei atsakovo E. P. (data neskelbtina) sudarytÄ buto dovanojimo sutartį pripažinti apsimestiniu sandoriu bei laikyti, kad butas įgytas pirkimo-pardavimo sutartimi bei yra ieÅ¡kovo Ž. P. ir atsakovės R. P. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė;

8) Å¡alių santuokos metu įgytÄ turtÄ padalinti santykiu 2/3 ir 1/3, t. y. 17200 Eur vertės butÄ , 300 Eur vertės automobilį Ford Focus, valstybinis Nr. (duomensy neskelbtini), viso 17500 Eur vertės turtÄ priteisti atsakovei R. P., o automobilį Renault Espace, 300 Eur vertės, priteisti ieÅ¡kovui Ž. P., taip pat iÅ¡ atsakovės R. P. priteisti 5633,33 Eur dydžio piniginę kompensacijÄ , kurios iÅ¡mokėjimÄ iÅ¡dėstyti iki dviejų metų;

9) ieÅ¡kovo Ž. P. ir atsakovės R. P. piniginę prievolę pagal su Swedbank, AB 2017-02-20 sudarytÄ vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), palikti Å¡alims ir po santuokos nutraukimo solidariÄ ;

10) padalinti Å¡alių santuokos metu iki jos nutraukimo ieÅ¡kovo Ž. P. sukauptas pinigines lėšas pagal su UAB ,,SEB gyvybės draudimas“ 2010-02-05 sudarytÄ investicinio gyvybės draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pusę jų priteisiant atsakovei R. P.;

11) priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad gyvenant santuokoje, iÅ¡ryÅ¡kėjo skirtingi Å¡alių charakteriai, ieÅ¡kovas praktiÅ¡kai nuo pat santuokos sudarymo atsakovės niekada moraliÅ¡kai nerėmė, pastoviai jÄ kontroliavo. Charakterių ir požiÅ«rių nesuderinamumas neretai sukeldavo tarpusavio konfliktus netgi neesminėse Å¡eimyninio gyvenimo situacijose, nuolatinį skaudinimÄ ir įžeidinėjimÄ . Nuo (data neskelbtina) atsakovei įsidarbinus (darbovietė neskelbtina), Å¡alių santykiai dar labiau pablogėjo, nes ieÅ¡kovas labai prieÅ¡taravo tokiam atsakovės pasirinkimui.

Dėl ieÅ¡kovo nepagarbos atsakovei, kaip sutuoktinei, nuolatinės psichologinės įtampos, patiriamo streso Å¡alių bendras gyvenimas tapo nebeįmanomas. IeÅ¡kovas ne kartÄ naudojo smurtÄ atsakovės atžvilgiu, todėl toliau gyventi kartu ir iÅ¡saugoti Å¡eimÄ nebeįmanoma, santuokÄ bÅ«tina nutraukti, pripažįstant, kad ji iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo kaltės. Santuokos metu sutuoktiniai iÅ¡ bendrų santuokinių Å¡eimos lėšų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo butÄ .

Už butÄ ieÅ¡kovo motinai A. P. buvo sumokėt? 15000 Lt. Tai patvirtina atsiskaitymo banko pavedimais faktas, ieÅ¡kovo sÄ skaitos Swedbank AB iÅ¡raÅ¡ai. 2006 m. balandžio 5 d. ieÅ¡kovas ir jo tėvai A. P. ir E. P. tarpusavio susitarimu Mažeikių rajono (notaro) biure sudarė buto dovanojimo sutartį. Dovanojimo sutarties sudarymo metu atsakovė nebuvo nuvykusi į notarų biurÄ , o ieÅ¡kovas, grįžęs po sandorio sudarymo jai pasakė, kad butas yra jų nuosavybė. Atsakovė niekada ir neabejojo, kad tikrieji nekilnojamojo daikto savininkai yra abu jie su ieÅ¡kovu.

Negalėjo numatyti, kad sudarytas sandoris buvo dovanojimo sutartis, o ne pirkimo-pardavimo sutartis, nes pinigai už butÄ buvo sumokėti. BÅ«tent toks buvo tiesioginis Å¡ios sutarties tikslas, teisiÅ¡kai įregistruoti Å¡alių vardu pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgytÄ butÄ . Nurodytos aplinkybės yra pagrindas pripažinti (data neskelbtina) ieÅ¡kovo ir A. P. bei E. P. sudarytÄ dovanojimo sutartį apsimestiniu sandoriu ir laikyti Å¡iÄ sutartį pirkimo-pardavimo sutartimi. Nutraukiant Å¡alių santuokÄ dalintini bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyti du automobiliai ir butas, kurio dabartinė rinkos vertė pagal masinį vertinimÄ yra 17200 Eur, atsakovės santuokos prisiimtas įsipareigojimas - skola Swedbank AB pagal 2017-02-20 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (4800 Eur) pripažintina solidaria Å¡alių prievole, nes pinigai buvo panaudoti Å¡eimos poreikiams.

3. IeÅ¡kovas su atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kiniu iÅ¡ dalies sutiko, tačiau prašė jį dalyje dėl dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestine atmesti kaip nepagrįstÄ , taikyti ieÅ¡kinio senatį. Dėl atsakovės įsipareigojimÄ pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) jam nebuvo žinoma iki jis gavo atsakovės prieÅ¡inį ieÅ¡kinį. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad kreditas buvo panaudotas Å¡eimos poreikiams patenkinti, todėl Å¡i prievolė laikytina asmenine atsakovės prievole. Dėl atsakovės reikalavimo padalinti pagal gyvybės draudimo sutartį sukauptas lėšas, iÅ¡ esmės sutiko, tačiau jo nuomone, turėtų bÅ«ti dalijamos tarp Å¡alių iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos sukauptos lėšos ir iÅ¡mokamos tik tada, kai ieÅ¡kovas pats jas gaus. PraÅ¡o nustatyti jo siÅ«lomÄ bendravimo su nepilnamečiais sÅ«numis tvarkÄ .

4. Atsakovas (prieÅ¡ieÅ¡kinio) E. P. su R. P. patikslintu prieÅ¡iniu ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį dalyje dėl dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestine atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad (data neskelbtina) dovanojimo sutartimi jis su sutuoktine A. P., kuri yra mirusi, perleido sÅ«nui Ž. P. butÄ . Tikroji sandorio Å¡alių valia buvo bÅ«tent neatlygintinai suteikti butÄ sÅ«nui. Atsakovės pateikti iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ Ž. P. banko sÄ skaitos apie atliktus mokėjimus A. P. nebuvo mokestis už butÄ , sÅ«naus pinigai buvo pervedami siekiant padėti materialiai mamai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mai 2019 m. spalio 23 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Nutraukė ieÅ¡kovo Ž. P. ir atsakovės R. P. santuokÄ , sudarytÄ (data neskelbtina), Mažeikių rajono civilinės metrikacijos registracijos skyriuje dėl ieÅ¡kovo Ž. P. kaltės, iÅ¡sprendė santuokinių pavardžių, nutraukus santuokÄ , klausimÄ ir priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

Nustatė nepilnamečių vaikų A. P. ir A. P. gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakove. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo Ž. P. iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 250 Eur nuo 2018 m. lapkričio 16 d. iki vaikų pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ . Vaikų iÅ¡laikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė atsakovę R. P. Nustatė, ieÅ¡kovo bendravimo su sÅ«numis A.

P. ir A. P. tvarkÄ . Priteisė ieÅ¡kovui Ž. P. asmeninės nuosavybės teise automobilį Renault Espace, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 300 Eur vertės, o atsakovei R. P. asmeninės nuosavybės teise automobilį Ford Focus, 300 Eur vertės. Pripažino atsakovės R. P. 4800,00 Eur prievolę Swedbank, AB pagal 2017 m. vasario 20 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo solidaria atsakovės R. P. ir ieÅ¡kovo Ž. P., prievole. Nustatė nepilnamečiams A. P. ir A.

P. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos panaudos uzufruktÄ Ä¯ atsakovui Ž. P. nuosavybės teise priklausantį trijų kambarių butÄ , esantį (adresu: duomenys neskelbtini), leidžiant jiems su motina R. P. gyventi Å¡iame bute iki vaikams sukaks 18 metų bei nustatė naudojimosi butu tvarkÄ . Priteisė atsakovei R. P. 1071,56 Eur iki 2018-06-01 sukaupto kapitalo vertės kompensacijÄ už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimÄ padengiant Å¡eimos lėšomis pagal investicinį gyvybės draudimÄ UAB SEB gyvybės draudimas (draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)).

Kitus ieškovo ieškinio ir atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimus atmetė bei paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas.

6. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas dar 2014 m. naudojo smurtÄ prieÅ¡ atsakovę, tačiau ji dėjo pastangas, kad Å¡eima gyventų kartu, ieÅ¡kojo sutarimo, siekė gyventi toliau Å¡eimyninį gyvenimÄ , bet 2018 m. ieÅ¡kovas vėl smurtavo prieÅ¡ atsakovę, po ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas ir tai nulėmė Å¡alių santuokos iÅ¡irimÄ dėl ieÅ¡kovo Ž. P. kaltės. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei į atsakovės nurodomų patirtų iÅ¡gyvenimų pobÅ«dį ir trukmę, jos atžvilgiu naudotÄ ne tik nuolatinį psichologinį, tačiau ir fizinį smurtÄ , jai dėl ieÅ¡kovo veiksmų sukeltÄ stresÄ ir pastovų emocinį nestabilumÄ , teismas priteisė atsakovei 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Teismas atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ Ä¯pareigoti atsakovę grÄ Å¾inti vestuvinį žiedÄ , nes ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad šį žiedÄ atsakovė pasisavino.

7. Spręsdamas atsakovės reikalavimÄ dėl buto dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestine, teismas laikė, kad atsakovė įrodė, jog iÅ¡ tikrųjų buvo sudaryta sutuoktinių buto pirkimo – pardavimo sutartis, nes už butÄ buvo sumokėti pinigai – 15000 Lt, kas yra pagrindinė pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lyga, o dovanojimo sutartis sudaryta tarp ieÅ¡kovo ir jo tėvų tikėtinai buvo apsimestinė. Tačiau teismas pabrėžė, jog sandoris, kurį atsakovė R. P. prašė pripažinti apsimestiniu, buvo sudarytas (data neskelbtina), o atsakovės prieÅ¡inis ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas teisme 2019-01-09. Ä®vertinęs Å¡alių pateiktus įrodymus, ieÅ¡kovui praÅ¡ant, teismas taikė atsakovės R. P. patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimui dėl (data neskelbtina) buto dovanojimo sandorio pripažinimo apsimestiniu ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir tuo pagrindu atsakovės reikalavimÄ buto dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestine atmetė.

8. Pasisakydamas dėl atsakovės reikalavimo padalinti pagal investicinį gyvybės draudimÄ UAB SEB Ž. P. sukauptas pinigines lėšas, jai priteisiant jų ½ dalį, teismas įvertino, jog investicinio gyvybės draudimo įmoka buvo mokėta iÅ¡ bendrų santuokinių lėšų, todėl padalino tarp Å¡alių lygiomis dalimis, atsakovei priteisiant 1071,56 Eur iki 2018-06-01 viso sukauptų lėšų kompensacijÄ , proporcingÄ bendros jungtinės nuosavybės pabaigoje sukauptai sumai.

9. Dėl atsakovės R. P. reikalavimo pripažinti su Swedbank, AB 2017 m. vasario 20 d. sudarytÄ vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės paimt? 4800 ?ur kredit?, solidaria sutuoktinių prievole, teismas pažymėjo, kad nors ieÅ¡kovas sudarant sutartį nedalyvavo, bet, vertinant atsakovės paaiÅ¡kinimus, matyti, jog kreditas panaudotas ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto remontui, buities daiktų įsigijimui. Nesant paneigtai aplinkybei, jog atsakovė bÅ«tent iÅ¡ Å¡ių lėšų galėjo atlikti bute remontÄ , nes atsakovas neginčijo jos nurodytų aplinkybių, teismas pripažino, jog Å¡i atsakovės prievolė yra susijusi su asmenine sutuoktinio Ž.

P. nuosavybe ir buvo prisiimta Å¡eimos interesais, todėl jÄ pripažino solidaria. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 10. Apeliaciniu skundu apeliantas Ž. P. praÅ¡o TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2019 m. spalio 23 d. sprendimÄ pakeisti iÅ¡ dalies:

1) atsakovės R. P. reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atmesti visiÅ¡kai;

2) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo Ž. P. iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams A. P. ir A. P. kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 150 Eur nuo 2018 m. lapkričio 16 d. iki vaikų pilnametystės;

3) nustatyti ieÅ¡kovo nurodomÄ bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ ;

4) pripažinti atsakovės R. P. 4 800 Eur prievolę Swedbank, AB pagal 2017 m. vasario 20 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeniška atsakovės R. P. prievole;

5) priteisti atsakovei R. P. 775,65 Eur sukaupto kapitalo vertės kompensacijÄ už bendros jungtinės nuosavybės sumažėjimÄ padengiant Å¡eimos lėšomis pagal investicinį gyvybės draudimÄ UAB SEB gyvybės draudimas (draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teismas. KitÄ TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2019 m. spalio 23 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais esminiais argumentais: 10.1.

Atsakovė paskutinius penkerius metus su ieÅ¡kovu elgėsi nepagarbiai, provokuodavo barnius, nepasitarusi pasiėmė kreditÄ iÅ¡ Swedbank, AB ir kt., dėl ko taip pat pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas. Be to, sprendimo dalis dėl neturtinės žalos atsakovei priteisimo yra grįsta iÅ¡imtinai tik jos pačios teiginiais, o ne įrodymais. Byloje yra pagrįstas tik vienintelis faktas, kad ieÅ¡kovas panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ atsakovę, t. y. nuosprendžiu ieÅ¡kovas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 str. 2 d.

Visų kitų teismo iÅ¡dėstytų argumentų dėl psichologinio smurto atsakovė byloje nėra pagrindusi. 10.2. ?eismas sprendime nustatė nepilnamečiams Å¡alių vaikams iki jų pilnametystės, panaudos uzufruktÄ Ä¯ ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausantį minėtÄ trijų kambarių butÄ . Taigi ieÅ¡kovo minėtas nekilnojamasis turtas - 3-jų kambarių butas, ieÅ¡kovui iki jo vaikams sueis pilnametystė, jokios naudos atneÅ¡ti negali. Todėl teismo motyvas, kad ieÅ¡kovo turtinė padėtis geresnė nei atsakovės dėl turimo nekilnojamojo turto, Å¡iuo atveju, yra neteisingas.

Teismo argumentai dėl 250 Eur dydžio kasmėnesinio iÅ¡laikymo Å¡alių nepilnamečiams vai­kams priteisimo neatitinka faktinių aplinkybių, prieÅ¡tarauja kasacinio teismo suformuotai praktikai bei sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principams. Vaikų poreikius pilnai atitiktų ir 150 Eur dydžio kasmėnesinė iÅ¡laikymo suma. 10.3. Sprendimu nustatyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka ieÅ¡kovui yra užkertamas kelias maksimaliai bendrauti su vaikais, be to, nustatyta bendravimo tvarka užprogramuoja ateityje ginčus, nesutarimus, todėl tinkamiausia bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka yra iÅ¡dėstyta atsiliepime į atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį. 10.4.

Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad kreditas buvo paimtas ir išleistas šeimos poreikiams tenkinti. Nors atsakovės teigia, kad iš kredito pinigų buvo atliktas buto remontas bei nupirkta nauja buitinė technika, tačiau nuo 2017-02-21 iki 2018-01-11 „Senukų“ parduotuvėje pirkti pirkiniai už 409,28 Eur nepagrindžia kokie pirkiniai buvo pirkti ir kam jie buvo skirti. Ieškovas teismui pateikė ir kitų rašytinių įrodymų, kad atsakovė minėto kredito pinigus leido savo asmeniniams poreikiams tenkinti, tačiau, teismas visiškai nevertino šių įrodymų. 10.5.

Atsakovės reikalavimÄ padalinti investicinį gyvybės draudimÄ UAB „SEB gyvybės draudimas“ (2010-02-05 draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), teismas tenkino ir priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo 1071,56 Eur sumÄ . Å iÄ sumÄ teismas paskaičiavo pagal atsakovės pateiktus banko iÅ¡raÅ¡us už 2010-04-26 iki 2018-05-09 laikotarpį. Pagal AB „SEB gyvybės draudimo pažymÄ apie gyvybės draudimo sutartį, 2018-11-01 dienai, t. y. ieÅ¡kinio pateikimo dienai sukauptų lėšų suma sudarė 1551,30 Eur.

Sukauptų lėšų suma yra kasdien kintantis dydis, kuris priklauso nuo investicinių vienetų kainos, periodiškai išskaitomų draudimo sutarties mokesčių ir mokamų įmokų. Teismas nepaprašė patikslinti sukauptos draudimo sumos.

11. Atsakovė R. P. atsiliepimu į ieÅ¡kovo Ž. P. apeliacinį skundÄ , praÅ¡o jį atmesti, o TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2019 m. spalio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti iÅ¡ apelianto bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais esminiais argumentais: 11.1. Visus Å¡alių pateiktus įrodymus dėl santuokos iÅ¡irimo priežasčių teismas įvertino tinkamai. Teismo nustatytų faktinių ap­linkybių, kiek tai liečia Å¡alių santuokos iÅ¡irimo priežastis ir neturtinės žalos atlyginimo pri­teisimo klausimÄ , tiek ir to pagrindu padarytų iÅ¡vadų apeliantas nepaneigia ir savo skunde, todėl teismo sprendimÄ jis akivaizdžiai skundžia visiÅ¡kai nepagrįstai. 11.2.

Priteisdamas iÅ¡ apelianto dviem Å¡alių nepilnamečiams vaikams po 250 Eur dydžio kasmėnesinį iÅ¡laikymÄ , teismas įvertino apelianto turtinę padėti, jo gaunamas pajamas, atsakovės pateiktÄ vaikų iÅ¡laikymui reikalingų piniginių lėšų paskaičiavimÄ ir kitas Å¡iuo atveju teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes. Todėl neturėtų bÅ«ti pagrindo abejoti, jog apelianto gaunamos darbo pajamos per mėnesį ir kitos jo galimybės yra tikrai pakankamos, kad jis realiai galėtų skirti kiekvieno sÅ«naus iÅ¡laikymui po 250 Eur per mėnesį, be to, toks iÅ¡laikymo dydis yra visiÅ¡kai pagrįstas ir teisingas. 11.3.

Apeliantas skunde, nors ir teigia, tačiau jokiomis aplinkybėmis ir jokiais įrodymais nepaneigia ir neįrodo, kad teismo nustatyta atsakovės pasiūlyta jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka kaip nors yra netinkama, kad pažeidžia jo ar nepilnamečių vaikų interesus, kad yra neįgyvendinama. Tokia teismo nustatyta apelianto bendravimo su savo nepilnamečiais vaikais tvarka yra ir kiek įmanoma konkreti, ir maksimaliai eliminuoja dėl to galinčius kilti šalių ginčus. Todėl teismo sprendimas ir šioje bylos dalyje yra teisėtas bei visiškai pagrįstas. 11.4.

Nors teismo posėdyje apeliantas ir aiÅ¡kino, jog kreditÄ atsakovė naudojo ne Å¡eimos poreikiams, o asmeniniams (drabužiams įsigyti), tačiau teismas tokias aplinkybes laikė neįrodytomis. Vartojimo kredito sutartį su banku atsakovė sudarė ne tik Å¡alių santuokos metu, bet ir pats kreditas buvo panaudotas apeliantui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto - konkrečiai vonios remontui, buities daiktų - skalbyklės, džiovyklės ir kt. įsigijimui. Apeliantas nepaneigė, kad jo buto vonioje iÅ¡ tiesų buvo padarytas remontas, kad iÅ¡ tiesų bute yra atsakovės nurodyti iÅ¡ minėto vartojimo kredito įsigyta buitinė technika.

Apeliantas taip pat negalėjo nurodyti iÅ¡ kokių, gi, kitokių lėšų visai tai buvo atlikta bei įsigyta. 11.5. Apeliantas kartu su skundu pateikė AB „SEB gyvybės draudimas“ pažymÄ , kad sukauptų lėšų suma 2018 m. lapkričio 1 d. sudarė ne 2143,11 Eur, o tik 1551,30 Eur. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tokios pažymos apeliantas nebuvo pateikęs, ir apie sukauptų lėšų konkretų dydį teismas sprendė tik iÅ¡ atsakovės bylai pateiktų įrodymų - pats apeliantas Å¡iuo klausimu buvo visiÅ¡kai pasyvus, be to, net neginčijo, kad sukauptų minėtų lėšų suma galėtų bÅ«ti mažesnė nei 2143,11 Eur.

Akivaizdu, kad apeliantas skunde iÅ¡ esmės reiÅ¡kia naujÄ reikalavimÄ , kurio negalima reikÅ¡ti apeliaciniame skunde, bei teikia naujus įrody­mus, kurių apeliacinės instancijos teismui nebegalima teikti. Å is skundo reikalavimas turėtų bÅ«ti taip pat atmestas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas.

3. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

4. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkinti ieškinys ir priešieškinis dėl išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, santuokos nutraukimo ir klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu išsprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

5. IeÅ¡kovas nesutinka dėl neturtinės žalos atsakovei priteisimo, ginčija teismo priteistÄ nepilnamečiams vaikams iÅ¡laikymo dydį bei teismo nustatytÄ bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ . Taip pat mano, kad teismas nepagrįstai pripažino atsakovės paimtÄ kreditÄ Swedbank, AB solidaria sutuoktinių prievole ir priteisė atsakovei neteisingÄ gyvybės draudimo, sukauptÄ SEB banke iÅ¡ bendrų sutuoktinių lėšų, sumÄ . Dėl santuokos nutraukimo ir neturtinės žalos priteisimo 6.

Apeliantas teigia, kad bÅ«tent atsakovė paskutinius penkerius metus su ieÅ¡kovu elgėsi nepagarbiai, provokuodavo barnius, nepasitarusi pasiėmė kreditÄ iÅ¡ Swedbank, AB ir kt., dėl ko taip pat pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas. Be to, apelianto nuomone, sprendimo dalis dėl neturtinės žalos atsakovei priteisimo yra grįsta iÅ¡imtinai tik jos pačios teiginiais, o ne įrodymais. Byloje yra pagrįstas tik vienintelis faktas, kad ieÅ¡kovas panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ atsakovę, t. y. nuosprendžiu ieÅ¡kovas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 str. 2 d.

Visų kitų teismo išdėstytų argumentų dėl psichologinio smurto atsakovė byloje nėra pagrindusi.

7. Atsakydama į šį ieÅ¡kovo argumentÄ , teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pagal CK 3.70 straipsnio 2 dalį sutuoktinis iÅ¡ kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio turi teisę reikalauti atlyginti turtinę žalÄ , susijusiÄ su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalÄ , padarytÄ dėl santuokos nu­traukimo. Neturtinė žala - dvasiniai su­tuoktinio iÅ¡gyvenimai, jo patirtas fizinis ar emocinis skausmas dėl neteisėtų ar amoralių kito sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiÅ¡kė jo kaltė, ir pan. (CK 6.250 straipsnis).

CK 3.60 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta sutuoktinio kaltės prezumpci­ja. Preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiÅ«riu Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartÄ nu­rodyta, kad sutuoktiniui, besiremiančiam aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpcijÄ , pakanka įrodyti tik faktÄ , su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013; 2015 m. balandžio 10 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

8. Taigi, atsižvelgiant į CK normas, reglamentuojančias sutuoktinio kaltę bei esant byloje raÅ¡ytiniams įrodymams - ieÅ¡kovas du kartus smurtavo prieÅ¡ atsakovę, 2014 m. spalio 30 d. ir 2018 m. birželio 8 d., bei dėl paskutinio įvykio 2018 m. birželio 18 d. TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-469-215/2018 jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas iÅ¡vadas, jog santuoka nutrÅ«ko bÅ«tent dėl ieÅ¡kovo kaltės ir priteisė atsakovei 2000 ?ur neturtinės žalos atlyginimÄ .

Å ių teismo iÅ¡vadų nepaneigia apelianto skundo argumentai, jog atsakovė byloje nėra pagrindusi bei įrodžiusi psichologinio smurto fakto. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tik faktas, kad ieÅ¡kovas naudojo atsakovės atžvilgiu fizinį smurtÄ , yra pakankamas pripažinti, kad atsakovė patyrė ir nuolatinį psichologinį smurtÄ , kuris paprastai su laiku sÄ lygoja fizinį smurtÄ , kÄ ir nurodė atsakovė, todėl apelianto argumentai, jog teismas tik deklaratyviai į sprendimÄ perkėlė atsakovės žodžius, nes Å¡i nepateikė įrodymų apie patirtÄ psichologinį smurtÄ , atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo 9. Apeliantas nesutinka dėl priteisto 250 Eur nepilnamečiams vaikams periodinėmis iÅ¡mokomis iÅ¡laikymo. Nurodo, kad teismas sprendime nustatė nepilnamečiams Å¡alių vaikams iki jų pilnametystės uzufruktÄ Ä¯ ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausantį trijų kambarių butÄ , kas reiÅ¡kia, jog butas jokios naudos atneÅ¡ti negali, todėl teismo motyvas, kad ieÅ¡kovo turtinė padėtis geresnė nei atsakovės dėl turimo nekilnojamojo turto, Å¡iuo atveju, yra neteisingas.

Mano, jog vaikų poreikius pilnai atitiktų ir 150 Eur dydžio kasmėnesinė išlaikymo suma.

10. Pasisakant dėl Å¡io apelianto argumento, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog nustatant iÅ¡laikymo vaikui dydį bÅ«tina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti iÅ¡laikymÄ , tačiau kiekvienam iÅ¡ jų skiriamo iÅ¡laikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, vaiko poreikių: gyvenimo sÄ lygų užtikrinimo, sveikatos priežiÅ«ros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011).

Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikÅ¡mingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikÅ¡mingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, kokių priemonių asmuo ėmėsi, kad pasididintų savo gaunamas pajamas, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims.

Be to, svarbu nustatyti, ar iÅ¡laikymÄ turintis teikti asmuo turi kitų iÅ¡laikomų asmenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieÅ¡kovas yra pajėgus teikti kiekvienam vaikui 250,00 Eur dydžio iÅ¡laikymÄ . TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė įvertinęs visas abejones, kylančias dėl Å¡alių pateiktų paaiÅ¡kinimų bei įrodymų pagrįstumo, Å¡alių nepilnamečių vaikų naudai, atsižvelgdamas į tėvų turtinę padėtį, ir Å¡iai teismo iÅ¡vadai nepritarti, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. Atsakovė, be kita ko, teikė pirmosios instancijos teismui įrodymus dėl vaikų, (7 ir 15 metų amžiaus) iÅ¡laikymui skirtų iÅ¡laidų, kurių poreikis Å¡iuo metu neiÅ¡nyko ir nesumažėjo.

PrieÅ¡ingai, iÅ¡laidos didės, nes sÅ«nus A. už pusmečio pradės lankyti mokyklÄ . IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovės nurodytos iÅ¡laidos vaikų poreikiams akivaizdžiai per didelės, jo nuomone vaikams iÅ¡laikyti į mėnesį pakaktų 150 Eur sumos, tačiau 250 Eur kiekvienam vaikui į mėnesį suma, kuriÄ ieÅ¡kovui priteisė teismas, teisėjų kolegijai atrodo protinga, atsižvelgiant, kad tiek byloje apklaustų Å¡alių paaiÅ¡kinimai, tiek bylos medžiaga rodo, jog vaiko tėvai buvo pajėgÅ«s teikti didesnį nei minimalius vaikų poreikius užtikrinantį iÅ¡laikymÄ .

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad dėl sveikatos būklės ar kitų pateisinamų aplinkybių ieškovas yra negalintis mokėti tokio dydžio išlaikymo savo vaikams.

12. Nors apeliantas taip pat teigia, kad priteista 250 ?ur iÅ¡laikymo suma kiekvienam vaikui, virÅ¡ija pusę minimalios mėnesinės algos dydžio, be to, jis turi sveikatos problemų dėl stuburo, dėl ko negali sunkiai kelti, ilgai iÅ¡sėdėti, lankstytis, nes skausmas plinta į kojas ir Å¡ios esamos sveikatos problemos taip apsunkina susirasti geriau apmokamÄ darbÄ , tačiau teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ie apelianto argumentai, nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytÄ iÅ¡laikymo dydį.

Priteista kiekvienam vaikui iÅ¡laikymo kas mėnesį mokama 250 ?ur suma yra tik Å¡iek tiek (35 Eur) didesnė, nei pusė minimalaus mėnesinio atlyginimo dydis (430/2=215 Eur), o apelianto nurodomos sveikatos problemos bÅ«dingos daugeliui tokio amžiaus žmonių ir jos nelaikytinos itin komplikuotomis ar sunkiomis dėl kurių jis negalėtų dirbti geriau apmokamo darbo. Teisėjų kolegija Å¡iame kontekste pažymi, kad minimaliosios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaik?ms iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniesiems poreikiams patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Tačiau siekiant, jog vaikai taptų pilnavertėmis asmenybėmis, pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad iÅ¡laikymo forma ir jo dydis negali bÅ«ti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pagal individualias aplinkybes vertino Å¡alių vaikų poreikius, motyvuotai ir pagrįstai nustatė, jog 250 Eur kas mėnesį mokama Å¡alių nepilnameči?ms vaikams iÅ¡laikymo suma užtikrins visapusiÅ¡kÄ jų vystymÄ si.

13. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ apsisprendimas turėti vaikų lemia įsipareigojimų juos iÅ¡laikyti iki pilnametystės atsiradimÄ (CK 3.30 str., 3.192 str.). Tėvai privalo iÅ¡ anksto įvertinti esamÄ turtinę padėtį, savo pasirengimÄ reikiamai pasirÅ«pinti vaikais, kadangi prieÅ¡ingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, sudarant bÅ«tinas sÄ lygas vaikams vystytis, atsakomybė už sÄ moningai prisiimtÄ pernelyg didelę socialinę rizikÄ ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo sutikti su ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentu dėl to, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino ieÅ¡kovo turtinę padėtį dėl turimo nekilnojamojo turto- buto, nes pasak ieÅ¡kovo teismo nustatytas į ieÅ¡kovo butÄ uzufruktas reiÅ¡kia, jog butas jokios naudos atneÅ¡ti negali, todėl ieÅ¡kovo nuomone, ir jo turtinė padėtis nėra geresnė nei atsakovės.

14. Pabrėžtina, kad Å¡eimos bylose, ypatingai sprendžiant klausimÄ dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, tėvų turtinė padėtis vertinama atsižvelgiant į turimÄ jų kilnojamÄ jį, nekilnojamÄ jį turtÄ , gaunamas pajamas, turimus finansinius įsipareigojimus ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018), o ne darant prielaidas kokias pajamas galėtų atneÅ¡ti vieno iÅ¡ tėvų turimas vienintelis kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas.

IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad nepilnamečiams vaikams 7 ir 15 metų amžiaus berniukams iÅ¡laikyti užtektų mažesnės nei 250 Eur kiekvienam vaikui sumos, taip pat byloje nėra duomenų, jog ieÅ¡kovas turėtų teikti iÅ¡laikymÄ kitiems asmenims, todėl teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentÄ , jog teismas, priteisdamas tik Å¡iek tiek didesnį nei ½ dalis 1 ??? atskaičius mokesčius, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo nepilnamečiams vaikams iÅ¡laikymÄ prieÅ¡taraujantį kasacinio teismo suformuotai praktikai bei sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principams.

Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs byloje esančius įrodymus ir nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes (ieÅ¡kovo ir atsakovės gaunamas pajamas, sveikatos bÅ«klę, iÅ¡laikytinių skaičių, tai, kad ieÅ¡kovei tenka didesnė kasdieninė rÅ«pinimosi ir priežiÅ«ros vaikais, naÅ¡ta), pagrįstai nustatė, kad atsakovas turi teikti kiekvienam vaikui kas mėnesį 250 ?ur iÅ¡laikymÄ . Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo 15. Apeliantas ginčija sprendimu nustatytÄ bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ ir mano, jog jam yra užkertamas kelias maksimaliai bendrauti su vaikais.

Be to, apelianto nuomone, nustatyta bendravimo tvarka užprogramuoja ateityje ginčus, nesutarimus, todėl tinkamiausia bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, kuri turėtų būti nustatyta, yra išdėstyta atsiliepime į atsakovės priešieškinį.

16. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiÅ¡kia tinkamÄ vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimÄ . Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiÅ¡kia, kad bendraujama bus tokiais bÅ«dais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo bÅ«dÄ , įpročius ir pan., norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iÅ¡ tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iÅ¡ jų elgesio, vaiko patirties, iÅ¡gyvenimų ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

17. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsiliepimo į atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį bei apeliacinio skundo, ieÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti tokiÄ su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarkÄ :

1) nustatyti teisę, ieÅ¡kovui bÅ«nant Lietuvoje, 2 (du) kartus per mėnesį, pasiimti savaitgaliais vaikus, t. y. Å¡eÅ¡tadieniais 10:00 val. ryte pasiimti vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾inti atgal sekmadieniais iki 17:00 val.;

2) nustatyti teisę, ieÅ¡kovui bÅ«nant Lietuvoje, sutikti pirmas arba antras Å¡venčių dienas pagal Å¡alių susitarimÄ (Å v. Kalėdas, Å v. Velykas, vaikų ir tėvo gimtadienius, tėvo dienÄ ir kt.), pasiimant vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 10 val. ryte ir grÄ Å¾inant atgal iki 20 val. vakaro;

3) nustatyti teisę, ieškovui ne mažiau 10 kalendorinių dienų nepertraukiamai per metus, t. y. vaikų atostogų metu praleisti su jais, iš anksto suderinus apie tai su atsakove;

4) visus ieškovo su vaikais bendravimo klausimus derinti su atsakove.

18. Pirmosios instancijos teismas, nustatė sekančiÄ atsakovės siÅ«lomÄ ieÅ¡kovo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarkÄ (iÅ¡braukiant sÄ lygÄ , jog tėvas turi teisę bendrauti su vaikais tik jiems sutinkant):1) kas antrÄ Å¡eÅ¡tadienį, pasiimant vaikus iÅ¡ gyvenamosios vietos nuo 10 val. ir grÄ Å¾inant iki 19 val.;

2) antrÄ jÄ Å v. Kalėdos dienÄ , Å v. Velykų dienÄ , Tėvo dienÄ , jo gimimo dienÄ , be to, sekančiÄ dienÄ po vaikų gimimo dienos (savaitgaliais ir poilsio dienomis - nuo 10 val. iki 19 val., darbo dienomis - nuo 17 val. iki 20 val.);

3) ne mažiau kaip 10 kalendorinių dienų vaikų arba jo atostogų metu (jei jo atostogos sutampa su vaikų atostogomis), pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos kiekvienÄ dienÄ po 10 val. bei grÄ Å¾indamas juos į gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 20 val.;

4) ieÅ¡kovas informuoja atsakovę ( telefonu, elektroniniu paÅ¡tu ar kitomis ryÅ¡io priemonėmis) apie ketinimÄ pasimatyti su sÅ«numis nė vėliau kaip likus 5 kalendorinėms dienoms iki bendravimo.

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo nustatyta ieškovo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarka yra konkreti, aiški, turi nustatytas konkrečias savaitės dienas, kuriomis tėvas (motina) bendrauja su vaikais. Nustatyta tvarka netrukdo darniai vaikų raidai ir ja nepažeidžiamas nuoseklus vaikų dienų režimas savaitės bėgyje, nes visų pirma, yra atsižvelgiama į vaikų interesus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog ieškovo siūloma bendravimo su sūnumis tvarka yra nekonkreti – nėra aiškios dienos, kada ieškovas aplamai bus Lietuvoje ir galės (turės teisę) matytis su sūnumis.

Ir prieÅ¡ingai, atsižvelgiant į konkrečiÄ teismo nustatytÄ ieÅ¡kovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ pagal atsakovės siÅ«lomÄ schemÄ , ieÅ¡kovas galės planuoti savo grįžimo į LietuvÄ laikÄ ir įgyvendinti savo teisę matytis su sÅ«numis, o atsakovė visuomet iÅ¡ anksto žinos, kuriomis dienomis yra numatytas ieÅ¡kovo bendravimas su sÅ«numis ir planuoti savo bei vaikų laikÄ taip, kad bÅ«tų užtikrintas tos teisės įgyvendinimas. Atsižvelgiant į nurodytÄ , teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta ieÅ¡kovo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarka neužkerta kelio ieÅ¡kovui maksimaliai bendrauti su vaikais ir tokia bendravimo tvarka, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, neužprogramuoja ateityje ginčų ar nesutarimų tarp Å¡alių.

Akivaizdu, jog atsakovės siūlyta ir teismo nustatyta bendravimo tvarka užtikrinamas tėvų lygiateisiškumo principas ir geriausi nepilnamečių vaikų interesai, todėl keisti jos taip, kaip pageidauja apeliaciniame skunde ieškovas, teisėjų kolegijos įsitikinimu, yra netikslinga. Dėl kreditorinių įsipareigojimų 20. Apeliantas nurodo, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad kreditas buvo paimtas ir išleistas šeimos poreikiams tenkinti. Pasak ieškovo, nors atsakovė ir teigia, kad iš kredito pinigų buvo atliktas buto remontas bei nupirkta nauja buitinė technika, tačiau nuo 2017-02-21 iki 2018-01-11 „Senukų“ parduotuvėje pirkti pirkiniai už 409,28 Eur nepagrindžia kokie pirkiniai buvo pirkti ir kam jie buvo skirti.

Ieškovo įsitikinimu ir jo pateiktais rašytiniais įrodymais, atsakovė minėto kredito pinigus leido savo asmeniniams poreikiams tenkinti, tačiau, teismas visiškai nevertino šių įrodymų.

21. Atsakant į šį apelianto argumentÄ , teisėjų kolegija pažymi, kad sutuoktinių prievolės gali bÅ«ti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iÅ¡ dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, iÅ¡skyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iÅ¡ sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iÅ¡ sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens iÅ¡laikymo, mokestinės ir kitos prievolės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimÄ , priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2012 m. vasario 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012).

Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iÅ¡ sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiÅ¡kai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte (CK 3.112 straipsnis). Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iÅ¡ vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau Å¡io sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos Å¡eimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys).

Bendros prievolės vykdomos iÅ¡ bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimÄ , priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Jos, minėta, dar skirstomos į dalines ir solidariÄ sias. Esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek vienas jų, tiek visÄ prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Solidarioji prievolė nepreziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymo nustatytas iÅ¡imtis, pvz., pagal iÅ¡ vieno sutuoktinio sudaryto sandorio, bÅ«tino iÅ¡laikyti Å¡eimos namų Å«kį ir užtikrinti vaikų auklėjimÄ , kylančias prievoles sutuoktiniai atsako solidariai, iÅ¡skyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiÅ¡kiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2013).

22. Pažymėtina ir tai, jog kasacinio teismo praktika įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra iÅ¡plėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ ; iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų;

įrodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktÄ ir jame nurodytÄ praktikÄ ).

23. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad atsakovė R. P. su Swedbank, AB 2017 m. vasario 20 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei vartojimo poreikiams tenkinti bankas suteikė 4800 Eur kreditÄ . IeÅ¡kovas sudarant sutartį nedalyvavo, bet, kaip nustatyta raÅ¡ytiniais įrodymais ir atsakovės paaiÅ¡kinimais, kreditas panaudotas ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio Buto remontui, buities daiktų įsigijimui. Nors ieÅ¡kovas ir teigia, kad atsakovė kreditÄ naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, nes pirko drabužius sau, buitinę technikÄ savo mamai, tačiau pirma, iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų sÄ skaitų – faktÅ«rų negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai spręsti, jog viena sÄ skaita – faktÅ«ra iÅ¡raÅ¡yta J.

A. buvo apmokėta bÅ«tent iÅ¡ atsakovės paimto kredito lėšų. Antra, kita sÄ skaita-faktÅ«ra - 118 ?ur sumai (pirkti drabužiai) sudaro tik menkÄ (0,025 proc.) dalį viso atsakovės paimto (4800 ?ur) kredito sumos. Trečia, ieÅ¡kovas nepaneigė ir neginčijo fakto, jog bute buvo remontuojamas vonios kambarys, įgyta nauja buitinė technika, kas teisėjų kolegijos vertinimu, kainuoja ženkliÄ sumÄ ir tikėtinai sudarė didžiÄ jÄ atsakovės paimto vartojimo kredito sumos dalį. Å iuo atveju atsižvelgiant į pateiktÄ sutuoktinių atsakomybės pagal turtines prievoles reglamentavimÄ bei įrodymų vertinimo taisyklių iÅ¡aiÅ¡kinimus kasacinio teismo praktikoje (Å¡ios nutarties 31-32 punktas) spręstina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu ir iÅ¡ įrodymų visumos nenukrypdamas nuo įrodymų ir įrodinėjimo taisyklių, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡i atsakovės prievolė yra susijusi su asmenine sutuoktinio Ž.

P. nuosavybe ir buvo prisiimta Å¡eimos interesais. Ir vertinti padarytos iÅ¡vados kitaip, nei jÄ Ä¯vertino pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. Dėl nurodyto, atmestini apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus. Dėl AB „SEB gyvybės draudimas“ sukauptų lėšų padalijimo 24. Apeliantas apeliuoja ir netinkamai nustatytÄ investicinio gyvybės draudimo sumÄ , dėl ko atsakovei teismas priteisė per didelę kompensacijÄ . Nurodo, kad atsakovės reikalavimÄ padalinti investicinį gyvybės draudimÄ UAB „SEB gyvybės draudimas“ (2010-02-05 draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), teismas tenkino ir priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo 1071,56 Eur sumÄ , kuriÄ paskaičiavo pagal atsakovės pateiktus banko iÅ¡raÅ¡us už laikotarpį nuo 2010-04-26 iki 2018-05-09 (2018-06-01 dienai).

Tačiau pagal AB „SEB gyvybės draudimo pažymÄ apie gyvybės draudimo sutartį 2018-11-01 (ieÅ¡kinio pateikimo) dienai, sukauptų lėšų suma sudarė 1551,30 Eur. Sukauptų lėšų suma yra kasdien kintantis dydis, kuris priklauso nuo investicinių vienetų kainos, periodiÅ¡kai iÅ¡skaitomų draudimo sutarties mokesčių ir mokamų įmokų. Teismas nepaprašė patikslinti sukauptos draudimo sumos. Apeliantas savo pozicijÄ grindžia pažyma, kuria prideda prie apeliacinio skundo, tačiau nepraÅ¡o teismo prijungti naujų įrodymų.

25. Tuo tarpu atsakovė R. P. atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu tokios pažymos apeliantas nebuvo pateikęs, ir apie sukauptų lėšų konkretų dydį teismas sprendė tik iÅ¡ atsakovės bylai pateiktų įrodymų. Pats apeliantas Å¡iuo klausimu buvo visiÅ¡kai pasyvus, be to, net neginčijo, kad sukauptų minėtų lėšų suma galėtų bÅ«ti mažesnė nei 2143,11 Eur. Atsakovės nuomone, apeliantas skundu iÅ¡ esmės reiÅ¡kia naujÄ reikalavimÄ , kurio negalima reikÅ¡ti apeliaciniame skunde, bei teikia naujus įrody­mus, kurių apeliacinės instancijos teismui taip pat jau nebegalima teikti, todėl Å¡is jo skundo reikalavimas turėtų bÅ«ti atmestas.

26. IÅ¡ tiesų, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau (CPK 314 straipsnis). IeÅ¡kovas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme dėl investicinio gyvybės draudimo dydžio įrodymų neteikė ir dėl jų nepasisakė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sukaupta suma už laikotarpį nuo 2010-04-26 iki 2018-05-09 pagal atsakovės pateiktus banko iÅ¡raÅ¡us galėtų bÅ«ti 2143,11 Eur ir atsakovei priteisė 1071,56 Eur sumÄ .

IeÅ¡kovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo iÅ¡duotÄ AB „SEB gyvybės draudimo“ pažymÄ , kurioje nurodyta, kad 2018-11-01 (ieÅ¡kinio pateikimo) dienai sukauptų lėšų suma sudarė 1551,30 Eur, tačiau praÅ¡ymo priimti naujÄ Ä¯rodymÄ apeliacinės instancijos teisme, nereiÅ¡kė. Taigi, įvertinusi praÅ¡omo pridėti dokumento turinį, apelianto paaiÅ¡kinimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas iÅ¡vadai, jog naujų įrodymo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad naujo įrodymo priėmimo apeliacinės instancijos teisme bÅ«tinumas pagrįstas, todėl jis priimamas, ir Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas tikslintinas priteisiant atsakovei 775,65 Eur (1551,30/2=775,65) sukaupto iki 2018-11-01 kapitalo vertės kompensacijÄ už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimÄ padengiant Å¡eimos lėšomis pagal investicinį gyvybės draudimÄ UAB SEB gyvybės draudimas (draudimo sutartis Nr. 026440).

Dėl procesinės bylos baigties 27. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas sprendžia, jog sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, kad nėra pagrindo jį keisti ar naikinti remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau sprendimas tikslintinas dalyje dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimÄ padengiant Å¡eimos lėšomis pagal investicinį gyvybės draudimÄ .

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 28. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Apeliantas teikdamas apeliacinį skundÄ , sumokėjo 107 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 900 ?ur teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Atsakovė, teikdama atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , patyrė 600 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

Å alys teikdamos apeliacinius skundus, praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu reiÅ¡kė penkis reikalavimus, vienas iÅ¡ jų patenkintas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ patikslinant, taigi, viso ieÅ¡kovo apeliacinis skundas patenkintas 20 proc., todėl jam iÅ¡ atsakovės priteistina 180 ?ur teisinės pagalbos iÅ¡laidų ir 21,40 Eur ieÅ¡kovo sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimÄ , viso 201,40 ?ur. Atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 480 ?ur teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

Ä®skaičius prieÅ¡prieÅ¡inius Å¡alių reikalavimus, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 279,60 ?ur bylinėjimosi iÅ¡laidų patirtų apeliacinės instancijos teisme. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija n u t a r i a: TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2019 m. spalio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , rezoliucinę dalį patikslinant taip: Priteisti atsakovei R.

P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), 775,65 Eur (septynis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt penkis eurus 65 ct) iki 2018-11-01 sukaupto kapitalo vertės kompensacijÄ už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimÄ padengiant Å¡eimos lėšomis pagal investicinį gyvybės draudimÄ UAB SEB gyvybės draudimas (draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)). Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo Ž. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 279,60 Eur (du Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt devynis eurus 60 ct) atsakovei R. P. bylinėjimosi iÅ¡laidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Egidijus Mockevičius Danutė Burbulienė Vytautas Kursevičius